CP v2

Blog

  • Lenkija atgaivina elektromobilumo hubą Jaworžne: EMP su „Foxconn“ žada naują pradžią po Izera

    Kas keičiasi po „Izera“?

    Lenkijos valstybinės įmonės ElectroMobility Poland planas kurti elektromobilumo gamybos centrą Jaworžne įgauna naują kryptį po to, kai ankstesnis projektas su prekės ženklu Izera faktiškai buvo sustabdytas. Strateginiu partneriu paskelbtas Taivano technologijų koncernas „Foxconn“, kuris, pasak EMP vadovų, šįkart turėtų įsitraukti ne vien technologiškai, bet ir finansiškai.

    Anksčiau EMP svarstė bendradarbiavimą su Kinijos automobilių gamintojais, tačiau susitarimai nevirto realia gamyba. Dabar akcentuojama, kad naujo formato partnerystė turėtų padėti greičiau pereiti nuo planų prie įgyvendinimo, nors pati gamyba vis dar numatoma tik dešimtmečio pabaigoje.

    Finansavimas ir terminas iki 2029

    EMP teigia turinti stabilesnį finansinį pagrindą nei ankstesniais metais: dalis lėšų siejama su viešuoju finansavimu per Lenkijos aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą, kuris veikia valstybės vardu. Kartu minima ir papildoma kapitalizacija, o taip pat planuojamas paties strateginio partnerio finansinis indėlis, kurio detalės viešai neatskleidžiamos.

    Pagal dabar komunikuojamą grafiką pirmieji automobiliai iš Jaworžno gamyklos galėtų išriedėti apie 2029 metais. Tokia data rodo, kad projektas išlieka ilgo horizonto, o rizikos susijusios su rinkos ciklais, reguliavimo pokyčiais ir technologijų kaita iki masinės gamybos starto.

    „Pasirašius galutinę bendros įmonės sutartį ir numatant partnerio finansinį indėlį turėsime investicinių lėšų visam sumanymui“, – sakė ElectroMobility Poland vadovas Cyprian Gronkiewicz.

    Rinka pasikeitė: konkurencija ir kainos spaudimas

    Elektromobilių rinka Europoje per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pasikeitė: pirkėjai turi gerokai platesnį pasirinkimą, o kainų konkurencija auga ir dėl Kinijos gamintojų ekspansijos. Dėl to EMP argumentas, kad projektas dabar turi šansą, remiasi ne vien nacionalinės pramonės ambicija, bet ir bandymu įsiterpti į didesnę, brandesnę paklausą ateityje.

    EMP vadovybė pabrėžia, kad sieks konkuruoti kaina, tačiau tai priklausys nuo komponentų savikainos, tiekimo grandinės ir gamybos kaštų Europoje. Įmonė teigia, kad jau dabar skaičiuoja, kokia turi būti galutinė automobilio kaina, ir nuo jos „leidžiasi“ iki komponentų bei gamybos išlaidų, kad 2029 metais pasiūlymas būtų konkurencingas.

    Ką realiai reikštų gamyba Jaworžne?

    EMP žada, kad didelė dalis tiekimo grandinės būtų lokalizuota Lenkijoje: nuo kėbulo detalių ir suvirinimo iki dažymo medžiagų, interjero komponentų, ratų, stiklų ir plastikų. Toks modelis leistų didinti vietinę pridėtinę vertę ir mažinti priklausomybę nuo tolimų tiekėjų, tačiau elektronikos srityje natūraliai didesnis vaidmuo tektų „Foxconn“.

    Šis pasirinkimas grindžiamas tuo, kad „Foxconn“ turi patirties didelio masto elektronikos gamyboje ir investuoja į naujas sritis, įskaitant automobilių pramonę. EMP tikisi, kad technologijų partnerio kompetencijos padės sukurti platformą, kurią būtų galima ne tik naudoti, bet ir toliau vystyti, taip mažinant atsilikimo riziką nuo sparčiai besikeičiančių rinkos standartų.

  • Kupiškio savivaldybė skelbia SVV rėmimo konkursą: kas gali teikti paraiškas ir iki kada

    Kupiškio savivaldybė skelbia SVV rėmimo konkursą: kas gali teikti paraiškas ir iki kada

    Kupiškio rajono savivaldybė paskelbė smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) rėmimo projektų finansavimo konkursą, kuriam lėšos skiriamos iš savivaldybės biudžeto. Paraiškas kviečiama teikti verslui ir savarankiškai dirbantiems asmenims, atitinkantiems nustatytus reikalavimus.

