Blog

  • Muskui nepavyko byloje prieš OpenAI: sprendimas atveria kelią naujai akcijų emisijai ir IPO

    JAV teismas atmetė Elono Musko ieškinį prieš OpenAI ir bendrovės vadovą Samą Altmaną, nes dalis reikalavimų buvo pateikti praleidus senaties terminus. Tai reiškia, kad byla iš esmės nebuvo nagrinėjama dėl faktinių aplinkybių, o sprendimas priimtas procesiniais pagrindais.

    Musko ieškinys buvo vienas ryškiausių viešų konfliktų DI sektoriuje, susijęs su OpenAI transformacija iš ne pelno siekiančios iniciatyvos į komercinę struktūrą. Verslininkas teigė buvęs klaidinamas dėl organizacijos krypties ir lėšų paskirties, tačiau teismas jo reikalavimų netęsė.

    Ką tai reiškia OpenAI planams?

    Atmestas ieškinys sumažina teisinę riziką, kuri galėjo apsunkinti OpenAI kapitalo pritraukimą ar reorganizaciją. Rinkos dalyviai tokius ginčus dažnai vertina kaip veiksnį, galintį atidėti naują finansavimo etapą, akcijų emisiją ar pasirengimą viešam akcijų platinimui.

    Po sprendimo sustiprėjo lūkesčiai, kad bendrovė gali lengviau judėti link naujos akcijų emisijos ir galimo IPO Niujorke. Tokiems planams svarbus ne tik augantis DI produktų poreikis, bet ir aiškesnė teisinė aplinka, kuri paprastai yra būtina instituciniams investuotojams.

    Vertė auga kartu su DI bumu

    Pastaraisiais metais OpenAI vertinimas sparčiai augo, o tai siejama su DI sprendimų komercinimu ir intensyvia konkurencija dėl talentų, infrastruktūros bei duomenų. Viešose rinkose investuotojai DI temą vertina kaip vieną svarbiausių technologijų variklių, todėl kiekviena žinia apie galimą IPO pritraukia itin daug dėmesio.

    Tuo pat metu ginčai dėl valdymo modelio, pelno paskirstymo ir atsakomybės už DI plėtrą išlieka jautri tema visam sektoriui. Net ir atmetus šį ieškinį, OpenAI sprendimai dėl struktūros, finansavimo ir partnerystės sąlygų toliau formuos rinkos lūkesčius.

    „Teismas ieškinį atmetė dėl procesinių priežasčių, susijusių su senaties terminais, o ne dėl reikalavimų turinio“, – teigiama bylos sprendimo logikoje, kurią cituoja JAV žiniasklaida.

    Artimiausiu metu investuotojų dėmesys kryps į tai, ar OpenAI imsis naujo kapitalo pritraukimo ir kokia forma tai bus daroma. Nuo pasirinkto kelio priklausys ir tai, kaip greitai bendrovė galėtų priartėti prie viešo akcijų platinimo.

  • Lenkijos gynybos ministras po pokalbio su Pentagonu: JAV karių buvimas Lenkijoje nemažinamas

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė po telefoninio pokalbio su JAV gynybos sekretoriumi Pete’u Hegsethu gavęs patikinimą, kad JAV įsipareigojimai Lenkijos saugumui nesikeičia. Pasak ministro, šiuo metu vyksta JAV pajėgų pergrupavimas Europoje, tačiau sprendimų mažinti pajėgumus Lenkijoje nepriimta.

    Ministras akcentavo, kad Varšuvos ir Vašingtono karinis bendradarbiavimas išlieka tvirtas, o Lenkija ir toliau vertinama kaip svarbi NATO rytinio flango valstybė. Jis taip pat nurodė, jog abi pusės sutarė tęsti darbą dėl ilgalaikio JAV karių buvimo modelio Lenkijoje.

    „Pokalbį su Pete’u Hegsethu baigiau gavęs patvirtinimą: Jungtinių Valstijų įsipareigojimas Lenkijos gynybai ir saugumui nesikeičia“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kas vyksta su JAV pajėgomis Europoje?

    Diskusijos dėl JAV karių dislokavimo Europoje suintensyvėjo po viešų signalų, kad Vašingtonas gali koreguoti savo karinį pėdsaką žemyne, labiau remdamasis europiečių indėliu. NATO pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas Grynkewichas Briuselyje teigė, kad dalies JAV pajėgų judėjimai neturėtų susilpninti Aljanso gynybos planų regione.

    Generolas pabrėžė, kad europiniai sąjungininkai ir Kanada palaipsniui prisiima daugiau atsakomybės už konvencinę gynybą Europoje, o JAV pajėgumai gali būti pritaikomi prie besikeičiančių poreikių. Vis dėlto tai, anot jo, yra kelerių metų procesas, o konkretaus grafiko kol kas neįvardijama.

