CP v2

Blog

  • Visoje šalyje kauks sirenos: štai kada tikrins perspėjimo sistemą ir ką turi padaryti gyventojai

    Visoje šalyje kauks sirenos: štai kada tikrins perspėjimo sistemą ir ką turi padaryti gyventojai

    2026 metais rugsėjo 29 dieną, antradienį, visoje Lietuvoje bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimas vyks valstybės lygio mobilizacinių pratybų metu.

    Pranešama, kad nuo 11 valandos 52 minučių šalyje bus įjungiamos perspėjimo sirenos. Kartu gyventojams į mobiliuosius telefonus bus siunčiami informaciniai pranešimai per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą.

    Kaip atskirti testą nuo pavojaus?

    Tokie patikrinimai organizuojami tam, kad būtų įvertinta, ar sirenos veikia techniškai tvarkingai, o pranešimai mobiliuoju ryšiu pasiekia žmones skirtinguose tinkluose ir vietovėse. Praktikoje tai leidžia identifikuoti zonas, kur garsinis signalas girdimas prasčiau, arba atvejus, kai dalis telefonų pranešimų negauna.

    Gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems ir sekti oficialią informaciją, ypač jei sirenų garsas užkluptų darbo vietoje, mokykloje ar viešoje erdvėje. Testo metu svarbu atkreipti dėmesį, ar telefoną pasiekė perspėjimo žinutė ir ar ji buvo aiški.

    Kodėl prašoma gyventojų atsiliepimų?

    Po patikrinimo gyventojai kviečiami užpildyti trumpą apklausą, kuri padeda įvertinti pranešimų siuntimo efektyvumą ir realų pasiekiamumą. Tokie duomenys ypač reikšmingi tobulinant sistemą, nes vien techninė statistika ne visada parodo, kaip pranešimai pasiekia žmones skirtingomis sąlygomis.

    Specialistams svarbu sužinoti, ar pranešimas buvo gautas laiku, ar jis buvo suprantamas, taip pat ar gyventojas tuo metu buvo patalpose, automobilyje ar lauke. Remiantis gyventojų atsakymais galima tikslinti sprendimus, kad realios grėsmės atveju perspėjimas būtų kuo patikimesnis.

  • Visagine pasveikinti socialiniai darbuotojai: meras įteikė padėkas trims svarbiausiems skyriams

    Visagine pasveikinti socialiniai darbuotojai: meras įteikė padėkas trims svarbiausiems skyriams

    Rugsėjo 27 dieną Lietuvoje minima Socialinių darbuotojų diena. Šia proga Visagine socialinės srities darbuotojus pasveikino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir vicemerė Aleksandra Grigienė.

    Savivaldybė padėkos raštais įvertino Visagino socialinių paslaugų centro, Visagino šeimos ir vaiko gerovės centro bei Socialinės paramos skyriaus darbuotojus. Pasak savivaldybės atstovų, tai kasdien žmonėms itin svarbus darbas, kurio rezultatai ne visada matomi iš karto.

    Socialinis darbas dažnai prasideda nuo paprasto pokalbio, kuriam reikia laiko ir pasitikėjimo. Šalia to seka pagalba tvarkantis su krizėmis šeimoje, smurto artimoje aplinkoje ar priklausomybių pasekmėmis, taip pat palydėjimas ieškant sprendimų dėl būsto, pajamų ar paslaugų.

    Didelė socialinių darbuotojų atsakomybė tenka ir dirbant su vaikais bei šeimomis: vertinant pagalbos poreikį, koordinuojant paslaugas, užtikrinant vaiko saugumą ir emocinę gerovę. Nemažiau svarbi kasdienė pagalba vyresnio amžiaus ar negalią turintiems žmonėms, kad jie galėtų kuo ilgiau išlikti savarankiški.

    Sveikinimo proga akcentuota kantrybė, jautrumas ir profesionalumas, kurių reikalauja ši profesija. Socialiniams darbuotojams palinkėta, kad žinojimas apie jų darbo prasmę ir reikalingumą lydėtų ne tik minint profesinę dieną, bet ir kasdienėje rutinoje.

