Blog

  • Kupiškio miesto strategija keičiasi: 100 000 eurų pasirengimui ekstremalioms situacijoms iki 2030 metų

    Kupiškio miesto strategija keičiasi: 100 000 eurų pasirengimui ekstremalioms situacijoms iki 2030 metų

    Kupiškio miesto vietos veiklos grupė inicijuoja 2024–2027 metų Kupiškio miesto vietos plėtros strategijos pakeitimus, kuriuose ryškiausiai akcentuojamas gyventojų saugumas ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms. Esminiai pakeitimai siejami su Europos Sąjungos 2021–2027 metų investicijų kryptimis, stiprinančiomis civilinės infrastruktūros atsparumą ir civilinę parengtį.

    Pagal numatytą keitimą strategijoje formuojamas naujas tikslas, orientuotas į Kupiškio miesto gyventojų atsparumo didinimą ir praktinių įgūdžių stiprinimą. Daugiausia dėmesio planuojama skirti civilinei saugai, pirmajai pagalbai ir bendruomeninės savisaugos gebėjimams, kurie pastaraisiais metais vis dažniau įvardijami kaip kritiškai svarbūs savivaldybių lygmeniu.

    Numatytas naujas tikslas ir veiksmai

    Strategijoje atsiranda 2 tikslas, kuriuo siekiama didinti gyventojų saugumą, atsparumą ir gebėjimą veikti ekstremaliose situacijose. Kartu suformuojamas 2.1 uždavinys, numatantis stiprinti civilinės saugos žinias ir praktinius įgūdžius per tikslines švietimo veiklas.

    Konkrečiam veiksmui, orientuotam į civilinės saugos įgūdžių stiprinimą ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms didinimą, suplanuotas 100 000 eurų finansavimas. Iš šios sumos 95 proc. sudarytų Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo lėšos, o 5 proc. būtų skiriama iš savivaldybės biudžeto, tai yra 5 263 eurai.

    Ką dar keičia savivaldos planavimas?

    Keitimu koreguojamas ir strategijos finansinis planas, taip pat numatomi papildomi rodikliai, kurie turėtų tiksliau parodyti, kaip bus matuojama planuojamų veiklų nauda. Kupiškio miesto vietos veiklos grupė taip pat numato iki 17 proc. didinti strategijos administravimo lėšas, argumentuojant poreikiu užtikrinti sklandų įgyvendinimą.

    Kartu pratęsiamas strategijos įgyvendinimo laikotarpis: vietoje ankstesnio laikotarpio pabaigos numatoma, kad veiklos galėtų tęstis iki 2030 metų trečiojo ketvirčio. Praktikoje tai reiškia ilgesnį laiką projektų parengimui, atrankai ir įgyvendinimui, ypač jei dalis veiklų bus susieta su mokymais, praktinėmis pratybomis ar bendruomenės įtraukimu.

    Kvietimas teikti pastabas iki birželio 2 dienos

    Kupiškio miesto vietos veiklos grupė kviečia vietos bendruomenės narius susipažinti su numatytais strategijos pakeitimais ir teikti pastabas bei pasiūlymus. Pastabas dėl esminio strategijos keitimo galima teikti iki 2026 metų birželio 2 dienos.

    Tokie pakeitimai atspindi platesnę tendenciją, kai savivaldybės, planuodamos Europos Sąjungos investicijas, vis dažniau prioritetą teikia ne tik socialinei ar ekonominei plėtrai, bet ir praktiniam pasirengimui krizėms. Tai apima ir gyventojų mokymą, ir bendruomenių gebėjimą greičiau reaguoti, kai sutrinka įprastas paslaugų teikimas ar kyla grėsmė žmonių saugumui.

  • Kalvarija renka metų jaunimą: prasidėjo balsavimas už aktyviausius ir kūrybiškiausius krašto žmones

    Kalvarijos savivaldybės administracija kartu su Kalvarijos savivaldybės jaunimo reikalų taryba pradėjo jaunimo apdovanojimus, skirtus pastebėti ir įvertinti labiausiai bendruomenėje išsiskiriančius jaunus žmones. Iniciatyva siekiama viešai padėkoti už veiklumą, idėjas ir darbą, kuris kuria pokyčius Kalvarijos krašte.