    Prieštaringi pranešimai dėl rotacijų Lenkijoje

    Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad Pentagonas galėjo koreguoti planus dėl dalies JAV karių rotacinio dislokavimo Lenkijoje. Įvairūs šaltiniai JAV žiniasklaidoje tokius pokyčius siejo su platesniais sprendimais mažinti JAV pajėgų skaičių Europoje ir peržiūrėti dislokavimo planus.

    Lenkijos vadovybė teigė, kad apie bet kokį JAV karių buvimo mažinimą Lenkijoje oficialiai informuota nebuvo, o Varšuva tikisi artimiausiomis dienomis išsklaidyti likusias abejones. Premjeras Donaldas Tuskas taip pat pabrėžė, kad Lenkijai esminė išlieka patikima ir prognozuojama transatlantinė partnerystė.

    Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła Briuselyje aptarė situaciją su NATO ir JAV pajėgų Europoje vadovybe bei Baltijos šalių gynybos vadovais. Lenkijos kariuomenės teigimu, dėmesys skirtas JAV pajėgų buvimui NATO rytiniame flange ir praktiniam atgrasymo stiprinimui.

  • Lenkijos geležinkelių pralaidumas gali nebespėti: 2034 metais planuojamas rekordinis traukinių augimas

    Lenkijos infrastruktūros ministerija įspėja, kad geležinkelių tinklo pralaidumas artimiausiais metais gali nebeatitikti augančių keleivių vežimo planų. Projektiniame 2031–2034 metų transporto plane numatoma smarkiai didinti tolimųjų reisų traukinių dažnį, tačiau dalis mazgų ir ruožų jau dabar veikia arti ribos.

    Dokumente prognozuojama, kad 2034 metais valstybės užsakomi ir subsidijuojami tolimųjų reisų traukiniai nuvažiuos daugiau kaip 117 milijonų kilometrų per metus, tai yra maždaug dvigubai daugiau nei dabar. Kartu akcentuojama siekiamybė įdiegti ciklinį tvarkaraštį, kai traukiniai išvyksta pastoviomis minučių „pabaigomis“.

    Kur pralaidumo trūkumas bus didžiausias

    Didžiausias tolimųjų maršrutų traukinių skaičiaus augimas planuojamas iš Varšuvos išeinančiuose koridoriuose. Ypač jautrus įvardijamas Varšuva–Koliuškiai ruožas, kuriame prognozuojamas vienas ryškiausių papildomų reisų šuolių.

    Augimas numatomas ir pietinėje magistralėje, ypač tarp Vroclavo ir Opolės bei tarp Krokuvos ir Tarnuvo. Ministerija pabrėžia, kad panašias ambicijas deklaruoja ir regioninių bei aglomeracinių vežimų organizatoriai, todėl bendras spaudimas infrastruktūrai didės visais lygiais.

    „Nepaisant vykdomų modernizacijos darbų, geležinkelių tinklo pralaidumo didėjimas gali būti nepakankamas, palyginti su prognozuojamu eismo intensyvumo augimu“, – teigiama ministerijos parengtame transporto plano projekte.

    Problema neapsiriboja vienbėgiais ruožais

    Ministerija akcentuoja, kad kliūtys gali atsirasti ne tik tradiciškai pralaidumą ribojančiose vienbėgėse linijose. Rizikos matomos ir dalyje jau modernizuotų dvibėgių ruožų bei didžiuosiuose geležinkelio mazguose, kur susikerta skirtingų kategorijų traukiniai.

    Varšuvos mazge kaip vienas didžiausių iššūkių išskiriama miesto skersinė linija dėl didelio apkrovimo. Jos modernizacija numatoma 2031–2035 metais, o tai reiškia laikinus pralaidumo ribojimus ir tik vėliau pasimatysiančią naudą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į nepakankamą srautų atskyrimą, kai tolimieji ir priemiestiniai ar regioniniai traukiniai dalijasi tais pačiais keliais. Tokia situacija, anot ministerijos, gali apsunkinti tvarkaraščių sudarymą ir mažinti sistemos atsparumą vėlavimams.

    Ką tai gali reikšti keleiviams

    Ministerijos vertinimu, pralaidumo stoka ir lygiagrečiai planuojami darbai didžiuosiuose mazguose gali lemti, kad ne visus planuotus tarpregioninius reisus bus įmanoma „įtalpinti“ į tvarkaraštį. Dėl to gali mažėti galimybės suderinti ir komercinius, regioninius bei aglomeracinius reisus tokiais dažniais, kokių tikisi organizatoriai ir keleiviai.

