CP v2

Blog

  • Prancūzijos „Mantle8“ pritraukė 31 mln. eurų: natūralaus vandenilio paieškai ruošia gręžimo kampaniją

    Prancūzijos „Mantle8“ pritraukė 31 mln. eurų: natūralaus vandenilio paieškai ruošia gręžimo kampaniją

    Grenoblyje įsikūrusi Prancūzijos natūralaus vandenilio žvalgybos bendrovė „Mantle8“ pritraukė 31 mln. eurų A serijos investiciją. Po šio raundo bendras įmonės finansavimas siekia 37 mln. eurų, o kapitalas bus skirtas intensyviai žvalgybai ir realiems gręžiniams.

    Investicijai vadovavo fondas „Sandwater“, prie jo prisijungė „Breakthrough Energy Ventures“, „Bpifrance“ valdomas „Ecotechnologies 2“ fondas, „IP Group“, „Wind Capital“ ir „Calderion“. Įmonė teigia, kad per artimiausius dvejus metus sieks įgyvendinti vieną ambicingiausių natūralaus vandenilio žvalgybos ir gręžimo programų pasaulyje.

    „Natūralaus vandenilio egzistavimas yra gerai pagrįstas mokslo faktas, tačiau tikrasis iššūkis buvo rasti laisvo, aukšto grynumo vandenilio sankaupas, kurios būtų komerciškai perspektyvios“, – sakė „Mantle8“ įkūrėjas ir vadovas Emmanuelis Masini.

    Natūralus vandenilis, kartais vadinamas geologiniu vandeniliu, skiriasi nuo įprastai gaminamo vandenilio tuo, kad susidaro ir kaupiasi po žeme dėl natūralių geocheminių procesų. Jei tokios sankaupos yra pakankamai didelės, sandarios ir nuolat papildomos, teoriškai galima išgauti mažesnės anglies pėdsako energijos žaliavą be tradicinės gamybos grandinės.

    „Mantle8“ teigia kurianti nuosavą požeminio modeliavimo ir žvalgybos technologijų rinkinį, įskaitant platformą „HOREX“, kurią įmonė apibūdina kaip daugiafizikį sprendimą, leidžiantį sudaryti keturių matmenų aktyvių vandenilio sistemų vaizdus. Bendrovė taip pat akcentuoja žvalgybos metodiką, kuri ieško trijų sąlygų sutapimo: vandenilį generuojančio šaltinio, nuolatinio papildymo ir pakankamai sandaraus telkinio.

    Įmonės teigimu, technologinis priėjimas turėtų mažinti žvalgybos riziką ir kaštus, o ekonominiai modeliai leidžia svarstyti gamybos savikainą iki maždaug 0,80 euro už kilogramą. Praktikoje galutinę kainą lems gręžinių sėkmė, telkinių geologinės savybės, gavybos debitas, grynumas ir infrastruktūros poreikiai.

    „Per artimiausius dvejus metus turime įrodyti, kad technologijos identifikuotos aktyvios vandenilio sistemos gali užtikrinti stabilų ir komerciškai pagrįstą srautą“, – sakė „Mantle8“ valdybos pirmininkas Bartas Markusas.

    Natūralaus vandenilio tema Europoje pastaruoju metu įgauna pagreitį dėl energetinio saugumo ir dekarbonizacijos tikslų. Vis dėlto rinka dar ankstyvoje stadijoje: svarbiausi klausimai susiję su telkinių paplitimu, gavybos masteliu, aplinkosauginiais reikalavimais, leidimų procedūromis ir tuo, kaip tokia žaliava būtų integruota į esamas vandenilio tiekimo grandines.

    „Mantle8“ įkurta 2019 metais ir skelbia siekianti iki 2030 metų pasiekti komerciškai gyvybingą natūralaus vandenilio gamybą. Bendrovė nurodo, kad kapitalą naudos pasaulinio projektų portfelio vietų atrankai, jų reitingavimui ir gręžiniams, kurie turėtų patvirtinti sankaupų faktą, įvertinti apimtį, grynumą bei telkinio kokybę.

