CP v2

Blog

  • NASA išbandė naują Marso sraigtasparnį: rotoriai pramušė garso barjerą, ką tai keičia?

    NASA išbandė naują Marso sraigtasparnį: rotoriai pramušė garso barjerą, ką tai keičia?

    NASA kuria naujos kartos Marso sraigtasparnį, kurio rotoriai bandymuose imituojamoje Marso atmosferoje pasiekė viršgarsinį greitį. Inžinieriai rotorių menčių galiukus „pastūmė“ iki Mach 1,08 ir taip patikrino, ar toks režimas įmanomas saugiai.

    Viršgarsinis režimas sraigtasparniams yra sudėtingas, nes artėjant prie garso greičio stipriai išauga pasipriešinimas, atsiranda smūginės bangos, turbulencija ir papildomos apkrovos konstrukcijai. Tokie reiškiniai gali paveikti stabilumą ir kelti riziką menčių ilgaamžiškumui, todėl iki šiol Marse buvo renkamasi atsargesnė taktika.

    Kas pasikeitė po „Ingenuity“

    Sraigtasparnis „Ingenuity“, atskridęs į Marsą su marsaeigiu Perseverance 2021 metais, sąmoningai laikėsi žemiau viršgarsinio režimo. Jo rotorių menčių galiukai paprastai neviršydavo maždaug Mach 0,7, kad net ir esant priešiniam vėjui nebūtų peržengta riba, galinti sukelti nenumatytų aerodinaminių efektų.

    „Ingenuity“ buvo planuotas kaip trumpas technologinis bandymas, tačiau galiausiai atliko 72 skrydžius ir suteikė inžinieriams itin vertingų duomenų apie valdomą skrydį itin retos atmosferos sąlygomis. NASA yra nurodžiusi, kad misija baigėsi po incidento leidžiantis 2024 metais, kai dėl navigacijos įvertinimo problemų aparatas nebesuvaldė nusileidimo.

    Sukaupta patirtis leido pereiti prie ambicingesnių sprendimų, kurių tikslas yra ne vien pademonstruoti, kad skrydis įmanomas, bet ir išplėsti galimą naudingą apkrovą bei veikimo scenarijus. Būtent todėl naujos kartos rotoriams siekiama didesnio našumo ir tolerancijos sudėtingesnėms sąlygoms.

    Kodėl Marse „Mach 1“ kitoks

    Marso atmosfera yra itin reta, jos tankis siekia tik apie 1–2 proc. Žemės atmosferos tankio. Dėl to sraigtasparniui reikia generuoti keliamąją jėgą visiškai kitokioje aerodinaminėje aplinkoje, o kiekvienas našumo procentas tampa svarbus.

    Garso greitis taip pat skiriasi, nes jis priklauso nuo terpės savybių. NASA pateikiamuose paaiškinimuose nurodoma, kad Marse garso barjeras atitinka maždaug 869 kilometrus per valandą, kai tuo metu prie jūros lygio Žemėje jis yra apie 1 225 kilometrus per valandą.

    Tai reiškia, kad viršgarsinis režimas Marse pasiekiamas esant mažesniam absoliučiam greičiui, tačiau pats skrydis dėl retos atmosferos vis tiek išlieka techniškai labai sudėtingas. Dėl šios priežasties būtini specialūs bandymai, kuriuose galima tiksliai valdyti slėgį, srautą ir vėjo apkrovas.

    Ką parodė bandymai ir kodėl tai svarbu

    Bandymams buvo naudojama speciali bandymų kamera, kurioje sumažinamas slėgis, kad sąlygos būtų panašios į Marso. Joje išbandyti du rotorių variantai, o papildomas srautas imitavo priešpriešinį vėją, kuris realiame skrydyje gali staiga pakelti menčių galiukų greitį.

    Trijų menčių rotorius sukosi iki maždaug 3 750 apsukų per minutę ir artėjo prie Mach 0,98. Dviejų menčių, bet ilgesnių menčių rotorius panašų režimą pasiekė ties maždaug 3 570 apsukų per minutę, o esant imituojamam vėjui menčių galiukai pasiekė Mach 1,08.

    NASA Ames ir NASA Jet Propulsion Laboratory specialistai pabrėžia, kad tai yra svarbus žingsnis įrodant koncepcijos realumą. „Sėkmingas šių rotorių bandymas yra reikšmingas žingsnis, įrodantis skrydžio galimybes sudėtingesnėse aplinkose, o tai būtina naujos kartos aparatams“, – sakė NASA Ames aerodinamikė Shannah Withrow-Maser.

    NASA Jet Propulsion Laboratory inžinierius Jaakko Karras aiškina, kad ankstesnėse Marso skrydžių strategijose buvo sąmoningai vengiama viršgarsinių režimų. „Planavome „Ingenuity“ skrydžius taip, kad menčių galiukai laikytųsi ties Mach 0,7 be vėjo, jog priešinis vėjas jų nepastumtų į viršgarsinį režimą. Tačiau naujai kartai reikia didesnio našumo, todėl turėjome įsitikinti, kad rotoriai gali saugiai suktis greičiau“, – sakė jis.

    Didžiausias praktinis pokytis yra keliamoji galia: NASA teigia, kad toks sprendimas gali padidinti keliamąją jėgą apie 30 proc. Tai atvertų galimybę gabenti daugiau mokslinių prietaisų, skristi su didesne atsarga sudėtingesnėmis oro sąlygomis ir efektyviau vykdyti paieškos bei žvalgymo užduotis.