    Kaip galimi sprendimai įvardijami apylankos maršrutai, kai kurių reisų maršrutų trumpinimas, pasirinktų sustojimų praleidimas arba laikinas atskirų jungčių stabdymas. Keleiviams tai gali reikšti ir mažiau patogius išvykimo laikus bei sunkiau išlaikomą ritmiškumą, kai vietoje tolygaus intervalo atsiranda nevienodi tarpai tarp traukinių.

    Dokumente taip pat pabrėžiama, kad vienas iš sisteminių veiksnių yra stotys ir infrastruktūra, kurios ne visur leidžia lėtesnius regioninius traukinius efektyviai praleisti greitesnius tolimuosius. Tai didina grandininio vėlavimo riziką ir mažina planuojamo dažnesnio eismo patikimumą.

  • Jaukių vaizdo žaidimų bumas: kodėl „Stardew Valley“ ir „Animal Crossing“ daugeliui tapo atokvėpiu

    Jaukių vaizdo žaidimų bumas: kodėl „Stardew Valley“ ir „Animal Crossing“ daugeliui tapo atokvėpiu

    Jaukūs vaizdo žaidimai – naujas atsipalaidavimo ritualas

    Vėlai vakare, po įtemptos darbo ar mokslų dienos, daliai žmonių nebereikia dar vieno iššūkio ekrane. Vietoj sudėtingų kovų ir adrenalino vis dažniau pasirenkami vadinamieji jaukūs vaizdo žaidimai, kuriuose svarbiausia ne pergalė, o ramus procesas.

    Tokiuose žaidimuose žaidėjas laisto virtualias daržoves, tvarko namus, dekoruoja erdves ar bendrauja su personažais, o tempas sąmoningai lėtas. Šis žanras pastaraisiais metais iš nišos išaugo į ryškią pramogų rinkos kryptį ir atspindi platesnį visuomenės poreikį – trumpam atsijungti nuo nuolatinio spaudimo.

    Pandemija iškėlė „Animal Crossing“ į viršų

    Vienu simboliškiausių pavyzdžių tapo „Animal Crossing: New Horizons“, išleistas 2020 metų kovą, kai daugelyje šalių prasidėjo griežti karantino ribojimai. Žaidime nėra aiškaus finišo ar privalomų tikslų – tai tarsi saugi kasdienybės simuliacija, kurioje galima kurti rutiną ir bendruomeniškumo jausmą.

    Toks formatas pataikė į laikmečio nervą: per pirmąsias tris dienas buvo parduota apie 5 000 000 kopijų, o bendri pardavimai vėliau perkopė 46 000 000. Kartu augo ir bendruomenės socialiniuose tinkluose, kur salų nuotraukos bei idėjos tapo savotiškais skaitmeniniais albumais.

    Kodėl tai veikia perdegimo laikais?

    Jaukių vaizdo žaidimų populiarumas siejamas ir su perdegimo, nerimo bei informacinės perkrovos tema, ypač tarp 25–44 metų auditorijos. Tyrimai, kuriuos mini žaidimų analitikos ir bendruomenių platformos, rodo, kad reikšminga dalis žaidėjų renkasi žaidimus būtent atsipalaidavimui ir streso mažinimui.

    Esminis skirtumas slypi mechanikoje: veiksmai primena kasdienius darbus, tačiau dingsta pasekmių grėsmė ir vertinimas. Jei nepaliejote pomidorų ar neatsakėte į žinutę, niekas nebara, o laikas ekrane tampa nuspėjamas – tai ir sukuria emocinį saugumą.

    „Stardew Valley“ fenomenas ir nepriklausomų kūrėjų šuolis

    Žanro simboliu dažnai vadinamas „Stardew Valley“ – žaidimas, kurį kūrėjas Ericas Barone ilgus metus vystė beveik vienas, nuo programavimo iki muzikos. Ši istorija tapo argumentu, kad jaukiems vaizdo žaidimams ne visada reikia milžiniškų biudžetų: svarbiau tonas, atmosfera ir tai, kokią savijautą žaidimas sukuria.

    „Polygon“ interviu kūrėjas yra pasakojęs, kad projektą pradėjo kaip asmeninį iššūkį ir norą įrodyti sau, jog gali sukurti vertingą žaidimą. Vėliau „Stardew Valley“ pardavimai perkopė 30 000 000 kopijų, o žaidimas iki šiol sulaukia papildymų – tai neįprasta industrijoje, kur daugelis projektų greitai užleidžia vietą naujiems.

    Bendruomenės be varžymosi ir didžiųjų studijų dėmesys

    Dar vienas jaukių vaizdo žaidimų bruožas – kitokia bendruomenės kultūra. Kadangi čia beveik nėra konkurencijos, mažiau ir hierarchijos: žaidėjai dažniau dalijasi idėjomis, prašo patarimų ir kuria „kartu“, o ne rungiasi.

