CP v2

Blog

  • Po vandenynu prie Japonijos sala bunda milžinas: Kikai kaldera vėl pildosi magma

    Po vandenynu prie Japonijos sala bunda milžinas: Kikai kaldera vėl pildosi magma

    Vandenyno gelmėse, prie Japonijos Kiusiu salos, slypi vienas įdomiausių ir kartu potencialiai pavojingiausių geologinių objektų planetoje – Kikai kaldera. Tai galingo ugnikalnio palikimas: maždaug prieš 7300 metų čia įvyko didžiausias žinomas holoceno laikotarpio išsiveržimas. Naujausi tyrimai, publikuoti mokslo žurnale „Communications Earth & Environment“, pateikia neraminančių detalių: mokslininkai nustatė, kad didžiulė ugnikalnio magmos kamera pamažu, bet nuosekliai vėl pildosi karšta medžiaga.

    Norint suprasti galimą riziką, tenka grįžti kelis tūkstantmečius atgal. Akahoya išsiveržimas, suformavęs dabartinę Kikai kalderą, buvo nepaprastos galios. Skaičiuojama, kad tuomet į aplinką buvo išmesta apie 160 kubinių kilometrų tankios uolienos ekvivalento (DRE). Palyginimui, tai daugiau nei 11 kartų didesnis kiekis nei per Novarupta išsiveržimą 1912 metais ir net 32 kartus daugiau nei per garsųjį Pinatubo išsiveržimą 1991 metais.

    To įvykio padariniai buvo itin skaudūs. Sprogimas vulkanine medžiaga užklojo apie 4500 kvadratinių kilometrų plotą, o naikinantys piroklastiniai srautai pasiekė iki 150 kilometrų nuo epicentro. Vulkaniniai pelenai (tefra) nusėdo didelėse Japonijos teritorijose ir Korėjos pusiasalyje. Nors iš to laikotarpio nėra rašytinių šaltinių, archeologiniai duomenys leidžia manyti, kad Akahoya išsiveržimas galėjo prisidėti prie Jōmon kultūros žlugimo tuometinėse pietinėse Japonijos salose. Šiandien, esant dabartiniam gyventojų tankiui regione, net gerokai mažesnis išsiveržimas galėtų turėti katastrofiškų pasekmių milijonams žmonių.

    Šiuolaikinės technologijos vulkanologijos tarnyboje

    Nors Kikai tūkstantmečius nepatyrė tokio masto sprogimo, ugnikalnis išlieka aktyvus – pastaraisiais dešimtmečiais fiksuota ne viena mažesnė erupcija. Tyrimus apsunkina tai, kad didžioji kalderos dalis yra po vandeniu, tačiau kartu tai suteikia unikalią galimybę analizuoti mažiau pažeistas dugno nuogulas. Kobe universiteto mokslininkų komanda kartu su Japonijos jūrų ir Žemės mokslo bei technologijų agentūra (JAMSTEC) pasitelkė pažangius geofizinius metodus, kad pažvelgtų gilyn į Žemės plutos struktūras.

    Tyrėjai, vadovaujami geofiziko Seamos Nobukazu, vandenyno dugne išdėstė kelias dešimtis seismometrų ir naudojo pneumatinių šaltinių sistemą (vadinamą air-gun), kuri generuoja seisminius impulsus. „Povandeninė aplinka leidžia mums vykdyti sistemingus didelio masto tyrimus“, – aiškino Seama. Analizuodami, kaip seisminės bangos sklinda per pagrindą, mokslininkai sudarė detalią struktūrų po jūros dugnu schemą ir aptiko plačiai išsidėsčiusį magmos rezervuarą.

    Nauja magma senoje kameroje: ką tai reiškia?