  • Pavojingas „mini kiaušinių“ triukas užkariavo tinklus: gydytojai įspėja dėl salmonelių

    Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta vadinamasis „mini kiaušinių“ trendas: žmonės užšaldo kiaušinius su lukštu, vėliau juos pjausto ir kepa ar verda gabalėliais. Maisto saugos specialistai įspėja, kad toks eksperimentas gali padidinti apsinuodijimo riziką ir net baigtis trauma virtuvėje.

    Pagrindinė problema ta, kad užšalęs kiaušinis gali įskelti lukštą. Per mikroįtrūkimus į vidų lengviau patenka bakterijos, tarp jų ir salmonelės, o vizualiai to galima ir nepastebėti.

    „Kai lukštas įskyla, apsauginis barjeras susilpnėja, o tai padidina mikroorganizmų patekimo į kiaušinį tikimybę“, – aiškina maisto saugos ekspertai, vertindami šio trendo keliamas rizikas.

    Dar viena grėsmė yra netolygus terminis apdorojimas. Užšaldyto kiaušinio gabalėliai gali greitai apskrusti ar pervirti išorėje, bet viduje likti nepakankamai įkaitę, todėl bakterijos gali išlikti gyvybingos.

    Salmoneliozė dažniausiai pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, šaltkrėčiu, pykinimu, pilvo spazmais ar vėmimu, o simptomai gali tęstis kelias dienas. Didesnė sunkių komplikacijų rizika siejama su vaikais iki 5 metų, vyresnio amžiaus žmonėmis, nusilpusio imuniteto asmenimis, o nėštumo metu infekcija gali būti ypač pavojinga.

    Svarbu įvertinti ir buitinį pavojų: šaldytą kiaušinį pjaustyti sunku, jis gali būti slidus, todėl didėja įpjovimų ir kitų traumų tikimybė. Dėl to tokie eksperimentai virtuvėje neretai kelia daugiau problemų nei naudos.

    Ką daryti, jei kiaušinis sušalo?

    Maisto saugos rekomendacijose pabrėžiama: jei kiaušinis su lukštu sušalo šaldiklyje ar šaldytuve, saugiausia jo nenaudoti. Praktikoje tai reiškia, kad kiaušinį, kuris sušalo su lukštu, reikėtų išmesti, o ne bandyti atitirpinti ir gaminti.

    Jei norisi kiaušinius užšaldyti ateičiai, saugesnis kelias yra užšaldyti ne kiaušinį su lukštu, o jo turinį. Tam baltymus ir trynius galima išplakti kartu ir sandariai užšaldyti, o vėliau atitirpinti šaldytuve ir naudoti termiškai apdorojamiems patiekalams.

    Kaip laikyti kiaušinius saugiau

    Kiaušinius rekomenduojama laikyti originalioje dėžutėje arba uždarame inde, nes lukštas yra porėtas ir lengvai sugeria kvapus. Geriausia juos dėti šaldytuvo lentynoje, o ne durelėse, kur temperatūra dažniau svyruoja.

    Taip pat patariama kiaušinių neplauti prieš laikymą, nes vanduo gali nuplauti natūralų apsauginį sluoksnį. Plauti verta tik prieš pat naudojimą, o ruošiant patiekalus užtikrinti pakankamą terminį apdorojimą.

    Jei kyla abejonių dėl šviežumo, galima atlikti vandens testą: šviežias kiaušinis skęsta ir guli dugne, senesnis gali stotis vertikaliai, o iškilęs į paviršių dažniausiai laikomas nebetinkamu vartoti. Vis dėlto saugiausia vadovautis laikymo sąlygomis ir galiojimo terminu, o rizikingų internetinių triukų geriau atsisakyti.

  • Trys netikėti mažai kaloringi patiekalai: sąraše ir pica bei šaurma – štai kaip rinktis

    Mažai kaloringa nereiškia nuobodu

    Svorį metant ar norint valgyti lengviau, dažnai pirmiausia atsisakoma „sunkių“ patiekalų. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad vien patiekalo pavadinimas dar nepasako jo maistingumo ar kaloringumo.

    Daug ką lemia porcijos dydis, gaminimo būdas ir sudėtis: kiek yra daržovių, baltymų, kokie riebalai ir kiek pridėtinio cukraus ar padažų. Todėl kai kurie iš pirmo žvilgsnio netikėti pasirinkimai gali tikti ir lengvesnei mitybai.

