Blog

  • Ronaldo prieš Pasaulio čempionatą padarė netikėtą ėjimą: investavo į nemokamą transliacijų platformą

    Ronaldo prieš Pasaulio čempionatą padarė netikėtą ėjimą: investavo į nemokamą transliacijų platformą

    Investicija į „LiveModeTV“

    Cristiano Ronaldo įsigijo dalį bendrovės, valdančios Portugalijoje veikiančią sporto transliacijų internetu platformą „LiveModeTV“. Apie sandorį paskelbta likus mažiau nei mėnesiui iki 2026 metų Pasaulio futbolo čempionato starto.

    „LiveModeTV“ startavo 2025 metų gruodį, o ją įkūrė Brazilijos bendrovė „LiveMode“. Tai pirmasis šios įmonės projektas už Brazilijos ribų, veikiantis Portugalijos rinkoje ir žiūrovams turinį siūlantis nemokamai.

    Pasak Portugalijos sporto žiniasklaidos, platforma planuoja tiesiogiai ir be mokesčio transliuoti 34 2026 metų pasaulio čempionato rungtynes, įskaitant visas Portugalijos rinktinės dvikovas. Tokia apimtis būtų išskirtinė nemokamo internetinio transliavimo segmente, kuriame dažniausiai dominuoja mokami paketai.

    Nors sandorio vertė ir Ronaldo įsigytos dalies dydis neskelbiami, pati kryptis aiški: žvaigždė sieja vardą su sparčiai augančia nemokamo sporto turinio platinimo per internetą banga. Pastaraisiais metais auditorija vis dažniau migruoja į platformas, kur sporto turinys pasiekiamas per socialinius tinklus ir vaizdo transliavimo paslaugas.

    Akcentas – „YouTube“ ir socialiniai tinklai

    Ronaldo teigimu, sportas gali keisti gyvenimus, o partnerystės tikslas – praplėsti aukščiausio lygio varžybų pasiekiamumą ir įsitraukimą. Daug dėmesio planuojama skirti transliacijoms per „YouTube“ ir turinio sklaidai socialiniuose tinkluose.

    „Kartu inovatyviai atnešime tiesioginį futbolą į „YouTube“, o sirgaliai bus visko centre“, – skelbė „LiveModeTV“.

    Toks modelis atspindi platesnę tendenciją sporto rinkoje: varžybų organizatoriai ir transliuotojai ieško mišrių sprendimų, kur dalis turinio rodoma nemokamai, kad būtų auginama auditorija, o pajamos generuojamos iš reklamos, rėmimo, turinio fragmentų ir papildomų mokamų paslaugų.

    Verslo portfelis plečiasi už futbolo ribų

    Per pastaruosius metus Ronaldo nuosekliai plėtė investicijų portfelį, siekdamas mažinti priklausomybę nuo karjeros aikštėje. Jo interesai apima žiniasklaidą, pramogų industriją, sporto verslą ir vartotojų paslaugas, o dalis projektų vystomi per CR7 prekės ženklą.

    Tarp anksčiau viešai minimų investicijų – dalyvavimas Portugalijos žiniasklaidos grupėje, kino studijos projektas su režisieriumi Matthew Vaughn, taip pat investicija į Ispanijos futbolo klubą UD Almería. Ronaldo vardas siejamas ir su investicija į dirbtinis intelektas bendrovę „Perplexity“.

    Be to, jis buvo minimas kaip investuotojas viešbučių grupėje „Grupo Pestana“, plaukų transplantacijos klinikų tinkle „Insparya“ bei Portugalijos porceliano gamintojo „Vista Alegre“ projekte. Tokia diversifikacija rodo, kad Ronaldo siekia kurti ilgalaikį, nuo sporto rezultatų mažiau priklausomą pajamų modelį.

    Ronaldo investicija į „LiveModeTV“ išsiskiria tuo, kad ji tiesiogiai susijusi su sporto turinio vartojimo pokyčiais. Jei platformai pavyks pritraukti didelę auditoriją per didžiausią metų futbolo renginį, tai gali tapti vienu ryškiausių nemokamų transliacijų bandymų Europos rinkoje.

  • Graikija nustebino Europą: biudžeto perteklius per ketvirtį šoktelėjo iki 5,2 mlrd. eurų

    Graikija nustebino Europą: biudžeto perteklius per ketvirtį šoktelėjo iki 5,2 mlrd. eurų

    Perteklius daugiau nei dvigubai viršijo planą

    Graikijos nacionalinės ekonomikos ir finansų ministerija paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį šalis fiksavo 5,175 mlrd. eurų pirminį biudžeto perteklių. Tai daugiau nei dvigubai viršijo oficialiai numatytą 2,298 mlrd. eurų tikslą.

