CP v2

Blog

  • Lenkijoje kyla nustatytos degalų kainų lubos: ketvirtadienį vairuotojai mokės daugiau

    Lenkijoje kyla nustatytos degalų kainų lubos: ketvirtadienį vairuotojai mokės daugiau

    Lenkijoje atnaujintos maksimalios degalų kainos: nuo ketvirtadienio vairuotojai degalinėse už litrą mokės daugiau. Trečiadienį benzino 95 kaina negalėjo viršyti apie 1,47 euro, benzino 98 – apie 1,61 euro, o dyzelino – apie 1,60 euro.

    Palyginimui, antradienį leistinos kainų ribos buvo šiek tiek kitokios: benzinas 95 siekė iki maždaug 1,47 euro, benzinas 98 – iki 1,59 euro, o dyzelinas – iki 1,62 euro už litrą. Tai rodo, kad kainų korekcijos vyksta beveik kasdien ir gali keistis į abi puses.

    Nuo kovo 31 dienos, kai pradėtos taikyti maksimalios kainos, leistinos ribos jau buvo spėjusios pasislinkti: tuomet benzinas 95 siekė iki maždaug 1,44 euro, benzinas 98 – iki 1,58 euro, o dyzelinas – iki maždaug 1,78 euro už litrą. Didžiausias kritimas nuo starto matomas dyzelino segmente.

    Didmeninės kainos kilo

    Vienas iš signalų, kodėl kainų lubos gali augti, yra didmeninių kainų pokytis. Skelbta, kad „Orlen“ ketvirtadienį didino didmenines kainas, o tai paprastai gana greitai persiduoda mažmenai, ypač kai rinka jautri naftos kainų ir logistikos svyravimams.

    Tuo pačiu maksimalios kainos nėra nustatomos „iš lubų“: jos remiasi formule, kuri įvertina vidutinę didmeninę kainą vidaus rinkoje ir prie jos pridedamus mokesčius bei fiksuotą pardavimo maržą. Pagal taikomą mechanizmą marža sudaro 0,30 zloto už litrą, tai yra apie 0,07 euro.

    Paketas pratęstas iki gegužės pabaigos

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad vyriausybinis paketas Ceny Paliw Niżej bus pratęstas iki gegužės pabaigos. Į šį paketą įeina mažesni PVM ir akcizo tarifai bei kai kuriems degalams taikomos maksimalios kainos.

    „Iki gegužės pabaigos Ceny Paliw Niżej tikrai bus pratęstas. Kas bus toliau, dar vertinsime“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Taip pat nurodoma, kad iki gegužės 15 dienos galioja sprendimai, kuriais PVM degalams sumažintas nuo 23 iki 8 proc., o akcizas laikinai sumažintas iki Europos Sąjungoje leidžiamo minimumo. Benzinui akcizas mažintas 0,29 zloto, dyzelinui – 0,28 zloto už litrą, tai yra atitinkamai apie 0,07 ir 0,06 euro.

    Kaip skelbiamos kainų lubos?

    Pagal galiojančią tvarką energetikos institucijos darbo dienomis skelbia naują pranešimą dėl maksimalios degalų kainos, o nustatyta riba įsigalioja kitą dieną po paskelbimo oficialiame leidinyje. Jei kainos paskelbiamos prieš šventines ar nedarbo dienas, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Prekyba viršijant nustatytą ribą užtraukia sankcijas: numatoma bauda iki 1 mln. zloto, tai yra iki maždaug 230 000 eurų. Kontrolę vykdo Lenkijos mokesčių administracija.

    Vairuotojams tai reiškia, kad net ir esant kainų luboms, degalų kaina gali palaipsniui augti, jei kyla didmena arba keičiasi mokesčių aplinka. Artimiausios kainų kryptį Lenkijoje lems nauji kasdieniai pranešimai ir sprendimai dėl lengvatinių tarifų tęstinumo.

  • Lenkijos finansų ministras Impact’26: tikslas per 10 metų patekti į trijų įtakingiausių ES ekonomikų gretas

    Lenkijos finansų ministras Impact’26: tikslas per 10 metų patekti į trijų įtakingiausių ES ekonomikų gretas

    Ambicingas tikslas ir nauja kryptis

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis konferencijoje Impact’26 Poznanėje pareiškė, kad Lenkija per artimiausią dešimtmetį sieks tapti viena iš trijų įtakingiausių Europos Sąjungos ekonomikų. Pasak jo, šalis nebenori būti tik paslaugų ir gamybos baze kitų valstybių technologijoms, o siekia didesnio savarankiškumo ir įtakos formuojant Europos ekonomikos kryptį.