    Šią tendenciją pastebi ir didieji rinkos žaidėjai. Šalia ilgamečių serijų populiarumo, kaip „Animal Crossing“, matomas ir augantis „Nintendo“ dėmesys panašiam turiniui, o naujų leidimų laukimas rodo, kad poreikis ramiems, socialiai saugiems pasauliams niekur nedingo.

    Jaukių vaizdo žaidimų bumas galiausiai kalba ne tik apie pramogas. Tai signalas, kad daliai visuomenės reikia erdvės, kurioje galima trumpam atgauti kontrolės jausmą, sumažinti įtampą ir tiesiog pabūti be spaudimo būti produktyviems.

  • „Mirbud“ siūlo akcininkams 5 mln eurų dividendų: kiek atiteks ir ką planuoja daryti su likusiu pelnu

    Lenkijos statybų grupė „Mirbud“ pranešė, kad valdyba siūlo akcininkams iš 2025 metais uždirbto grynojo pelno išmokėti dividendus. Pagal pateiktą projektą dividendams būtų skirta apie 5 mln eurų.

    Bendrovė nurodė, kad tai atitiktų maždaug 0,05 euro dividendą vienai akcijai. Likusi pelno dalis, apie 27 mln eurų, siūloma palikti įmonėje ir perkelti į atsargos (rezervinį) kapitalą.

    Rinkoje investuotojai dividendų dydį dažnai vertina per dividendinį pajamingumą, kuris priklauso nuo akcijos kainos biržoje. Remiantis bendrovės pateiktais skaičiavimais, siūlomas pajamingumas būtų apie 1,9 proc., tačiau galutinis rodiklis gali keistis kartu su akcijos kaina.

    Didžiausias „Mirbud“ akcininkas yra bendrovės vadovas Jerzy Mirgos, valdantis 37,93 proc. kapitalo. Tokia struktūra reiškia, kad sprendimai dėl pelno paskirstymo ir ilgalaikės strategijos reikšmingai priklauso nuo pagrindinio akcininko pozicijos.

    „Mirbud“ taip pat priminė 2025 metų veiklos rezultatus: konsoliduotas grynasis pelnas siekė apie 26 mln eurų, o pardavimo pajamos – apie 677 mln eurų. Palyginti su ankstesniais metais, pelnas ir pajamos mažėjo, o pati įmonė tai siejo su rinkos ciklu ir laukiamu investicijų aktyvumo atsigavimu.

    Vienu svarbiausių ateities pajamų stabilumo veiksnių „Mirbud“ įvardija užsakymų portfelį. 2025 metų pabaigoje statybos ir montavimo darbų užsakymų portfelis, kurį planuojama vykdyti iki 2029 metų, sudarė apie 1,94 mlrd. eurų (be PVM).

    „Toks užsakymų portfelis leidžia artimiausiais metais išlaikyti metines pajamas virš 690 mln eurų, tačiau mūsų tikslas išlieka augimas ir veiklos diversifikavimas, kad vėlesniais metais pajamos viršytų 1,15 mlrd. eurų“, – rašė Jerzy Mirgos laiške akcininkams.

    Bendrovė veikia kaip generalinis rangovas infrastruktūros ir pastatų statybų segmentuose: kelių ir geležinkelių infrastruktūroje, viešosios paskirties objektuose, pramoninėje ir gyvenamojoje statyboje. „Mirbud“ vykdo projektus tiek viešajam sektoriui, tiek privačioms įmonėms.

    Dividendų klausimas galutinai sprendžiamas akcininkų susirinkime, kuriame tvirtinamas metinis finansinių rezultatų paskirstymas. Jei siūlymui būtų pritarta, investuotojams svarbiausios detalės būtų dividendų mokėjimo data ir teisės į dividendus apskaitos (ex-dividend) momentas.

  • Skandalas dėl Married at First Sight UK: po kaltinimų išprievartavimu „Channel 4“ išėmė sezonus

    Skandalas dėl Married at First Sight UK: po kaltinimų išprievartavimu „Channel 4“ išėmė sezonus

    BBC tyrimas supurtė realybės šou

    Vienas populiariausių Jungtinės Karalystės realybės šou Married at First Sight UK atsidūrė dėmesio centre po buvusių dalyvių pareikštų kaltinimų seksualiniu smurtu. Apie tai pranešta BBC laidoje „Panorama“, kurioje moterys pasakojo, kad filmavimų metu, jų teigimu, nebuvo užtikrinta pakankama apsauga.