    Lyginant su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, rodiklis beveik nekito ir siekė 5,148 mlrd. eurų. Vis dėlto ministerija pabrėžė, kad antraštinis skaičius iš dalies atspindi vienkartinius ir laike pasislinkusius įrašus.

    Kodėl skaičiai išpūsti?

    Ministerijos teigimu, rezultatą padidino išankstiniai mokėjimai už ginkluotę ir investicijų programas, taip pat pervedimai bendrojo valdžios sektoriaus institucijoms. Papildomą efektą sukūrė anksčiau nei įprasta įplaukusios lėšos iš ES finansavimo mechanizmų.

    Įvertinus šiuos vienkartinius veiksnius, „tikrasis“ viršplaninis rezultatas, ministerijos skaičiavimu, sudarė apie 358 mln. eurų. Tai reiškia, kad biudžeto padėtis gerėjo, tačiau ne taip dramatiškai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

    Pajamos, išlaidos ir mokesčių grąžinimai

    Valstybės biudžeto grynosios pajamos nuo 2026 metų sausio iki balandžio siekė 25,165 mlrd. eurų ir buvo 2,1 mlrd. eurų didesnės nei planuota. Mokesčių pajamos sudarė 22,743 mlrd. eurų, tačiau atmetus vienkartinius veiksnius jos siekė 22,302 mlrd. eurų ir buvo 39 mln. eurų mažesnės nei prognozuota.

    Per tą patį laikotarpį mokesčių permokų grąžinimai išaugo iki 2,601 mlrd. eurų, o tai siejama su pridėtinės vertės mokesčio grąžinimu, susijusiu su svarbaus infrastruktūros projekto koncesijos sandoriu. Viešųjų investicijų programos pajamos pasiekė 2,311 mlrd. eurų ir gerokai viršijo planuotą lygį.

    Išlaidų pusėje valstybės biudžeto mokėjimai sudarė 23,287 mlrd. eurų ir buvo 686 mln. eurų mažesni nei numatyta, nors, palyginti su 2025 metais, bendras lygis buvo didesnis. Daugiausia lėšų skirta sveikatos apsaugai, socialiniam draudimui ir transportui, taip pat pervedimams sveikatos paslaugų ir socialinių išmokų sistemoms.

    Investicijų išlaidos siekė 2,938 mlrd. eurų, tai yra 593 mln. eurų mažiau nei planuota, tačiau daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Tokia dinamika rodo atsargų balansą tarp fiskalinės drausmės ir investicinių poreikių.

  • Europos atlyginimų žemėlapis: kur per metus uždirba virš 100 000 eurų, o kur – mažiau nei 30 000

    Europos atlyginimų žemėlapis: kur per metus uždirba virš 100 000 eurų, o kur – mažiau nei 30 000

    Vidutiniai atlyginimai Europoje 2025 metais išsiskyrė itin ryškiai: nuo mažiau nei 20 000 eurų per metus iki daugiau nei 100 000 eurų. Tačiau įvertinus perkamąją galią skirtumai sumažėja, nors atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių šalių išlieka didelis.

    Tokias išvadas pateikia EBPO ataskaita „Taxing Wages 2026“, kurioje lyginami metiniai bruto vidutiniai darbo užmokesčiai 27 Europos valstybėse. Į šį sąrašą patenka 22 Europos Sąjungos šalys, o skaičiai atspindi atrinktus ekonomikos sektorius ir viso etato darbuotojus.

    Kas Europoje moka daugiausia?

    Didžiausią metinį bruto vidutinį atlyginimą, pagal EBPO pateiktus duomenis, fiksuoja Šveicarija – 107 487 eurai. Tai vienintelė šalis Europoje, kur vidutinis metinis atlygis peržengia 100 000 eurų ribą.

    Antroje vietoje rikiuojasi Islandija su 85 950 eurų, o tarp Europos Sąjungos valstybių pirmauja Liuksemburgas – 77 844 eurai. Į pirmąjį penketą taip pat patenka Danija (71 961 euras) ir Nyderlandai (69 028 eurai), netoli jų – Norvegija (68 420 eurų).

    Tarp penkių didžiausių Europos ekonomikų lyderiauja Vokietija, kur vidutinis metinis bruto atlyginimas siekia 66 700 eurų, o Jungtinėje Karalystėje – 65 340 eurų. Prancūzijoje rodiklis sudaro 45 964 eurus, Italijoje – 36 594 eurus, Ispanijoje – 32 678 eurus.

