CP v2

Blog

  • Belgija perduos Ukrainai 53 F-16: aiškėja pristatymų grafikas iki 2029 metų ir techninės detalės

    Belgija planuoja perduoti Ukrainai 53 naikintuvus F-16 – iš esmės visą šio tipo lėktuvų parką, kurį iki šiol turėjo savo oro pajėgose. Šis sprendimas siejamas su platesne Vakarų parama stiprinant Ukrainos oro gynybą ir gebėjimą atremti raketų bei bepiločių atakas.

    Pagal viešai aptariamą pristatymų planą, pirmoji partija galėtų pasiekti Ukrainą dar šiais metais. Toliau perdavimai būtų išdėstyti keliems etapams, o visas kiekis, kaip nurodoma, būtų užbaigtas iki 2029 metų.

    Kaip atrodytų perdavimo grafikas?

    Skelbiama, kad artimiausiu metu Ukraina galėtų gauti 7 naikintuvus F-16. Vėlesniais metais numatomi papildomi perdavimai: 2027 metais – 5, 2028 metais – 14, o likusi dalis galėtų būti perduota 2029 metais.

    Toks išskaidymas rodo, kad perdavimas derinamas su Belgijos pajėgumais palaipsniui atsisakyti senesnės technikos ir užtikrinti sklandų perėjimą prie naujesnių platformų. Kartu tai leidžia Ukrainai etapais plėsti apmokytų pilotų ir technikų skaičių bei infrastruktūrą.

    Kokie tai F-16 ir kuo jie svarbūs?

    Teigiama, kad Ukrainai būtų perduodami modernizuoti F-16, atnaujinti pagal MLU (Mid-Life Update) programą, kuri plačiai taikyta Europos šalyse. Šie atnaujinimai paprastai apima avionikos patobulinimus, geresnius jutiklius ir platesnes ginkluotės integracijos galimybes.

    Minima ir integracija su AIM-120 AMRAAM klasės oras–oras raketomis, kurios yra svarbios oro gynybos užduotims ir atgrasymui. Praktikoje tai gali sustiprinti Ukrainos galimybes reaguoti į grėsmes ore, nors realų efektą lems ir žvalgybos, oro erdvės stebėjimo bei antžeminių sistemų sąveika.

    Ar visi lėktuvai bus kovinės parengties?

    Kol kas neaišku, ar visi 53 naikintuvai bus perduoti kaip pilnai kovinės parengties orlaiviai. Kai kuriais atvejais dalis senesnių lėktuvų gali būti naudojami kaip atsarginių dalių šaltinis, kad būtų palaikomas likusių orlaivių remontas ir techninis parengtumas.

    Ukrainai tai reikšminga detalė, nes svarbus ne tik bendras perduodamų naikintuvų skaičius, bet ir tai, kiek jų realiai galės nuolat vykdyti užduotis. F-16 eksploatacija reikalauja nuoseklios logistikos, parengtų inžinerinių komandų ir stabilaus atsarginių dalių tiekimo.

    Iki šiol Ukrainos F-16 programa siejama ir su kitų šalių įsipareigojimais, o pirmieji lėktuvai, kaip skelbta anksčiau, buvo siejami su Danijos ir Nyderlandų parama. Belgijos indėlis šioje schemoje būtų vienas didžiausių pagal vienos valstybės deklaruojamą kiekį.

  • Kremlius patvirtino Putino vizitą Pekine: susitikimas su Xi vyks netrukus po Trumpo kelionės

    Kremlius pranešė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gegužės 19–20 dienomis vyks į Pekiną ir susitiks su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Apie kelionę paskelbta netrukus po to, kai vizitą Kinijos sostinėje baigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Pagal Kremliaus pateiktą informaciją, dviejų dienų vizitas bus siejamas ir su 2001 metais pasirašytos Kinijos ir Rusijos draugystės sutarties 25 metų sukaktimi. Šalių lyderiai ketina aptarti dvišalius santykius ir tarptautines bei regionines temas.

    Signalai po Trumpo vizito

    Laiko sutapimas iškart sulaukė dėmesio, nes vizitas paskelbtas po Trumpo kelionės į Pekiną. JAV ir Kinijos darbotvarkėje pastaruoju metu dominuoja saugumo ir prekybos klausimai, o geopolitinį foną aštrina karas Ukrainoje ir įtampa dėl Taivano.

    Kinija išlieka svarbia Rusijos ekonomine atrama, ypač energetikos ir prekybos srautuose, kai Maskvai taikomos Vakarų sankcijos. Tuo pat metu Pekinas viešai pabrėžia siekį išlaikyti manevro laisvę ir vengia žingsnių, kurie galėtų tiesiogiai įtraukti jį į karo Ukrainoje eskalaciją.

    Ilgalaikė partnerystė ir karo šešėlis

    Putinas ir Xi per pastarąjį dešimtmetį susitiko daugybę kartų, o jų ryšys dažnai pristatomas kaip strateginė partnerystė. Rusijos ir Kinijos kontaktai suintensyvėjo po 2022 metais pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

    Dar 2022 metų vasarį, likus kelioms savaitėms iki invazijos, Putinas ir Xi Pekine paskelbė apie partnerystę be ribų, akcentuodami platų bendradarbiavimo spektrą. Vėliau šalys tęsė politinį dialogą, stiprino ekonominius ryšius ir dalyvavo bendrose karinėse pratybose.

