Blog

  • Programa Powrót z Mocą: pagalba mamoms grįžtant į darbą po vaiko gimimo ir stipendijos

    Į darbo rinką po motinystės ar tėvystės atostogų grįžtančios mamos dažnai susiduria su dvejopu spaudimu: noru atkurti profesinį ritmą ir kartu išlaikyti naują šeimos kasdienybę. Tokiame kontekste pristatytas projektas Powrót z Mocą, skirtas padėti moterims sustiprinti pasitikėjimą savimi ir atnaujinti kompetencijas prieš sugrįžtant į darbą.

    Programos rengėjai remiasi tyrimų duomenimis, rodančiais, kad didelė dalis moterų po pertraukos nerimauja dėl grįžimo į darbą ir jaučia, jog per tą laiką jų įgūdžiai galėjo „atsilikti“ nuo rinkos. Praktikoje tai dažnai reiškia ne tik abejones dėl profesinių gebėjimų, bet ir realius barjerus, pavyzdžiui, sudėtingesnį prisitaikymą prie pasikeitusių procesų, technologijų ar naujų darbo formų.

    Kas laukia dalyvių?

    Powrót z Mocą koncepcija paremta idėja, kad grįžimas po vaiko gimimo yra ne vien asmeninis iššūkis, bet ir organizacinis procesas, kuriame svarbus darbdavių vaidmuo. Todėl programoje numatyta bendradarbiauti su darbdaviais, kurie taiko ar diegia šeimai palankius sprendimus, taip pat atsižvelgia į lankstumo poreikį.

    Dalyvėms žadamas mentorystės modelis ir psichologinis palaikymas, taip pat kompetencijų ugdymo dirbtuvės, orientuotos į praktines situacijas darbo rinkoje. Programa taip pat numato diagnostikos priemones, įskaitant asmenybės testą OPTO, paremtą Didžiojo penketo modeliu, kuris dažnai taikomas karjeros planavime ir asmeninių stiprybių įsivertinime.

    Ką sako organizatoriai?

    Pasak iniciatyvos atstovų, programos tikslas yra ne tik suteikti žinių, bet ir padėti susidėlioti realų veiksmų planą, su kuriuo grįžimas į darbą būtų sklandesnis. Akcentuojama, kad motinystės patirtis gali būti vertinama kaip papildomas stiprybių šaltinis, o ne „pauzė“ profesinėje biografijoje.

    „Grįžimas į darbo rinką po motinystės atostogų yra kupinas iššūkių, tačiau kartu tai ir didžiulio potencialo momentas. Norime parodyti moterims, kad jų profesinė ir gyvenimiška patirtis yra vertė, kurią galima paversti sėkme“, – sakė Ilona Peszko-Biskupska, fondo Polka XXI wieku viceprezidentė.

    „Powrót z Mocą yra ne tik edukacinis projektas, bet ir erdvė pasitikėjimui savimi auginti, patirtims keistis ir kurti ilgalaikius ryšius, kurie palaiko asmeninį bei profesinį augimą. Siekiame, kad dalyvės išeitų su konkrečiomis kompetencijomis, veiksmų planu ir vidine jėga keisti savo gyvenimą“, – pridūrė ji.

    Konkursas ir finansinė paskata

    Šalia mokymų ir konsultacijų programa numato konkursą moterims, kurios grįžta į profesinę veiklą po tėvystės ar motinystės pertraukos. Konkurso užduotis paprasta: dalyvės turi paaiškinti, kam skirtų 1 000 zlotų prizą, kad tai sustiprintų jų grįžimą į darbo rinką, ir kodėl pasirinko būtent tokį sprendimą.

    Nurodoma, kad atrinktos 10 laureačių gaus čekius, kurių vertė, perskaičiavus į eurus, siekia apie 230 eurų kiekvienai. Pinigus bus galima skirti tiek įgūdžių stiprinimui, pavyzdžiui, kursams ar darbo priemonėms, tiek gerovei ir pasitikėjimui savimi, kas dažnai tampa kritiniu veiksniu grįžtant į intensyvesnį darbo ritmą.

    Paraiškų konkursui laukiama iki 2026 metų gegužės 19 dienos, o rezultatus planuojama paskelbti 2026 metų gegužės 26 dieną, per Motinos dieną. Organizatoriai pabrėžia, kad vertinant bus ieškoma praktiškų ir motyvuotų atsakymų, atspindinčių realius poreikius grįžtant į darbą.

  • Henrietta Lacks istorija: kaip HeLa ląstelės pakeitė mediciną ir sukėlė klausimų dėl sutikimo

    Vizitas Baltimorėje

    1951 metų sausio 29 dieną Henrietta Lacks atvyko į Johns Hopkins ligoninę Baltimorėje pajutusi darinių gimdos kaklelio srityje ir neįprastą savijautą. Artimieji iš pradžių svarstė apie nėštumą, nes ji neseniai buvo pagimdžiusi, tačiau tyrimai atskleidė gerokai rimtesnę diagnozę – gimdos kaklelio vėžį.

