Blog

  • Šeimos diena Miroslave: nuo edukacijų vaikams iki karių savanorių pristatytos ekipuotės

    Šeimos diena Miroslave: nuo edukacijų vaikams iki karių savanorių pristatytos ekipuotės

    Miroslavo seniūnijos aikštėje surengta Alytaus rajono Šeimos dienos šventė „Šeštadienis – šeimadienis“ sukvietė vietos gyventojus ir svečius. Nors oras nelepino, renginys tapo proga šeimoms susitikti, pabūti kartu ir įsitraukti į įvairias veiklas.

    Tradicija kasmet Šeimos dieną švęsti vis kitoje Alytaus rajono seniūnijoje tęsiasi, o šiemet renginio šeimininku tapo Miroslavas. Susirinkusiuosius pasveikino Alytaus rajono vicemeras Aurimas Truncė, perdavęs ir merės Rasos Vitkauskienės linkėjimus.

    „Lietuvoje šeima vaidina labai svarbų vaidmenį ugdant jaunąją kartą, įkvepiant mylėti Lietuvą ir savo šeimą. Sveikinu su šia gražia švente, linkiu būti pakantiems, mylėti vieni kitus“, – sakė Alytaus rajono vicemeras Aurimas Truncė.

    Sveikinimo žodį taręs savivaldybės tarybos narys, Šeimos komisijos pirmininkas Rimas Marčiulynas priminė pagrindinį šventės tikslą: paskatinti šeimas daugiau laiko leisti kartu, kalbėtis ir kurti bendrus prisiminimus. Jo teigimu, tokie renginiai tampa paprastu, bet veiksmingu būdu sutelkti bendruomenę.

    Šventėje lankėsi ir Seimo narys Kęstutis Mažeika, taip pat savivaldybės tarybos nariai, dalis jų įsitraukė į veiklų organizavimą. Živilė Patinskaitė pakvietė į masinį šokį, Povilas Dzenkus su bendraminčiais siūlė pasivažinėjimus keturračiais ir bagiais, o Lukas Grigaravičius surengė aulinio bato metimo varžybas.

    Po bendro šokio dalyviai rinkosi į edukacijas ir žaidimus, pritaikytus skirtingoms amžiaus grupėms. Vaikai išbandė keramikos dirbtuves, o kulinarinėje erdvėje mokėsi gaminti burgerius, todėl šventė tapo ne tik pramoga, bet ir praktišku užsiėmimu.

    Lietus nesutrukdė jaukiai atmosferai: žmonės telkėsi prie laužaviečių, kepė zefyrus ir vaišinosi karšta sriuba. Mažieji pramogavo ant batutų, rinkosi piešinius ant veidų ir aktyvias užduotis, o didelio dėmesio sulaukė šaudymas iš lanko.

    Vienu ryškiausių renginio akcentų tapo karių savanorių pristatyta tarnyba ir ekipuotė, kurią lankytojai galėjo apžiūrėti bei pasimatuoti. Pasak organizatorių, tokios veiklos padeda vaikams ir jaunimui suprantamai susipažinti su krašto gynybos tema ir savanorystės idėja.

    Renginio programą papildė bibliotekininkų ir visuomenės sveikatos specialistų vedamos veiklos, o taip pat azoto šou, į kurio eksperimentus buvo įtraukti ir vaikai. Aktyviausi šventės dalyviai sulaukė prizų ir staigmenų.

    Šeimos dienos renginį organizavo Alytaus rajono savivaldybė ir Savivaldybės tarybos Šeimos komisija. Prie programos prisidėjo Alytaus rajono kultūros centras, Visuomenės sveikatos biuras, Viešoji biblioteka ir VšĮ Šeimos pagalbos centras.