  • Zarasų Birutės gatvėje atidengė 34 kapus: paaiškėjo, kur driekėsi istorinės miesto kapinės

    Zarasų Birutės gatvėje atidengė 34 kapus: paaiškėjo, kur driekėsi istorinės miesto kapinės

    Zarasų istorinėje dalyje, Birutės gatvės atkarpoje nuo Malūno gatvės iki Vilniaus gatvės, 2026 metų rugpjūčio 10 dieną–rugsėjo 9 dieną atlikti detalieji archeologiniai tyrimai ir žvalgymai. Jie vykdyti prieš tęsiant gatvės tvarkymo darbus, nes ankstesniais metais šioje teritorijoje buvo aptikta žmonių palaikų, o istoriniai šaltiniai rodė čia buvus kapines.

    Tyrimus pagal patvirtintą projektą atliko MB „Fosos“, leidimą išdavė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Archeologai pabrėžia, kad tokie darbai miestų istoriniuose centruose yra įprasta praktika, padedanti suderinti infrastruktūros atnaujinimą su paveldo apsauga.

    Ištirtas didelis plotas

    Detaliųjų tyrimų metu ištirtos šešios perkasos, kurių bendras plotas siekė 853 kvadratinius metrus. Papildomai žvalgymai atlikti 755 kvadratinių metrų plote link Vilniaus gatvės, taip pat peržiūrėta apie 200 kvadratinių metrų teritorija sandėliuoto grunto, iškasto anksčiau.

    Archeologai atidengė ir ištyrė 34 žmonių kapus, be to, aptiko pavienių kaulų iš anksčiau suardytų palaidojimų. Nustatyta, kad dalį kapų buvo apgadinę ankstesni žemės kasimo darbai ir inžinerinių tinklų įrengimas, tačiau kai kuriose vietose išliko aiškios palaidojimų grupės.

    Didžiausias kapų tankumas fiksuotas vienoje iš perkasų, kur palaidojimai išsidėstė eilėmis. Aptikta ir grupinių kapaviečių, o vienoje jų palaidojimai buvo išdėstyti keliais sluoksniais, kas rodo ilgiau naudotą ir intensyviai eksploatuotą kapinių dalį.

    Radinių chronologija ir laidojimo ypatumai

    Tyrimų metu rasta monetų, keramikos ir fajanso šukių, stiklinių dirbinių, aprangos detalių, sagų, karstų vinių, kryželių ir kitų smulkių buities bei laidojimo konteksto radinių. Tokie radiniai padeda tikslinti laikotarpį, kuriuo teritorija buvo naudojama, ir leidžia geriau suprasti vietos bendruomenės kasdienybę.

    Remiantis pirminėmis išvadomis, dalis kryželių datuojama XVIII amžiaus pabaiga–XIX amžiaus pirmąja puse, o kiti radiniai sietini su XIX amžiumi. Tyrėjų vertinimu, šioje kapinių dalyje galėjo būti laidojama nuo XVIII amžiaus antrosios pusės iki XIX amžiaus pirmosios pusės ar net XIX amžiaus vidurio.

    Archeologai taip pat fiksavo, kad dalis mirusiųjų palaidoti karstuose, kūnai guldyti aukštielninki. Orientacija įvairavo, o tai gali rodyti skirtingus laidojimo etapus, tradicijų kaitą arba skirtingus kapinių planavimo sprendinius skirtingu laikotarpiu.

    Kur baigėsi kapinės ir ką daryti toliau

    Vienas svarbiausių tyrimų tikslų buvo patikslinti istorinių kapinių ribas. Tyrėjai rėmėsi naujais lauko duomenimis, ankstesnių tyrimų medžiaga ir istorine kartografija, įskaitant 1889 metų Zarasų miesto planą.

    Pagal surinktą informaciją, kapinės tęsiasi į šiaurę ir šiaurės rytus nuo ištirtų perkasų ir apima teritorijas dabartinių Birutės gatvės ir Malūno gatvės sklypų zonoje. Archeologų vertinimu, tikslinga šią vietą įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių, kad ateityje būtų aiškiau taikomi apsaugos reikalavimai.

    Pažymoje nurodyta, kad perkasų vietose galima tęsti statybos ir grunto judinimo darbus be papildomų apribojimų. Tačiau atkarpoje nuo Birutės gatvės 4 iki Vilniaus ir Birutės gatvių sankryžos, kur žvalgymai atlikti iki 0,65 metro projektinio gylio, gilesniems darbams rekomenduojami papildomi archeologiniai žvalgymai.