    Burokėlių sriuba ar barščiai: sotumas iš daržovių

    Daržovių pagrindu verdama sriuba dažnai būna palyginti mažo kaloringumo, ypač jei ji ruošiama be riebių mėsos dalių ir be perteklinio aliejaus. Barščiai gali būti sotūs dėl skaidulų, o daržovės po virimo jų nepraranda.

    Terminis apdorojimas gali sumažinti dalį vitaminų, tačiau skaidulos, kurios svarbios sotumui ir žarnyno veiklai, išlieka. Kad patiekalas būtų labiau subalansuotas, dažnai rekomenduojama įtraukti liesesnį baltymų šaltinį.

    „Barščius verta virti su liesesne mėsa, pavyzdžiui, vištiena ar veršiena, o baltymų kiekį prireikus papildyti atskira mėsos porcija“, – sako mitybos specialistė.

    Pica: viskas priklauso nuo pasirinkimų

    Pica dažnai laikoma kaloringu greitu maistu, tačiau jos maistinė vertė labai skiriasi. Didžiausi skirtumai atsiranda dėl porcijos, tešlos tipo, sūrio kiekio ir to, kiek yra daržovių bei baltymų.

    Lengvesniam pasirinkimui dažniau siūloma rinktis pomidorų padažo pagrindą, daugiau daržovių ir baltymingus priedus, pavyzdžiui, vištieną ar liesesnę mėsą. Jūros gėrybės taip pat gali būti tinkamas variantas, jei nepadauginama riebių padažų ir sūrio.

    Gaminant namuose, tešlai dažnai pasirenkami viso grūdo miltai ar kietųjų kviečių produktai, nes taip padidinamas skaidulų kiekis. Vis dėlto net ir „pagerinta“ pica išlieka patiekalas, kur svarbiausia saikas.

    Šaurma: subalansuota, jei atsargiai su padažu

    Šaurma gali būti gana subalansuotas patiekalas, jei joje yra pakankamai daržovių ir liesesnės mėsos, o padažas nėra riebus. Lavašas suteikia angliavandenių, mėsa ar ankštiniai gali tapti baltymų šaltiniu, daržovės prideda skaidulų.

    Dažna problema – padažai, ypač gaminami su daug rafinuotų riebalų. Dėl to kaloringumas gali šoktelėti net tada, kai pati mėsa ir daržovės yra tinkamos.

    „Užsakant šaurmą didžiausia rizika slypi padaže: jis dažnai būna riebus, todėl verta jo atsisakyti arba paprašyti labai mažai“, – aiškina specialistė.

    Norint realiai sumažinti dienos kaloringumą, paprastai efektyviausia ne „uždrausti“ mėgstamus patiekalus, o koreguoti porciją ir sudėtį. Daugumai žmonių papildomas dėmesys daržovių kiekiui, baltymams ir padažams duoda greitesnį rezultatą nei griežti ribojimai.

  • Nustebins gydytojo įspėjimas: šis saldumynų pakaitalas naudos beveik neduoda

    Daugelis norėdami atsisakyti saldainių renkasi džiovintus vaisius, pavyzdžiui, džiovintus bananus, slyvas ar džiovintus abrikosus. Tačiau toks pakeitimas ne visada reiškia sveikesnį pasirinkimą, ypač jei suvalgomi dideli kiekiai.

    Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad džiovinant vaisius iš jų pašalinamas vanduo, todėl cukrų ir kalorijų koncentracija viename kąsnyje smarkiai išauga. Dėl to lengva suvalgyti gerokai daugiau, nei suvalgytume šviežių vaisių, ir nepastebimai viršyti rekomenduojamą energijos kiekį.

    „Iš džiovintų vaisių tikrai negausite daugiau naudos nei iš šviežio vaisiaus, o suvalgyti jų galima kelis kartus daugiau“, – sakė medikė.

    Praktinis skirtumas paprastas: jei kelių šviežių slyvų dažnai pakanka, džiovintos slyvos suvalgomos saujomis, nes jos mažesnės ir saldesnės. Be to, dalis parduotuvėse parduodamų džiovintų vaisių gali būti mirkyti cukraus sirupe, todėl toks užkandis prilygsta desertui.

