CP v2

Blog

  • Ignalinoje – neeilinis susitikimas: meras pasveikino savo pirmąją mokytoją 95-mečio proga

    Ignalinoje – neeilinis susitikimas: meras pasveikino savo pirmąją mokytoją 95-mečio proga

    Kai tiek akimirkų prabėga pro akis,
    Prisiminimų, buvusių dienų šviesių…
    Kai norisi tiesiog gražiai gyventi,
    Ir širdyje išsaugoti ramybės saulę,
    Dar pasidžiaugti šiluma ir rūpesčiu
    Mus mylinčių žmonių…

    Ilgas amžius – likimo dovana, sukaupta patirtis, išmintis, nuveikti darbai ir išdalintas rūpestis. Ignalinoje pasveikinta 95 metų sukaktį švenčianti Alma Juodagalvienė – daugelio ignaliniečių pirmoji mokytoja.

    Balandžio 13-ąją jubiliatę aplankė buvęs mokinys, savivaldybės meras Laimutis Ragaišis. Jis įteikė gėlių puokštę, užrišo jubiliejinę juostą ir palinkėjo sveikatos, džiaugsmo kasdienybėje bei šiltų akimirkų su artimaisiais.

    „Ar kada galėjau pagalvoti, kad sveikinsiu savo pirmąją mokytoją tokia garbinga proga. Ačiū, kad esate, kad buvote mano mokytoja, mokytoja iš didžiosios raidės. Perduodu ir visų klasiokų sveikinimus. Tegul Jus lydi ramybė, šypsenos ir artimųjų meilė…“, – kalbėjo meras.

    Šventiškomis akimirkomis džiaugėsi ir jubiliatės šeima: dukra Rimutė, sūnus Algirdas, anūkė Emilija ir proanūkis Arčis Benas. Ant stalo žydėjo gėlės, primindamos artimųjų sveikinimus, o šventinėmis vaišėmis tapo ir saldainiai su močiutės atvaizdu. Šeimos ratas gausus: vaikai Emilijai padovanojo keturis anūkus, o šie – septynis proanūkius. Kaip sakoma, tai didžiausias gyvenimo turtas ir širdies džiaugsmas.

    Almos Patiejūnaitės gimtasis kaimas – Prociūnai, netoli Kačergiškės. Tėvų namuose augo šeši vaikai – keturios seserys ir du broliai. Vieno, vyriausiojo brolio, jau nebėra, o likusieji bendrauja, palaiko vieni kitus. Į Prociūnus dukra Rimutė užsuka vasarą, kai žydi liepžiedžiai.

    „Tėvai nebuvo turtingi. Mane tik vieną išleido pasimokyt. Kačergiškės pradinę baigiau, o paskui karas prasidėjo. Aš taip norėjau daugiau mokslo. Sulaukusi rugsėjo vėl nuėjau į savo pradinę mokyklą ir dar kartą ketvirtą klasę baigiau. Paskui, 1945 m., tėvai išleido į Ignaliną. Pirmą savaitę taip nejauku, negera vienai buvo, norėjau namo, bet mokytis norėjau labiau. Poviliškės kaime, pas tokius Gudonius gyvenau. Antroj pamainoj mokėmės. Mokykla buvo ten, kur dabar pasienio užkarda. Baigiau 5 progimnazijos klases…“, – savo kelio į mokytojavimą pradžią prisiminė moteris.

    Iš Ignalinos Alma išvyko į Švenčionis, kur veikė mokytojų seminarija. Ten jau gavo stipendiją, tapo savarankiškesnė. Mokėsi labai gerai – po kelių mėnesių iškart buvo perkelta į antrą kursą. Mėgo sportą, žaidė krepšinį, buvo komandos kapitonė.

