Blog

  • ES ir Kanada skelbia naują etapą: europarlamentaras perspėja – vien šiltų žodžių neužteks

    ES ir Kanada skelbia naują etapą: europarlamentaras perspėja – vien šiltų žodžių neužteks

    Europos Sąjunga turėtų pasiūlytą Kanados „asocijuotos narystės“ statusą paversti realiu, institucijomis paremtu bendradarbiavimu, o ne dar vienu prekybos susitarimu su priedais. Taip „Euronews“ teigė Europos Parlamento nuolatinis pranešėjas Kanados klausimais Tobiasas Cremeris.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen dar rugsėjį pakvietė Kanadą tapti pirmąja ES asocijuota nare, tačiau praktinis šio precedento turinys iki šiol išlieka miglotas. Būtent dėl to, pasak europarlamentaro, artėjantis politinis sprendimų etapas yra kritiškai svarbus.

    „Pastaruosius porą mėnesių Kanada ir Europa puikiai rašė viena kitai meilės laiškus ir kartojo, kaip nori dirbti kartu, bet dabar metas rimtai pereiti prie konkrečių įsipareigojimų“, – sakė T. Cremeris.

    Jo teigimu, asocijuota narystė turėtų reikšti artimiausią įmanomą partnerystę, kurią ES gali pasiūlyti ne Europos valstybei. Europarlamentaras pabrėžė, kad šiame modelyje svarbiausia būtų ne simbolika, o patvarios taisyklės, leidžiančios sprendimus priimti nuosekliai.

    Artėjantis ES ir Kanados viršūnių susitikimas Monrealyje turėtų tapti lakmuso popierėliu, ar „naujas statusas“ įgaus apčiuopiamą formą. Tikimasi susitarimų dėl strateginių sričių, įskaitant kritines žaliavas ir skaitmeninį bendradarbiavimą.

    Kontekstas šiai iniciatyvai palankus: didėjant geopolitinei įtampai ir tiekimo grandinių rizikoms, ES siekia patikimesnių partnerių, su kuriais sieja panašios demokratinės vertybės ir saugumo interesai. Kanada tuo pat metu ieško atramos platesniame aljansų tinkle, kai prekybos ginčai ir protekcionistinė politika kelia papildomų neapibrėžtumų jos santykiuose su JAV.

    Europarlamentaras teigė, kad santykiai neturėtų apsiriboti prekyba, net jei ji išlieka svarbi ašis. Jo nuomone, reikalinga sektorinių susitarimų visuma, apimanti gynybą, skaitmeninę darbotvarkę, Arkties klausimus, studentų mainus ir kitus praktinius formatus.

    „Turi atsirasti nauja santykių kokybė“, – sakė T. Cremeris.

    Esminiu lūžiu jis laiko ne pavienių projektų gausą, o bendrą institucinę sistemą, kuri sujungtų iniciatyvas į ilgalaikį koordinavimą. T. Cremeris siūlė svarstyti Kanados dalyvavimą ES Tarybos darbe stebėtojo teisėmis, taip pat kurti formalią parlamentinę partnerystės asamblėją.

    Tokios asamblėjos idėja remiasi jau veikiančiu ES ir Jungtinės Karalystės parlamentinės partnerystės asamblėjos modeliu, kai abiejų pusių parlamentarai reguliariai susitinka ir gilinasi į konkrečias politikos sritis. T. Cremerio vertinimu, panašus mechanizmas galėtų užtikrinti, kad politinės deklaracijos nevirstų vienkartiniais pažadais.

    Kalbėdamas apie Jungtinę Karalystę, europarlamentaras akcentavo skirtumą: tai Europos valstybė, kuriai, jei būtų politinės valios, ilgalaikė ambicija galėtų būti ne asocijuota, o visavertė narystė. Vis dėlto jis pabrėžė, kad ES interesas platesnis ir apima ir kitų artimų partnerių telkimą.

    T. Cremeris ragino stiprinti ryšius ne tik su Kanada ir Jungtine Karalyste, bet ir su tokiomis valstybėmis kaip Australija ar Pietų Korėja. Jo teigimu, vis ryškiau formuojasi poreikis bendraminčių blokui, orientuotam į kolektyvinį saugumą, taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką ir abipusę pagarbą.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad asocijuotos narystės idėja ES yra naujas instrumentas, todėl didžiausias iššūkis bus teisinis ir politinis aiškumas. Jei formatas bus apibrėžtas miglotai, jis rizikuos likti simboliniu, tačiau aiškiai sutartos institucijos ir sprendimų priėmimo taisyklės galėtų atverti kelią gilesniam bendradarbiavimui saugumo, pramonės ir technologijų srityse.

  • „Marathon Fusion“ teigia pavertusi gyvsidabrį auksu: ar tai gali numušti kainas?

    „Marathon Fusion“ teigia pavertusi gyvsidabrį auksu: ar tai gali numušti kainas?

    San Fransiske įsikūręs mažai žinomas branduolinės sintezės startuolis „Marathon Fusion“ paskelbė, kad 2026 metais laboratorijoje pavertė gyvsidabrį stabiliu auksu. Įmonės teigimu, pasiektas rezultatas esą dešimteriopai viršija ankstesnį CERN fiksuotą rekordą, tačiau nepriklausomo patvirtinimo kol kas nėra.