    Dar viena svarbi detalė – pramoniniu būdu džiovinti vaisiai neretai apdorojami konservantais, kad išlaikytų ryškią spalvą ir ilgiau negestų. Vienas dažniausiai naudojamų junginių yra sieros dioksidas, galintis sukelti jautresnių žmonių alergines reakcijas ar kvėpavimo takų dirginimą.

    Kada džiovintų vaisių geriau nepirkti?

    Renkantis džiovintus vaisius verta atkreipti dėmesį į spalvą. Jei džiovinti abrikosai, razinos ar obuoliai atrodo neįprastai ryškūs, beveik kaip švieži, tai gali būti požymis, kad jie apdoroti medžiagomis, padedančiomis išlaikyti spalvą.

    Taip pat įtarimų turėtų kelti pernelyg blizgus, tarsi riebaluotas paviršius. Kartais toks efektas atsiranda dėl apdorojimo aliejumi ar glicerinu, kuris pagerina išvaizdą, bet gali maskuoti prastesnę kokybę arba netinkamas laikymo sąlygas.

    Jei džiovinti vaisiai sulipę į gumulus, tai gali reikšti per didelę drėgmę, prasidedantį rūgimą arba netinkamą sandėliavimą. Tokiais atvejais didėja pelėsio rizika, o pelėsis džiovintuose produktuose gali būti ne tik paviršiuje, bet ir viduje.

    Dar vienas ženklas – aitrus cheminis kvapas, primenantis sierą, plastiką ar nenatūralų aromatą. Tokie džiovinti vaisiai gali būti apdoroti arba laikyti netinkamai, todėl geriau rinktis neutralaus kvapo, natūralios išvaizdos produktą.

    Kiek vaisių per dieną yra saikinga?

    Vaisiai yra svarbi subalansuotos mitybos dalis, tačiau net ir juos rekomenduojama vartoti saikingai. Dažnai minima orientacinė norma suaugusiam žmogui yra apie 350 gramų vaisių per dieną, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo bendro raciono, fizinio aktyvumo ir sveikatos būklės.

    Jei norisi saldaus užkandžio, praktinė taisyklė paprasta: džiovintus vaisius geriau vertinti kaip desertą mažomis porcijomis, o kasdienybėje dažniau rinktis šviežius vaisius. Taip lengviau kontroliuoti suvartojamo cukraus kiekį ir išlaikyti sotumą nepadidinant kalorijų pertekliaus.

  • Demi Moore atvyko į Kanus: kelionės įvaizdis paprastas, bet vienas akcentas pavergė visus

    Demi Moore atvyko į Kanus: kelionės įvaizdis paprastas, bet vienas akcentas pavergė visus

    Kanuose žvilgsniai krypsta į Moore

    Kanuose prasidedantis kino festivalis šiemet žada išskirtinai stiprią autorinio kino programą, o dėmesį kursto ir ryškūs vardai žiuri gretose. Viena labiausiai aptariamų figūrų – aktorė Demi Moore, kurios sugrįžimas į festivalį stebimas ir kino, ir mados pasaulyje.

    Demi Moore šiemet dirbs žiuri kartu su pirmininku Park Chan-wooku bei tarptautine kūrėjų komanda, kurioje minimi ir Chloe Zhao, Stellan Skarsgård, Ruth Negga, Laura Wandel, Diego Céspedes, Paul Laverty bei Isaachas De Bankolé. Toks sąrašas rodo, kad Kanai ir toliau akcentuoja tarptautiškumą bei meninę drąsą.

    Kelionės derinys be pertekliaus

    Dar prieš oficialių renginių startą Moore buvo nufotografuota atvykusi į Kanus. Vietoj teatrališko įvaizdžio ji pasirinko kryptingą, bet patogų derinį, kuris vis dažniau tampa šiuolaikinių žvaigždžių vizitine kortele kelionių metu.

    Aktorė vilkėjo šviesius, tiesaus kirpimo džinsus, kurių kiek trumpesnis ilgis leido išryškėti avalynei. Prie jų priderinta kreminė, laisvesnio silueto „bomber“ tipo striukė išlaikė minimalistinę nuotaiką ir atrodė elegantiškai, nors akivaizdžiai orientuota į komfortą.

    Detalė, kuri padarė įspūdį

    Didžiausio dėmesio sulaukė avalynė – tamsūs, blizgaus paviršiaus klasikinio stiliaus mokasinai. Šis pasirinkimas įtvirtino vadinamąjį prabangaus kasdienio stiliaus principą, kai paprasti baziniai drabužiai „pakeliami“ vienu kokybišku akcentu.