    Baigusi mokslus, 1953 m. pradėjo dirbti Ignalinos rajono Ožionių kaimo septynmetėje mokykloje. Po dvejų metų sutiko būsimą vyrą Benediktą, ištekėjo ir persikėlė į Ignaliną. Šeima pradėjo statytis namus: pirmiausia – nuo ūkinio pastato. Benediktas atsivežė tėvų svirną, surentė nedidelį tvartelį, vėliau laikė paršelius, vištas, nutrijas. Pinigų stigo, reikėjo suktis, todėl namas kilo lėtai, tačiau, kaip pasakojama, vyras buvo darbštus ir nagingas, daug ką mokėjo pasidaryti pats.

    Jaunai mokytojai darbo vietos Ignalinoje iškart neatsirado – ji buvo paskirta į Zuikų aštuonmetę mokyklą. Į darbą tekdavo eiti pėsčiomis apie 7 kilometrus, ypač sunku būdavo žiemą per pusnis. Vėliau ją perkėlė į Ažušilės pradinę mokyklą – buvo arčiau, tačiau kelias per kalvas vis tiek siekė apie 5 kilometrus.

    „Toje mokykloje prabėgo gražiausi septyneri mano mokytojavimo metai. Viena toje medinėje mokykloje dirbdavau, mokinių buvo daug, dviem pamainom pamokas vesdavau. Klasėje sėdėdavo nuo pirmokų iki ketvirtokų. Man sekėsi, žymūno ženklelį gavau. Paskui vaikų ėmė mažėti. Liko tik 9. Ir tai buvo pirmoji uždaryta mokykla. Iš Ažušilės du broliai Čeponiai įstojo į kunigų seminariją. Tai labai sumenkino kaimo garbę tarybinės valdžios akyse…“, – pasakojo mokytoja.

    Vėliau Alma buvo perkelta dirbti į Ignaliną, kur mokytojavo iki 1987 metų.

    Kasdienybės darbų ir rūpesčių jai netrūko. Dešimt metų prižiūrėjo ligos patale gulėjusią vyro mamą, puoselėjo gėlynus ir daržus. Vasaromis, kaip ir daugelis ignaliniečių, apgyvendindavo turistus iš tuomečio Leningrado, vadintus „dačnikais“. Vis dėlto rasdavo laiko ir sportui, ir kūrybai.

    Alma sako turėjusi gerą vyrą ir šeimininką, o vaikai – rūpestingą tėvą. Kartu sutuoktiniai nugyveno 63 metus. Benediktas buvo auksarankis meistras, puikus vairuotojas, gerbiamas žmonių, o jo priežodis virto pravarde – Tvarkelė. Sūnus Algirdas prisiminė, kad tėvas buvo net pats sukonstravęs automobilį: vėliau jį pardavė ir dukrai Rimutei nupirko pianiną. Abu vaikai baigė muzikos mokyklą, savo gyvenimą susiejo su muzika ir kūryba. Sakoma, kad muzikinį talentą paveldėjo iš tėvo, kuris mokėjo groti ir gitara, ir cimbolais.

    Anūkė Emilija, paveldėjusi prosenelės vardą, pasakojo apie vaikystės vasaras pas senelius: uogavimą, grybavimą, žaidimus, pirmąsias gyvenimo ir tikybos pamokas. Šiltai prisiminti ir močiutės patiekalai: sriubos, balandėliai, kotletai, rytais – miltiniai blynai. Sekmadieniais – cepelinai ir spanguolių kisielius. O firminiu Almos kepiniu laikomi vafliai, kuriais ji vaišino ir buvusį mokinį Laimutį.

    Šiandien Alma sveikata nesiskundžia: namuose tvarkosi pati, nueina į parduotuvę ir bažnyčią. Džiaugiasi pavasariu – šiltnamyje jau sudygę ridikėliai, stiebiasi pomidorų daigai. Jubiliatė dėkojo už parodytą dėmesį ir skirtą laiką, o dukra Rimutė merui atminimui padovanojo mamos kurtą atviruką bei gimtadieninių saldainių.

    Žvelgiant į Almos Juodagalvienės gyvenimo kelią, sunku nesistebėti: jame daug šviesos, prasmės ir tikrų vertybių, kurios nesensta.