    Toks pareiškimas atgaivino seną alchemikų svajonę ir kartu iškėlė rinkos klausimą: ar laboratorinis auksas galėtų sukelti kainų spaudimą, kaip tai nutiko su laboratorijoje užaugintais deimantais. Vis dėlto skirtingai nei brangakmenių atveju, aukso rinka yra gerokai didesnė ir stipriai susieta su centrinių bankų rezervais.

    „Marathon Fusion“ įkurta 2023 metais, o jos įkūrėjai Kyleas Schilleris ir buvęs „SpaceX“ inžinierius Adamas Rutkowskis vysto technologijas, skirtas būsimoms sintezės elektrinėms. Įmonė skelbia turinti ryšių su JAV Energetikos departamentu ir 2023 metais gavusi ARPA-E įvertinimą už didelės rizikos energetikos tyrimus.

    Kaip esą kuriamas auksas?

    Startuolio aiškinimu, metodas paremtas neutronų srautu, atsirandančiu sintezės reakcijose. Neutronai apšaudo gyvsidabrį, suformuoja nestabilų izotopą, o šiam yrant esą susidaro auksas.

    Įmonė taip pat teigia pagerinusi dar sovietmečiu fiksuotą rezultatą izotopų atskyrimo srityje, naudodama plazminę centrifugą. Tokios sistemos teoriškai gali būti svarbios sintezės kuro grandinei, tačiau viešai pateikta informacija kol kas neatskleidžia nei pagaminto aukso kiekio, nei savikainos.

    CERN 2025 metais skelbė, kad Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas per 2015–2018 metų darbo ciklą trumpam „pagamino“ apie 29 pikogramus aukso. Tai buvo itin trumpaamžiai aukso branduoliai, greitai prarasti susidūrimų ir sąveikos su įranga metu, todėl toks „auksas“ praktiškai nebuvo išgaunamas.

    Kodėl auksas nėra deimantai?

    Laboratorijoje užauginti deimantai chemiškai atitinka natūralius, o masinė gamyba per pastarąjį dešimtmetį smarkiai sumažino jų didmenines kainas. Rinkai spaudimą patyrė ir natūralių deimantų segmentas, o „De Beers“ po bandymo su laboratorinių deimantų linija vėliau sugrįžo prie natūralių akmenų strategijos.

    Auksas rinkoje atlieka kitą vaidmenį: jis naudojamas ne tik juvelyrikoje ir pramonėje, bet ir kaip rezervų bei investicijų priemonė. Pasaulio aukso tarybos duomenimis, 2025 metais kasyklos išgavo 3 672 tonas aukso, o per istoriją iš viso išgauta apie 222 600 tonų.

    „Marathon Fusion“ anksčiau yra skaičiavusi, kad teorinė sintezės elektrinė galėtų pagaminti apie 5 tonas aukso per metus vienam gigavatui galios. Jei atsirastų 100 tokių elektrinių, tai pridėtų apie 500 tonų per metus, arba maždaug 14 proc. nuo 2025 metų kasybos apimčių, tačiau realybėje komercinės sintezės elektrinės dar neparduoda elektros ir jų įdiegimas vis dar laikomas kelių ar daugiau metų perspektyva.

    Be to, pats startuolis yra užsiminęs, kad transmutacijos būdu gautame aukse gali būti radioaktyvių izotopų. Tokiu atveju metalą tektų laikyti iki 18 metų, kol radioaktyvumas sumažėtų iki praktiškai parduodamo lygio, o tai reikštų papildomas sąnaudas ir rizikas.

    Rinkoms svarbiausia detalė yra ta, kad šiuo metu kalbama apie nepatvirtintą technologinį teiginį be aiškių rodiklių. Net jei principas pasitvirtintų, kainos priklausytų nuo mastelio, savikainos, reguliavimo ir to, ar sintezės energetika apskritai pereis į komercinę fazę.

  • „Volvo Cars“ skelbia 2 500 atleidimų bangą: tarifai ir Kinijos konkurentai stumia į nuostolį

    „Volvo Cars“ skelbia 2 500 atleidimų bangą: tarifai ir Kinijos konkurentai stumia į nuostolį

    Švedijoje įsikūrusi automobilių gamintoja „Volvo Cars“ pranešė planuojanti visame pasaulyje mažinti apie 2 500 darbo vietų, bendrovei trečiąjį metų ketvirtį patyrus nuostolį. Įmonė teigia, kad rezultatams smogė JAV tarifai ir itin aštri konkurencija Kinijos rinkoje.

    Bendrovės duomenimis, trečiąjį ketvirtį pajamos siekė 6 milijardus eurų ir buvo beveik 23 proc. mažesnės nei prieš metus. Tuo pačiu laikotarpiu „Volvo Cars“ fiksavo apie 513 milijonų eurų grynąjį nuostolį, kai prieš metus buvo uždirbta maždaug 405 milijonai eurų pelno.

    „Mes ir toliau dirbame labai sudėtingoje aplinkoje, kurioje išorinių iššūkių daugėja: deglobalizacija, hiper konkurencija ir klimato kaita“, – sakė „Volvo Cars“ vadovas Håkanas Samuelssonas.

    5 mlrd. kronų taupymas

    Reaguodama į spaudimą, „Volvo Cars“ paskelbė papildomą kaštų mažinimo paketą, kurio vertė siekia apie 450 milijonų eurų. Jis papildo anksčiau pradėtas taupymo programas ir, pasak bendrovės, turėtų prisidėti prie greitesnio finansinio stabilizavimo.

    Planuojama, kad apie 2 000 darbo vietų mažinimų teks Švedijai, dar apie 500 – kitoms šalims. Įmonė nurodo, kad dalis pokyčių bus įgyvendinta nutraukiant konsultantų sutartis, per natūralią kaitą ir taikant tikslines išėjimo programas darbuotojams.