    Tyrimų dokumentacija dar rengiama, o rastiems palaikams numatyti antropologiniai tyrimai Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje. Po tyrimų palaikai bus perlaidoti, o archeologiniai radiniai perduoti muziejui pagal nustatytą tvarką.

    Galutinė ataskaita visuomenei žadama pateikti vėliau, kai bus apibendrinti visi papildomų tyrimų rezultatai. Tikimasi, kad tai leis tiksliau įvertinti aptiktų palaidojimų chronologiją, kapinių struktūrą ir šios Zarasų miesto dalies istorinę reikšmę.

  • Visagine – kariuomenės pratybų aidas: institucijos tarėsi, kaip veiks krizės ir gynybos metu

    Visagine – kariuomenės pratybų aidas: institucijos tarėsi, kaip veiks krizės ir gynybos metu

    Visagino savivaldybėje surengtas institucijų sąveikos pasitarimas, į kurį susirinko Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono ir Sausumos pajėgų štabo atstovai. Kartu dalyvavo savivaldybės vadovai, taip pat policijos, priešgaisrinės tarnybos, ligoninės ir kitų įstaigų specialistai.

    Pasitarime daugiausia dėmesio skirta tam, kaip skirtingos grandys veiktų kartu galimos krizės atveju ar prireikus užtikrinti valstybės ginkluotą gynybą. Aptarta, kaip praktiškai suderinti sprendimų priėmimą, informacijos apsikeitimą ir reagavimą, kad veiksmai būtų greiti ir aiškiai koordinuoti.

    Pratybų „Perkūno griausmas 2026“ dalis

    Susitikimas yra Lietuvos kariuomenės pratybų „Perkūno griausmas 2026“ dalis. Rugsėjo 22 dieną–spalio 1 dieną Ignalinos rajono ir Visagino savivaldybių teritorijose vykstančioje treniruotėje integruojami kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių tarnybų, savivaldos ir civilinių institucijų veiksmai.

    Tokios pratybos ir pasirengimo pasitarimai orientuoti į realias situacijas, kai vien kariuomenės ar vien civilinių tarnybų pajėgumų nepakanka. Praktikoje ypač svarbu iš anksto susitarti dėl atsakomybės ribų, ryšio kanalų ir veiksmų sekos, kad krizinėmis minutėmis nebūtų gaištamas laikas.

    Ką tai reiškia gyventojams

    Gyventojams tokie susitikimai dažniausiai pastebimi per išaugusį tarnybų aktyvumą regione, pratybų metu vykstantį judėjimą ar papildomas informavimo priemones. Savivaldybei tai kartu yra proga pasitikrinti pasirengimą civilinei saugai, įvertinti kritinių paslaugų tęstinumą ir bendradarbiavimo mechanizmus su pagalbos tarnybomis.

    Visagino savivaldybė primena, kad institucijų tarpusavio sąveika apima ne tik reagavimą į incidentus, bet ir prevenciją, informavimą bei gyventojų įtraukimą. Pratybų kontekste akcentuojama, jog aiškus koordinavimas ir vienoda informacija visoms grandims mažina riziką ir didina bendrą atsparumą.

    Karinės technikos paroda Visagine

    Spalio 1 dieną Visagine, Draugystės gatvėje 10, gyventojai kviečiami į karinės technikos ir ginkluotės parodą. Organizatoriai nurodo, kad tai bus galimybė iš arčiau susipažinti su Lietuvos kariuomenės naudojama technika ir ginkluote.

    Tokie renginiai paprastai skirti ne tik pristatyti kariuomenės pajėgumus, bet ir stiprinti visuomenės informuotumą apie gynybą bei pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Savivaldybė ragina sekti oficialią informaciją dėl renginio eigos ir galimų organizacinių pokyčių.

  • Švedų „IPercept“ pritraukė 15 mln. eurų: DI žada iš anksto pastebėti CNC staklių gedimus

    Švedų „IPercept“ pritraukė 15 mln. eurų: DI žada iš anksto pastebėti CNC staklių gedimus

    Švedijos startuolis „IPercept“, kuriantis pramonės įrangos būklės stebėsenos sprendimus, per A serijos investicijų etapą pritraukė apie 15 mln. eurų. Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos plėtrai JAV ir technologijos tobulinimui.

    Finansavimo etapui kartu vadovavo ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondas „Isogon Ventures“ ir Londone įsikūręs fondas „2150“. Prie investicijos taip pat prisidėjo ankstesni investuotojai, tarp jų „Luminar Ventures“, „RunwayFBU“, „J12 Venture“ ir „AI.Fund“.