    Svarbiausias tyrimo rezultatas – patvirtinimas, kad milžiniška magmos kamera, kuri maitino Akahoya išsiveržimą, tebeegzistuoja ir rodo naują aktyvumą. Dar reikšmingiau tai, kad cheminės analizės leidžia manyti: dabar besikaupianti magma nėra „likutis“ iš ankstesnio ciklo. Jos sudėtis skiriasi nuo medžiagos, kuri buvo išmesta prieš 7300 metų, todėl daroma išvada apie naują magmos injekciją iš gilesnių Žemės sluoksnių.

    Mokslininkai taip pat pažymėjo, kad maždaug prieš 3900 metų kalderos viduje pradėjo formuotis naujas lavos kupolas. „Tai reiškia, kad magma rezervuare po lavos kupolu greičiausiai yra naujai įtekėjusi medžiaga“, – teigė Nobukazu. Šie duomenys leido pasiūlyti bendresnį modelį, kaip po milžiniškomis kalderomis laikui bėgant vėl prisipildo magmos kameros. Tyrėjų teigimu, modelis dera ir su kitų superugnikalnių stebėjimais, pavyzdžiui, Jeloustouno Šiaurės Amerikoje ar Toba Indonezijoje.

    Pasaulinis kontekstas ir ateities iššūkiai

    Kikai nėra išimtis. Pasaulyje yra dešimtys didžiulių kalderų, kurios po ilgo sąstingio gali netikėtai atsinaujinti. Ilgalaikius šių ciklų mechanizmus iki šiol pavyko suprasti tik iš dalies, todėl išlieka sudėtinga patikimai prognozuoti galimus būsimos didelės erupcijos scenarijus. Supratimas, kaip didžiuliai magmos kiekiai kaupiasi palyginti negiliuose Žemės plutos sluoksniuose, yra itin svarbus civilizacijos saugumui.

    „Norime patobulinti metodus, kurie šiame tyrime pasirodė labai naudingi, kad dar geriau suprastume pakartotinio magmos įtekėjimo procesus“, – pridūrė Seama. Galutinis tikslas – sukurti ankstyvojo perspėjimo sistemą, paremtą kritinių rodiklių stebėjimu, kurie galėtų signalizuoti artėjančias itin dideles erupcijas. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad klimato kaita ir ledynų tirpimas gali papildomai veikti vulkaninį aktyvumą, pavyzdžiui, dėl mažėjančios litosferos apkrovos.

    Kikai kalderos tyrimai – ne vien vietinė geologinė įdomybė. Tai reikšmingas žingsnis siekiant geriau suprasti milžiniškas jėgas, formuojančias mūsų planetą. Nors šiuo metu nėra tiesioginių požymių, kad artimiausiu metu įvyks nauja gigantiška erupcija, vien pats magminės sistemos „atgimimo“ faktas yra aiškus signalas: povandeninis Japonijos milžinas dar nėra pasakęs paskutinio žodžio.

  • Kinijoje aptiko 4000 metų vandens kanalų tinklą: radinys keičia požiūrį į Sia dinastiją

    Kinijoje aptiko 4000 metų vandens kanalų tinklą: radinys keičia požiūrį į Sia dinastiją

    Archeologai Kinijoje aptiko maždaug prieš 4 tūkst. metų sukurtą išplėtotą vandens kanalų sistemą. Manoma, kad ji siejama su Sia dinastijos laikotarpiu ir gali tapti vienu svarbiausių įrodymų, jog ši ankstyvoji dinastija rėmėsi pažangia valstybės organizacija bei inžinerija.

    Platus vandens valdymo tinklas Kinijoje

    Atradimas padarytas Wangchenggang archeologinėje vietovėje Henano provincijoje. Ši vieta jau seniai laikoma viena reikšmingiausių, susijusių su seniausiomis Kinijos valstybinėmis struktūromis. Tyrėjai čia identifikavo dirbtinių kanalų tinklą, kuris atliko dvi funkcijas: tiekė vandenį ir padėjo pašalinti jo perteklių.