    „Volvo Cars“ teigia, kad visą finansinį naujų priemonių efektą tikisi pamatyti iki 2027 metų pabaigos. Vienas tikslų – sumažinti veiklos lūžio tašką ir pagerinti pinigų srautus, kad bendrovė taptų atsparesnė rinkos svyravimams.

    Elektromobilių strategija koreguojama

    Bendrovė pastaraisiais metais daug investavo į elektrifikaciją, tačiau pripažįsta, kad rinkos sąlygos keitėsi greičiau nei planuota. „Volvo Cars“ akcentuoja, kad vartotojų paskatų už visiškai elektrinius automobilius ir įkraunamus hibridus panaikinimas JAV neigiamai paveikė pelningumą.

    Dar 2024 metais „Volvo Cars“ atsisakė ankstesnio tikslo iki 2030 metų prekiauti vien tik visiškai elektriniais automobiliais. Toks sprendimas atspindi platesnę Europos gamintojų tendenciją lanksčiau derinti elektrinius, hibridinius ir kitus sprendimus, ypač kai paklausa ir reguliavimas skirtingose rinkose juda nevienodu tempu.

    Kontekstas: spaudimas Europoje ir Kinijoje

    „Volvo Cars“ kontrolinį akcijų paketą valdo Kinijos grupė Geely, tačiau tai, pasak rinkos dalyvių, neeliminuoja problemų Kinijoje. Vietos gamintojai agresyviai mažina kainas, sparčiai atnaujina modelių gamą ir didina technologinį pranašumą, ypač elektromobilių segmente.

    Įmonė primena, kad dar pernai buvo paskelbusi apie maždaug 1,62 milijardo eurų kaštų mažinimo planą, kuris apėmė apie 3 000 darbo vietų mažinimą visame pasaulyje. Dabartiniai sprendimai rodo, kad restruktūrizavimo procesas automobilių pramonėje išlieka aktyvus, o gamintojai ieško būdų išlaikyti konkurencingumą esant tarifams, kainų karams ir lėtesniam augimui.

    Taip pat skelbiama, kad bendrovės vadovų komandoje numatomi pokyčiai: rugsėjį pranešta, jog „Škoda Auto“ vadovas Klausas Zellmeris pakeis Håkaną Samuelssoną ne vėliau kaip 2027 metų spalio 1 dieną.

  • „Fitch Ratings“ siunčia signalą Vengrijai: euro planas iki 2030-ųjų įmanomas, bet laukia kieti sprendimai

    „Fitch Ratings“ siunčia signalą Vengrijai: euro planas iki 2030-ųjų įmanomas, bet laukia kieti sprendimai

    Kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ teigia, kad Vengrijos 2027 metais planuojamas biudžetas ir vidutinės trukmės deficito mažinimo tikslai gali padėti šaliai priartėti prie euro įvedimo iki 2030-ųjų. Vertinime pabrėžiama, kad ambicija reali, tačiau jos įgyvendinimas pareikalaus nuoseklios fiskalinės drausmės.

    Pagal Vengrijos Vyriausybės pateiktą 2027 metų biudžeto projektą numatoma bendrojo valdžios sektoriaus deficitą sumažinti iki 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai reikštų ryškų kritimą, lyginant su šiems metams prognozuojamu 7,5 proc. lygiu.

    „Fitch Ratings“ skaičiavimu, biudžeto plane numatyti išlaidų karpymai kitais metais sudarytų apie 1,5 proc. BVP. Papildomą efektą, agentūros vertinimu, galėtų duoti laikinų ir vienkartinių priemonių pabaiga, kuri leistų sutaupyti dar apie 1,4 proc. BVP.

    Kas numatyta biudžete?

    Biudžeto projekte akcentuojama ir mažesnių palūkanų išlaidų perspektyva, kuri, „Fitch Ratings“ teigimu, galėtų sudaryti iki 0,2 proc. BVP. Agentūra tai sieja su mažėjančiomis infliacijai susietų obligacijų sąnaudomis ir mažesnėmis Vengrijos skolinimosi palūkanomis rinkose.

    Kartu planuojama papildomų pajamų paieška per mokesčių pakeitimus ir kitas priemones, kurios, kaip teigiama, galėtų duoti apie 1 proc. BVP. Tarp numatytų krypčių minimi įmonių ir inovacijų apmokestinimo pokyčiai, turto mokestis bei papildomas mokestis energetikos įmonėms.

    Išlaidų mažinimas, pagal agentūros apžvalgą, paliestų dalį ekonomikos plėtros subsidijų, valdžios komunikaciją, visuomeninę žiniasklaidą ir valstybės investicijų bei veiklos kaštus. Taip pat numatoma bent 10 proc. mažinti ministerijų ir valstybės valdomų įmonių veiklos išlaidas.

    Įspėjimas dėl įgyvendinimo

    Vis dėlto „Fitch Ratings“ perspėja, kad plano įgyvendinimas gali būti sudėtingas, nes numatyta daug palyginti nedidelių priemonių, o konsolidacija turėtų būti tęstinė. Agentūra atkreipia dėmesį, kad dalis planuojamų sutaupymų nėra iki galo užtikrinti.

    Vertinime taip pat nurodoma, kad nauji įsipareigojimai ir mokesčių lengvatos, kurių apimtis siektų apie 1,4 proc. BVP, gali sumažinti dalį planuojamo fiskalinio efekto. Tai reiškia, kad realūs rezultatai priklausys nuo politinės valios ir priemonių vykdymo kokybės.