    Pagal savivaldybės taikomą tvarką, paraiškas gali teikti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, taip pat verslininkai, dirbantys pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą. Į paramą gali pretenduoti ir ūkininkai, kurių ūkis yra iki 4 EDV ir kurie teisės aktų nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Konkursas orientuotas į vietos ekonomikos stiprinimą, todėl svarbiausias kriterijus pareiškėjams yra atitikti Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtą SVV statusą. Įprastai tai reiškia, kad vertinami įmonės dydžio rodikliai, darbuotojų skaičius ir finansiniai parametrai, o savarankiškai dirbantiems asmenims aktualūs veiklos teisėtumą patvirtinantys dokumentai.

    Savivaldybė nurodo, kad paraiškas gali teikti ir fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, išduotus ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui ir arba per kalendorinius metus dirbantys ne trumpiau kaip 160 dienų. Taip pat kviečiami teikti paraiškas gyventojai, vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymą.

    Ką būtina pateikti su paraiška?

    Iki 2026 metų gegužės 29 dienos (imtinai) savivaldybės administracijos Investicijų ir viešųjų pirkimų skyriui reikia pateikti užpildytą ir pasirašytą paraišką bei privalomus priedus. Kartu teikiama juridinio asmens įstatų ar nuostatų kopija, o savarankiškai dirbantiems asmenims pridedamos individualios veiklos pažymos, verslo liudijimo ar ūkininko pažymėjimo kopijos.

    Taip pat turi būti pateikti dokumentai, numatyti savivaldybės SVV rėmimo nuostatuose, atsižvelgiant į pasirinktą finansinės paramos rūšį. Jei paraišką teikia atstovas, privaloma pridėti įgaliojimo ar kito dokumento, suteikiančio teisę atstovauti pareiškėjui dėl paramos gavimo, kopiją.

    Kur ir kaip teikti dokumentus?

    Paraišką ir priedus galima pateikti keliais būdais: elektroniniu būdu, kai dokumentai pasirašomi elektroniniu parašu, arba pateikiant pasirašytus asmens parašu dokumentus paštu ar pristatant tiesiogiai. Dokumentų priėmimo vieta nurodoma Kupiškio rajono savivaldybėje, Vytauto g. 2, Kupiškis.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį į teisės aktų pakeitimus, susijusius su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Pagal taikomą tvarką, išlaidoms pagrįsti negali būti teikiami komerciniai pasiūlymai kaip išlaidas pateisinantys dokumentai, todėl pareiškėjams rekomenduojama iš anksto įsivertinti, kokie dokumentai bus priimtini atsiskaitymui už projekto įgyvendinimą.

    Dėl informacijos ir konsultacijų pareiškėjai gali kreiptis savivaldybės nurodytu telefonu. Prieš teikiant paraišką patariama peržiūrėti savivaldybės SVV rėmimo nuostatus ir įsitikinti, kad pasirinkta paramos rūšis atitinka planuojamas veiklas bei jų pagrindimo dokumentus.

  • S19 „Via Carpatia“ atkarpa liko be rangovo: GDDKiA ir „Mostostal Warszawa“ nutraukė sutartis

    Lenkijoje stringa greitkelio S19 „Via Carpatia“ statybos: valstybinė kelių direkcija GDDKiA pranešė nutraukusi sutartį su „Mostostal Warszawa“ dėl Domaradz–Krosno (Iskrzynia) atkarpos. Pasak direkcijos, sprendimas priimtas dėl vėlavimų ir rangovo neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų.

    GDDKiA atstovė Joanna Rarus nurodė, kad įmonė neatsiliepė į raginimą nedelsiant grįžti į statybvietę ir vykdyti darbus pagal sutartį. Direkcijos teigimu, darbų tempas neatitiko nei grafiko, nei sutartyje numatytų tarpinių tikslų.

    „Rangovas neįvykdė raginimo nedelsiant pradėti ir vykdyti darbus pagal sutartį“, – sakė Joanna Rarus.