    Kur ES atlyginimai mažiausi?

    Mažiausias metinis bruto vidutinis atlyginimas Europos Sąjungoje fiksuojamas Slovakijoje – 19 590 eurų. Iš viso devynios ES šalys EBPO lentelėje nesiekia 30 000 eurų metinės ribos.

    Žemiau 25 000 eurų taip pat patenka Vengrija (21 257 eurai), Latvija (21 321 euras), Čekija (23 685 eurai), Portugalija (24 254 eurai) ir Lenkija (24 490 eurų). Estija (25 603 eurai), Graikija (26 563 eurai) ir Lietuva (28 474 eurai) viršija 25 000 eurų, bet lieka žemiau 30 000 eurų.

    Nominaliais skaičiais lentelės viršuje dominuoja Šiaurės ir Vakarų Europa, o Pietų ir Rytų Europos valstybės dažniau telkiasi žemiau. Vis dėlto vien tik nominalūs atlyginimai neatskleidžia, kiek realiai galima įpirkti vietos rinkoje.

    Ką pakeičia perkamoji galia?

    Vertinant perkamąją galią, atlyginimų skirtumai tarp šalių sumažėja, nes atsižvelgiama į kainų lygio skirtumus. Tam naudojamas perkamosios galios paritetas, padedantis palyginti realią atlygio vertę skirtingose ekonomikose.

    Pagal perkamosios galios paritetą Šveicarija išlieka pirmoje vietoje, o Vokietija šokteli gerokai aukščiau nei nominalioje rikiuotėje. Tuo metu Islandijos pozicija silpnėja, nes aukštas kainų lygis sumažina realią atlyginimų perkamąją galią.

    Ekspertai akcentuoja, kad atlyginimų skirtumus Europoje paprastai lemia produktyvumo lygis ir ekonomikos struktūra, darbo rinkos institucijos bei kolektyvinės derybos, taip pat pragyvenimo kaštai. Dėl to net panašius nominalius atlyginimus turinčiose šalyse realus gyvenimo lygis gali skirtis.

    Svarbu ir tai, kad EBPO pateikiami skaičiai yra bruto, todėl „į rankas“ gaunama suma gali smarkiai kisti dėl skirtingų gyventojų pajamų mokesčių ir socialinių įmokų. Dėl šios priežasties net ir aukštą vidutinį bruto atlyginimą turinčiose valstybėse neto pajamos nebūtinai auga tokiu pačiu tempu.

  • Atskleista Trumpo akcijų lavina: 3 600 sandorių ir šimtai milijonų eurų statymų į „Nvidia“

    Atskleista Trumpo akcijų lavina: 3 600 sandorių ir šimtai milijonų eurų statymų į „Nvidia“

    Naujausia JAV prezidento Donaldo Trumpo finansinė deklaracija atvėrė retai matomą vaizdą į jo investicijų portfelio prekybos mastą. Dokumentuose nurodoma, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį buvo įvykdyta daugiau kaip 3 600 akcijų sandorių.

    Pagal federalinių deklaracijų tvarką sandorių vertė pateikiama intervalais, o ne tiksliomis sumomis. Skelbiama, kad bendra prekybos apimtis siekė nuo maždaug 188 000 000 iki 641 000 000 eurų.

    JAV prezidentams nėra draudžiama prekiauti finansų rinkose, tačiau jie privalo atskleisti asmeninius sandorius ir interesus. Vis dėlto tokie duomenys tradiciškai kelia klausimų dėl interesų konflikto, ypač kai sprendimai gali turėti įtakos rinkoms ir konkretiems sektoriams.

    Pačiuose dokumentuose neįvardijama, ar sandorius inicijavo pats Donaldas Trumpas. Jo verslo ir turto valdymą viešai siejama su sūnumis Donaldu Trumpu jaunesniuoju ir Ericu Trumpu, o kai kuriose įrašuose minimas tarpininkų dalyvavimas.

    Didžiausi statymai į technologijas

    Didelė deklaruotų pirkimų dalis susijusi su Volstrito technologijų lyderiais ir įmonėmis, kurios rinkoje laikomos pagrindinėmis naudos gavėjomis iš DI plėtros. Tarp dažniausiai minimų vardų – „Nvidia“, „Microsoft“, „Broadcom“, „Amazon“ ir „Apple“.

