CP v2

Blog

  • Lenkijos Seimas nusprendė dėl merų kadencijų: PSL siūlo ribojimus plėsti ir parlamentui

    Lenkijos Seimas atmetė siūlymą keisti rinkimų taisykles taip, kad savivaldybių vadovams būtų panaikintas dviejų kadencijų limitas. Balsuojant nedidele persvara iniciatyva nesulaukė paramos, o tema vėl tapo politinių ginčų objektu.

    Parlamentas svarstė Rinkimų kodekso pataisas, kurių esmė buvo leisti wójtams, burmistrzams ir miestų prezidentams siekti pareigų be šiuo metu galiojančio dviejų kadencijų apribojimo. Už pataisas balsavo 213 parlamentarų, prieš buvo 215, o 9 susilaikė.

    Toks rezultatas reiškia, kad savivaldos vadovams Lenkijoje ir toliau lieka galioti dviejų kadencijų taisyklė. Šalininkai argumentuoja, kad limitai padeda užtikrinti valdžios kaitą, o kritikai tikina, jog rinkėjai turėtų patys spręsti, kiek kartų pasitikėti tuo pačiu lyderiu.

    Tuo pat metu Lenkijos valstiečių partija PSL pasiūlė žengti dar toliau ir kadencijų ribojimą taikyti ne tik savivaldybėms. Partija kelia idėją, kad aiškus kadencijų skaičius turėtų galioti ir Seimo nariams bei senatoriams.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad kadencijų limitai gali mažinti užsitęsusios valdžios rizikas ir stiprinti konkurenciją, tačiau kartu kelia klausimų dėl patirties tęstinumo bei vietos projektų stabilumo. Tikėtina, kad diskusijos dėl politinių kadencijų ribojimo Lenkijoje tęsis, nes tema paliečia ir savivaldos, ir nacionalinės valdžios balansą.

  • Siaubinga parduotuvės kamera viską užfiksavo: už duonos pristatytojo nužudymą – kalėjimas iki gyvos galvos

    Lenkijoje galutinai baigta rezonansinė byla dėl mirtinai sumušto duonos pristatytojo: Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteistojo gynėjų skundą. Taip palikta galioti bausmė iki gyvos galvos už išpuolį, kuris buvo užfiksuotas parduotuvės vaizdo kameromis.

    Nusikaltimas įvykdytas 2020 metais prie vienos parduotuvės Jawornik Polski miestelyje Podkarpatės regione. Teismų nustatyta, kad užpuolikas smogė 60 metų vyrui iš nugaros beisbolo lazda, pargriovė jį pirmu smūgiu ir vėliau toliau daužė.

    Bylos medžiagoje pabrėžiama, kad po pirmojo smūgio auka praktiškai nebegalėjo gintis, tačiau smūgiai buvo tęsiami serijomis. Teismas nurodė, jog užpuolikas darė pauzes, grįždavo prie nukentėjusiojo, apieškodavo jo drabužius ir vėl smogdavo.

    „Tokie veiksmai leido daryti išvadą, kad buvo veikta tiesiogine tyčia atimti gyvybę“, – sakė Aukščiausiojo Teismo teisėjas Eugeniuszas Wildowiczius, motyvuodamas sprendimą atmesti kasacinį skundą.

    Po užpuolimo nusikaltėlis, teismų duomenimis, apieškojo auką ir pagrobė jos automobilį, kuriuo iš įvykio vietos pasišalino. Kaip skelbta tyrime, pagrindinis motyvas buvo automobilio vagystė, nes įtariamasis ketino juo sprukti į užsienį.

    Sunkiai sužalotas vyras netrukus buvo rastas netoli parduotuvės, tačiau patirtos traumos buvo kritinės. Nors pagalba buvo suteikta greitai, nukentėjusysis po maždaug pusantro mėnesio ligoninėje mirė.

    Vienu svarbiausių įrodymų tapo parduotuvės vaizdo stebėjimo įrašai. Nors užpuolikas buvo užsimaskavęs, pareigūnams pavyko nustatyti jo tapatybę ir jį sulaikyti tą pačią dieną, o pagrobtas automobilis buvo aptiktas greitkelyje.

    Pirmosios instancijos teismas dar 2021 metais skyrė bausmę iki gyvos galvos, o apeliacinės instancijos teismas ją iš esmės paliko galioti. Byla buvo grįžusi į Aukščiausiąjį Teismą dėl procesinių aplinkybių, tačiau po pakartotinio nagrinėjimo bausmė vėl patvirtinta, o gynėjų argumentai dėl tyčinio nužudymo kvalifikacijos galutinai atmesti.