    „IPercept“ sprendimas orientuotas į CNC staklių prognozuojamąją priežiūrą, kai gedimai bandomi numatyti dar iki prastovų. Bendrovė teigia, kad jos DI asistentas padeda pastebėti dėvėjimąsi, gedimų požymius ir įrangos degradaciją, kad gamyba nesustotų netikėtai.

    Skirtingai nei dalis rinkoje esančių sistemų, „IPercept“ pabrėžia, kad duomenis renka ne iš staklių valdiklio ar kliento IT tinklo. Ant judančios CNC staklių dalies montuojamas vienas įrenginys fiksuoja mikrometrų mastelio judesius ir paverčia juos analizei tinkamais duomenimis.

    Praktiškai tai reiškia, kad gamintojai gali matyti, kurie komponentai dėvisi, kokiu greičiu tai vyksta ir kokių veiksmų imtis dar iki prastovos. Tokia prognozuojamoji priežiūra pramonėje laikoma vienu svarbiausių būdų mažinti nuostolius, kai net trumpas gamybos sustojimas gali kainuoti brangiau nei pati įranga.

    Įmonė nurodo, kad gautas finansavimas padės pradėti aktyvesnę veiklą JAV, samdyti pirmuosius vietos darbuotojus ir spartinti produkto vystymą. Pasak „IPercept“, jų technologija jau naudojama tokiose bendrovėse kaip „Airbus“, „Bosch“ ir „Volvo“.

    „IPercept“ komanda komercializaciją pradėjo 2022 metais, kai projektas atsiskyrė nuo KTH Karališkojo technologijos instituto, didžiausio Švedijos technikos universiteto. Toks akademinės kilmės startuolių kelias Europoje dažnai siejamas su ilgesniu technologijos brandinimu ir gilesniu tyrimų pagrindu.

    „CNC staklės pagamina beveik visas kitas pasaulio stakles, o iki šiol beveik niekas nematė, kas vyksta jų viduje, kai jos dirba“, – sakė „IPercept“ įkūrėjas ir vadovas Karoly Szipka.

    „Mūsų klausimas buvo, kaip paversti svarbiausią fizinio pasaulio mašiną tokią, kurią programinė įranga ir DI galėtų suprasti. Tam prireikė naujo matavimo principo, penkerių metų tyrimų ir ketverių metų realių duomenų“, – teigė jis.

    Prognozuojamosios priežiūros sprendimai pastaraisiais metais tampa viena sparčiausiai augančių pramonės skaitmeninimo krypčių, nes gamintojai siekia didesnio patikimumo ir mažesnių remonto kaštų. Jei „IPercept“ technologija pasiteisins platesniu mastu, tai gali tapti reikšmingu argumentu gamykloms, kurios ieško greitai diegiamų sprendimų be sudėtingos integracijos į esamas sistemas.

  • Išmaniojo žiedo gamintoja „Oura“ atideda IPO JAV: kodėl 15 mlrd. eurų vertinimas palauks

    Išmaniojo žiedo gamintoja „Oura“ atideda IPO JAV: kodėl 15 mlrd. eurų vertinimas palauks

    Suomijoje 2013 metais įkurta išmaniųjų žiedų gamintoja „Oura“ pranešė atidedanti planuotą pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) JAV dėl rinkų neapibrėžtumo. Bendrovė teigė, kad sprendimas priimtas vertinant investuotojų nuotaikas ir platesnį kapitalo rinkų foną.

    Anksčiau bendrovė siekė listinguotis „Nasdaq“ biržoje, tačiau dabar konkrečios naujos datos nenurodo. „Oura“ pabrėžia, kad sprendimas nereiškia atsisakymo planų, o veikiau pasirinkimą palaukti tinkamesnio momento.

    Pasak bendrovės, IPO atidėtas nepaisant stiprios paklausos. Toks žingsnis atspindi dažną technologijų ir vartotojų elektronikos įmonių praktiką, kai listinguojamasi tik tada, kai rinkos sąlygos leidžia tikėtis stabilesnio įvertinimo ir sėkmingesnio debiuto.