    Organizatoriai kviečia gyventojus siūlyti kandidatus, kurie, jų nuomone, verti pripažinimo už iniciatyvumą, pasiekimus ar nuoseklų indėlį į vietos gyvenimą. Tokie apdovanojimai dažnai tampa paskata jaunimui imtis naujų projektų ir į veiklas įtraukti daugiau bendraminčių.

    Renkant nominantus, svarbus ne tik matomas rezultatas, bet ir kasdienis darbas: savanorystė, pagalba bendruomenei, kūrybinės iniciatyvos, renginių organizavimas ar atstovavimas kraštui įvairiose veiklose. Savivaldybės pabrėžia, kad viešas įvertinimas padeda stiprinti pasitikėjimą jaunimo idėjomis ir jų vaidmeniu sprendžiant vietos problemas.

    Balsavimas už kandidatus vyksta iki gegužės 31 dieną. Pasibaigus balsavimui, savivaldybė ir jaunimo reikalų taryba skelbs tolesnę informaciją apie apdovanojimų eigą ir rezultatus.

  • Pieno plėvelė ant kakavos: kas joje iš tikrųjų susikaupia ir kam jos verčiau nevalgyti

    Daugeliui pieno plėvelė, susidariusi ant karšto pieno ar kakavos, yra vaikystės prisiminimas, kuris kelia arba nostalgiją, arba stiprią antipatiją. Vis dėlto tai ne sugedimo požymis, o natūralus procesas, atsirandantis šildant pieną. Mitybos požiūriu ši plona „odėlė“ gali būti ir vertinga, ir kai kuriems žmonėms ne pati tinkamiausia.

    Kaip susidaro pieno plėvelė?

    Kaitinant pieną, dalis baltymų pakinta dėl temperatūros, o jų paviršiuje susiformuoja tankesnė struktūra. Prie jos prisijungia riebalų lašeliai, todėl viršuje atsiranda vientisas sluoksnis. Kuo pienas riebesnis, tuo plėvelė paprastai būna storesnė ir elastingesnė.

    Svarbu atskirti du dalykus: pieno plėvelė ant šviežiai kaitinto pieno yra įprasta, tačiau nemalonus kvapas, kartus skonis ar rūgštumas jau gali rodyti, kad produktas nebetinkamas vartoti. Plėvelė pati savaime nėra „blogas ženklas“, jei pienas buvo laikomas tinkamai ir nepasibaigęs jo galiojimas.

    Kuo ji gali būti vertinga?

    Pieno plėvelėje dažniausiai susikaupia daugiau pieno baltymų ir riebalų nei likusiame skystyje, todėl ji yra tarsi nedidelė maistinių medžiagų koncentracija. Tai reiškia daugiau energijos, sotumo ir baltymų viename kąsnyje, ypač jei naudojamas nenugriebtas pienas.

    Riebaluose natūraliai būna riebaluose tirpių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino A, o taip pat dalies vitamino D, jei jo piene yra. Šildymas gali mažinti kai kurių jautresnių vitaminų kiekį, tačiau pats plėvelės sluoksnis vis tiek išlieka maistingas, ypač lyginant su tuo pačiu pieno kiekiu be susikaupusio riebalų ir baltymų sluoksnio.

    Kam plėvelės geriau vengti?

    Daugumai sveikų suaugusiųjų pieno plėvelė nekelia rizikos, tačiau kai kurioms grupėms ji gali būti problemiška. Pirmiausia tai žmonės, turintys alergiją pieno baltymams, nes plėvelėje baltymų dalis yra labiau koncentruota, todėl reakcijos gali būti ryškesnės.

    Taip pat atsargiai vertėtų elgtis tiems, kurių virškinimo sistema jautri ir kurie pastebi, kad riebesni pieno produktai sustiprina pilvo pūtimą ar diskomfortą. Jei žmogus netoleruoja laktozės, plėvelė problemos neišsprendžia, nes laktozė yra piene esantis cukrus ir išlieka skystyje, tad simptomai gali pasireikšti nepriklausomai nuo to, ar plėvelę suvalgysite.