    Savo ruožtu „Mostostal Warszawa“ paskelbė, kad gavo GDDKiA pareiškimą dėl pasitraukimo iš sutarties dėl rangovo kaltės, tačiau šį dokumentą laiko neturinčiu teisinės galios. Bendrovė tvirtina, jog sutartis turėjo baigtis anksčiau, nes ji pati buvo pasitraukusi iš projekto, nurodydama užsakovo atsakomybę.

    „Mostostal Warszawa“ argumentuoja, kad statybą apsunkino nenumatytos grunto sąlygos ir būtinybė perprojektuoti dalį inžinerinių statinių po Regioninio aplinkos apsaugos direktoriaus sprendimų. Bendrovės teigimu, dėl pakeitimų kai kuriuos objektus reikėjo pailginti daugiau nei 700 metrų, o papildomi darbai būtų kainavę apie 127 000 000 eurų.

    Tuo metu visos sutarties vertė, kaip nurodė pati bendrovė, viršijo 230 000 000 eurų. Tokios sumos rodo, kad ginčas tarp užsakovo ir rangovo gali persikelti į ilgą finansinių pretenzijų nagrinėjimą, o tai dažnai stabdo infrastruktūros projektus net ir nutraukus sutartį.

    GDDKiA nesutinka su teiginiu, kad darbams sutrukdė netikėtos geologinės sąlygos: direkcija sako, jog rangovo pateikti tyrimai šių aplinkybių nepatvirtino vienareikšmiškai. Taip pat akcentuojama, kad ginčas kilo ir dėl siūlytų projekto korekcijų, kuriomis, direkcijos vertinimu, buvo siekta trumpinti inžinerinius objektus sąnaudų optimizavimui.

    Direkcija pabrėžia, kad vėlavimai buvo nuolatiniai, o kritiniai terminai nebuvo pasiekti. Skelbiama, kad sprendimas dėl leidimo įgyvendinti kelių investiciją buvo gautas 471 diena vėliau nei planuota, o darbų pažanga siekė 13 proc., nors buvo praėję 96 proc. projekto įgyvendinimui numatyto laiko.

    GDDKiA praneša, kad dar šiais metais planuoja skelbti naują konkursą likusiems darbams užbaigti. Iki tol numatoma inventorizuoti statybvietę, atlikti apsaugos darbus ir pradėti abipusių finansinių reikalavimų procedūras.

    Domaradz–Iskrzynia atkarpos sutartis pasirašyta 2022 metais lapkričio 7 dieną, o pirminis projekto užbaigimo terminas buvo numatytas 2026 metais birželio 7 dieną. S19 yra „Via Carpatia“ koridoriaus dalis, kuris Lenkijoje turėtų siekti apie 700 kilometrų ir jungti kelis šalies regionus, todėl kiekvienas sustojęs ruožas daro įtaką viso maršruto vientisumui.

  • Kalniškės mūšio 81-osios metinės: lietus nesutrukdė žygiui ir pagarbai žuvusiems partizanams

    Kalniškės mūšio 81-osios metinės: lietus nesutrukdė žygiui ir pagarbai žuvusiems partizanams

    Minėjimas Kalniškės miške

    Šeštadienį, nepaisant lietingo oro, Kalniškės miške paminėtos Kalniškės mūšio 81-osios metinės. Į minėjimą susirinko vietos bendruomenė, partizanų artimieji, tremtiniai, šauliai, kariškiai ir svečiai iš įvairių Lietuvos vietovių.

    Renginys prasidėjo tradiciniu žygiu partizanų kovų takais nuo Simno miesto aikštės. Žygio dalyviai, lydimi plk. Rimanto Jarmalavičiaus, keliavo į vieną svarbiausių Dzūkijos partizaninio pasipriešinimo vietų.

    Kalniškės mūšio vietoje buvo aukotos Šv. Mišios už žuvusius partizanus ir Lietuvos laisvę. Mišias aukojo Simno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. R. Žukauskas.

    Minėjime dalyvavo ir Alytaus rajono savivaldybės atstovai, taip pat Seimo nariai bei savivaldybės tarybos nariai. Susirinkusiesiems perduoti merės Ausmos Miškinienės linkėjimai, akcentuota, kad istorinė atmintis šiandien stiprina pilietiškumą.

    1945 metų gegužės 16 dienos mūšis

    Kalniškės mūšis įvyko 1945 metų gegužės 16 dieną, kai Dzūkijos partizanai susidūrė su sovietų NKVD pajėgomis. Istorikų vertinimu, tai buvo vienas didžiausių atvirų susirėmimų ankstyvuoju partizaninio karo laikotarpiu.