    Pasak tyrimo, dvi moterys tvirtina buvusios išprievartautos filmavimo laikotarpiu, o trečia nurodė patyrusi seksualinį veiksmą be sutikimo. Kaltinimai pateikiami kaip teiginiai, o dalis jų ginčijama.

    „Channel 4“: imtasi veiksmų, sezonai pašalinti

    Transliuotojas „Channel 4“ nurodė, kad balandžio mėnesį gavo rimtų kaltinimų dėl nedidelio skaičiaus ankstesnių projekto dalyvių ir kad, jo supratimu, kaltinamieji šiuos teiginius neigia. Televizija teigia, jog, iškilus klausimų dėl dalyvių gerovės, buvo taikomi esami gerovės protokolai.

    Po pranešimo „Channel 4“ pašalino visas Married at First Sight UK serijas iš savo transliavimo ir peržiūros paslaugų. Tai vienas ryškiausių veiksmų šioje istorijoje, turint omenyje, kad šou laikomas vienu pagrindinių kanalo realybės projektų.

    „Noriu išreikšti užuojautą dalyviams, kurie akivaizdžiai patyrė sukrėtimą po dalyvavimo Married at First Sight UK. Mūsų dalyvių gerovė visada yra svarbiausia“, – sakė „Channel 4“ vadovė Priya Dogra.

    „Būtų visiškai netinkama man komentuoti labai rimtus kaltinimus, pareikštus kai kuriems dalyviams. Šie kaltinimai, kiek suprantu, yra ginčijami, o „Channel 4“ nėra institucija, galinti juos vertinti“, – pridūrė ji.

    Kas atsakingas už gamybą ir kas bus toliau

    Married at First Sight UK formatas paremtas danišku projektu Gift ved første blik: jo esmė, kad nepažįstami žmonės pirmą kartą susitinka savo vestuvių dieną. Tokios santuokos nėra teisiškai įpareigojančios, tačiau laidoje rodomas porų gyvenimas po ceremonijos, įskaitant medaus mėnesį ir bendrą buitį.

    Laida yra tarptautinės franšizės dalis, turinti versijas skirtingose šalyse, o Jungtinėje Karalystėje ji kuriama „Channel 4“ užsakymu. Šou gamybą vykdo nepriklausoma kompanija CPL, kurios teisininkai BBC nurodė, kad dalyvių gerovės protokolai esą atitinka aukščiausią standartą ir visais atvejais buvo elgtasi tinkamai.

    Kol kas neaišku, ar naujausias sezonas, kuris, kaip skelbiama, jau nufilmuotas, bus parodytas vėliau šiais metais. Tuo pat metu diskusija apie realybės šou dalyvių apsaugą ir transliuotojų pareigą užtikrinti saugią aplinką, tikėtina, dar tik stiprės.

  • Enter Air plečia Boeing 737 parką ir MRO bazes: prieš vasaros piką žada dar vieną lėktuvą

    Naujas MAX 8 ir dar viena pristatymo banga

    Lenkijos užsakomųjų skrydžių bendrovė „Enter Air“ pranešė tęsianti investicijas į savo lėktuvų parką: prie flotilės prisijungė naujas „Boeing 737 MAX 8“, o artimiausiomis dienomis laukiama dar vieno orlaivio. Bendrovė pabrėžia, kad pristatymai planuojami taip, kad nauji lėktuvai kuo greičiau pradėtų skraidyti vasaros sezono metu.

    Pasak bendrovės, ką tik pristatytas „Boeing 737 MAX 8“ po atvykimo buvo parengtas eksploatacijai, įskaitant salono įrangos ir operacinių procedūrų suvedimą. Pirmuosius komercinius reisus naujas orlaivis atliko gegužės viduryje, įtrauktas į reguliariai vykdomų užsakomųjų maršrutų tinklą.

    Kiek lėktuvų turės per sezono piką?

    „Enter Air“ nurodo, kad prieš pat vasaros piko laikotarpį flotilę dar papildys „Boeing 737-800“. Tai reiškia, kad sezono metu bendrovė tikisi disponuoti 40 orlaivių, įskaitant skirtingas „Boeing 737“ modifikacijas ir dalį lėktuvų, nuomojamų su įgula.

    Bendrovės atstovai aiškina, jog lėktuvų priėmimas prieš sezoną leidžia sumažinti išlaikymo kaštus žiemos laikotarpiu, kai paklausa mažesnė, o vasarą iškart išnaudoti išaugusį kelionių srautą. Aviacijos rinkoje tai įprasta praktika užsakomųjų skrydžių segmentui, kuriame pajamos itin priklauso nuo sezoniškumo ir orlaivių užimtumo.