    Pagal NASA skelbiamą koncepciją „Skyfall“ projektas siejamas su misija, kuri galėtų startuoti 2028 metų pabaigoje ir gabenti kelis sraigtasparnius. Tokie aparatai būtų skirti žvalgyti galimas žmonių nusileidimo vietas ir padėti ieškoti po paviršiumi esančio vandens ledo, kuris laikomas kritiškai svarbiu tiek mokslo, tiek būsimų ekspedicijų logistikos požiūriu.

  • Europos Komisijos planas dėl vieno bilieto kelionėms traukiniais: ką gaus keleiviai visoje ES?

    Europos Komisijos planas dėl vieno bilieto kelionėms traukiniais: ką gaus keleiviai visoje ES?

    Vienas bilietas kelionei per kelias šalis

    Europos Komisija pristatė vadinamąjį keleivių paketą, kuriuo siekiama supaprastinti tarptautines keliones traukiniais Europos Sąjungoje. Pagrindinė idėja paprasta: keleivis galėtų vienu pirkimu įsigyti vieną bilietą visai kelionei, net jei maršrute dalyvauja keli skirtingi vežėjai.

    Šiandien kelionės per sienas dažnai reikalauja atskirų bilietų, skirtingų pirkimo sistemų ir atskirų taisyklių. Dėl to rizika prisiimama keleiviui: pavėlavus pirmajam traukiniui, kitas vežėjas ne visada pripažįsta jungtį ir bilietą tenka pirkti iš naujo.

    „Laisvas judėjimas yra vienas didžiausių Europos pasiekimų. Šiandien žengiame dar vieną žingsnį, kad kelionės per visas 27 valstybes nares taptų paprastesnės, išmanesnės ir draugiškesnės keleiviams“, – sakė už tvarų transportą ir turizmą atsakingas Europos Komisijos narys Apostolos Tzitzikostas.

    Daugiau teisių, jei praleidote jungtį

    Europos Komisijos siūlymas numato, kad keleiviai būtų geriau apsaugoti praleidus jungtį, net jeigu atkarpas vykdo skirtingos geležinkelio bendrovės. Tokiu atveju keleiviui turėtų būti užtikrintas pervežimas iki galutinio kelionės tikslo neperkant naujo bilieto.

    Taip pat numatoma kompensacija už bendrą vėlavimą, skaičiuojamą visos kelionės mastu, o ne atskiroms atkarpoms. Keleiviams turėtų priklausyti ir pagalba, kuri, priklausomai nuo situacijos, gali apimti maistą ar nakvynę, jeigu dėl praleistos jungties kelionę tektų tęsti tik kitą dieną.

    Daugiau skaidrumo bilietų platformose

    Siūlyme akcentuojamas ir bilietų platinimo skaidrumas. Numatyta, kad didžiausią rinkos dalį užimančios internetinės bilietų platformos turėtų rodyti visas įmanomas kelionės alternatyvas, įskaitant konkurentų pasiūlymus, o ne tik savo ar pasirinktų partnerių maršrutus.

    Europos Komisija pabrėžia, kad dabartinė rinka dažnai stokoja skaidrumo, todėl naujiems vežėjams sudėtinga pasiekti keleivius, o keliautojams sunku palyginti kainas ir patogumą. Platesnis pasiūlymų atvaizdavimas turėtų padėti formuotis vienodesnei ir konkurencingesnei tarpvalstybinių kelionių rinkai.

    Dar viena praktinė naujovė susijusi su planavimu: geležinkelio operatoriai būtų įpareigoti bilietus prekybai internetu pateikti ne vėliau kaip prieš penkis mėnesius iki išvykimo. Tai ypač aktualu tarptautinėms kelionėms, kuriose bilietai kai kuriose šalyse pasirodo vėlai ir keliautojai yra priversti planuoti neapibrėžtai.

    Kada pakeitimai gali įsigalioti?

    Europos Komisijos pateikti pasiūlymai bus perduoti svarstyti Tarybai ir Europos Parlamentui. Toliau vyks įprasta teisėkūros procedūra: derybos, pataisos ir galutinis balsavimas, kol bus pasiektas institucijų susitarimas.

    Lygiagrečiai valstybės narės raginamos sparčiau įgyvendinti reikalavimus dėl kelių rūšių transporto duomenų dalijimosi. Tokie duomenys yra būtini, kad veiktų integruotos planavimo ir bilietų sistemos, leidžiančios vienoje vietoje palyginti maršrutus ir įsigyti visą kelionę vienu pirkimu.

  • Mirtinas hantavirusas plinta tarp žmonių: kodėl ekspertai ramina, kad tai nebus kitas COVID

    Mirtinas hantavirusas plinta tarp žmonių: kodėl ekspertai ramina, kad tai nebus kitas COVID

    Europos visuomenės sveikatos institucijos tiria su kruiziniu laivu „MV Hondius“ siejamą Andų hantaviruso protrūkį. Iki gegužės 11 dienos pranešta apie devynis atvejus, iš jų septyni patvirtinti ir du tikėtini, taip pat fiksuotos trys mirtys.

    Situacija neišvengiamai priminė ankstyvąsias COVID-19 pamokas, kai infekcijos laivuose išplisdavo į bendruomenes. Vis dėlto epidemiologai pabrėžia, kad Andų virusas, nors ir pavojingas, neturi savybių, būdingų pandemijoms.