    Pagrindinė sistemos dalis – du didieji grioviai, maždaug 3 metrų pločio ir ilgesni nei 120 metrų, išsidėstę šiaurės–pietų kryptimi. Jie buvo sujungti su platesniu kanalu arba gynybiniu grioviu, kurio plotis siekė apie 10 metrų.

    Pasak archeologų, aplink pagrindinius kanalus aptikta daug smulkesnių atšakų – nuo kelių dešimčių centimetrų iki maždaug 1 metro pločio. Šie mažieji kanalai buvo tiesiogiai sujungti su pastatais ir krosnimis, todėl leido efektyviai nuvesti lietaus vandenį ir nuotekas. Tokia sistema saugojo gyvenvietę nuo užtvindymo ir padėjo palaikyti sanitarines sąlygas, o tai rodo sąmoningą erdvinį planavimą.

    Ekspertai pabrėžia ir darbų mastą: kanalų įrengimui reikėjo iškasti tūkstančius kubinių metrų grunto bei koordinuoti didelių žmonių grupių darbą. Vienodas konstrukcijų pobūdis ir jų pasikartojimas leidžia manyti, kad egzistavo inžineriniai standartai ir centralizuotas valdymas – tai vienas esminių argumentų, kodėl šis laikotarpis siejamas su išsivysčiusia politine organizacija.

    Dinastija, kurios egzistavimas ilgai kėlė abejonių

    Sia dinastija ilgą laiką buvo vertinama beveik kaip legenda. Tradiciškai ji laikoma pirmąja Kinijos istorijos dinastija ir datuojama maždaug 2070–1600 m. pr. Kr., tačiau aiškių rašytinių šaltinių stoka skatino abejones dėl jos realaus egzistavimo. Vis dėlto nauji archeologiniai radiniai, įskaitant Wangchenggang aptiktą kanalų sistemą, suteikia vis daugiau materialių įrodymų, kad tuo metu regione jau egzistavo sudėtingos socialinės ir technologinės struktūros.

    Tyrėjai pažymi, kad atrastas tinklas nebuvo atsitiktinis ar improvizuotas. Jo hierarchinė struktūra, integracija su užstatymu ir daugiafunkciškumas leidžia daryti išvadą, jog dar prieš tūkstančius metų čia buvo gerai suprantami hidrologijos principai ir urbanistinio planavimo logika. Tai reiškia, kad vietos bendruomenės gebėjo kurti infrastruktūrą, kuri savo sprendimų logika primena vėlesnių miestų sistemas.

    Šis radinys svarbus ir platesniame Geltonosios upės slėnio civilizacijos ištakų kontekste. Tradiciniai pasakojimai mini legendinį valdovą Didįjį Ju, kuriam priskiriama potvynių kontrolė, kanalų kasimas ir drėkinimo sistemų kūrimas. Naujoji infrastruktūra gali tapti materialiu tokių pasakojimų atspindžiu, leidžiančiu manyti, kad jų pagrindą sudarė realūs ankstyvųjų visuomenių inžineriniai pasiekimai.

    Šaltinis: „Xinhua“

  • Virusas ir politika grasina sunaikinti halumį: Kipras reikalauja skerdimo, šiaurė priešinasi

    Virusas ir politika grasina sunaikinti halumį: Kipras reikalauja skerdimo, šiaurė priešinasi

    Siekiant suvaldyti mirtiną gyvulių ligos protrūkį ir apsaugoti garsųjį halumio sūrį, Kipro ūkininkai teigia esantys pasirengę imtis kraštutinių priemonių – net sunaikinti ištisas bandas. Tačiau tam, jų teigimu, būtinas vienas dalykas: kad taip pat elgtųsi ir Turkijos kontroliuojamos salos dalies ūkininkai.