    Ministras akcentavo, kad pasaulio ekonomika įžengė į etapą, kuriame svarbia tampa tiekimo grandinių sauga, gamybos grąžinimas arčiau vartotojų ir konkurencija dėl duomenų, technologijų bei intelektinės nuosavybės. Jo teigimu, būtent šiose srityse šalis nori kurti ilgalaikį pranašumą, o ne tik vykdyti kitų sukurtus procesus.

    „Lenkija nenori ir nebus tik paslaugų užnugaris ir rinka kitų technologijoms. Turime kurti tai, kas duoda įtaką“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Trys ašys: energetika, gynyba ir technologijos

    A. Domańskis išskyrė tris sektorius, kurie, jo vertinimu, taps kertiniais siekiant strateginių tikslų. Pirmasis yra energetika, kur, pasak ministro, be pigesnės ir patikimos elektros neįmanoma pramonės plėtra ir konkurencingumas, o elektrifikacijos krypties atsisakyti nebėra realu.

    Antrasis prioritetas – gynyba ir saugumas. Ministras pabrėžė, kad Lenkija gynybai skiria apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau svarbiausia – lėšų panaudojimo efektyvumas ir technologinė pažanga, kurią spartina karo Ukrainoje patirtys bei nauji sprendimai mūšio lauke.

    Trečioji kryptis – technologinis suverenitetas, įskaitant dirbtinį intelektą ir pramonės modernizavimą. Pasak ministro, pranašumą turės šalys ir įmonės, kurios kontroliuoja duomenis, modelius, intelektinę nuosavybę ir ryšį su vartotoju, o ne tos, kurios vien tik aptarnauja kitų sukurtas sistemas.

    Kapitalo rinka ir vietos verslo stiprinimas

    Kalbėdamas apie ekonominės galios stiprinimą, A. Domańskis pabrėžė vietinio finansavimo svarbą. Jo teigimu, ambicingiems projektams reikia stiprios, atsparios ir diversifikuotos kapitalo rinkos, kuri leistų Lenkijos įmonėms augti neatsiremiant vien į užsienio kapitalą.

    Ministras taip pat minėjo, kad Lenkija dirba su didžiausiomis Europos Sąjungos ekonomikomis vadinamojoje E6 grupėje, siekdama didinti Europos kapitalo rinkų efektyvumą, kartu išlaikant stiprias nacionalines biržas. Tokios iniciatyvos, jo žodžiais, yra svarbios, jei šalis nori ne tik augti, bet ir daryti įtaką bendriems Europos ekonomikos sprendimams.

    Impact’26 Poznanėje yra kasmetinis ekonomikos ir technologijų renginys, suburiantis politikos, verslo ir mokslo lyderius. Šių metų programoje numatytos dešimtys valandų diskusijų apie saugumą, inovacijas, pramonės transformaciją ir Europos konkurencingumą.

  • Lenkija pratęs mažesnių degalų kainų programą CPN: finansų ministras įvardijo datą

    Lenkija pratęs mažesnių degalų kainų programą CPN: finansų ministras įvardijo datą

    Lenkijos vyriausybė nusprendė pratęsti programą CPN, kuria siekiama laikinai sumažinti degalų kainas vartotojams. Finansų ministras Andrzejus Domańskis žurnalistams patvirtino, kad dabartinės priemonės galios mažiausiai iki gegužės pabaigos, o tolesni sprendimai priklausys nuo situacijos rinkoje ir biudžeto galimybių.

    CPN paketas apima kelias mokesčių lengvatas, kurios tiesiogiai veikia kainas degalinėse. Iki gegužės 15 dienos galioja sprendimas mažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat taikomos laikinos akcizo lengvatos. Tokios priemonės dažniausiai pasirenkamos tada, kai naftos kainų ir logistikos svyravimai ima greitai persiduoti į galutinę kainą vartotojams.

    Mokesčių mažinimas ir kainų lubos

    Be PVM ir akcizo korekcijų, Lenkijoje taikomas ir maksimalios degalų kainos mechanizmas: atsakinga institucija darbo dienomis skelbia atnaujinamus orientyrus, pagal kuriuos reguliuojamos kainų lubos. Praktikoje tai leidžia valdžiai greičiau reaguoti į staigesnius šuolius ir riboti kainų kilimą, nors tokie sprendimai paprastai turi aiškią kainą valstybės biudžetui.

    Akcizo mažinimas, apie kurį kalbama CPN kontekste, siejamas su Europos Sąjungos nustatytomis minimaliosiomis ribomis. Tai reiškia, kad erdvė papildomai mažinti mokesčius nėra neribota, todėl vyriausybė vis dažniau kalba apie alternatyvius finansavimo šaltinius, jeigu priemonių reikėtų ilgiau nei kelis mėnesius.