    Kūdikiams iki vienerių metų karvės pieno produktai apskritai dažnai nėra rekomenduojami kaip pagrindinis gėrimas, todėl ir plėvelė neturėtų būti siūloma. Jei kyla abejonių dėl alergijų ar virškinimo sutrikimų, saugiausia sprendimą aptarti su gydytoju ar dietologu.

    Praktinis patarimas paprastas: jei plėvelė nepatinka, ją galima lengvai nuimti šaukštu, o jei norite jos išvengti išvis, pieną kaitinant padeda dažnesnis pamaišymas ir kaitinimas žemesnėje temperatūroje. Skonis čia svarbus, tačiau dar svarbiau atpažinti atvejus, kai organizmui pieno baltymai ar riebesni produktai nėra tinkamiausias pasirinkimas.

  • Daugelis avižinę verda netinkamai: viena klaida dažnai baigiasi alkiu ir mieguistumu

    Kas iš tikrųjų yra avižiniai dribsniai

    Avižiniai dribsniai dažniausiai valgomi pusryčiams, nes juose gausu sudėtinių angliavandenių ir tirpių skaidulų. Įprasta 50–60 gramų porcija turi apie 180–220 kilokalorijų, joje paprastai būna apie 6–7 gramai baltymų ir 3–4 gramai riebalų.

    Vienas svarbiausių avižų junginių yra beta gliukanas, tirpi skaidula, kuri virškinamajame trakte sudaro gelio struktūrą. Dėl to lėčiau kyla gliukozės kiekis kraujyje ir ilgiau išlieka sotumas, o daliai žmonių tai padeda lengviau suvaldyti užkandžiavimą.

    Svarbu ir dribsnių tipas: rupesni, mažiau apdoroti dribsniai paprastai virškinami lėčiau, o greito paruošimo dribsniai dažnianiau sukelia spartesnę glikemijos reakciją. Avižose taip pat yra magnio, cinko ir B grupės vitaminų, tačiau bendrą patiekalo „poveikį“ dažnai nulemia ne vien dribsniai.

    Kada avižinė naudingiausia

    Ryte avižinė košė daugeliui suteikia tolygesnės energijos, nes sudėtiniai angliavandeniai skaidomi lėčiau. Dėl stabilesnės glikemijos reakcijos daliai žmonių sumažėja noras greitai užkąsti saldumynų ir lengviau išlaikyti dėmesį iki pietų.

    Vakare avižinė gali būti lengvesnė alternatyva sunkesnei vakarienei, ypač jei ji ruošiama su saikingais priedais. Avižose yra triptofano, o taip pat magnio, todėl kai kuriems žmonėms toks patiekalas siejasi su didesniu atsipalaidavimu ir ramesniu užmigimu.

    Visgi reikšminga taisyklė išlieka paprasta: didelė porcija vėlai vakare gali apsunkinti virškinimą ir pabloginti miego kokybę. Daugeliui patogesnis laikas yra likus maždaug 1–2 valandoms iki miego.

    Dažniausia klaida ir kaip ją ištaisyti

    Viena dažniausių klaidų yra avižų „paskandinimas“ saldžiais priedais, dėl kurių sotus patiekalas virsta desertu. Kai dominuoja medus, sirupai, uogienė ar didelis kiekis džiovintų vaisių, bendras patiekalo cukrų kiekis išauga, todėl po trumpo energijos pakilimo gali sekti alkis ir mieguistumas.

    Kita klaida yra netinkamas paruošimas: dalis žmonių dribsnius tik užpila verdančiu vandeniu ir valgo beveik iškart. Maistinė vertė nuo to „nedingsta“, tačiau kietesnė konsistencija jautresniems virškinimui gali kelti diskomfortą, o per ilgai pervirtos avižos dažniau sukelia spartesnę glikemijos reakciją.

    Praktiškas orientyras yra proporcija 1 prie 2, kai 50 gramų dribsnių tenka apie 100–120 mililitrų vandens ar pieno. Jei norisi ilgesnio sotumo, verta įtraukti baltymų ir riebalų šaltinį, pavyzdžiui, natūralų jogurtą, varškę, riešutus ar riešutų sviestą, ir saldumą pirmiausia kurti šviežiais vaisiais.