  • Ne tik nekilnojamasis turtas: ekspertas įvardijo, kur šiandien ieškoti grąžos investuotojams

    Nuomos grąža nebeatrodo savaime suprantama

    Daugelį metų investicija į būstą atrodė kaip patikimiausias būdas auginti santaupas: turtas apčiuopiamas, o nuoma gali generuoti pastovias pajamas. Tačiau išaugus kainoms, palūkanoms ir sugriežtėjus skolinimosi sąlygoms, daliai pirkėjų skaičiai nebėra tokie palankūs.

    Finansų rinkų atstovai vis dažniau akcentuoja, kad nuomojamas būstas šiandien neretai tampa ne pasyviu investavimu, o aktyvia veikla su rizikomis ir papildomais kaštais. Prie nuomos pajamų tenka pridėti remontus, prastovas be nuomininkų, draudimą, administravimą ir mokesčius.

    „Esant dabartiniams būsto kainų, nuomos ir palūkanų lygiams, nuomos pelningumas suprastėjo“, – sakė Pawełas Szczerbakas iš Finax.

    Eksperto pateiktame pavyz modelinis butas Varšuvoje kainuoja apie 161 000 eurų ir yra finansuojamas 80 proc. paskola. Po mokesčių nuoma generuoja maždaug 685 eurus per mėnesį, tačiau paskolos įmoka siekia apie 783 eurus, todėl mėnesio balansas tampa neigiamas ir sudaro apie 98 eurus.

    Tokia matematika nereiškia, kad nekilnojamasis turtas nebeturi prasmės, tačiau pabrėžia svarbiausią pokytį: vien nuomos pajamos ne visada padengia finansavimo kainą. Dėl to investuotojai dažniau vertina ir alternatyvas, kurios leidžia paprasčiau diversifikuoti riziką.

    ETF: diversifikacija ir likvidumas vietoje vieno objekto

    Kaip vieną iš alternatyvų ekspertas išskiria ETF – biržoje prekiaujamus fondus, kurie leidžia investuoti į plačius akcijų ar obligacijų indeksus. Tokie fondai paprastai pasižymi mažesniais administravimo kaštais nei aktyviai valdomi fondai ir suteikia galimybę išskaidyti investiciją per daugybę įmonių ar net skirtingus regionus.

    Dar vienas ETF pranašumas – likvidumas: investiciją, priklausomai nuo rinkos sąlygų, dažniausiai galima parduoti greičiau nei nekilnojamąjį turtą. Ilgalaikėms strategijoms tai tampa svarbu, kai investuotojas nori lanksčiau reaguoti į gyvenimo pokyčius ar rinkos ciklus.

    Kartu pabrėžiama, kad ETF, kaip ir kitos kapitalo rinkų priemonės, nėra garantuotas pelnas. Vertė gali svyruoti, todėl rezultatas labai priklauso nuo investavimo laikotarpio, rizikos tolerancijos ir to, ar investuojama nuosekliai, o ne bandant „pagauti“ geriausią momentą.

    Auksas: gali padėti, bet neturėtų būti pagrindas

    Kaip papildomą portfelio dalį ekspertas mini auksą, kuris 2025 metais demonstravo įspūdingą kainos šuolį ir, skaičiuojant metų pokytį, buvo išaugęs apie 60 proc. Vis dėlto pabrėžiama, kad aukso kainai būdingi staigūs ciklai: po spartaus kilimo gali sekti ryškesnės korekcijos.

    Dėl to auksas dažniau vertinamas kaip diversifikavimo priemonė, o ne pagrindinis pasirinkimas siekiant ilgalaikės grąžos. Priklausomai nuo investuotojo profilio, jo dalis portfelyje paprastai apsiribojama keliomis procentinėmis dalimis, kad sumažintų bendrą svyravimų riziką.

    Bendra žinutė paprasta: laikais, kai nekilnojamojo turto finansavimo kaina aukšta, o nuomos grąža spaudžiama, vis daugiau žmonių pradeda ieškoti mišraus sprendimo. Diversifikuotas portfelis, kuriame derinami skirtingi instrumentai, gali padėti geriau suvaldyti neapibrėžtumą.

  • Danijoje rasto banginio mįslė išspręsta: GPS siųstuvas patvirtino, kad tai Timmy

    Danijoje rasto banginio mįslė išspręsta: GPS siųstuvas patvirtino, kad tai Timmy

    Patvirtino pagal GPS siųstuvą

    Po kelių dienų nežinios Danijos institucijos patvirtino, kad prie Anholto salos rastas nugaišęs banginis yra kuprotasis banginis Timmy. Gyvūno tapatybę leido nustatyti ant gaišenos aptiktas GPS siųstuvas.

    Apie tai pranešė Danijos aplinkosaugos institucija Miljøstyrelsen, o informaciją perdavė naujienų agentūra Ritzau. Danijos transliuotojas TV 2 taip pat paskelbė apie patvirtintą identitetą.

