CP v2

Blog

  • Truskankių šypułki dažnai keliauja į šiukšliadėžę: iš jų namuose lengvai pasigaminsite actą

    Kas prarandama išmetus šypułkes

    Truskankių šypułkės dažnai nupjaunamos su nemažu minkštimo „užtaisu“ ir be jokios minties išmetamos. Tačiau būtent ties šypułke lieka dalis vaisiaus aromato ir skonio, todėl šios atliekos gali tapti naudinga žaliava virtuvėje.

    Jei šypułkės šviežios, švarios ir nuo sveikų, nepelijančių uogų, iš jų galima pasigaminti naminio truskankių acto. Tai švelnaus vaisiškumo, lengvai rūgštus pagardas, tinkantis salotoms, marinatams ir padažams.

    Fermentacija: kodėl pakanka vandens ir cukraus

    Truskankių actas susidaro fermentacijos metu, kai cukrus tampa „maistu“ natūraliems mikroorganizmams. Pirmomis dienomis skystis gali būti labiau vaisiškas ir kiek lengvai putojantis, vėliau skonis pamažu aštrėja ir rūgštėja.

    Specialių mielių ar starterių dažniausiai nereikia, bet svarbiausia laikytis higienos ir stebėti kvapą bei paviršių. Jei atsiranda spalvotas, pūkuotas pelėsis ar jaučiamas supuvimo kvapas, tokį ruošinį saugiausia išmesti.

    Kaip pasigaminti truskankių actą

    Actui geriausiai tinka šypułkės su nedideliais uogų gabalėliais, tačiau jos negali būti purvinos, apipelyjusios ar nuo įtartinai minkštų, jau rūgstančių uogų. Patikimiausia truskankes nuplauti dar prieš nupjaunant šypułkes, kad į stiklainį nepatektų žemių ar kitų nešvarumų.

    Į švarų stiklainį sudėkite apie 2 stiklines šypułkių, užpilkite 1 litru drungno virinto vandens, kuriame ištirpintos 4 valgomosios šaukštai cukraus. Šypułkės turi būti visiškai apsemtos, todėl prireikus jas galima prispausti švariu stiklo svareliu ar maža stikline.

    Stiklainio sandariai neužsukite, nes fermentacijai reikia oro, verčiau uždenkite marle ar švaria šluoste ir pritvirtinkite gumyte. Turinį kasdien pamaišykite švariu šaukštu, o po 7–10 dienų perkoškite skystį ir supilkite atgal į švarų indą.

    Toliau actą palikite bręsti dar 2–4 savaitėms, kol skonis taps aiškiai rūgštus. Paruoštą actą laikykite šaldytuve arba vėsioje sandėliuko vietoje, o jei norite švelnesnio skonio, fermentaciją nutraukite anksčiau.

    Toks actas ypač tinka salotoms, lengviems padažams ir marinatams, nes gerai subalansuoja riebesnius patiekalus. Jį galima derinti su alyvuogių aliejumi, medumi, garstyčiomis, pipirais ir šviežiomis žolelėmis.

  • „LVMH“ atsisveikina su Marc Jacobs po 30 metų: prekės ženklą perima „WHP Global“ už milijardą?

    „LVMH“ atsisveikina su Marc Jacobs po 30 metų: prekės ženklą perima „WHP Global“ už milijardą?

    Sandoris, apie kurį kalbėjo rinka

    Prancūzijos prabangos prekių grupė „LVMH“ rado pirkėją dizainerio Marc Jacobs vardu pavadintam prekės ženklui. Jį perima JAV prekės ženklų valdymo bendrovė „WHP Global“, valdanti ir licencijuojanti tarptautinius vardus įvairiuose sektoriuose.

    Oficialiai finansinės sandorio sąlygos neskelbiamos, tačiau rinkoje vertė siejama su maždaug 730 mln. eurų iki 850 mln. eurų rėžiu. Tikimasi, kad sandoris bus užbaigtas iki metų pabaigos, kai bus gauti visi būtini patvirtinimai.

    Ką tai reiškia Marc Jacobs

    Marc Jacobs, kuriam yra 63 metai, ir toliau eis kūrybos vadovo pareigas, nors prekės ženklo savininkas pasikeis pirmą kartą per maždaug tris dešimtmečius. Tokia struktūra mados pasaulyje nėra reta: kūryba paliekama įkūrėjui, o komercinė plėtra patikima licencijų ir mažmenos specialistams.

    „Lieku įsipareigojęs kūrybos vadovo vaidmeniui ir laukiu šio naujo, jaudinančio etapo“, – sakė Marc Jacobs.

    Prieš visiškai susitelkdamas į savo vardinį prekės ženklą, Marc Jacobs 16 metų dirbo „Louis Vuitton“ meno vadovu, kur formavo vieno svarbiausių „LVMH“ mados namų kryptį. Tai sustiprino jo, kaip globalios mados figūros, statusą ir komercinį patrauklumą.