    Atskiri pirkimai buvo deklaruojami kaip nuo 856 000 iki 4 270 000 eurų vertės sandoriai. Kitoje grupėje pirkimai, be kita ko, apėmė „Alphabet“, „AMD“, „Intel“ ir finansų sektoriaus žaidėjus, o jų deklaruojami intervalai dažnai siekė nuo 427 500 iki 856 000 eurų.

    Taip pat nurodyta šimtai pardavimo sandorių, kurių dalis pateko į gerokai didesnius intervalus. Kai kurių pardavimų vertė deklaruota iki maždaug 21 370 000 eurų, kas rodo itin aktyvų portfelio valdymą.

    Pelno rodikliai ir kovo kritimo pirkimai

    Publikacijoje teigiama, kad, vertinant pagal tuo metu deklaruotas kainas ir prielaidą, jog portfelis iš esmės išliko panašus po kovo pabaigos, reikšminga dalis pozicijų buvo pelningos. Kai kuriuose paminėtuose emitentuose pelnas galėjo viršyti 100 proc.

    Dokumentų datos leidžia spręsti, kad dalis pirkimų sutapo su kovo mėnesio rinkos smukimu, siejamu su geopolitinės įtampos šuoliu ir kariniu konfliktu Irane. Tuo laikotarpiu „S&P 500“ buvo smukęs daugiau nei 8 proc., o vėliau atšoko iki naujų aukštumų.

    Tokios strategijos, kai perkama kritimo metu, rinkose yra įprastos, tačiau pareigūnų atveju jos dažnai vertinamos per papildomą skaidrumo prizmę. Dėl to šis atskleidimas sustiprino diskusijas apie tai, ar aukščiausiems JAV pareigūnams turėtų būti taikomi griežtesni apribojimai.

    Stiprėja spaudimas riboti prekybą

    JAV Kongrese tuo pat metu tęsiasi dvišalės pastangos priimti įstatymus, kurie apribotų viešųjų pareigūnų prekybą individualiomis akcijomis. Viena ryškiausių iniciatyvų yra Restore Trust in Congress Act, kuri siūlo draudimą Kongreso nariams, jų sutuoktiniams ir išlaikomiems vaikams.

    Senate taip pat svarstomi panašūs projektai, o atskirose diskusijose keliama mintis apribojimus taikyti ne tik Kongresui, bet ir prezidentui bei viceprezidentui. Politinis sutarimas išlieka sudėtingas, nes ginčijamasi, ar turėtų būti reikalaujama visiškai atsisakyti turimų akcijų, ar pakaktų uždrausti naujus pirkimus.

    Didelė visuomenės parama griežtesnėms taisyklėms spaudimą didina, tačiau iki šiol išsamaus draudimo priimti nepavyko. D. Trumpo deklaracija, dėl masto ir detalių, tikėtina, taps dar vienu argumentu tiems, kurie ragina aiškiau atskirti politinę galią nuo asmeninių investicijų sprendimų.

  • Rusija smogė beveik 300 dronų: žuvo žmonės, Ukraina atsiėmė 528 karių kūnus

    Rusija smogė beveik 300 dronų: žuvo žmonės, Ukraina atsiėmė 528 karių kūnus

    Naktinė ataka visoje Ukrainoje

    Rusijos pajėgos per naktį surengė plataus masto dronų ataką prieš Ukrainą. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad buvo paleisti 294 bepiločiai orlaiviai, iš kurių 269, kaip teigiama, pavyko numušti.

    Vis dėlto fiksuota ir tiesioginių smūgių: apie 20 dronų pataikė į 15 vietovių. Dalis taikinių buvo civilinė ir kritinė infrastruktūra, todėl kai kuriose teritorijose sutriko paslaugų teikimas.

    Chersone – žuvęs ir dešimtys sužeistų

    Chersono srityje per apšaudymą buvo apgadinti penki daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir 19 privačių namų. Srities vadovas Oleksandras Prokudinas pranešė, kad žuvo vienas žmogus, dar 23 buvo sužeisti.

    Smūgiai taip pat pasiekė Odesos, Charkivo ir Sumų regionus, kur taikytasi į energetikos, transporto ir kitą civilinę infrastruktūrą. Vietos tarnybos skelbė apie žalą pastatams ir transportui, o kai kur reikėjo skubiosios pagalbos.

    Odesos srityje po smūgių į energetikos infrastruktūrą be elektros liko 39 gyvenvietės, o sutrikimai palietė daugiau kaip 22 000 vartotojų. Charkive pranešta apie pažeistą svarbią transporto infrastruktūrą, įskaitant kelio atkarpą, dvi metro stotis ir kontaktinį tinklą.