    Mokasinai pastaraisiais sezonais grįžo į mados viršūnę kaip alternatyva sportbačiams: jie patogūs, dera prie džinsų ir kostiuminių kelnių, o kartu suteikia struktūros ir solidumo. Tokį posūkį skatina ir platesnė tendencija rinktis ilgaamžius, lengvai derinamus klasikinius drabužius bei aksesuarus.

    Įvaizdį užbaigė tamsūs saulės akiniai ir talpi rankinė su ryškesniu diržu, suteikę kelionėms būdingą praktiškumą. Moore pavyzdys dar kartą primena, kad Kanuose stiliaus istorijos gimsta ne tik ant raudonojo kilimo, bet ir oro uosto bei viešbučio maršrutuose.

  • Meghan Markle vėl sukėlė ažiotažą: naujame vaizdo įraše dėmesį pavogė jos džinsai

    Meghan Markle vėl sukėlė ažiotažą: naujame vaizdo įraše dėmesį pavogė jos džinsai

    Meghan Markle, toliau vystydama savo gyvenimo būdo prekės ženklą „As Ever“, pristatė atnaujintą interneto svetainę ir naują reklaminį vaizdo įrašą. Jame ji akcentuoja kryptį, kuri pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių tendencijų prabangos rinkoje: natūralūs atspalviai, paprastos formos ir kokybiškos medžiagos.

    Vaizdo įrašas buvo pastebėtas ne tik dėl prekės ženklo estetikos, bet ir dėl Markle aprangos. Komentuojantieji daugiausia dėmesio skyrė džinsams: aukšto liemens, plačiomis klešnėmis ir ryškesniais atvartais, kurie vizualiai primena šiuolaikinę amerikietiško darbo drabužio interpretaciją.

    Šis modelis siejamas su „Tracy James Collection“ ir dizainere Tracy James Robbins, kuri minima kaip Meghan Markle kaimynė ir bičiulė. Džinsus išskiria širdies formos galinių kišenių detalė, tapusi vienu atpažįstamiausių šio Kalifornijos prekės ženklo akcentų.

    Likusi derinio dalis taip pat atitiko nuosekliai formuojamą įvaizdį: džinsai buvo derinami su klasikine balta marškinių tipo palaidine, o įvaizdį užbaigė auksinės auskarų detalės. Tokie deriniai mados rinkoje dažnai priskiriami minimalistinei krypčiai, kurioje svarbiausia ne ryškūs raštai, o siluetas ir audinio kokybė.

    Kampanijoje Markle pasirodė ir su kitais santūriais, elegantiškais pasirinkimais, o tai dar labiau pakurstė kalbas apie galimą platesnį „As Ever“ asortimentą. Mados pasaulyje tokie signalai paprastai vertinami kaip bandymas ištestuoti auditorijos reakciją prieš naują produktų liniją, ypač kai viešumoje ima cirkuliuoti užuominos apie dydžių lenteles ar platesnę prekių struktūrą.

    Meghan Markle anksčiau yra užsiminusi, kad mada jai išlieka svarbi sritis, o jos vieši pasirinkimai neretai sukelia vadinamąjį „Meghan efektą“, kai konkretūs drabužiai ar aksesuarai greitai išperkami. Šįkart dėmesys sutelkėsi į vieną paprastą, tačiau lengvai atpažįstamą detalę, kuri, panašu, ir tapo pagrindiniu kampanijos aptarimo objektu.

  • Demi Moore ir Heidi Klum Kanuose pavogė dėmesį: suknelės be petnešėlių tapo vakaro hitu

    Demi Moore ir Heidi Klum Kanuose pavogė dėmesį: suknelės be petnešėlių tapo vakaro hitu

    Demi Moore buvo viena laukiamiausių šių metų Kanų kino festivalio viešnių. Aktorė atidarymo ceremonijoje pasirodė su blizgia sidabrine suknia be petnešėlių iš „Jacquemus“.

    Žvilganti, žvyneliais dekoruota suknelė išryškino sportišką siluetą, o atidengti pečiai ir raktikauliai suteikė įvaizdžiui lengvumo. Pastaraisiais sezonais būtent kaklo linijos ir pečių akcentavimas vėl grįžta į vakarinių drabužių centrą.

