CP v2

Blog

  • Tarcų neorenesansinis dvaras Didžiosios Lenkijos miškuose: kaip 1866 metais gimė ši „paslėpta perla“

    Tarcų neorenesansinis dvaras Didžiosios Lenkijos miškuose: kaip 1866 metais gimė ši „paslėpta perla“

    Neorenesansinė rezidencija nuo XIX amžiaus

    Tarcų dvaras (lenk. Pałac w Tarcach) Didžiosios Lenkijos regione siejamas su XIX amžiaus antrosios pusės neorenesanso banga, kai Lenkijos žemėse plito į Prancūzijos renesanso pilis orientuota rezidencijų architektūra. Šaltiniuose nurodoma, kad valdos 1866 metais perėjo Antoninos iš Bojanovskių Gorženskos rankas, o vėliau tapo svarbiu Gorženskių giminės projektu.

    Rezidencija iškilo pagal architekto Stanislawo Hebanowskio sumanymą, o statybos datuojamos apie 1871 metus. Dvaras išsiskiria prancūziško neorenesanso bruožais, kampinėmis bokštų kompozicijomis ir ryzalitais, o fasadų apdailoje minimi profiliuoti karnizai bei dekoratyviniai elementai.

    Parkas, tvenkiniai ir danielių aptvaras

    Kartu su rūmais formuotas kraštovaizdinis parkas, kuriame svarbią vietą užėmė vandens elementai. Parko teritorijoje suformuoti tvenkiniai, o rytinėje pusėje želdynai pereina į miško masyvą, dėl ko vietovė iki šiol vertinama kaip ypač vaizdinga ir rami.

    Minima, kad parke auga šimtai medžių, dalis jų turi saugotinų gamtos paminklų statusą. Greta parko veikė ir vadinamasis žvėrynas, šiandien dažniausiai siejamas su danielių laikymu, todėl lankytojams tai tapo papildomu traukos tašku šalia architektūrinio paveldo.

    Istorinės permainos ir šiandieninis gyvenimas

    Po 1926 metų dvaras siejamas su kitu savininku iš giminės aplinkos, o tarpukariu čia lankėsi kultūros žmonės, kurių pavardės dažnai minimos regiono pasakojimuose. Po 1945 metų dvaro ūkio žemės buvo išparceliuotos, o pats pastatas vėliau sulaukė kelių didesnių atnaujinimo etapų.

    Remonto darbai šaltiniuose siejami su 1968–1974 metų laikotarpiu bei 2008–2011 metais vykusiu atnaujinimu, kuris sustiprino pastato išsaugojimo perspektyvas. 2013 metais objektas buvo teiktas Lenkijos generalinio paminklų konservatoriaus konkursui „Zabytek Zadbany“, kuriuo paprastai įvertinamas atsakingas paveldo tvarkymas.

    Šiandien Tarcų dvaras dažnai pristatomas ne tik kaip architektūros paminklas, bet ir kaip veikianti erdvė: čia organizuojami renginiai, fotosesijos, veikia maitinimo paslaugos, o parkas išlieka atviras ramiems pasivaikščiojimams. Būtent gebėjimas suderinti istoriją, kraštovaizdį ir šiuolaikinę funkciją yra viena priežasčių, kodėl vieta išlaiko populiarumą.

    „Į patį gražiausią Poznanės krašto dvarą, kur buvo milžiniškas žvėrynas ir parke trys poetiški tvenkiniai, kuriuose augo vandens lelijos ir plaukiojo gulbės“, – taip tarpukario prisiminimuose ši vieta perteikiama kaip išskirtinė regiono stotelė.

  • Dankovo tvirtovės griuvėsiai Silezijoje: pamirštas bastionas trijų regionų pasienyje

    Dankovo tvirtovės griuvėsiai Silezijoje: pamirštas bastionas trijų regionų pasienyje

    Dankovo kaime Silezijos vaivadijoje, netoli Kšepicų ir Lisvartos upės, stūkso senos tvirtovės griuvėsiai. Vieta istoriškai buvo trijų regionų paribyje, todėl šimtmečiais turėjo strateginę reikšmę. Čia ėjo prekybiniai keliai, o upės brastos ir perėjimai buvo svarbūs tiek gynybai, tiek kontrolei.

    Iki šių dienų išliko bastioninių pylimų kontūrai, mūrų fragmentai, vartų reliktai ir gyvenamųjų pastatų liekanos. Teritorija lengvai pasiekiama lankytojams, o geriausiai tvirtovės planas atsiveria užlipus ant aukštesnių pylimų. Būtent žemių įtvirtinimai išsilaikė geriau nei mūras, nes jie atsparesni artilerijos poveikiui ir laiko erozijai.

    Kaip Dankovas tapo tvirtove

    Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad šioje vietoje pilis egzistavo jau XV amžiuje, o dalis tyrėjų spėja apie ankstesnę, galimai XIII amžiaus gynybinę gyvenvietę. Vis dėlto didžiausias lūžis įvyko XVII amžiuje, kai Dankovas tapo Stanislavo Varšickio rezidencija. Tuomet senesnė pilis buvo perkurta į modernesnę bastioninę tvirtovę.