    Biudžetui tai brangus sprendimas

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka anksčiau viešai pripažino, kad programos tęstinumas yra didelis iššūkis valstybės finansams. Pasak jo, vyriausybė svarsto ir kitus instrumentus, įskaitant laikinas taisykles, kurios leistų dalį priemonių kaštų padengti iš energetikos bendrovių ar degalų rinkos dalyvių viršpelnių.

    Finansų ministerija taip pat yra užsiminusi apie planus stiprinti biudžeto pajamas iš viršpelnių apmokestinimo. Viešojoje erdvėje minėta, kad tarp bendrovių, kurios galėtų patekti į tokių priemonių taikymo lauką, yra ir „Orlen“, viena didžiausių regiono naftos perdirbimo bei degalų prekybos grupių.

    Kas gali lemti sprendimus toliau?

    Degalų kainas Europoje artimiausiais mėnesiais lems keli veiksniai: pasaulinė naftos pasiūla, perdirbimo pajėgumų apkrovos, sezoninis paklausos augimas bei geopolitinės įtampos, kurios gali didinti draudimo ir transporto sąnaudas. Vyriausybėms tai reiškia sudėtingą pasirinkimą tarp trumpalaikės pagalbos vairuotojams ir ilgalaikio biudžeto tvarumo.

    Jei lengvatos būtų tęsiamos ilgiau, tikėtina, kad diskusijos dėl tikslinių kompensacijų ar papildomų sektoriaus mokesčių aštrės. Tokie sprendimai dažnai kelia klausimų dėl konkurencijos, investicijų aplinkos ir to, kiek ilgai valstybė gali amortizuoti kainų svyravimus, nepakenkdama viešųjų finansų balansui.

    „Iki gegužės pabaigos CPN bus pratęstas tikrai. Kas bus toliau, pamatysime“, – sakė finansų ministras Andrzejus Domańskis.

  • Lenkija dar šią savaitę skelbs, kur įsikurs ESA centras: svarstomi Varšuva ir Krokuva

    Lenkija dar šią savaitę skelbs, kur įsikurs ESA centras: svarstomi Varšuva ir Krokuva

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pareiškė, kad dar šią savaitę bus priimtas sprendimas dėl Europos kosmoso agentūros (ESA) centro vietos Lenkijoje. Apie tai jis kalbėjo konferencijoje „Impact’26“, pabrėždamas, kad šalis siekia ambicingesnio vaidmens aukštųjų technologijų srityse.

    Pasak ministro, kosmoso technologijos yra viena iš sričių, kurioje Lenkija nori matyti aiškų proveržį, susietą ir su nacionaliniu saugumu, ir su ekonomikos modernizavimu. Sprendimas dėl vietos, kaip teigiama neoficialiai, turėtų būti tarp Varšuvos ir Krokuvos.

    Sprendimas dėl vietos jau arti

    Ministras priminė, kad Lenkija 2025 metų lapkričio pabaigoje pasirašė su ESA ketinimų protokolą dėl naujo centro įkūrimo. Domańskis vadovauja tarpžinybinei grupei, kuri koordinuoja šį projektą ir rengia sprendimus dėl jo įgyvendinimo.

    „Kosmoso technologijos yra sritis, kurioje turime mąstyti ambicingai. Dar šią savaitę priimsime sprendimą dėl pirmojo ESA centro Lenkijoje“, – sakė A. Domańskis.

    Viešoje erdvėje aptariama, kad kartu su sprendimu dėl miesto gali būti paskelbta ir tikslesnė planuojamos investicijos vieta. Tokie projektai paprastai apima ne tik administracinę būstinę, bet ir infrastruktūrą tyrimams, duomenų apdorojimui bei tarptautinėms komandoms.

    Kuo užsiimtų ESA centras?

    Remiantis iki šiol skelbtais Lenkijos valdžios pranešimais, centras turėtų dirbti Žemės stebėjimo, palydovinių duomenų analizės ir kosmoso technologijų plėtros srityse. Šios kompetencijos vis dažniau laikomos kritiškomis civilinei saugai, ekstremalių situacijų valdymui ir infrastruktūros stebėsenai.

    Žemės stebėjimo duomenys naudojami vertinant potvynių, gaisrų ar sausrų rizikas, stebint aplinkos pokyčius, taip pat planuojant teritorijų vystymą. Palydovinė analizė svarbi ir krizių metu, kai sprendimai turi būti priimami greitai, o informacija – patikima ir atnaujinama beveik realiu laiku.

    DI ir technologinė nepriklausomybė

    Kalbėdamas plačiau apie ekonomikos pokyčius, ministras akcentavo, kad pasaulyje vyksta lūžis, susijęs su dirbtiniu intelektu. Jo teigimu, didžiausią įtaką turės tos valstybės ir organizacijos, kurios kontroliuos duomenis, modelius ir intelektinę nuosavybę.