    Prie suknelės Moore derino įspūdingą daugiasluoksnį „Chopard“ deimantų vėrinį ir gėlės formos auskarus. Toks derinys atitiko Kanų raudonojo kilimo logiką, kur paprastesnį siluetą dažnai sustiprina prabangūs juvelyrikos akcentai.

    Raudonuoju kilimu žengė ir Heidi Klum, pasirinkusi persikinę aukštosios mados suknelę iš „Elie Saab“. Modelis taip pat buvo be petnešėlių, su ryškiu dekoltė, pabrėžtu liemeniu ir ilgu, teatrališką įspūdį kuriančiu šleifu.

    Centriniu Klum įvaizdžio akcentu tapo gėlinė detalė krūtinės srityje, o bendrą vaizdą papildė subtili deimantinė apyrankė ir aukštakulnės basutės atvirais pirštais. Švelnios retro bangos plaukuose sustiprino klasikinį glamour įspūdį.

    Nors abiejų žvaigždžių pasirinkimai skyrėsi spalvomis ir nuotaika, juos jungė vienas aiškus motyvas: suknelės be petnešėlių, pabrėžiančios pečius ir kaklo liniją. Toks siluetas laikomas universaliu raudonojo kilimo sprendimu, nes sukuria elegantišką proporciją ir leidžia išryškinti papuošalus.

    Mados industrijoje šis kirpimas nuolat sugrįžta bangomis, o pastaruoju metu jį stiprina ir platesnė tendencija atsisakyti griežtų amžiaus taisyklių. Moore ir Klum pasirodymas Kanuose dar kartą priminė, kad raudonasis kilimas vis dažniau priklauso ne tik debiutantėms, bet ir ikonoms, formuojančioms šiuolaikinį vakarinių įvaizdžių supratimą.

  • 5 suknelės iš 90-ųjų grįžta su trenksmu: kaip jas dėvėti 2026 metų pavasarį ir vasarą

    5 suknelės iš 90-ųjų grįžta su trenksmu: kaip jas dėvėti 2026 metų pavasarį ir vasarą

    90-ųjų suknelių siluetai 2026 metų pavasario ir vasaros sezonui sugrįžta ne kaip nostalgija, o kaip praktiški sprendimai kasdienai. Stilistai vis dažniau pabrėžia kontrastą: kuo suknelė lengvesnė ir labiau permatoma, tuo griežtesni gali būti ją lydintys sluoksniai ir avalynė.

    Vadinamoji nuogo kūno įspūdį kurianti suknelė, išpopuliarėjusi ant raudonųjų kilimų, šiandien persikelia į miestą. Kad įvaizdis atrodytų moderniai, ji derinama su platesniu vilnoniu švarku, ilgu paltu ar masyvesniais batais, o ne su vakariniais aksesuarais.

    „Svarbiausia yra balansas: permatomą audinį sušvelnina griežta forma, matinės tekstūros ir uždaresni siluetai“, – sako stilistė ir mados konsultantė.

    Smulkūs taškeliai, kuriuos 90-aisiais daugelis rinkosi progai, šiandien reikalauja šiuolaikinės interpretacijos. Kad raštas neatrodytų senamadiškai, madingi aštresni kirpimai, V formos iškirptė, asimetrija ar skeltukai, o lengvesnės medžiagos leidžia suknelėms judėti natūraliau.

    Plonų petnešėlių slip tipo suknelė išlieka vienu ryškiausių dešimtmečio simbolių, tačiau geriausiai atrodo, kai pasiūta įstrižai, kad audinys kristų laisvai. Praktikoje dažniau renkamasi satina ar šilkas, o miegamojo asociacijas išsklaido griežtesni deriniai su odine striuke, masyviais batais ar oversize švarku.

    Romantiškos gėlėtos suknelės, mini ar midi ilgio, su smulkiomis sagomis ar lengvu drapiravimu, 2026 metais vėl tampa universaliu pagrindu. Jos lengvai prisitaiko tiek prie grubaus, vyriško stiliaus detalių, tiek prie subtilių akcentų, o viską užbaigia patogi avalynė, tinkama ilgam ėjimui mieste.