    „LVMH“ mažina portfelį

    Šis atsisveikinimas laikomas platesnės „LVMH“ portfelio peržiūros dalimi, kai grupė koncentruojasi į didžiausią grąžą generuojančius prekės ženklus. Pastaraisiais metais prabangos rinką veikė lėtesnis augimas, labiau atsargi vartotojų elgsena ir didesnė konkurencija, todėl konglomeratai dažniau vertina, kurie aktyvai yra strategiškai būtini.

    Apie galimą pardavimą buvo kalbama dar anksčiau, kai „LVMH“ svarstė skirtingus scenarijus ir derėjosi su keliais potencialiais pirkėjais. Šį kartą pasirinktas modelis rodo aiškų kursą: išlaikyti kūrybinę tapatybę, bet prekės ženklo plėtrą perduoti licencijų ir mažmenos valdymo ekspertams.

    „Jo poveikis mados pasauliui neabejotinas“, – sakė Bernardas Arnault, pabrėždamas Marc Jacobs kūrybiškumą ir išskirtinę viziją.

    Kas yra „WHP Global“ ir kodėl ji perka

    „WHP Global“ specializuojasi prekės ženklų valdyme: ji įsigyja ar perima teises, o tuomet didina pajamas per licencijavimą, partnerystes ir platinimo tinklų plėtrą. Bendrovės portfelyje yra tokie vardai kaip Vera Wang, „G-Star“ ir „Toys ‘R’ Us“, o metinės pajamos, siejamos su jos valdomais prekių ženklais, vertinamos daugiau kaip 7,2 mlrd. eurų.

    Rinkos analitikai tokį sandorį paprastai vertina kaip bandymą atgaivinti arba sparčiau išplėsti prekės ženklą, ypač jei matomas neišnaudotas potencialas aksesuarų, kvapų, licencijuojamų kategorijų ir naujų mažmenos formatų srityse. Vis dėlto sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks suderinti kūrybinį išskirtinumą su agresyvesne komercine plėtra.

  • „BYD“ taikosi į Europos automobilių gamyklas: derybos su „Stellantis“ ir žvilgsnis į „Maserati“

    „BYD“ taikosi į Europos automobilių gamyklas: derybos su „Stellantis“ ir žvilgsnis į „Maserati“

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ derasi su „Stellantis“ ir kitais automobilių koncernais dėl galimybės perimti Europoje nepakankamai išnaudojamas gamyklas. Tokius planus viešai patvirtino „BYD“ viceprezidentė Stella Li, atsakinga už tarptautinę plėtrą.

    Pasak jos, bendrovė ieško bet kokių laisvų gamybos pajėgumų Europoje, nes siekia greičiau didinti vietinę gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo. Šis žingsnis vertinamas kaip bandymas įsitvirtinti regione, kuriame konkurencija tarp gamintojų aštrėja, o gamyklų apkrova daug kur išlieka sumažėjusi.

    Europoje daugėja laisvų pajėgumų

    Derybos vyksta tuo metu, kai dalis Europos gamintojų peržiūri elektromobilių strategijas ir kaštus. „Stellantis“ pastaruoju metu investuotojams signalizavo, kad elektromobilių paklausos dinamika buvo pervertinta, todėl koncernas ieško būdų efektyvinti veiklą ir geriau išnaudoti turimus fabrikus.

    Viešojoje erdvėje minima, kad kai kurios „Stellantis“ gamyklos Italijoje dirba gerokai mažesniais tempais nei anksčiau. Pavyzdžiui, Cassino gamykla 2026 metų pirmąjį ketvirtį pagamino 2 916 automobilių, o tai rodo ryškų gamybos sumažėjimą ir nepakankamą pajėgumų panaudojimą.

    Kodėl „BYD“ svarbi gamyba Europoje

    „BYD“ per pastaruosius metus tapo viena didžiausių elektromobilių pardavėjų pasaulyje, tačiau Kinijos rinkoje juntamas kainų karas ir paklausos svyravimai spaudžia maržas. Dėl to gamintojai aktyviau ieško augimo užsienyje, ypač Europoje, kur elektromobilių dalis pardavimuose išlieka reikšminga, o reguliacinė kryptis skatina elektrifikaciją.

    Gamybos perkėlimas ar plėtra Europoje „BYD“ suteiktų kelis pranašumus: greitesnį pristatymą, mažesnes logistikos išlaidas, didesnį atsparumą prekybos ribojimams ir geresnes galimybes prisitaikyti prie vietinių reikalavimų. Tokia strategija ypač aktuali po to, kai Europos Komisija sugriežtino dėmesį Kinijoje pagamintų elektromobilių subsidijavimo klausimui.