    Galiausiai avižinė nėra universali visiems: sergant celiakija svarbu rinktis tik sertifikuotus beglutenius avižų produktus, nes įprasti gali būti užteršti glitimu. Turint dirgliosios žarnos sindromą ar valdant cukrinį diabetą, reikėtų stebėti porciją, priedus ir individualią savijautą po tokio patiekalo.

  • Birželį rinktos liepžiedžių arbatos gudrybė: kaip ją paruošti, kai ima perštėti gerklę

    Liepžiedžių arbata yra vienas žinomiausių naminių gėrimų, kurio žmonės griebiasi pajutę perštėjimą gerklėje ar pirmuosius peršalimo požymius. Toks pasirinkimas nėra vien tradicijos reikalas: Europos vaistų agentūros žolinių preparatų monografijose liepų žiedai minimi kaip priemonė, galinti palengvinti peršalimo simptomus, ypač kai svarbu sušildyti organizmą ir skatinti prakaitavimą.

    Dažniausiai naudojami mažalapės ir didžialapės liepos žiedai, renkami kartu su būdinga pailga pažiede. Būtent žieduose ir pažiedėse yra gleivių, flavonoidų ir eterinių junginių, kurie šiltame užpyle suteikia švelnų, gerklę raminantį pojūtį ir malonų, medų primenantį aromatą.

    Kaip atpažinti tinkamiausius žiedus

    Geriausi yra ką tik prasiskleidę, šviesiai gelsvi, sausai kvepiantys žiedynai, neskinti po lietaus. Patyrę rinkėjai vengia parudavusių, peržydėjusių ar drėgnų žiedų, nes jie greičiau genda, prasčiau džiūsta ir gali prarasti dalį aromato.

    Svarbi ir vieta: žiedų nerekomenduojama rinkti šalia intensyvaus eismo kelių ar pramoninių teritorijų, kad į žaliavą nepatektų dulkės ir teršalai. Surinktus žiedus geriausia džiovinti plonu sluoksniu, pavėsyje ir gerai vėdinamoje vietoje, kad išliktų spalva ir kvapas.

    Arbata, kai peršti gerklę

    Norint paruošti liepžiedžių arbatą, dažniausiai pakanka 1 valgomojo šaukšto džiovintų žiedų vienam puodeliui karšto vandens. Užpylą verta uždengti ir palaikyti apie 10–15 minučių, tada nukošti, kad gėrimas būtų švelnesnis ir mažiau dirgintų gerklę.

    Svarbi detalė yra temperatūra: liepžiedžių užpilas turi būti karštas, bet jo nereikėtų ilgai virinti, nes taip prastėja skonis ir aromatas. Jei norisi saldinti, medų geriausia dėti tik tada, kai arbata šiek tiek pravėsta, kad aukšta temperatūra kuo mažiau paveiktų jo savybes.

    Kiek gerti ir kada pristabdyti?

    Europos vaistų agentūros monografijose suaugusiesiems dažnai nurodoma orientacinė užpilo proporcija yra apie 1,5 gramo smulkintos žaliavos 150 mililitrų verdančio vandens, vartojant kelis kartus per dieną. Praktikoje tai reiškia, kad svarbiausia laikytis saiko ir stebėti savijautą, ypač jei geriate kelias dienas iš eilės.

    Liepžiedžių reikėtų vengti, jei esate alergiški šiai žaliavai. Nėščiosioms, žindančioms, mažiems vaikams ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, ypač vartojantiems vaistus, prieš dažnesnį vartojimą verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei gerklės skausmas stiprėja, atsiranda aukšta temperatūra, dusulys ar simptomai užsitęsia, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

  • Hibiskų arbata ir kraujospūdis: ką rodo tyrimai ir kaip išsirinkti veiksmingą užpilą parduotuvėje

    Kas yra hibiskų arbata

    Hibiskų arbata dažniausiai ruošiama iš Hibiscus sabdariffa džiovintų taurelių, kurios užplikytos suteikia intensyviai raudoną spalvą ir rūgštoką skonį. Lietuvoje ji neretai parduodama šalia žaliųjų ar vaisinių arbatų, tačiau svarbu atskirti gryną hibiską nuo mišinių.

    Moksliniuose darbuose hibiskas siejamas su antocianinais ir kitais polifenoliais, taip pat organinėmis rūgštimis. Šios medžiagos gali prisidėti prie kraujagyslių funkcijos ir oksidacinio streso mažinimo, todėl tema dažnai minima kalbant apie širdies ir kraujagyslių sveikatą.