    Varšickis istorijoje vertinamas nevienareikšmiškai: vienur jis minimas kaip krašto gynybos organizatorius ir fortifikacijų rėmėjas, kitur – kaip itin griežtas ir negailestingas didikas. Dėl šių pasakojimų laikui bėgant gimė legendos, o pats magnatas kai kuriose tradicijose pramintas velniu. Tokios istorijos iki šiol kursto smalsumą ir papildo vietovės patrauklumą.

    Kuo išskirtinė bastioninė sistema

    Dankovo įtvirtinimai laikomi neįprastu pavyzdžiu Lenkijos pilių ir tvirtovių kontekste. Skirtingai nei daugelyje viduramžių pilių, kurios vėliau buvo tik iš dalies modernizuotos, čia susiformavo pilnavertė bastioninė struktūra, atitinkanti XVII amžiaus karo inžinerijos logiką. Tokios sistemos esmė – žemių pylimai, bastionai ir žemesnis profilis, leidžiantis efektyviau atlaikyti artilerijos ugnį.

    Tyrėjai tvirtovę sieja su to meto Europos fortifikacijos idėjomis, kurios buvo platinamos ir per karo inžinierių traktatus. Tarp minimų įtakų dažnai nurodomos prancūzų inžinieriaus Jeano Errardo koncepcijos, formavusios ankstyvąją naujųjų laikų įtvirtinimų mokyklą. Dėl to Dankovas kartais apibūdinamas kaip pereinamojo laikotarpio objektas tarp klasikinės pilies ir modernios tvirtovės.

    Kas dar lieka neatsakyta?

    Nors vietovė tyrinėta ne vieną dešimtmetį, archeologams ne visada pavyksta tiksliai atkurti visą komplekso struktūrą ir nustatyti pagrindinių pastatų vietas. Vis dėlto XXI amžiuje atlikti tyrimai atnešė daugiau aiškumo: rasta nemažai radinių, datuojamų XVII amžiumi, kai tvirtovė išgyveno didžiausią pakilimą. Tai leidžia geriau suprasti kasdienį gyvenimą ir tvirtovės funkcionavimą.

    Šiandien Dankovo griuvėsiai – tai atvira istorijos pamoka apie tai, kaip keitėsi gynyba artilerijos amžiuje. Be to, tai patraukli kryptis trumpai išvykai, kai norisi ne tik pasivaikščioti gamtoje, bet ir iš pirmo žvilgsnio perskaityti kraštovaizdyje likusias fortifikacijų linijas.

  • Ilgiausias pėsčiųjų maršrutas Lenkijoje: Główny Szlak Beskidzki ir iššūkis jį įveikti per 21 dieną

    Ilgiausias pėsčiųjų maršrutas Lenkijoje: Główny Szlak Beskidzki ir iššūkis jį įveikti per 21 dieną

    Główny Szlak Beskidzki (GSB) laikomas ilgiausiu pažymėtu pėsčiųjų žygių maršrutu Lenkijoje, vedančiu per Karpatų Beskidų kalnynus. Maršrutas dažniausiai žymimas raudona spalva ir jungia skirtingus regionus nuo Bieszczadų iki Silezijos Beskidų, todėl per vieną žygį leidžia pamatyti itin įvairų reljefą ir gamtą.

    Istoriškai šis kelias siejamas su tarpukariu, kai maršruto idėja ir trasavimas priskiriami Kazimierzui Sosnowskiui. Bėgant metams trasa buvo koreguota, o šiandien jos vertė dažnai pabrėžiama tuo, kad ji ilgais ruožais driekiasi pagrindinėmis kalnų keteromis, atveriančiomis plačias panoramas ir leidžiančiomis planuoti etapus tarp kalnų pastogių.

    GSB paprastai apima Bieszczadus, Beskid Niski, Beskid Sądecki, Gorce, Beskid Żywiecki ir Beskid Śląski. Žygeiviams tai reiškia nuolat kintančias sąlygas: nuo atviresnių Bieszczadų kalnų pievų iki ramesnių, miškingesnių Beskid Niski ruožų, o kai kur ir aukštesnių, labiau vėjui atvirų viršukalnių.

    Ilgo nuotolio maršrutai pastaraisiais metais populiarėja visoje Europoje, o GSB dažnai pasirenkamas kaip ambicingas tikslas tiek savaitgalių žygiams atkarpomis, tiek kelių savaičių žygiui be ilgesnių pertraukų. Svarbu tai, kad techniniu požiūriu tai dažniausiai nėra alpinizmo ar sudėtingų uolų maršrutas, tačiau didelis atstumas ir kasdienis aukščio skirtumų rinkimas reikalauja ištvermės.

    Vienas labiausiai intriguojančių šio maršruto aspektų yra vadinamasis 21 dienos iššūkis, kai GSB bandoma įveikti vientisu žygiu per ne ilgesnį nei 21 dienos laikotarpį. Toks tempas reiškia griežtą dienos planą, ribotas poilsio dienas ir didesnę riziką pervargti, jei pasirengimas buvo nepakankamas.

    „Nors trasa nėra techniškai ekstremali, jos ilgis ir nuoseklus tempas gali tapti didžiausiu išbandymu net patyrusiems žygeiviams“, – sako kalnų žygių instruktorius.

    Planuojant kelionę svarbiausia įvertinti sezoną ir orų rizikas, nes kalnuose sąlygos gali keistis greitai net vasarą. Dažniausiai patogiausias laikotarpis ilgesniam žygiui siejamas su vasaros mėnesiais, kai dienos ilgesnės, o nakvynių infrastruktūra veikia pilnesniu režimu.