    Kuo Andų virusas išskirtinis

    Hantavirusai dažniausiai plinta iš graužikų žmonėms, kai įkvepiamos dalelės, užterštos pelių ar žiurkių šlapimu, išmatomis arba seilėmis. Dauguma šios grupės virusų tarp žmonių neplinta, tačiau Andų virusas laikomas reta išimtimi.

    Tarpžmogiškas perdavimas fiksuojamas nedažnai ir paprastai siejamas su artimu, ilgalaikiu kontaktu, pavyzdžiui, šeimoje ar slaugant sergantį asmenį. Didžiausia rizika kyla uždarose, prastai vėdinamose erdvėse, kur žmonės daug laiko praleidžia labai arti vieni kitų.

    Kodėl tai nepanašu į COVID

    Skirtumas nuo SARS-CoV-2 yra esminis: COVID-19 sukėlėjas efektyviai plinta oru ir dažnai perduodamas dar iki aiškių simptomų. Andų virusui, remiantis iki šiol sukauptais duomenimis, paprastai reikia artimo kontakto, o plitimas dažniausiai susijęs su jau simptominiais atvejais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pandemijai neužtenka vien didelio mirtingumo, lemiamas veiksnys yra plitimo lengvumas. Dėl to Andų viruso protrūkiai paprastai būna riboti, o viešosios sveikatos priemonės, tokios kaip stebėsena ir izoliacija, gali būti veiksmingos.

    Simptomai, stebėjimo laikotarpis ir gydymas

    Ankstyvieji simptomai dažnai primena kitas infekcijas: karščiavimą, galvos ir raumenų skausmus, pykinimą, nuovargį. Daliai pacientų liga gali progresuoti į hantavirusinį plaučių sindromą, kai staigiai sunkėja kvėpavimas ir prireikia intensyvios pagalbos.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žmonėms, galėjusiems turėti kontaktą su Andų virusu, stebėti simptomus iki 42 dienų po paskutinio galimo poveikio. Toks laikotarpis atspindi galimą inkubacijos ribą, tačiau tai nereiškia, kad asmuo visą laiką yra užkrečiamas.

    Specifinio antivirusinio vaisto ar licencijuotos vakcinos nuo Andų viruso šiuo metu nėra, todėl gydymas daugiausia yra palaikomasis. Protrūkio metu plačiai taikomi laboratoriniai tyrimai, įskaitant PGR ir serologinius testus, tačiau ankstyvas neigiamas atsakymas ne visada galutinai atmeta infekciją.

    Mokslininkai pabrėžia, kad greita genetinės sekos analizė ir duomenų apsikeitimas padeda sparčiau patvirtinti atvejus bei atsekti užsikrėtimo grandines. Tai leidžia tiksliau nustatyti, kam reikalinga izoliacija ar sustiprinta medicininė stebėsena, ir mažina tikimybę, kad židinys išsiplės.

  • Vitaminas B12 ir vėžys: ką rodo nauji tyrimai ir kodėl megadozės gali būti klaida

    Vitaminas B12 ir vėžys: ką rodo nauji tyrimai ir kodėl megadozės gali būti klaida

    Vitaminas B12, dar vadinamas kobalaminu, yra būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemos veiklai ir DNR sintezei. Dėl šių funkcijų jis dažnai siejamas su bendra sveikata, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau aptariamas ir jo ryšys su onkologinėmis ligomis.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia problema daugeliui žmonių išlieka ne perteklius, o stoka. Vis dėlto mokslinėje literatūroje daugėja duomenų, jog labai didelis B12 kiekis kraujyje arba ilgalaikis didelių dozių vartojimas papildais gali būti susijęs su nepalankiomis baigtimis, nors tai nebūtinai reiškia priežastinį ryšį.

    Kur gauname B12 ir kam jo pritrūksta

    Natūraliai B12 daugiausia yra gyvūninės kilmės maiste: mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, piene ir sūryje. Dalies produktų, pavyzdžiui, kai kurių pusryčių dribsnių ar duonos, sudėtis gali būti papildyta B12, todėl tai tampa svarbiu šaltiniu žmonėms, ribojantiems gyvūninį maistą.

    Dauguma, valgantys įvairų maistą, rekomenduojamą kiekį gauna su dieta. Didesnė B12 stokos rizika siejama su veganiška mityba, vyresniu amžiumi ir tam tikromis virškinamojo trakto būklėmis, kai sutrinka įsisavinimas, todėl kai kuriais atvejais prireikia papildų ar gydytojo paskirtos terapijos.

    Kodėl kalbama apie vėžio riziką

    B12 dalyvauja ląstelių dalijimosi procesuose, nes padeda organizmui tiksliai kopijuoti ir taisyti DNR. Kai B12 trūksta, DNR kopijavimas gali tapti mažiau tikslus, o ilgainiui tai teoriškai didina mutacijų tikimybę, todėl deficitas vertinamas rimtai.

    Tuo pat metu dalis tyrimų kelia klausimą, ar „daugiau“ visada reiškia „geriau“. Kai kuriuose stebėjimo ir atvejo kontrolės tyrimuose aptinkamas vadinamasis U formos ryšys: tiek per mažas, tiek per didelis B12 suvartojimas siejamas su didesne kai kurių vėžio formų rizika, tačiau tokie duomenys neįrodo, kad būtent B12 sukelia ligą.