    Į kovą stojo apie 100 partizanų, kuriems vadovavo Lietuvos ulonų puskarininkis Jonas Neifalta-Lakūnas. Prieš juos buvo sutelktos keliskart gausesnės pajėgos, dažnai nurodoma apie 1 000 NKVD karių.

    Nuo aušros iki sutemų trukęs mūšis pareikalavo skaudžiausios kainos: žuvo 44 partizanai. Šios netektys tapo Dzūkijos laisvės kovų simboliu, o pati vieta ilgainiui įgijo ypatingą reikšmę tiek istorinei atminčiai, tiek regiono tapatybei.

    Kalniškės mūšis dažnai minimas kaip pavyzdys, kiek daug lėmė ryžtas ir vietos pažinimas, kai partizanai siekė išsilaikyti prieš geriau ginkluotas ir gausesnes sovietų struktūras. Tačiau mūšis taip pat atskleidė ir žiaurią realybę: okupacinė valdžia turėjo didžiulius resursus, o atvirų kautynių kaina buvo itin didelė.

    Gyva atmintis ir bendrystė

    Po oficialiosios dalies minėjimo dalyviai klausėsi patriotininių ir partizaninių dainų koncerto Te skamba dainos milžinkapių šaly. Skambėjusios dainos priminė partizanų tikėjimą laisve, net kai pergalė atrodė nepasiekiama.

    Vėliau žmonės buvo pakviesti bendrystei ir kareiviškoms vaišėms. Tokie susitikimai, organizatorių teigimu, yra ne tik pagarba žuvusiesiems, bet ir būdas perduoti istorijos supratimą jaunajai kartai.

    Kalniškės mūšio vietoje šiandien stovi atminimo ženklai, kryžiai ir paminklai, o ąžuolai bei sutvarkyta aplinka primena, kad laisvės kovotojų istorija nėra vien vadovėlių tema. Kasmetinis sugrįžimas į šią vietą liudija, jog atmintis išlieka gyva per žmonių dalyvavimą, maldą ir bendrą atsakomybės jausmą.

  • Kupiškio miesto strategija keičiasi: 100 000 eurų pasirengimui ekstremalioms situacijoms iki 2030 metų

    Kupiškio miesto strategija keičiasi: 100 000 eurų pasirengimui ekstremalioms situacijoms iki 2030 metų

    Kupiškio miesto vietos veiklos grupė inicijuoja 2024–2027 metų Kupiškio miesto vietos plėtros strategijos pakeitimus, kuriuose ryškiausiai akcentuojamas gyventojų saugumas ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms. Esminiai pakeitimai siejami su Europos Sąjungos 2021–2027 metų investicijų kryptimis, stiprinančiomis civilinės infrastruktūros atsparumą ir civilinę parengtį.

    Pagal numatytą keitimą strategijoje formuojamas naujas tikslas, orientuotas į Kupiškio miesto gyventojų atsparumo didinimą ir praktinių įgūdžių stiprinimą. Daugiausia dėmesio planuojama skirti civilinei saugai, pirmajai pagalbai ir bendruomeninės savisaugos gebėjimams, kurie pastaraisiais metais vis dažniau įvardijami kaip kritiškai svarbūs savivaldybių lygmeniu.

    Numatytas naujas tikslas ir veiksmai

    Strategijoje atsiranda 2 tikslas, kuriuo siekiama didinti gyventojų saugumą, atsparumą ir gebėjimą veikti ekstremaliose situacijose. Kartu suformuojamas 2.1 uždavinys, numatantis stiprinti civilinės saugos žinias ir praktinius įgūdžius per tikslines švietimo veiklas.

    Konkrečiam veiksmui, orientuotam į civilinės saugos įgūdžių stiprinimą ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms didinimą, suplanuotas 100 000 eurų finansavimas. Iš šios sumos 95 proc. sudarytų Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo lėšos, o 5 proc. būtų skiriama iš savivaldybės biudžeto, tai yra 5 263 eurai.

    Ką dar keičia savivaldos planavimas?