    Praktinėje pusėje daug ką lemia etapų logistika: nakvynės vietų pasiekiamumas, vandens papildymo taškai, maisto atsargos ir atsarginiai scenarijai netikėtam orų pablogėjimui. Ne mažiau svarbus ir krūvio paskirstymas, ypač jei tikslas yra aukštas tempas, nes net nedidelės klaidos pradžioje gali virsti rimtomis problemomis antroje žygio pusėje.

    GSB dažnai pradedamas viename iš dviejų galinių taškų, tad maršrutą galima eiti abiem kryptimis, pasirenkant patogesnę logistiką ar pageidaujamą finišo vietą. Daliai žygeivių svarbus motyvas yra ir simbolinis maršruto užbaigimas, kai kelias tampa ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu išbandymu.

    Norint saugiai įveikti tokį nuotolį, verta turėti realistišką pasirengimo planą, išbandytą avalynę ir kuprinę, o taip pat aiškiai susidėlioti dienos tikslus. Ilgiausias Lenkijos pėsčiųjų maršrutas vilioja panorama ir įvairove, tačiau sėkmę dažniausiai lemia ne vien entuziazmas, o nuoseklus planavimas ir disciplina kelyje.

  • „Glocalzone“ įsigijo „MovitOn“: 1,3 mln. vartotojų tinklas jungiamas į decentralizuotą logistiką

    „Glocalzone“ įsigijo „MovitOn“: 1,3 mln. vartotojų tinklas jungiamas į decentralizuotą logistiką

    Keliones su tarptautiniais siuntų prašymais sujungusi platforma „Glocalzone“ buvo įsigyta bendrovės „MovitOn“. Sandorio tikslas – išplėsti tarpusavio (peer-to-peer) logistikos infrastruktūrą ir integruoti decentralizuoto pristatymo technologijas.

    „Glocalzone“ veikė kaip skelbimų ir užklausų rinka: keliautojai nurodydavo maršrutus, o siuntėjai ieškodavo, kas galėtų pervežti siuntas per sienas. Platforma skelbia turinti daugiau nei 1 300 000 registruotų vartotojų ir esą padėjusi įvykdyti per 600 000 pristatymo užsakymų.

    „MovitOn“ teigia, kad įsigijimas suteikia prieigą prie tarptautinės bendruomenės ir didina decentralizuoto logistikos tinklo mastą. Bendrovė kuria pristatymo platformą, kurioje kurjerių parinkimas automatizuojamas pasitelkiant DI, o atsiskaitymai ir patvirtinimai siejami su blokų grandinės sprendimais.

    Kas keisis vartotojams?

    Po įsigijimo „Glocalzone“ platforma ir jos bendruomenė bus integruojama į „MovitOn“ decentralizuotą fizinės infrastruktūros tinklą (DePIN). Tokiuose modeliuose pristatymų koordinavimui ir atsiskaitymams naudojami išmanieji kontraktai, depozito principu veikiantys mechanizmai ir reputacijos vertinimas.

    „MovitOn“ nurodo, kad pavedimai bus skirstomi atsižvelgiant į maršrutą, laiką ir naudotojo reputaciją, kad būtų mažinama sukčiavimo ir vėlavimų rizika. Integracija pradedama nedelsiant, o esami „Glocalzone“ vartotojai į naują sistemą bus perkeliami palaipsniui.

    „Mūsų patikimos rinkos ir „MovitOn“ DI paremto kurjerių parinkimo sinergija yra išties transformuojanti. Metus kūrėme pasitikėjimą tarp keliautojų ir siuntėjų, o dabar 1 300 000 vartotojų integruojame į DePIN modelį su išmaniaisiais kontraktais, kad pašalintume svarbiausius šiandienos logistikos skausmus“, – sakė „Glocalzone“ bendraįkūrėjas Doğan Turan.

    Prekės ženklas ir atsiskaitymai

    Pereinamuoju laikotarpiu paslauga veiks pavadinimu „Glocalzone by MovitOn“, kol bus atnaujinama infrastruktūra ir perkeliami naudotojai. Bendrovė taip pat žada lojalumo programas ir perėjimo įrankius, kurie turėtų paskatinti naudoti jos MVON žetoną ir platesnę „Web3“ atsiskaitymų ekosistemą.

    Tokie sprendimai pastaraisiais metais dažniau testuojami kaip alternatyva tradicinei kurjerių rinkai, ypač ten, kur brangūs tarptautiniai pristatymai arba sunku rasti patikimą tarpininką. Vis dėlto vartotojams svarbiausia išlieka aiškios taisyklės, ginčų sprendimo procesai ir atsakomybės ribos, kai pristatymą atlieka ne profesionalus vežėjas, o keliautojas.

  • Rumunijos „DesignVerse“ pritraukė 5 mln. eurų: žada DI pagalba atnaujinti senas įmonių sistemas

    Rumunijos „DesignVerse“ pritraukė 5 mln. eurų: žada DI pagalba atnaujinti senas įmonių sistemas

    Bukarešte įsikūrusi įmonių programinės įrangos startuolė „DesignVerse“ pritraukė daugiau nei 5 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė kuria sprendimus, kurie pasitelkdami DI padeda modernizuoti sudėtingas, senas įmonių sistemas ir spartinti programų kūrimą kritinėse srityse.