    Ilgalaikių didelių dozių B grupės vitaminų papildų tyrimų apžvalgos apskritai nerodo aiškaus apsauginio poveikio nei vėžio dažniui, nei mirtingumui. Kai kuriais atvejais fiksuoti signalai apie galimą didesnę riziką tam tikrose grupėse, pavyzdžiui, tarp rūkančiųjų, bet mokslininkai pabrėžia, kad tai dar nėra galutinis atsakymas.

    Aukštas B12 kraujyje gali būti ženklas

    Gydytojai jau seniau pastebėjo, kad daliai onkologinių pacientų nustatomas neįprastai aukštas B12 kiekis kraujyje. Vis daugiau darbų daro išvadą, jog dažnai tai gali būti ne priežastis, o ligą lydintis reiškinys, kai padidėję rodikliai atsiranda dėl organizme vykstančių pokyčių.

    Aiškinama, kad tam įtakos gali turėti kepenų funkcijos sutrikimai, nes kepenyse kaupiamos B12 atsargos, o ligos metu jų apykaita gali kisti. Taip pat aptariamas mechanizmas, kai pakinta B12 prisijungiančių baltymų kiekis kraujyje, todėl tyrimas rodo didesnes reikšmes, nors tai ne visada reiškia, kad audiniai B12 realiai „gauna daugiau“.

    Praktinė žinutė paprasta: jei B12 rodiklis kraujyje nuolat aukštas ir žmogus nevartoja papildų, tai neturėtų būti ignoruojama. Tokiu atveju gydytojas paprastai vertina bendrą situaciją, galimas kepenų, kraujo ar kitas ligas ir sprendžia, ar reikia papildomų tyrimų.

    Daugumai žmonių B12, gaunamas su įprastu maistu, nėra problema, nes iš maisto perdozuoti sudėtinga. Didesnė rizika siejama su savarankiškai vartojamomis megadozėmis ilgą laiką, ypač kai nėra aiškios medicininės indikacijos.

    Specialistai rekomenduoja B12 papildus vartoti tada, kai jų tikrai reikia, pavyzdžiui, esant patvirtintam trūkumui ar įsisavinimo sutrikimams. O jei kyla klausimų dėl dozės ar tyrimų rodiklių, saugiausia strategija yra individuali gydytojo konsultacija, o ne principas „kuo daugiau, tuo geriau“.

  • PCOS keičia pavadinimą po dešimtmečių painiavos: kodėl gydytojai nori PMOS ir ką tai pakeis?

    PCOS keičia pavadinimą po dešimtmečių painiavos: kodėl gydytojai nori PMOS ir ką tai pakeis?

    Kas keičiasi ir kodėl

    Vienas dažniausių hormoninių sutrikimų pasaulyje, iki šiol plačiai žinomas kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS), siūloma pervadinti į poliedokrininį metabolinį kiaušidžių sindromą (PMOS). Tarptautinis ekspertų konsorciumas teigia, kad senasis pavadinimas yra netikslus, klaidinantis ir prisideda prie neteisingų lūkesčių dėl ligos esmės.

    Naujas terminas pristatytas Europos endokrinologijos kongrese Prahoje, po ilgamečio gydytojų, mokslininkų, pacientų ir organizacijų darbo. Pasak iniciatorių, dabartinis pavadinimas per siaurai sutelkia dėmesį į vieną organą ir neatspindi to, kad sutrikimas veikia kelias organizmo sistemas.

    „Terminas PCOS jau seniai pripažįstamas netiksliu ir potencialiai žalingu, nes neatskleidžia daugiaplanių endokrininių ir metabolinių mechanizmų“, – teigiama iniciatyvos autorių pozicijoje.

    Klaidingas cistų akcentas

    Vienas svarbiausių pokyčių yra raidės C, reiškiančios cistines struktūras, atsisakymas. Dalis pacientų ir net specialistų iki šiol klaidingai mano, kad tai didelės cistos, kurios gali plyšti ar reikalauti operacijos, nors realybėje dažnai kalbama apie daug mažų, augimą sustabdžiusių folikulų.

    Istoriškai sindromas siejamas su 1935 metais aprašytais atvejais, kai chirurgai pastebėjo padidėjusias kiaušides ir daugybę smulkių cistoms panašių darinių. Vėliau paaiškėjo, kad šie požymiai nėra nei universalūs, nei specifiniai, o daliai pacienčių ultragarsu jie apskritai nenustatomi.

    „Dėmesys vien kiaušidėms kai kuriais atvejais reiškė, kad moterų metaboliniai simptomai, psichologinis distresas ir odos problemos ilgai likdavo nuošalyje“, – yra sakiusi viena iš iniciatyvoje dalyvaujančių gydytojų.

    Ne tik vaisingumo tema

    PMOS šalininkai pabrėžia, kad sutrikimas nėra vien reprodukcinės sveikatos problema. Nors nereguliarios mėnesinės, ovuliacijos sutrikimai, aknė ar padidėjęs plaukuotumas yra dažni simptomai, nemažai pacienčių susiduria ir su ilgalaikiais metaboliniais bei psichologiniais iššūkiais.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad šis sutrikimas paliečia maždaug 170 000 000 žmonių pasaulyje, o iki 70 proc. atvejų gali likti nediagnozuoti. Iniciatoriai įtaria, kad prie vėlyvos diagnostikos prisideda ir pats pavadinimas, kuris formuoja neteisingą ligos suvokimą.