    Akys krypsta ir į „Maserati“

    Stella Li taip pat užsiminė, kad „BYD“ domisi galimybe perimti sunkumų patiriančius istorinius Europos prekės ženklus. Kaip vieną įdomiausių pavyzdžių ji įvardijo „Stellantis“ valdomą prabangos ženklą „Maserati“.

    „Kalbamės ne tik su „Stellantis“, kalbamės ir su kitomis bendrovėmis“, – sakė Stella Li.

    „Ieškome bet kurios laisvos gamyklos Europoje, nes norime panaudoti šiuos nepilnai išnaudojamus pajėgumus“, – teigė ji.

    Kol kas neaišku, ar derybos pasieks konkretų sandorį ir kokio masto gamybos perkėlimas būtų svarstomas. „Stellantis“ viešai savo pozicijos dėl „BYD“ planų išsamiau nekomentavo, tačiau rinka jau dabar šiuos signalus vertina kaip ženklą, kad europinė automobilių pramonė įžengė į naują pertvarkos etapą.

    „BYD“ Europoje jau turi savo didelį projektą: bendrovė stato gamyklą Vengrijoje, Segede, kuri, pagal anksčiau skelbtus planus, turėtų pradėti veikti 2027 metais. Galimas esamų gamyklų perėmimas galėtų leisti gamybą pradėti greičiau nei statant naują objektą nuo nulio.

  • Ronaldo prieš Pasaulio čempionatą padarė netikėtą ėjimą: investavo į nemokamą transliacijų platformą

    Ronaldo prieš Pasaulio čempionatą padarė netikėtą ėjimą: investavo į nemokamą transliacijų platformą

    Investicija į „LiveModeTV“

    Cristiano Ronaldo įsigijo dalį bendrovės, valdančios Portugalijoje veikiančią sporto transliacijų internetu platformą „LiveModeTV“. Apie sandorį paskelbta likus mažiau nei mėnesiui iki 2026 metų Pasaulio futbolo čempionato starto.

    „LiveModeTV“ startavo 2025 metų gruodį, o ją įkūrė Brazilijos bendrovė „LiveMode“. Tai pirmasis šios įmonės projektas už Brazilijos ribų, veikiantis Portugalijos rinkoje ir žiūrovams turinį siūlantis nemokamai.

    Pasak Portugalijos sporto žiniasklaidos, platforma planuoja tiesiogiai ir be mokesčio transliuoti 34 2026 metų pasaulio čempionato rungtynes, įskaitant visas Portugalijos rinktinės dvikovas. Tokia apimtis būtų išskirtinė nemokamo internetinio transliavimo segmente, kuriame dažniausiai dominuoja mokami paketai.

    Nors sandorio vertė ir Ronaldo įsigytos dalies dydis neskelbiami, pati kryptis aiški: žvaigždė sieja vardą su sparčiai augančia nemokamo sporto turinio platinimo per internetą banga. Pastaraisiais metais auditorija vis dažniau migruoja į platformas, kur sporto turinys pasiekiamas per socialinius tinklus ir vaizdo transliavimo paslaugas.

    Akcentas – „YouTube“ ir socialiniai tinklai

    Ronaldo teigimu, sportas gali keisti gyvenimus, o partnerystės tikslas – praplėsti aukščiausio lygio varžybų pasiekiamumą ir įsitraukimą. Daug dėmesio planuojama skirti transliacijoms per „YouTube“ ir turinio sklaidai socialiniuose tinkluose.

    „Kartu inovatyviai atnešime tiesioginį futbolą į „YouTube“, o sirgaliai bus visko centre“, – skelbė „LiveModeTV“.

    Toks modelis atspindi platesnę tendenciją sporto rinkoje: varžybų organizatoriai ir transliuotojai ieško mišrių sprendimų, kur dalis turinio rodoma nemokamai, kad būtų auginama auditorija, o pajamos generuojamos iš reklamos, rėmimo, turinio fragmentų ir papildomų mokamų paslaugų.

    Verslo portfelis plečiasi už futbolo ribų

    Per pastaruosius metus Ronaldo nuosekliai plėtė investicijų portfelį, siekdamas mažinti priklausomybę nuo karjeros aikštėje. Jo interesai apima žiniasklaidą, pramogų industriją, sporto verslą ir vartotojų paslaugas, o dalis projektų vystomi per CR7 prekės ženklą.

    Tarp anksčiau viešai minimų investicijų – dalyvavimas Portugalijos žiniasklaidos grupėje, kino studijos projektas su režisieriumi Matthew Vaughn, taip pat investicija į Ispanijos futbolo klubą UD Almería. Ronaldo vardas siejamas ir su investicija į dirbtinis intelektas bendrovę „Perplexity“.