    Finansavimo raundą vedė keli investuotojai, prie jo prisidėjo „Begin Capital“, „Gapminder VC“ ir „Underline Ventures“, taip pat strateginiai verslo angelai iš tokių įmonių kaip „Adobe“, LSEG ir „UiPath“. Anksčiau „DesignVerse“ buvo pritraukusi apie 780 000 eurų išankstinio pradinio finansavimo, skirto platformos pagrindams sukurti ir darbui su pirmaisiais partneriais.

    Kaip veikia sprendimas?

    „DesignVerse“ įkūrė buvęs „Oracle“ produktų dizaino vadovas Andrei Manolache ir programinės įrangos inžinierius Robert Dragutoiu. Startuolis orientuojasi į organizacijas, kuriose programinė aplinka yra didelė, griežtai reglamentuojama ir dažnai sudaryta iš daugybės tarpusavyje susietų sistemų.

    Bendrovės platforma programinį kodą generuoja remdamasi kliento turimomis dizaino sistemomis, komponentų bibliotekomis, technine dokumentacija ir vidinėmis taisyklėmis. Tikslas yra kurti programas taip, kad jos atitiktų esamą architektūrą ir inžinerinius standartus, o dizaino sprendimai būtų greičiau paverčiami gamybai paruoštu produktu.

    Kodėl to reikia didelėms organizacijoms?

    Nors bendros paskirties DI programavimo įrankiai palengvino prototipų ir paprastų sprendimų kūrimą, didelės organizacijos dažnai susiduria su patikimumo, atitikties ir saugumo reikalavimais. Tokiose aplinkose automatiškai sugeneruotą kodą būtina priderinti prie vidinių procesų, audito taisyklių ir infrastruktūros, todėl universalūs įrankiai ne visada tinka.

    „DesignVerse“ teigia, kad jos produktas kuriamas būtent įmonių ir misijai kritinėms aplinkoms, kur svarbu saugiai integruotis su jau veikiančiomis sistemomis. Tai aktualu aviacijos, finansų, kibernetinio saugumo ir viešojo sektoriaus organizacijoms, kur klaidos kaina gali būti didelė.

    „„DesignVerse“ pašalina trintį, leisdama komandoms generuoti veikiančias įmonių programas tiesiai iš dizaino sistemų, anksčiau patikrinti elgseną su suinteresuotomis šalimis ir supaprastinti perėjimą nuo dizaino iki diegimo“, – sakė Andrei Manolache.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Pasak bendrovės, naujas finansavimas bus skirtas inžinerinės komandos plėtrai ir augimui įmonių rinkoje Europoje bei Jungtinėse Valstijose. Praktikoje tai reiškia greitesnį produkto vystymą, daugiau integracijų su įmonėse naudojamomis sistemomis ir didesnį dėmesį saugumo bei valdymo funkcijoms.

    Rinkoje, kur vis daugiau dėmesio skiriama programinės įrangos kūrimo spartinimui, „DesignVerse“ stato ant nišos, kuri dažnai lieka tarp dizaino ir inžinerijos komandų. Jei sprendimas pasiteisins, jis gali sumažinti rankinio darbo apimtį ir sutrumpinti kelią nuo maketo iki patikimai veikiančios verslo sistemos.

  • JK DI lustų startuolis „Fractile“ pritraukė 200 mln. eurų: taikosi į didėjantį inferencijos kamštį

    JK DI lustų startuolis „Fractile“ pritraukė 200 mln. eurų: taikosi į didėjantį inferencijos kamštį

    Jungtinės Karalystės puslaidininkių startuolis „Fractile“ pritraukė apie 200 mln. eurų B serijos investiciją, siekdamas kurti naujos kartos aparatinę įrangą dirbtinio intelekto inferencijai. Bendrovė teigia, kad augant didelių kalbos modelių panaudojimui, pagrindiniu ribojimu tampa ne vien mokymas, o laikas ir kaina, reikalingi rezultatams generuoti dideliu mastu.

    Investicijų raundui vadovavo keli rizikos kapitalo fondai, o gautos lėšos bus nukreiptos DI lustų ir sistemų kūrimui bei komandų plėtrai. Įmonė įkurta 2022 metais ir veikia su ambicija spręsti problemą, kurią technologijų rinkoje vis dažniau įvardija kaip inferencijos „butelio kaklelį“.

    Kas yra inferencijos problema?

    Inferencija – tai etapas, kai jau išmokytas DI modelis realiu laiku generuoja atsakymus: apdoroja užklausą, atlieka skaičiavimus ir pateikia rezultatą. Šis procesas tiesiogiai lemia naudotojo patirtį, paslaugos kainą ir tai, ar DI sprendimas apskritai ekonomiškai apsimoka dideliems srautams.

    Pastaruoju metu modeliai vis dažniau taikomi sudėtingesnėms užduotims, kurioms reikia ilgesnių generuojamų atsakymų ir didesnių kontekstų. Kuo daugiau teksto modelis turi „išlaikyti galvoje“ ir sugeneruoti, tuo labiau didėja skaičiavimų, atminties ir energijos sąnaudos.