    „Pristatymai prieš pat sezoną leidžia mažinti žiemos kaštus ir iškart įjungti naujus lėktuvus į skrydžių programą“, – sakė „Enter Air“ atstovas Konradas Dymowskis.

    Bendrovė taip pat yra užsiminusi, kad ateinantiems metams turi suplanuotas papildomas įsigijimo ar nuomos sutartis. Tai rodo, jog vežėjas iš anksto rezervuoja gamintojų ir nuomos rinkos pajėgumus, kurie pastaraisiais metais tapo riboti dėl lėktuvų gamybos grandinių trikdžių ir augančios paklausos Europoje.

    Augimas už Lenkijos ribų ir dėmesys techninei priežiūrai

    „Enter Air“ plečia veiklą ne tik Lenkijoje: bendrovė turi dalį akcijų dviejose užsienio oro linijose, todėl investicijos planuojamos ir jų parkuose. Šveicarijos užsakomųjų skrydžių bendrovėje „Chair Airlines“ numatytas papildomas „Airbus A320“, o tai reikštų flotilės didėjimą iki penkių orlaivių.

    Tuo metu Airijoje registruota FLY4, veikianti kaip lėktuvų nuomos su įgula paslaugų teikėja, šiuo metu turėtų išlaikyti keturių „Boeing 737-800“ parką. „Enter Air“ komunikacijoje akcentuojama, kad ši įmonė dar yra ankstyvoje brandos stadijoje, todėl plėtra siejama su operacinių procesų stabilizavimu ir paklausos užtikrinimu.

    Didėjant parko dydžiui, „Enter Air“ daugiau dėmesio skiria MRO segmentui, tai yra orlaivių techninei priežiūrai, remontui ir periodiniams patikrinimams. Pastaraisiais metais visoje Europoje MRO pajėgumai tapo strategiškai svarbūs dėl augančių darbo sąnaudų, specialistų trūkumo ir riboto hangarų prieinamumo populiariausiuose oro uostuose.

    „Turėdami techninę priežiūrą savo rankose galime geriau valdyti kaštus ir grafikus bei mažiau priklausyti nuo išorinių tiekėjų“, – sakė „Enter Air“ vadovas Marcinas Kubrakas.

    Įmonė jau yra investavusi į hangaro infrastruktūrą regione, taip pat atidariusi techninės priežiūros bazę Lenkijoje. Bendrovė neatmeta, kad artimiausiais metais MRO pajėgumai bus toliau plečiami, įskaitant papildomų hangarų vystymą, jei orlaivių parkas ir skrydžių apimtys augs pagal planą.

  • Teherane vėl teisiamas režisierius Jafaras Panahi: kuo baigsis byla dėl propagandos prieš valstybę?

    Teherane vėl teisiamas režisierius Jafaras Panahi: kuo baigsis byla dėl propagandos prieš valstybę?

    Irano režisierius Jafaras Panahi dar kartą šaukiamas į teismą Teherane: pranešama, kad bus nagrinėjama byla dėl kaltinimų propaganda prieš valstybę. Pakartotinis procesas vyksta po gynėjų pateikto skundo, kuriuo siekiama peržiūrėti ankstesnį sprendimą.

    Panahi yra vienas ryškiausių Irano kino kūrėjų tarptautinėje arenoje, o jo darbai ne kartą pelnė apdovanojimų didžiausiuose festivaliuose. Tačiau namuose režisieriui jau daugelį metų tenka susidurti su ribojimais, sulaikymais ir teisinėmis bylomis dėl politinių kaltinimų.

    Kas žinoma apie pakartotinį teismą?

    Bylą nagrinėja Teherano Islamo revoliucinio teismo 26 skyrius. Anksčiau Panahi už akių buvo skirtas vienerių metų laisvės atėmimas ir dvejų metų draudimas išvykti iš šalies, taip pat pritaikyti papildomi apribojimai.

    Skelbiama, kad režisieriui uždrausta priklausyti politinėms ir socialinėms grupėms. Tokie draudimai Irane dažnai taikomi asmenims, kurių veikla vertinama kaip kritiška valdžios institucijų atžvilgiu.

    Konfliktas su valdžia tęsiasi dešimtmečius

    Panahi konfliktai su Irano valdžios institucijomis viešai minimi nuo ankstyvųjų 2000-ųjų, o per pastaruosius metus jis buvo įkalintas ne kartą. Režisierius dalį bausmių sieja su savo pilietine pozicija ir viešais pareiškimais, kuriuos Teheranas vertina kaip antivalstybinę veiklą.

    Režisierius 2022–2023 metais buvo laikomas Evino kalėjime, o į laisvę išėjo po bado streiko. Evino kalėjimas tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ataskaitose dažnai minimas kaip viena griežčiausių Irano įkalinimo įstaigų, kurioje laikomi politiniai kaliniai.