    Kelionė per Baltijos jūrą baigėsi tragiškai

    Timmy pastarosiomis savaitėmis buvo tapęs plačiai aptarinėjamu gyvūnu po to, kai buvo pastebėtas Baltijos jūroje ir vėliau prie Vokietijos krantų. Dėl neįprasto maršruto ir sudėtingų sąlygų buvo sekama, ar banginiui pavyks grįžti į atviresnius vandenis.

    Mecklenburg-Vakarų Pomeranijos žemės aplinkos ministras Till Backhaus taip pat patvirtino, kad banginis neišgyveno. Pasak Danijos institucijų, būtent GPS įrenginys aiškiai parodė, kad tai tas pats gyvūnas, anksčiau fiksuotas Baltijos jūros regione.

    Įrangos dar nepavyksta paimti

    Miljøstyrelsen nurodė, kad nepalankūs orai kol kas trukdo operatyviai paimti GPS siųstuvą iš gaišenos. Vis dėlto pats faktas, jog siųstuvas rastas, laikomas pakankamu įrodymu tapatybei patvirtinti.

    „Dabar galime patvirtinti, kad prie Anholto įstrigęs kuprotasis banginis yra tas pats gyvūnas, kuris anksčiau buvo įstrigęs Vokietijoje“, – rašytiniame pranešime teigė agentūros vadovė Jane Hansen.

    Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad didelių jūrų žinduolių klaidžiojimas už įprastų migracijos kelių ribų gali baigtis išsekimu, susidūrimais su laivais ar įsipainiojimu į žvejybos įrankius. Tokiose situacijose stebėsena ir žymėjimo technologijos tampa svarbiu įrankiu tiek gelbėjimo sprendimams, tiek vėlesnei įvykių rekonstrukcijai.

  • Centrinis šildymas brangs iki 50 proc.? Sektorius ieško kelio į dekarbonizaciją be šoko vartotojams

    Centrinio šildymo sektorius Lenkijoje ieško, kaip sparčiai mažinti taršą ir kartu išvengti staigių sąskaitų šuolių gyventojams. Europos ekonomikos kongrese skambėjo perspėjimai, kad be aiškaus technologinio kelio ir investicijų šilumos kainų spaudimas tik didės.

    Diskusijose akcentuota, kad šilumos ūkiui tenka spręsti dvi užduotis vienu metu: užtikrinti patikimą šilumos tiekimą net šalčiausiomis dienomis ir pakeisti iškastinį kurą mažiau taršiais sprendimais. Praktikoje tai reiškia, kad pereinamuoju laikotarpiu teks derinti kelias technologijas, o ne statyti viską ant vieno pasirinkimo.

    Biomasė ir dujos kaip tiltas

    „Tauron Ciepło“ vadovas Marcin Staniszewski kongrese teigė, kad biomasė gali būti vienas stabiliausių atsinaujinančių sprendimų, galinčių padėti suvaldyti piko apkrovas šildymo sezono metu. Jis pabrėžė, kad biomasė nėra planuojama kaip vienintelis kuras, tačiau ji vertinama kaip svarbus sistemos papildymas.

    Pasak jo, „Tauron“ biomasės naudojimas šiuo metu siekia apie 300 000 tonų per metus, o tikslas yra augti iki maždaug 500 000 tonų per metus. Tai atspindi platesnę tendenciją rinkoje, kur biomasė vertinama kaip greičiau įgyvendinamas sprendimas nei didelio masto elektrifikacija.

    „PGE Energia Ciepła“ atstovas Mariusz Michałek dėmesį kreipė į kogeneraciją su gamtinėmis dujomis. Jo teigimu, dujos šilumos ūkyje tampa ne tik trumpu pereinamuoju sprendimu, nes investicijų atsipirkimas tokiose jėgainėse gali siekti apie 15 metų.

    „Dujas vadiname ilgiau trunkančiu pereinamuoju kuru, kol atsiras technologija, kuri realiai leis jas pakeisti, užtikrinant saugų šilumos tiekimą“, – sakė Mariusz Michałek.

    Atliekos, kaupimas ir vietiniai ištekliai

    Krajowej Agencji Poszanowania Energii vadovas Jacek Kostrzewa pabrėžė, kad šilumos ūkyje daug lems šaltinių diversifikacija ir šilumos kaupimas. Jo teigimu, dideli šilumos kaupikliai jau statomi Varšuvoje, o panašūs sprendimai gali plisti ir kituose miestuose, nes jie leidžia lanksčiau valdyti sistemą.

    Geotermijos perspektyvas jis vertino atsargiai: skirtingose vietovėse ji gali būti arba per brangi, arba tiekti per žemos temperatūros šilumą, kuriai reikėtų papildomų sprendimų. Todėl, anot jo, geotermija gali būti tinkama lokaliai, bet ne kaip universalus atsakymas visam sektoriui.