    „Oura“ vadovas Tomas Hale’as akcentavo, kad bendrovės misija yra padėti žmonėms gyventi sveikiau ir ilgiau, o IPO tėra vienas iš kelio etapų. Įmonė taip pat pažymėjo, kad gali rinktis laiką, siekdama kuo geresnio rezultato darbuotojams ir investuotojams.

    „Mūsų misija yra suteikti žmonėms galimybių gyventi sveikiau ir ilgiau, o IPO yra tik vienas žingsnis mūsų kelionėje“, – sakė Tomas Hale’as.

    Bendrovė nurodė, kad jos verslas nuo IPO proceso pradžios dar labiau sustiprėjo. „Oura“ prognozuoja, kad 2026 metais pajamos, palyginti su 2025 metais, turėtų augti 90 proc., o tai rodo ambiciją sparčiai plėsti pardavimus ir didinti rinkos dalį.

    „Oura“ išmanieji žiedai yra žinomi dėl miego, atsistatymo, fizinio aktyvumo, streso ir kitų sveikatos signalų stebėsenos. Pastaraisiais metais augant dėmesingumui sveikatai ir asmeninių duomenų sekimui, tokio tipo dėvimi įrenginiai vis dažniau pasirenkami kaip alternatyva išmaniesiems laikrodžiams.

    Rinkoje „Oura“ dažniausiai minima kaip vienas ryškiausių žaidėjų išmaniųjų žiedų segmente, kuris plečiasi dėl patogumo ir diskretiško formato. Jei bendrovė grįš prie IPO planų, investuotojams svarbiausi klausimai gali būti ne tik augimo tempas, bet ir pelningumas, konkurencinė aplinka bei ilgalaikis vartotojų lojalumas prenumeratų ir paslaugų ekosistemose.

  • Milano biotechnologijų startuolis „Aptadir Therapeutics“ pritraukė 45 mln. eurų: kam bus skirti pinigai?

    Milano biotechnologijų startuolis „Aptadir Therapeutics“ pritraukė 45 mln. eurų: kam bus skirti pinigai?

    Milane įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Aptadir Therapeutics“ pranešė užbaigusi 45 mln. eurų pradinės stadijos investicijų raundą. Pasak įmonės, tai vienas didžiausių tokio tipo finansavimo sandorių Italijos sveikatos technologijų sektoriuje ir vienas ryškiausių ankstyvos stadijos raundų Europoje.

    Investicijų raundui vadovavo Londone įsikūręs gyvybės mokslų rizikos kapitalo fondas 4BIO Capital. Prie finansavimo taip pat prisidėjo ankstyvasis investuotojas Extend ir Italijos nacionalinis technologijų perdavimo centras biotechnologijų ir farmacijos srityse.

    Prie raundo prisijungė ir kiti investuotojai, tarp jų CDP Venture Capital, XGEN Venture ir CE-Ventures. Tokia investuotojų sudėtis rodo, kad rinka aktyviai ieško ankstyvos stadijos projektų, galinčių sukurti naujos kartos terapijas retoms ligoms ir onkologijai.

    „Aptadir Therapeutics“ šiuo metu dirba ikiklinikinėje stadijoje ir kuria naują RNR inhibitorių klasę, skirtą nutildyti defektinius genus. Tokios technologijos gali būti pritaikomos genetinėms ligoms, taip pat vėžio formoms, kurioms iki šiol trūksta veiksmingų gydymo alternatyvų.

    Bendrovės kuriama platforma remiasi tarptautinės mokslininkų grupės darbais RNR ir DNR biologijos, genetinių sutrikimų, leukemijos bei imunoterapijos srityse. Įmonė pabrėžia, kad projektų kryptys atrinktos atsižvelgiant į didelį nepatenkintą medicininį poreikį ir aiškų kelią iki klinikinių tyrimų.

    Pirmasis prioritetinis taikinys yra trapaus X chromosomos sindromas, genetinė būklė, susijusi su intelekto negalia, mokymosi sunkumais ir raidos sutrikimais. Tokios indikacijos biotechnologijų rinkoje dažnai laikomos sudėtingomis dėl biologinių mechanizmų ir klinikinių baigčių matavimo, todėl investuotojų dėmesys signalizuoja apie pasitikėjimą pasirinkta moksline strategija.

    Gautos lėšos bus skirtos terapijų portfelio vystymui ir programų pastūmėjimui link klinikinių tyrimų. Praktikoje tai reiškia papildomus ikiklinikinius efektyvumo bei saugumo tyrimus, gamybos procesų paruošimą ir reguliacinės strategijos stiprinimą, kad kandidatai galėtų pasiekti pirmuosius tyrimus su žmonėmis.

