Balandžio 15 d. nuo 9.00 iki 18.00 val. Triobiškių g. 14–16, Marijampolėje, dėl elektros infrastruktūros įrengimo darbų laikinai bus ribojamas eismas.
Vairuotojai raginami atkreipti dėmesį į laikinai pastatytus kelio ženklus ir laikytis pasikeitusios eismo organizavimo tvarkos.
Marijampolės savivaldybės administracijos
Komunikacijos skyrius
Kolcolistas vakarinis – dygliuotas ankštinių šeimai priklausantis krūmas. Natūraliai jis paplitęs Vakarų Europoje ir šiaurės vakarų Afrikoje, tačiau bėgant metams išplito ir į kitus žemynus. Šį augalą galima sutikti, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, kur jis laikomas viena iš 100 labiausiai invazinių rūšių pasaulyje.
Lietuvoje kolcolistas aptinkamas retai – jo sąžalynai dažniausiai fiksuojami Vakarų Lietuvoje, taip pat kai kuriose vidurio Lietuvos vietovėse. Augalas mėgsta sausas, smėlingas teritorijas: pušynų pakraščius ir smėlingas pievas. Kolcolistas pasitaiko ir botanikos soduose bei arboretumuose, tačiau natūralioje aplinkoje kol kas neplinta itin sparčiai.
Šis krūmas gali užaugti iki 3 metrų aukščio. Jam būdingi itin aštrūs, ylos formos lapai, kurie virsta iki 3 cm ilgio dygliais. Be to, lapų pažastyse formuojasi trumpi ūgliai, pasibaigiantys dygliais – jie gali mechaniškai sužeisti odą ar sudirginti gleivines.
Viena ryškiausių kolcolisto ypatybių – intensyviai geltoni, drugelio formos žiedai, pasirodantys pavasarį. Po žydėjimo augalas subrandina plaukuotas, tamsiai rudas ankštis su sėklomis.
Kolcolistas vakarinis yra įtrauktas į invazinių svetimžemių rūšių sąrašą. Į jį patenka augalai, gyvūnai ar patogenai, kurie natūraliai konkrečiame ekosistemos regione nepaplitę, o jų atsiradimas gali sukelti didelius nuostolius aplinkai, ūkiui ar net kelti grėsmę žmonių sveikatai. Invazinės rūšys laikomos viena didžiausių grėsmių pasaulio ekosistemoms, ypač biologinei įvairovei: jos gali išstumti vietines rūšis, mažinti jų populiacijas arba jas visiškai sunaikinti, konkuruodamos dėl išteklių.
Nors Lietuvoje kolcolistas dar nėra labai ekspansyvus, jo buvimas gali lemti neigiamas pasekmes.
Tankūs kolcolisto sąžalynai riboja šviesos ir maistinių medžiagų prieinamumą kitiems augalams, todėl šie ima nykti. Ypač pažeidžiamos rūšys, susijusios su pajūrio buveinėmis.
Kolcolisto monokultūros gali trikdyti vietines ekosistemas ir mažinti konkrečios teritorijos biologinę įvairovę.
Šiltesnio klimato šalyse tankūs kolcolisto krūmynai laikomi rimtu gaisrų rizikos veiksniu. Augale esantys eteriniai aliejai sausomis sąlygomis gali lengvai užsiliepsnoti.
Šaltiniai: „hub.pl“, „gov.pl“, „wiescirolnicze.pl“
Aukštikalnių tako Tatrų kalnuose idėja gimė XX amžiaus pradžioje. Jos iniciatorius buvo poetas ir Tatrų žygeivis Franciszek Henryk Nowicki, kuris 1901 metais „Towarzystwu Tatrzańskiemu“ pasiūlė įrengti maršrutą per sudėtingiausias Tatrų kalnagūbrio atkarpas. Nors sumanymas sutiktas atsargiai, jį perėmė kunigas Walenty Gadowski – aistringas Tatrų mylėtojas ir pagrindinis projekto įgyvendintojas.