    „Fractile“ teigia, kad riba jau čia

    Bendrovės vadovas ir įkūrėjas Walteris Goodwinas akcentuoja, kad pažangiausi DI modeliai jau pasiekė tašką, kai lemiamu veiksniu tampa laikas nuo užklausos iki galutinio atsakymo. Jo teigimu, ilgėjant generuojamoms sekoms ir didėjant užduočių sudėtingumui, dabartinė aparatinė įranga vis dažniau neleidžia išlaikyti reikiamo greičio už priimtiną kainą.

    „Mes viską pastatėme ant išvados, kad norint realiai atverti šią paslėptą vertę ir padaryti greitį įmanomą dideliu mastu, reikia iš esmės perkurti aparatinę įrangą, ant kurios veikiame su pažangiausiais DI modeliais“, – sakė Walteris Goodwinas.

    „Inferencija yra ir DI industrijos pajamų variklis, ir veiksnys, ribojantis jos plėtrą“, – sakė Walteris Goodwinas.

    „Techninės ir ekonominės inferencijos greičio ribos, ypač atminties pralaidumas, kuris dabartinėse architektūrose nespėja augti, yra tai, kas stabdo progresą“, – sakė Walteris Goodwinas.

    Ką keičia specializuoti DI lustai

    DI rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija kurti vis labiau specializuotą aparatinę įrangą konkrečioms užduotims, ypač inferencijai. Praktikoje tai reiškia bandymą sumažinti energijos sąnaudas vienam atsakymui, padidinti našumą ir geriau išnaudoti atminties pralaidumą, nes būtent duomenų judėjimas tarp atminties ir skaičiavimo blokų dažnai tampa brangiausia dalimi.

    „Fractile“ nurodo dirbanti ties lustų mikroarchitektūra, sistemų kūrimu ir gamybos procesų inovacijomis. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad tikslas nėra vien pagreitinti dabartinius scenarijus, o atverti naujus: ilgesnes užduočių grandines, sudėtingesnį planavimą, didesnės apimties analizę ir kitus DI pritaikymus, kuriuos šiandien riboja kaina ir trukmė.

    Įmonė skelbia plečianti komandas Londone, Bristolyje, San Fransiske ir Taipėjuje. Tokia geografija atspindi puslaidininkių sektoriaus realybę, kur pažangių lustų kūrimas remiasi tarptautinėmis talentų, projektavimo ir gamybos grandinėmis.

  • Londone įkurta DI startuolė „Recursive Superintelligence“ išėjo iš šešėlio: pritraukė 600 mln. eurų

    Londone įkurta DI startuolė „Recursive Superintelligence“ išėjo iš šešėlio: pritraukė 600 mln. eurų

    Londone įkurta dirbtinio intelekto (DI) startuolė „Recursive Superintelligence“ paskelbė išeinanti iš „stealth“ režimo ir pritraukusi apie 600 mln. eurų investiciją. Sandoris įvertino bendrovę maždaug 4,3 mlrd. eurų verte.

    Finansavimo etapui vadovavo GV ir „Greycroft“, o prie jo prisidėjo ir lustų gamintojai „Nvidia“ bei „AMD“. Bendrovė registruota Londone, biurus turi Londone ir San Fransiske, o komandoje, kaip skelbiama, dirba mažiau nei 30 žmonių.

    Įmonės pagrindinė idėja yra DI sistema, kuri galėtų sparčiai tobulėti analizuodama savo pačios veikimo rezultatus ir atlikdama iteracinius patobulinimus su minimalia žmogaus įsikišimo apimtimi. Tokia kryptis pastaruoju metu aptariama vis dažniau, nes didėja spaudimas rasti efektyvesnius būdus kelti modelių kokybę ne vien didinant skaičiavimo resursus.

    Kas stovi už startuolio?

    Vienas iš įkūrėjų yra generalinis direktorius Richardas Socheris, anksčiau ėjęs vyriausiojo mokslininko pareigas „Salesforce“. Kitas bendraįkūrėjas Timas Rocktäschelis yra Londono UCL profesorius ir buvęs „Google DeepMind“ mokslininkas.

    Startuolis taip pat telkia specialistus, dirbusius kitose didžiosiose technologijų bendrovėse, įskaitant „Meta“ ir „OpenAI“. Tokia komandos sudėtis investuotojams dažnai yra signalas, kad kuriamas produktas remiasi ne tik idėja, bet ir praktine patirtimi kuriant didelio masto DI sistemas.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    DI rinkoje ryškėja tendencija, kai nauji žaidėjai bando išsiskirti ne vien didesniais modeliais, o pačiu tobulinimo „varikliu“. Rekursyvaus tobulinimo kryptis siejama su siekiu kurti metodus, kurie leistų DI greičiau generuoti naujas hipotezes, testuoti sprendimus ir optimizuoti veikimą.

    Tokios ambicijos kelia ir papildomų klausimų dėl saugumo, valdymo bei atsakomybės, ypač kai kalbama apie sistemas, kurios pačios siūlo savo tobulinimo žingsnius. Bendrovė viešai akcentuoja saugaus progreso svarbą ir teigia, kad pradžioje daugiausia dėmesio skirs pačiam DI mokslui ir metodams, leidžiantiems DI kurti geresnį DI.

    „Greičiausias kelias į superintelektą bus DI, kuris rekursyviai tobulina pats save, pasitelkdamas atvirus algoritmus, skatinančius nuolatinę inovaciją“, – teigiama bendrovės paskelbtame pareiškime.