    Minimalistinė midi suknelė be ryškių detalių primena 90-ųjų kapsulinės spintos filosofiją, kuri šiandien atgimsta dėl tvarumo ir sąmoningo vartojimo tendencijų. Neutralios spalvos, kokybiška vilna ar medvilnė ir aiškus siluetas leidžia mažiau pirkti, bet daugiau derinti.

    „Kai drabužis paprastas, svarbiausia tampa kokybė ir kritimas, o ne dekoras: tada suknelė dirba jums, o ne atvirkščiai“, – sako mados apžvalgininkė.

  • Kaip rengtis į Pirmąją komuniją, kad neprašaute? Stilistų taisyklės ir klaidos

    Kaip rengtis į Pirmąją komuniją, kad neprašaute? Stilistų taisyklės ir klaidos

    Artėjant Pirmosios komunijos sezonui, kvietimą gavę svečiai dažnai susiduria su tuo pačiu klausimu: kaip apsirengti, kad atrodytų šventiškai, bet neperžengtų ribos. Stilistai tai apibūdina kaip dienos eleganciją, kai apranga tvarkinga, kokybiška ir santūri, tačiau neprimena vakarinės šventės drabužių kodo.

    Komunija paprastai apima ir bažnyčios ceremoniją, ir šeimos pietus, todėl drabužiai turi būti patogūs kelioms valandoms. Praktinė taisyklė paprasta: rinkitės gerai krentančius audinius, tvarkingą kirpimą ir tokią aprangą, su kuria ramiai jausitės ir sėdėdami, ir stovėdami, ir fotografuodamiesi.

    Bažnyčioje galioja aiškūs etiketo akcentai, kuriuos verta prisiminti net ir šiltą dieną. Dažniausiai rekomenduojama prisidengti pečius, o trumpas rankoves ar suknelę be rankovių papildyti švarku, lengvu paltu ar šilko skara. Sijonų ir suknelių ilgis saugiausiai atrodo iki kelių ar midi.

    Didžiausia klaida yra supainioti šventę su vakarėliu: blizgučiai, ryškus žėrėjimas, metalizuoti audiniai ar korsetinio tipo viršutinė dalis dienos metu atrodo per sunkiai. Ne vietoje ir itin trumpas mini ilgis, gili iškirptė, atvira nugara ar permatomi audiniai be pamušalo, taip pat paplūdimio stiliaus drabužiai ir ryškiai nudėvėtas, nutrintas džinsas.

    Spalvų pasirinkimas dažniausiai siejamas su pavasariška nuotaika, todėl ypač tinka šviesūs tonai, pastelinės spalvos ir žemiški atspalviai. Dulkėta rožinė, šalavijų žalia, šviesiai mėlyna, levandų tonai, taip pat smėlio ar kreminės variacijos atrodo šventiškai ir nuotraukose išlieka estetiškos.

    Tuo pačiu patariama atsargiau vertinti visiškai juodą derinį nuo galvos iki kojų, nes jis daugeliui asocijuojasi su gedulu ir pavasarį gali atrodyti pernelyg sunkiai. Jei norisi tamsesnių spalvų, dažnai siūloma rinktis tamsiai mėlyną, sodrią žalią ar burgundišką atspalvį ir jį subalansuoti šviesesniais aksesuarais. Ryškūs neonai taip pat gali traukti dėmesį labiau nei pati proga.

    Nors dažniausias pasirinkimas išlieka suknelė, vis daugiau svečių renkasi modernias alternatyvas. Tvarkingas kostiumėlis su kelnėmis ar elegantiškas kombinezonas gali atrodyti ne mažiau šventiškai, jei medžiaga kokybiška, o siluetas pritaikytas figūrai. Ypač populiarūs šviesūs, neutralių tonų deriniai, kuriuos lengva papildyti minimalistiniais papuošalais.

    Aksesuarai komunijoje turėtų būti ne tik gražūs, bet ir praktiški. Aukšti, nestabilūs kulnai dažnai tampa išbandymu, todėl saugesnis sprendimas yra bateliai su tvirtesniu kulnu, žemesni kulniukai ar elegantiški mokasinai ir balerinos. Rankinei geriau rinktis mažesnį modelį, o papuošalus palikti subtilius, kad jie papildytų įvaizdį, o ne jį užgožtų.