    Jis pabrėžė, kad Lenkija siekia neapsiriboti tik užsakomųjų paslaugų ar užsienyje sukurtų sprendimų diegimo vaidmeniu. Kaip pavyzdžius ministras minėjo Krokuvoje vystomą „AI Factory“ iniciatyvą ir Poznanėje kuriamą Piast centrą, kurie turėtų stiprinti vietines kompetencijas ir technologinį savarankiškumą.

    „Nenorime tik vykdyti kitų procesų. Mums reikia tikro technologinio suvereniteto“, – sakė A. Domańskis.

    Sprendimas dėl ESA centro vietos vertinamas kaip signalas, kokį vaidmenį Lenkija siekia užimti Europos kosmoso ir pažangių duomenų technologijų grandinėje. Jei projektas bus įgyvendintas pagal planą, jis gali tapti traukos tašku mokslui, startuoliams ir aukštos kvalifikacijos specialistams.

  • G7 šalys apie naftos rezervus: ar sprendimas dėl papildomo išleidimo gali grįžti artimiausiais mėnesiais

    G7 šalys apie naftos rezervus: ar sprendimas dėl papildomo išleidimo gali grįžti artimiausiais mėnesiais

    G7 signalas rinkoms

    G7 šalių darbotvarkėje šiuo metu nėra sprendimo artimiausiu metu koordinuotai išleisti papildomas strategines naftos atsargas, tačiau ši galimybė nėra galutinai atmetama. Tai rodo Prancūzijos ekonomikos ministro Bruno Le Maire’o aplinkoje skambėjusios žinutės, kad tema gali sugrįžti, jei kainų spaudimas vėl sustiprėtų.

    Tokie pareiškimai paprastai vertinami kaip signalas rinkoms, jog didžiosios ekonomikos stebi situaciją ir turi instrumentų kainų šuoliams švelninti. Vis dėlto sprendimai dėl atsargų naudojimo dažniausiai priklauso nuo geopolitinių rizikų, tiekimo sutrikimų ir vidaus politikos spaudimo dėl degalų kainų.

    Kas vyksta naftos kainoms?

    Pasaulinėse biržose naftos kainos svyruoja reaguodamos į Artimųjų Rytų įtampas, JAV ir Irano santykių dinamiką bei OPEC ir OPEC plius gavybos politiką. Net ir trumpalaikės žinutės apie derybų strigimą ar eskalacijos riziką gali didinti kainų nepastovumą.

    Rinkos taip pat vertina paklausos perspektyvą: ją veikia ekonomikos augimo tempai, transporto sektoriaus aktyvumas, taip pat sezoniniai veiksniai. Jei kainos kyla per greitai, politinis spaudimas vyriausybėms didėja, o strateginių rezervų tema grįžta į viešą diskusiją.

    Ką reiškia strateginių rezervų išleidimas?

    Strateginės naftos atsargos paprastai naudojamos kaip „pagalvė“ tiekimo sutrikimų atvejais, tačiau kartais jos pasitelkiamos ir kainų šuoliams amortizuoti. Koordinuotas kelių šalių žingsnis gali turėti didesnį psichologinį efektą rinkai nei pavienis sprendimas, tačiau poveikis dažnai būna laikinas, jei fundamentinės priežastys nesikeičia.

    G7 atveju svarbus ir politinis aspektas: sprendimas išleisti atsargas signalizuoja, kad šalys yra pasirengusios aktyviai stabilizuoti energijos rinką. Kita vertus, per dažnas atsargų naudojimas mažina manevro laisvę ateityje, jei įvyktų rimtesni tiekimo sutrikimai.

    Kontekstas: žaliavos ir strateginė priklausomybė

    Prancūzijos ekonomikos ministras taip pat akcentavo, kad strateginė priklausomybė aktuali ne tik naftai. Pastaraisiais metais Europa ir G7 vis dažniau kalba apie retųjų žemių metalus ir kitus kritinius mineralus, kurių tiekimas svarbus pramonei, energetikos transformacijai ir gynybai.

    Prancūzija yra pristačiusi planus mažinti priklausomybę šioje srityje, daugiau dėmesio skirdama perdirbimui ir rafinavimui. Tokie projektai rodo platesnę tendenciją: valstybės siekia turėti daugiau kontrolės kritinių žaliavų grandinėse, kad geopolitiniai sukrėtimai mažiau paveiktų kainas ir pramonės pajėgumus.

    „Diskusija dėl papildomo strateginių naftos rezervų išleidimo dabar neplanuojama, bet ši tema gali iškilti artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais“, – sakė Prancūzijos ekonomikos ministras.