    Filmai, kuriami nepaisant draudimų

    Nors Panahi ne kartą buvo ribojama galimybė dirbti, jis tęsė kūrybą ir filmus kūrė slapta, rizikuodamas naujais kaltinimais. Tarp geriausiai žinomų jo darbų minimi filmai, tapę Irano cenzūros ir meninės laisvės ribojimų simboliu.

    Vienas naujausių jo filmų, sukurtas įkvėptas patirčių kalėjime, pasakoja apie buvusius kalinius, svarstančius keršto galimybę žmogui, kurį laiko savo buvusiu prižiūrėtoju ir kankintoju. Kritikai pabrėžia, kad tokios istorijos Panahi kūryboje tampa platesniu pasakojimu apie smurtą, baimę ir pasirinkimo kainą autoritarinėje sistemoje.

    „Šį apdovanojimą skiriu nepriklausomiems kino kūrėjams Irane ir visame pasaulyje, kurie tęsia filmavimą tyloje, be paramos, kartais rizikuodami viskuo dėl tikėjimo tiesa ir žmogiškumu“, – sakė Jafaras Panahi.

    „Tikiuosi, kad tai bus mažas pagarbos ženklas tiems, kuriems atimta teisė matyti ir būti matomiems, bet kurie vis tiek kuria ir išlieka“, – pridūrė jis.

    Pakartotinis teismas Panahi atvejį vėl grąžina į tarptautinės bendruomenės dėmesio centrą, ypač vertinant meninės saviraiškos laisvę ir politinių bylų praktiką Irane. Kol kas neaišku, ar teismas pakeis ankstesnį sprendimą, tačiau pats procesas gali turėti reikšmės ne tik režisieriui, bet ir platesniam nepriklausomo Irano kino laukui.

  • „Barbie Girl“ išgarsinusi grupė „Aqua“ skelbia pabaigą: po trijų dešimtmečių traukiasi iš scenos

    „Barbie Girl“ išgarsinusi grupė „Aqua“ skelbia pabaigą: po trijų dešimtmečių traukiasi iš scenos

    Sprendimas paskelbtas socialiniuose tinkluose

    Danijos ir Norvegijos šokių popmuzikos grupė „Aqua“, išgarsėjusi 1997 metais išleistu hitu Barbie Girl, pranešė nutraukianti veiklą kaip koncertuojanti grupė. Apie tai muzikantai paskelbė „Instagram“ įraše, pabrėždami, kad sprendimas priimtas po ilgo bendro kelio.

    Grupę sudarė dainininkai René Dif ir Lene Nystrøm bei klavišininkas Søren Rasted. Jie nurodė, kad nori užverti šį etapą tada, kai prisiminimai dar ryškūs, o santykis su muzika ir vieni kitais išlieka pagarbus.

    „Po daugybės neįtikėtinų metų nusprendėme užverti „Aqua“ kaip gyvos grupės skyrių“, – teigiama muzikantų pranešime.

    Kas nulėmė „Aqua“ sėkmę?

    „Aqua“ susikūrė Kopenhagoje 1995 metais ir greitai tapo vienu ryškiausių europop žanro vardų. Debiutinis albumas Aquarium, kuriame skambėjo Barbie Girl, padėjo grupei prasimušti į tarptautines rinkas ir ilgam įsitvirtinti popkultūroje.

    Barbie Girl tapo radijo stočių ir muzikinių kanalų hitu, o singlo pardavimai pasaulyje perkopė 8 000 000 kopijų. Daina užkopė į topų viršūnes daugelyje Europos šalių, taip pat pasiekė pirmą vietą Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.

    Teismai, kiti hitai ir netikėtas sugrįžimas

    Grupės populiarumą lydėjo ir skandalai. 2000 metais žaislų gamintoja „Mattel“ buvo pateikusi ieškinį, teigdama, kad daina esą kenkia Barbie prekės ženklo reputacijai, tačiau byla buvo nutraukta, dainą pripažinus parodija.

    Po Barbie Girl „Aqua“ išleido ir kitus plačiai žinomus kūrinius, tarp jų Doctor Jones ir Turn Back Time, o vėliau pasirodė albumai Aquarius ir Megalomania. Skirtingais vertinimais, grupės įrašų pardavimai per karjerą siekė apie 33 000 000 vienetų.

    Naują dėmesio bangą „Aqua“ patyrė 2023 metais, kai Barbie Girl motyvai buvo panaudoti dainoje Barbie World, skambėjusioje filmo Barbie garso takelyje. Tai dar kartą priminė, kokią įtaką grupė padarė popmuzikai ir kaip ilgai gyvena jų sukurti hitai.