    Be to, jis buvo minimas kaip investuotojas viešbučių grupėje „Grupo Pestana“, plaukų transplantacijos klinikų tinkle „Insparya“ bei Portugalijos porceliano gamintojo „Vista Alegre“ projekte. Tokia diversifikacija rodo, kad Ronaldo siekia kurti ilgalaikį, nuo sporto rezultatų mažiau priklausomą pajamų modelį.

    Ronaldo investicija į „LiveModeTV“ išsiskiria tuo, kad ji tiesiogiai susijusi su sporto turinio vartojimo pokyčiais. Jei platformai pavyks pritraukti didelę auditoriją per didžiausią metų futbolo renginį, tai gali tapti vienu ryškiausių nemokamų transliacijų bandymų Europos rinkoje.

  • Graikija nustebino Europą: biudžeto perteklius per ketvirtį šoktelėjo iki 5,2 mlrd. eurų

    Graikija nustebino Europą: biudžeto perteklius per ketvirtį šoktelėjo iki 5,2 mlrd. eurų

    Perteklius daugiau nei dvigubai viršijo planą

    Graikijos nacionalinės ekonomikos ir finansų ministerija paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį šalis fiksavo 5,175 mlrd. eurų pirminį biudžeto perteklių. Tai daugiau nei dvigubai viršijo oficialiai numatytą 2,298 mlrd. eurų tikslą.

    Lyginant su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, rodiklis beveik nekito ir siekė 5,148 mlrd. eurų. Vis dėlto ministerija pabrėžė, kad antraštinis skaičius iš dalies atspindi vienkartinius ir laike pasislinkusius įrašus.

    Kodėl skaičiai išpūsti?

    Ministerijos teigimu, rezultatą padidino išankstiniai mokėjimai už ginkluotę ir investicijų programas, taip pat pervedimai bendrojo valdžios sektoriaus institucijoms. Papildomą efektą sukūrė anksčiau nei įprasta įplaukusios lėšos iš ES finansavimo mechanizmų.

    Įvertinus šiuos vienkartinius veiksnius, „tikrasis“ viršplaninis rezultatas, ministerijos skaičiavimu, sudarė apie 358 mln. eurų. Tai reiškia, kad biudžeto padėtis gerėjo, tačiau ne taip dramatiškai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

    Pajamos, išlaidos ir mokesčių grąžinimai

    Valstybės biudžeto grynosios pajamos nuo 2026 metų sausio iki balandžio siekė 25,165 mlrd. eurų ir buvo 2,1 mlrd. eurų didesnės nei planuota. Mokesčių pajamos sudarė 22,743 mlrd. eurų, tačiau atmetus vienkartinius veiksnius jos siekė 22,302 mlrd. eurų ir buvo 39 mln. eurų mažesnės nei prognozuota.

    Per tą patį laikotarpį mokesčių permokų grąžinimai išaugo iki 2,601 mlrd. eurų, o tai siejama su pridėtinės vertės mokesčio grąžinimu, susijusiu su svarbaus infrastruktūros projekto koncesijos sandoriu. Viešųjų investicijų programos pajamos pasiekė 2,311 mlrd. eurų ir gerokai viršijo planuotą lygį.

    Išlaidų pusėje valstybės biudžeto mokėjimai sudarė 23,287 mlrd. eurų ir buvo 686 mln. eurų mažesni nei numatyta, nors, palyginti su 2025 metais, bendras lygis buvo didesnis. Daugiausia lėšų skirta sveikatos apsaugai, socialiniam draudimui ir transportui, taip pat pervedimams sveikatos paslaugų ir socialinių išmokų sistemoms.

    Investicijų išlaidos siekė 2,938 mlrd. eurų, tai yra 593 mln. eurų mažiau nei planuota, tačiau daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Tokia dinamika rodo atsargų balansą tarp fiskalinės drausmės ir investicinių poreikių.

  • Europos atlyginimų žemėlapis: kur per metus uždirba virš 100 000 eurų, o kur – mažiau nei 30 000

    Europos atlyginimų žemėlapis: kur per metus uždirba virš 100 000 eurų, o kur – mažiau nei 30 000

    Vidutiniai atlyginimai Europoje 2025 metais išsiskyrė itin ryškiai: nuo mažiau nei 20 000 eurų per metus iki daugiau nei 100 000 eurų. Tačiau įvertinus perkamąją galią skirtumai sumažėja, nors atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių šalių išlieka didelis.

    Tokias išvadas pateikia EBPO ataskaita „Taxing Wages 2026“, kurioje lyginami metiniai bruto vidutiniai darbo užmokesčiai 27 Europos valstybėse. Į šį sąrašą patenka 22 Europos Sąjungos šalys, o skaičiai atspindi atrinktus ekonomikos sektorius ir viso etato darbuotojus.

    Kas Europoje moka daugiausia?

    Didžiausią metinį bruto vidutinį atlyginimą, pagal EBPO pateiktus duomenis, fiksuoja Šveicarija – 107 487 eurai. Tai vienintelė šalis Europoje, kur vidutinis metinis atlygis peržengia 100 000 eurų ribą.