    Tuo metu gydytojai paėmė du audinių mėginius: vieną iš, jų manymu, sveikos vietos, kitą – iš naviko. Pacientė nebuvo informuota, kad jos ląstelės taps ne tik diagnostikos, bet ir laboratorinių tyrimų medžiaga.

    HeLa ląstelių fenomenas

    Mėginiai pateko į tyrėjo George’o Otto Gey laboratoriją, kur iš naviko audinio buvo sukurta ląstelių linija, pavadinta HeLa pagal pirmąsias pacientės vardo ir pavardės raides. Ji tapo pirmąja plačiai naudojama „nemirtinga“ žmogaus ląstelių linija, gebančia daugintis ilgą laiką laboratorinėmis sąlygomis.

    HeLa išskirtinumas siejamas su tuo, kad vėžinės ląstelės išvengia įprasto dalijimosi limito, kuris stabdo daugumos sveikų ląstelių dauginimąsi. Dėl to jos tapo patikimu įrankiu eksperimentams, kuriems reikėjo stabilios, greitai augančios žmogaus kilmės medžiagos.

    Per dešimtmečius HeLa buvo naudojamos tiriant vėžį, virusines infekcijas, spinduliuotės poveikį, vaistų toksiškumą, ląstelių senėjimo mechanizmus, o taip pat ir kuriant bei tikrinant kai kurias vakcinų technologijas. Šios ląstelės prisidėjo prie standartizuotos laboratorinės praktikos, kai skirtingose šalyse galima lyginti panašių bandymų rezultatus, naudojant tą pačią biologinę medžiagą.

    HeLa istorijoje yra ir neįprastas epizodas – ląstelės buvo siunčiamos į kosmosą, siekiant suprasti, kaip žmogaus ląstelės elgiasi mikrogravitacijos sąlygomis. Nors ne visos hipotezės pasitvirtino, tokie bandymai padėjo plėsti žinias apie ląstelių biologiją už Žemės ribų.

    Sutikimas ir teisių klausimai

    Henrietta Lacks mirė 1951 metų spalio 4 dieną, būdama 31 metų, o vėžys buvo išplitęs po visą organizmą. Vėliau, peržiūrint medicininius įrašus, buvo nurodoma, kad pirminės išvados dėl ligos tipo galėjo būti netikslios, o tikslesnė klasifikacija nustatyta tik po daugelio metų.

    Jos ląstelės tapo pasaulinio masto mokslo priemone, tačiau nei ji, nei jos šeima ilgą laiką negavo aiškios informacijos apie tai, kaip plačiai audiniai buvo naudojami ir komercializuojami. Tai išryškino problemą, kuri šiandien laikoma bioetikos pamoka: paciento informuotas sutikimas, duomenų privatumas ir skaidrumas, kai biologinė medžiaga vėliau virsta mokslinių tyrimų ar verslo pagrindu.

    Ilgainiui Henrietos šeima siekė pripažinimo, atsakomybės ir teisingumo, o kai kurie ginčai su biotechnologijų bendrovėmis baigėsi susitarimais, kurių sąlygos ne visada buvo viešos. Ši istorija paskatino platesnes diskusijas apie tai, kam priklauso žmogaus audiniai po jų paėmimo, kaip turėtų būti dalijamasi nauda ir kokias pareigas institucijos turi pacientui.

    HeLa ląstelių linija iki šiol naudojama tūkstančiuose laboratorijų, tačiau pasakojimas apie Henriettą Lacks primena, kad už kiekvieno mėginio yra žmogus ir jo šeima. Tai viena ryškiausių XX amžiaus medicinos istorijų, vienu metu tapusi ir mokslo pažangos simboliu, ir perspėjimu apie etikos ribas.

  • Mabel Staupers: slaugytoja, kuri privertė JAV kariuomenę atsisakyti rasinių ribojimų

    Kelias nuo Barbadoso iki Harlemo

    Mabel Doyle Keaton gimė Barbadose, o paauglystėje su šeima persikėlė į Niujorką, Harlemo rajoną. XX amžiaus pradžioje tai buvo viena svarbiausių afroamerikiečių bendruomenių, kurioje augo ir pilietinių teisių judėjimai.

    Tapusi JAV piliete, ji pasirinko slaugą ir baigė mokslus Freedmen’s Hospital slaugos mokykloje Vašingtone. Ši įstaiga buvo tarp nedaugelio, kuriose tuo metu realiai atsivėrė galimybė mokytis juodaodėms studentėms.

    Tačiau diplomas nereiškė lygių galimybių: dauguma ligoninių atsisakydavo priimti afroamerikietes slaugytojas į etatines pareigas. Dažniausiai joms likdavo privačios slaugės darbas pas pasiturinčius pacientus.