    Virusui, sukeliančiam labai užkrečiamą snukio ir nagų ligą, 180 kilometrų demilitarizuota zona, nuo 1974 m. skirianti Kipro Respubliką nuo šiaurinės salos dalies, neegzistuoja. Vis dėlto priemonės, kaip stabdyti ligą, skiriasi priklausomai nuo to, kurioje vadinamosios Žaliosios linijos pusėje esi. Kipro Respublikoje taikomi ES reikalavimai: jei bent viename ūkyje nustatoma infekcija, įsakoma išskersti visą bandą. Šiaurinė salos dalis tokių įpareigojimų neturi.

    Kipro žemės ūkio organizacijos ir institucijos pabrėžia, kad be suderintų veiksmų su turkų kipriečiais ligos suvaldyti nepavyks.

    „Kipras yra vienas vienetas; tai ganyklų sala; aplinkos, saulės ir oro neįmanoma padalyti – visa yra viena“, – teigė bendrovės „Cyprus Cooperative Company“ vadovas Panikos Chambas. Pasak jo, „esame vienas kiemas, todėl visiems turi galioti tos pačios taisyklės“.

    Snukio ir nagų ligos protrūkis kelia grėsmę visam salos gyvulininkystės sektoriui ir gali sujaukti halumio gamybą. Per metus pagaminama daugiau nei 45 tūkst. tonų šio sūrio, iš kurių apie 42 tūkst. tonų eksportuojama. Halumis yra antra pagal dydį Kipro eksporto prekė: pernai jo vertė siekė 345 mln. eurų.

    Halumio gamyba spaudimą jautė ir anksčiau. Apie 80 proc. Kipre pagaminamo pieno panaudojama būtent šiam sūriui. Tradiciškai halumis gaminamas iš avių ir ožkų pieno mišinio – tokią receptūrą patvirtina ir neseniai suteiktas saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) statusas, skirtas užtikrinti autentiškumą ir didinti ES produktų vertę.

    Gamintojai sako, kad sektorius jau buvo patekęs į gamybos krizę: sūrininkams trūksta avių ir ožkų pieno, kad patenkintų paklausą, todėl dažnai gręžiamasi į karvės pieną. Nors SKVN taisyklės tokią praktiką vertina nepalankiai, ji vis tiek leidžiama.

    Kol kas, anot Kipro institucijų ir sūrininkų, halumio eksportas, regis, nenukentėjo – su viena sąlyga: jei snukio ir nagų ligos plitimas bus sustabdytas. Pažymima, kad pats virusas nekelia pavojaus sūrio saugai.

    Didžiausią nerimą kelia masinis gyvulių naikinimas, sako Kipro sūrininkų asociacijos atstovas Michalis Koullouros. „Jei bus išskersta daug gyvulių, neteksime pieno, o halumio gamyba neišvengiamai bus paveikta“, – pabrėžė jis.

    Snukio ir nagų liga (SNL) pažeidžia porakanopius – galvijus, avis, kiaules ir ožkas. Ji sukelia pūslelines žaizdas burnoje ir ant kojų. Nors žmonėms liga nepavojinga, gyvulių populiacijoms ji gali turėti pražūtingų pasekmių ir sukelti didžiulių ekonominių nuostolių. Jungtinėje Karalystėje 2001 m. protrūkis smarkiai nusiaubė žemės ūkį: buvo paveikta daugiau nei 2 tūkst. ūkių, o paskersta per 6 mln. gyvulių.

    Pirmasis atvejis Kipre užfiksuotas šiaurinėje salos dalyje gruodžio 16 d., o Kipro Respublikos institucijos mano, kad liga į šiaurę pateko iš kaimyninės Turkijos. Pietinėje dalyje protrūkis nustatytas vasario 20 d., o nuo tada, skaičiuojama, paveikta apie 5,5 proc. gyvulių.

    Ūkininkai Kipro Respublikoje baiminasi, kad dėl nesuderintų priemonių šis skaičius tik augs.