    Keitimu koreguojamas ir strategijos finansinis planas, taip pat numatomi papildomi rodikliai, kurie turėtų tiksliau parodyti, kaip bus matuojama planuojamų veiklų nauda. Kupiškio miesto vietos veiklos grupė taip pat numato iki 17 proc. didinti strategijos administravimo lėšas, argumentuojant poreikiu užtikrinti sklandų įgyvendinimą.

    Kartu pratęsiamas strategijos įgyvendinimo laikotarpis: vietoje ankstesnio laikotarpio pabaigos numatoma, kad veiklos galėtų tęstis iki 2030 metų trečiojo ketvirčio. Praktikoje tai reiškia ilgesnį laiką projektų parengimui, atrankai ir įgyvendinimui, ypač jei dalis veiklų bus susieta su mokymais, praktinėmis pratybomis ar bendruomenės įtraukimu.

    Kvietimas teikti pastabas iki birželio 2 dienos

    Kupiškio miesto vietos veiklos grupė kviečia vietos bendruomenės narius susipažinti su numatytais strategijos pakeitimais ir teikti pastabas bei pasiūlymus. Pastabas dėl esminio strategijos keitimo galima teikti iki 2026 metų birželio 2 dienos.

    Tokie pakeitimai atspindi platesnę tendenciją, kai savivaldybės, planuodamos Europos Sąjungos investicijas, vis dažniau prioritetą teikia ne tik socialinei ar ekonominei plėtrai, bet ir praktiniam pasirengimui krizėms. Tai apima ir gyventojų mokymą, ir bendruomenių gebėjimą greičiau reaguoti, kai sutrinka įprastas paslaugų teikimas ar kyla grėsmė žmonių saugumui.

  • Kalvarija renka metų jaunimą: prasidėjo balsavimas už aktyviausius ir kūrybiškiausius krašto žmones

    Kalvarijos savivaldybės administracija kartu su Kalvarijos savivaldybės jaunimo reikalų taryba pradėjo jaunimo apdovanojimus, skirtus pastebėti ir įvertinti labiausiai bendruomenėje išsiskiriančius jaunus žmones. Iniciatyva siekiama viešai padėkoti už veiklumą, idėjas ir darbą, kuris kuria pokyčius Kalvarijos krašte.

    Organizatoriai kviečia gyventojus siūlyti kandidatus, kurie, jų nuomone, verti pripažinimo už iniciatyvumą, pasiekimus ar nuoseklų indėlį į vietos gyvenimą. Tokie apdovanojimai dažnai tampa paskata jaunimui imtis naujų projektų ir į veiklas įtraukti daugiau bendraminčių.

    Renkant nominantus, svarbus ne tik matomas rezultatas, bet ir kasdienis darbas: savanorystė, pagalba bendruomenei, kūrybinės iniciatyvos, renginių organizavimas ar atstovavimas kraštui įvairiose veiklose. Savivaldybės pabrėžia, kad viešas įvertinimas padeda stiprinti pasitikėjimą jaunimo idėjomis ir jų vaidmeniu sprendžiant vietos problemas.

    Balsavimas už kandidatus vyksta iki gegužės 31 dieną. Pasibaigus balsavimui, savivaldybė ir jaunimo reikalų taryba skelbs tolesnę informaciją apie apdovanojimų eigą ir rezultatus.

  • Pieno plėvelė ant kakavos: kas joje iš tikrųjų susikaupia ir kam jos verčiau nevalgyti

    Daugeliui pieno plėvelė, susidariusi ant karšto pieno ar kakavos, yra vaikystės prisiminimas, kuris kelia arba nostalgiją, arba stiprią antipatiją. Vis dėlto tai ne sugedimo požymis, o natūralus procesas, atsirandantis šildant pieną. Mitybos požiūriu ši plona „odėlė“ gali būti ir vertinga, ir kai kuriems žmonėms ne pati tinkamiausia.

    Kaip susidaro pieno plėvelė?

    Kaitinant pieną, dalis baltymų pakinta dėl temperatūros, o jų paviršiuje susiformuoja tankesnė struktūra. Prie jos prisijungia riebalų lašeliai, todėl viršuje atsiranda vientisas sluoksnis. Kuo pienas riebesnis, tuo plėvelė paprastai būna storesnė ir elastingesnė.

    Svarbu atskirti du dalykus: pieno plėvelė ant šviežiai kaitinto pieno yra įprasta, tačiau nemalonus kvapas, kartus skonis ar rūgštumas jau gali rodyti, kad produktas nebetinkamas vartoti. Plėvelė pati savaime nėra „blogas ženklas“, jei pienas buvo laikomas tinkamai ir nepasibaigęs jo galiojimas.