    Kova su tuberkulioze ir sveikatos nelygybe

    XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje tuberkuliozė smogė ypač skaudžiai, o segregacija sveikatos sistemoje reiškė, kad daugybė juodaodžių pacientų apskritai nepatekdavo į gydymo įstaigas. Tokia padėtis stiprino mirtingumą ir gilino socialinę atskirtį.

    1920 metais Staupers kartu su afroamerikiečių gydytojais Louisu T. Wrightu ir Jamesu Wilsonu prisidėjo kuriant Booker T. Washingtono sanatoriją Harleme. Ji tapo svarbiu centru bendruomenei, o Staupers perėmė slaugos personalo organizavimą ir vadybą.

    Vėliau ji gilino žinias Filadelfijoje ir grįžusi į Niujorką ėmėsi sistemingesnės analizės, ko labiausiai trūksta Harlemo gyventojų sveikatos priežiūrai. Tai padėjo pagrįsti sprendimus ir pritraukti institucijų dėmesį, o Staupers ilgam įsitvirtino kaip viena ryškiausių sveikatos teisingumo gynėjų.

    Kaip buvo pralaužta kariuomenės segregacija

    1934 metais Staupers tapo Nacionalinės diplomuotų spalvotųjų slaugytojų asociacijos vykdomąja sekretore. Organizacija vienijo kvalifikuotas slaugytojas, kurios dėl rasinės diskriminacijos dažnai nebuvo priimamos į pagrindines profesines struktūras.

    Antrojo pasaulinio karo metu JAV kariuomenei skubiai reikėjo medicinos personalo, tačiau taisyklės ribojo juodaodžių slaugytojų priėmimą. Laikotarpiu, kai frontuose augo sužeistųjų skaičius, toks ribojimas tapo vis sunkiau pateisinamas net pragmatiškai.

    Staupers viešai kėlė klausimą, kodėl valstybė svarsto prievarta šaukti baltąsias moteris, jei tūkstančiai kvalifikuotų juodaodžių slaugytojų savanoriškai prašosi į tarnybą. Ji inicijavo nacionalinę laiškų kampaniją prezidentui Franklinui D. Rooseveltui ir Kongresui, o jos poziciją palaikė ir pirmoji ponia Eleanor Roosevelt.

    „Kodėl versti tarnauti nenorinčias, jei yra pasirengusių ir kvalifikuotų?“, – sakė Mabel Staupers.

    1945 metais JAV kariuomenė ir karinis laivynas panaikino rasinius apribojimus slaugytojų korpusuose, atverdami kelią tarnybai nepriklausomai nuo rasės. Šis sprendimas tapo vienu iš ryškesnių lūžių, kai pilietinių teisių argumentai sutapo su karo meto realybe.

    Po karo pokyčiai tęsėsi: 1948 metais Amerikos slaugytojų asociacija pradėjo priimti afroamerikietes į savo gretas. 1951 metais Staupers prisidėjo prie sprendimo išformuoti atskirą juodaodžių slaugytojų organizaciją, nes oficialios durys pagaliau buvo atvertos.

    Tais pačiais 1951 metais ji gavo NAACP Spingarno medalį už pasiekimus ir lyderystę. Vėliau Staupers paskelbė atsiminimus „No Time for Prejudice“, kuriuose aprašė ir asmeninę patirtį, ir platesnį JAV sveikatos sistemos desegregacijos kontekstą.

    Mabel Keaton Staupers mirė 1989 metais, sulaukusi 99 metų. Jos palikimas dažnai minimas kalbant apie tai, kaip profesinės bendruomenės, viešas spaudimas ir politinės sąjungos gali pakeisti valstybines institucijas.

  • Tyrimas apie cockapoo: „idealus šeimos šuo“ dažniau siejamas su elgesio problemomis

    Didelė apklausa Jungtinėje Karalystėje

    2026 metais žurnale PLOS One paskelbtame tyrime Royal Veterinary College mokslininkai išanalizavo 9 402 tinkamai užpildytas šunų šeimininkų apklausas Jungtinėje Karalystėje. Tyrime lyginti trys populiarūs su pudeliu kryžminti „doodle“ tipo šunys: cockapoo, cavapoo ir labradoodle.

    Gyvūnų elgesys vertintas iki penktųjų metų, naudojant standartizuotą C-BARQ klausimyną, plačiai taikomą šunų elgsenos tyrimuose. Vertinime daug dėmesio skirta kasdienėms situacijoms: reakcijoms į žmones, kitus šunis, mokymą, vienatvę ir dirgiklius.

    Cockapoo išsiskyrė nepageidaujamais bruožais

    Tyrimo autoriai nurodė, kad būtent cockapoo grupėje šeimininkai dažniau pranešė apie nepageidaujamą elgesį nei cavapoo ir labradoodle atvejais. Lyginant su tėvinėmis veislėmis, cockapoo vidutiniškai dažniau sietas su stipresnėmis reakcijomis į aplinką ir sunkiau valdomomis emocijomis.