    Parengė Lina Kovalevskienė

  • Druskininkuose šiandien spręsis svarbūs klausimai: kviečia stebėti Tarybos posėdį gyvai

    Druskininkuose šiandien spręsis svarbūs klausimai: kviečia stebėti Tarybos posėdį gyvai

    Šiandien 10 val. vyks Druskininkų savivaldybės tarybos posėdis.

    Gyventojai kviečiami posėdį stebėti tiesioginės transliacijos metu „YouTube“ kanale.

  • Priėmimas į darželius ir mokyklas keičiasi iš esmės: prašymus teiksite per CPIS nuo balandžio 20 d.

    Priėmimas į darželius ir mokyklas keičiasi iš esmės: prašymus teiksite per CPIS nuo balandžio 20 d.

    Daugelyje Lietuvos savivaldybių, tarp jų ir Druskininkuose, pradedama taikyti nauja vaikų ir mokinių priėmimo į ugdymo įstaigas tvarka. Nuo šiol prašymai bus teikiami per nacionalinę Centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą (CPIS).

    Nuo balandžio 20 d. tėvai ir globėjai prašymus 2026–2027 mokslo metams galės pateikti internetu, prisijungę per Elektroninius valdžios vartus svetainėje www.mokausi.lt.

    Numatoma, kad iki 2028 metų CPIS sistema bus įdiegta visose šalies savivaldybėse.

    Prašymą reikia teikti tais atvejais, kai vaikas nuo 2026–2027 mokslo metų pradės lankyti ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę, 1, 5, 9 (I gimnazijos) ar 11 klasę. Prašymas taip pat teikiamas, jei planuojama keisti mokyklą nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.

    Teikiant prašymą bus galima pasirinkti dvi mokyklas. Viena iš jų privalo būti pagal vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą priskirta mokykla.

    Savivaldybės administracijos įgaliotas specialistas pateiktą prašymą patikrins per 7 darbo dienas. Jei duomenys bus teisingi, prašymas bus patvirtintas, o jei trūks informacijos ar bus netikslumų – grąžintas patikslinti.

    CPIS sistema mokinius suskirstys pagal nustatytus priėmimo kriterijus.

    Gavus kvietimą mokytis pasirinktoje mokykloje, per 10 darbo dienų reikės sudaryti mokymo sutartį. Ji bus pasirašoma elektroniniu būdu CPIS sistemoje.

    Gyventojai, neturintys galimybės prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų, gali kreiptis į Druskininkų savivaldybės administraciją – specialistai padės pateikti prašymą sistemoje.

    Kilus klausimams, galima kreiptis į Švietimo skyriaus vyriausiąją specialistę Sandrą Bubnelienę telefonu +370 616 33938 arba el. paštu sandra.bubneliene@druskininkai.lt.

  • PSD įmokų skola gali kainuoti brangiai: patikrinkite, ką privalote žinoti dar šiandien

    PSD įmokų skola gali kainuoti brangiai: patikrinkite, ką privalote žinoti dar šiandien

    Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) Lietuvoje yra privalomas visiems nuolatiniams šalies gyventojams. Juo taip pat turi būti draudžiami ir laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, jei jie dirba ar yra draudžiami kitais pagrindais pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą.

    Pasitikrinti, ar neturite PSD įmokų skolos, galite prisijungę prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos „Sodros“ asmeninės gyventojo paskyros ir susiformavę suvestinę REP.41 apie apskaičiuotas ir sumokėtas PSD įmokas.

    Jei dirbote užsienyje: kada PSD skola gali būti perskaičiuota?

    PSD įmokų skola gali būti perskaičiuota, jei buvote apdraustas sveikatos draudimu užsienio valstybėje. Tokiu atveju „Sodrai“ reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius jūsų draudimą užsienyje. Šiuos dokumentus išduoda užsienio valstybių kompetentingos institucijos.