    Kuo ji gali būti vertinga?

    Pieno plėvelėje dažniausiai susikaupia daugiau pieno baltymų ir riebalų nei likusiame skystyje, todėl ji yra tarsi nedidelė maistinių medžiagų koncentracija. Tai reiškia daugiau energijos, sotumo ir baltymų viename kąsnyje, ypač jei naudojamas nenugriebtas pienas.

    Riebaluose natūraliai būna riebaluose tirpių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino A, o taip pat dalies vitamino D, jei jo piene yra. Šildymas gali mažinti kai kurių jautresnių vitaminų kiekį, tačiau pats plėvelės sluoksnis vis tiek išlieka maistingas, ypač lyginant su tuo pačiu pieno kiekiu be susikaupusio riebalų ir baltymų sluoksnio.

    Kam plėvelės geriau vengti?

    Daugumai sveikų suaugusiųjų pieno plėvelė nekelia rizikos, tačiau kai kurioms grupėms ji gali būti problemiška. Pirmiausia tai žmonės, turintys alergiją pieno baltymams, nes plėvelėje baltymų dalis yra labiau koncentruota, todėl reakcijos gali būti ryškesnės.

    Taip pat atsargiai vertėtų elgtis tiems, kurių virškinimo sistema jautri ir kurie pastebi, kad riebesni pieno produktai sustiprina pilvo pūtimą ar diskomfortą. Jei žmogus netoleruoja laktozės, plėvelė problemos neišsprendžia, nes laktozė yra piene esantis cukrus ir išlieka skystyje, tad simptomai gali pasireikšti nepriklausomai nuo to, ar plėvelę suvalgysite.

    Kūdikiams iki vienerių metų karvės pieno produktai apskritai dažnai nėra rekomenduojami kaip pagrindinis gėrimas, todėl ir plėvelė neturėtų būti siūloma. Jei kyla abejonių dėl alergijų ar virškinimo sutrikimų, saugiausia sprendimą aptarti su gydytoju ar dietologu.

    Praktinis patarimas paprastas: jei plėvelė nepatinka, ją galima lengvai nuimti šaukštu, o jei norite jos išvengti išvis, pieną kaitinant padeda dažnesnis pamaišymas ir kaitinimas žemesnėje temperatūroje. Skonis čia svarbus, tačiau dar svarbiau atpažinti atvejus, kai organizmui pieno baltymai ar riebesni produktai nėra tinkamiausias pasirinkimas.

  • Daugelis avižinę verda netinkamai: viena klaida dažnai baigiasi alkiu ir mieguistumu

    Kas iš tikrųjų yra avižiniai dribsniai

    Avižiniai dribsniai dažniausiai valgomi pusryčiams, nes juose gausu sudėtinių angliavandenių ir tirpių skaidulų. Įprasta 50–60 gramų porcija turi apie 180–220 kilokalorijų, joje paprastai būna apie 6–7 gramai baltymų ir 3–4 gramai riebalų.

    Vienas svarbiausių avižų junginių yra beta gliukanas, tirpi skaidula, kuri virškinamajame trakte sudaro gelio struktūrą. Dėl to lėčiau kyla gliukozės kiekis kraujyje ir ilgiau išlieka sotumas, o daliai žmonių tai padeda lengviau suvaldyti užkandžiavimą.

    Svarbu ir dribsnių tipas: rupesni, mažiau apdoroti dribsniai paprastai virškinami lėčiau, o greito paruošimo dribsniai dažnianiau sukelia spartesnę glikemijos reakciją. Avižose taip pat yra magnio, cinko ir B grupės vitaminų, tačiau bendrą patiekalo „poveikį“ dažnai nulemia ne vien dribsniai.

    Kada avižinė naudingiausia

    Ryte avižinė košė daugeliui suteikia tolygesnės energijos, nes sudėtiniai angliavandeniai skaidomi lėčiau. Dėl stabilesnės glikemijos reakcijos daliai žmonių sumažėja noras greitai užkąsti saldumynų ir lengviau išlaikyti dėmesį iki pietų.

