Blog

  • Maroko kalnuose rūką paverčia geriamu vandeniu: tinklai pakeitė moterų kasdienybę

    Maroko pietvakariuose, Ait Baamrano regione, pradėta naudoti rūko vandens surinkimo sistema, kuri geriamą vandenį į kaimus tiekia ne iš šulinių, o tiesiai iš kalnų rūko. Ant Butmezgidos kalno šlaitų įrengtos didelio ploto polimerinės tinklų konstrukcijos gaudo ore esančią drėgmę, kuri vėliau nukreipiama į rezervuarus ir vamzdynais pasiekia gyvenvietes.

    Šis sprendimas ypač svarbus vietos bendruomenėms, kur vandens paieška ilgus metus buvo kasdienis moterų ir mergaičių darbas. Anksčiau dalis šeimų kasdien skirdavo iki kelių valandų kelionei iki vandens šaltinių, o vanduo į namus būdavo parnešamas fizinę sveikatą alinantomis sąlygomis.

    Tinklai įrengiami aukštikalnėse, kur dažnai susidaro tirštas rūkas ir pučia vėjai, nešantys drėgną orą per kalnagūbrį. Drėgmės lašeliai, atsitrenkę į tinklo pluoštus, kondensuojasi, susijungia į didesnius lašus ir nuteka į surinkimo latakus, o iš ten į talpyklas.

    Skelbiama, kad tokio tipo tinklai, priklausomai nuo oro sąlygų, per parą gali surinkti reikšmingą vandens kiekį iš palyginti nedidelio ploto. Konkrečiai šiame projekte naudojama apie 600 kvadratinių metrų tinklų, o dalį sistemos energijos poreikio padengia saulės baterijos.

    Vandeniui pasiekus kaimų čiaupus, kasdienė rutina pasikeitė iš esmės: sumažėjo laiko ir fizinių pastangų, reikalingų apsirūpinti geriamu vandeniu. Tai turi tiesioginį poveikį ir vaikų ugdymui, nes mergaitėms nebereikia rytais skirti laiko vandens nešiojimui, todėl jos reguliariau lanko mokyklą.

    Vis dėlto vietos bendruomenėse pokyčiai turi ir socialinę pusę. Kai kur atkreipiamas dėmesys, kad moterų vaidmuo šeimoje, anksčiau siejęsis su būtinu vandens parnešimu, gali kisti, todėl kartu diegiamos švietimo iniciatyvos apie vandens tausojimą ir pagrindinius įgūdžius, reikalingus tvarkant naują infrastruktūrą.

    Rūko vandens surinkimas nėra universalus: jam būtinas pastovus rūkas, tinkamas reljefas ir aukštis, todėl tokios sistemos geriausiai veikia specifinėse vietovėse. Regionuose, kur rūko beveik nebūna, tenka remtis kitais sprendimais, pavyzdžiui, gilesnių vandeningų sluoksnių paieška, lietaus vandens kaupimu ar vandens gėlinimu pakrantėse.

    Tarptautinėse rekomendacijose dažnai minima, kad baziniams žmogaus poreikiams užtikrinti reikalingas aiškus minimalus vandens kiekis per dieną, tad net ir nedidelės, bet stabiliai veikiančios sistemos gali turėti didelę reikšmę mažoms bendruomenėms. Maroko kalnų projektas rodo, kad pritaikius technologiją vietos sąlygoms, rūkas gali tapti realiu geriamo vandens šaltiniu.

  • Nulaužėte alyvų šaką parke ar kieme? Advokatas paaiškino, kada gresia bauda ir kiek

    Pavasarį žydinčios alyvos dažnam atrodo kaip nekaltas būdas parsinešti kvapnų puokštės akcentą, tačiau šakų laužymas parkuose, skveruose ar daugiabučių kiemuose gali būti laikomas viešosios tvarkos ir želdinių apsaugos pažeidimu. Už želdinių niokojimą Ukrainoje taikoma administracinė atsakomybė, o protokolas gali būti surašomas vietoje.

    Apie tai žiniasklaidai komentavo advokatas Pavlo Šikov, pabrėžęs, kad miestų medžiai ir krūmai laikomi teritorijų tvarkymo dalimi, todėl jų tyčinis žalojimas nėra „smulkmena“. Pasak jo, tikėtis, kad niekas nepastebės, neverta, nes pažeidimus fiksuoja ne viena institucija.