    Kodėl atsirado žodis metabolinis

    Į naują pavadinimą įtrauktas žodis metabolinis turi atkreipti dėmesį į dažną ryšį su atsparumu insulinui ir su tuo susijusiomis rizikomis. Medicininėje literatūroje dažnai minima, kad didelė dalis pacienčių turi insulino rezistencijos požymių, o ilgainiui didėja 2 tipo diabeto, nutukimo ir suriebėjusių kepenų ligos tikimybė.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad gydymas nėra vienodas visoms. Klinikinėje praktikoje taikomi gyvenimo būdo pokyčiai, hormonų terapija, simptominius požymius mažinantys sprendimai, o kai kuriais atvejais skiriami ir medikamentai, naudojami metaboliniams rodikliams gerinti.

    Kas bus toliau

    Konsorciumas numato pereinamąjį laikotarpį, kai abu terminai bus vartojami greta, o pagrindinis tikslas yra švietimas ir tarptautinis susitarimas dėl vieningos terminijos. Kitas žingsnis būtų ligos pavadinimo atnaujinimas tarptautinėse klasifikacijose, kurias naudoja sveikatos sistemos daugelyje šalių.

    Ekspertai viliasi, kad tikslesnis pavadinimas padės greičiau atpažinti sutrikimą, nuosekliau vertinti metabolines rizikas ir sumažinti dezinformaciją, su kuria pacientės susiduria tiek diagnostikos, tiek gydymo etapuose. Praktikoje tai galėtų reikšti aiškesnius tyrimų prioritetus ir labiau į pacientą orientuotą ilgalaikę priežiūrą.

  • Šokiruojantis tyrimas: PFAS „amžinieji chemikalai“ aptikti beveik visų žmonių kraujyje

    Šokiruojantis tyrimas: PFAS „amžinieji chemikalai“ aptikti beveik visų žmonių kraujyje

    PFAS pėdsakai – beveik kiekviename mėginyje

    JAV atliktas didelės apimties tyrimas parodė, kad vadinamieji amžinieji chemikalai PFAS aptinkami beveik visų tirtų žmonių kraujyje. Iš 10 566 serumo ir plazmos mėginių šios medžiagos buvo nustatytos 98,8 proc. atvejų.

    Tyrimo duomenys gauti iš toksikologinių tyrimų laboratorijai NMS Labs Pensilvanijoje pateiktų mėginių, kuriuose buvo ieškoma dažniausiai tiriamų PFAS junginių. Tyrėjai pabrėžia, kad tai realaus gyvenimo pjūvis, rodantis, jog PFAS poveikis dažniausiai nėra pavienis.

    Kodėl jie vadinami amžinaisiais

    PFAS yra plati žmogaus sukurtų perfluoralkilinių ir polifluoralkilinių medžiagų grupė, kuri dėl labai atsparių cheminių ryšių aplinkoje skyla itin lėtai. Dėl šios priežasties jos gali kauptis vandenyje, dirvožemyje, maisto grandinėje ir žmogaus organizme.

    Šios medžiagos dešimtmečiais naudotos įvairiose pramonės šakose, nes suteikia gaminiams atsparumą riebalams, vandeniui ir karščiui. PFAS gali būti siejamos su nepridegančiomis dangomis, dalimi tekstilės ir baldų apdorojimo sprendimų, tam tikromis pakuotėmis, putomis gaisrams gesinti ir kitais produktais.

    Dažniausiai aptinkami – ir beveik visada kartu

    Tyrėjai nustatė, kad vien tik vienas PFAS junginys aptiktas vos 0,18 proc. mėginių, o didžioji dalis mėginių turėjo kelių PFAS mišinį. Tokia „kokteilio“ situacija, mokslininkų teigimu, yra esminė vertinant galimą poveikį sveikatai.

    Vienas dažniausių junginių buvo PFHxS, aptiktas 97,9 proc. mėginių. Šis junginys siejamas su potencialiu poveikiu kepenims ir imuninei sistemai, todėl dalyje valstybių jo naudojimas ribojamas, tačiau dėl ilgo išlikimo aplinkoje ankstesnė tarša gali išlikti dar ilgai.

    „Šis didelis duomenų rinkinys parodo realią situaciją, kaip keli PFAS dažnai pasitaiko kartu žmonių organizme“, – sakė toksikologė Laura Labay.

    „Vertinant biologinį poveikį būtina analizuoti cheminių medžiagų mišinius, nes galimos suminės, sustiprinančios ar viena kitą slopinančios sąveikos“, – teigiama tyrimo autorių išvadose.

    Ką svarbu žinoti apie riziką ir ribas

    Tyrimas fiksavo ne PFAS koncentracijas, o aptikimo faktą, tad jis neatsako į klausimą, kokie lygiai konkrečiam žmogui yra pavojingi. Be to, tyrėjai daugiausia rėmėsi 13 dažniausiai tiriamų PFAS junginių panelėmis, todėl bendras PFAS „krūvis“ gali būti didesnis.

    Mokslinėje literatūroje PFAS siejami su įvairiais galimais sveikatos sutrikimais, tačiau ne visais atvejais yra aiškiai įrodytas priežastinis ryšys. Dalis įrodymų ateina iš stebėjimo tyrimų, taip pat ląstelių ir gyvūnų modelių, o vertinant žmonių sveikatą daug lemia poveikio trukmė, dozė ir konkrečių junginių mišinys.

    Reguliuotojai pastaraisiais metais vis aktyviau griežtina reikalavimus PFAS naudojimui ir taršos kontrolei, o mokslas ieško efektyvesnių šalinimo technologijų. Vis dėlto didžiausias iššūkis išlieka tai, kad PFAS jau yra plačiai paplitę, o jų pakeitimas saugesnėmis alternatyvomis reikalauja laiko ir patikimų duomenų.