Orlios Perčies (Orla Perć) įrengimo darbai prasidėjo 1903 metų liepą. Kelerius metus kalniečiai ir Tatrų gidai, vadovaujami W. Gadowskio, dirbo sudėtingomis sąlygomis ir įrenginėjo dirbtines pagalbines priemones. 1906 metais takas buvo oficialiai atidarytas, o W. Gadowskis savo darbą įprasmino Zawratowa Turnia uolos sienoje įkeldamas Švč. Mergelės Marijos statulėlę, kurią galima pamatyti ir šiandien.
Per daugiau nei šimtmetį Orlia Perć ne kartą keitėsi. Iš pradžių maršrutas driekėsi nuo Zawrat iki Polana pod Wołoszynem, tačiau 1932 metais uždaryta atkarpa per Wołoszyn – teritoriją, kur saugomos retos rūšys: švilpikai, gemzės ir lokiai, taip pat aukščiausiai Lenkijos Tatruose auganti limba ir reta kalninė pušis. Šiuo metu Orlia Perć yra apie 4,3 km ilgio, o jo įveikimas vidutiniškai trunka 6–7 valandas.
Orlia Perć laikomas maršrutu patyrusiems žygeiviams, gerai pasirengusiems tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Takas veda Aukštųjų Tatrų ketera, kur gausu stačių šlaitų, prarajų ir atvirų, itin eksponuotų ruožų. Daugelyje vietų nėra plačių uolinių lentynų, o siauras takelis eina visai šalia kelių šimtų metrų vertikalių sienų.
Nors tai turistinis maršrutas, jis reikalauja ir alpinizmo įgūdžių. Įkopimai ir nusileidimai statūs, neretai tenka remtis rankomis, įveikiant uolinius laiptus bei briaunas. Sunkiausiose vietose įrengtos grandinės, metalinės sąvaržos ir kopėtėlės, tačiau jos rizikos nepanaikina – netinkamai naudojama savisauga gali baigtis nelaime.
Daugelyje ruožų kritimas turi tragiškų pasekmių. Klaida, paslydimas ar pusiausvyros praradimas gali baigtis kritimu į prarają, ypač tokiose vietose kaip Zawrat, Kozia Przełęcz ar atkarpoje tarp Kozi Wierch ir Granaty. Situaciją dar labiau apsunkina staigūs Tatrams būdingi orų pokyčiai – rūkas, apledėjimas ar lietus.
Dalis nelaimių Orlia Perć trasoje įvyksta dėl nepakankamo pasirengimo. Žygeiviams trūksta ne tik patirties, bet ir tinkamos įrangos: kalnų žygiams skirtų batų, šalmo, pirštinių ar apraišų su savisaugos juosta. Neretas keliautojas iki galo neįvertina, kokie iššūkiai ir pavojai laukia šiame maršrute.
Nors 4,3 km atstumas gali pasirodyti nedidelis, šis takas reikalauja itin daug ištvermės. Nuovargis mažina koncentraciją ir didina klaidų tikimybę, ypač maršruto pabaigoje.
Paradoksalu, tačiau didelis Orlia Perć populiarumas taip pat didina pavojų. Spūstys ties grandinėmis, minios daromas spaudimas ir kantrybės stoka kartais priveda prie skubotų sprendimų, klaidų ir kritimų.
Gelbėtojų statistika rodo, kad Orlia Perć gana dažnai fiksuojamos mirtinos nelaimės. 1909–2014 metais take ir jo apylinkėse žuvo 122 žmonės – tai sudaro apie 14 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų Tatruose. Daugiausia tragedijų įvyko Kozi Wierch masyvo apylinkėse – ten žuvo 24 žmonės.
Šaltiniai: hub.pl, magazyngory.pl, climb2change.pl
Gamtos rezervatas Nad Tanwią yra Vidurio Roztocze regione, Susiec valsčiuje, Solskos girios kraštovaizdžio parko teritorijoje. Jis įsteigtas 1958 metais ir apima apie 47 ha plotą. Pagrindinis rezervato tikslas – saugoti Tanew ir Jeleń upių slėnį bei unikalias geomorfologines formas, ypač nedidelius uolienų slenksčius, sudarančius būdingas kaskadas.