    Bytomio šilumos tinklus valdančios įmonės PEC Bytom vadovas Sławomir Kamiński pasakojo apie sprendimą, kai kartu su anglimi naudojamas RDF kuras, gaminamas iš atliekų. Jo teigimu, tai yra išskirtinis veikiančios atliekų terminio apdorojimo infrastruktūros pavyzdys regione, kai šiluma tiekiama į centralizuotą sistemą.

    Jis taip pat išskyrė pramoninės šilumos panaudojimo galimybes, kai šalia veikiančios įmonės gali perduoti perteklinę šilumą miestui. Tokie projektai dažnai priklauso nuo vietinių sąlygų, tačiau gali tapti vienu pigiausių dekarbonizacijos būdų, jei sudaromos ilgalaikės sutartys ir sutvarkoma infrastruktūra.

    Kainų spaudimas ir skaitmeninimo efektas

    Diskusijose daug dėmesio skirta ekonomikai, nes šilumos tarifus vis labiau veikia išmetamo CO2 kaina pagal ES taršos leidimų prekybos sistemą. Kongrese priminta, kad per pastaruosius ketverius metus centralizuotos šilumos kainos šalyje, remiantis sektoriaus pateikiamais skaičiais, jau buvo išaugusios apie 65 proc.

    Politikas Grzegorz Płaczek teigė, kad investicijų mastas neatitinka poreikio, o be spartesnių sprendimų ilgalaikėse prognozėse vis garsiau minimas ir 50 proc. sąskaitų augimo scenarijus. Kartu buvo akcentuota, kad šilumos ūkio pertvarka be finansinių instrumentų ir aiškių taisyklių gali tapti pernelyg brangi vartotojams.

    Kita kryptis, kurią sektorius įvardija kaip greitai apčiuopiamą, yra skaitmeninimas ir modernizacija. GPEC Projekt vadovas Michał Walerzak pasakojo, kad įmonė investuoja į telemetriją, prognozavimo algoritmus ir gamybos planavimo įrankius, kurie leidžia geriau derinti šilumos gamybą su orų prognozėmis ir elektros kainų dinamika.

    Jo teigimu, skaitmeniniai sprendimai padeda ne tik sumažinti nuostolius ir tiksliau valdyti apkrovas, bet ir pasiūlyti klientams lankstesnius aptarnavimo modelius. Šilumos ūkyje tai vis dažniau siejama ir su DI pritaikymais, kai prognozuojamas vartojimas, optimizuojami režimai ir mažinamos avarijų rizikos.

    Kongrese vyravo nuostata, kad vieno stebuklingo sprendimo nėra: realistiškiausias kelias artimiausiam dešimtmečiui yra hibridinis miksas. Biomasė, dujų kogeneracija, atliekų energija, šilumos kaupimas, pramoninės šilumos panaudojimas ir skaitmeninimas gali sumažinti taršą, tačiau vartotojų sąskaitų stabilumą lems investicijų tempas ir reguliavimo sprendimai.

  • „Audemars Piguet“ ir „Swatch“ netikėtas tandemas: poparto įkvėpti laikrodžiai keičia industriją

    „Audemars Piguet“ ir „Swatch“ netikėtas tandemas: poparto įkvėpti laikrodžiai keičia industriją

    Prabanga susitinka su popartu

    Šveicarijos laikrodžių gamintojas „Audemars Piguet“, veikiantis nuo 1875 metų, pristatė bendrą projektą su „Swatch“ – prekės ženklu, kuris labiau siejamas su žaismingais ir masinei auditorijai prieinamais modeliais. Toks tandemas laikrodžių pasaulyje laikomas netikėtu, nes sujungia aukštąją laikrodininkystę ir popkultūros estetiką.

    Bendrovė „Audemars Piguet“ per istoriją ne kartą laužė taisykles: nuo ankstyvų eksperimentų su atviru mechanizmu iki ypač plonų laikrodžių gamybos. Nauja partnerystė rodo kryptį, kuria juda visa prabangos industrija – ieškoma naujų auditorijų ir naujo pasakojimo, kuris nebūtų uždaras tik kolekcininkams.

    Royal Pop: klasikos perrašymas

    Kolekcija „Royal Pop“ remiasi „Audemars Piguet“ 1972 metais pristatytu „Royal Oak“ dizaino kodu, tačiau jį sąmoningai išjudina poparto nuotaika. Išlieka atpažįstami elementai, tokie kaip aštuonkampis bezelio kontūras, aštuoni varžtai ir „Petite Tapisserie“ raštas, bet visa tai pateikiama ryškesnėmis, pramonėje rečiau matomomis spalvomis.

    Kūrėjai renkasi pirminius ir pastelinius atspalvius, taškelių motyvus, primenančius poparto grafiką, bei akcentuoja matomas mechanizmo detales. Kolekcija siūloma keliomis variacijomis, o pats sumanymas labiau primena dizaino ir kultūros pareiškimą nei tradicinį prabangos produkto pristatymą.

    Laikrodis kaip aksesuaras

    Šios serijos kišeninis laikrodis kuriamas kaip daugiafunkcis aksesuaras: jį galima nešioti ant kaklo, laikyti kišenėje, kabinti prie rankinės ar naudoti kaip papuošalą. Tai atliepia pastarųjų metų mados kryptį, kai į priekį grįžta pakabukai, personalizuoti aksesuarai ir papuošalų įkvėptos detalės.