    Vakare avižinė gali būti lengvesnė alternatyva sunkesnei vakarienei, ypač jei ji ruošiama su saikingais priedais. Avižose yra triptofano, o taip pat magnio, todėl kai kuriems žmonėms toks patiekalas siejasi su didesniu atsipalaidavimu ir ramesniu užmigimu.

    Visgi reikšminga taisyklė išlieka paprasta: didelė porcija vėlai vakare gali apsunkinti virškinimą ir pabloginti miego kokybę. Daugeliui patogesnis laikas yra likus maždaug 1–2 valandoms iki miego.

    Dažniausia klaida ir kaip ją ištaisyti

    Viena dažniausių klaidų yra avižų „paskandinimas“ saldžiais priedais, dėl kurių sotus patiekalas virsta desertu. Kai dominuoja medus, sirupai, uogienė ar didelis kiekis džiovintų vaisių, bendras patiekalo cukrų kiekis išauga, todėl po trumpo energijos pakilimo gali sekti alkis ir mieguistumas.

    Kita klaida yra netinkamas paruošimas: dalis žmonių dribsnius tik užpila verdančiu vandeniu ir valgo beveik iškart. Maistinė vertė nuo to „nedingsta“, tačiau kietesnė konsistencija jautresniems virškinimui gali kelti diskomfortą, o per ilgai pervirtos avižos dažniau sukelia spartesnę glikemijos reakciją.

    Praktiškas orientyras yra proporcija 1 prie 2, kai 50 gramų dribsnių tenka apie 100–120 mililitrų vandens ar pieno. Jei norisi ilgesnio sotumo, verta įtraukti baltymų ir riebalų šaltinį, pavyzdžiui, natūralų jogurtą, varškę, riešutus ar riešutų sviestą, ir saldumą pirmiausia kurti šviežiais vaisiais.

    Galiausiai avižinė nėra universali visiems: sergant celiakija svarbu rinktis tik sertifikuotus beglutenius avižų produktus, nes įprasti gali būti užteršti glitimu. Turint dirgliosios žarnos sindromą ar valdant cukrinį diabetą, reikėtų stebėti porciją, priedus ir individualią savijautą po tokio patiekalo.

  • Birželį rinktos liepžiedžių arbatos gudrybė: kaip ją paruošti, kai ima perštėti gerklę

    Liepžiedžių arbata yra vienas žinomiausių naminių gėrimų, kurio žmonės griebiasi pajutę perštėjimą gerklėje ar pirmuosius peršalimo požymius. Toks pasirinkimas nėra vien tradicijos reikalas: Europos vaistų agentūros žolinių preparatų monografijose liepų žiedai minimi kaip priemonė, galinti palengvinti peršalimo simptomus, ypač kai svarbu sušildyti organizmą ir skatinti prakaitavimą.

    Dažniausiai naudojami mažalapės ir didžialapės liepos žiedai, renkami kartu su būdinga pailga pažiede. Būtent žieduose ir pažiedėse yra gleivių, flavonoidų ir eterinių junginių, kurie šiltame užpyle suteikia švelnų, gerklę raminantį pojūtį ir malonų, medų primenantį aromatą.

    Kaip atpažinti tinkamiausius žiedus

    Geriausi yra ką tik prasiskleidę, šviesiai gelsvi, sausai kvepiantys žiedynai, neskinti po lietaus. Patyrę rinkėjai vengia parudavusių, peržydėjusių ar drėgnų žiedų, nes jie greičiau genda, prasčiau džiūsta ir gali prarasti dalį aromato.

    Svarbi ir vieta: žiedų nerekomenduojama rinkti šalia intensyvaus eismo kelių ar pramoninių teritorijų, kad į žaliavą nepatektų dulkės ir teršalai. Surinktus žiedus geriausia džiovinti plonu sluoksniu, pavėsyje ir gerai vėdinamoje vietoje, kad išliktų spalva ir kvapas.

    Arbata, kai peršti gerklę

    Norint paruošti liepžiedžių arbatą, dažniausiai pakanka 1 valgomojo šaukšto džiovintų žiedų vienam puodeliui karšto vandens. Užpylą verta uždengti ir palaikyti apie 10–15 minučių, tada nukošti, kad gėrimas būtų švelnesnis ir mažiau dirgintų gerklę.