Didžiausia šios vietovės traukos vieta – Szumy na Tanwi, t. y. daugybė nedidelių krioklių, susidėliojusių taisyklingais laiptais. Vos 400 metrų atkarpoje jų priskaičiuojama net 24. Šių formų atsiradimas siejamas su regiono geologine istorija: tektoniniai judesiai ir vis didėjantis aukščio skirtumas tarp Roztocze ir Sandomiero dubumos lėmė uolienų skilimus ir lūžius. Šie procesai vyko prieš milijonus metų, formuojantis Karpatams, o susidarę „laiptai“ šiandien nukreipia tekančio vandens srautą.
Būdingas vandens garsas, atsitrenkiančio į akmenis, ir nulėmė pavadinimą Szumy na Tanwi. Tai vienas geriausiai atpažįstamų regiono simbolių – kaskados ne tik atrodo įspūdingai, bet jų ūžesys girdimas iš toli.
Mokslininkams ši vieta yra puikus pavyzdys, kaip upės vaga aktyviai formuojama erozijos procesų ir geologinių struktūrų. Szumy ypač įdomūs ir tuo, kad tai vienintelė vieta Lenkijoje, kur taip ryškiai matoma geologinė riba tarp Vakarų Europos (raukšlėtosios) ir Rytų Europos (platforminės) dalies. Turistams tai rami trasa poilsiui ir atsipalaidavimui, leidžianti pamatyti vieną gražiausių Roztocze kampelių ir vieną fotogeniškiausių vietų Lenkijoje.
Populiariausias maršrutas veda maždaug 3 km ilgio pažintiniu gamtos taku palei Tanew upę. Jis suplanuotas taip, kad svarbiausias rezervato vietas būtų galima apžiūrėti, tik kartą trumpam nutolstant nuo upės vagos. Pasivaikščiojimas techniškai lengvas ir nereikalauja specialaus pasirengimo, todėl tinka daugumai keliautojų, taip pat šeimoms su vaikais. Judėti pušynu padeda mediniai takai ir tilteliai, leidžiantys pereiti į kitą upės krantą, o pakeliui įrengtos edukacinės lentos supažindina su vietos augalija ir gyvūnija.
Rezervatas išsiskiria didele biologine įvairove. Čia auga nemažai retų ir saugomų augalų, tarp jų – kadaginis pataisas ir alpinė serbenta. Paukščių stebėtojai taip pat turi progą pamatyti juodąjį gandrą, tulžį ir kalninę kielę.
Rezervatas Nad Tanwią laikomas viena įdomiausių Roztocze kraštovaizdžio parko ir visos rytų Lenkijos gamtinių lankytinų vietų. Vandens kaskados, miško apsuptis ir palyginti nedidelė žmogaus intervencija sukuria aplinką, palankią turizmui ir gamtos stebėjimui.
Ši vieta patraukli ir dėl savo prieinamumo: maršrutas gana trumpas, gerai paženklintas ir nesudėtingas. Tai puikus pasirinkimas vienos dienos išvykai. Norint išvengti didesnių žmonių srautų ir daugiau dėmesio skirti gamtai, verta planuoti kelionę ne savaitgalį arba pradėti žygį anksti ryte.
Pasivaikščiojimas per Szumy na Tanwi paprastai trunka apie 1,5 valandos. Maršrutą galima praplėsti – vienoje vietoje takas kerta nedidelę laukymę, o kiek toliau pasirodo geltonas maršrutas, vedantis link Wodospad na Jeleniu – didžiausio krioklio Roztocze regione.
Šiauliuose 2026 m. balandį vyks renginių ciklas „Menas mieste“, skirtas Pasaulinei meno dienai. Programoje – filmų peržiūros, parodų atidarymai, kūrybinės dirbtuvės, diskusijos, teatro bei šokio pasirodymai, koncertai ir ekskursijos.
Balandžio 14 d.
17.30 val. – filmo „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“ peržiūra ir knygos „Penzeliukas-Gerardas Bagdonavičius“ pristatymas. Dalyvauja knygos autorius Jonas Nekrašius. Vieta: Šiaulių turizmo informacijos centras, Vilniaus g. 213.
Balandžio 15 d.