    Ši byla Lenkijoje išliko viena labiausiai visuomenę sukrėtusių pastarųjų metų smurtinių nusikaltimų, nes išpuolis buvo ypač brutalus, o jo eiga aiškiai matoma vaizdo įrašuose. Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio nusikaltimuose svarbus ne tik smūgių skaičius, bet ir elgesys po pirmojo smūgio, rodantis sąmoningą sprendimą tęsti ataką.

  • Tuskas Naujajame Delyje atvėrė kortas: Lenkija nori tapti Indijos vartais į Europą

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas su didele verslo delegacija lankosi Indijoje, kur Naujajame Delyje vykstančiame Lenkijos ir Indijos verslo forume akcentavo ambiciją stiprinti prekybą ir investicijas. Pasak jo, Varšuva siekia, kad Lenkija taptų Indijos bendrovėms patikima prieiga prie Europos rinkos, o Indija – Lenkijos įmonėms įėjimo tašku į Aziją.

    Į vizitą kartu atvyko Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis ir beveik 100 įmonių atstovai. Delegacijos darbotvarkėje numatyti du ekonominiai renginiai ir derybos, skirtos eksporto plėtrai bei naujiems verslo ryšiams.

    Akcentas – investicijos ir darbo vietos

    Kalbėdamas forume Donaldas Tuskas pabrėžė, kad strateginės partnerystės vertę lemia ne politinės deklaracijos, o realūs rezultatai. Jo teigimu, bendradarbiavimas turi virsti investicijomis, technologijų mainais ir naujomis darbo vietomis abiejose šalyse.

    „Strateginės partnerystės vertę matuojame ne pareiškimais, o investicijomis, naujomis technologijomis ir sukurtomis darbo vietomis“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Lenkijos vadovas taip pat išskyrė ekonominio saugumo aspektą: glaudesni ryšiai, jo vertinimu, gali padėti stiprinti tiekimo grandinių atsparumą ir mažinti priklausomybę nuo riboto tiekėjų skaičiaus. Pastaraisiais metais Europos įmonės vis aktyviau ieško gamybos ir paslaugų partnerių už tradicinių centrų ribų, todėl Indija vis dažniau minima kaip alternatyva diversifikacijai.

    Kodėl Lenkija vilioja Indijos verslą

    D. Tuskas argumentavo, kad Lenkijos pranašumas – geografinė padėtis Europos transporto maršrutų sankirtoje ir išvystyta logistika. Tai, jo teigimu, leidžia Indijos kapitalui patogiau pasiekti Europos Sąjungos vartotojus, o įmonėms – kurti europines tiekimo grandines ar regioninius centrus.

    „Turime logistiką, infrastruktūrą ir galime būti patraukli investicijų kryptis Indijos įmonėms bei vieta, kur galima plėtoti europines tiekimo grandines“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Šis naratyvas atitinka ir platesnes ES tendencijas: Europa siekia pritraukti aukštesnės pridėtinės vertės investicijas, o Indijos bendrovės ieško gamybos, paslaugų ir platinimo platformų, kad lengviau patektų į bendrąją rinką. Dėl to didėja konkurencija tarp regiono valstybių, siūlančių infrastruktūrą, kvalifikuotą darbo jėgą ir aiškias investavimo taisykles.

    Kuriose srityse tikimasi proveržio

    Forume išskirtos sritys, kuriose abipusis potencialas laikomas didžiausiu: gynyba, energetika, žemės ūkis, mokslas ir pažangiosios technologijos. Tokia darbotvarkė atspindi tiek Indijos siekį spartinti modernizaciją, tiek Lenkijos norą didinti eksportą ir pritraukti technologines investicijas.

    Finansų ministras Andrzejus Domańskis akcentavo, kad partnerystė turėtų koncentruotis į pažangiausius sektorius, kur kuriama didžiausia pridėtinė vertė. Jis pabrėžė, jog delegacijoje dalyvauja kosmoso sektoriaus, informacinių technologijų, dirbtinio intelekto ir farmacijos sričių atstovai.

    „Mūsų šalių bendradarbiavimas turėtų koncentruotis į pažangiausius ekonomikos sektorius. Būtent ten matome milžinišką potencialą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Artimiausiu metu vizito sėkmė bus vertinama pagal tai, ar pavyks pasiekti konkrečių susitarimų dėl bendrų projektų, investicinių planų ar eksporto kontraktų. Tokie kontaktai paprastai tampa pagrindu ilgalaikėms partnerystėms, ypač kai į dialogą įtraukiamos ir inovacijų ekosistemos – startuoliai, tyrimų institutai bei technologijų centrai.