    Agentūra pabrėžia, kad 2027 metų fiskalinio tikslo pasiekimas būtų svarbus Vyriausybės strategijos patikimumo testas, ypač jeigu šalis rimtai siekia euro įvedimo kriterijų iki 2030-ųjų. Vengrijos plane numatoma, kad deficitas 2028 metais siektų 4 proc. BVP, 2029 metais mažėtų iki 3,4 proc., o 2030 metais iki 2,8 proc.

    Ne vien biudžetas: kokie dar kriterijai?

    „Fitch Ratings“ prognozėse Vengrijos deficitas taip pat turėtų mažėti panašia kryptimi, o iki 2030-ųjų nusileisti žemiau 3 proc. ribos. Tačiau agentūra primena, kad vien fiskalinė drausmė nėra pakankama sąlyga euro įvedimui.

    Norint įsivesti eurą, būtina atitikti ir kitus Mastrichto kriterijus, susijusius su infliacija, ilgalaikėmis palūkanų normomis, valiutos kurso stabilumu ir nacionalinės teisės suderinimu. Praktikoje svarbi dalis yra dalyvavimas ERM II mechanizme mažiausiai dvejus metus, išvengiant didelių kurso svyravimų.

    Agentūra taip pat pateikia platesnį kontekstą apie skolos ir augimo rizikas. „Fitch Ratings“ vertinimu, Vengrijos viešoji skola galėtų pasiekti piką 2027–2028 metais ir sudaryti apie 77,7 proc. BVP, o tai gerokai viršytų „BBB“ reitingo šalių medianą.

    Augimas, kaip pažymi agentūra, nuo 2023 metų atsiliko nuo panašaus reitingo šalių, tam įtakos turėjo silpnesnė išorės paklausa, didesnis politikos neapibrėžtumas, vėluojantys Europos Sąjungos finansavimo srautai ir deficito mažinimo poveikis investicijoms.

    Vengrijos Vyriausybė tikisi, kad BVP augimas 2027 metais sieks 2,4 proc., o iki 2030-ųjų viršys 3 proc. „Fitch Ratings“ prognozėse augimas taip pat turėtų paspartėti iki maždaug 3 proc. nuo 2028 metų, jei suaktyvėtų investicijos ir vartojimas, o išorės paklausa atsigautų.

    Konsultacijų bendrovė Eurasia Group savo vertinime taip pat neatmeta scenarijaus, kad Vengrija prie euro galėtų priartėti kiek vėliau, apie 2032 metus. Tokiu atveju kritinis momentas būtų sprendimas dėl stojimo į ERM II, be kurio euro įvedimo procesas neprasideda.

  • Prancūzija vėl smunka į susitraukimą: nerimas auga visoje euro zonoje – kas laukia toliau?

    Prancūzija vėl smunka į susitraukimą: nerimas auga visoje euro zonoje – kas laukia toliau?

    Prancūzijos ekonomikos atsigavimas, trukęs vos vieną mėnesį, spalį vėl užgeso: privačiame sektoriuje fiksuotas veiklos susitraukimas, o įmonių lūkesčiai nusirito į žemiausią lygį nuo 2020 metais įvestų pirmųjų karantino ribojimų. Tai signalas, kad didžiausios euro zonos ekonomikos vėl tampa bendro regiono silpnoji grandis.

    Silpnesni Prancūzijos duomenys atsiliepė ir visai euro zonai. Sudėtinis pirkimų vadybininkų indeksas, apimantis paslaugas ir pramonę, spalį sumažėjo iki 51,9 punkto nuo 53,1 punkto rugsėjį ir pasiekė keturių mėnesių žemumas, nors dar išliko virš 50 punktų ribos, skiriančios augimą nuo smukimo.

    Kas nutiko Prancūzijoje?

    Prancūzijoje sudėtinis PMI nukrito iki 48,4 punkto nuo 51,1 punkto rugsėjį, o tai reiškia aiškų veiklos mažėjimą. Paslaugų sektorius krito iki 48,4 punkto, o pramonės rodiklis smuko iki 49,3 punkto ir buvo prasčiausias per 11 mėnesių.

    Apklausose įmonės nurodė, kad klientai atideda projektus ir delsia priimti išlaidų sprendimus, todėl nauji užsakymai mažėjo sparčiausiai nuo gegužės. Eksporto paklausa smuko jau vienuoliktą mėnesį iš eilės, o tai rodo, kad silpnumas nėra vien vidaus vartojimo problema.

    Prastėjant paklausai, įmonės ėmė dar atsargiau elgtis darbo rinkoje. Pranešta, kad darbuotojų skaičius mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, dažniausiai neužpildant laisvų vietų ir nebetęsiant terminuotų sutarčių.

    Didžiausią nerimą kelia nuotaikos: 12 mėnesių lūkesčiai dėl veiklos perspektyvų pasiekė žemiausią lygį nuo 2020 metų balandžio. Apklausos taip pat rodė neigiamas verslo prognozes pirmą kartą per beveik dvejus metus, o tai didina riziką, kad įmonės dar labiau mažins investicijas.

    Ekonomistai prastėjančias nuotaikas sieja su politiniu neapibrėžtumu ir fiskalinėmis įtampomis, kurios kelia valstybės skolinimosi kainą. Brangesnis skolinimasis reiškia, kad paskolos įmonėms gali brangti net ir be naujų Europos Centrinio Banko sprendimų, todėl investicijos ir plėtra tampa mažiau patrauklios.