  • Serbija taikosi į regioninį energetikos centrą: nauji elektros ir dujų koridoriai į šiaurę

    Serbija taikosi į regioninį energetikos centrą: nauji elektros ir dujų koridoriai į šiaurę

    Planas tapti srautų kryžkele

    Serbija siekia įsitvirtinti kaip regioninis energetikos centras, per kurį pietų–šiaurės kryptimi judėtų elektros energijos ir gamtinių dujų srautai. Apie tai Energetikos perėjimo viršūnių susitikime kalbėjo Serbijos energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović.

    Pasak jos, Balkanų pusiasaliui kuo greičiau reikia gilesnės integracijos su Europa tiek dujų, tiek elektros sektoriuose, nes tai didina energijos saugumą. Pagrindinė sąlyga tam, ministrės teigimu, yra infrastruktūra ir nuoseklios investicijos.

    Jau padaryti žingsniai ir nauji projektai

    Ministrė išskyrė, kad Serbija jau įgyvendino du svarbius darbus: pastatė dujų jungtį su Bulgarija ir padidino perdavimo tinklo pralaidumą kryptimi į Rumuniją. Šie projektai laikomi kertiniais, kai siekiama daugiau alternatyvių tiekimo kelių regione.

    Pagal Serbijos 2030–2035 metų planą elektros perdavimo pajėgumus numatoma didinti nuo 4 000 iki 6 000 megavatų. Tuo pat metu šalis stato dujų jungtis su Šiaurės Makedonija ir Graikija, o į dujų infrastruktūrą planuoja investuoti apie 1,2 mlrd. eurų.

    Ministrės teigimu, ilgalaikis tikslas yra padidinti gamtinių dujų transportavimo per Serbiją pajėgumą iki 20–25 mlrd. kubinių metrų per metus. Tokie skaičiai reikštų ambiciją tapti svarbia tranzito grandimi tarp pietinių tiekimo krypčių ir Vidurio Europos.

    ES taisyklės, rinkų sujungimas ir saugumo dilema

    Serbija skelbia perkėlusi į nacionalinę teisę ES Trečiąjį energetikos paketą ir šiuo metu esanti patikros procese prieš Europos Komisiją. Vis dėlto rinkų sujungimui, kuris leistų efektyviau prekiauti elektra tarp šalių, dar gali prireikti dalinių reguliavimo pakeitimų.

    Ministrė taip pat akcentavo, kad dekarbonizacija ir žalioji darbotvarkė yra svarbios, tačiau, jos vertinimu, jos neturėtų mažinti energijos saugumo. Ji atkreipė dėmesį, kad įvedamas anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje gali slopinti energijos mainus, jei rinkos dar nėra pilnai sujungtos.

    „Tie, kurie geriau sujungti infrastruktūra, krizėms atsparūs labiau“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Kalbėdama apie branduolinę energetiką, ministrė ją siejo su poreikiu turėti patikimus bazinės generacijos šaltinius. Ji pabrėžė, kad daugiau nei 60 proc. elektros gamybos šalyje vis dar remiasi iškastiniu kuru, įskaitant dujas ir anglį, o anglies kokybė prastėja, todėl ilgainiui didėja spaudimas ieškoti naujų sprendimų.

  • Gegužės 14 dieną minima Jaunimo darbuotojų diena: kuo ši profesija svarbi ir kas ją stiprina

    Kupiškio rajono savivaldybės mero prof. habil. dr. Algirdo Raslano sveikinimas Jaunimo darbuotojų dienos proga:


    Gegužės 14-oji – Jaunimo darbuotojų diena

  • Lietuvos mokslų akademijos vizitas Kupiškyje: kokių sprendimų ieškota dėl durpynų ir erozijos

    Lietuvos mokslų akademijos vizitas Kupiškyje: kokių sprendimų ieškota dėl durpynų ir erozijos

    Vizitas Kupiškio rajono savivaldybėje

    2026 metų gegužės 13 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos mokslų akademijos delegacija. Susitikimo tikslas buvo stiprinti mokslo ir regionų partnerystę bei aptarti aplinkosaugos, gamtos išteklių ir tvarios plėtros klausimus.