    „Protokolą vietoje gali surašyti policijos pareigūnai, savivaldybės tarnybos ar aplinkosaugos inspektoriai, o sprendimą dėl baudos dažniausiai priima administracinė komisija prie savivaldybės vykdomojo komiteto“, – sakė Pavlo Šikov.

    Advokato aiškinimu, atsakomybė siejama su Ukrainos teisės aktu, reglamentuojančiu gyvenviečių tvarkymą, o konkrečios nuobaudos taikomos pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatą dėl teritorijų tvarkymo taisyklių pažeidimų. Kitaip tariant, žalą želdiniams teisė traktuoja kaip tvarkos pažeidimą, o ne kaip „asmeninį reikalą“.

    Baudos už želdinių pažeidimą fiziniams asmenims nurodomos nuo 340 iki 1 360 grivinų, o pareigūnams ir verslo subjektams – nuo 850 iki 1 700 grivinų. Perskaičiavus pagal pastarųjų metų tipinį kursą, tai sudaro maždaug nuo 8 iki 32 eurų gyventojams ir nuo 20 iki 40 eurų atsakingiems asmenims ar įmonėms, tačiau galutinę sumą lemia institucijos sprendimas ir bylos aplinkybės.

    Be teisinių pasekmių, advokatas akcentuoja ir praktinę žalą gamtai: paplitęs mitas, esą šakų laužymas padeda krūmui kitąmet gausiau žydėti, nėra pagrįstas. Alyvos žiedinius pumpurus formuoja iš anksto, todėl chaotiškai nulaužtos šakos gali sumažinti žydėjimą ir susilpninti augalą.

    Specialistų teigimu, pažeistos šakos tampa „vartais“ ligoms ir kenkėjams, o atviri audiniai lengviau užsikrečia grybelinėmis ar bakterinėmis ligomis. Ilgainiui nusilpęs krūmas gali pradėti džiūti, ypač jei laužoma pakartotinai ar pažeidimai būna dideli.

    Aplinkosaugos institucijos kasmet primena ir apie kitą riziką pavasarį: saugomų augalų skynimą bei prekybą. Ukrainoje už kai kurių ankstyvų pavasario augalų neteisėtą rinkimą numatytos didesnės baudos, taip pat gali būti taikomas augalų konfiskavimas, jei pažeidimai susiję su saugomomis teritorijomis ar Raudonosios knygos rūšimis.

  • Patvirtintas „Rail Baltica“ planas Kaunas–Vilnius: kur ir kada numatyti pagrindiniai infrastruktūros darbai

    Patvirtintas „Rail Baltica“ planas Kaunas–Vilnius: kur ir kada numatyti pagrindiniai infrastruktūros darbai

    Patvirtintas projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas. Tai svarbus žingsnis, įtvirtinantis teritorijų planavimo sprendinius ir sudarantis aiškesnį pagrindą tolesniems projektavimo bei statybos etapams.

    Patvirtinimas reiškia, kad konkrečiai apibrėžiami planuojami inžinerinės infrastruktūros sprendimai, reikalingi geležinkelio koridoriui ir su juo susijusioms komunikacijoms. Tokiuose planuose paprastai numatomi reikalavimai dėl susisiekimo sprendinių, inžinerinių tinklų, sankirtų ir kitų techninių elementų suderinimo.

    Dokumentai, susiję su specialiuoju planu ir nutarimu, skelbiami teritorijų planavimo ir statybos vartų informacinėje sistemoje. Gyventojams bei suinteresuotoms įmonėms tai yra pagrindinis oficialus kanalas susipažinti su patvirtintais sprendiniais ir jų apimtimi.

    Praktiškai patvirtintas planas paprastai mažina neapibrėžtumą dėl trasos ir infrastruktūros sprendinių, todėl toliau lengviau organizuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, techninį projektavimą ir rangos darbų planavimą. Kartu tai leidžia tikslinti sąnaudas, terminus ir poveikio aplinkai bei eismo organizavimo sprendinius statybų metu.

    Artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas patvirtintų sprendinių įgyvendinimui per techninio projektavimo darbus ir derinimus. Kiekviename etape papildoma informacija įprastai teikiama per oficialias informacines sistemas ir viešai skelbiamus projekto pranešimus.