  • Ukmergės savivaldybėje – šeštokų klausimai merui: nuo biudžeto iki dviračių takų ir autobusų

    2026 metais gegužės 12 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje lankėsi Dukstynos pagrindinės mokyklos 6a klasės mokiniai. Kartu su klasės auklėtoja Virginija Volungevičiene jie susitiko su savivaldybės meru Dariumi Varnu ir mero patarėja Goda Juzėnaite.

    Vizitas surengtas įgyvendinant mokykloje vykdomą projektą Atverk duris profesijai, kuriuo siekiama supažindinti moksleivius su įvairiomis profesijomis ir institucijų darbu. Šįkart šeštokai iš arti pamatė, kaip veikia savivalda ir kokie sprendimai lemia miesto kasdienybę.

    Kas labiausiai nustebino moksleivius?

    Susitikimo metu mokiniai domėjosi savivaldybės veikla, biudžeto planavimu, savivaldos struktūra ir Ukmergės miesto ateities perspektyvomis. Didžiausią įspūdį jiems paliko tai, kad maždaug pusė savivaldybės biudžeto skiriama švietimui.

    Toks skaičius atspindi daugumos Lietuvos savivaldybių realybę: reikšminga išlaidų dalis tenka ugdymo įstaigų išlaikymui, mokytojų darbo užmokesčiui, mokinių pavežėjimui ir kitoms švietimo paslaugoms. Mokiniai taip pat pabrėžė, kad meras atsakė į klausimus aiškiai ir paprastai.

    Klausimai nuo pomėgių iki miesto planų

    Jaunieji ukmergiškiai aktyviai įsitraukė į pokalbį ir klausė ne tik apie strateginius savivaldybės darbus, bet ir apie mero kasdienybę. Juos domino, kaip atrodo vadovo darbo diena, kokie jo laisvalaikio užsiėmimai ir net netradiciniai pomėgiai, pavyzdžiui, elnių auginimas.

    Kita dalis klausimų buvo labai praktiška: kaip sprendžiamos viešųjų erdvių niokojimo problemos, ar planuojama plėsti dviračių takus, kaip būtų galima patogiau suderinti miesto autobusų tvarkaraščius. Mokiniai taip pat svarstė, ką savivaldybė galėtų padaryti, kad į Ukmergę atėtų daugiau didesnių prekybos tinklų ir gyventojams rečiau tektų vykti apsipirkti į kitus miestus.

    Vizito metu mokiniai apsilankė mero kabinete, susipažino su kasdienėmis darbo užduotimis ir apžiūrėjo savivaldybės administracijos pastatus. Jie taip pat domėjosi miesto stebėjimo sistemomis ir tuo, kaip technologijos padeda užtikrinti viešąją tvarką.

    Kodėl tokie susitikimai svarbūs?

    Tokio pobūdžio susitikimai ugdo pilietiškumą ir padeda vaikams suprasti, kaip priimami sprendimai, darantys įtaką jų mokyklai, gatvėms ar viešajam transportui. Praktinė patirtis dažnai tampa stipresniu impulsu domėtis bendruomenės gyvenimu nei teorinės pamokos.

    Šis vizitas parodė, kad net šeštokai geba kelti konkrečius klausimus apie infrastruktūrą, paslaugų kokybę ir miesto patrauklumą. Kartu tai signalas savivaldai, kokias temas jaunoji karta mato kaip svarbiausias kasdieniame gyvenime.

    Savivaldybės administracijos informacija ir nuotraukos.

  • Ukmergės PSPC Tarptautinė slaugytojų diena: padėkos, jubiliejai ir žinutė apie pašaukimą

    2026 metais gegužės 12 dieną VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre paminėta Tarptautinė slaugytojų diena. Įstaigoje skambėjo padėkos ir sveikinimai slaugytojams, kurie kasdien užtikrina pacientų priežiūrą ir emocinį saugumą.

    Ukmergės PSPC išsiskiria tuo, kad tai daugiausia slaugytojų turinti gydymo įstaiga rajone, todėl ši diena čia tapo proga akcentuoti komandos mastą ir darbo svarbą. Tarptautinė slaugytojų diena pasaulyje minima minint Florence Nightingale gimimo datą, o kasmet vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų trūkumui ir profesijos prestižui.

    Renginyje sveikino rajono vadovai

    Į Lietuvos slaugytojų sąjungos Ukmergės PSPC skyriaus organizuotą renginį susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Šventėje taip pat dalyvavo Ukmergės PSPC atstovai ir sveikatos srities bendruomenė.

    Tarp sveikinusiųjų buvo vyriausioji gydytoja Gitana Čepienė, Poliklinikos vedėjo pareigas laikinai einantis šeimos gydytojas Justas Šakalys, slaugos administratorė Laima Sadauskienė bei ambulatorinių ir paliatyvių slaugos paslaugų namuose koordinatorė Renata Šapranauskaitė. Renginyje akcentuota, kad slaugytojų vaidmuo apima ne tik procedūras, bet ir nuolatinį ryšį su pacientu.

    Pašaukimas, empatija ir kasdieniai iššūkiai

    Renginio metu Lietuvos slaugytojų sąjungos Ukmergės PSPC skyriaus pirmininkė, bendruomenės slaugytoja Aldona Kalesnikienė pristatė pranešimą Slauga – profesija iš pašaukimo. Jame kalbėta apie profesijos prasmę, empatijos svarbą ir situacijas, su kuriomis slaugytojai susiduria kasdien.