    Ką rodo tyrimai apie kraujospūdį

    Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojamas hibisko užpilas gali būti siejamas su nedideliu kraujospūdžio sumažėjimu, ypač žmonėms, kurių rodikliai yra padidėję arba nustatyta lengva hipertenzija. Vis dėlto tai nėra greito poveikio priemonė ir nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų.

    Viename atsitiktinių imčių tyrime su suaugusiaisiais, kurių kraujospūdis buvo padidėjęs ar nustatyta lengva hipertenzija, kelias savaites kasdien vartojant hibisko gėrimą fiksuotas didesnis sistolinio kraujospūdžio sumažėjimas nei placebo grupėje. Vėlesnės apžvalgos ir metaanalizės taip pat daro išvadą, kad poveikis galimas, tačiau priklauso nuo dozės, vartojimo trukmės ir pradinės sveikatos būklės.

    Kaip išsirinkti ir vartoti saugiai

    Renkantis verta ieškoti aiškiai nurodyto pavadinimo Hibiscus sabdariffa arba hibiskas, o sudėtyje jis turėtų būti pirmoje vietoje. Kokybiškas džiovintas hibiskas paprastai būna tamsiai raudonas, ryškaus, rūgštoko kvapo, be drėgmės požymių ir be pilkšvų, „iškvėpusių“ gabalėlių.

    Atsargiau vertinkite vaisines arbatas, kuriose hibiskas yra tik priedas, o sudėties pradžioje dominuoja obuoliai, kvapiosios medžiagos ar kiti priedai. Tokie mišiniai gali suteikti spalvą, tačiau hibisko kiekis juose dažnai būna per mažas, kad būtų galima tikėtis poveikio kraujospūdžiui.

    Jei kraujospūdis linkęs mažėti, jei vartojate vaistus nuo hipertenzijos ar diuretikus, taip pat nėštumo ir žindymo laikotarpiu hibiską reikėtų aptarti su gydytoju. Pajutus silpnumą, galvos svaigimą ar pastebėjus per žemus matavimus, užpilą verta nutraukti ir įvertinti situaciją su specialistu.

    Kasdienėje rutinoje kraujospūdžiui palankesni pasirinkimai išlieka paprasti: vanduo, nesaldinta žalioji arbata, nesaldinti žolelių užpilai. Jei renkatės hibiską, geriausia jį gerti be cukraus ir vertinti kaip mitybos dalį, o ne kaip gydymo pakaitalą.

  • 5 prieskoniai kraujospūdžiui: ką sako tyrimai apie česnaką, ciberžolę, imbierą ir cinamoną

    Kur kyla spaudimo šuoliai?

    Padidėjęs kraujospūdis dažniausiai formuojasi tyliai, o riziką didina per didelis druskos kiekis, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, stresas ir miego trūkumas. Kraujagyslės tampa mažiau elastingos, o organizmas linkęs sulaikyti daugiau skysčių, todėl spaudimas kyla.

    Mityba čia svarbi ne tik dėl kalorijų. Tyrimai rodo, kad dalis prieskonių turi biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali prisidėti prie kraujagyslių funkcijos gerinimo ir uždegiminių procesų slopinimo.

    Česnakas: stipriausi įrodymai

    Česnakas dažniausiai minimas kaip vienas geriausiai ištirtų prieskonių, siejamų su mažesniu kraujospūdžiu. Klinikiniai tyrimai ir jų apžvalgos rodo, kad reguliariai vartojant česnaką ar jo ekstraktą, žmonėms, turintiems hipertenziją, vidutiniškai mažėja tiek sistolinis, tiek diastolinis spaudimas.

    Didžiausią reikšmę čia turi alicinas ir kiti sieros junginiai, kurie susidaro sutraiškius skiltelę. Praktinis patarimas paprastas: česnaką verta susmulkinti ir palaukti apie 10 minučių prieš valgant, kad susidarytų daugiau veikliųjų medžiagų.

    Kiti keturi: kada verta išbandyti?