    Jeigu užsienio valstybė patvirtina jūsų sveikatos draudimo laikotarpį ar laikotarpius, PSD įmokų skola bus perskaičiuota, o už patvirtintą laiką PSD įmokų mokėti nereikės.

    Kada PSD skola gali būti nurašyta?

    Jei jūsų ekonominė ar socialinė padėtis yra sunki, PSD skola gali būti nurašyta. Tokiu atveju „Sodrai“ reikia pateikti laisvos formos prašymą dėl skolos nurašymo ir jame išsamiai nurodyti aplinkybes.

    Ar galima PSD skolą mokėti dalimis?

    PSD skolą galima mokėti dalimis. Jei šiuo metu neturite galiojančios įmokų sumokėjimo atidėjimo sutarties, galite kreiptis į „Sodrą“ su prašymu atidėti įmokų sumokėjimą.

    Ką daryti, kad PSD skola nebesikauptų išvykus iš Lietuvos?

    Jei esate išvykęs į užsienio valstybę ir iki šiol nedeklaravote išvykimo, PSD įmokos gali būti skaičiuojamos toliau. Kad jos nebūtų skaičiuojamos, būtina deklaruoti išvykimą.

    Išvykimą galite deklaruoti:

    • internetu;
    • nuvykę į Lietuvos ambasadą arba konsulatą toje šalyje, į kurią esate išvykęs;
    • jei esate Lietuvoje – savo deklaruotos gyvenamosios vietos seniūnijoje arba Druskininkų savivaldybės administracijoje.

    Kada PSD skola nebesikaups, jei gyvenate Lietuvoje?

    PSD skola nesikaups, jei būsite draudžiamas valstybės lėšomis. Jei gyvenate Lietuvoje, bet nedirbate, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą. Darbo paieškos laikotarpiu būsite draudžiamas PSD, todėl PSD įmokų mokėti nereikės.

    Kada PSD įmokų taip pat mokėti nereikia?

    PSD įmokų nereikia mokėti ir tais atvejais, jei jūs:

    • slaugote neįgalųjį asmenį;
    • auginate 1 vaiką iki 8 metų arba 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų;
    • turite būtinąjį stažą senatvės pensijai arba iki 2017-12-31 įgijote 30 metų darbo stažą;
    • atliekate savanorišką praktiką arba esate praktikantas;
    • turite meno kūrėjo arba dvasininko statusą.
  • Druskininkai išdalijo aukščiausią titulą: paaiškėjo, kas tapo garbės piliečiais šiemet

    Druskininkai išdalijo aukščiausią titulą: paaiškėjo, kas tapo garbės piliečiais šiemet

    Druskininkų savivaldybės taryba Kornelijui Plateliui ir Zitai Joanai Jančiauskienei suteikė Druskininkų garbės piliečio vardus. Aukščiausias miesto įvertinimas skirtas už išskirtinius nuopelnus Druskininkams, reikšmingą indėlį puoselėjant kultūrą ir stiprinant bendruomenę.

    Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas sveikinimo metu pabrėžė, kad miestas turi daug garbių asmenybių, kurių veikla ir pasiekimai peržengia vienos profesijos ribas ir garsina Druskininkų vardą.

    „Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad Druskininkuose yra daug garbių asmenybių, kurių veikla, pasiekimai išeina toli už vienos profesinės veiklos ribų, kurie pelno bendruomenės pagarbą ir garsina Druskininkų vardą. Dėkoju, kad mokame vieni kitus pastebėti, įvertinti ir pasidžiaugti vienas kito sėkme. Ir nuoširdžiai sveikinu Druskininkų garbės piliečius Zitą Jančiauskienę ir Kornelijų Platelį! Druskininkams garbė“, – sakė R. Malinauskas.

    Meras Z. J. Jančiauskienei ir K. Plateliui įteikė Garbės piliečio ženkliukus bei regalijas.