    Vokietija dar laikosi, bet rizikos daugėja

    Vokietijos vaizdas išliko kiek šviesesnis, nors ir ten augimas lėtėjo. Sudėtinis PMI nusileido iki 52,8 punkto nuo 53,8 punkto rugsėjį, todėl atsigavimas didžiausioje euro zonos ekonomikoje ir toliau vertinamas kaip trapus.

    Vokietijos pramonės rodiklis augo iki 54,2 punkto ir buvo aukščiausias per du mėnesius, o dalį impulso suteikė eksporto užsakymai ir viešosios išlaidos gynybai bei infrastruktūrai. Vis dėlto paslaugų sektorius silpnėjo, o įmonės teigė, kad klientai delsia, kai biudžetai įtempti.

    Papildomas iššūkis pramonei – atsinaujinęs sąnaudų spaudimas, ypač dėl energijos ir žaliavų. Kai gamybos kaštai kyla greičiau, įmonėms sunkiau išlaikyti maržas, o dalis brangimo neišvengiamai persiduoda kainoms, taip palaikydama infliacijos riziką.

    Ką tai reiškia ECB ir rinkoms?

    Naujausios apklausos rodo, kad euro zonos atsigavimas silpsta tuo metu, kai infliacijos mažėjimas nėra pakankamai stabilus, kad būtų galima ramiai švelninti pinigų politiką. Dėl to Europos Centriniam Bankui kyla dilema: kaip tramdyti kainų augimą nepadarant dar didesnės žalos paklausai ir užimtumui.

    Finansų rinkose nerimas labiausiai juntamas Prancūzijoje: fiksuotas ryškesnis akcijų indekso kritimas, o valstybės obligacijų pajamingumai išliko padidėję. Augantis skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos skolos kainos investuotojams tampa signalu, kad politinė ir fiskalinė rizika šiuo metu vertinama brangiau.

    Kol kas apklausos dar nerodo neišvengiamos euro zonos recesijos, nes bendras indeksas išlieka virš 50 punktų. Tačiau Prancūzijos susitraukimas, darbo vietų mažėjimas ir prastėjančios nuotaikos didina tikimybę, kad artimiausiais mėnesiais augimas gali tapti dar labiau nelygus, o bet koks naujas energijos kainų šokas situaciją pablogintų.

    Ekonomistai pabrėžia, kad daug kas priklausys nuo paklausos atsparumo ir finansavimo sąlygų, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Jei skolinimasis brangs ilgiau, o klientai ir toliau atidėlios sprendimus, euro zonos augimas gali likti vangus net ir išvengus formalios recesijos.

  • Pirmas rusiško dyzelino tanklaivis į Niujorką: D. Trumpo sandoris su Maskva kelia audrą

    Pirmas rusiško dyzelino tanklaivis į Niujorką: D. Trumpo sandoris su Maskva kelia audrą

    Į Niujorką plaukia tanklaivis su rusišku dyzelinu, o tai siejama su JAV prezidento Donaldo Trumpo spalio pradžioje paskelbtu susitarimu su Maskva. Laivybos sekimo duomenys rodo, kad krovinys gali tapti pirmuoju tokiu tiekimu į JAV per daugiau nei trejus metus.

    Remiantis jūrų transporto stebėsenos bendrovės Kpler informacija, tanklaivis, plaukiojantis su Maltos vėliava, iš Rusijos Baltijos uosto Primorsko pakrovė apie 40 000 tonų itin mažo sieringumo dyzelino. Signalizuojamas kelionės tikslas yra Niujorkas, o numatomas atvykimas siejamas su lapkričio pradžia.

    Jei krovinys bus pristatytas pagal skelbiamą maršrutą, tai būtų pirmas Kpler fiksuotas rusiško dyzelino arba gazolio siuntinys į JAV nuo 2023 metų liepos. Taip pat tai būtų pirmas dyzelino reisas iš Primorsko į Niujorką nuo 2022 metų pradžios.

    Laikinas sankcijų švelninimas

    Rusijos žiniasklaida citavo energetikos politiką kuruojantį vicepremjerą Aleksandrą Novaką, kuris teigė, kad pirmoji siunta į JAV turėtų išvykti artimiausiomis dienomis. Pasak jo, daugiau krovinių galėtų sekti vėliau, kai Rusijos ir JAV įmonės suderins komercines sutartis.

    Spalio 9 dieną D. Trumpas paskelbė susitarimą, pagal kurį Rusijos dyzelinas būtų tiekiamas JAV ir pasaulio rinkoms, o JAV laikinai sušvelnintų dalį su šiuo produktu susijusių ribojimų. Tuo pat metu Rusija, kaip skelbta, sutiko atšaukti ir savo taikytą draudimą dyzelino eksportui.

    „Mes siekiame sumažinti degalų kainas vartotojams, o rinka turi gauti daugiau pasiūlos“, – sakė D. Trumpas.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Apie sandorį paskelbta itin jautriu metu, nes degalų kainos JAV tradiciškai yra politinis veiksnys prieš rinkimus, o dyzelinas daro tiesioginę įtaką krovinių gabenimo ir logistikos kaštams. Dėl to sprendimas sulaukė kritikos tiek iš Ukrainos, tiek iš dalies Vakarų sąjungininkų ir pačioje JAV.