  • „Gryna Energija“ planuoja tris iki 8 000 kW vėjo elektrines Kaišiadorių rajone: ką svarbu žinoti gyventojams

    „Gryna Energija“ planuoja tris iki 8 000 kW vėjo elektrines Kaišiadorių rajone: ką svarbu žinoti gyventojams

    Kur planuojamos vėjo elektrinės?

    Bendrovė „Gryna Energija“, UAB pranešė planuojanti statyti tris vėjo elektrines Kaišiadorių rajono savivaldybėje. Projektas numatomas keliuose sklypuose Kaišiadorių apylinkės seniūnijoje ir Žaslių seniūnijoje, taip pat su visa būtina inžinerine infrastruktūra.

    Pagal paskelbtą informaciją, kiekvienos planuojamos vėjo elektrinės įrengtoji galia neturėtų viršyti 8 000 kW, o bendra veikla apimtų elektros energijos gamybą. Tokie projektai Lietuvoje dažniausiai derinami su teritorijų planavimo, poveikio aplinkai ir tinklų prijungimo procedūromis.

    Kas ir kokiose zonose gali teikti prieštaravimus?

    Pranešime nurodoma, kad informacija skirta ir tiems žemės sklypų savininkams, kuriems nepavyko įteikti registruotų pašto siuntų arba kurių gyvenamoji vieta nedeklaruota ar nežinoma. Tokiais atvejais viešas paskelbimas tampa viena iš informavimo priemonių.

    Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio nuostatas, žemės sklypų savininkai, kurių sklypai patenka į įstatyme apibrėžtas teritorijas su statybos apribojimais, gali raštu teikti prieštaravimą dėl planuojamos vėjo elektrinės statybos. Taip pat numatyta galimybė sudaryti susitarimą su projekto vystytoju.

    Prieštaravimai, kaip nurodyta pranešime, gali būti pateikiami per 20 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo. Praktikoje tai reiškia, kad suinteresuoti asmenys turi ribotą laiką įsivertinti situaciją, pasitikslinti, ar jų sklypas patenka į atitinkamas zonas, ir priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų.

    Kokios numatytos išimtys ir ribojimai?

    Pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad įstatymas numato išimtis, kada naujų pastatų statyba ar patalpų įrengimas tam tikrose teritorijose gali būti leidžiamas, tačiau jos taikomos tik įstatyme nustatytais atvejais. Tokios nuostatos paprastai susijusios su saugos reikalavimais, atstumais ir planuojamos veiklos suderinamumu su aplinka.

    Be to, nurodoma, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai pagal įstatymo nuostatas negali teikti prieštaravimo dėl didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybos. Tai svarbi detalė tiems, kurie valdo miškų paskirties sklypus planuojamo projekto apylinkėse.

    Dėl papildomos informacijos ir prieštaravimų teikimo gyventojai kviečiami kreiptis į „Gryna Energija“ nurodytais kontaktais. Tokiais atvejais verta prašyti pateikti planuojamų objektų schemą, atstumus iki artimiausių sodybų bei paaiškinimą, kokia konkreti procedūra taikoma konkrečiam sklypui.

  • Europa nori aplenkti JAV ir Kiniją DI lenktynėse, bet energijos kainos gali viską sugriauti

    Europa nori aplenkti JAV ir Kiniją DI lenktynėse, bet energijos kainos gali viską sugriauti

    Europa siekia tapti viena pagrindinių DI lyderių ir konkuruoti su JAV bei Kinija, tačiau šias ambicijas gali pristabdyti brangstanti elektra. Dėl išaugusios įtampos Artimuosiuose Rytuose energijos kainos regione šoktelėjo, o tai ypač skaudžiai smogia didžiausiems DI „varikliams“ – duomenų centrams.

    Duomenų centrai sunaudoja milžiniškus elektros kiekius, todėl net nedidelis kainų pokytis tiesiogiai veikia investicijų atsiperkamumą. Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai tampa itin jautrūs energijos sąnaudoms, o rinkdamiesi vietą plėtrai investuotojai pirmiausia žiūri į stabilų ir pigų elektros tiekimą.

    Duomenų centrai kelia įtampą

    HEC Paris mokslininkas Olivier Darmouni atkreipia dėmesį, kad sparčiai augantis duomenų centrų skaičius karštuosiuose taškuose gali didinti elektros kainas 20–40 proc. Tokios teritorijos jau formuojasi ne tik JAV, bet ir Europoje, kur infrastruktūros plėtra dažnai atsilieka nuo paklausos.

    Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad Europos energijai imlių pramonės šakų mokama elektros kaina pastaraisiais metais vidutiniškai buvo maždaug dukart didesnė nei JAV. Tai mažina regiono konkurencingumą ir didina riziką, kad dalis DI infrastruktūros investicijų bus nukreiptos kitur.

    Kas laimės, o kas pralaimės?

    „Wood Mackenzie“ atstovas Chris Seiple nurodo tris pagrindines priežastis, kodėl Europa atsilieka nuo JAV duomenų centrų plėtroje: energijos kaina, plėtotojų geografinis pasiskirstymas ir projekto įgyvendinimo greitis. Kuo ilgiau užtrunka prijungimas prie tinklų ir leidimų gavimas, tuo brangiau kainuoja kapitalas ir tuo labiau nukenčia planai.

    „Nvidia“ atstovas Vladimiras Prodanovicius yra pareiškęs, kad dalis Vidurio Europos jau praranda konkurenciją, kaip pavyzdžius įvardydamas dideles elektros kainas Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tai reiškia, kad nauji objektai dažniau gali būti planuojami ten, kur elektros kaina mažesnė, o tinklai – lengviau plečiami.

    Šiaurės šalys ir Prancūzija kyla

    Dažniausiai kaip potencialūs laimėtojai įvardijamos Šiaurės šalys ir Prancūzija, kur elektros kainos istoriškai žemesnės, o energijos šaltinių miksas įvairesnis. Šiaurės regione reikšmingą vaidmenį atlieka hidroenergetika ir vėjas, o Prancūzijoje – didelė branduolinės energetikos dalis, kuri paprastai suteikia daugiau kainų stabilumo.

    Praktikoje tai jau atsispindi investicijose: „Microsoft“ kartu su partneriais vysto didelio masto DI infrastruktūros projektus Norvegijoje, taip pat planuoja plėtrą Švedijoje ir Danijoje. Tokie sprendimai rodo aiškią rinkos kryptį – DI pajėgumai keliasi arčiau pigesnės ir patikimesnės elektros.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien žema kaina nepakanka. Kad Europa išliktų konkurencinga, būtina greičiau plėsti elektros gamybą, tinklų pralaidumą, kaupimo sprendimus ir didinti tarpvalstybinę integraciją, kad energijos kaina būtų stabilesnė visame regione.

  • „Samsung“ streikas gali įtraukti 47 000 darbuotojų: valdžia perspėja dėl milžiniškų nuostolių

    „Samsung“ streikas gali įtraukti 47 000 darbuotojų: valdžia perspėja dėl milžiniškų nuostolių

    Pietų Korėjoje artėja didelio masto „Samsung Electronics“ darbuotojų streikas, kuriame, profesinės sąjungos teigimu, gali dalyvauti daugiau kaip 47 000 žmonių. Situacijai aštrėjant, šalies vadovai viešai ragina abi puses susitarti, nes bet koks gamybos trikdis galėtų atsiliepti ne tik įmonei, bet ir visai ekonomikai.

    Prezidentas Lee Jae Myung socialiniuose tinkluose pabrėžė, kad turi būti gerbiamos ir darbuotojų, ir verslo teisės.

    „Darbas turi būti gerbiamas tiek pat, kiek ir verslas, o įmonių valdymo teisės turi būti gerbiamos tiek pat, kiek ir darbuotojų teisės“, – sakė Lee Jae Myung.

    Pagrindinis ginčo taškas yra rezultatų pagrindu mokamos premijos. Profesinė sąjunga siekia aiškesnės ir formaliai įtvirtintos premijavimo tvarkos, didesnės premijų dalies nuo veiklos pelno ir premijų ribojimo panaikinimo, tuo metu vadovybė siūlo mažesnę pelno dalį skirti premijoms bei vienkartinį kompensacinį paketą.

    Derybos laikomos kritiškai svarbiomis, nes mikroschemų ir atminties lustų gamyba yra viena jautriausių „Samsung Electronics“ veiklų. Puslaidininkių sektoriuje net trumpas sustabdymas gali sukelti grandininį efektą: vėluojančius užsakymus, išaugusias logistikos sąnaudas ir didesnį spaudimą pristatymo terminams pasaulinėse tiekimo grandinėse.