    Garbės pilietės vardas pedagogei ir choreografei Zitai Joanai Jančiauskienei suteiktas už ilgametę, aktyvią ir įkvepiančią visuomeninę veiklą. Vadovaudama Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Druskininkų miesto bendrijai, ji prisideda prie kultūros puoselėjimo, tradicijų išsaugojimo ir bendruomeniškumo stiprinimo. Z. J. Jančiauskienė daugelį metų vadovauja tautinių šokių kolektyvui, inicijuoja kultūrinius renginius ir projektus, telkia bendruomenę bei skatina vyresnio amžiaus žmones aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

    „Noriu padėkoti, kad esu pastebėta. Šis apdovanojimas – ne tik man, bet ir visiems Druskininkų senjorams. Džiaugiuosi gyvendama Druskininkuose. Tikrai toliau dirbsiu, turiu labai daug svajonių, kurias noriu čia įgyvendinti. Man šiais metais bus 90, bet aš neplanuoju lėtinti tempo ir visiems noriu palinkėti dirbti, nesustoti, svajoti“, – susirinkusiems kalbėjo Z. J. Jančiauskienė.

    Poetui, eseistui ir vertėjui Kornelijui Plateliui Druskininkų garbės piliečio vardas suteiktas už ilgametį ir išskirtinį indėlį į Lietuvos kultūrą bei literatūrą. Jo iniciatyva pradėtas tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ tapo vienu svarbiausių kultūrinių renginių ne tik Druskininkuose, bet ir visoje Lietuvoje, telkiančiu kūrėjus ir stiprinančiu tarptautinį kultūrinį dialogą. K. Platelio veikla kultūros ir švietimo srityse, taip pat darbas valstybės institucijose prisidėjo prie Lietuvos kultūros politikos formavimo ir Druskininkų vardo garsinimo.

    „Noriu padėkoti Druskininkų tarybai už suteiktą garbę. Visada džiaugiausi būdamas druskininkiečiu, o dabar dvigubai džiaugiuosi, būdamas Druskininkų garbės piliečiu“, – sakė K. Platelis.

    Garbės piliečio vardas suteikiamas už ypatingus nuopelnus miestui, jo vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje bei reikšmingą indėlį į visuomenės gerovę. Šis įvertinimas atspindi ne tik asmens pasiekimus, bet ir indėlį kuriant stipresnę, vieningesnę bendruomenę.

    Iš viso Druskininkai garbės piliečio vardą yra suteikę 17-ai iškilių asmenų.

  • Didžiausias miškasodis Lietuvoje: balandžio 25-ąją sodins ąžuolus Valdo Adamkaus garbei

    Aplinkos ministerija ir „Valstybinių miškų urėdija“ kviečia balandžio 25 d. 10 val. dalyvauti didžiausioje miškų sodinimo akcijoje – Nacionaliniame miškasodyje.

    Šiais metais Nacionalinis miškasodis skirtas Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui paminėti. Šia proga bus sodinami ąžuolai – stiprybės, ilgaamžiškumo ir valstybingumo simbolis, atspindintis vertybes, kurias Prezidentas visada puoselėjo.

    Miškasodis vyks 43 vietose visoje Lietuvoje. Kviečiama dalyvauti kartu su šeima, draugais ar kolegomis.

    Aplinkos ministerijos informacija.

  • Netikėta netektis: mirė žinomas psichoterapeutas, VU profesorius Rimantas Antanas Kočiūnas

    Einant 73-iuosius gyvenimo metus mirė birštonietis psichologas, psichoterapeutas, habilituotas mokslų daktaras, ilgametis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius Rimantas Antanas Kočiūnas.

    Rimantas Antanas Kočiūnas gimė 1953 m. Lazdijų rajone. Studijas baigė Vilniaus universitete, vėliau Leningrado universitete apgynė disertaciją. Nuo 1988 m. profesinį kelią tęsė dėstydamas Vilniaus universitete, o 1991–2000 m. vadovavo Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedrai.