    Sumų regione per smūgius buvo apgadintas biurų pastatas, greitosios pagalbos automobilis ir keli mikroautobusai bei lengvieji automobiliai, pranešta apie sužeistuosius. Tuo pat metu Rusijos Belgorodo srityje vietos valdžia skelbė apie vieną žuvusį po Ukrainos drono smūgio į transporto priemonę.

    Į Ukrainą grąžinti 528 žuvusių karių kūnai

    Atakos vyko fone, kai Rusija perdavė Ukrainai 528 žuvusių karių kūnus. Ukrainos institucijos, koordinuojančios karo belaisvių ir žuvusiųjų grąžinimą, nurodė, kad ekspertai atliks visas būtinas procedūras tapatybei nustatyti.

    „Ekspertai ir tyrėjai atliks visus reikalingus veiksmus, kad būtų identifikuoti grąžinti žuvusieji“, – pranešė Ukrainos karo belaisvių koordinavimo institucija.

    Diena anksčiau Ukraina ir Rusija apsikeitė karo belaisviais, po 205 žmones iš kiekvienos pusės. Tokie apsikeitimai, taip pat žuvusiųjų kūnų grąžinimas išlieka viena iš nedaugelio sričių, kuriose karo metu įmanomas ribotas abiejų pusių koordinavimas.

    Pastaraisiais mėnesiais dronų atakos tapo vienu svarbiausių karo elementų: jos leidžia smogti toli nuo fronto linijos ir daryti spaudimą energetikos bei logistikos sistemoms. Ukrainos oro gynybos pajėgumai, anot pareigūnų, išlieka kritiškai svarbūs siekiant mažinti aukas ir infrastruktūros žalą.

  • Lampedūzoje tragedija: iš Tuniso atplaukę migrantai neteko kūdikio, pradėtas tyrimas

    Lampedūzoje tragedija: iš Tuniso atplaukę migrantai neteko kūdikio, pradėtas tyrimas

    Kūdikis mirė netrukus po išlaipinimo

    Italijai priklausančioje Lampedūzos saloje naktį įvyko tragedija: vos kelių savaičių amžiaus mergaitė migrantė mirė netrukus po to, kai buvo išlaipinta krante. Pirminiais duomenimis, kūdikio mirties priežastimi galėjo tapti hipotermija, o dėl įvykio pradėtas oficialus tyrimas.

    Vaikas į salą atvyko po kelionės per Viduržemio jūrą iš Tuniso kartu su motina ir mažamete seserimi. Kūdikio būklė iš karto buvo kritinė, todėl jis skubiai gabentas į Lampedūzos medicinos įstaigą, tačiau medikams išgelbėti gyvybės nepavyko.

    Ką aiškinsis prokuratūra?

    Agrigento prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą ir nurodė atlikti kūdikio palaikų ekspertizę. Ši procedūra būtina siekiant patvirtinti tikslią mirties priežastį ir įvertinti, ar prie tragedijos galėjo prisidėti kelionės sąlygos, uždelsta pagalba ar kiti veiksniai.

    Pranešama, kad artimiausiu metu tyrėjai planuoja apklausti motiną, kad būtų atkurta kelionės chronologija ir nustatyta, kada vaikas pradėjo prastai jaustis. Motina su likusiu vaiku buvo perkelta į salos priėmimo centrą, jai teikiama psichologinė pagalba.

    Kelionė iš Tuniso ir Lampedūzos spaudimas

    Italijos pareigūnai nurodė, kad į salą atgabenti 55 žmonės, tarp jų buvo moterų ir nepilnamečių. Migrantai buvo paimti iš jūros ir atplukdyti į Favarolo prieplauką, o dalis jų vėliau nukreipta į registracijos ir priėmimo infrastruktūrą.

    Remiantis liudijimais, grupė išvyko iš Tuniso pakrantės rajonų mažoje metalinėje valtyje. Tokios kelionės dažnai vyksta perpildytomis, prastai nuo vandens ir vėjo apsaugančiomis priemonėmis, todėl hipotermijos rizika išauga net ir šiltesniu sezonu, ypač vaikams.

    NVO ir UNHCR reakcija

    Į įvykį sureagavo nevyriausybinės organizacijos, dirbančios jūroje ir migracijos maršrutuose. Vokietijos organizacija Sea-Watch viešai pabrėžė, kad gelbėjimo operacijų ribojimas, ilgesnis laukimas jūroje ir teisinės priemonės prieš gelbėtojus, jų teigimu, prisideda prie tragiškų pasekmių.