    Susitikimas vyko Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Svečius pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas, pabrėžęs, kad regionams svarbu turėti tiesioginį dialogą su akademine bendruomene.

    Kas atvyko ir ką aptarė

    Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Vytautas Nekrošius pristatė delegaciją ir jos darbotvarkę. Jo teigimu, tokie vizitai leidžia geriau suprasti konkrečius savivaldybių poreikius ir mokslo galimybes prisidėti prie praktinių sprendimų.

    Delegacijoje taip pat dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentai Juozas Augutis ir Aivaras Kareiva, vyriausiasis mokslinis sekretorius Zenonas Dabkevičius, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas Vidmantas Stanis, akademikai Arvydas Povilaitis ir Kęstutis Armolaitis.

    Kupiškio krašto pristatyme akcentuotas rajono geografinis išskirtinumas, kultūrinis ir istorinis paveldas, bendruomenės iniciatyvos. Aptariant plėtros kryptis, dėmesys sutelktas į tai, kaip aplinkosauginiai sprendimai gali būti derinami su vietos ekonomika ir gyventojų interesais.

    Dėmesys krantų erozijai ir durpynams

    Renginio metu pristatyti du aplinkosaugai svarbūs pranešimai, susiję su vandens telkinių pakrančių būkle ir durpynų ateitimi. Diskusijos kryptis atspindėjo vis dažniau savivaldybėms tenkančius iššūkius: nuo kraštovaizdžio pokyčių iki klimato kaitos poveikio.

    Akademikas Arvydas Povilaitis pristatė temą apie vandens telkinių krantų eroziją, aptardamas vandens lygio svyravimų įtaką ir procesus, kurie ardo pakrantes. Taip pat kalbėta apie galimas prevencines priemones, įskaitant inžinerinius sprendimus ir gamta paremtas priemones, kai pakrančių stabilumui pasitelkiama augalija.

    Akademikas Kęstutis Armolaitis pranešime apie Lietuvos durpynų ekologinę būklę akcentavo, kad nusausintų durpynų atkūrimas ir užvandeninimas gali turėti reikšmės biologinei įvairovei ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimui. Paminėtas ir Šepetos durpyno pavyzdys, kaip praktinis atvejis, leidžiantis vertinti atkūrimo priemonių eigą.

    Pranešime taip pat aptarta durpynų gaisrų specifika, kai ugnis gali plisti po žeme ir išlikti ilgą laiką. Toks reiškinys, pasak mokslininkų, kelia papildomų rizikų, todėl prevencija ir teritorijų valdymas tampa svarbia savivaldybių bei aplinkosaugos institucijų darbotvarkės dalimi.

    „Mokslo ir savivaldos dialogas padeda spręsti realias problemas, o regionams svarbu turėti prieigą prie patikimų žinių ir kompetencijų“, – sakė akademikas Vytautas Nekrošius.

    Po pranešimų vyko diskusija, kurioje dalyvavo ir UAB „Durpeta“ valdybos pirmininkas Gintaras Rapkauskas. Aptartos durpynų naudojimo perspektyvos, tvaraus išteklių valdymo kryptys ir tai, kokių sprendimų reikia, kad aplinkosauga būtų suderinta su vietos ekonominiais interesais.

    Vizito pabaigoje delegacija buvo pakviesta susipažinti su Kupiškio krašto paveldu, apsilankyti Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje ir vienuolyno ansamblyje. Savivaldybė akcentavo, kad tokie susitikimai kuria prielaidas ilgalaikiams bendriems projektams ir žiniomis grįstai regionų plėtrai.

  • CPK anuliavo Port Polska generalinio inžinieriaus atranką: sprendimą žada pakartoti birželį

    Lenkijos bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK) pranešė anuliavusi sprendimą dėl generalinio inžinieriaus parinkimo strateginiam Port Polska projektui. Kaip teigiama, sprendimas priimtas po išsamios rangovų skundų, pateiktų Krajowej Izba Odwoławcza, analizės.