  • Dokumentinis filmas primena Zuritą de Oliveira: kodėl ji laikoma Portugalijos roko pradininke?

    Dokumentinis filmas primena Zuritą de Oliveira: kodėl ji laikoma Portugalijos roko pradininke?

    Užmiršta roko pradžia

    Portugalijos roko istorija dažnai siejama su vėlesnėmis pavardėmis ir 7–8 dešimtmečių scena, tačiau naujas dokumentinis filmas nukreipia dėmesį į daug ankstesnį vardą. Režisierės Franciscos Marvão darbas pasakoja apie Zuritą de Oliveira, kuri 1961 metais įrašė tai, kas laikoma pirmuoju Portugalijoje rokenrolo kūriniu.

    Filme pabrėžiama, kad de Oliveira tuo metu jau buvo patyrusi atlikėja, 1950-aisiais įrašiusi lengvosios muzikos albumų. Vis dėlto ji ryžosi staigiam posūkiui į iš JAV sklindančius naujus garsus ir įrašė dainą O Bonitão do Rock, kuri šiandien minima kaip kertinis žanro startas šalyje.

    Išskirtinumą sustiprino ir tai, kad Zurita de Oliveira ne tik dainavo, bet ir grojo elektrine gitara, o tokia scena 6 dešimtmetyje moteriai buvo reta. Vėliau ji subūrė savo grupę, koncertavo įvairiose Portugalijos vietose, o vėlesniais metais kūrė ir fado dainas.

    Zurita de Oliveira mirė 2015 metais, sulaukusi 84 metų, tačiau jos indėlis ilgą laiką liko paraštėse. Dokumentika siekia parodyti, kaip kultūrinė atmintis formuojama ne tik per hitus, bet ir per tai, kas išsaugoma archyvuose.

    Režisierei pritrūko archyvinės medžiagos

    Režisierė Francisca Marvão teigia apie šią atlikėją sužinojusi rengdama ankstesnį projektą ir nusprendusi, kad Zuritos istorija verta atskiro filmo. Taip gimė dokumentika Who’s Afraid of Zurita de Oliveira?, kurios centre yra ne vien biografija, bet ir klausimas, kodėl pionierės vardas buvo primirštas.

    „Ji vadinama Portugalijos roko pradininke, tačiau buvo gerokai daugiau: muzikantė, tekstų autorė, dramaturgė, atlikėja. Svarbiausia, ji 1960-aisiais drįso didelėje scenoje groti elektrinės gitaros solo“, – sakė Francisca Marvão.

    Kuriant filmą teko spręsti ir praktines problemas: projektui prireikė sutelktinio finansavimo, o archyvinės medžiagos apie Zuritą beveik neišliko. Pasak režisierės, bėgant metams dingo repeticijų įrašai ir asmeniniai dokumentai, o dalis žmonių, galėjusių turėti medžiagos, jau mirė.

    Dėl šios priežasties filme pasitelktos inscenizacijos: aktoriai atkuria epizodus, tarp jų ir tariamą interviu, paremtą to meto žurnalų citatomis ir liudijimais. Tokia forma leidžia užpildyti spragas, kai faktai žinomi, bet vizualinių įrodymų nėra.

    Moterų scena sugrąžina dainas į dabartį

    Vienas filmo akcentų – šiandienos atlikėjų ir grupių kvietimas perinterpretuoti Zuritos repertuarą. Marvão subūrė specialiai šiam projektui sukurtą grupę Zuritas Elétricas, kuri atlieka O Bonitão do Rock ir simboliškai suteikia sceną dabarties muzikantėms.

    Dokumentikoje skamba ir kitų moterų kuriamos alternatyvios Portugalijos muzikos scenos atstovių interpretacijos, o dalis dainų, pasak kūrėjų, anksčiau apskritai nebuvo įrašytos ar atliktos viešai. Taip filmas veikia ne tik kaip pasakojimas, bet ir kaip gyvas repertuaro sugrąžinimas.

    „Galėjome prikelti tekstus, kurie buvo pamiršti, kai kurie net nebuvo įrašyti. Klausydama, kaip kiekviena atlikėja suteikia balsą toms dainoms, labiau pajutau ir supratau, ką Zurita norėjo pasakyti“, – sakė reperė Dama Bete.

    Filme taip pat pateikiami žmonių, artimai pažinojusių Zuritą de Oliveira, liudijimai, o vienas reikšmingesnių artefaktų – gitarą, kuria grojo pati atlikėja, kūrėjams perdavė komiko Camilo de Oliveira našlė Paula Marcelo. Dokumentinis filmas šiemet pristatytas IndieLisboa tarptautiniame kino festivalyje.