    Kipras padalytas į turkų kipriečių šiaurę ir graikų kipriečių pietus nuo 1974 m., kai Turkijos pajėgos įsiveržė po Graikijos remto perversmo. Ankara nepripažįsta Kipro Respublikos, kuri yra ES narė ir tarptautiniu mastu laikoma vienintele suverenia valdžia visoje saloje. Šiaurinę dalį pripažįsta tik Ankara.

    Praėjus daugiau nei pusei amžiaus, konfliktas atsispindi ir taisyklėse, taikomose kovojant su gyvulių ligomis. Turkijos institucijos šiaurėje pasirinko valdymą vien vakcinomis. Tačiau skiepijimas visiškai neužkerta kelio plitimui, o ES gairės nurodo, kad vakcinacija turėtų būti taikoma tik kaip laikina priemonė, laukiant galimo užkrėstų ar galimai užkrėstų gyvulių naikinimo.

    „Beveik pusė salos su virusu tvarkosi visiškai kitaip nei mes – vien skiepais“, – sakė Kipro ūkininkų sąjungos Nikosijos apygardos sekretorius Thomas Thoma. „Nei mes, nei ES to nekontroliuojame“, – pridūrė jis.

    Abi pusės tvirtina norinčios bendradarbiauti, tačiau kaltina viena kitą nenoru susitarti. Turkų kipriečių lyderis Tufanas Erhürmanas pareiškime teigė, kad, atsiradus SNL, informacija buvo dalijamasi skaidriai, nieko neslepiant, o šiaurės pareigūnai net perdavė vakcinų pietų pusei.

    „Tikimės, kad pietuose bus laikomasi tokio pat požiūrio: veiks atitinkamų pareigūnų komitetai, bus užtikrintas reguliarus informacijos apsikeitimas, darbas vyks orientuojantis į rezultatą, o kasdieniai klausimai bus sprendžiami be politinių motyvų“, – sakė jis.

    Šiaurinės dalies pareigūnas taip pat nurodė, kad masinis gyvulių naikinimas nėra atmetamas, tačiau sprendimas dar svarstomas.

    Kipro vyriausybė kreipėsi į Briuselį, prašydama sušvelninti reikalavimą dėl bandų naikinimo, argumentuodama, kad jis faktiškai taikomas tik pusei salos. Prašymas buvo atmestas.

    „Jei nesiimsime veiksmų ir leisime ligai plisti, užkrėsta gali tapti visa sala – tai reikštų, kad netektume visų gyvulių. Mes negalime to leisti“, – per neseną vizitą Kipre sakė gyvūnų gerovės komisaras Oliver Várhelyi, pabrėždamas, kad galimai paveiktų bandų naikinimas yra vienintelė išeitis.

    ES turi tam tikrų svertų Turkijos kontroliuojamoje teritorijoje: bendruomenė kasmet gali gauti apie 30 mln. eurų iš ES biudžeto ir nuo 2006 m. jau yra gavusi apie 728 mln. eurų paramos.

    „Briuselis turi įsikišti ir priversti juos įgyvendinti ES taisykles“, – sakė Kipro visos šalies žemės ūkio sąjungos vadovas Christos Papapetrou. Jo teigimu, net jei pietuose liga bus išnaikinta, įvežus naujus vakcinuotus gyvulius virusas vis tiek gali likti šiaurėje, o pietinė dalis vėl užsikrės.

    Paradoksalu, tačiau matomiausia ES pagalba šiaurėje – vakcinos, kurių, ES vertinimu, nepakanka pietuose. Vasario mėnesį Europos Komisija Kiprui nusiuntė 500 tūkst. vakcinos dozių naudojimui Turkijos kontroliuojamoje salos dalyje.

    Kipro Respublikos ūkininkai ėmėsi protestų. Praėjusį mėnesį, pavyzdžiui, ūkininkai susirinko prie prezidento rūmų atsinešę karstą.