    CPK nurodo, kad artimiausiu metu dalyviai bus kviečiami pateikti papildomus paaiškinimus ir patikslinti dokumentus. Po to užsakovas žada iš naujo įvertinti gautus pasiūlymus, o pakartotinį pasirinkimą planuoja atlikti birželį.

    „Tai yra sąmoningo ir atsakingo pirkimo proceso valdymo išraiška. Paprašysime papildomų paaiškinimų, o gavę juos dar kartą įvertinsime pasiūlymus“, – sakė CPK atstovai.

    Bendrovė pabrėžia, kad šis sprendimas, jų teigimu, neturėtų pakeisti pagrindinio projekto grafiko ir krypčių. CPK tikina siekianti užtikrinti proceso skaidrumą, aukščiausius konkurencingumo standartus ir sklandų strateginių infrastruktūros investicijų įgyvendinimą.

    Anksčiau CPK buvo informavusi, kad konkursą laimėjo konsorciumas, kurio lyderė yra „Hill International“. Jo pasiūlymo vertė siekė beveik 370 000 000 eurų, tačiau dėl procedūrinių ginčų sprendimas dabar grąžintas į vertinimo etapą.

    Pasiūlymai šiame pirkime buvo vertinami pagal kainą, kuriai skirta 50 proc. balų, ir kokybinius kriterijus. Likusi dalis buvo skiriama už personalo patirtį, paslaugų teikimo metodiką ir projekto organizavimo planą.

    CPK skelbė, kad konkurse dalyvavo penki Lenkijos ir tarptautiniai konsorciumai, o pasiūlymų vertės ryškiai skyrėsi. Be „Hill International“ konsorciumo, pasiūlymus teikė ir kitos grupės, kurių kainos siekė maždaug nuo 410 000 000 iki 800 000 000 eurų.

    Port Polska programa numato centrinio oro uosto statybas tarp Varšuvos ir Lodzės, taip pat susijusių transporto jungčių plėtrą. Pagal iki šiol viešintą grafiką statybų pradžia numatoma 2026 metais, sertifikavimo procedūros turėtų vykti 2031 metais, o oro uosto atidarymas planuojamas 2032 metais.

  • Kupiškyje vyks Kartų kūrybinė laboratorija: dalyviai pieš Kupiškio patiekalą Uošvės liežuvis

    Kupiškyje vyks Kartų kūrybinė laboratorija: dalyviai pieš Kupiškio patiekalą Uošvės liežuvis

    2026 metų gegužės 27 dieną Kupiškyje vyks projekto Lėta. Karšta. Tikra renginys Kartų kūrybinė laboratorija, skirtas skirtingų kartų kūrybiniam bendradarbiavimui. Organizatoriai kviečia gyventojus į edukacinį užsiėmimą, kuriame per meną bus aktualinamas vietos identitetas.

    Renginys planuojamas nuo 14 iki 18 valandos Gedimino gatvėje 36, antrajame aukšte. Numatyta pagrindinė veikla – Kupiškio reprezentacinio patiekalo Uošvės liežuvis piešimas, į kūrybinį procesą įtraukiant tiek jaunimą, tiek vyresnio amžiaus dalyvius.

    Tokio formato kūrybinės laboratorijos pastaraisiais metais dažnai pasirenkamos bendruomenėse kaip būdas stiprinti tarpusavio ryšius ir mažinti socialinę atskirtį. Kūrybinės dirbtuvės leidžia dalyviams ne tik įgyti praktinių įgūdžių, bet ir pasidalinti asmeninėmis patirtimis, kurios skirtingoms kartoms neretai tampa tiltu į geresnį vieni kitų supratimą.