    Kardamonas yra rečiau aptariamas, tačiau kai kuriuose tyrimuose fiksuotas apčiuopiamas kraujospūdžio mažėjimas, ypač vartojant jį kasdien kelias savaites. Manoma, kad poveikį lemia eteriniai aliejai ir antioksidantai, susiję su kraujagyslių atsipalaidavimu ir oksidacinio streso mažinimu.

    Ciberžolė siejama su kurkuminu, kuris kai kurioms grupėms gali turėti nedidelį, bet statistiškai reikšmingą poveikį, ypač kai kalbama apie kraujagyslių vidinio sluoksnio, endotelio, funkciją. Svarbu žinoti, kad kurkuminas pasisavinamas prastai, todėl dažnai minimas derinys su juodaisiais pipirais ir riebalais patiekale.

    Cinamonas tyrimuose dažniau siejamas su metabolinės sveikatos rodikliais, o kraujospūdžio pokyčiai paprastai būna vidutiniai. Praktinė detalė: kasdieniame vartojime verta nepersistengti, ypač jei naudojamas kasija, nes joje daugiau kumarino, kuris ilgainiui gali apkrauti kepenis.

    Imbieras taip pat turi klinikinių duomenų, rodančių nedidelį kraujospūdžio mažėjimą, o mechanizmas siejamas su kraujagyslių tonuso reguliavimu. Jei vartojami kraują skystinantys vaistai, imbierą reikėtų aptarti su gydytoju, nes jis gali sustiprinti kraujavimo riziką.

    Prieskoniai nėra vaistų pakaitalas, tačiau jie gali būti prasminga dalis mitybos, kuri orientuota į mažiau druskos, daugiau daržovių, ankštinių ir neskaldytų grūdų. Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, patikimiausias kelias yra matavimų stebėsena, gyvenimo būdo korekcijos ir gydytojo parinktas planas.

  • Truskankių šypułki dažnai keliauja į šiukšliadėžę: iš jų namuose lengvai pasigaminsite actą

    Kas prarandama išmetus šypułkes

    Truskankių šypułkės dažnai nupjaunamos su nemažu minkštimo „užtaisu“ ir be jokios minties išmetamos. Tačiau būtent ties šypułke lieka dalis vaisiaus aromato ir skonio, todėl šios atliekos gali tapti naudinga žaliava virtuvėje.

    Jei šypułkės šviežios, švarios ir nuo sveikų, nepelijančių uogų, iš jų galima pasigaminti naminio truskankių acto. Tai švelnaus vaisiškumo, lengvai rūgštus pagardas, tinkantis salotoms, marinatams ir padažams.

    Fermentacija: kodėl pakanka vandens ir cukraus

    Truskankių actas susidaro fermentacijos metu, kai cukrus tampa „maistu“ natūraliems mikroorganizmams. Pirmomis dienomis skystis gali būti labiau vaisiškas ir kiek lengvai putojantis, vėliau skonis pamažu aštrėja ir rūgštėja.

    Specialių mielių ar starterių dažniausiai nereikia, bet svarbiausia laikytis higienos ir stebėti kvapą bei paviršių. Jei atsiranda spalvotas, pūkuotas pelėsis ar jaučiamas supuvimo kvapas, tokį ruošinį saugiausia išmesti.

    Kaip pasigaminti truskankių actą

    Actui geriausiai tinka šypułkės su nedideliais uogų gabalėliais, tačiau jos negali būti purvinos, apipelyjusios ar nuo įtartinai minkštų, jau rūgstančių uogų. Patikimiausia truskankes nuplauti dar prieš nupjaunant šypułkes, kad į stiklainį nepatektų žemių ar kitų nešvarumų.

    Į švarų stiklainį sudėkite apie 2 stiklines šypułkių, užpilkite 1 litru drungno virinto vandens, kuriame ištirpintos 4 valgomosios šaukštai cukraus. Šypułkės turi būti visiškai apsemtos, todėl prireikus jas galima prispausti švariu stiklo svareliu ar maža stikline.

    Stiklainio sandariai neužsukite, nes fermentacijai reikia oro, verčiau uždenkite marle ar švaria šluoste ir pritvirtinkite gumyte. Turinį kasdien pamaišykite švariu šaukštu, o po 7–10 dienų perkoškite skystį ir supilkite atgal į švarų indą.