    „Pirmiausia sutelksime dėmesį į DI mokslo pažangą, tačiau sukurti metodai vėliau gali padėti spartinti pokyčius ir kitose mokslo srityse“, – priduriama tame pačiame pareiškime.

    „Recursive Superintelligence“ nėra vienintelė įmonė, ieškanti naujų būdų DI pažangai paspartinti. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje minimos ir kitos iniciatyvos, siekiančios alternatyvių architektūrų ar mokymo strategijų, kurios sumažintų priklausomybę nuo vien tik vis didesnių duomenų kiekių ir skaičiavimo galios.

  • Bukarešto „DesignVerse“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų: DI žada greičiau atnaujinti aviacijos sistemas

    Bukarešto „DesignVerse“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų: DI žada greičiau atnaujinti aviacijos sistemas

    Bukarešte įsikūręs verslo programinės įrangos startuolis „DesignVerse“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų ankstyvosios stadijos investicijų. Bendrovė kuria DI pagrįstą platformą, skirtą greitinti didelių organizacijų programinės įrangos modernizavimą, ypač ten, kur vis dar veikia seni, kritinės svarbos sprendimai.

    Investicijų raunde dalyvavo rizikos kapitalo fondai Begin Capital, Gapminder VC, Underline Ventures, taip pat keli strateginiai verslo angelai. „DesignVerse“ teigia, kad gautos lėšos bus skirtos inžinerinei komandai plėsti ir augimui Europoje bei JAV.

    Įmonę 2024 metais įkūrė Andrei Manolache ir Robert Dragutoiu. Startuolis orientuojasi į organizacijas, kurios turi sudėtingas architektūras, vidines taisykles, saugumo reikalavimus ir daug techninės dokumentacijos, tačiau nori greičiau atnaujinti veiklos sistemas.

    Kaip veikia platforma

    „DesignVerse“ platforma remiasi principu, kad didelėse įmonėse daug laiko prarandama verčiant dizaino sprendimus į gamybinį kodą. Dizaineriai apibrėžia vartotojo sąsajas ir logiką, o inžinieriams tenka tai iš naujo interpretuoti, kas dažnai baigiasi neatitikimais, vėlavimais ir papildomomis iteracijomis.

    Startuolis teigia, kad jo DI sprendimas „įžemina“ generavimą organizacijos kontekste: naudoja dizaino sistemas, komponentų bibliotekas, architektūros šablonus ir techninę dokumentaciją. Tikslas yra generuoti programų dalis taip, kad jos atitiktų esamus ar planuojamus technologinius standartus bei inžinerines praktikas.

    „Didelės organizacijos vis dar praranda milžinišką kiekį laiko versdamos dizaino darbą į gamybinę programinę įrangą. Dizaineriai sukuria sumanymą, bet inžinieriai privalo jį rankiniu būdu perinterpretuoti ir perstatyti, o tai sukelia neatitikimus ir vėlavimus“, – sakė „DesignVerse“ vadovas Andrei Manolache.

    „DesignVerse“ sprendimas, pasak įmonės, siekia pašalinti šią trintį, kad komandos galėtų greičiau patikrinti elgseną su verslo atstovais ir mažinti atotrūkį tarp dizaino ir kūrimo. Tai ypač aktualu įmonėms, kuriose dirba daug komandų, o produktai vystomi ilgus metus.

    EUROCONTROL atvejis ir saugumo kontekstas

    „DesignVerse“ nurodo, kad platformą jau naudoja kritinės svarbos organizacijos, tarp jų ir EUROCONTROL, koordinuojanti oro eismą Europoje. Startuolio teigimu, per kiek daugiau nei mėnesį buvo modernizuota apie 15 metų senumo aplikacija, kai įprastais metodais tai galėjo užtrukti apie pusmetį.

    Tokio pobūdžio projektuose svarbiausia ne vien greitis, bet ir patikimumas, sauga bei kibernetinis atsparumas. Aviacijos sektoriuje programinės įrangos pakeitimai dažnai tikrinami griežčiau ir diegiami atsargiau, todėl įrankiams, kurie spartina kūrimą, tenka atitikti aukštesnę kartelę nei prototipavimo aplinkoje.

    „Aviacija yra pramonė, kurioje inovacijų ciklas paprastai lėtesnis nei kitose srityse. EUROCONTROL vykdome didžiausią iki šiol skaitmeninės transformacijos programą ir siekiame spartinti modernizaciją, neaukodami patikimumo, saugos ir saugumo“, – teigiama EUROCONTROL komentare.

    Pajamos ir artimiausi planai

    „DesignVerse“ skelbia, kad per mažiau nei penkis mėnesius pasiekė apie 820 000 eurų metinių pasikartojančių pajamų rodiklį, o augimą lėmė įmonių klientai iš jautrių sektorių. Tokie skaičiai ankstyvoje stadijoje rodo, kad rinka noriai perka sprendimus, kurie mažina modernizavimo sąnaudas ir riziką.

    Bendrovė pabrėžia, kad daug DI kodavimo įrankių sukurti eksperimentams, tačiau didelėms organizacijoms svarbiausia integracija su esama architektūra ir saugus veikimas gamybinėje aplinkoje. Todėl „DesignVerse“ prioritetas yra konteksto sluoksnis, leidžiantis išlaikyti nuoseklumą tarp komandų ir mažinti fragmentaciją.