    Pranešime taip pat apžvelgtas Ukmergės PSPC slaugytojų darbas ir atsakomybės spektras, pradedant ambulatorine priežiūra ir baigiant pagalba pacientams namuose. Pastaraisiais metais šioje srityje vis dažniau akcentuojama ir emocinio perdegimo prevencija, nes slauga yra viena didžiausią psichologinę įtampą keliančių profesijų sveikatos sistemoje.

    Padėkos ir sveikinimai jubiliejų proga

    Už ilgametį, atsakingą ir nuoširdų darbą meras Darius Varnas įteikė padėkas bendruomenės slaugytojoms Almai Staliulionienei, Oksanai Kociubai, Birutei Paškevičienei ir Ramintai Satkevičienei. Šie įvertinimai tapo simboliniu akcentu, primenančiu, kad kokybiška sveikatos priežiūra prasideda nuo žmonių, dirbančių arčiausiai paciento.

    Taip pat pasveikintos jubiliejus mininčios bendrosios praktikos slaugytojos Audronė Diakienė ir Asta Ribašauskienė, bendruomenės slaugytoja Dalia Butkevičienė bei psichikos sveikatos slaugytoja Giedrė Rušėnienė. Renginyje pabrėžta, kad skirtingos slaugos sritys reikalauja skirtingų kompetencijų, tačiau visur esminis išlieka žmogaus orumas ir pasitikėjimas.

    Šventinę nuotaiką kūrė Ukmergės kultūros centro Dainavos skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Romantika“, vadovaujamas Loretos Talutienės. Tarptautinės slaugytojų dienos minėjimas Ukmergėje tapo proga ne tik padėkoti, bet ir priminti, kad slaugytojų darbas yra viena svarbiausių sveikatos sistemos atramų.

  • Globali Europa po senų aljansų: europarlamentarai aiškinasi, ar ES tampa savarankiška galia

    Globali Europa po senų aljansų: europarlamentarai aiškinasi, ar ES tampa savarankiška galia

    Pirmasis Europos politinės bendrijos susitikimas Pietų Kaukaze parodė, kaip plečiasi Europos kontūrai ne tik geografine, bet ir politine bei strategine prasme. Renginio pasirinkta vieta ir dalyvių spektras atspindi siekį telkti platesnį demokratinių valstybių ratą už Europos Sąjungos ribų.

    Susitikimas Armėnijoje vyko augant pasauliniam nestabilumui ir ryškėjant naujiems ekonominiams bei saugumo iššūkiams. Vienas jautriausių klausimų Europai išlieka prekybos įtampa su Jungtinėmis Valstijomis, ypač dėl grasinimų didinti muitus europiniams automobiliams.

    Kodėl kalbama apie globalią Europą?

    Didėjant konkurencijai tarp didžiųjų valstybių, Europa vis dažniau pristatoma kaip erdvė, su kuria kiti nori sietis, derinti interesus ar bent jau laikytis arčiau. Nuo Kanados ir Jungtinės Karalystės iki Islandijos bei Balkanų šalys ieško naujų formatų, kurie leistų stiprinti ekonominius ryšius ir politinį saugumą.

    Tokioje aplinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar Europos Sąjunga gali tapti savarankišku geopolitiniu žaidėju, o ne tik reaguoti į kitų sprendimus. Diskusijose pabrėžiama, kad tam gali prireikti gilesnės integracijos, spartesnio sprendimų priėmimo ir didesnių investicijų į gynybą bei pramonės konkurencingumą.

    Europarlamentarų ginčas dėl krypties

    Šias temas laidoje The Ring aptarė du Europos Parlamento nariai: vokietis Damian Boeselager (Volt), dirbantis su žaliųjų frakcija, ir austras Helmut Brandstätter iš Renew. Abu kalbėjo apie glaudesnio koordinavimo poreikį, kad Europa galėtų stiprinti demokratinį atsparumą tiek savo viduje, tiek kaimynystėje.

    Diskusijoje akcentuota, kad geopolitiniai pokyčiai verčia Europą vienu metu spręsti kelias užduotis: didinti karinį pasirengimą, mažinti priklausomybes kritinėse tiekimo grandinėse ir kurti patikimesnius prekybos susitarimus. Tokie sprendimai tampa ypač aktualūs, kai protekcionizmas grįžta į svarbiausių partnerių darbotvarkę.

    Kanados signalas ir Armėnijos pasirinkimai

    Europos politinės bendrijos susitikime dalyvavusi Kanada tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip keičiasi partnerystės. Kanados ministras pirmininkas Mark Carney delegatams perdavė žinią, kad šalis sieks naujo prekybos ir diplomatinių ryšių tinklo, kai dalis prieigos prie JAV rinkos tampa mažiau patikima.

    „Esu pasiryžęs kurti naują prekybos ir diplomatinių aljansų tinklą, nes dalis JAV rinkų tampa mažiau prieinama“, – sakė Mark Carney.

    Carney dalyvavimas kartu buvo ir politinis signalas paremti Armėniją, kuri pastaraisiais metais siekia stiprinti demokratines reformas ir atsargiai tolsta nuo Rusijos įtakos. Tai įgauna papildomo svorio tuo metu, kai Vakarų laikysena Rusijos oponentų, įskaitant Ukrainą, atžvilgiu ne visada yra vienodai aiški.