    Toliau actą palikite bręsti dar 2–4 savaitėms, kol skonis taps aiškiai rūgštus. Paruoštą actą laikykite šaldytuve arba vėsioje sandėliuko vietoje, o jei norite švelnesnio skonio, fermentaciją nutraukite anksčiau.

    Toks actas ypač tinka salotoms, lengviems padažams ir marinatams, nes gerai subalansuoja riebesnius patiekalus. Jį galima derinti su alyvuogių aliejumi, medumi, garstyčiomis, pipirais ir šviežiomis žolelėmis.

  • „LVMH“ atsisveikina su Marc Jacobs po 30 metų: prekės ženklą perima „WHP Global“ už milijardą?

    „LVMH“ atsisveikina su Marc Jacobs po 30 metų: prekės ženklą perima „WHP Global“ už milijardą?

    Sandoris, apie kurį kalbėjo rinka

    Prancūzijos prabangos prekių grupė „LVMH“ rado pirkėją dizainerio Marc Jacobs vardu pavadintam prekės ženklui. Jį perima JAV prekės ženklų valdymo bendrovė „WHP Global“, valdanti ir licencijuojanti tarptautinius vardus įvairiuose sektoriuose.

    Oficialiai finansinės sandorio sąlygos neskelbiamos, tačiau rinkoje vertė siejama su maždaug 730 mln. eurų iki 850 mln. eurų rėžiu. Tikimasi, kad sandoris bus užbaigtas iki metų pabaigos, kai bus gauti visi būtini patvirtinimai.

    Ką tai reiškia Marc Jacobs

    Marc Jacobs, kuriam yra 63 metai, ir toliau eis kūrybos vadovo pareigas, nors prekės ženklo savininkas pasikeis pirmą kartą per maždaug tris dešimtmečius. Tokia struktūra mados pasaulyje nėra reta: kūryba paliekama įkūrėjui, o komercinė plėtra patikima licencijų ir mažmenos specialistams.

    „Lieku įsipareigojęs kūrybos vadovo vaidmeniui ir laukiu šio naujo, jaudinančio etapo“, – sakė Marc Jacobs.

    Prieš visiškai susitelkdamas į savo vardinį prekės ženklą, Marc Jacobs 16 metų dirbo „Louis Vuitton“ meno vadovu, kur formavo vieno svarbiausių „LVMH“ mados namų kryptį. Tai sustiprino jo, kaip globalios mados figūros, statusą ir komercinį patrauklumą.

    „LVMH“ mažina portfelį

    Šis atsisveikinimas laikomas platesnės „LVMH“ portfelio peržiūros dalimi, kai grupė koncentruojasi į didžiausią grąžą generuojančius prekės ženklus. Pastaraisiais metais prabangos rinką veikė lėtesnis augimas, labiau atsargi vartotojų elgsena ir didesnė konkurencija, todėl konglomeratai dažniau vertina, kurie aktyvai yra strategiškai būtini.

    Apie galimą pardavimą buvo kalbama dar anksčiau, kai „LVMH“ svarstė skirtingus scenarijus ir derėjosi su keliais potencialiais pirkėjais. Šį kartą pasirinktas modelis rodo aiškų kursą: išlaikyti kūrybinę tapatybę, bet prekės ženklo plėtrą perduoti licencijų ir mažmenos valdymo ekspertams.

    „Jo poveikis mados pasauliui neabejotinas“, – sakė Bernardas Arnault, pabrėždamas Marc Jacobs kūrybiškumą ir išskirtinę viziją.

    Kas yra „WHP Global“ ir kodėl ji perka

    „WHP Global“ specializuojasi prekės ženklų valdyme: ji įsigyja ar perima teises, o tuomet didina pajamas per licencijavimą, partnerystes ir platinimo tinklų plėtrą. Bendrovės portfelyje yra tokie vardai kaip Vera Wang, „G-Star“ ir „Toys ‘R’ Us“, o metinės pajamos, siejamos su jos valdomais prekių ženklais, vertinamos daugiau kaip 7,2 mlrd. eurų.

    Rinkos analitikai tokį sandorį paprastai vertina kaip bandymą atgaivinti arba sparčiau išplėsti prekės ženklą, ypač jei matomas neišnaudotas potencialas aksesuarų, kvapų, licencijuojamų kategorijų ir naujų mažmenos formatų srityse. Vis dėlto sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks suderinti kūrybinį išskirtinumą su agresyvesne komercine plėtra.