    Gavusi naują finansavimą įmonė planuoja didinti inžinerinius pajėgumus, tobulinti produktą ir plėsti diegimus. Anksčiau „DesignVerse“ buvo pritraukusi apie 660 000 eurų priešankstyvųjų investicijų, kurios leido sukurti platformos branduolį ir pradėti darbus su pirmaisiais dizaino partneriais.

  • DI elektrikai, ne pakeisti: Italijos „Gyver“ pritraukė 1,4 mln. eurų ir taikosi į talentų krizę

    DI elektrikai, ne pakeisti: Italijos „Gyver“ pritraukė 1,4 mln. eurų ir taikosi į talentų krizę

    Italijos Brešijoje įkurta startuolė „Gyver“ pranešė pritraukusi 1,4 mln. eurų „pre-seed“ investiciją, kuri bus skirta technologijai stiprinti ir plėtrai. Bendrovė kuria pokalbiu paremtą įdarbinimo platformą elektrikams ir jų darbdaviams, o DI čia naudojamas ne darbuotojams pakeisti, bet jų darbui pagreitinti.

    Investicijų raundui vadovavo fondas „Brighteye“, taip pat prisidėjo „āltitude“, „Vento Ventures“, „Zanichelli Venture“, esamas investuotojas „Antler“ ir keli verslo angelai. Įmonė teigia, kad finansavimas leis gerinti kandidatų atranką, darbdavių patirtį ir kurti automatizuotus darbo procesus, paremtus DI.

    „Norime, kad elektriko darbas būtų toks pat geidžiamas, kaip rizikos kapitalo investuotojo ar žinomo verslininko. Elektrikai yra vieni svarbiausių, bet labiausiai pamirštų darbuotojų“, – sakė „Gyver“ vienas iš įkūrėjų Francesco Defendi.

    „Gyver“ įkurta 2024 metų rudenį per „Antler“ rezidenciją, ją įkūrė F. Defendi, Leo Acciarri ir Mattia Zarrelli. Anksčiau jie dirbo su saulės elektrinių diegimu smulkiose ir vidutinėse pramonės įmonėse, kur, jų teigimu, aiškiai pamatė, kaip greitai „užsikemša“ projektų eiga pritrūkus kvalifikuotų rankų.

    Įmonės logika paprasta: elektra tampa modernios ekonomikos „kraujotaka“, tačiau kvalifikuotų elektrikų trūkumas auga greičiau nei įprasti įdarbinimo kanalai spėja prisitaikyti. Atnaujinami elektros tinklai, plečiasi atsinaujinančios energetikos projektai, kyla duomenų centrų paklausa, o gamyboje ir infrastruktūroje daugėja automatizacijos sprendimų, kuriems būtina patikima elektros ūkio priežiūra.

    „Gyver“ teigia, kad Europos Sąjungoje yra apie 28 mln. kvalifikuotų „blue-collar“ darbuotojų, tačiau iki 2030 metų gali prireikti dar maždaug 5,8 mln. papildomų specialistų. Elektrikų rinka čia išsiskiria tuo, kad darbo paklausa didėja dėl elektrifikacijos ir senėjančios visuomenės, o pasiūlą riboja ilgas parengimo kelias ir profesijos įvaizdis.

    Startuolio kuriama sistema orientuota į tai, kaip elektrikai realiai ieško darbo: per rekomendacijas ir „iš lūpų į lūpas“ veikiančius kontaktus. Pokalbio principu veikianti platforma turėtų surinkti kandidatų patirtį, kompetencijas ir pageidavimus, o darbdaviams suteikti galimybę greičiau rasti tinkamus žmones, sumažinant atrankos laiką.

    Vėlesniuose etapuose „Gyver“ planuoja plėstis į kvalifikacijos kėlimą, mokymus ir produktyvumo įrankius. Bendrovė mini tikslą dešimteriopai padidinti rankų darbo profesijų našumą, panašiai kaip programinė įranga pakeitė biuro darbą, o techninėje dalyje akcentuoja tokias sritis kaip elektros projektavimas ir PLC sprendimai.

    „Brighteye“ partneris David Guérin pabrėžė, kad šioje srityje svarbus niuansas yra DI paskirtis. „„Gyver“ naudoja DI ne tam, kad pakeistų kvalifikuotus elektrikus, o tam, kad kiekvienas jų būtų produktyvesnis ir vertingesnis“, – sakė D. Guérin.

    „Gyver“ teigimu, naujausias finansavimas bus nukreiptas į DI agentus ir darbo eigas, kurios automatizuoja pasikartojančias užduotis, padeda sparčiau suvesti duomenis ir sklandžiau suderinti darbdavių bei kandidatų lūkesčius. Tokie sprendimai, pasak bendrovės, gali tapti vienu iš būdų mažinti struktūrinį darbo jėgos trūkumą, kai projektų apimtys auga greičiau nei paruošiami nauji specialistai.