    „Šio investicijų raundo mastas atspindi mūsų technologijos potencialą ir tarptautinės mokslininkų komandos kokybę. Su investuotojų palaikymu galime kurti vaistų kandidatų portfelį, turintį galimybių atkurti genetinius kelius, kurie dešimtmečius buvo laikomi negrįžtamai nutildytais“, – sakė bendrovės įkūrėjas ir vadovas Giovanni Amabile.

    Ankstyvos stadijos biotechnologijų investicijos pastaraisiais metais Europoje tapo selektyvesnės, tačiau dideli raundai dažniausiai tenka platforminėms technologijoms, galinčioms generuoti kelias programas skirtingoms ligoms. „Aptadir Therapeutics“ atvejis atitinka šią kryptį, nes įmonė akcentuoja ne vieną produktą, o platesnį terapijų kūrimo pagrindą.

  • „Checkout.com“ atskleidė svarbiausius rodiklius: metinės grynosios pajamos pasiekė 650 mln. eurų

    „Checkout.com“ atskleidė svarbiausius rodiklius: metinės grynosios pajamos pasiekė 650 mln. eurų

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi mokėjimų bendrovė „Checkout.com“ paskelbė atrinktus grupės finansinius rodiklius ir pranešė, kad metinės grynosios pajamos, perskaičiuotos metiniu tempu, pasiekė apie 650 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad tai yra 28 proc. augimas per metus.

    Įmonė taip pat nurodė pirmą kartą pelninga tapusi 2024 metais ir prognozuoja, kad 2026 metais jos pelnas gali siekti apie 130 mln. eurų. Skelbiama, kad pajamų ir pelningumo šuolį labiausiai lėmė augusios mokėjimų apimtys ir plėtra į naujas rinkas.

    Kaip skaičiuojami skelbiami rodikliai

    „Checkout.com“ pabrėžia, kad skelbiamas pelnas yra koreguotas EBITDA rodiklis. Tai dažnai naudojama metrika, kuri nuo rezultato atskiria vienkartines ar nereguliarias sąnaudas, pavyzdžiui, restruktūrizavimo kaštus ar kitus išskirtinius mokesčius.

    Tuo metu „metiniu tempu“ perskaičiuotos grynosios pajamos, anot bendrovės, remiasi vieno mėnesio pajamomis, kurios ekstrapoliuojamos 12 mėnesių laikotarpiui. Tokia praktika leidžia greitai parodyti augimo kryptį, tačiau investuotojai paprastai vertina ir pilnų metų ataskaitas.

    Plėtra, licencijos ir JAV augimas

    Bendrovė teigia veikianti 56 šalyse ir turinti 10 įsigijimo licencijų, leidžiančių apdoroti kortelių mokėjimus skirtingose jurisdikcijose. „Checkout.com“ neseniai taip pat išskyrė JAV kaip sparčiausiai augantį regioną.

    Įmonė prognozuoja, kad 2026 metais per jos sistemas pereinančių mokėjimų apimtis per metus gali siekti apie 416 mlrd. eurų. Mokėjimų sektoriuje tokios apimtys paprastai yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką pajamoms, ypač kai plečiasi klientų geografija ir didėja sandorių skaičius.

    Investicijos į paslaugas ir DI

    Be pagrindinės mokėjimų įsigijimo veiklos, „Checkout.com“ nurodo planuojanti plėsti pinigų valdymo paslaugų paketą. Bendrovė taip pat teigia spartinsianti DI strategiją, orientuotą į agentinę prekybą ir agentinius mokėjimus.

    Pasak įmonės, grįžimas prie tvaraus pelningumo suteikia daugiau laisvės investuoti į produktų plėtrą ir ilgalaikes iniciatyvas. Mokėjimų rinkoje tai ypač aktualu, nes konkurencija dėl prekybininkų ir technologinių sprendimų pastaraisiais metais aštrėja.

    „Mūsų sugrįžimas prie tvaraus pelningumo suteikia mums laisvę ryžtingai investuoti per ateinantį dešimtmetį. DI yra šių investicijų centre, o mūsų tikslas paprastas: padėti prekybininkams generuoti daugiau pajamų ir išlikti priekyje“, – sakė „Checkout.com“ pajamų vadovas Antoine Nougué.