11.00 val. – Gintarės Lukavičiūtės ir Jano Jasinovičiaus tapybos darbų parodos „Apie viską – tik gal kiek tyliau“ atidarymas. Paroda veiks iki gegužės 8 d. Vieta: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Aušros al. 62. Organizatorius – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, partneris – Šiaulių miesto savivaldybės globos namų dienos centras „Goda“.
12.00 val. – kūrybinės dirbtuvės „Pietų pertrauka galerijoje: užeik pasidaryti grafikos atspaudą“. Būtina išankstinė registracija tel. +370 659 56 545. Vieta: Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245.
12.00–16.00 val. – atvirų dirbtuvių popietė galerijoje „Meno vyksmas“. Bus galima apžiūrėti Vilijaus Žagrakalio alternatyvios fotografijos parodą „Lietuva+Latvija“. Vieta: „Šiaulių krašto“ redakcijos patalpos, Višinskio g. 26, Šiauliai.
15.00 val. – Šiaulių menų mokyklos mokinių darbų paroda. Vieta: Šiaulių atvirojo jaunimo centro kiemas, Vytauto g. 103A.
16.00–17.30 val. – susitikimas ir diskusija su tarpdisciplininio meno kūrėju Dainiumi Trumpiu. Renginio metu autorius pristatys parodą „Brangios kaukės ir kiti padarai“. Vieta: LDS Šiaulių skyriaus galerija „S_IN“, Aušros al. 41, Šiauliai.
17.30 val. – teatro studijos „Kompanija šauni“ spektaklis (skirta paaugliams ir suaugusiesiems). Vieta: Šiaulių menų mokyklos teatro studijos „Kompanija šauni“ salė, Vytauto g. 103A.
18.00 val. – koncertas, skirtas Pasaulinei meno dienai. Dalyvauja smuikininkas Philippe Quintas (JAV) ir Šiaulių miesto simfoninis orkestras „Camerata solaris“ (meno vadovas ir dirigentas Vilhelmas Čepinskis). Bilietų nebėra. Vieta: Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“, Tilžės g. 140, Šiauliai.
18.00 val. – dr. Dariaus Liutiko knygos „Lietuvos šventovės atvirukuose“ pristatymas. Dalyvauja knygos autorius ir Šiaulių vyskupas Darius Trijonis. Vieta: Šiaulių turizmo informacijos centras, Vilniaus g. 213.
18.30 val. – šokio spektaklis „Balkonas“. Dalyvauja šiuolaikinio šokio grupė „Ulna“. Įėjimas – su nemokamais kvietimais. Vieta: Šiaulių kultūros centras, Aušros al. 31.
Balandžio 17 d.
18.00 val. – muzikinis pasirodymas „Triominoes“. Dalyvauja muzikantai Gediminas Stepanavičius, Dovydas Šulskis ir Artūras Bumšteinas. Įėjimas – su nemokamais kvietimais. Vieta: Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namai, Energetikų g. 7.
18.00 val. – Audronės Petrašiūnaitės personalinės parodos „Dviejų vienaskaita“ atidarymas. Vieta: Šiaulių kultūros centro galerija „Laiptai“, Žemaitės g. 83.
Kita
Balandžio 15 d.
10.00–24.00 val. – testas „Ką žinai apie Šiaulių meną‘3?“ Šiaulių dailės galerijos feisbuko paskyroje.
Balandžio 18 d.
11.00–17.00 val. – nemokamas Audronės Petrašiūnaitės personalinės parodos „Dviejų vienaskaita“ lankymas. Vieta: Šiaulių kultūros centro galerija „Laiptai“, Žemaitės g. 83.
11.00–17.00 val. – nemokamas Pelikso Bugailiškio etnologijos centro lankymas. Vieta: Šiaulių kultūros centro Pelikso Bugailiškio etnologijos centras, Žemaitės g. 83.
12.00 val. – ekskursija „Į svečius pas Penzeliuką“. Gidas lauks prie Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos, Tilžės g. 137. Organizatorius – Šiaulių turizmo informacijos centras.
Rengėja – Šiaulių miesto savivaldybė. Organizatorius – Šiaulių kultūros centras.
Renginiai, jei nenurodyta kitaip, yra nemokami.