    Profesorius reikšmingai prisidėjo prie psichologijos ir psichoterapijos raidos Lietuvoje. Jis buvo vienas svarbiausių egzistencinės psichoterapijos krypties kūrėjų ir puoselėtojų, šios krypties idėjas skleidė ir tarptautiniu mastu. Įkūręs „Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institutą“, jam vadovavo iki gyvenimo pabaigos.

    Rimantas Antanas Kočiūnas publikavo daug mokslinių straipsnių, rengė leidinius psichologinio konsultavimo ir grupinės terapijos temomis, aktyviai dalyvavo tarptautinėje akademinėje veikloje.

    Jo profesinis kelias, idėjos ir asmeninis pavyzdys paliko ryškų pėdsaką akademinėje bendruomenėje ir visų jį pažinojusiųjų atmintyje.

    Birštono savivaldybės vardu merė Nijolė Dirginčienė pareiškė užuojautą Rimanto Antano Kočiūno žmonai, dukroms ir artimiesiems.

    Birštono savivaldybės merė
    Nijolė Dirginčienė

    „Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos instituto“ nuotrauka.

  • Birštone – netikėtas proveržis: „Klaipėdos universitetas“ su savivaldybe susitarė dėl kurorto ateities

    Balandžio 13 d. Birštono savivaldybėje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „Klaipėdos universitetu“. Susitarimas žymi naują partnerystės etapą, orientuotą į mokslo, studijų ir praktikos sinergiją.

    Susitikime dalyvavo „Klaipėdos universiteto“ rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas Petrauskas, studijų prorektorė doc. dr. Rasa Grigolienė bei vyriausioji specialistė rinkodarai Renata Treigienė. Savivaldybei atstovavo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, vicemerai Vytas Kederys ir Edvardas Citvaras, administracijos direktorė Jovita Tirvienė, taip pat skyrių vedėjai ir specialistai.

    Sutartyje numatytas glaudesnis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų, studijų, bendrų projektų, kvalifikacijos kėlimo, studentų praktinio mokymo ir kitose srityse. Išskirtinis dėmesys skiriamas kurortologijos tyrimų plėtrai, į šį procesą įtraukiant Birštono sanatorijas bei stiprinant specialistų rengimą.

    Vizito metu „Klaipėdos universiteto“ atstovai apsilankė sanatorijoje „Versmė“, kur buvo pristatyta įstaigos veikla. Taip pat aptarti specialistų trūkumo iššūkiai, studentų pritraukimas į paklausias specialybes, jų įsitraukimas į kurorto sektorių bei kurortologinių tyrimų plėtros galimybės, įtraukiant Birštono sanatorijas.

    Vėliau svečiai lankėsi Birštono gimnazijoje, kur susitiko su moksleiviais, pristatė universiteto infrastruktūrą, studijų kryptis ir pakvietė rinktis studijas Klaipėdoje.

    Susitikimo metu akcentuota, kad mokslo ir savivaldos partnerystė sudaro prielaidas kurti inovatyvius, praktikoje pritaikomus sprendimus, stiprinti kurorto konkurencingumą ir užtikrinti ilgalaikę Birštono plėtrą.

    Birštono savivaldybės informacija

    Nuotraukos – Birštono savivaldybės

  • Biržų rajone dalijami 40 000 Eur vaikų vasaros poilsiui: paraiškas priims iki balandžio 27-osios

    Biržų rajone dalijami 40 000 Eur vaikų vasaros poilsiui: paraiškas priims iki balandžio 27-osios

    Skelbiamas konkursas vaikų vasaros poilsio programoms 2026 m. finansuoti. Programų vykdytojai kviečiami teikti paraiškas vaikų vasaros poilsiui organizuoti ir daliniam finansavimui gauti.

    Programų teikėjais ir vykdytojais gali būti įstaigos, organizacijos, asociacijos, Biržų rajono savivaldybės švietimo ir kultūros įstaigos bei kiti juridiniai asmenys, kurių nuostatuose (įstatuose) numatyta vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo, užimtumo arba stovyklų organizavimo veikla.