    Apklausų duomenimis, cockapoo dažniau fiksuoti elgesio aspektai, susiję su agresija šeimininko, nepažįstamų žmonių ir kitų šunų atžvilgiu, taip pat didesnis susijaudinimas. Be to, dažniau minėtos atsiskyrimo problemos ir įvairios baimės formos.

    Ypač ryškus buvo palyginimas su kokerspanieliu: įvertinus statistinius veiksnius, cockapoo nuo kokerspanielio skyrėsi 10 iš 12 elgesio skalėse, ir šiuose palyginimuose rezultatai buvo prastesni. Dalis rodiklių nebuvo palankūs ir lyginant su pudeliu, todėl tyrėjai akcentavo, kad pats „miksas“ negarantuoja lengvesnio charakterio.

    Ką šie duomenys iš tiesų reiškia?

    Tyrimas nereiškia, kad kiekvienas cockapoo bus agresyvus ar „blogas“ šuo. Jis rodo tendencijas didelėje imtyje: tam tikros problemos, remiantis šeimininkų vertinimu, pasitaikė dažniau nei kitose lyginamosiose grupėse.

    Svarbu ir tai, kad duomenys buvo pateikti šeimininkų, o ne surinkti vien tik tiesioginės visų šunų stebėsenos metu. Tyrėjai statistiškai bandė atsižvelgti į galimus iškraipymus, tačiau pabrėžė, kad elgesio vertinimą veikia ir žmogaus patirtis, lūkesčiai bei dresūros praktikos.

    Galimos priežastys: veislės įtaka, dydis ir auginimo aplinkybės

    Viena iš aptartų priežasčių susijusi su kokerspanielio „indėliu“ į cockapoo kilmę, nes ankstesnėje mokslinėje literatūroje šiai grupei jau buvo siejamos elgesio problemos, įskaitant agresyvesnes reakcijas. Tyrėjų vertinimu, tam tikrų bruožų kombinacija kartu su mažesniu dydžiu gali didinti reaktyvumą.

    Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į bendresnę tendenciją: mažesni šunys statistiškai dažniau demonstruoja baimingumą, didesnį susijaudinimą ir reaktyvų elgesį. Be to, mažų šunų šeimininkai, vertinant populiacijos lygmeniu, rečiau renkasi formalų dresūros procesą, o kasdieniai žmogaus įpročiai gali sustiprinti nepageidaujamas reakcijas.

    Reikšmę gali turėti ir šuniuko įsigijimo aplinkybės. Tyrime pažymėta, kad „doodle“ tipo šunų šeimininkai rečiau nei grynaveislių šunų augintojai matė šuniuko motiną atsiėmimo dieną, o tai siejosi su prastesniu mokomumu ir dalyje palyginimų su didesniu susijaudinimu ar atsiskyrimo sunkumais.

    Dar vienas faktorius buvo šeimininko patirtis: „doodle“ tipo šunų grupėje dažniau pasitaikė pirmą kartą šunį įsigiję žmonės. Analizėje matyta, kad mažesnė patirtis dažniau koreliavo su prastesniu mokomumu, stipresniais atsiskyrimo simptomais ir didesniu nesocialiniu nerimu, nepriklausomai nuo šuns tipo.

    Svarbus kontekstas: sveikata gali paveikti elgesį

    Tyrėjai priminė, kad elgesys neretai susijęs su sveikata, ypač kai šuo patiria skausmą, nuolatinį niežėjimą ar ilgalaikį stresą. Tarp aptartų pavyzdžių minėtos odos problemos ir išorinės ausies uždegimai, kurie gali sumažinti toleranciją prisilietimui ir didinti dirglumą.

    Tai dera su ankstesniais Royal Veterinary College darbais, kuriuose pabrėžta, kad vien teiginys „mišrūnas būtinai sveikesnis ir lengvesnis“ ne visuomet turi tvirtą pagrindą duomenyse. Naujesnė analizė papildė vaizdą elgesio perspektyva ir parodė, kad skirtumai kartais būna ryškesni nei tikimasi.

    Ką turėtų žinoti svarstantys apie cockapoo

    Tyrimo žinutė praktiška: renkantis šunį neverta pasikliauti vien mada ar skelbimuose kartojamu „tobulo šeimos šuns“ įvaizdžiu. Jei svarstomas cockapoo, verta realistiškai įvertinti abiejų tėvinių veislių ypatumus ir jų galimas elgsenos kryptis.

    Specialistai paprastai pataria prieš įsigyjant šuniuką įsitikinti atsakingu veisimu, pamatyti šuniuko motiną, įvertinti socializacijos sąlygas ir planuoti nuoseklų mokymą nuo pirmųjų savaičių namuose. Tokie žingsniai dažnai lemia daugiau nei pats pavadinimas ar populiarus „dizainerio“ veislės statusas.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad kai kurių su pudeliu kryžmintų šunų elgesio problemos gali būti dažnesnės, nei įprasta manyti, todėl būsimi šeimininkai turėtų rinktis remdamiesi duomenimis, o ne stereotipais“, – teigė tyrimo autoriai.