Lankytojai, dalyvaudami renginiuose, sutinka, kad jie gali būti filmuojami ar fotografuojami, o nuotraukos viešinamos Šiaulių kultūros centro interneto svetainėje, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose.
Seminaro pranešimai
Balandžio 23 d. (09.00–13.00 val.)
1. Dendrologo doc. dr. Laimučio Januškevičiaus pranešimas „Miesto želdiniai, jų rūšinis parinkimas“.
2. Arboristo Renato Turčinavičiaus pranešimas „Medžio ir jo augavietės priežiūra“. Po pranešimo vietoje bus demonstruojama medžio augavietės revitalizacija (atgaivinimas).
Balandžio 24 d. (09.00–13.00 val.)
1. Kraštovaizdžio architekto dr. Jono Abromo pranešimas „Miestų žalinimo svarba“.
2. VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ vyriausiosios miesto sodininkės, kraštovaizdžio architektės Vaivos Marozienės pranešimas „Miestų žalinimas Vilniaus pavyzdžiu“.
Registracija į seminarą vykdoma el. paštu.
Seminaras organizuojamas įgyvendinant Europos Sąjungos „Interreg Latvijos ir Lietuvos“ tarpvalstybinės programos projektą Nr. LL-00253 „Darnus ir ekologiškas aplinkos vystymas Šiaulių ir Liepojos miestų savivaldybėse“ (GREEN).
Šiauliuose ir regione nuaidėjo XLIII tarptautinis Šiaulių miesto reprezentacinis muzikos festivalis „Resurrexit“. Nuo kovo 29 d. iki balandžio 12 d. jis subūrė klausytojus iš visos Lietuvos ir kaimyninės Latvijos į išskirtinę muzikinę bei dvasinę kelionę. Daugiau nei keturis dešimtmečius gyvuojantis renginys dar kartą patvirtino savo reikšmę: tai ne vien koncertų ciklas, bet ir svarbi kultūrinė tradicija, kasmet lydinti Velykų laikotarpį.
Šiemet festivalis vyko ne tik Šiauliuose, bet ir Šeduvoje, Truskavoje bei Palendriuose. Taip išsiplėtė jo geografija, o programa pasiekė dar platesnę regiono auditoriją.
Festivalio pradžią pažymėjo Verbų sekmadienio koncertas Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Jame pasirodė valstybinis choras „Polifonija“, diriguojamas Lino Balandžio. Koncertas buvo transliuotas bendradarbiaujant su LRT ir vėliau tapo prieinamas mediatekoje. Atidarymo vakarą Šiauliuose gausiai susirinkusi publika klausėsi Latvijos vyrų choro „LOGOS“, dar kartą pabrėžusio festivalio tarptautiškumą ir aukštą meninį lygį.
Festivalio programoje atsiskleidė plati stilistinė ir kultūrinė amplitudė. Ansamblis „Supersonus“, vienijantis atlikėjus iš Italijos, Vokietijos, Estijos ir Austrijos, pristatė programą „Rezonansai“, kurioje susipynė skirtingų epochų ir kultūrų muzikiniai sluoksniai. Jaunosios kartos atlikėjų koncerte „Virtuozas“ pasirodė smuikininkas Rokas Diržys ir pianistė Elzė Fedorcovaitė, atskleidę augančios Lietuvos scenos kartos profesionalumą.
Vargonų koncertai „Vargonų fantazijos“, surengti Šiauliuose ir Truskavoje, suteikė progą išgirsti sakralinės muzikos skambesį skirtingose erdvėse. Palendrių vienuolyne klausytojai patyrė išskirtinę atmosferą, kurioje skambėjo GŠ ansamblio atliekamos korsikietiškos giesmės.
Svarbia festivalio dalimi išliko edukacinė veikla. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje surengta penktoji tarptautinė konferencija „Religinė muzika: menas, mokslas, praktika“, subūrusi muzikologus, kompozitorius ir praktikus iš visos Lietuvos. Festivalio organizatoriai – koncertinė įstaiga „Polifonija“ – nuosekliai akcentuoja profesinio tobulėjimo ir mokymosi visą gyvenimą svarbą. Šiemet tai ypač išryškino dainininkės ir pedagogės Augustės Andrijauskaitės meistriškumo pamoka apie balso ilgaamžiškumą ir tvarią atlikėjo karjerą, kurioje dalyvavo Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios choras.