    Antroje vietoje rikiuojasi Islandija su 85 950 eurų, o tarp Europos Sąjungos valstybių pirmauja Liuksemburgas – 77 844 eurai. Į pirmąjį penketą taip pat patenka Danija (71 961 euras) ir Nyderlandai (69 028 eurai), netoli jų – Norvegija (68 420 eurų).

    Tarp penkių didžiausių Europos ekonomikų lyderiauja Vokietija, kur vidutinis metinis bruto atlyginimas siekia 66 700 eurų, o Jungtinėje Karalystėje – 65 340 eurų. Prancūzijoje rodiklis sudaro 45 964 eurus, Italijoje – 36 594 eurus, Ispanijoje – 32 678 eurus.

    Kur ES atlyginimai mažiausi?

    Mažiausias metinis bruto vidutinis atlyginimas Europos Sąjungoje fiksuojamas Slovakijoje – 19 590 eurų. Iš viso devynios ES šalys EBPO lentelėje nesiekia 30 000 eurų metinės ribos.

    Žemiau 25 000 eurų taip pat patenka Vengrija (21 257 eurai), Latvija (21 321 euras), Čekija (23 685 eurai), Portugalija (24 254 eurai) ir Lenkija (24 490 eurų). Estija (25 603 eurai), Graikija (26 563 eurai) ir Lietuva (28 474 eurai) viršija 25 000 eurų, bet lieka žemiau 30 000 eurų.

    Nominaliais skaičiais lentelės viršuje dominuoja Šiaurės ir Vakarų Europa, o Pietų ir Rytų Europos valstybės dažniau telkiasi žemiau. Vis dėlto vien tik nominalūs atlyginimai neatskleidžia, kiek realiai galima įpirkti vietos rinkoje.

    Ką pakeičia perkamoji galia?

    Vertinant perkamąją galią, atlyginimų skirtumai tarp šalių sumažėja, nes atsižvelgiama į kainų lygio skirtumus. Tam naudojamas perkamosios galios paritetas, padedantis palyginti realią atlygio vertę skirtingose ekonomikose.

    Pagal perkamosios galios paritetą Šveicarija išlieka pirmoje vietoje, o Vokietija šokteli gerokai aukščiau nei nominalioje rikiuotėje. Tuo metu Islandijos pozicija silpnėja, nes aukštas kainų lygis sumažina realią atlyginimų perkamąją galią.

    Ekspertai akcentuoja, kad atlyginimų skirtumus Europoje paprastai lemia produktyvumo lygis ir ekonomikos struktūra, darbo rinkos institucijos bei kolektyvinės derybos, taip pat pragyvenimo kaštai. Dėl to net panašius nominalius atlyginimus turinčiose šalyse realus gyvenimo lygis gali skirtis.

    Svarbu ir tai, kad EBPO pateikiami skaičiai yra bruto, todėl „į rankas“ gaunama suma gali smarkiai kisti dėl skirtingų gyventojų pajamų mokesčių ir socialinių įmokų. Dėl šios priežasties net ir aukštą vidutinį bruto atlyginimą turinčiose valstybėse neto pajamos nebūtinai auga tokiu pačiu tempu.

  • Atskleista Trumpo akcijų lavina: 3 600 sandorių ir šimtai milijonų eurų statymų į „Nvidia“

    Atskleista Trumpo akcijų lavina: 3 600 sandorių ir šimtai milijonų eurų statymų į „Nvidia“

    Naujausia JAV prezidento Donaldo Trumpo finansinė deklaracija atvėrė retai matomą vaizdą į jo investicijų portfelio prekybos mastą. Dokumentuose nurodoma, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį buvo įvykdyta daugiau kaip 3 600 akcijų sandorių.

    Pagal federalinių deklaracijų tvarką sandorių vertė pateikiama intervalais, o ne tiksliomis sumomis. Skelbiama, kad bendra prekybos apimtis siekė nuo maždaug 188 000 000 iki 641 000 000 eurų.

    JAV prezidentams nėra draudžiama prekiauti finansų rinkose, tačiau jie privalo atskleisti asmeninius sandorius ir interesus. Vis dėlto tokie duomenys tradiciškai kelia klausimų dėl interesų konflikto, ypač kai sprendimai gali turėti įtakos rinkoms ir konkretiems sektoriams.

    Pačiuose dokumentuose neįvardijama, ar sandorius inicijavo pats Donaldas Trumpas. Jo verslo ir turto valdymą viešai siejama su sūnumis Donaldu Trumpu jaunesniuoju ir Ericu Trumpu, o kai kuriose įrašuose minimas tarpininkų dalyvavimas.