    Neaišku, kas šiuo konkrečiu atveju yra krovinio pirkėjas ir pardavėjas, o tai apsunkina vertinimą, kaip praktiškai bus taikomos laikinos išimtys. Tuo pačiu rinkoje akylai stebima, ar tai bus vienkartinis sandoris, ar naujos prekybos krypties pradžia.

    Iki šiol, po Europos Sąjungos embargo rusiškiems naftos produktams, įsigaliojusio 2023 metais, Rusijos dyzelino srautai buvo persiorientavę į kitas kryptis. Daugiausia dyzelinas keliavo į Braziliją, Turkiją ir Afrikos šalis, todėl bet koks grįžimas į JAV rinką gali keisti logistiką ir kainodarą.

  • 15-metė gimnastė iš Azerbaidžano atvirai: kas slypi už medalio ir kodėl tai kainuoja viską

    15-metė gimnastė iš Azerbaidžano atvirai: kas slypi už medalio ir kodėl tai kainuoja viską

    15-metės Azados Atakišijevos kelias į ritminę gimnastiką prasidėjo dar vaikystėje, o sportas pamažu tapo ne tik užsiėmimu po pamokų, bet ir visą kasdienybę formuojančia disciplina. Pasak sportininkės, ankstyvas startas reiškė nuolatines treniruotes, režimą ir aiškų tikslą – vieną dieną tapti tvirta suaugusiųjų lygio gimnaste.

    Pirmą kartą tarptautinėje arenoje ji pasirodė būdama vos penkerių, kai dalyvavo varžybose Sakartvele. Tokie startai jauname amžiuje ritminėje gimnastikoje nėra išimtis: ši sporto šaka visame pasaulyje pasižymi ankstyva specializacija, o pagrindiniai technikos, lankstumo ir koordinacijos pagrindai dažnai klojami dar pradinėse klasėse.

    Azada pabrėžia, kad vienas stipriausių jausmų jai yra atstovauti Azerbaidžanui užsienyje ir varžybose girdėti šalies himną. Tokios akimirkos sportininkams tampa ne tik emociniu atlygiu už darbą, bet ir papildoma motyvacija tęsti daug jėgų reikalaujantį pasirengimą.

    Ritminėje gimnastikoje rezultatus lemia ne vien sudėtingi elementai, bet ir artistiškumas, muzikalumas, choreografija bei švariai atliktos kompozicijos su įrankiais. Tarptautinė gimnastikos federacija periodiškai atnaujina taisykles, todėl sportininkės ir treneriai priversti nuolat adaptuotis: keičiasi akcentai tarp rizikos, meninės išraiškos ir techninio tikslumo.

    Kalbėdama apie ateitį, Azada sako kryptingai siekianti tapti stipria suaugusiųjų grupės gimnaste ir savo pasiekimais garsinti šalį. Perėjimas į vyresniųjų lygį paprastai reiškia didesnį krūvį, sudėtingesnes programas ir aukštesnę konkurenciją, kurioje stabilumas bei psichologinis pasirengimas neretai tampa lemiamu veiksniu.

    Ekspertai pastebi, kad jauniems sportininkams vis dažniau keliami ir sveikatos bei gerovės klausimai: nuo traumų prevencijos iki subalansuotos mitybos ir emocinės paramos. Dėl to federacijos ir klubai vis plačiau taiko kompleksinį sportininkų rengimą, kai šalia trenerių dirba kineziterapeutai, gydytojai ir sporto psichologai.

    Azados istorija primena, kad už trumpos pasirodymo minutės ant kilimo slypi metai nuoseklaus darbo ir pasirinkimų. O svarbiausia, kaip pati sportininkė akcentuoja, yra išsaugoti ambiciją, vidinę motyvaciją ir norą kasdien tapti geresnei.

  • Ukrainos dronai smogė „Yandex“ ir „Sber“ duomenų centrams: sutrikimai ir smūgis DI

    Ukrainos dronai smogė „Yandex“ ir „Sber“ duomenų centrams: sutrikimai ir smūgis DI

    Spalį Ukrainos dronai atakavo kelis Rusijos didžiųjų technologijų bendrovių duomenų centrus, po kurių šalyje fiksuoti plataus masto skaitmeninių paslaugų sutrikimai. Pranešama apie nesklandumus debesijos, mokėjimų apdorojimo, navigacijos ir kitose kasdienėse paslaugose.

    Pasak viešai skelbiamų duomenų, smūgiai suduoti objektams, siejamiems su „Yandex“, „Sber“ ir „VKontakte“ infrastruktūra skirtinguose Rusijos regionuose. Šios įmonės valdo reikšmingą vartotojų interneto ekosistemų dalį, todėl net laikini gedimai gali paveikti milijonus naudotojų ir verslų.

    Bendrovės oficialiai neatskleidė nei tikslaus žalos masto, nei atkūrimo terminų. Vis dėlto gyventojai ir verslo klientai skundėsi pasikartojančiomis problemomis atsiskaitant už pirkinius, kviečiant pavežėjus, naudojant žemėlapius ir pasiekiant debesijos saugyklas.

    Ekspertai pabrėžia, kad duomenų centrai yra itin jautrūs net ribotam fiziniam poveikiui: serverių salėse svarbiausi yra elektros tiekimas, aušinimas ir ryšio kanalai, o gaisras ar dūmai gali sugadinti brangią elektroniką. Dėl to infrastruktūros atstatymas dažnai priklauso ne tik nuo pastatų remonto, bet ir nuo specifinės įrangos, kurią greitai pakeisti sudėtinga.