    Toks sprendimas ypač taikosi į jaunesnius pirkėjus, kurie dažniau renkasi daiktus dėl istorijos, stiliaus ir saviraiškos, o ne vien dėl statuso. Laikrodžių rinkoje tai reikšminga, nes mechaniniai modeliai vis dažniau konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su išmaniaisiais įrenginiais bei kitais gyvenimo būdo produktais.

    „Kodėl šis bendradarbiavimas? Dėl džiaugsmo ir drąsos, kurią jis reiškia. Drąsa dažnai yra inovacijų pradžia ir kvietimas jaunesnei auditorijai mechaninę laikrodininkystę pamatyti kitaip“, – sakė „Audemars Piguet“ vadovė Ilaria Resta.

    Bandymas pakeisti industrijos įvaizdį

    Ilaria Resta viešai akcentuoja norą atsitraukti nuo įsitvirtinusio įvaizdžio, esą prabangi laikrodininkystė yra konservatyvi ir labiau orientuota į vyrus. Tokia komunikacija sutampa su platesnėmis rinkos tendencijomis, kai prabangos ženklai investuoja į įtraukesnį dizainą, universalias kampanijas ir produktus, kuriuos galima pritaikyti skirtingiems stiliams.

    Diskusija apie tai, kam skirti mechaniniai laikrodžiai, šiandien vis mažiau siejama su lytimi ir vis dažniau – su skoniu, kolekcionavimo kultūra bei asmeniniu įvaizdžiu. Būtent todėl „Audemars Piguet“ ir „Swatch“ projektas gali būti vertinamas kaip bandymas išplėsti ribas ne tik dizaino prasme, bet ir pačios industrijos kalboje.

  • Uzbekistane kuriama platforma „Ohang“: kaip skaitmeninamas retų liaudies instrumentų skambesys

    Uzbekistane kuriama platforma „Ohang“: kaip skaitmeninamas retų liaudies instrumentų skambesys

    Senos melodijos keliasi į internetą

    Uzbekistane startuoja nauja atviros prieigos muzikos platforma „Ohang“, kurios tikslas – skaitmeniniu formatu išsaugoti retus liaudies instrumentus, melodijas ir ritmus. Projekto kūrėjai sako, kad taip siekiama sujungti tradicinį paveldą su šiuolaikine kūryba ir sumažinti spragas pasaulinėse garso bibliotekose.

    Iniciatyva orientuota į garsus, kurie ilgus metus sklido tik vietos bendruomenėse – kalnų kaimuose, vestuvių procesijose ar piemenų kasdienybėje. Dalis šių skambesių iki šiol nebuvo profesionaliai įrašyti, todėl rizikavo išnykti kartu su atlikėjais ir meistrais.

    Kodėl prireikė tokio archyvo

    Projekto komanda pabrėžia, kad tradiciniai motyvai vis dažniau pasitelkiami popmuzikoje, hiphope ir elektronikoje, tačiau neretai jie atskiriami nuo kilmės konteksto. Dėl to klausytojai ir kūrėjai lengvai supainioja regioninius skambesius, o ieškant Uzbekistano muzikos garso platformose dažnai pateikiami su šalimi nesusiję įrašai.

    „Nespecialistai vietinius motyvus dažnai supainioja su arabų, azerbaidžaniečių ar turkmėnų muzika“, – sakė nematerialaus kultūros paveldo ekspertas Uktam Khakimov.

    „Kai garso platformose ieškai pagal užklausą Uzbekistano muzika, tinkamų rezultatų dažnai trūksta, o sistema pasiūlo nesusijusius kūrinius“, – pridūrė jis.

    Ekspedicijos, studija ir autentiškas skambesys

    Darbas prasidėjo lauko ekspedicijomis Taškente ir aplinkiniuose regionuose: tyrėjai lankėsi dirbtuvėse, kaimuose ir studijose, ieškodami tradicinių atlikėjų bei instrumentų meistrų. Surinkta medžiaga vėliau buvo įrašyta profesionalioje studijoje, fiksuojant tiek solo, tiek ansamblinius atlikimus.

    Rezultatas – archyvas, kuriame sukaupti 24 tradiciniai instrumentai ir daugiau nei 200 įrašytų garso pavyzdžių. Tarp ryškesnių radinių minimas gajir nay – retas pučiamasis instrumentas, gaminamas iš plėšraus paukščio sparno kaulo ir siejamas su kalnų gyventojų kasdienybe.

    Kita svarbi dalis – senos surnay melodijos, kurios, pasak komandos, nebuvo atliekamos 40–50 metų. Taip pat dokumentuoti regioniniai doira ritmai, sibizga bei Bucharos mušamųjų tradicijos, kai kuriuos elementus teko rekonstruoti.

    „Mums buvo svarbu, kad profesionalus įrašymas nepakeistų autentiško skambesio“, – sakė Uktam Khakimov.