    Valdžios signalai dėl ekonomikos

    Šalies ministras pirmininkas Kim Min-seok viešai perspėjo, kad užsitęsęs konfliktas gali pareikalauti itin didelių ekonominių kaštų ir kad valdžia svarstytų atsako priemones. Pietų Korėjos teisinėje praktikoje numatyta galimybė taikyti vadinamąjį skubų ginčo sureguliavimą, kai tam tikrais atvejais streikas gali būti laikinai sustabdytas.

    Ministro pirmininko vertinimu, tiesioginiai nuostoliai galėtų siekti apie 660 milijonų eurų, o blogiausiu scenarijumi, jei dėl trikdžių tektų nurašyti gamybos procese esančias puslaidininkių plokšteles, žala galėtų išaugti nepalyginamai labiau. Profesinė sąjunga tokius vertinimus ginčija ir teigia, kad ankstesni gamybos pristabdymai esą buvo susiję ir su techninėmis patikromis bei procesų korekcijomis.

    Kodėl tai svarbu visai šaliai

    „Samsung Electronics“ Pietų Korėjoje laikoma sisteminės svarbos bendrove: ji sudaro reikšmingą šalies eksporto dalį ir užima didelį svorį akcijų rinkoje. Dėl to bet kokie ilgalaikiai gamybos sutrikimai gali paveikti ne tik įmonės rezultatus, bet ir investuotojų nuotaikas, tiekėjus bei susijusias pramonės šakas.

    Analitikai pastaraisiais metais taip pat dažniau kalba apie koncentracijos riziką, kai reikšminga ekonomikos ir rinkų dalis priklauso nuo palyginti nedidelio skaičiaus didžiųjų bendrovių. Tokiu atveju sukrėtimai vienoje įmonėje greičiau persiduoda platesniam ekonomikos paveikslui, ypač kai pasaulinėje rinkoje svyruoja paklausa duomenų centrams ir puslaidininkių sprendimams, kuriuos skatina ir DI plėtra.

    Kol kas lemiamas klausimas išlieka derybų baigtis ir tai, ar pavyks pasiekti kompromisą iki planuojamos streiko pradžios. Rinkos dalyviai atidžiai stebi situaciją, nes nuo jos priklausys tiek „Samsung Electronics“ gamybos stabilumas, tiek platesnis Pietų Korėjos pramonės ritmas artimiausiomis savaitėmis.

  • Muskas ir Altmanas: nuo „OpenAI“ sąjungininkų iki teismo karo dėl DI ir milijardų

    Muskas ir Altmanas: nuo „OpenAI“ sąjungininkų iki teismo karo dėl DI ir milijardų

    Kaip gimė „OpenAI“ idėja

    Elonas Muskas ir Samas Altmanas 2015 metais viešai pristatė ambiciją kurti dirbtinio intelekto laboratoriją, kuri būtų atsvara „Google“ įtakai ir skatintų atviresnius tyrimus. Tais metais „OpenAI“ startavo kaip ne pelno siekianti organizacija, o Muskas buvo vienas žinomiausių jos rėmėjų ir veidų.

    Ankstyvoji „OpenAI“ vizija rėmėsi argumentu, kad galingos DI sistemos neturėtų atsidurti vien tik kelių korporacijų rankose. Tačiau augant skaičiavimo išteklių poreikiui ir konkurencijai, finansavimo bei valdymo modelis tapo kertiniu nesutarimų tašku.

    Kontrolės klausimas ir skilimas

    Teismo proceso metu nuskambėjo skirtingos versijos, kodėl santykiai ėmė byrėti. Muskas teigė, kad „OpenAI“ kryptis pasikeitė iš esmės ir kad buvo nukrypta nuo pirminių ne pelno siekiančių įsipareigojimų.

    Altmanas savo ruožtu liudijo, jog nebuvo duota pažadų dėl konkrečios korporatyvinės struktūros, o didžiausia įtampa kilo dėl Muskui svarbios kontrolės. Jo teigimu, reikalavimas turėti lemiamą sprendimo teisę kėlė rimtų abejonių dėl organizacijos misijos ir nepriklausomumo.

    „Man tai kėlė labai didelį diskomfortą“, – sakė Samas Altmanas, aiškindamas, kodėl jam buvo nepriimtinas totalios kontrolės siekis.