    Smūgis Rusijos DI ambicijoms

    Analitikų vertinimu, atakos galėjo paliesti ir skaičiavimo išteklius, reikalingus dirbtinis intelektas modeliams kurti ir apmokyti. Šiuolaikiniai DI sprendimai remiasi didžiuliais duomenų srautais ir specializuotais procesoriais, todėl net kelių centrų prastovos gali sulėtinti vystymą bei padidinti kaštus.

    Papildoma rizika siejama su sankcijų aplinka: ribojamas pažangios įrangos ir komponentų tiekimas, o alternatyvų paieška gali užtrukti. Jei pažeidimai palietė serverių aparatinę dalį ar tinklo infrastruktūrą, atkūrimas gali trukti mėnesius, ypač kai reikalingos nestandartinės dalys ir kvalifikuotos komandos.

    Kartu ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI plėtrai būtina ne tik įranga, bet ir stabilus debesijos bei duomenų platformų veikimas. Ilgiau trunkantys sutrikimai mažina konkurencingumą, nes DI produktai kuriami nuolatiniu iteracijų principu, o pauzės tiesiogiai stabdo eksperimentus ir diegimus.

    Abipusė atakų dinamika IT sektoriuje

    Šios atakos vyksta platesniame kontekste, kai Rusija taip pat taikosi į Ukrainos skaitmeninę infrastruktūrą. Pastaraisiais metais Ukrainai teko perkelti dalį kritinių duomenų ir paslaugų į užsienio serverius, kad būtų sumažintas poveikis smūgiams šalies viduje.

    Tuo metu Rusijoje reikšminga dalis duomenų privalo būti laikoma šalies teritorijoje, todėl infrastruktūra tampa labiau koncentruota ir pažeidžiama. Tokia centralizacija padidina riziką, kad atskirų objektų veiklos sutrikdymas gali sukelti grandininį efektą kelioms paslaugoms vienu metu.

    Analitikai taip pat primena, kad duomenų centrai nėra vien komerciniai objektai: jie gali aptarnauti ir valstybei svarbias sistemas, ryšio bei duomenų apdorojimo pajėgumus. Dėl to kibernetinė ir fizinė infrastruktūra kare vis dažniau vertinama kaip strateginis taikinys.

    Kodėl duomenų centrai taip greitai sutrikdo kasdienybę

    Duomenų centrai yra skaitmeninės ekonomikos stuburas, nes per juos keliauja mokėjimų autorizacijos, programėlių užklausos, žemėlapių skaičiavimai ir debesijos failų pasiekimas. Kai sutrinka elektros tiekimas ar ryšio kanalai, paslaugos dažnai pradeda strigti ne lokaliai, o visoje šalyje.

    Prie to prisideda ir tai, kad didelės platformos dažnai naudoja bendras vidines paslaugas: identifikavimą, pranešimų sistemas, duomenų bazes. Todėl vienos grandies gedimas gali paveikti kelias skirtingas vartotojams matomas funkcijas, net jei jos atrodo nesusijusios.

    Kol nėra nepriklausomai patvirtintų duomenų apie realią žalą ir atkūrimo eigą, tikslus poveikis Rusijos technologijų sektoriui išlieka neaiškus. Tačiau pats sutrikimų mastas rodo, kad fiziniai smūgiai duomenų centrams gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek vartotojų paslaugoms, tiek DI plėtrai.

  • Prancūzijos obligacijų panika kelia įtampą: ar ECB posėdyje nuskambės netikėtas sprendimas?

    Prancūzijos obligacijų panika kelia įtampą: ar ECB posėdyje nuskambės netikėtas sprendimas?

    Prieš artėjantį Europos Centrinio Banko posėdį rinkų dėmesys krypsta į Prancūziją: sparčiai kylant šalies obligacijų pajamingumams brangsta skolinimasis ne tik Paryžiui, bet ir platesnei euro zonai. Dėl to investuotojai vis garsiau svarsto, ar įtampa neprivers ECB persvarstyti planų dėl palūkanų normų.

    Rinkose vyrauja lūkestis, kad ECB palūkanų normų nekeis, nes dalį griežtinimo efekto jau atlieka pati obligacijų rinka. Kylant ilgalaikėms palūkanoms brangsta paskolos verslui ir gyventojams, o tai vėsina ekonomiką net ir be papildomo sprendimo Frankfurte.

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas šią savaitę buvo pakilęs virš 5 proc. ir pasiekė aukštumas, nematytas nuo 2002 metų. Tuo pat metu išaugo skirtumas su Vokietijos obligacijomis, kurios laikomos saugiausiu euro zonos etalonu, o tai signalizuoja apie padidėjusią rizikos premiją Prancūzijai.

    Įtampos ženklas matomas ir iš kredito rizikos draudimo sandorių: 5 metų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių kaina buvo perkopusi 100 bazinių punktų ribą. Tokie lygiai dažniau siejami su nervingumu dėl viešųjų finansų tvarumo, ypač kai politinis fonas komplikuoja sprendimų priėmimą.

    Investuotojų nerimą didina ir politinė aklavietė dėl kitų metų biudžeto: planuojami maždaug 43 milijardų eurų išlaidų mažinimai bei papildomos pajamos, tačiau valdžiai trūksta stabilios daugumos. Papildomą riziką kursto ir laukiamas reitingų agentūros „Moody’s“ vertinimas, nes rinkoje plačiai tikimasi reitingo sumažinimo.