    Artimiausiu metu investuotojai ir vartotojai labiausiai stebės, ar įtampa tiekimo regionuose mažės, kaip keisis OPEC plius gavybos sprendimai ir ar didžiosios ekonomikos nesugriežtins ar neatšauks planų, galinčių paveikti paklausą. Jei kainos vėl pradės sparčiai kilti, G7 instrumentų rinkinys, įskaitant rezervus, gali vėl tapti aktualus.

  • Krokuvos oro uostas plečiasi: pasirašyta apie 155 mln. eurų sutartis dėl terminalo plėtros

    Krokuvos oro uostas plečiasi: pasirašyta apie 155 mln. eurų sutartis dėl terminalo plėtros

    Pasirašyta sutartis dėl terminalo

    Krokuvos oro uoste pasirašyta rangos sutartis dėl keleivių terminalo plėtros. Darbus vykdys bendrovė „Mostostal Warszawa“, o sutarties vertė siekia daugiau kaip 155 mln. eurų su mokesčiais.

    Projektas įvardijamas kaip didžiausias infrastruktūrinis darbas šio oro uosto istorijoje ir dalis platesnio investicijų plano. Lenkijos infrastruktūros ministerijos atstovai teigia, kad pagrindinis tikslas yra padidinti pralaidumą ir pagerinti keleivių aptarnavimo kokybę.

    Ką žada plėtra keleiviams?

    Pagal pristatytus planus terminalo rekonstrukcija ir plėtra bus vykdoma etapais, kad oro uostas galėtų veikti ir statybų metu. Pirmasis etapas numato plėtrą į vakarus, formuojant naują modulį, kuris turėtų tapti svarbiausiu pajėgumų didinimo elementu.

    Skelbiama, kad vakarinė dalis turėtų apimti apie 44 500 kvadratinių metrų plotą ir turėti keturis aukštus, įskaitant vieną požeminį. Joje planuojama įrengti 11 išvykimo vartų ir tris teleskopinių trapų bokštus, kurie leidžia patogiau organizuoti įlaipinimą.

    Po pirmojo modulio užbaigimo numatomas antras etapas iš rytinės pusės, kurį planuojama įgyvendinti iki 2031 metų. Galutinis tikslas yra sukurti apie 120 000 kvadratinių metrų terminalą, pritaikytą augančiam srautui ir būsimiems poreikiams.

    Augantys srautai ir aiškūs tikslai

    Oro uosto vadovybė pabrėžia, kad sprendimas plėsti terminalą susijęs su sparčiai didėjančiu keleivių skaičiumi ir nuolat fiksuojamais rekordais. Pernai per Krokuvos oro uostą keliavo daugiau kaip 13,2 mln. žmonių, o šiemet prognozuojama pasiekti apie 15 mln. keleivių ribą.

    Po pirmojo plėtros etapo oro uosto pralaidumas turėtų išaugti iki maždaug 16 mln. keleivių per metus, o galutinis tikslas siejamas su maždaug 19 mln. keleivių per metus. Projektas planuojamas taip, kad infrastruktūra atitiktų ir numatomą 2035 metų paklausą.

    Ministras Dariusz Klimczak renginyje akcentavo, kad terminalo plėtra turėtų tiesiogiai prisidėti prie patogesnių kelionių ir sklandesnio aptarnavimo. „Šis projektas iš esmės pakeis oro uosto veikimą: gerės keleivių komfortas, paslaugų kokybė ir, svarbiausia, pralaidumas“, – sakė Dariusz Klimczak.

    Krokuvos oro uostas yra antras pagal keleivių srautą Lenkijoje ir didžiausias regioninis oro uostas šalyje. Vasaros sezonu jis siūlo apie 173 maršrutus į 39 valstybes, o skrydžius vykdo apie 30 oro linijų bendrovių, todėl terminalo plėtros klausimas tampa ne tik patogumo, bet ir konkurencingumo regione dalimi.

  • TVF vadovė apie energetinį šoką: poveikis gali užsitęsti, o infliacijos rizikos dar nemažėja

    TVF vadovė apie energetinį šoką: poveikis gali užsitęsti, o infliacijos rizikos dar nemažėja

    Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgijeva perspėja, kad dabartinis energetinis šokas nėra trumpalaikis epizodas, kurį ekonomikos greitai „peraugs“. Pasak jos, dalis valstybių ir sprendimų priėmėjų vis dar linkę situaciją vertinti kaip laikiną, nors rizikos signalai rodo priešingai.

    Georgijeva pabrėžia, kad ši krizė turi globalų mastą: net energijos išteklius eksportuojančios šalys patiria kainų šuolius pasaulinėse rinkose, o tai persiduoda į infliaciją. Tuo pat metu smūgis nevienodas, nes importuotojams jis skausmingesnis, o labiausiai pažeidžiamos ekonomikos, turinčios ribotas biudžeto galimybes.

    Kas šį kartą svarbiausia?