    Šįkart pasirinktas vietos patiekalo motyvas pabrėžia, kad kulinarinis paveldas gali veikti kaip atpažįstamas kultūrinis ženklas. Vizualiai interpretuojant Kupiškio patiekalą, dalyviai turės progą pažvelgti į tradicijas kūrybiškai ir kartu prisidėti prie krašto simbolių sklaidos.

    Registracija į užsiėmimą vykdoma telefonu +370 628 53 034. Organizatoriai ragina registruotis iš anksto ir aktyviai dalyvauti, kad būtų galima užtikrinti sklandžią užsiėmimo eigą ir reikalingas priemones visiems dalyviams.

  • Lenkija atgaivina elektromobilumo hubą Jaworžne: EMP su „Foxconn“ žada naują pradžią po Izera

    Kas keičiasi po „Izera“?

    Lenkijos valstybinės įmonės ElectroMobility Poland planas kurti elektromobilumo gamybos centrą Jaworžne įgauna naują kryptį po to, kai ankstesnis projektas su prekės ženklu Izera faktiškai buvo sustabdytas. Strateginiu partneriu paskelbtas Taivano technologijų koncernas „Foxconn“, kuris, pasak EMP vadovų, šįkart turėtų įsitraukti ne vien technologiškai, bet ir finansiškai.

    Anksčiau EMP svarstė bendradarbiavimą su Kinijos automobilių gamintojais, tačiau susitarimai nevirto realia gamyba. Dabar akcentuojama, kad naujo formato partnerystė turėtų padėti greičiau pereiti nuo planų prie įgyvendinimo, nors pati gamyba vis dar numatoma tik dešimtmečio pabaigoje.

    Finansavimas ir terminas iki 2029

    EMP teigia turinti stabilesnį finansinį pagrindą nei ankstesniais metais: dalis lėšų siejama su viešuoju finansavimu per Lenkijos aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą, kuris veikia valstybės vardu. Kartu minima ir papildoma kapitalizacija, o taip pat planuojamas paties strateginio partnerio finansinis indėlis, kurio detalės viešai neatskleidžiamos.

    Pagal dabar komunikuojamą grafiką pirmieji automobiliai iš Jaworžno gamyklos galėtų išriedėti apie 2029 metais. Tokia data rodo, kad projektas išlieka ilgo horizonto, o rizikos susijusios su rinkos ciklais, reguliavimo pokyčiais ir technologijų kaita iki masinės gamybos starto.

    „Pasirašius galutinę bendros įmonės sutartį ir numatant partnerio finansinį indėlį turėsime investicinių lėšų visam sumanymui“, – sakė ElectroMobility Poland vadovas Cyprian Gronkiewicz.

    Rinka pasikeitė: konkurencija ir kainos spaudimas

    Elektromobilių rinka Europoje per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pasikeitė: pirkėjai turi gerokai platesnį pasirinkimą, o kainų konkurencija auga ir dėl Kinijos gamintojų ekspansijos. Dėl to EMP argumentas, kad projektas dabar turi šansą, remiasi ne vien nacionalinės pramonės ambicija, bet ir bandymu įsiterpti į didesnę, brandesnę paklausą ateityje.

    EMP vadovybė pabrėžia, kad sieks konkuruoti kaina, tačiau tai priklausys nuo komponentų savikainos, tiekimo grandinės ir gamybos kaštų Europoje. Įmonė teigia, kad jau dabar skaičiuoja, kokia turi būti galutinė automobilio kaina, ir nuo jos „leidžiasi“ iki komponentų bei gamybos išlaidų, kad 2029 metais pasiūlymas būtų konkurencingas.

    Ką realiai reikštų gamyba Jaworžne?

    EMP žada, kad didelė dalis tiekimo grandinės būtų lokalizuota Lenkijoje: nuo kėbulo detalių ir suvirinimo iki dažymo medžiagų, interjero komponentų, ratų, stiklų ir plastikų. Toks modelis leistų didinti vietinę pridėtinę vertę ir mažinti priklausomybę nuo tolimų tiekėjų, tačiau elektronikos srityje natūraliai didesnis vaidmuo tektų „Foxconn“.