  • Emerytūros priedai už vaikus: kodėl tai nepadidins gimstamumo ir kokios priemonės veiktų greičiau

    Idėja didinti pensijas ar leisti anksčiau išeiti į pensiją už užaugintus vaikus viešojoje politikoje kartojasi ne pirmą kartą. Tokie siūlymai skamba patraukliai, nes žada atlygį už visuomenei svarbų indėlį, tačiau realiai dažnai tampa dar viena lengvata pensijų sistemoje, o ne nuoseklia demografine politika.

    Demografinio nuosmukio kontekste pagrindinis iššūkis yra tai, kad mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis, o pensininkų dalis auga. Kai siūloma mažinti pensinį amžių ar plėsti pensines privilegijas, trumpuoju laikotarpiu tai gali atrodyti nebrangu, bet ilguoju laikotarpiu didina sistemos įsipareigojimus ir mažina dirbančiųjų skaičių.

    Pagrindinė tokios priemonės problema yra paskata laike. Žmogui, svarstančiam apie vaiką dabar, kelių mėnesių ar net metų pensijos „premija“ po 30–40 metų retai tampa lemiamu argumentu, nes sprendimą labiausiai veikia šiandieniniai kaštai ir rizikos: būsto įperkamumas, darželiai, pajamų stabilumas, sveikatos paslaugos ir darbo su šeima derinimas.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad ankstesnis išėjimas į pensiją, ypač kai jis labiau tikėtinas moterims, gali paskatinti anksčiau trauktis iš darbo rinkos. Tai konfliktuoja su tikslu turėti daugiau dirbančiųjų, kurie kuria pridėtinę vertę ir finansuoja viešąsias paslaugas, nuo kurių priklauso šeimų gerovė.

    Kita dažnai aptariama versija yra pensijos priedas, susietas su suaugusių vaikų sumokamais mokesčiais. Tokia schema administraciškai sudėtinga ir kelia teisingumo klausimų, nes didesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau užaugina didesnes pajamas gaunančius vaikus, todėl didesnė papildomų pervedimų dalis natūraliai nukryptų į turtingesnius namų ūkius.

    Be to, vaikų auginimas sunkiai sutalpinamas į grąžos logiką, kai tėvystė pradedama vertinti kaip ilgo horizonto investicija, o ne šeimos sprendimas ir visuomenės ateities pagrindas. Tokia „grąžos“ schema gali didinti socialinę įtampą ir nepataikyti į tas grupes, kurioms realiai reikia pagalbos apsisprendžiant dėl šeimos pagausėjimo.

    Efektyvesnės priemonės paprastai yra tos, kurios sumažina kasdienius barjerus čia ir dabar. Tai apima realiai prieinamą ankstyvąją vaikų priežiūrą, lankstesnį darbo organizavimą, finansinį saugumą tėvystės laikotarpiu ir mažesnę riziką, kad dėl vaikų auginimo bus „nubausta“ būsima pensija.

    Viena iš aptariamų krypčių – valstybės apmokamos socialinio draudimo įmokos už laikotarpį, kai vienas iš tėvų realiai daugiausia laiko skiria vaikų priežiūrai. Tokia logika reiškia ne simbolinį priedą po kelių dešimtmečių, o galimybę šeimai laikinai perskirstyti laiką ir darbą neprarandant ilgalaikio socialinio saugumo.

    Diskusijose taip pat keliami modeliai, kai didesnė parama taikoma nuo trečio ar ketvirto vaiko, nes būtent sprendimas dėl didesnės šeimos dažnai labiausiai priklauso nuo finansinio ir organizacinio pajėgumo. Tokiu atveju parama veikia kaip sprendimą „įgalinanti“ priemonė, o ne vėlyvas apdovanojimas, kuris demografinių rodiklių greičiausiai nepakeistų.

    Vertinant ilgalaikę politiką, pensijų sistema paprastai turėtų išlikti aiški ir prognozuojama, o gimstamumo skatinimas labiau remtis šeimų kasdienybę palengvinančiomis paslaugomis ir stabilumu. Jei tikslas yra realus gimstamumo augimas, didžiausią poveikį dažniausiai duoda ne pažadai tolimoje ateityje, o apčiuopiama pagalba pirmaisiais vaiko gyvenimo metais.

  • Klaipėdoje – finansavimo galimybės regionui: ministras ir ILTE su CPVA atsako verslui

    Gegužės 19 dieną Klaipėdos kultūros fabrike finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pristatys verslui ir viešajam sektoriui skirtas finansavimo priemones, kurios taikomos investicijoms ir regionų plėtrai. Renginio tikslas – praktiškai paaiškinti, kokie instrumentai šiuo metu veikia ir kaip jais pasinaudoti Klaipėdos regione.