    „Kol valstybė atakuoja tuos, kurie gelbsti gyvybes jūroje, į Lampedūzą atgabentas kūdikis mirė motinos glėbyje“, – teigė Sea-Watch atstovai.

    Už pabėgėlių apsaugą atsakinga JT agentūra UNHCR pareiškė užuojautą ir pabrėžė, kad Viduržemio jūros maršrutuose žūtys tęsiasi. Agentūra informavo esanti vietoje ir teikianti paramą motinai bei kitiems atvykusiems žmonėms.

    „Gilus liūdesys ir nerimas dėl vaikų ir suaugusiųjų, kurie neturėtų mirti Viduržemio jūroje“, – nurodė UNHCR.

    Pastaraisiais metais centrinis Viduržemio jūros maršrutas išlieka vienas pavojingiausių, o Lampedūza reguliariai tampa pirmuoju Europos tašku žmonėms, bandantiems pasiekti Italiją. Institucijos ir humanitarinės organizacijos nuolat akcentuoja, kad mažiems vaikams tokios kelionės kelia išskirtinę riziką dėl šalčio, dehidratacijos ir vėluojančios medicinos pagalbos.

  • Khashoggi byla atgimsta: Prancūzijoje teisėjas tirs nužudymą, minimas Mohammedas bin Salmanas

    Khashoggi byla atgimsta: Prancūzijoje teisėjas tirs nužudymą, minimas Mohammedas bin Salmanas

    Prancūzijoje tyrimą pradėsiantis tyrimo teisėjas imsis 2018 metais nužudyto Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi bylos aplinkybių. Sprendimas priimtas po kelių nevyriausybinių organizacijų skundų, kuriuose minimas Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas.

    J. Khashoggi, tuo metu gyvenęs Jungtinėse Valstijose, 2018 metais buvo nužudytas Saudo Arabijos konsulate Stambule. Jo kūnas taip ir nebuvo rastas, o tarptautinį rezonansą sukėlęs nusikaltimas tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų išpuolių prieš žiniasklaidos laisvę.

    Skundą teikė kelios organizacijos

    Bylą Prancūzijoje išjudino organizacijų „Trial International“ ir „Reporters Without Borders“ pateiktas skundas, kuriuo prašoma įvertinti galimą aukštų Saudo Arabijos pareigūnų vaidmenį. Anksčiau teisinius veiksmus buvo inicijavusi ir organizacija „Democracy for the Arab World Now“ (DAWN), siejama su J. Khashoggi profesine veikla.

    Pasak skundo autorių, kalbama apie galimą bendrininkavimą vykdant prievartinį dingimą ir kankinimus, veikimą organizuotoje grupėje. Teisinėje argumentacijoje pabrėžiama ir tai, kad, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, negalima atmesti kvalifikavimo kaip nusikaltimų žmoniškumui.

    Kodėl byla vėl pajudėjo?

    Anksčiau Nacionalinė antiteroristinė prokuratūra buvo pasisakiusi prieš tyrimo pradėjimą, argumentuodama, kad nevyriausybinės organizacijos tokio pobūdžio byloje neturi pakankamo procesinio statuso. Vis dėlto apeliacinė instancija atvėrė kelią tolesniam skundo nagrinėjimui, o dabar juo rūpinsis specializuoto padalinio tyrimo teisėjas.

    „Tai realios politikos sprendimas, dangstomas aukštesniais ekonominiais interesais, kad nebūtų supykdytos Saudo Arabijos institucijos“, – sakė „Reporters Without Borders“ teisininkas Emmanuelis Daoudas.

    Tarptautinis kontekstas ir reputacinė kaina

    JAV žvalgybos vertinimuose anksčiau buvo nurodyta tikimybė, kad už operaciją atsakomybė tenka aukščiausiam Saudo Arabijos politiniam sluoksniui, o Mohammedas bin Salmanas minėtas kaip galimai tiesiogiai susijęs su sprendimų priėmimu. Pats Saudo Arabijos sosto įpėdinis ne kartą viešai neigė davęs nurodymą nužudyti žurnalistą, tačiau pripažino, kad tai buvo didelė klaida.

    Per kelerius metus po nužudymo Saudo Arabija, nors ir patyrė tarptautinę izoliaciją, palaipsniui buvo grąžinta į daugelio Vakarų valstybių politinių ir ekonominių ryšių darbotvarkę. Būtent ši įtampa tarp žmogaus teisių klausimų ir strateginių interesų, ekspertų vertinimu, ir lemia, kodėl tokios bylos kaip J. Khashoggi nužudymas vis dar turi didelį politinį svorį.