    Laiške prezidentui veisėjai rašė: „Reikalaujame nutraukti sveikų ir jokių simptomų nerodančių gyvūnų skerdimą. Aklas protokolų taikymas, kai į skerdyklą siunčiamos ištisos bandos, nors gyvuliai net neserga, yra ekonominis ir etinis nusikaltimas.“

  • Nauja galimybė darželiams: valstybė kompensuos išlaidas už ekologiškumo ženklą

    Nuo balandžio 9 d. iki gegužės 8 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priima vaikų ugdymo įstaigų paraiškas nacionalinei paramai gauti. Parama teikiama pagal Ikimokyklinio ugdymo įstaigų, vykdančių ekologiško viešojo maitinimo veiklą, ekologiškumo ženklo naudojimo kontrolės išlaidų kompensavimo taisykles.

    Paraiškas gali teikti Lietuvoje veikiančios vaikų ugdymo įstaigos, kurių veikla – ikimokyklinis arba priešmokyklinis ugdymas. Taip pat kreiptis gali daugiafunkciai centrai ir pradinio ugdymo įstaigos (tik tie, kuriuose vykdomas ikimokyklinis arba priešmokyklinis ugdymas), jeigu jos turi viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklą, suteiktą kontrolės institucijos VšĮ „Ekoagros“.

    Pagal šią priemonę kompensuojamos išlaidos, patirtos sumokėjus kontrolės institucijai VšĮ „Ekoagros“ už:

    • deklaracijos vertinimą;
    • ekologiškų produktų ruošimo ir (ar) tvarkymo mokestį.

  • Į Mažeikius atvyksta Vykintas Vaitkevičius: kviečia atrasti baltų šventvietes ir senamiestį

    Balandžio 18-ąją minima Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena. Šia proga mažeikiškiai ir miesto svečiai kviečiami iš naujo atrasti Mažeikių krašto paveldą.

    Balandžio 16–26 d. vyks įvairūs renginiai: „Mažeikių krašto paveldo“ „YouTube“ kanalo pristatymas Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje, pažintinis pasivaikščiojimas po Mažeikių senamiestį bei išskirtinė ekskursija po baltų šventvietes su prof. Vykintu Vaitkevičiumi.

    Norintieji dalyvauti ekskursijoje po baltų šventvietes kartu su prof. V. Vaitkevičiumi kviečiami registruotis nuskenavus plakate esantį QR kodą.

    Kviečiama pažinti, išgirsti ir išsaugoti tai, kas svarbiausia – mūsų istoriją ir paveldą.

    Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyrius

  • Mažeikiuose – kultūros projektų konkurso atomazga: kas gavo 20 tūkst. Eur ir kas liko už borto

    Mažeikių rajono savivaldybėje (toliau – Savivaldybė) įvyko Kultūros projektų dalinio finansavimo iš Savivaldybės biudžeto projektų atrankos konkursas. Kultūros projektams šiemet skirta 20 tūkst. Eur, o lėšos paskirstytos 21 projektų vykdytojui.

    Projektų vertinimo komisijai iš viso buvo pateiktos 55 paraiškos. Dalinis finansavimas skirtas 21 pareiškėjui.

    Likusių paraiškų finansuoti neplanuojama. Iš jų 5 paraiškos nesurinko minimalių 25 balų, o 28 paraiškoms pritrūko konkursui numatytų Savivaldybės biudžeto lėšų. Dar vienam paraiškos teikėjui rekomenduota ieškoti kitų finansavimo šaltinių.

    Finansuojamų projektų sąrašas pateikiamas Savivaldybės dokumentuose.

  • Balandžio 30-ąją „Atliekų kultūra“ egzaminas: šie 3 klausimai suglumdo net žinovus

    Į kurį konteinerį mestumėte traškučių ar saldainių pakuotę, o į kurį – panaudotas baterijas? Iš pirmo žvilgsnio paprasti klausimai neretai tampa tikru galvosūkiu. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad daugelis teigia puikiai išmanantys atliekų rūšiavimo taisykles, tačiau realybė liudija kitaip – klaidų vis dar pasitaiko dažnai.