    „Pagrindinė užduotis buvo ne pagerinti instrumentą apdorojimu, o užfiksuoti tikrą, originalų garsą“, – pabrėžė jis.

    Nemokama prieiga ir aiškios naudojimo taisyklės

    Platforma „Ohang“ žadama visiškai nemokama: nenumatoma mokamų funkcijų ar prenumeratų. Projekto atstovai teigia, kad įrašai bus pateikiami pagal viešo naudojimo licenciją, todėl juos bus galima parsisiųsti ir naudoti asmeniniuose, kūrybiniuose bei komerciniuose projektuose.

    Leidžiama muziką įtraukti į vaizdo įrašus, filmus, reklamą ar naujus kūrinius, tačiau akcentuojama viena riba – negalima perparduoti nepakitusių įrašų kaip atskiro produkto. Kūrėjai taip pat pabrėžia kultūrinės pagarbos principą: tikslas yra platus naudojimas, bet ne tradicijų iškraipymas.

    Kas toliau: plėtra ir naujos formos

    Oficialus „Ohang“ startas planuojamas birželį, o pradinis turinys bus sudarytas iš pirmųjų ekspedicijų Taškento regione. Vėliau numatoma vykti į kitas šalies dalis ir palaipsniui pildyti katalogą naujais instrumentais, melodijomis bei ritminiais raštais.

    Projekto kūrėjai mato platformą ne tik kaip archyvą, bet ir kaip kūrybinę erdvę, kurioje galėtų atsirasti remiksai, bendri tradicinių atlikėjų ir šiuolaikinių prodiuserių projektai. Taip pat svarstoma elektroninės muzikos festivalio idėja, kuriame skambėtų naujai interpretuoti uzbekų tradiciniai garsai.

  • Elektrėnų taryba renkasi gegužės 27 dieną: nuo biudžeto keitimų iki turto ir žemės mokesčių

    Posėdis vyks savivaldybėje

    Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius potvarkiu sušaukė savivaldybės tarybos posėdį 2026 metų gegužės 27 dieną 10.00 valandą. Posėdis vyks Elektrėnų savivaldybėje Rungos g. 5, Elektrėnuose.

    Potvarkis priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis ir tarybos veiklos reglamentu. Kartu patvirtintas ir darbotvarkės projektas, kuriame numatyti finansiniai, turto valdymo, socialiniai ir kultūros klausimai.

    Finansai, biudžetas ir mokesčiai

    Posėdžio pradžioje tarybai bus teikiamas 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas, taip pat atskirai bus svarstomos Elektrėnų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2025 metų metinės ataskaitos. Šie sprendimai paprastai laikomi vienais svarbiausių, nes apibrėžia, kaip buvo vykdomas biudžetas ir kaip vertinama finansinė drausmė.

    Darbotvarkėje numatytas ir 2026–2028 metų biudžeto pakeitimas, susietas su 2026 metų vasario 25 dieną priimtu tarybos sprendimu. Taip pat planuojama nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus, lengvatas ir deklaravimo terminus 2026 metams.

    Turto valdymas ir bendruomenės klausimai

    Reikšminga darbotvarkės dalis skirta savivaldybės turto valdymo taisyklėms: numatoma tvirtinti turto nuomos tvarką, panaudos suteikimo tvarką, taip pat turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise aprašus. Šie sprendimai tiesiogiai lemia, kaip savivaldybė skaidriai ir efektyviai administruoja jai patikėtą turtą.

    Tarybai bus teikiami sprendimai dėl valstybės turto perėmimo savivaldybės nuosavybėn, įskaitant ir konkretaus turto dalies bendrabutyje klausimą. Taip pat numatytas ilgalaikio materialiojo turto perdavimas uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“ patikėjimo teise.

    Darbotvarkėje numatoma tvirtinti renginių organizavimo Elektrėnų savivaldybės viešosiose vietose taisykles. Be to, bus svarstomas projektas dėl Sovietų sąjungos karių palaikų, palaidotų Vilniaus g. 46 Vievyje, perkėlimo ir laidojimo vietos paženklinimo.

    Socialinėje srityje įtraukti sprendimai, susiję su ankstesnių tarybos sprendimų pakeitimais ir kai kurių sprendimų pripažinimu netekusiais galios, tarp jų dėl socialinės globos ir socialinių paslaugų sistemos pareigybių skaičiaus. Taip pat darbotvarkėje numatyti klausimai dėl paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo pakeitimo ir dėl Beižionių vaikų globos namų reorganizavimo sprendimo koregavimo.

    Posėdyje planuojama tvirtinti ir kelių savivaldybės įstaigų 2025 metų metinių ataskaitų rinkinius, tarp jų švietimo, kultūros, bibliotekos, sveikatos biuro, kultūros centrų bei socialinių įstaigų. Posėdis numatytas su pertraukomis, o pabaigoje tradiciškai skirta laiko informacijai ir paklausimams.