    Kartu su ministru į Klaipėdą atvyksta nacionalinio plėtros banko ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Susitikime bus aptariama, kaip finansavimo sprendimai gali padėti įmonėms greičiau įgyvendinti plėtros planus, o savivaldybėms – parengti ir įgyvendinti brandžius projektus.

    Kas bus pristatoma?

    Renginyje akcentuojami du pagrindiniai keliai: ILTE finansavimo galimybės verslui ir CPVA vaidmuo administruojant investicinius projektus bei padedant pareiškėjams susigaudyti reikalavimuose. Praktikoje tai dažniausiai reiškia paskolas, garantijas ir kitas finansines priemones, taip pat projektų parengimo ir įgyvendinimo konsultacijas.

    Tokio formato susitikimai aktualūs įmonėms, kurios planuoja didesnes investicijas į modernizavimą, našumo didinimą, skaitmeninimą ar tvaresnius sprendimus. Regionuose ypač svarbu iš anksto įsivertinti tinkamumą finansavimui ir pasiruošti dokumentus, nes konkurencija dėl priemonių ir terminai neretai būna griežti.

    Diskusija ir individualios konsultacijos

    Programoje numatyti pranešimai apie ILTE galimybes regioninei ekonomikai ir Klaipėdos regiono plėtrą per projektų prizmę. Vėliau vyks diskusija apie investicinę kryptį ir tai, kaip valstybės finansavimo įrankiai gali virsti apčiuopiamais pokyčiais savivaldybėse ir įmonėse.

    Po oficialios dalies dalyviai galės konsultuotis su ILTE ir CPVA ekspertais. CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o ILTE kviečia registruotis iš anksto, kad būtų galima skirti individualų laiką ir tiksliau aptarti konkrečius poreikius.

    „Siekiame, kad finansavimo priemonės regione būtų ne tik žinomos, bet ir realiai pritaikomos konkretiems projektams“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

  • Kretingos rajone vyks 12 km žygis Kardo rinktinės partizanams atminti: startas Darbėnuose

    Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga ir šiemet rengia nacionalinį projektą Samaningi kilometrai, skirtą Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Vienas iš šio projekto žygių gegužės 16 dieną vyks Kretingos rajone ir bus skirtas Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanams atminti.

    Organizatoriai kviečia prisijungti prie 12 kilometrų maršruto, kuris prasidės Darbėnuose ir ves per Ežkepių, Nausėdų bei Kiaupiškių apylinkes. Žygio pradžia numatoma 9 valandą, o pabaiga planuojama apie 16 valandą.

    Kur ir kada renkasi dalyviai

    Dalyvių registracija vyks prie Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios nuo 8.45 iki 9.45. Norintys taip pat galės dalyvauti šv. Mišiose, kurios vyks nuo 9.00 iki 9.45.

    Vėliau, nuo 10.00 iki 10.30, prie partizanų paminklo numatytas laisvės kovotojų pagerbimas ir trumpas iškilmingas minėjimas. Po jo žygeiviai leisės į maršrutą pėsčiomis.

    Maršrutas su istorinėmis stotelėmis

    Pirmoji žygio atkarpa driekiasi nuo Darbėnų iki Ežkepių kaimo ir siekia apie 5,3 kilometro. Ežkepiuose planuojama stotelė senosiose kapinėse, kur bus lankomas Lietuvos partizano Mikalojaus Klaniaus Algio kapas ir pagerbiamas jo atminimas.

    Antroji atkarpa veda iš Ežkepių į Nausėdų kaimą, jos ilgis apie 4,56 kilometro. Nausėdose dalyviai sustos Kardo rinktinės partizanų kautynių ir žūties vietoje, kur išgirs trumpą istorinį pasakojimą ir pagerbs žuvusiuosius.

    Paskutinė maršruto dalis drieksis iki Kiaupiškių kaimo ir sudarys apie 2,14 kilometro. Čia planuojamas sustojimas autentiškoje partizanų globėjų Burbų sodyboje, kur dalyvių lauks sutiktuvių vaišės, partizanų dainos ir galimybė apžiūrėti Partizanų muziejų.

    Kas laukia finiše

    Apie 15 valandą Kiaupiškiuose numatytas susitikimas su partizanų istorijos rekonstruktoriumi Aurimu Rapaliu. Taip pat dalyviai išgirs sodybos šeimininko pasakojimą apie vietos istoriją ir ryšį su rezistencijos laikotarpiu.

    Žygio pabaiga planuojama apie 16 valandą, po kurios dalyviai išvyks autobusais. Organizatoriai primena, kad tokie atminimo žygiai skirti ne tik fiziniam iššūkiui, bet ir gyvam istorijos pažinimui bei bendruomeniškumui stiprinti.