    Būtent todėl visi Lietuvos gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias „Atliekų kultūra“ egzamine 2026, kuris šiemet vyks jau septintą kartą. Iniciatyva tapo vienu žinomiausių nacionalinių projektų, skirtų atsakingam elgesiui, tvariam požiūriui ir rūšiavimo edukacijai. Kasmet jis suburia tūkstančius dalyvių visoje šalyje – nuo moksleivių iki suaugusiųjų ir įmonių komandų.

    Organizatoriai pastebi, kad susidomėjimas egzaminu kasmet auga. Praėjusiais metais jį sprendė daugiau nei 17 tūkst. dalyvių, o didžiausią aktyvumą pademonstravo švietimo bendruomenė – mokyklos, mokytojai ir mokiniai.

    Tai rodo, kad aplinkosaugos temos vis tvirčiau įsitvirtina kasdienybėje ir tampa neatsiejama gyvenimo dalimi.

    Šiemet egzaminas vyks balandžio 30 dieną, o dalyvių registracija prasidėjo balandžio 9-ąją. Norintiems dalyvauti specialių reikalavimų nėra, o pasiruošti galima iš anksto – sprendžiant ankstesnių metų užduotis.

    Egzaminas vyks internetu, specialioje egzamino svetainėje. Prisijungti paprasta – pakanka užsiregistruoti ir pasirinktu metu atlikti testą.

    „Kaip ir kasmet, šiame egzamine klausimai apims ne tik atliekų rūšiavimą, bet ir platesnes temas: atliekų mažinimą, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei atsakingą vartojimą. Kad dalyvavimas būtų įdomus ir prasmingas kiekvienam, egzaminas suskirstytas pagal amžiaus grupes. Jaunesniųjų klasių mokiniams parengti trumpesni testai, o vyresniems – išsamesni klausimai, reikalaujantys platesnio supratimo. Prie iniciatyvos kviečiame jungtis ir įmones – tai puiki galimybė ne tik pasitikrinti žinias, bet ir stiprinti komandinę dvasią“, – teigia Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro „VAATC“, kuris yra šio egzamino organizatorius, vadovė Elida Drapienė.

    Organizatoriai siūlo pabandyti sau atsakyti į kelis klausimus:

    • Į kurį konteinerį mestumėte dėžę nuo picos?
    • Kur dėtumėte sudužusį veidrodį?
    • Ar visi plastikai gali būti perdirbami?

    Jeigu bent vienas klausimas sukėlė abejonių, šis egzaminas skirtas jums. Tokios iniciatyvos padeda ne tik pasitikrinti žinias, bet ir formuoti kasdienius įpročius, kurie ilgainiui tampa natūralia gyvenimo dalimi ir prisideda prie švaresnės aplinkos.

    Geriausių rezultatų pasiekę dalyviai bus paskatinti ir apdovanoti prizais.

    Egzaminas pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams bei 11 klasių ir vyresniems dalyviams. Toks suskirstymas leidžia užtikrinti, kad klausimai būtų aiškūs, bet kartu keltų pakankamai iššūkių kiekvienai grupei.

    Testą sudaro uždaro tipo klausimai. Jauniausiųjų laukia 15 klausimų, o vyresniųjų – po 20. Nors apimtis skiriasi, tikslas visiems vienodas – padėti geriau suprasti rūšiavimo principus ir tvaraus gyvenimo būdo pagrindus.

    Dalyvių žinios bus įvertintos diplomais. Jauniausiems „Pažengusiojo“ diplomas skiriamas surinkus bent 6 teisingus atsakymus, „Žinovo“ – nuo 9 iki 12, o „Eksperto“ – už dar aukštesnius rezultatus.