  • Barselonos „Dolfin“ pritraukė 2,1 mln. eurų: DI platforma žada greitesnį pardavimų komisinių skaičiavimą

    Barselonos „Dolfin“ pritraukė 2,1 mln. eurų: DI platforma žada greitesnį pardavimų komisinių skaičiavimą

    Barselonoje įsikūręs startuolis „Dolfin“ uždarė 2,1 mln. eurų „Seed“ investicijų etapą, skirtą produkto plėtrai ir augimui Europoje bei JAV. Bendrovė kuria DI gimtą platformą, padedančią įmonėms valdyti pardavimų komisinių ir paskatų planus.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas Swanlaab, taip pat prisidėjo Archipelago Next, Inveready ir Dozen. Startuolis teigia, kad naujos lėšos bus nukreiptos į produkto tobulinimą ir komandos, atsakingos už plėtrą rinkoje, stiprinimą.

    Problema, kurią pažįsta daug įmonių

    „Dolfin“ taikosi į situaciją, kuri daugelyje organizacijų tapusi kasdienybe: komisinių skaičiavimas vis dar remiasi skaičiuoklėmis, rankinėmis patikromis ir nuolatiniu duomenų taisymu. Kai pardavimų taisyklės keičiasi ketvirčio viduryje, o klientų priskyrimai ar planų struktūra koreguojami, procesas neretai virsta kelių savaičių derinimu tarp pardavimų operacijų, finansų ir personalo komandų.

    Tokiose grandinėse atsiranda ir kita rizika: pardavėjams trūksta aiškumo, kaip konkretūs sandoriai paveiks jų uždarbį, o vadovams sudėtinga greitai įvertinti, ar paskatų sistema iš tiesų skatina norimą elgesį. Praktikoje tai reiškia daugiau ginčų dėl skaičių, daugiau laiko aiškinimams ir mažiau pasitikėjimo pačia motyvavimo sistema.

    Kaip veikia „Dolfin“ platforma

    Startuolis teigia, kad platforma leidžia kurti, valdyti ir keisti komisinių planus be sudėtingų diegimų ir be išorinių konsultantų. Sprendimas orientuotas į RevOps, finansų ir kompensacijų komandas, kurios dažniausiai prisiima atsakomybę už taisyklių administravimą ir atsiskaitymų tikslumą.

    Įrankis integruojamas su pagrindinėmis įmonių sistemomis, įskaitant CRM, ERP ir HRIS, todėl komisinių skaičiavimams reikalingi duomenys gali būti sujungti į vieną procesą. „Dolfin“ teigimu, diegimas, kuris anksčiau galėdavo trukti iki pusmečio, dabar sutrumpėja iki kelių savaičių, o komisinių ciklai, reikalavę kelių dienų rankinių patikrų, gali būti uždaromi per kelias valandas.

    „Daugelis komandų mano, kad jų kompensacijų sistema nesugedusi. Tačiau kiekvieną ketvirtį jos praleidžia savaites ją taisydamos, aiškindamos ir ieškodamos būdų apeiti problemas. „Dolfin“ sukūrėme, nes žinojome, kad yra geresnis būdas suderinti žmonių ambicijas su verslo tikslais“, – sakė „Dolfin“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Daniel Seror.

    Platforma taip pat skirta pačiai pardavimų komandai: darbuotojai realiu laiku gali matyti, kaip jų veiksmai ir sandoriai keičia uždarbį, ar jie juda link tikslo ir kokie žingsniai galėtų padėti pasiekti kitą lygį. Tokia skaidrumo logika pastaraisiais metais tampa vis svarbesnė, nes įmonės siekia mažinti laiką, skirtą ginčams dėl komisinių, ir didinti pasitikėjimą atlygį lemiančiomis taisyklėmis.

    Kodėl DI čia svarbus

    „Dolfin“ pabrėžia, kad DI buvo integruotas į produktą nuo pirmos dienos, o tai, anot bendrovės, suteikia pranašumą prieš tradicinius sprendimus, kuriems taisyklių pakeitimams dažnai reikia brangių diegimo projektų. Startuolis tikina, kad naujas paskatų planas gali būti paleidžiamas per valandas, o trumpalaikės, iki 48 valandų trunkančios motyvacinės kampanijos gali būti įgyvendinamos be atskiros diegimo komandos.

    Įmonė įkurta 2023 metais ir nurodo turinti SOC 2 atitiktį, kuri dažnai laikoma svarbia saugumo ir procesų kontrolės žyme dirbant su jautriais verslo duomenimis. „Dolfin“ taip pat teigia dirbanti su organizacijomis, kurių metinės pajamos viršija 851 mln. eurų.

    „Paskatų kompensacijos visada buvo sudėtingos. Pasikeitė tai, kad pagaliau galime padaryti jas paprastas žmonėms, kurie jomis naudojasi. Mūsų tikslas padėti įmonėms kurti paskatas, kurios iš tiesų skatina rezultatus, ir suteikti visoms komandoms aiškumą, kaip generuojamos pajamos ir kaip galima maksimaliai padidinti uždarbį“, – sakė „Dolfin“ produkto vadovas ir vienas įkūrėjų Antoni Bardina.

    Po investicijų „Dolfin“ planuoja spartinti produkto vystymą ir plėsti pardavimų bei rinkodaros funkcijas pagrindinėse Europos ir JAV rinkose. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją: įmonės vis aktyviau ieško sprendimų, kurie sumažintų rankinį darbą, pagreitintų komisinių uždarymą ir realiu laiku sujungtų paskatas su strateginiais pardavimų tikslais.