    Didžiausi statymai į technologijas

    Didelė deklaruotų pirkimų dalis susijusi su Volstrito technologijų lyderiais ir įmonėmis, kurios rinkoje laikomos pagrindinėmis naudos gavėjomis iš DI plėtros. Tarp dažniausiai minimų vardų – „Nvidia“, „Microsoft“, „Broadcom“, „Amazon“ ir „Apple“.

    Atskiri pirkimai buvo deklaruojami kaip nuo 856 000 iki 4 270 000 eurų vertės sandoriai. Kitoje grupėje pirkimai, be kita ko, apėmė „Alphabet“, „AMD“, „Intel“ ir finansų sektoriaus žaidėjus, o jų deklaruojami intervalai dažnai siekė nuo 427 500 iki 856 000 eurų.

    Taip pat nurodyta šimtai pardavimo sandorių, kurių dalis pateko į gerokai didesnius intervalus. Kai kurių pardavimų vertė deklaruota iki maždaug 21 370 000 eurų, kas rodo itin aktyvų portfelio valdymą.

    Pelno rodikliai ir kovo kritimo pirkimai

    Publikacijoje teigiama, kad, vertinant pagal tuo metu deklaruotas kainas ir prielaidą, jog portfelis iš esmės išliko panašus po kovo pabaigos, reikšminga dalis pozicijų buvo pelningos. Kai kuriuose paminėtuose emitentuose pelnas galėjo viršyti 100 proc.

    Dokumentų datos leidžia spręsti, kad dalis pirkimų sutapo su kovo mėnesio rinkos smukimu, siejamu su geopolitinės įtampos šuoliu ir kariniu konfliktu Irane. Tuo laikotarpiu „S&P 500“ buvo smukęs daugiau nei 8 proc., o vėliau atšoko iki naujų aukštumų.

    Tokios strategijos, kai perkama kritimo metu, rinkose yra įprastos, tačiau pareigūnų atveju jos dažnai vertinamos per papildomą skaidrumo prizmę. Dėl to šis atskleidimas sustiprino diskusijas apie tai, ar aukščiausiems JAV pareigūnams turėtų būti taikomi griežtesni apribojimai.

    Stiprėja spaudimas riboti prekybą

    JAV Kongrese tuo pat metu tęsiasi dvišalės pastangos priimti įstatymus, kurie apribotų viešųjų pareigūnų prekybą individualiomis akcijomis. Viena ryškiausių iniciatyvų yra Restore Trust in Congress Act, kuri siūlo draudimą Kongreso nariams, jų sutuoktiniams ir išlaikomiems vaikams.

    Senate taip pat svarstomi panašūs projektai, o atskirose diskusijose keliama mintis apribojimus taikyti ne tik Kongresui, bet ir prezidentui bei viceprezidentui. Politinis sutarimas išlieka sudėtingas, nes ginčijamasi, ar turėtų būti reikalaujama visiškai atsisakyti turimų akcijų, ar pakaktų uždrausti naujus pirkimus.

    Didelė visuomenės parama griežtesnėms taisyklėms spaudimą didina, tačiau iki šiol išsamaus draudimo priimti nepavyko. D. Trumpo deklaracija, dėl masto ir detalių, tikėtina, taps dar vienu argumentu tiems, kurie ragina aiškiau atskirti politinę galią nuo asmeninių investicijų sprendimų.

  • Rusija smogė beveik 300 dronų: žuvo žmonės, Ukraina atsiėmė 528 karių kūnus

    Rusija smogė beveik 300 dronų: žuvo žmonės, Ukraina atsiėmė 528 karių kūnus

    Naktinė ataka visoje Ukrainoje

    Rusijos pajėgos per naktį surengė plataus masto dronų ataką prieš Ukrainą. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad buvo paleisti 294 bepiločiai orlaiviai, iš kurių 269, kaip teigiama, pavyko numušti.

    Vis dėlto fiksuota ir tiesioginių smūgių: apie 20 dronų pataikė į 15 vietovių. Dalis taikinių buvo civilinė ir kritinė infrastruktūra, todėl kai kuriose teritorijose sutriko paslaugų teikimas.

    Chersone – žuvęs ir dešimtys sužeistų

    Chersono srityje per apšaudymą buvo apgadinti penki daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir 19 privačių namų. Srities vadovas Oleksandras Prokudinas pranešė, kad žuvo vienas žmogus, dar 23 buvo sužeisti.

    Smūgiai taip pat pasiekė Odesos, Charkivo ir Sumų regionus, kur taikytasi į energetikos, transporto ir kitą civilinę infrastruktūrą. Vietos tarnybos skelbė apie žalą pastatams ir transportui, o kai kur reikėjo skubiosios pagalbos.

    Odesos srityje po smūgių į energetikos infrastruktūrą be elektros liko 39 gyvenvietės, o sutrikimai palietė daugiau kaip 22 000 vartotojų. Charkive pranešta apie pažeistą svarbią transporto infrastruktūrą, įskaitant kelio atkarpą, dvi metro stotis ir kontaktinį tinklą.