    Jei kyla abejonių, patikimiausia kryptis yra santūrus, tvarkingas ir kuklus įvaizdis su viena aiškia stiliaus detale. Tokia apranga atitinka šventės nuotaiką, gerbia ceremonijos aplinką ir sumažina riziką, kad po renginio liks jausmas, jog pasirinkote netinkamai.

  • Pasaulis sparčiai išnaudoja smėlį: JT įspėja, kad statyboms jo gali pritrūkti greičiau nei manėme

    Pasaulis sparčiai išnaudoja smėlį: JT įspėja, kad statyboms jo gali pritrūkti greičiau nei manėme

    Smėlis, atrodytų, yra neišsenkamas išteklius, tačiau Jungtinės Tautos naujoje analizėje įspėja: pasaulinė paklausa auga taip sparčiai, kad kai kuriose vietose jis kasamas greičiau, nei gamta spėja jį atkurti. Didžiausią spaudimą kelia urbanizacija ir statybų sektorius, kuriam reikia vis daugiau betono, asfalto ir stiklo.

    JT Aplinkos programos (UNEP) vertinimu, kasmet pasaulyje sunaudojama apie 50 mlrd. tonų smėlio, žvyro ir skaldos, o tai daro šį išteklių vienu intensyviausiai eksploatuojamų po vandens. Prognozuojama, kad iki 2060 metų poreikis gali dar labiau išaugti, o esant dabartinėms tendencijoms kai kuriose rinkose tiekimas gali tapti vis labiau komplikuotas.

    Problema ta, kad natūralus smėlio atsikūrimas dažnai vyksta geologiniais procesais, trunkančiais labai ilgai. Dėl to, anot UNEP, globalus vartojimas daugelyje regionų pralenkia natūralų papildymą, o tai didina kainų, tiekimo grandinių ir aplinkosauginių konfliktų riziką.

    UNEP pabrėžia, kad pernelyg intensyvi gavyba gali griauti upių vagas, pakrančių zonas ir jūrų dugno ekosistemas, keisti nuosėdų judėjimą ir spartinti eroziją. Tai kenkia buveinėms, kurios svarbios daugeliui rūšių, įskaitant žuvis, vėžlius, paukščius ir krabus, o vietos bendruomenėms gali reikšti prarandamas pajamas iš žvejybos ar turizmo.

    Kai sausumoje lengviau pasiekiami telkiniai senka, vis daugiau dėmesio krypsta į gavybą iš jūros gelmių. UNEP atkreipia dėmesį, kad tai gali paliesti ir didelės biologinės įvairovės teritorijas, kai kuriais atvejais net saugomas zonas, todėl sprendimai turi būti vertinami ypač atsargiai.

    JT taip pat primena, kad smėlis gamtoje atlieka svarbias funkcijas: padeda formuoti ir stabilizuoti pakrantes, saugo nuo bangavimo poveikio, o nuosėdų pusiausvyra yra reikšminga ir gėlo vandens ištekliams pakrantėse. Todėl smėlio trūkumas nėra vien statybų sektoriaus klausimas, jis susijęs ir su prisitaikymu prie klimato kaitos padarinių.

    „Smėlis yra pirmoji mūsų gynybos linija nuo kylančio jūros lygio, audrų ir pakrančių vandeningųjų sluoksnių druskinimo, o šios grėsmės stiprėja dėl klimato kaitos“, – sakė UNEP atstovas Pascal Peduzzi.

    Ataskaitoje taip pat išskiriamas augantis susidomėjimas magnetitiniu smėliu, kartais vadinamu juoduoju smėliu. Jame yra vertingų mineralų, o magnetitas laikomas viena svarbiausių geležies rūdų, tačiau tokios gavybos plėtra taip pat didina spaudimą jautrioms teritorijoms.

    UNEP ragina valstybes ir pramonę pereiti prie geresnio smėlio išteklių valdymo, nes dabartinė priežiūra daugelyje šalių išlieka fragmentiška. Tarp siūlomų krypčių minimi griežtesni leidimų mechanizmai, aiškesnė gavybos apskaita, poveikio aplinkai vertinimas, taip pat didesnis perdirbtų statybinių medžiagų naudojimas ir efektyvesnės statybos technologijos, kurios mažina pirminių žaliavų poreikį.