  • Joniškyje Jaunimo darbuotojo diena: kokių iniciatyvų ir veiklų jaunimui planuojama toliau

    Joniškyje Jaunimo darbuotojo diena: kokių iniciatyvų ir veiklų jaunimui planuojama toliau

    Joniškio rajono savivaldybėje vicemerės Indrė Stalnionienė ir Gita Vilčiauskienė, mero patarėja Akvilė Mickevičiūtė bei jaunimo reikalų koordinatorė Simona Gibauskaitė pasveikino Joniškio Atviro jaunimo centro jaunimo darbuotojas profesinės šventės proga.

    Susitikimas skirtas Jaunimo darbuotojo dienai, kuri Lietuvoje minima gegužės 14 dieną. Ta proga aptartos kasdienės jaunimo darbuotojų veiklos ir tai, kaip savivaldybė gali prisidėti prie saugių, patrauklių erdvių jauniems žmonėms kūrimo.

    Susitikimo metu kalbėta apie jaunimo įsitraukimą į centro veiklas, dažniausiai kylančius iššūkius ir tai, kokių priemonių reikia, kad veiklos pasiektų platesnį jaunų žmonių ratą. Taip pat pristatytos planuojamos veiklos ir jaunimo iniciatyvos artimiausiam laikotarpiui.

    Jaunimo darbuotojo diena į atmintinų dienų sąrašą įtraukta 2024 metais, kai tai įteisino Seimas. Šios dienos tikslas yra atkreipti dėmesį į su jaunais žmonėmis dirbančių specialistų darbo reikšmę ir stiprinti pagarbą jų profesijai.

    Šventės kontekste akcentuota, kad jaunimo darbuotojai dažnai tampa pirmuoju kontaktu jauniems žmonėms, ieškantiems pagalbos, motyvacijos ar prasmingos veiklos po pamokų. Tokiose erdvėse svarbu ne tik užimtumas, bet ir pasitikėjimu grįstas ryšys, padedantis ugdyti socialinius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Taip pat pabrėžta, kad jaunimo iniciatyvoms reikalingas nuoseklus palaikymas ir aiškios galimybės įsitraukti į sprendimų priėmimą bendruomenėje. Savivaldybės teigimu, planuojant ateities veiklas siekiama, kad jos atlieptų realius jaunų žmonių poreikius ir būtų lengvai pasiekiamos.

    Joniškio rajono savivaldybė

  • Joniškio ir Šiaulių regiono delegacija Zadare: kaip Kroatija greitina ES projektus ir partnerystes

    Joniškio ir Šiaulių regiono delegacija Zadare: kaip Kroatija greitina ES projektus ir partnerystes

    Gegužės 11–15 dienomis Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis ir administracijos direktorius Aivaras Rudnickas kartu su Šiaulių regiono savivaldybių atstovų delegacija oficialaus vizito metu lankėsi Zadaro savivaldybėje Kroatijoje. Pagrindinis kelionės tikslas buvo praktiškai susipažinti su Kroatijos savivaldos veikimu ir tuo, kaip vietos valdžia planuoja bei įgyvendina ES fondų finansuojamus projektus.

    Susitikimuose su Zadaro miesto meru Šime Erlić ir savivaldybės komanda aptartos miesto plėtros kryptys, aplinkosaugos sprendimai, skaitmeninės iniciatyvos ir socialinės integracijos politika. Delegacija domėjosi, kokie valdymo modeliai padeda išvengti vėlavimų ir kaip organizuojamas projektų parengimas, viešieji pirkimai bei rizikų kontrolė.

    Vizito metu taip pat įvyko pokalbiai su Zadaro apskrities vadovybe, kur akcentuota ES investicijų reikšmė infrastruktūros atnaujinimui ir viešųjų paslaugų stiprinimui. Aptariant apskrities ekonominį potencialą, daug dėmesio skirta transporto, turizmo ir kultūros projektams, kurie daro tiesioginę įtaką regiono konkurencingumui ir gyventojų mobilumui.

    Praktinė vizito dalis apėmė ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes: savivaldybių atstovai svarstė, kaip partnerystės gali padėti greičiau keistis gerosiomis praktikomis, pritraukti ekspertų ir tikslingiau planuoti investicijas. Tokie ryšiai dažnai tampa pagrindu bendrai rengti tarptautines iniciatyvas, ypač kai kalbama apie darnų judumą, skaitmenizaciją ir socialinių paslaugų prieinamumą.

    Delegacija dalyvavo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtos parodos atidaryme Zadaro nacionaliniame muziejuje. Kultūrinė programa vizituose paprastai laikoma svarbia „minkštosios diplomatijos“ dalimi, kuri padeda stiprinti institucinius ryšius ir pristatyti Lietuvos kultūrą tarptautinėje erdvėje.

    Vizito metu savivaldybių atstovai apsilankė Lietuvos Respublikos ambasadoje Kroatijoje ir susitiko su ambasadoriumi Eduardu Borisovu bei lietuvių bendruomenės atstovais. Susitikime aptartas savivaldybių vaidmuo įgyvendinant diasporos politiką, taip pat galimybės ieškoti miestų partnerių ir kurti praktinį bendradarbiavimą su Kroatijos savivaldybėmis.