    Sumų regione per smūgius buvo apgadintas biurų pastatas, greitosios pagalbos automobilis ir keli mikroautobusai bei lengvieji automobiliai, pranešta apie sužeistuosius. Tuo pat metu Rusijos Belgorodo srityje vietos valdžia skelbė apie vieną žuvusį po Ukrainos drono smūgio į transporto priemonę.

    Į Ukrainą grąžinti 528 žuvusių karių kūnai

    Atakos vyko fone, kai Rusija perdavė Ukrainai 528 žuvusių karių kūnus. Ukrainos institucijos, koordinuojančios karo belaisvių ir žuvusiųjų grąžinimą, nurodė, kad ekspertai atliks visas būtinas procedūras tapatybei nustatyti.

    „Ekspertai ir tyrėjai atliks visus reikalingus veiksmus, kad būtų identifikuoti grąžinti žuvusieji“, – pranešė Ukrainos karo belaisvių koordinavimo institucija.

    Diena anksčiau Ukraina ir Rusija apsikeitė karo belaisviais, po 205 žmones iš kiekvienos pusės. Tokie apsikeitimai, taip pat žuvusiųjų kūnų grąžinimas išlieka viena iš nedaugelio sričių, kuriose karo metu įmanomas ribotas abiejų pusių koordinavimas.

    Pastaraisiais mėnesiais dronų atakos tapo vienu svarbiausių karo elementų: jos leidžia smogti toli nuo fronto linijos ir daryti spaudimą energetikos bei logistikos sistemoms. Ukrainos oro gynybos pajėgumai, anot pareigūnų, išlieka kritiškai svarbūs siekiant mažinti aukas ir infrastruktūros žalą.

  • Lampedūzoje tragedija: iš Tuniso atplaukę migrantai neteko kūdikio, pradėtas tyrimas

    Lampedūzoje tragedija: iš Tuniso atplaukę migrantai neteko kūdikio, pradėtas tyrimas

    Kūdikis mirė netrukus po išlaipinimo

    Italijai priklausančioje Lampedūzos saloje naktį įvyko tragedija: vos kelių savaičių amžiaus mergaitė migrantė mirė netrukus po to, kai buvo išlaipinta krante. Pirminiais duomenimis, kūdikio mirties priežastimi galėjo tapti hipotermija, o dėl įvykio pradėtas oficialus tyrimas.

    Vaikas į salą atvyko po kelionės per Viduržemio jūrą iš Tuniso kartu su motina ir mažamete seserimi. Kūdikio būklė iš karto buvo kritinė, todėl jis skubiai gabentas į Lampedūzos medicinos įstaigą, tačiau medikams išgelbėti gyvybės nepavyko.

    Ką aiškinsis prokuratūra?

    Agrigento prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą ir nurodė atlikti kūdikio palaikų ekspertizę. Ši procedūra būtina siekiant patvirtinti tikslią mirties priežastį ir įvertinti, ar prie tragedijos galėjo prisidėti kelionės sąlygos, uždelsta pagalba ar kiti veiksniai.

    Pranešama, kad artimiausiu metu tyrėjai planuoja apklausti motiną, kad būtų atkurta kelionės chronologija ir nustatyta, kada vaikas pradėjo prastai jaustis. Motina su likusiu vaiku buvo perkelta į salos priėmimo centrą, jai teikiama psichologinė pagalba.

    Kelionė iš Tuniso ir Lampedūzos spaudimas

    Italijos pareigūnai nurodė, kad į salą atgabenti 55 žmonės, tarp jų buvo moterų ir nepilnamečių. Migrantai buvo paimti iš jūros ir atplukdyti į Favarolo prieplauką, o dalis jų vėliau nukreipta į registracijos ir priėmimo infrastruktūrą.

    Remiantis liudijimais, grupė išvyko iš Tuniso pakrantės rajonų mažoje metalinėje valtyje. Tokios kelionės dažnai vyksta perpildytomis, prastai nuo vandens ir vėjo apsaugančiomis priemonėmis, todėl hipotermijos rizika išauga net ir šiltesniu sezonu, ypač vaikams.

    NVO ir UNHCR reakcija

    Į įvykį sureagavo nevyriausybinės organizacijos, dirbančios jūroje ir migracijos maršrutuose. Vokietijos organizacija Sea-Watch viešai pabrėžė, kad gelbėjimo operacijų ribojimas, ilgesnis laukimas jūroje ir teisinės priemonės prieš gelbėtojus, jų teigimu, prisideda prie tragiškų pasekmių.

    „Kol valstybė atakuoja tuos, kurie gelbsti gyvybes jūroje, į Lampedūzą atgabentas kūdikis mirė motinos glėbyje“, – teigė Sea-Watch atstovai.