    Svarbi detalė yra temperatūra: liepžiedžių užpilas turi būti karštas, bet jo nereikėtų ilgai virinti, nes taip prastėja skonis ir aromatas. Jei norisi saldinti, medų geriausia dėti tik tada, kai arbata šiek tiek pravėsta, kad aukšta temperatūra kuo mažiau paveiktų jo savybes.

    Kiek gerti ir kada pristabdyti?

    Europos vaistų agentūros monografijose suaugusiesiems dažnai nurodoma orientacinė užpilo proporcija yra apie 1,5 gramo smulkintos žaliavos 150 mililitrų verdančio vandens, vartojant kelis kartus per dieną. Praktikoje tai reiškia, kad svarbiausia laikytis saiko ir stebėti savijautą, ypač jei geriate kelias dienas iš eilės.

    Liepžiedžių reikėtų vengti, jei esate alergiški šiai žaliavai. Nėščiosioms, žindančioms, mažiems vaikams ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, ypač vartojantiems vaistus, prieš dažnesnį vartojimą verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei gerklės skausmas stiprėja, atsiranda aukšta temperatūra, dusulys ar simptomai užsitęsia, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

  • Hibiskų arbata ir kraujospūdis: ką rodo tyrimai ir kaip išsirinkti veiksmingą užpilą parduotuvėje

    Kas yra hibiskų arbata

    Hibiskų arbata dažniausiai ruošiama iš Hibiscus sabdariffa džiovintų taurelių, kurios užplikytos suteikia intensyviai raudoną spalvą ir rūgštoką skonį. Lietuvoje ji neretai parduodama šalia žaliųjų ar vaisinių arbatų, tačiau svarbu atskirti gryną hibiską nuo mišinių.

    Moksliniuose darbuose hibiskas siejamas su antocianinais ir kitais polifenoliais, taip pat organinėmis rūgštimis. Šios medžiagos gali prisidėti prie kraujagyslių funkcijos ir oksidacinio streso mažinimo, todėl tema dažnai minima kalbant apie širdies ir kraujagyslių sveikatą.

    Ką rodo tyrimai apie kraujospūdį

    Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojamas hibisko užpilas gali būti siejamas su nedideliu kraujospūdžio sumažėjimu, ypač žmonėms, kurių rodikliai yra padidėję arba nustatyta lengva hipertenzija. Vis dėlto tai nėra greito poveikio priemonė ir nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų.

    Viename atsitiktinių imčių tyrime su suaugusiaisiais, kurių kraujospūdis buvo padidėjęs ar nustatyta lengva hipertenzija, kelias savaites kasdien vartojant hibisko gėrimą fiksuotas didesnis sistolinio kraujospūdžio sumažėjimas nei placebo grupėje. Vėlesnės apžvalgos ir metaanalizės taip pat daro išvadą, kad poveikis galimas, tačiau priklauso nuo dozės, vartojimo trukmės ir pradinės sveikatos būklės.

    Kaip išsirinkti ir vartoti saugiai

    Renkantis verta ieškoti aiškiai nurodyto pavadinimo Hibiscus sabdariffa arba hibiskas, o sudėtyje jis turėtų būti pirmoje vietoje. Kokybiškas džiovintas hibiskas paprastai būna tamsiai raudonas, ryškaus, rūgštoko kvapo, be drėgmės požymių ir be pilkšvų, „iškvėpusių“ gabalėlių.

    Atsargiau vertinkite vaisines arbatas, kuriose hibiskas yra tik priedas, o sudėties pradžioje dominuoja obuoliai, kvapiosios medžiagos ar kiti priedai. Tokie mišiniai gali suteikti spalvą, tačiau hibisko kiekis juose dažnai būna per mažas, kad būtų galima tikėtis poveikio kraujospūdžiui.

    Jei kraujospūdis linkęs mažėti, jei vartojate vaistus nuo hipertenzijos ar diuretikus, taip pat nėštumo ir žindymo laikotarpiu hibiską reikėtų aptarti su gydytoju. Pajutus silpnumą, galvos svaigimą ar pastebėjus per žemus matavimus, užpilą verta nutraukti ir įvertinti situaciją su specialistu.

    Kasdienėje rutinoje kraujospūdžiui palankesni pasirinkimai išlieka paprasti: vanduo, nesaldinta žalioji arbata, nesaldinti žolelių užpilai. Jei renkatės hibiską, geriausia jį gerti be cukraus ir vertinti kaip mitybos dalį, o ne kaip gydymo pakaitalą.