    Nors Kanados diplomatai atmetė prielaidas, kad Otava galėtų siekti Europos Sąjungos narystės, abu europarlamentarai tokią idėją vertino palankiai kaip politinę viziją. Vis dėlto praktikoje tai reikštų precedento neturintį sprendimą ir reikalautų politinės valios bei teisinio kelio, kuriam šiandien nėra aiškaus mandato.

    Laidą The Ring veda Stefanas Grobe, ją prodiusavo Luis Albertos ir Amaia Echevarria, redagavo Vassilis Glynos. Diskusija atskleidžia, kad klausimas dėl globalios Europos šiandien yra ne tiek šūkis, kiek bandymas rasti veiksmingą atsaką į kintančią pasaulio tvarką.

  • Hantaviruso vakcina dar kuriama: po mirtino protrūkio kruiziniame laive aiškėja pirmi rezultatai

    Hantaviruso vakcina dar kuriama: po mirtino protrūkio kruiziniame laive aiškėja pirmi rezultatai

    Kas nutiko kruiziniame laive?

    Po mirtino hantaviruso protrūkio kruiziniame laive MV Hondius mokslininkai skubina darbus, ieškodami vakcinos ir geresnių apsaugos priemonių. Protrūkį sukėlė Andų virusas, priklausantis hantavirusų grupei, o sveikatos pareigūnai pabrėžia, kad specifinio gydymo ar patvirtintos vakcinos kol kas nėra.

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki gegužės 12 dienos buvo nustatyta 11 atvejų, iš jų 9 patvirtinti, mirė 3 žmonės. Organizacija teigė nematanti požymių, kad po keleivių evakuacijos būtų prasidėjęs platesnis protrūkis už laivo ribų.

    Kodėl hantavirusai kelia nerimą?

    Hantavirusai yra zoonoziniai virusai, dažniausiai plintantys nuo graužikų per jų išskyras, o žmonės užsikrečia įkvėpę užterštų dalelių. Kai kurios atmainos gali sukelti sunkias ligos formas, įskaitant kvėpavimo nepakankamumą arba inkstų pažeidimus, todėl ankstyvas medicininis įvertinimas ir palaikomasis gydymas gali būti lemiami.

    Šis protrūkis atkreipė dėmesį į tai, kad retos, bet pavojingos infekcijos ilgą laiką lieka paraštėse, kol neįvyksta ryškus incidentas. Vis dėlto ekspertai ragina vengti automatinių paralelių su 2020 metais prasidėjusia COVID-19 pandemija, nes hantavirusai paprastai neplinta taip lengvai.

    Kokia vakcina kuriama ir kuo ji išskirtinė?

    Jungtinės Karalystės Bato universiteto tyrėjai jau anksčiau kūrė mRNR vakciną prieš kitą hantavirusų grupės atmainą, vadinamą Hantaano virusu. Komanda teigia, kad naujas antigenas laboratoriniuose bandymuose su gyvūnais sukėlė stiprų imuninį atsaką, tačiau tai dar nėra įrodymas, kad vakcina veiks žmonėms.

    Vienas svarbiausių projekto akcentų yra siekis sukurti termiškai stabilesnę mRNR vakciną. Praktinė problema ta, kad daliai mRNR vakcinų reikalingas itin šaltas laikymas, o tai apsunkina logistiką ir didina kaštus, ypač regionuose, kur šaldymo grandinė nepatikima.

    Pasak mokslininkų, taikoma technologija, vadinama ensilikacija, gali padėti vakciną transportuoti aukštesnėje temperatūroje. Komanda teigia jau pasiekusi, kad preparatą būtų galima perkelti iš itin žemos temperatūros laikymo į įprasto šaldytuvo, maždaug 2–8 laipsnių, režimą, o ateityje tikimasi priartėti ir prie gabenimo kambario temperatūroje.

    „Tai visiškai naujas antigenas, ir jis rodo labai gerą imunogeniškumą prieš Hantaano ligas, todėl tikimės, kad jis taps tinkamu pagrindu būsimai vakcinai“, – sakė Bato universiteto chemikė Asel Sartbajeva.

    Ar tai padės ir prieš Andų virusą?

    Didžiausias praktinis klausimas po protrūkio laive yra tai, ar kuriama Hantaano virusui skirta vakcinos platforma galėtų būti pritaikyta ir Andų virusui. Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas to nežino, nes būtini tiksliniai bandymai, kurie parodytų, ar sukurtas antigenas suteikia kryžminę apsaugą.

    2024 metais Jungtinės Karalystės vyriausybė su tyrėjais pasirašė sutartį, kuria siekiama sukurti tai, kas galėtų tapti pirmąja pasaulyje termiškai stabilesne mRNR vakcina prieš Hantaano virusą. Tačiau net ir sėkmingi ankstyvieji rezultatai nereiškia greito sprendimo dabartinei situacijai, nes iki realaus vakcinos prieinamumo paprastai reikalingi ilgi klinikiniai tyrimai ir reguliaciniai vertinimai.

    Mokslininkai taip pat ragina vertinti riziką proporcingai: protrūkis įvyko izoliuotoje aplinkoje, kur natūraliai lengviau taikyti ribojimus ir stebėseną. Vis dėlto jis priminė, kad naujai iškylantys virusai gali sukelti staigias krizes, o pasirengimas, vakcinų platformos ir logistika tampa ne mažiau svarbūs nei pati technologija.