    TVF vadovės teigimu, vertinant situaciją reikia stebėti tris pagrindinius dalykus: kiek ilgai užtruks energetinis sukrėtimas, kokį poveikį jis darys infrastruktūrai ir kaip keisis kainos bei infliacija. Ji atkreipia dėmesį, kad infrastruktūros pažeidimai kol kas gali būti santykinai riboti, tačiau rizika išlieka, o blogesnis scenarijus reikštų papildomą spaudimą tiek energijos tiekimui, tiek kainoms.

    Ekonominiu požiūriu aukštos energijos kainos veikia kaip mokestis namų ūkiams ir verslui: mažėja perkamoji galia, brangsta gamyba ir logistika, silpnėja konkurencingumas. Dėl to lėtėja augimas, o centriniams bankams darosi sudėtingiau mažinti infliaciją neįstumiant ekonomikos į gilesnį nuosmukį.

    Du scenarijai ekonomikai

    Georgijeva taip pat apibūdina du galimus raidos kelius, kuriuos lems geopolitinės įtampos trukmė ir jų poveikis energijos rinkoms. Jei sukrėtimas baigtųsi greitai, ekonominis aktyvumas galėtų atsistatyti per kelis mėnesius, tačiau užsitęsus krizinei fazei, augimas tikėtina lėtėtų labiau, o infliacija išliktų aukštesnė.

    „Mums tenka susidurti su dideliu, globaliu ir nevienodai šalis veikiančiu sukrėtimu“, – sakė Kristalina Georgijeva.

    TVF vadovė ragina vyriausybes atsargiai naudoti ribotas fiskalines priemones ir paramą taikyti tiksliai, nes jų gali prireikti ilgiau, nei tikimasi. Praktikoje tai reiškia, kad plačios, visiems taikomos kompensacijos ar lengvatos gali tapti pernelyg brangios ir mažiau veiksmingos nei pagalba labiausiai pažeidžiamiems gyventojams bei kritiškai svarbiems sektoriams.

    Kodėl ilgainiui gali atsirasti ir pliusų?

    Nors perspektyva artimiausiu metu išlieka įtempta, Georgijeva įžvelgia ir vieną dėsningumą: po energetinių šokų šalys paprastai greičiau didina energijos vartojimo efektyvumą ir ieško alternatyvų. Tai gali reikšti spartesnes investicijas į renovaciją, technologijų atnaujinimą, tiekimo diversifikavimą ir vietinę gamybą.

    „Dažniausiai po metų ar pusantrų matome gerokai didesnį energijos efektyvumą ir daugiau alternatyvų, tačiau tam laikotarpiui turime būti pasirengę“, – sakė Kristalina Georgijeva.

    Tokios tendencijos pastaraisiais metais matomos ir Europoje: augo suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumai, didėjo atsinaujinančios energetikos projektų apimtys, o pramonė ėmė aktyviau mažinti energijos intensyvumą. Vis dėlto TVF vadovės akcentas išlieka aiškus: trumpuoju laikotarpiu energetinis šokas ir su juo susijusi infliacijos rizika gali tęstis, todėl sprendimai turi būti paremti realistiškomis prielaidomis.

  • Lenkijos Vyriausybė ieško lėšų pigesniems degalams: per savaitę spręs dėl naujo mokesčio

    Lenkijos Vyriausybė ieško lėšų pigesniems degalams: per savaitę spręs dėl naujo mokesčio

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad degalų kainas mažinanti programa „Ceny Paliwa Niżej“ pratęsta iki gegužės pabaigos. Ji remiasi mažesniu pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizu degalams, todėl vairuotojai laikinai moka mažiau, o skirtumą dengia valstybės biudžetas.

    Ministras teigė, kad sprendimai dėl programos tęstinumo priklauso nuo padėties tarptautinėse rinkose. Pasak jo, Lenkija stebi naftos ir gatavų produktų kainas, taip pat geopolitines rizikas, įskaitant situaciją Hormūzo sąsiauryje, kuri gali staigiai paveikti tiekimą ir kainodarą.

    „Analizuojame padėtį degalų rinkose ir situaciją Hormūzo sąsiauryje. Mums svarbu, kad kainos degalinėse būtų kuo mažesnės, tačiau naftos kainų pasaulinėse rinkose nevaldome“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kartu ministras patvirtino, kad per artimiausias septynias dienas bus paskelbti sprendimo kontūrai dėl naujo mokesčio, nukreipto į degalų sektoriaus įmonių viršpelnius. Vyriausybė šį instrumentą svarsto kaip būdą kompensuoti biudžeto išlaidas, patiriamas finansuojant pigesnių degalų paketą.