    Potvarkyje taip pat primenama, kad suinteresuoti asmenys turi teisę šį administracinį sprendimą skųsti per vieną mėnesį Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui. Savivaldybė informuoja, kad tarybos sprendimų projektai ir posėdžių transliacijos skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

    Prieš tarybos posėdį numatyti ir komitetų posėdžiai: Socialinių reikalų komitetas rinksis 2026 metų gegužės 19 dieną 13.00 valandą, Ūkio reikalų komitetas 2026 metų gegužės 20 dieną 14.00 valandą nuotoliniu būdu. Savivaldybės kolegijos posėdis suplanuotas 2026 metų gegužės 25 dieną 13.00 valandą, Kontrolės komiteto posėdis tą pačią dieną 15.00 valandą, abu nuotoliniu būdu.

  • Kur žiūrėti Eurovizijos 2026 finalą gyvai: nuo Vienos iki Bergeno ir Londono

    Kur žiūrėti Eurovizijos 2026 finalą gyvai: nuo Vienos iki Bergeno ir Londono

    Eurovizija vis dažniau žiūrima kartu

    Eurovizijos 2026 didysis finalas daugeliui tampa ne televizijos vakaru namuose, o proga susitikti su draugais ir žiūrėti transliaciją viešose erdvėse. Europoje daugėja teminių peržiūrų baruose, kino salėse, koncertų vietose ir net arenose.

    Toks žiūrėjimas „kartu“ pastaraisiais metais stiprėja dėl kelių priežasčių: renginys išlieka masiškai aptarinėjamas socialiniuose tinkluose, o gyvos peržiūros suteikia festivalio atmosferą. Organizatoriai ir miestai taip pat aktyviai kuria viešas zonas, kurios pritraukia turistus ir vietinius.

    Paklausa auga, ypač didmiesčiuose

    Didžiojoje Britanijoje bendrų peržiūrų vietų paklausa šiemet pastebimai išaugo, o tai labiausiai jautėsi Londone, Mančesteryje ir Birmingame. Rinkos duomenis kaupianti „Tagvenue“ skelbė, kad užklausų dėl tokių vietų prieš finalą padaugėjo 73 proc., palyginti su praėjusiais metais.

    Pasak „Tagvenue“ vadovo Arturo Stepaniako, Eurovizija vis labiau virsta socialiniu įvykiu, kurį žmonės nori išgyventi kartu. Ši tendencija matoma ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir daugelyje žemyninės Europos miestų.

    „Eurovizija tampa daugiau nei TV transliacija, tai socialinis renginys, kurį žmonės nori patirti kartu“, – sakė Arturas Stepaniakas.

    Kur ieškoti ryškiausios atmosferos?

    Viena, kaip Eurovizijos 2026 šeimininkė, natūraliai yra pagrindinis traukos taškas. Čia įprastai daugiausia dėmesio sulaukia oficialios viešo stebėjimo erdvės, tokios kaip Eurovizijos miestelis Rathausplatz aikštėje, kur žiūrovai gali tikėtis didelių ekranų, maisto zonų ir papildomų pasirodymų.

    Norvegijos Bergenas, anksčiau priėmęs konkursą 1986 metais, išlaiko stiprią Eurovizijos tradiciją ir žiūrėjimo kultūrą. Mieste finalo vakarą populiarėja teminiai vakarėliai baruose ir scenos meno erdvėse, o pats miestas tampa patraukliu pasirinkimu ir dėl turizmo, ir dėl bendruomeniškumo.

    Londonas siūlo vieną plačiausių peržiūrų pasirinkimų Europoje: nuo didelių viešų transliacijų iki klubinių renginių ar jaukių peržiūrų baruose. Dalis vietų orientuojasi į didelį šou elementą, kitos siūlo ramesnę atmosferą, bet su kokybišku garsu ir dideliu ekranu.

    Švedijos Malmė, anksčiau konkursą rengusi ne kartą, finalo vakarą dažnai suburia žiūrovus į viešas peržiūras ir miesto renginius. Dėl kompaktiško centro ir trumpo atstumo tarp erdvių žmonės neretai spėja aplankyti kelias vietas per vieną vakarą.

    Portugalijos Porto taip pat stiprina Eurovizijos peržiūrų sceną, siūlydamas teminius vakarus kavinėse ir klubuose, kur transliacija derinama su žaidimais, prognozėmis ir vakarėlio programa. Tokie renginiai pritraukia ir tarptautinę auditoriją, ypač studentus ir keliautojus.

    Ką verta įvertinti renkantis peržiūrą

    Planuojant finalo vakarą, svarbiausia įvertinti vietos formatą: ar tai oficiali vieša erdvė su didele minia, ar rezervuojama salė su sėdimomis vietomis, ar klubinis renginys, kuriame muzika ir šou gali užgožti pačią transliaciją. Prieš vykstant pravartu pasitikslinti, ar reikalingi bilietai, ar taikomi įėjimo mokesčiai.

    Dar vienas praktinis kriterijus yra garsas ir ekrano matomumas, ypač jei vieta žada didelį lankytojų srautą. Populiariausiose lokacijose vietos dažnai išgraibstomos iš anksto, todėl rezervacija ar ankstyvas atvykimas gali nulemti, ar finalą pamatysite patogiai.