    „Checkout.com“ pranešė, kad artimiausiu metu bus paskelbtos ir dviejų Jungtinėje Karalystėje veikiančių dukterinių įmonių finansinės ataskaitos. Bendrovė nurodė, jog jos parodys apie 35 mln. eurų dividendų pervedimą iš „Checkout Limited“ patronuojančiai bendrovei, pabrėžiant, kad tai buvo vidaus iždo operacija, o ne lėšos, išmokėtos akcininkams.

  • Vilniaus „Axiology“ prisijungė prie Pontes: skaitmeniniai vertybiniai popieriai atsiskaito centrinių bankų pinigais

    Vilniaus „Axiology“ prisijungė prie Pontes: skaitmeniniai vertybiniai popieriai atsiskaito centrinių bankų pinigais

    Pontes startas: kas pasikeitė

    Eurosistemos projektas Pontes pradėjo veikti ir pirmą kartą sudaro sąlygas Europos skaitmeninėse kapitalo rinkose sandorius atsiskaityti centrinių bankų pinigais. Tai reiškia, kad skaitmeninių vertybinių popierių sandoriuose atsiskaitymo piniginė dalis gali vykti per centrinės bankininkystės infrastruktūrą.

    Pontes iš esmės sujungia platformas, kurios naudoja paskirstyto registro technologiją, su TARGET paslaugomis, per kurias eurais atliekami atsiskaitymai centrinių bankų pinigais. Praktikoje vertybiniai popieriai gali būti tvarkomi paskirstyto registro aplinkoje, o mokėjimas už juos įvykdomas per Eurosistemos sistemą.

    Pradiniame etape dalyvauja keturios rinkos infrastruktūros: Liuksemburge veikianti „Clearstream“, Frankfurte įsikūrusios „SWIAT“ ir „Cashlink“, taip pat Vilniaus bendrovė „Axiology“. Pastarosios įtraukimas išryškina Lietuvos finansų technologijų ekosistemos vaidmenį kuriant naujos kartos rinkos infrastruktūrą.

    Ką kuria „Axiology“ ir kam to reikia

    „Axiology“ vysto reguliuojamą skaitmeninę infrastruktūrą Europos kapitalo rinkoms, kad įmonės ir valdžios institucijos galėtų leisti, platinti, prekiauti ir atsiskaityti skaitmeninius vertybinius popierius, pavyzdžiui, obligacijas. Tikslas yra supaprastinti procesus ir sumažinti kaštus, kurie tradiciškai kyla dėl tarpininkų grandinės ir skirtingų nacionalinių infrastruktūrų.

    Platformos logika remiasi tuo, kad vienoje aplinkoje būtų sujungtos kelios paslaugos nuo emisijos ir prekybos iki saugojimo bei atsiskaitymo. Tokia integracija ypač svarbi, kai siekiama greitesnių atsiskaitymų ir didesnio automatizavimo, o tuo pačiu išlaikomas atitikimas reguliavimui.

    Nors viešojoje erdvėje dažniau aptariamas mažmeninis skaitmeninis euras kaip atsiskaitymų priemonė gyventojams, Pontes sprendžia kitą klausimą: kaip centrinių bankų pinigai gali būti panaudoti skaitmeninių vertybinių popierių atsiskaitymams. Rinkos dalyviams tai svarbu dėl saugumo, galutinio atsiskaitymo ir mažesnės kredito rizikos.

    Kodėl svarbi atsiskaitymo piniginė dalis

    Didelės vertės sandoriuose itin svarbu, kuo atsiskaitoma, nes atsiskaitymo priemonė tiesiogiai veikia kredito ir likvidumo riziką. Alternatyvos gali apimti ir eurais denominuotus stabilios vertės kriptovaliutų tipo žetonus, tačiau instituciniams dalyviams svarbu turėti galimybę pasirinkti ir centrinių bankų pinigus.

    „Mes nekalbame apie kriptovaliutas. Mes kalbame apie finansinius instrumentus. Tačiau kai finansiniais instrumentais prekiaujama paskirstyto registro infrastruktūroje, reikia ir atsiskaitymo turto“, – sakė „Axiology“ verslo plėtros pareigūnas Martynas Pilkis.