    ECB vadovė Christine Lagarde viešai signalizuoja, kad pagrindiniai sprendimai turi būti priimti Prancūzijoje, o ne centrinio banko būstinėje. Tokia pozicija atspindi principą, kad fiskalinės problemos pirmiausia sprendžiamos biudžeto politika, o ECB mandatą riboja kainų stabilumo tikslas ir draudimas finansuoti valstybių skolas.

    „Pirmasis ir svarbiausias sprendimas turi ateiti iš Prancūzijos, ir jis susijęs su fiskaline politika“, – sakė Christine Lagarde.

    Rinkos dalyviai kartu stebi, ar įtampa netampa visos euro zonos problema. Jei obligacijų pardavimas pradėtų kelti grėsmę vieningos pinigų politikos perdavimui skirtingose šalyse, teoriškai galėtų būti svarstomos ECB priemonės, tokios kaip 2022 metais sukurta Perdavimo apsaugos priemonė, kuri iki šiol nebuvo panaudota.

    Vis dėlto tokios intervencijos kartelė yra aukšta, nes šalys turi atitikti tam tikras sąlygas, įskaitant patikimą fiskalinę trajektoriją. Prancūzijos skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis siekia apie 119,1 proc., o tai apsunkina argumentą, kad skolinimosi brangimas yra vien tik nepagrįsta rinkos reakcija.

    Rinkų įtampą didina ir socialinė situacija: laukiami protestai, o verslams Paryžiuje rekomenduojama ruoštis papildomoms saugumo priemonėms. Toks fonas didina neapibrėžtumą dėl biudžeto sprendimų ir ekonomikos augimo perspektyvų, todėl obligacijų rinka toliau jautriai reaguoja į bet kokius signalus.

    Tuo pat metu euro zonoje infliacija išlieka padidėjusi, o ją pastaruoju metu vėl kelia energijos kainos, todėl diskusija dėl palūkanų normų nėra uždaryta. Dalis ekonomistų prognozuoja, kad ECB gali laukti atnaujintų prognozių ir tik vėliau spręsti, ar reikalingi papildomi žingsniai, o artimiausias posėdis gali būti ramus veiksmais, bet svarbus retorika.

  • Mįslė Baltijos pajūryje: beveik 30 sanatorijos „Dukat“ svečių sunegalavo, tyrimai nieko nerado

    Lenkijos Baltijos pajūryje, Dąbki miestelyje, kilęs incidentas sanatorijoje „Dukat“ sukėlė sanitarinių tarnybų sujudimą. Apie 30 kurorto svečių pranešė apie ūmius virškinamojo trakto negalavimus, tačiau laboratoriniai tyrimai nepatvirtino įprastų priežasčių.

    Pasak vietos sanitarinės inspekcijos, iš pradžių buvo svarstomos dvi dažniausios versijos: apsinuodijimas maistu arba virusinė infekcija. Vis dėlto atlikus išsamią patikrą, aiškaus židinio nustatyti nepavyko, o situacija galiausiai nurimo.

    Skundai priminė apsinuodijimą

    Spalio viduryje prasta savijauta vienu metu pasiskundė 29 sanatorijos svečiai. Nurodyti simptomai atitiko dažniausius ūmaus gastroenterito požymius, dėl kurių kolektyvuose neretai įtariamas maistas, vanduo arba greitai plintantys virusai.

    Atvykę inspektoriai pradėjo epidemiologinį tyrimą ir vertino, ar nėra bendro vardiklio: konkretaus patiekalo, maisto tiekimo grandinės problemų, vandens kokybės ar higienos spragų. Patikros metu skelbiama, kad aktyvūs simptomai jau buvo likę tik pavieniams žmonėms.

    Tyrė žmones, virtuvę ir vandenį

    Sanitarinės tarnybos paėmė mėginius iš sunegalavusių asmenų, taip pat patikrino ir sveikus virtuvės darbuotojus. Be to, buvo atlikti švaros tepinėliai maitinimo patalpose, įvertintos higienos procedūros ir virtuvės darbo organizavimas.

    Atskirai tirta geriamojo vandens kokybė, nes būtent vanduo ir kontaktas bendrose erdvėse dažnai tampa protrūkių katalizatoriumi poilsio įstaigose. Medikai pirmosiomis dienomis labiausiai linko į virusinės infekcijos versiją, tačiau duomenys jos nepatvirtino.

    Dažniausi sukėlėjai nepasitvirtino

    Oficialiai pranešta, kad mėginiuose neaptikta žmogui pavojingų bakterijų. Taip pat nenustatyti ir dažniausiai tokiais atvejais protrūkius sukeliantys virusai, įskaitant norovirusus, rotavirusus ir adenovirusus.

    „Iš paimtų mėginių iš sergančiųjų, sveiko virtuvės personalo, švaros tepinėlių maitinimo dalyje ir geriamojo vandens mėginių nenustatyta žmogui pavojingų bakterijų“, – teigė sanitarinė inspekcija.

    Nors aiški priežastis taip ir liko neįvardyta, sanitarinės tarnybos nurodė, kad tyrimas neparodė rizikos, tiesiogiai susijusios su maistu, vandeniu ar virtuvės personalu. Skelbiama, kad dauguma žmonių pasveiko, o situacija sanatorijoje buvo suvaldyta.

    Sanatorija „Dukat“ Dąbki miestelyje priima vaikus ir suaugusiuosius, organizuoja sveikatinimo turnusus ir aptarnauja didelius poilsiautojų srautus. Tokiose įstaigose net ir pavieniai susirgimai gali greitai peraugti į platesnį incidentą, todėl epidemiologiniai tyrimai paprastai atliekami nedelsiant.