    Paraiškos priimamos iki 2026 m. balandžio 27 d. 16 val. Dokumentus reikia pristatyti Biržų savivaldybės administracijai (Vytauto g. 38, 106 kab., Biržai) arba atsiųsti el. paštu. Paraiška laikoma priimta gavus patvirtinimą el. paštu.

    Prioritetas teikiamas programoms, kurios:

    • numato veiklas birželio–rugpjūčio mėn. (išskyrus stovyklas dėl karo iš Ukrainos atvykusiems vaikams ir jaunuoliams);
    • užima vaikus iš šeimų, kurioms teikiamos socialinės paslaugos, globojamus ar negalią turinčius vaikus;
    • turi socialinių partnerių ir papildomų finansavimo šaltinių;
    • įtraukia Lietuvos diasporos ar iš užsienio grįžusius vaikus;
    • numato bendradarbiavimą su vaikų, jaunimo ir kitomis organizacijomis;
    • planuoja veiklas dėl karo iš Ukrainos atvykusiems vaikams ir jaunuoliams;
    • įtraukia Biržų rajono savivaldybės miestų partnerių (užsienyje) vaikus ir jaunuolius;
    • numato ilgesnės trukmės veiklas.

    Vienas programos teikėjas gali pateikti tik vieną paraišką. Programos dalinai finansuojamos Biržų rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Vaikų vasaros poilsio programoms įgyvendinti skirta suma – 40 000 Eur.

    Dėl paraiškų teikimo konsultuoja Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Marijonas Nemanis, tel. +370 612 33 757.

  • Ši Biržų organizacija tyliai daro stebuklus 25 metus: į jubiliejų atvyko svečiai iš užsienio

    Ši Biržų organizacija tyliai daro stebuklus 25 metus: į jubiliejų atvyko svečiai iš užsienio

    Balandžio 10 d. VšĮ „Pagalbos centras“ paminėjo prasmingą 25 metų veiklos jubiliejų. Šventiniame renginyje dalyvavo Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius, tarybos nariai, Lietuvos Respublikos Seimo narė Lilija Vaitiekūnienė. Į minėjimą taip pat atvyko VšĮ „Pagalbos centras“ partneriai iš Švedijos, Vokietijos ir JAV.

    Renginio metu meras prisiminė pažinties su organizacija pradžią ir ilgametį bendradarbiavimą, kuris, pasak jo, prasidėjo nuo visuomenės sveikatos projektų, o vėliau, keičiantis pareigoms, vis dažniau teko remtis būtent šios organizacijos patirtimi ir pagalba.

    „Su VšĮ „Pagalbos centru“ ir jo vadove Regina Židoniene susipažinau pradėjęs dirbti Biržų rajono savivaldybėje. Mūsų bendradarbiavimas prasidėjo rengiant visuomenės sveikatos projektus, o vėliau, keičiantis pareigoms, vis dažniau tekdavo atsigręžti būtent į Reginą ir jos vadovaujamą organizaciją. Būdami nevyriausybine organizacija, jie padėjo visiems, kam teko susidurti su sunkumais: vaikams – steigdami vaikų dienos centrus, senjorams – organizuodami įvairias veiklas ir didindami jų užimtumą, šeimoms – padėdami išgyventi krizes. Regina buvo viena pirmųjų, žengusių NVO keliu Biržų rajono savivaldybėje ir savo pavyzdžiu parodė, kad viskas yra įmanoma, jei dirbama su atsidavimu ir tikėjimu tuo, ką darai. Nuoširdžiai dėkoju už visus šiuos darbo metus, už neblėstančią energiją ir pastangas padėti mūsų krašto žmonėms. Taip pat dėkojame visiems VšĮ „Pagalbos centro“ partneriams, rėmėjams ir bičiuliams iš Švedijos, Vokietijos, JAV – už ilgalaikį palaikymą, pasitikėjimą ir draugystę“, – kalbėjo Biržų rajono savivaldybės meras K. Knizikevičius.