    Šis pasirinkimas grindžiamas tuo, kad „Foxconn“ turi patirties didelio masto elektronikos gamyboje ir investuoja į naujas sritis, įskaitant automobilių pramonę. EMP tikisi, kad technologijų partnerio kompetencijos padės sukurti platformą, kurią būtų galima ne tik naudoti, bet ir toliau vystyti, taip mažinant atsilikimo riziką nuo sparčiai besikeičiančių rinkos standartų.

  • Kupiškio savivaldybė skelbia SVV rėmimo konkursą: kas gali teikti paraiškas ir iki kada

    Kupiškio savivaldybė skelbia SVV rėmimo konkursą: kas gali teikti paraiškas ir iki kada

    Kupiškio rajono savivaldybė paskelbė smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) rėmimo projektų finansavimo konkursą, kuriam lėšos skiriamos iš savivaldybės biudžeto. Paraiškas kviečiama teikti verslui ir savarankiškai dirbantiems asmenims, atitinkantiems nustatytus reikalavimus.

    Pagal savivaldybės taikomą tvarką, paraiškas gali teikti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, taip pat verslininkai, dirbantys pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą. Į paramą gali pretenduoti ir ūkininkai, kurių ūkis yra iki 4 EDV ir kurie teisės aktų nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Konkursas orientuotas į vietos ekonomikos stiprinimą, todėl svarbiausias kriterijus pareiškėjams yra atitikti Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtą SVV statusą. Įprastai tai reiškia, kad vertinami įmonės dydžio rodikliai, darbuotojų skaičius ir finansiniai parametrai, o savarankiškai dirbantiems asmenims aktualūs veiklos teisėtumą patvirtinantys dokumentai.

    Savivaldybė nurodo, kad paraiškas gali teikti ir fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus, išduotus ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui ir arba per kalendorinius metus dirbantys ne trumpiau kaip 160 dienų. Taip pat kviečiami teikti paraiškas gyventojai, vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymą.

    Ką būtina pateikti su paraiška?

    Iki 2026 metų gegužės 29 dienos (imtinai) savivaldybės administracijos Investicijų ir viešųjų pirkimų skyriui reikia pateikti užpildytą ir pasirašytą paraišką bei privalomus priedus. Kartu teikiama juridinio asmens įstatų ar nuostatų kopija, o savarankiškai dirbantiems asmenims pridedamos individualios veiklos pažymos, verslo liudijimo ar ūkininko pažymėjimo kopijos.

    Taip pat turi būti pateikti dokumentai, numatyti savivaldybės SVV rėmimo nuostatuose, atsižvelgiant į pasirinktą finansinės paramos rūšį. Jei paraišką teikia atstovas, privaloma pridėti įgaliojimo ar kito dokumento, suteikiančio teisę atstovauti pareiškėjui dėl paramos gavimo, kopiją.

    Kur ir kaip teikti dokumentus?

    Paraišką ir priedus galima pateikti keliais būdais: elektroniniu būdu, kai dokumentai pasirašomi elektroniniu parašu, arba pateikiant pasirašytus asmens parašu dokumentus paštu ar pristatant tiesiogiai. Dokumentų priėmimo vieta nurodoma Kupiškio rajono savivaldybėje, Vytauto g. 2, Kupiškis.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį į teisės aktų pakeitimus, susijusius su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Pagal taikomą tvarką, išlaidoms pagrįsti negali būti teikiami komerciniai pasiūlymai kaip išlaidas pateisinantys dokumentai, todėl pareiškėjams rekomenduojama iš anksto įsivertinti, kokie dokumentai bus priimtini atsiskaitymui už projekto įgyvendinimą.

    Dėl informacijos ir konsultacijų pareiškėjai gali kreiptis savivaldybės nurodytu telefonu. Prieš teikiant paraišką patariama peržiūrėti savivaldybės SVV rėmimo nuostatus ir įsitikinti, kad pasirinkta paramos rūšis atitinka planuojamas veiklas bei jų pagrindimo dokumentus.