    Skundo autoriai Prancūzijos sprendimą vertina kaip svarbų žingsnį siekiant teisinės atsakomybės, net jei procesas gali užtrukti ir susidurti su diplomatiniais barjerais. Tuo pat metu byla gali tapti precedentu, kaip Europos teisėsauga nagrinėja tarptautinius nusikaltimus, susijusius su prievartiniu dingimu ir kankinimais, kai įtariamieji siejami su aukščiausiais valdžios sluoksniais.

  • Luvras suvedė Mikelandželą ir Rodiną: parodoje 200 kūrinių, kurie privers pažvelgti kitaip

    Luvras suvedė Mikelandželą ir Rodiną: parodoje 200 kūrinių, kurie privers pažvelgti kitaip

    Du skulptūros milžinai po viena piramide

    Paryžiaus Luvre atidaryta paroda, kurioje vienoje erdvėje sugretinami Mikelandželas ir Auguste’as Rodinas. Kuratoriai kviečia žiūrovus stebėti ne epochų skirtumus, o tai, kas abiem meistrams buvo svarbiausia: gyvą žmogaus kūną ir jo vidinę energiją.

    Ekspozicijoje pristatoma apie 200 kūrinių ir su kūryba susijusių objektų: marmuro bei bronzos skulptūros, gipso modeliai, terakotos darbai, liejiniai ir piešiniai. Luvras parodą kūrė kaip dialogą, kuriame kūriniai „kalbasi“ tarpusavyje, o ne rikiuojami pagal chronologiją.

    Kodėl Mikelandželas ir Rodinas lyginami

    Šiuos autorius skiria maždaug 350 metų, tačiau jų kūryboje nuolat grįžtama prie tos pačios užduoties: kaip išjudinti „negyvą“ medžiagą taip, kad ji atrodytų kvėpuojanti. Parodoje akcentuojama, kad skulptūrose svarbi ne tik anatomija, bet ir būsena: įtampa, kančia, susikaupimas ar svajonė.

    Pasak Rodino muziejaus kuratorės ir vienos iš parodos sudarytojų Chloé Ariot, Mikelandželo kalba išaugo iš Renesanso ir tapo manierizmo pranaše, o Rodinas savo laikotarpiu laužė nusistovėjusius skulptūros kanonus. Toks sugretinimas leidžia pamatyti, kaip skirtingomis priemonėmis siekiama panašaus emocinio poveikio.

    „Mikelandželas labai aiškiai priklauso Renesanso tradicijai, o Rodinas savo epochoje iš esmės apvertė skulptūros taisykles“, – sakė Chloé Ariot.

    Paroda peržengia muziejaus sienas

    Luvras pabrėžia, kad paroda nėra vien formali dviejų autorių kūrinių „dvikova“. Greta skulptūrų ir piešinių siūloma platesnė, tarpdisciplininė perspektyva, primenanti, kad kūno vaizdavimas skulptūroje visuomet buvo susijęs ir su idėjomis apie žmogų, jo psichologiją bei laikmečio estetines normas.

    Pastaruoju metu didieji Europos muziejai vis dažniau renkasi būtent tokį formatą, kai parodos kuriamos kaip dialogas tarp skirtingų epochų ir meno krypčių. Tai padeda pritraukti platesnę auditoriją ir tuo pačiu suteikia naują kontekstą klasikiniams kūriniams, kurie dažnai atrodo „žinomi iš anksto“.

    „Ši paroda tam tikra prasme yra dviejų didžių skulptorių duetas, todėl ir programoje norėjome dueto idėjos“, – sakė Luvro scenos menų skyriaus vadovas Lucas Bouniol-Laffont.

    Paroda Mikelandželas Rodinas „Gyvieji kūnai“ Luvre veiks iki 2026 metų liepos 20 dienos. Organizatoriai tikisi, kad ji taps proga ne tik pamatyti retai vienoje vietoje sutelktus darbus, bet ir iš naujo apmąstyti, kaip per šimtmečius keitėsi žmogaus kūno vaizdavimo kalba.

  • Kėdainiuose gegužės 17 dieną – eismo ribojimai dėl kariuomenės šventės: kur ir kada uždarys gatves

    Kėdainiuose gegužės 17 dieną – eismo ribojimai dėl kariuomenės šventės: kur ir kada uždarys gatves

    Kur bus ribojamas eismas?

    Gegužės 17 dieną Kėdainiuose vyks Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginiai. Dėl šventės mieste laikinai bus ribojamas eismas, todėl vairuotojams patariama iš anksto planuoti maršrutus.