    Pontes atsiradimas reiškia, kad finansų institucijoms nebereikia rinktis tarp naujos technologinės infrastruktūros ir atsiskaitymo centrinių bankų pinigais. Tai gali padėti greičiau perkelti dalį fiksuotų pajamų priemonių, įskaitant obligacijas, į skaitmenines rinkas, ypač ten, kur iniciatyvas aktyviai remia valstybės ar didieji emitentai.

    Reguliavimo kontekstas ir kas toliau

    Skaitmeninių vertybinių popierių rinka Europoje vystoma taip, kad technologiniai sprendimai atitiktų griežtus atsiskaitymo galutinumo, priežiūros ir rizikų valdymo reikalavimus. „Axiology“ veikia pagal Europos Sąjungos paskirstyto registro bandomąjį režimą, kuris sukurtas tam, kad reguliuojamoje aplinkoje būtų galima išbandyti naujus prekybos ir atsiskaitymo modelius.

    „Tai nėra traukinys, į kurį lengva įšokti. Šie dalykai kruopščiai peržiūrimi“, – sakė M. Pilkis, pabrėždamas, kad vertinamos ne tik technologijos, bet ir tai, kaip platformoje pasiekiamas atsiskaitymo galutinumas.

    Rinkos plėtra, tikėtina, vyks nevienodu tempu: didesnės valstybės ir institucijos paprastai greičiau priima sprendimus dėl infrastruktūrinių projektų, o dalis rinkos dalyvių renkasi stebėti pirmuosius rezultatus. Kartu vis labiau akcentuojamas ir platesnis tikslas mažinti Europos kapitalo rinkų susiskaidymą pagal nacionalines ribas, nes būtent infrastruktūros fragmentacija ilgą laiką buvo viena pagrindinių kliūčių bendrai kapitalo rinkų integracijai.

  • Šiandien 3 minutes kauks sirenos: gyventojams siųs pranešimus į telefonus – ką daryti

    Šiandien 3 minutes kauks sirenos: gyventojams siųs pranešimus į telefonus – ką daryti

    Šiandien visoje Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad patikrinimas vyks per didžiausias mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybas „Vyčio skliautas 2026“.

    Sirenų patikrinimas numatytas nuo 11.52 iki 11.55 valandos, o signalas truks 3 minutes. Gyventojai išgirs garsinį signalą „Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

    Netrukus po sirenų, 11.55 valandą, informacija ir rekomendacijos bus skelbiamos per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat per regionines ir vietines radijo stotis. Gyventojai raginami įsijungti radiją arba televiziją ir vadovautis pateiktais nurodymais.

    Pranešimai į telefonus: kodėl gali negauti?

    Patikrinimo metu gyventojams į mobiliuosius telefonus taip pat bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Jų perdavimas prasidės 11.52 valandą ir tęsis iki 12.00 valandos.

    Tokie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gaus tik tie telefonai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Jei pranešimo negausite, tai nebūtinai reiškia ryšio sutrikimą, dažnai priežastis būna telefono nustatymai.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    Išgirdus sirenas, gyventojai turėtų nedelsdami įsijungti radiją ar televiziją ir išklausyti skelbiamą informaciją. Toliau rekomenduojama elgtis pagal pateiktas oficialias instrukcijas.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad realios grėsmės ar ekstremaliosios situacijos metu gyventojai gali būti perspėjami ne tik sirenomis ir pranešimais į telefonus. Prireikus informavimas vykdomas ir per radiją, televiziją, mobiliąsias įgarsinimo priemones ar kitais būdais.

    Kiek sirenų Lietuvoje ir kas keisis?

    Departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1 163 perspėjimo sirenos, kuriomis perspėjama apie 69 proc. šalies gyventojų. Tai reiškia, kad dalis gyventojų, ypač atokesnėse vietovėse, sirenų gali negirdėti arba jas girdėti silpnai.

    Planuojama įdiegti 275 naujas perspėjimo sirenas, o 600 esamų sirenų prijungti prie centralizuotos perspėjimo sirenų valdymo sistemos. Siekiama, kad perspėjimas būtų greitesnis ir vienodai valdomas visoje šalyje.

    Skelbiama, kad 2029 metais, įgyvendinus investicinio projekto veiklas, gyventojams perspėti bus naudojamos 1 438 sirenos. Iš jų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas centralizuotai valdys 1 125, o sirenomis planuojama pasiekti apie 75 proc. Lietuvos gyventojų.

    Pratybų „Vyčio skliautas 2026“ įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.