  • S19 „Via Carpatia“ atkarpa liko be rangovo: GDDKiA ir „Mostostal Warszawa“ nutraukė sutartis

    Lenkijoje stringa greitkelio S19 „Via Carpatia“ statybos: valstybinė kelių direkcija GDDKiA pranešė nutraukusi sutartį su „Mostostal Warszawa“ dėl Domaradz–Krosno (Iskrzynia) atkarpos. Pasak direkcijos, sprendimas priimtas dėl vėlavimų ir rangovo neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų.

    GDDKiA atstovė Joanna Rarus nurodė, kad įmonė neatsiliepė į raginimą nedelsiant grįžti į statybvietę ir vykdyti darbus pagal sutartį. Direkcijos teigimu, darbų tempas neatitiko nei grafiko, nei sutartyje numatytų tarpinių tikslų.

    „Rangovas neįvykdė raginimo nedelsiant pradėti ir vykdyti darbus pagal sutartį“, – sakė Joanna Rarus.

    Savo ruožtu „Mostostal Warszawa“ paskelbė, kad gavo GDDKiA pareiškimą dėl pasitraukimo iš sutarties dėl rangovo kaltės, tačiau šį dokumentą laiko neturinčiu teisinės galios. Bendrovė tvirtina, jog sutartis turėjo baigtis anksčiau, nes ji pati buvo pasitraukusi iš projekto, nurodydama užsakovo atsakomybę.

    „Mostostal Warszawa“ argumentuoja, kad statybą apsunkino nenumatytos grunto sąlygos ir būtinybė perprojektuoti dalį inžinerinių statinių po Regioninio aplinkos apsaugos direktoriaus sprendimų. Bendrovės teigimu, dėl pakeitimų kai kuriuos objektus reikėjo pailginti daugiau nei 700 metrų, o papildomi darbai būtų kainavę apie 127 000 000 eurų.

    Tuo metu visos sutarties vertė, kaip nurodė pati bendrovė, viršijo 230 000 000 eurų. Tokios sumos rodo, kad ginčas tarp užsakovo ir rangovo gali persikelti į ilgą finansinių pretenzijų nagrinėjimą, o tai dažnai stabdo infrastruktūros projektus net ir nutraukus sutartį.

    GDDKiA nesutinka su teiginiu, kad darbams sutrukdė netikėtos geologinės sąlygos: direkcija sako, jog rangovo pateikti tyrimai šių aplinkybių nepatvirtino vienareikšmiškai. Taip pat akcentuojama, kad ginčas kilo ir dėl siūlytų projekto korekcijų, kuriomis, direkcijos vertinimu, buvo siekta trumpinti inžinerinius objektus sąnaudų optimizavimui.

    Direkcija pabrėžia, kad vėlavimai buvo nuolatiniai, o kritiniai terminai nebuvo pasiekti. Skelbiama, kad sprendimas dėl leidimo įgyvendinti kelių investiciją buvo gautas 471 diena vėliau nei planuota, o darbų pažanga siekė 13 proc., nors buvo praėję 96 proc. projekto įgyvendinimui numatyto laiko.

    GDDKiA praneša, kad dar šiais metais planuoja skelbti naują konkursą likusiems darbams užbaigti. Iki tol numatoma inventorizuoti statybvietę, atlikti apsaugos darbus ir pradėti abipusių finansinių reikalavimų procedūras.

    Domaradz–Iskrzynia atkarpos sutartis pasirašyta 2022 metais lapkričio 7 dieną, o pirminis projekto užbaigimo terminas buvo numatytas 2026 metais birželio 7 dieną. S19 yra „Via Carpatia“ koridoriaus dalis, kuris Lenkijoje turėtų siekti apie 700 kilometrų ir jungti kelis šalies regionus, todėl kiekvienas sustojęs ruožas daro įtaką viso maršruto vientisumui.