    Didžiausi pokyčiai numatomi J. Basanavičiaus gatvėje. Nuo 7.30 valandos bus draudžiamas eismas atkarpoje nuo viaduko iki Birutės ir Kęstučio gatvių sankryžos.

    Alternatyvūs maršrutai gyventojams

    Babėnų ir Liepų alėjos kvartalų gyventojai į miestą raginami vykti apylankomis. Keliones rekomenduojama planuoti A. Mickevičiaus ir Elevatoriaus gatvėmis arba rinktis Šėtos ir Kauno gatves.

    Organizatoriai primena, kad šventės dieną eismo srautai gali būti didesni nei įprastai, todėl verta pasilikti papildomo laiko kelionei. Tai ypač aktualu ryto valandomis, kai bus įvesti pirmieji ribojimai.

    Eisena ir laikini stabdymai

    Nuo 11.30 valandos iki 12.00 valandos vyks eisena Tilto ir J. Basanavičiaus gatvėmis iki miesto parko. Eisenos metu šiose gatvėse eismas bus laikinai stabdomas, o vairuotojams gali tekti palaukti, kol kolona praeis.

    Nuo 11.40 valandos planuojama atnaujinti eismą Tilto gatve, transporto priemonės galės važiuoti atidarytu tiltu. Vis dėlto realus laikas gali priklausyti nuo eisenos judėjimo ir reguliuotojų nurodymų.

    Gyventojai ir miesto svečiai, turintys galimybę, kviečiami į miesto parką atvykti pėsčiomis ir šiek tiek anksčiau nei 12.00 valandą. Organizatoriai prašo kantrybės ir primena, kad laikini nepatogumai skirti saugiam renginių vyksmui.

  • Paramos būstui įsigyti kvietimas startuoja gegužės 19 dieną: svarbu suspėti iki lėšų pabaigos

    Paramos būstui įsigyti kvietimas startuoja gegužės 19 dieną: svarbu suspėti iki lėšų pabaigos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną skelbiamas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Gyventojai gali pretenduoti į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją.

    Kvietimas vyks 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 valandos iki 16.00 valandos arba iki kol bus išnaudotos kvietimui numatytos lėšos. Šiam etapui planuojama skirti apie 5 600 000 eurų.

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja, kad prašymus galima pateikti keliais būdais, tačiau patogiausias dažniausiai yra elektroninis. Prašymai, pateikti ne kvietime nurodytu laiku, nebus registruojami ir nagrinėjami.

    Kaip teikti prašymą?

    Prašymą galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, o taip pat atvykus į savivaldybės administraciją Kėdainiuose, siunčiant paštu, teikiant elektroniniu paštu su kvalifikuotu elektroniniu parašu arba per kurjerį ar atstovą. Teikiant per atstovą, atstovavimo teisė turi būti patvirtinta notaro.

    Elektroniniu paštu pateikiami dokumentai privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, nes kitu atveju prašymai laikomi negaliojančiais ir neregistruojami. Savivaldybė primena, kad pateikimo būdas nekeičia bendros taisyklės: svarbiausia pataikyti į kvietimo laiką.

    Kodėl verta rinktis SPIS?

    Savivaldybės teigimu, SPIS leidžia paprasčiau užpildyti prašymo formą, o asmens tapatybė patvirtinama prisijungimo metu. Dėl to papildomai pasirašinėti dokumentų kvalifikuotu elektroniniu parašu paprastai nereikia.

    Per SPIS pateiktas prašymas automatiškai perduodamas savivaldybei pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ir iš karto įtraukiamas į registraciją. Sistema taip pat sumažina riziką prarasti laiką dėl techninio prašymo užregistravimo savivaldybėje.

    Kas svarbiausia dėl eiliškumo ir lėšų?

    Pažymos išduodamos laikantis eiliškumo pagal prašymo registracijos SPIS datą ir laiką, atsižvelgiant į subsidijoms skirtas lėšas. Išimtis taikoma prašymams dėl papildomos subsidijos, kurie nagrinėjami pirmumo tvarka.

    Ministerija ir savivaldybė pabrėžia, kad net ir tinkamai pateiktas prašymas kvietimo laikotarpiu automatiškai negarantuoja, jog pažyma bus išduota. Paramos laukiančiųjų sąrašai nesudaromi, o tiems, kurių prašymams pritrūks lėšų, kitą kartą teks teikti prašymą iš naujo, paskelbus kitą kvietimą.