    Byla teisme ir ką ji reiškia rinkai

    Po kelių savaičių nagrinėjimo JAV teisme prisiekusieji turi vertinti, ar buvo pažeistas labdaros pasitikėjimas ir ar atsakovai galėjo nepagrįstai praturtėti, jei „OpenAI“ vystymas nukrypo nuo deklaruotos misijos. Ši byla tapo ne tik asmeniniu dviejų technologijų lyderių konfliktu, bet ir precedentu, kaip bus vertinamas DI organizacijų perėjimas nuo ne pelno modelių prie komercinių struktūrų.

    Viešojoje erdvėje konfliktą dar labiau aštrina tai, kad DI rinka per pastaruosius metus tapo viena karščiausių investicijų krypčių. Generatyvinio DI proveržis, augantys duomenų centrų kaštai ir spartėjanti konkurencija tarp „OpenAI“, „Google“, „Microsoft“ ir kitų žaidėjų didina spaudimą ieškoti kapitalo, o kartu kelia klausimus dėl skaidrumo, valdymo ir atsakomybės.

    „Negalite ir turėti tortą, ir jį suvalgyti“, – sakė Elonas Muskas, argumentuodamas, kodėl, jo manymu, ne pelno logika negali būti naudojama kartu su maksimalios grąžos siekiu.

    Nepriklausomi teisės ekspertai viešai yra atkreipę dėmesį, kad ilgas procesas abiem pusėms kainuoja reputaciškai, o visuomenei palieka įspūdį apie kovą dėl įtakos technologijai, kuri daro vis didesnį poveikį ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui. Nepriklausomai nuo verdikto, ginčas išryškino platesnę problemą: kaip suderinti DI saugos, atskaitomybės ir inovacijų greičio interesus, kai į žaidimą įtraukti milžiniški pinigai ir geopolitinė konkurencija.

  • „Tvari mokykla 2030“ koordinatorių mokymai Birštone: kur mokykloms dar trūksta ir kas veikia

    Mokymai Birštone ir praktiniai vizitai

    Gegužės 7 ir 8 dienomis Birštone vyko projekto „Tvari mokykla 2030“ savivaldybių koordinatorių mokymai. Juose dalyvavo ir projekto koordinatorė Loreta Zinovjevienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė.

    Mokymuose aptarta projekto įgyvendinimo apžvalga ir tobulinimo kryptys, taip pat koordinatorių veiklų planavimas bei savivaldybių bendradarbiavimo formatas. Dėmesys skirtas ir kasmetinių veiklų suderinimui, kad mokyklų pažanga būtų vertinama nuosekliai.

    Programą papildė pažintiniai vizitai į dvi Birštono švietimo įstaigas: lopšelį-darželį „Vyturėlis“ ir Birštono meno mokyklą. Vizitų metu buvo dalijamasi patirtimi, kaip tikrinti mokyklų įsivertinimus ir suvienodinti požiūrį į skirtingus kriterijus.

    Įsivertinimai: kas sekasi prasčiau

    Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atstovė pristatė 2025 metų įsivertinimų analizę ir įžvalgas, kokios pamokos matomos iš mokyklų vertinimo bei pokyčių planų. Akcentuota, kad daliai mokyklų sudėtingiausia tvarumo veiklas paversti visos bendruomenės įpročiais, o ne pavienėmis iniciatyvomis.

    Įvardyta, kad silpniau atliepiami bendruomenės įtraukimo, vietovių ryšių bei gamtos ir kultūros paveldo kriterijai. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad mokykloms pritrūksta partnerystės su vietos bendruomene, nuoseklios komunikacijos ir ilgalaikių veiklų, kurios būtų integruotos į ugdymą.

    „Svarbiausia, kad įsivertinimas virstų aiškiu pokyčių planu ir realiais veiksmais, o ne formaliu dokumentu“, – sakė LINEŠA specialistė.

    Kas padeda įtraukti daugiau mokyklų

    Mokymų metu koordinatorės, taip pat ir dalyvės, neseniai stažavusios Nyderlanduose, dalijosi gerosiomis praktikomis. Aptarta, kad geriausiai veikia aiškus susitarimas dėl tvarumo lyderystės mokykloje, reguliarus pažangos sekimas ir matomas pripažinimas už pasiektus rezultatus.

    Taip pat pristatyti „Atvirų durų“ vizitai į III pakopos mokyklas, kurie gali padėti perimti praktinius sprendimus iš pažengusių bendruomenių. Nagrinėta ir DofE programa kaip veiklų kryptis, papildanti tvarumo tikslus per jaunimo įsitraukimą, atsakomybių pasidalijimą ir ilgalaikes iniciatyvas.