  • „BYD“ taikosi į Europos automobilių gamyklas: derybos su „Stellantis“ ir žvilgsnis į „Maserati“

    „BYD“ taikosi į Europos automobilių gamyklas: derybos su „Stellantis“ ir žvilgsnis į „Maserati“

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ derasi su „Stellantis“ ir kitais automobilių koncernais dėl galimybės perimti Europoje nepakankamai išnaudojamas gamyklas. Tokius planus viešai patvirtino „BYD“ viceprezidentė Stella Li, atsakinga už tarptautinę plėtrą.

    Pasak jos, bendrovė ieško bet kokių laisvų gamybos pajėgumų Europoje, nes siekia greičiau didinti vietinę gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo. Šis žingsnis vertinamas kaip bandymas įsitvirtinti regione, kuriame konkurencija tarp gamintojų aštrėja, o gamyklų apkrova daug kur išlieka sumažėjusi.

    Europoje daugėja laisvų pajėgumų

    Derybos vyksta tuo metu, kai dalis Europos gamintojų peržiūri elektromobilių strategijas ir kaštus. „Stellantis“ pastaruoju metu investuotojams signalizavo, kad elektromobilių paklausos dinamika buvo pervertinta, todėl koncernas ieško būdų efektyvinti veiklą ir geriau išnaudoti turimus fabrikus.

    Viešojoje erdvėje minima, kad kai kurios „Stellantis“ gamyklos Italijoje dirba gerokai mažesniais tempais nei anksčiau. Pavyzdžiui, Cassino gamykla 2026 metų pirmąjį ketvirtį pagamino 2 916 automobilių, o tai rodo ryškų gamybos sumažėjimą ir nepakankamą pajėgumų panaudojimą.

    Kodėl „BYD“ svarbi gamyba Europoje

    „BYD“ per pastaruosius metus tapo viena didžiausių elektromobilių pardavėjų pasaulyje, tačiau Kinijos rinkoje juntamas kainų karas ir paklausos svyravimai spaudžia maržas. Dėl to gamintojai aktyviau ieško augimo užsienyje, ypač Europoje, kur elektromobilių dalis pardavimuose išlieka reikšminga, o reguliacinė kryptis skatina elektrifikaciją.

    Gamybos perkėlimas ar plėtra Europoje „BYD“ suteiktų kelis pranašumus: greitesnį pristatymą, mažesnes logistikos išlaidas, didesnį atsparumą prekybos ribojimams ir geresnes galimybes prisitaikyti prie vietinių reikalavimų. Tokia strategija ypač aktuali po to, kai Europos Komisija sugriežtino dėmesį Kinijoje pagamintų elektromobilių subsidijavimo klausimui.

    Akys krypsta ir į „Maserati“

    Stella Li taip pat užsiminė, kad „BYD“ domisi galimybe perimti sunkumų patiriančius istorinius Europos prekės ženklus. Kaip vieną įdomiausių pavyzdžių ji įvardijo „Stellantis“ valdomą prabangos ženklą „Maserati“.

    „Kalbamės ne tik su „Stellantis“, kalbamės ir su kitomis bendrovėmis“, – sakė Stella Li.

    „Ieškome bet kurios laisvos gamyklos Europoje, nes norime panaudoti šiuos nepilnai išnaudojamus pajėgumus“, – teigė ji.

    Kol kas neaišku, ar derybos pasieks konkretų sandorį ir kokio masto gamybos perkėlimas būtų svarstomas. „Stellantis“ viešai savo pozicijos dėl „BYD“ planų išsamiau nekomentavo, tačiau rinka jau dabar šiuos signalus vertina kaip ženklą, kad europinė automobilių pramonė įžengė į naują pertvarkos etapą.

    „BYD“ Europoje jau turi savo didelį projektą: bendrovė stato gamyklą Vengrijoje, Segede, kuri, pagal anksčiau skelbtus planus, turėtų pradėti veikti 2027 metais. Galimas esamų gamyklų perėmimas galėtų leisti gamybą pradėti greičiau nei statant naują objektą nuo nulio.