  • Kalniškės mūšio 81-osios metinės: lietus nesutrukdė žygiui ir pagarbai žuvusiems partizanams

    Kalniškės mūšio 81-osios metinės: lietus nesutrukdė žygiui ir pagarbai žuvusiems partizanams

    Minėjimas Kalniškės miške

    Šeštadienį, nepaisant lietingo oro, Kalniškės miške paminėtos Kalniškės mūšio 81-osios metinės. Į minėjimą susirinko vietos bendruomenė, partizanų artimieji, tremtiniai, šauliai, kariškiai ir svečiai iš įvairių Lietuvos vietovių.

    Renginys prasidėjo tradiciniu žygiu partizanų kovų takais nuo Simno miesto aikštės. Žygio dalyviai, lydimi plk. Rimanto Jarmalavičiaus, keliavo į vieną svarbiausių Dzūkijos partizaninio pasipriešinimo vietų.

    Kalniškės mūšio vietoje buvo aukotos Šv. Mišios už žuvusius partizanus ir Lietuvos laisvę. Mišias aukojo Simno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. R. Žukauskas.

    Minėjime dalyvavo ir Alytaus rajono savivaldybės atstovai, taip pat Seimo nariai bei savivaldybės tarybos nariai. Susirinkusiesiems perduoti merės Ausmos Miškinienės linkėjimai, akcentuota, kad istorinė atmintis šiandien stiprina pilietiškumą.

    1945 metų gegužės 16 dienos mūšis

    Kalniškės mūšis įvyko 1945 metų gegužės 16 dieną, kai Dzūkijos partizanai susidūrė su sovietų NKVD pajėgomis. Istorikų vertinimu, tai buvo vienas didžiausių atvirų susirėmimų ankstyvuoju partizaninio karo laikotarpiu.

    Į kovą stojo apie 100 partizanų, kuriems vadovavo Lietuvos ulonų puskarininkis Jonas Neifalta-Lakūnas. Prieš juos buvo sutelktos keliskart gausesnės pajėgos, dažnai nurodoma apie 1 000 NKVD karių.

    Nuo aušros iki sutemų trukęs mūšis pareikalavo skaudžiausios kainos: žuvo 44 partizanai. Šios netektys tapo Dzūkijos laisvės kovų simboliu, o pati vieta ilgainiui įgijo ypatingą reikšmę tiek istorinei atminčiai, tiek regiono tapatybei.

    Kalniškės mūšis dažnai minimas kaip pavyzdys, kiek daug lėmė ryžtas ir vietos pažinimas, kai partizanai siekė išsilaikyti prieš geriau ginkluotas ir gausesnes sovietų struktūras. Tačiau mūšis taip pat atskleidė ir žiaurią realybę: okupacinė valdžia turėjo didžiulius resursus, o atvirų kautynių kaina buvo itin didelė.

    Gyva atmintis ir bendrystė

    Po oficialiosios dalies minėjimo dalyviai klausėsi patriotininių ir partizaninių dainų koncerto Te skamba dainos milžinkapių šaly. Skambėjusios dainos priminė partizanų tikėjimą laisve, net kai pergalė atrodė nepasiekiama.

    Vėliau žmonės buvo pakviesti bendrystei ir kareiviškoms vaišėms. Tokie susitikimai, organizatorių teigimu, yra ne tik pagarba žuvusiesiems, bet ir būdas perduoti istorijos supratimą jaunajai kartai.

    Kalniškės mūšio vietoje šiandien stovi atminimo ženklai, kryžiai ir paminklai, o ąžuolai bei sutvarkyta aplinka primena, kad laisvės kovotojų istorija nėra vien vadovėlių tema. Kasmetinis sugrįžimas į šią vietą liudija, jog atmintis išlieka gyva per žmonių dalyvavimą, maldą ir bendrą atsakomybės jausmą.