    Vyresniems kartelė aukštesnė: „Pažengusiojo“ diplomas skiriamas surinkus 11–13 teisingų atsakymų, „Žinovo“ – 13–17, o „Eksperto“ – už geriausius rezultatus.

    Egzaminas vyks balandžio 30 dieną nuo 9 iki 20 valandos, o jo trukmė – 45 minutės. Organizatorių teigimu, tai nedidelė laiko investicija, kuri gali padėti atrasti žinių spragas, pakeisti įpročius ir prisidėti prie švaresnės Lietuvos kūrimo.

    „Atliekų kultūra“ egzaminą organizuoja „VAATC“. Projektą globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Projekto partneriai – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Utenos „RATC“, Panevėžio „RATC“, Klaipėdos „RATC“, Alytaus „RATC“, Marijampolės „AATC“, Kauno „RATC“, Šiaulių „RATC“, Tauragės „RATC“ ir Telšių „RATC“.

  • Mažeikiai sužydo geltonai: mieste sodinama tūkstančiai našlaičių ir šimtai vėdrynų

    Mažeikiuose tęsiami pavasarinių gėlių sodinimo darbai ir tvarkomi gėlynai. Gėlinėse, šalia anksčiau pasodintų kiparisų, sodinamos našlaitės ir vėdrynai. Vyraujanti spalva – geltona.

    Šiandien planuojama pasodinti apie 170 vėdrynų ir maždaug 1 tūkst. našlaičių. Visos pasodintos gėlės bus palaistytos. Darbai bus tęsiami pirmadienį.

    Aikštėje prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios pertvarkomas daugiametis gėlynas: gėlės išliks tos pačios, tačiau jos bus suskirstytos į mažesnius kerelius ir persodintos atgal. Pirmadienį šioje vietoje taip pat bus sodinamos našlaitės.

    Tvarkomi ir kiti viešosiose erdvėse esantys gėlynai.

  • Vilnius ruošiasi permainoms Laisvės pr.: dėl viešojo transporto teks šalinti krūmus

    Vilnius ruošiasi permainoms Laisvės pr.: dėl viešojo transporto teks šalinti krūmus

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad įrengiant naujas viešojo transporto atramas Laisvės prospekte bus šalinami krūmų plotai.

    Darbai vyks atkarpoje palei Laisvės pr. – nuo Sausio 13-osios g. 15 namo iki Sausio 13-osios g. 3.

    Darbus, vykdomus UAB „Vilniaus apšvietimas“ užsakymu, atliks UAB „Rekreacinė statyba“.

  • Nacionalinis diktantas Vilniuje: kviečia rašyti savivaldybėje, vietų skaičius ribotas

    Nacionalinis diktantas Vilniuje: kviečia rašyti savivaldybėje, vietų skaičius ribotas

    Šiemet Nacionalinis diktantas bus rašomas balandžio 16 dieną (ketvirtadienį) 11 valandą. Diktantą galima rašyti namuose, darbovietėje ar mokslo įstaigoje, įsijungus LRT.lt, tačiau organizatoriai kviečia rinktis bendrystę ir atvykti į savivaldybės tarybos posėdžių salę (Konstitucijos pr. 3, Vilnius, 2 a.).

    Vietų salėje skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti kviečiami registruotis iš anksto.

    Nacionalinis diktantas – jau beveik du dešimtmečius vykstanti iniciatyva, kasmet suburianti tūkstančius dalyvių: mokinius, studentus, įvairių profesijų atstovus, taip pat lietuvių bendruomenes užsienyje. Tai proga pasitikrinti rašybos įgūdžius, išgirsti diktantui specialiai parengtą vieno iš Lietuvos rašytojų tekstą ir, net padarius klaidų, išmokti ko nors naujo bei didžiuotis unikalia lietuvių kalba.

    Finalas bus rengiamas birželį Vilniuje. Tradiciškai bus išrinktas raštingiausias mokinys, raštingiausias suaugusysis ir raštingiausias užsienio lietuvis.