Didelio dėmesio sulaukė ir tradicinis koncertų ciklas „Skambančios Šiaulių bažnyčios“. Jame pasirodė Kauno vyrų choras „Perkūnas“, Klaipėdos mišrus choras „Cantare“, berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ bei choras „Polifonija“. Šie koncertai dar kartą patvirtino, kad chorinė kultūra Lietuvoje išlieka gyvybinga ir svarbi bendruomenės bei tapatybės dalis.
Festivalio kulminacija tapo uždarymo koncertas Šiauliuose, kuriame skambėjo Felix Mendelssohn simfonija-kantata „Lobgesang“ (Šlovinimo giesmė). Kauno valstybinis choras ir Kauno simfoninis orkestras, diriguojami Roberto Šerveniko, kartu su solistais Raminta Vaicekauskaite, Gabriele Kuzmickaite ir Egidijumi Bavikinu sukūrė šviesos ir vilties kupiną muzikinį pasakojimą. Pilnutėlė bažnyčia liudijo ne tik aukštą meninį lygį, bet ir tai, kad „Resurrexit“ išlieka reikšminga Šiaulių ir visos Lietuvos kultūrinio gyvenimo tradicija, jungianti muziką, tikėjimą ir bendruomenę.
Festivalio organizavimas nebūtų įmanomas be partnerių ir rėmėjų. Padėka skiriama pagrindiniams rėmėjams – Šiaulių miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir UAB „Verslavitai“.
Nors festivalis jau uždarytas, tai dar ne pabaiga: rudenį klausytojai bus pakviesti į „Resurrexit“ P. S. (post scriptum) koncertą, todėl verta ir toliau sekti koncertinės įstaigos „Polifonija“ naujienas.
Nuotraukų autorius Darius Ančerevičius
Koncertinės įstaigos „Polifonija“ informacija
Ties Spindulio g. 4 po žiemą įvykusios vandentiekio tinklų avarijos buvo įrengta laikina kelio danga. Dabar šioje vietoje bus atkuriama nuolatinė danga.
Dėl vykdomų darbų minėta gatvės atkarpa laikinai bus nepravažiuojama. Gyventojai galės patekti į kiemus – įvažiavimai nebus uždaryti.
Atsiprašome už laikinus nepatogumus.
„Šiaulių vandenys“ informacija
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis teigė, kad šiuo metu galiojančioje penkerių metų koncesijos sutartyje, dėl palyginti trumpo jos laikotarpio, numatytas tik arenos valdymas, neįtraukiant investicijų į pastatą. Savivaldybė ir arenos valdytojai yra sutarę, kad šiuo laikotarpiu bus vykdomi tik būtini remonto darbai.
Pasak A. Bartulio, teismų sprendimu koncesininkas turėtų investuoti 360 tūkst. eurų į arenos šaldymo ir vėdinimo sistemų remontą, nors šiomis sistemomis per sutarties laikotarpį praktiškai nebuvo galimybės pasinaudoti. Anot jo, tokia situacija kelia abejonių dėl logikos ir teisingumo.
Administracijos direktorius priminė, kad 2026 m. kovo 31 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria nepakeitė 2025 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimo. Šiuo sprendimu buvo panaikintas 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. T-348 „Dėl pritarimo atlikti pastato, esančio Šiauliuose, Jono Jablonskio g. 16, kapitalinio remonto darbus“. Ginčo esmė – kas turi organizuoti remonto darbus ir kas privalo už juos sumokėti.
Savivaldybės administracija, rengdama minėto sprendimo projektą, nurodė vadovavusis tuo metu galiojusiu Statybos įstatymu bei kitais teisės aktais. Anot administracijos, šios aplinkybės neneigė nei Vyriausybės atstovas, nei teisininkai.