    Paklaustas, kiek ilgai biudžete pakaks lėšų programai, ministras konkretaus termino neįvardijo. Jis pabrėžė, kad priemonė yra brangi ir reikalauja atsargaus planavimo, nes didesnės išlaidos trumpuoju laikotarpiu gali reikšti spaudimą deficitui arba poreikį ieškoti papildomų pajamų šaltinių.

    „Tai nėra pigi programa. Ji biudžetui kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl mokesčių mokėtojų pinigus turime naudoti atsakingai“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Diskusijos dėl skaitmeninio mokesčio

    Ministras taip pat pakomentavo skaitmeninio mokesčio klausimą, kuris Lenkijoje vėl įtrauktas į politinę darbotvarkę. Pagal Vyriausybės planus, trečiąjį metų ketvirtį turėtų būti svarstomas projektas dėl 3 proc. skaitmeninio mokesčio, kurį koordinuoja Skaitmeninimo ministerija, o Finansų ministerija dalyvaus konsultacijose.

    Ši tema jautri tarptautiniu mastu, nes panašūs mokesčiai įvairiose šalyse dažnai paliečia didžiąsias technologijų bendroves ir sukelia partnerių reakciją. Lenkijos valdžia pabrėžia principą, kad mokesčių politika yra nacionalinės kompetencijos klausimas, tačiau investicinės aplinkos konkurencingumas išlieka svarbi derybų ašis.

    „Kokie mokesčiai galioja Lenkijoje, sprendžia Lenkijos Vyriausybė ir Lenkijos parlamentas. Norime sudaryti sąlygas užsienio investicijoms ir plėtrai, ypač pažangioms įmonėms, bet mokesčius mokėti reikia“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Dėmesys gynybos pramonei

    Kalbėdamas apie ekonomikos prioritetus, ministras išskyrė ir SAFE programą, akcentuodamas, kad Lenkijai svarbu turėti modernią gynybos pramonę. Jo teigimu, tai yra ne tik saugumo, bet ir ekonomikos augimo klausimas, nes investicijos į gamybą ir tiekimo grandines kuria naujas darbo vietas.

    Ministras pabrėžė, kad patirtis iš karo Ukrainoje rodo vietinės gamybos svarbą, kai greitas tiekimas ir pramoniniai pajėgumai tampa strateginiu pranašumu. Pasak jo, tikslas yra stiprinti gamybinę bazę šalies viduje, kad investicijos kuo daugiau vertės sukurtų Lenkijos įmonėms ir darbuotojams.

  • „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    Strateginė partnerystė Baltijos regionui

    Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ ir Lenkijos gynybos holdingas Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą, apimantį jūrines technologijas. Įmonės deklaruoja, kad partnerystė apims tiek esamų platformų priežiūrą, tiek naujų sprendimų kūrimą ir gamybą.

    Susitarime numatoma bendradarbiauti prižiūrint antvandeninius ir povandeninius laivus, taip pat stiprinti tiekimo grandines, įtraukiant PGZ grupei priklausančias įmones į „Saab“ projektus. Toks modelis dažniausiai reiškia ilgalaikį įsipareigojimą, nes modernių jūrinių platformų gyvavimo ciklo priežiūra paprastai trunka dešimtmečius.

    Kas numatyta: centras ir naujos sistemos

    Vienas svarbiausių susitarimo akcentų – planai Lenkijoje įkurti Povandeninių technologijų centrą. Šis centras turėtų tapti baze kompetencijoms, susijusioms su povandeninių sistemų aptarnavimu, modernizacija ir technologijų vystymu, įskaitant sprendimus, reikalingus veiklai Baltijos jūroje.

    Įmonės taip pat skelbia ketinančios bendradarbiauti gaminant autonominį jūrinį droną „Saab Autonomous Ocean Drone“. Papildomai žadama įvertinti bendradarbiavimo galimybes sunkiosios torpedos projekte, tačiau konkrečių sprendimų ar terminų šioje dalyje kol kas neskelbiama.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir tuo, kokiu tempu vystosi mūsų bendradarbiavimas. Ši sutartis atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti Lenkijos ir Švedijos pramonės partnerystę, prisidedant prie saugumo Baltijos jūroje ir rytiniame NATO flange stiprinimo“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    Ryšys su Orka programa ir vietine gamyba

    Šis susitarimas pratęsia ankstesnius „Saab“ ir PGZ kontaktus, pradėtus gilinant ryšius po memorandumo, pasirašyto per MSPO parodą Kielcuose 2025 metais. 2026 metų kovą šalys taip pat buvo paskelbusios apie atskirą susitarimą dėl povandeninių laivų priežiūros ir remonto, siejamą su Lenkijos Orka programa.