    Už pabėgėlių apsaugą atsakinga JT agentūra UNHCR pareiškė užuojautą ir pabrėžė, kad Viduržemio jūros maršrutuose žūtys tęsiasi. Agentūra informavo esanti vietoje ir teikianti paramą motinai bei kitiems atvykusiems žmonėms.

    „Gilus liūdesys ir nerimas dėl vaikų ir suaugusiųjų, kurie neturėtų mirti Viduržemio jūroje“, – nurodė UNHCR.

    Pastaraisiais metais centrinis Viduržemio jūros maršrutas išlieka vienas pavojingiausių, o Lampedūza reguliariai tampa pirmuoju Europos tašku žmonėms, bandantiems pasiekti Italiją. Institucijos ir humanitarinės organizacijos nuolat akcentuoja, kad mažiems vaikams tokios kelionės kelia išskirtinę riziką dėl šalčio, dehidratacijos ir vėluojančios medicinos pagalbos.

  • Khashoggi byla atgimsta: Prancūzijoje teisėjas tirs nužudymą, minimas Mohammedas bin Salmanas

    Khashoggi byla atgimsta: Prancūzijoje teisėjas tirs nužudymą, minimas Mohammedas bin Salmanas

    Prancūzijoje tyrimą pradėsiantis tyrimo teisėjas imsis 2018 metais nužudyto Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi bylos aplinkybių. Sprendimas priimtas po kelių nevyriausybinių organizacijų skundų, kuriuose minimas Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas.

    J. Khashoggi, tuo metu gyvenęs Jungtinėse Valstijose, 2018 metais buvo nužudytas Saudo Arabijos konsulate Stambule. Jo kūnas taip ir nebuvo rastas, o tarptautinį rezonansą sukėlęs nusikaltimas tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų išpuolių prieš žiniasklaidos laisvę.

    Skundą teikė kelios organizacijos

    Bylą Prancūzijoje išjudino organizacijų „Trial International“ ir „Reporters Without Borders“ pateiktas skundas, kuriuo prašoma įvertinti galimą aukštų Saudo Arabijos pareigūnų vaidmenį. Anksčiau teisinius veiksmus buvo inicijavusi ir organizacija „Democracy for the Arab World Now“ (DAWN), siejama su J. Khashoggi profesine veikla.

    Pasak skundo autorių, kalbama apie galimą bendrininkavimą vykdant prievartinį dingimą ir kankinimus, veikimą organizuotoje grupėje. Teisinėje argumentacijoje pabrėžiama ir tai, kad, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, negalima atmesti kvalifikavimo kaip nusikaltimų žmoniškumui.

    Kodėl byla vėl pajudėjo?

    Anksčiau Nacionalinė antiteroristinė prokuratūra buvo pasisakiusi prieš tyrimo pradėjimą, argumentuodama, kad nevyriausybinės organizacijos tokio pobūdžio byloje neturi pakankamo procesinio statuso. Vis dėlto apeliacinė instancija atvėrė kelią tolesniam skundo nagrinėjimui, o dabar juo rūpinsis specializuoto padalinio tyrimo teisėjas.

    „Tai realios politikos sprendimas, dangstomas aukštesniais ekonominiais interesais, kad nebūtų supykdytos Saudo Arabijos institucijos“, – sakė „Reporters Without Borders“ teisininkas Emmanuelis Daoudas.

    Tarptautinis kontekstas ir reputacinė kaina

    JAV žvalgybos vertinimuose anksčiau buvo nurodyta tikimybė, kad už operaciją atsakomybė tenka aukščiausiam Saudo Arabijos politiniam sluoksniui, o Mohammedas bin Salmanas minėtas kaip galimai tiesiogiai susijęs su sprendimų priėmimu. Pats Saudo Arabijos sosto įpėdinis ne kartą viešai neigė davęs nurodymą nužudyti žurnalistą, tačiau pripažino, kad tai buvo didelė klaida.

    Per kelerius metus po nužudymo Saudo Arabija, nors ir patyrė tarptautinę izoliaciją, palaipsniui buvo grąžinta į daugelio Vakarų valstybių politinių ir ekonominių ryšių darbotvarkę. Būtent ši įtampa tarp žmogaus teisių klausimų ir strateginių interesų, ekspertų vertinimu, ir lemia, kodėl tokios bylos kaip J. Khashoggi nužudymas vis dar turi didelį politinį svorį.

    Skundo autoriai Prancūzijos sprendimą vertina kaip svarbų žingsnį siekiant teisinės atsakomybės, net jei procesas gali užtrukti ir susidurti su diplomatiniais barjerais. Tuo pat metu byla gali tapti precedentu, kaip Europos teisėsauga nagrinėja tarptautinius nusikaltimus, susijusius su prievartiniu dingimu ir kankinimais, kai įtariamieji siejami su aukščiausiais valdžios sluoksniais.