    Diskusijose sutarta, kad naujų mokyklų įsitraukimą dažniausiai pagreitina gerosios patirties sklaida savivaldybės viduje, politinis palaikymas ir aiškiai įvardyta nauda pačiai mokyklai. Mokymus užbaigusi dalyvių refleksija pabrėžė, kad koordinatorių bendruomenė stiprėja, o bendri susitarimai padeda išlaikyti vienodesnį vertinimą ir kryptingesnius pokyčius.

  • Balninkuose įveikti 22 kilometrai: žygis skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti

    Balninkuose įveikti 22 kilometrai: žygis skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti

    Gegužės 16 dieną Balninkuose surengtas nacionalinės iniciatyvos Samaningi kilometrai žygis, skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti. Renginys kvietė bendruomenę ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir per patirtį prisiliesti prie Lietuvos laisvės kovų istorijos.

    Žygio dalyviai rinkosi prie buvusios Balninkų mokyklos, kur vyko registracija ir buvo giedamas Lietuvos himnas. Susirinkusius pasveikino Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika bei renginio organizatoriai.

    Dalyviai leidosi į 22 kilometrų maršrutą, pasirinkdami žygį kaip būdą pagerbti partizanų atminimą ir sustiprinti pilietiškumo jausmą. Tokie renginiai dažnai suburia skirtingo amžiaus žmones ir tampa proga vietos istoriją pažinti ne per formalius minėjimus, o per bendrą veiklą.

    Iniciatyvą Samaningi kilometrai organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga. Ji siejama su Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos įprasminimu, akcentuojant ryšį tarp istorinės atminties, visuomenės įsitraukimo ir šiandienos valstybės gynybos kultūros.

    Organizatorių teigimu, žygiai įvairiuose Lietuvos regionuose skatina domėtis konkrečių vietovių laisvės kovų epizodais ir partizanų struktūrų istorija. Balninkų žygis tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip atminimo iniciatyvos gali jungti fizinį aktyvumą, bendruomeniškumą ir istorinį sąmoningumą.

  • Meras sveikina Tarptautinės muziejų dienos proga: kodėl muziejai tampa gyvomis bendruomenės erdvėmis

    Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika Tarptautinės muziejų dienos proga pasveikino muziejininkus, kultūros paveldo puoselėtojus ir istorinės atminties saugotojus. Sveikinime pabrėžta muziejų reikšmė išsaugant praeities liudijimus ir perduodant juos ateities kartoms.

    Pasak mero, muziejuose praeitis prabyla per išsaugotas istorijas, daiktus ir žmonių atmintį. Čia susitinka praeitis ir dabartis, o sukauptos vertybės padeda geriau pažinti krašto dvasią, kultūrinį paveldą ir žmones.

    „Jūsų atsakingas ir prasmingas darbas leidžia išsaugoti tai, kas brangu ir svarbu ateities kartoms“, – sakė Saulius Jauneika.

    Sveikinime taip pat akcentuota, kad šiuolaikiniai muziejai vis dažniau veikia ne vien kaip ekspozicijų erdvės, bet ir kaip atviri bendruomenės traukos centrai. Lietuvoje ši kryptis stiprėja: muziejai plečia edukacijas, renginių programas, bendradarbiauja su mokyklomis, vietos kūrėjais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Pastaraisiais metais muziejai vis daugiau dėmesio skiria patirčiai ir įtraukimui, o prie to prisideda skaitmeniniai sprendimai ir nauji pasakojimo būdai. Virtualūs turai, skaitmenintos kolekcijos, interaktyvūs eksponatų pristatymai ir DI sprendimai padeda pasiekti auditorijas, kurios anksčiau į muziejų užsukdavo rečiau.

    Meras padėkojo už profesionalumą, kūrybiškumą ir pastangas muziejus paversti gyvomis kultūros erdvėmis. Muziejininkams palinkėta įkvėpimo, naujų idėjų, prasmingų darbų ir lankytojų dėmesio.

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima gegužės 18 dieną, ją inicijavo Tarptautinė muziejų taryba ICOM. Ši diena primena, kad muziejai svarbūs ne tik kaip paveldo saugotojai, bet ir kaip vietos, kurios stiprina kultūrinę atmintį, skatina pažinimą bei dialogą.