    Kaip pabrėžė delegacijos nariai, susitikimuose daugiausia dėmesio skirta projektų įgyvendinimo iššūkiams ir sprendimams, kurie leidžia geriau planuoti terminus, finansinius srautus ir rezultatus. Tokia patirtis aktuali ir Lietuvos savivaldybėms, ruošiantis naujų investicijų ciklams bei siekiant, kad ES lėšos kuo greičiau virstų apčiuopiama nauda gyventojams.

    Joniškio rajono savivaldybė informavo, kad vizitas buvo orientuotas į patirties apsikeitimą ir konkrečių bendradarbiavimo krypčių paiešką. Tikimasi, kad užmegzti kontaktai prisidės prie efektyvesnio projektų valdymo ir stipresnių tarptautinių ryšių Šiaulių regione.

  • Kelio darbų zonos – ne kliūtis: „Kelių priežiūra“ primena, kas lemia saugumą

    Kelio darbų zonos – ne kliūtis: „Kelių priežiūra“ primena, kas lemia saugumą

    Prasidėjus intensyvesniam kelių remonto ir priežiūros sezonui, valstybinės reikšmės keliuose vis dažniau matyti laikini eismo ribojimai, susiaurintos juostos ir dirbanti technika. AB „Kelių priežiūra“ pabrėžia, kad tokios atkarpos vairuotojams turėtų būti vertinamos ne kaip nepatogumas, o kaip reali darbo vieta.

    Kelių darbai vyksta atviroje eismo aplinkoje, kur sąlygos nuolat kinta dėl oro, matomumo ir transporto srauto. Dėl to net nedidelis greičio viršijimas ar per vėlai pastebėtas ženklas gali sukurti kritinę situaciją ir darbuotojams, ir patiems eismo dalyviams.

    „Kelio darbų zona yra darbo vieta, tik ji įrengta šalia intensyvaus eismo. Mūsų žmonės dirba vos už kelių metrų nuo pravažiuojančių automobilių, todėl kiekvienas vairuotojo sprendimas čia tampa ypač svarbus“, – sakė AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Bendrovė primena, kad saugumo lygį tokiose zonose lemia ne vien taisyklės, bet ir vairavimo kultūra: dėmesys ženklams, numatomas elgesys bei tinkamas greitis. Kelių darbų vietose itin pavojingi staigūs manevrai, į telefoną nukreiptas žvilgsnis ar bandymas paskutinę sekundę „praslysti“ prieš susiaurėjimą.

    Eismo saugumą didina priemonės

    AB „Kelių priežiūra“ nurodo diegianti įvairias eismo saugumo priemones, kurios padeda vairuotojams anksčiau pamatyti pasikeitusias sąlygas. Tarp jų naudojami mobilūs smūgio slopintuvai, laikini nukreipiamieji elementai, šviesą atspindintys ženklinimo sprendimai ir triukšmą sukeliančios juostos.

    Tokios priemonės ypač svarbios tada, kai dėl nuovargio ar monotoniško važiavimo vairuotojo dėmesys sumenksta. Vis dėlto bendrovė akcentuoja, kad net ir geriausiai suprojektuotas laikinas eismo organizavimas neapsaugos, jei vairuotojas ignoruoja ribojimus arba delsia reaguoti.

    Ką vairuotojai turėtų prisiminti

    Kelininkai ragina kelio darbų zonose laikytis nustatyto greičio, iš anksto planuoti persirikiavimą ir nuolat stebėti laikinus ženklus, nes jie gali keistis pagal darbų etapą. Taip pat svarbu laikytis didesnio atstumo, kad staigiai stabdant būtų laiko sureaguoti.

    Praktika rodo, kad riziką mažina paprasti sprendimai: neaplenkti ten, kur to nerekomenduoja ženklinimas, ir vengti „paskutinės sekundės“ manevrų ties susiaurėjimais. Kelio darbų zona yra trumpa kelionės dalis, tačiau būtent joje klaidos kaina gali būti didžiausia.

    Kur pranešti apie pavojus

    AB „Kelių priežiūra“ primena, kad apie pavojingas pažaidas ar kliūtis valstybinės reikšmės keliuose galima pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001. Bendrovė taip pat nurodo, kad gyventojai gali pateikti informaciją užpildydami pranešimo formą interneto svetainėje arba pažymėdami kliūtis programėlėje „Waze“.

    Kelininkai pabrėžia, kad tokie pranešimai padeda greičiau identifikuoti rizikingas vietas ir operatyviau reaguoti. Tačiau kasdienį saugumą kelio darbų zonose, anot jų, pirmiausia lemia vairuotojų budrumas ir pagarba žmonėms, dirbantiems šalia eismo.