  • Kanuose laukiama „The White Lotus“: serialo filmavimas Rivjeroje vyksta, bet festivalis dar nepatvirtintas

    Kanuose laukiama „The White Lotus“: serialo filmavimas Rivjeroje vyksta, bet festivalis dar nepatvirtintas

    Prancūzijos Rivjeroje jau prasidėjo HBO serialo „The White Lotus“ ketvirtojo sezono filmavimo darbai, tačiau Kanų mieste kūrybinė komanda kol kas nepastebėta. Dėl to vis garsiau svarstoma, ar Kanų kino festivalis taps tikra filmavimo aikštele, ar liks tik užuomina serialo siužete.

    Šį sezoną veiksmas turėtų suktis aplink Kanų kino festivalį, o viena pagrindinių vietų numatyta „Hôtel Martinez“ viešbutyje. Pasak kūrėjų planų, jis seriale galėtų būti pervadintas „White Lotus Cannes“, taip pratęsiant franšizės tradiciją „perkurti“ realius prabangius viešbučius.

    Filmavimo darbai vyksta visoje Rivjeroje, tačiau kol kas nėra aiškių ženklų, kad komanda filmavo pačiame festivalyje, kuris tęsiasi iki gegužės 23 dienos. HBO atstovai ir festivalio organizatoriai viešų komentarų nepateikė.

    Ar festivalis bus reali scena?

    Kanų kino festivalis ne kartą tapo patrauklia kino ir televizijos kūrėjų erdve, tačiau dažniausiai projektai apsiriboja išoriniais kadrais, o vidinės scenos atkuriamos kitose lokacijose. Tai lemia griežta renginio logistika, ribota prieiga, saugumo reikalavimai ir sudėtingas leidimų derinimas pačiu piko metu.

    Šiemet papildomą intrigą kursto tai, kad dalis aktorių Kanuose pasirodo ir dėl kitų projektų, nesutampančių su serialo gamyba. Tarp minimų vardų – Vincentas Casselis ir Laura Dern, todėl raudonojo kilimo pasirodymai nebūtinai reiškia, kad serialas čia filmuojamas.

    Projekto kūrėjai filmavimo vietoms pasirinko ne tik Kanus, bet ir kitus Rivjeros taškus. Be „Hôtel Martinez“, svarbia lokacija įvardijamas ir „Airelles Château de la Messardière“ Sen Tropeze, kuri seriale turėtų gauti kitą „White Lotus“ pavadinimą.

    Kaip idėja gimė po apsilankymo

    Serialo prodiuseris Davidas Bernadas yra pasakojęs, kad sezono kryptis užsimezgė po kelionės į Kanus 2021 metais, kai jis ir serialo kūrėjas Mike’as White’as pajuto festivalio atmosferą. Būtent šis kontekstas, pasak jų, geriausiai išryškina serialui būdingą socialinę satyrą, statuso žaidimus ir įtampą tarp turtingų svečių bei aptarnaujančio personalo.

    „Nuėjome vakarienės ir patyrėme labai konkretų susidūrimą su padavėju ir metrdoteliu. Tai buvo stereotipas ir kartu labai juokinga akimirka, kuri staiga atrakino, koks yra serialas ir kokia jo dinamika“, – sakė Davidas Bernadas.

    Pasak prodiuserio, naujasis sezonas turėtų remtis festivalio ritmu, kai mieste susikerta milžiniški pinigai, ambicijos, reputacija ir nuolatinis viešumas. Tokia aplinka, jo teigimu, tampa varomąja jėga personažų istorijoms ir konfliktams.

    „Hôtel Martinez“ laukia filmavimo

    „Hôtel Martinez“ Kanuose jau dabar yra vienas ryškiausių festivalio simbolių: per renginį čia apsistoja didelė dalis žvaigždžių ir industrijos žmonių. Viešbutis, atidarytas 1929 metais, dėl savo vietos Kroazetėje ir erdvių dažnai atsiduria Kanų gyvenimo centre.

    Viešbučio vadovas Michelis Cottray pabrėžė, kad per festivalį „Hôtel Martinez“ tampa vienu didžiausių žaidėjų mieste pagal kambarių skaičių, o su festivaliu esą palaikoma ilgalaikė partnerystė nuo pat 1946 metų. Jo teigimu, viešbutis ruošiasi filmavimui, kuris, tikėtina, įvyks po kelių mėnesių, ir tam jau mobilizuojamos komandos.

    Šioje vietoje kas vakarą susirenka svečiai, vykstantys į oficialias premjeras, o viešbutis dalyvauja ir užkulisinėse festivalio tradicijose, įskaitant vakarienes, skirtas komisijai. Būtent todėl serialo kūrėjams tai būtų ne tik graži lokacija, bet ir autentiškas Kanų „pulsas“, kurį sunku atkurti studijoje.

    Vis dėlto, kol kas lieka neatsakytas svarbiausias klausimas: ar „The White Lotus“ kameros iš tiesų įsijungs pačiame festivalyje, ar Kanuose bus apsiribota aplinka ir miesto kadrais. Aiškumo turėtų atsirasti tik pasibaigus renginiui arba pasirodžius oficialiai informacijai apie filmavimo grafikus.