Pagrindinis sprendimo tikslas buvo įgyvendinti koncesijos sutarties 8.10 punktą, kuriame numatyta, kad jei arenoje esantis turtas ar įranga nusidėvi taip, kad nebegali būti naudojami pagal pradinę paskirtį, koncesininkas savo sąskaita privalo tokį turtą suremontuoti arba pakeisti analogišku ar geresniu, išskyrus pirmuosius koncesinės veiklos metus. Pirmaisiais sutarties galiojimo metais, jei tokios aplinkybės susidaro ne dėl koncesininko kaltės ir suteikiančioji institucija įsitikina, kad turto suremontuoti neįmanoma, šalys klausimą turi spręsti atskiru susitarimu, aptariant ir rizikos pasidalijimą.
Pasak A. Bartulio, derybose abi sutarties šalys buvo sutarusios, kad jei perduotas turtas nebeištarnauja net pirmųjų metų ir koncesininkui neuždirba pajamų, dėl tokio turto atkūrimo bus susitarta atskirai. Anot jo, tai esą buvo savivaldybės sąžininga pozicija – prisiimti atsakomybę už turtą, kurio eksploatacinis resursas galėjo baigtis pirmaisiais koncesijos metais.
Tarybos sprendimu, pasak administracijos, ir buvo įvardinta derybinė pozicija, kad tokį turtą savo lėšomis atstatytų savivaldybė. Tačiau, A. Bartulio teigimu, prokurorui pradėjus viešojo intereso gynimo procedūrą, prie sutartyje numatyto atskiro susitarimo ir rizikos pasidalijimo taip ir nebuvo prieita.
„Įdomu tai, kad Apeliacinis teismas, kitaip aiškindamas 8.10 punkto prasmę, tarsi žino geriau, dėl ko šalys susitarė, negu pačios sutarties šalys. Prokurorui inicijavus viešojo intereso gynimo bylą ir pasikeitus Statybos įstatymui, savivaldybės administracija pati inicijavo pradinės remonto kainos sumažinimą ir galimiems kapitalinio remonto darbams paliko tik arenos šaldymo ir vėdinimo sistemos remontą už preliminarią 360 tūkstančių eurų sumą, o užsitęsus teisminiam ginčui, kuriame ir pati prokuratūra keitė savo nuomonę, 2026 m. miesto biudžete iš viso nebuvo numatyta lėšų remonto darbams. Taigi turime prarastus pusantrų metų ir nepadarytus darbus. Ypač tenka apgailestauti dėl arenos šaldymo ir vėdinimo sistemos. Šios sistemos neveikimas neleidžia arenos lankytojams užtikrinti higienos normas atitinkančio mikroklimato ir temperatūrinio režimo“, – sakė A. Bartulis.
Savivaldybės administracijos vadovas taip pat įvardijo galimus tolesnius veiksmus.
„Matant šiuos pasirinkimus, nėra sudėtinga įvertinti, kiek miestui kainuos prokuroro „apgintas“ viešasis interesas“, – reziumavo A. Bartulis.
Balandžio 16 d., ketvirtadienį, nuo 16.00 val. Ryšių reguliavimo tarnybos projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia prisijungti prie nuotolinės paskaitos.
Paskaita nemokama, jos trukmė – 1,5 val. Registracijos anketoje pažymėjus, kad norite gauti dalyvavimo pažymėjimą, jis bus atsiųstas per 2 savaites.
Paskaitoje „Be sutikimo sukurtas Jūsų deepfake: kaip galite apginti savo garbę ir orumą?“ Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkė Neringa Gaubienė pristatys, kokias teises turi asmuo, kai be jo sutikimo sukuriamas ir paviešinamas „deepfake“ vaizdas su jo atvaizdu.
Bus aptarta, kaip tokie veiksmai gali pažeisti teisę į atvaizdą, garbę ir orumą, taip pat kokios teisinės priemonės – civilinės, administracinės ar baudžiamosios – gali būti taikomos siekiant apginti reputaciją. Paskaitoje bus nagrinėjami ir praktiniai žingsniai: nuo kreipimosi į turinio platformas iki teisminės gynybos bei žalos atlyginimo reikalavimo.
Prisijungti prie paskaitos bus galima per „Zoom“ (Meeting ID: 941 3640 1537, Passcode: Paskaita) arba stebėti transliaciją „YouTube“ kanale.