    „Saab“ atstovai anksčiau yra akcentavę, kad bendradarbiavimas su Lenkijos pramone būtų vienas iš Orka programos kertinių elementų, ypač remonto, techninės priežiūros ir modernizacijos srityse. Taip pat viešai nurodyta, kad dalis komponentų „Saab“ povandeniniams laivams jau gaminama Lenkijoje, o kontaktai su vietinėmis laivų statybos ir remonto įmonėmis plečiami.

    „Saab“ komunikacijoje taip pat minimas orientacinis terminas, kad trijų povandeninių laivų pristatymas galėtų užtrukti apie 10 metų nuo vykdomosios sutarties pasirašymo. Tai atitinka įprastą didelių gynybos platformų įsigijimo praktiką, kai lygiagrečiai planuojama ne tik gamyba, bet ir infrastruktūra, mokymai, logistika bei atsarginių dalių tiekimas.

  • TVF vadovė įspėja dėl dirbtinai šaldomų degalų kainų: tokios priemonės gali pailginti krizę

    TVF vadovė įspėja dėl dirbtinai šaldomų degalų kainų: tokios priemonės gali pailginti krizę

    Ką perspėja Tarptautinis valiutos fondas

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva konferencijoje „Impact’26“ teigė, kad pasaulio ekonomikos perspektyvos šiemet ir kitąmet labai priklausys nuo to, kaip ilgai užsitęs energijos žaliavų brangimas. Pasak jos, recesijos rizika didėja, jei naftos kainos negrįžta į stabilesnį lygį ir jei trikdžiai tiekimo grandinėse tampa ilgalaikiai.

    Georgieva išskyrė tris veiksnius, kuriuos TVF atidžiai stebi: ar žaliavų pasiūlos šokas bus trumpas, kokią žalą patirs kritinė infrastruktūra Persijos įlankoje ir kaip brangimas persiduos į bendrą infliaciją. Kuo ilgiau išlieka aukštos kainos, tuo daugiau spaudimo patiria namų ūkiai ir verslai, o finansų rinkose didėja neapibrėžtumas.

    „Tai, ar pasaulis nuslys į recesiją, priklauso nuo pasiūlos šoko trukmės, poveikio kritinei infrastruktūrai ir to, kaip tai atsispindės infliacijoje bei centrinių bankų sprendimuose“, – sakė K. Georgieva.

    Infliacija ir palūkanos: kas gali pasikeisti

    TVF vadovė atkreipė dėmesį, kad centriniai bankai paprastai vengia skubotų sprendimų, kai energijos kainas kelia geopolitinės priežastys. Vis dėlto, jei infliacijos lūkesčiai vėl pradėtų ryškiau augti, palūkanų normos galėtų būti didinamos arba išlaikomos aukštesnės ilgiau, nei tikisi rinkos.

    Ši rizika ypač jautri dėl didelio pasaulinio įsiskolinimo: brangesnis skolinimasis didina valstybių ir įmonių skolos aptarnavimo išlaidas, o tai gali slopinti investicijas ir vartojimą. TVF vertinimu, tokioje aplinkoje bet koks papildomas infliacijos pagreitis gali tapti rimtu stabdžiu ekonomikos augimui.

    Remiantis TVF scenarijais, pasaulio ekonomikos augimas 2026 metais gali siekti apie 2,9–3,3 proc. Vis dėlto nepalankiu atveju, kai nafta ilgiau išlieka brangi, augimas gali reikšmingai sulėtėti, o kai kuriose ekonomikose didėtų techninės recesijos tikimybė.

    Kritika kainų šaldymui: kodėl tai vadinama rizika

    Kalbėdama apie vyriausybių sprendimus dirbtinai riboti degalų kainas, K. Georgieva pabrėžė, kad tokios priemonės gali turėti priešingą efektą nei tikimasi. Kai susiduriama su pasiūlos trūkumu, kainų signalas natūraliai mažina paklausą, tačiau plataus masto subsidijos ar kainų „užšaldymas“ šį mechanizmą silpnina.

    Jos teigimu, ilgiau trunkant brangimui, visuotinės priemonės tampa brangios biudžetams ir gali uždelsti prisitaikymą, nes vartojimas išlieka didesnis nei leistų reali pasiūla. TVF nuosekliai rekomenduoja, kad parama būtų nukreipta tik į labiausiai pažeidžiamas grupes, o ne taikoma visiems vartotojams vienodai.

    „Nedeginkite ugnies benzinu. Kai traukiasi naftos ir dujų pasiūla, paklausa taip pat turėtų mažėti, o subsidijos to neleidžia ir neleidžia kainoms atkurti pusiausvyros“, – sakė K. Georgieva.

    Toje pačioje konferencijoje Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis aiškino, kad sprendimai dėl degalų akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio mažinimo buvo laikini. Pasak jo, tokios priemonės pratęsiamos trumpais laikotarpiais, siekiant išlaikyti lankstumą reaguojant į rinkos situaciją.