  • Slapta kamera moterų persirengimo kambaryje komandoje: teismas priėmė galutinį sprendimą policininkui

    Baigėsi didelio atgarsio sulaukusi byla Lenkijoje, kai buvęs policijos pareigūnas buvo apkaltintas slapta filmavęs koleges moterų persirengimo kambaryje. Apeliacinis teismas atmetė nuteistojo skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos nuosprendį, todėl sprendimas įsiteisėjo.

    Bylą nagrinėjęs apygardos teismas po pareigūno apeliacijos konstatavo, kad pirmos instancijos teismo išvados buvo pagrįstos. Teismas akcentavo, kad tokioje patalpoje kaip persirengimo kambarys privatumo lūkestis yra maksimalus, o bet koks slaptas vaizdo fiksavimas laikytinas itin šiurkščiu pažeidimu.

    Teismo atstovas spaudai viešai patvirtino, kad nuosprendis nepakeistas: buvusiam pareigūnui skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams. Tai reiškia, kad asmuo realiai įkalinimo išvengs tik tuo atveju, jei laikysis teismo nustatytų sąlygų ir nepadarys naujų nusikaltimų.

    Kaip buvo atskleista veika

    Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vaizdo kamera buvo paslėpta po suolu moterų persirengimo patalpoje vienoje iš policijos įstaigų. Įrenginys fiksavo vaizdą darbuotojoms persirengiant, o tai, teisės ekspertų vertinimu, paprastai kvalifikuojama kaip neteisėtas informacijos apie privatų gyvenimą rinkimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

    Istorija iškilo į viešumą po to, kai viena pareigūnė pastebėjo įtartiną įrenginį. Apie radinį nedelsiant informuoti atsakingi asmenys, įranga buvo paimta ir perduota tyrėjams, o pradėtas tyrimas tapo vienu garsiausių pastarųjų metų atvejų, susijusių su privatumo pažeidimais darbo vietoje.

    Kodėl tyrimas perduotas kitai teritorijai

    Prokuratūra nurodė, kad tyrimas buvo perduotas kitam teritoriniam padaliniui, siekiant išvengti interesų konflikto ir užtikrinti nešališkumą. Sprendimas aiškintas tuo, kad įtariamasis anksčiau profesiniais klausimais bendradarbiavo su vietos prokurorais, todėl pasirinktas modelis, mažinantis bet kokias abejones dėl objektyvumo.

    Per tyrimą buvo apklaustos nukentėjusiosios, taip pat ir įtariamasis. Skelbta, kad jis kaltės nepripažino ir atsisakė duoti išsamius paaiškinimus, o jam buvo taikytos procesinės priemonės, įskaitant draudimą kontaktuoti su nukentėjusiomis ir tarnybos funkcijų ribojimus.

    Kodėl sprendimas sulaukė tokio atgarsio

    Ši byla sukėlė aštrias diskusijas apie privatumo apsaugą institucijose, kurios pačios privalo užtikrinti įstatymų laikymąsi. Ekspertai pabrėžia, kad slaptas filmavimas persirengimo patalpose laikomas vienu sunkiausių privatumo pažeidimų, nes fiksuojami itin jautrūs asmens duomenys ir pažeidžiamas orumas.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja incidentų, kai slapti įrašymo įrenginiai tampa mažesni, pigesni ir lengviau paslepiami, todėl darbdaviai ir įstaigos vis dažniau peržiūri vidaus kontrolės tvarkas. Vis dėlto teisininkai atkreipia dėmesį, kad jokia darbo vietos kontrolė negali pateisinti slapto filmavimo zonose, kur privatumas yra savaime suprantamas.

    Įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje byloje užbaigia teisinį procesą, tačiau kartu siunčia signalą, kad pareigūnų statusas nesuteikia teisės pažeisti kitų darbuotojų privatumo. Nukentėjusiųjų interesų apsauga tokiose bylose dažnai siejama ne tik su bausme kaltajam, bet ir su institucijų pareiga užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje.

  • Medus rudenį sukietėjo ar liko skystas? Bitininkai paaiškino, kada verta sunerimti

    Rudenį pirkėjai neretai pastebi, kad vienas stiklainis lietuviško medaus jau sukietėjęs, o kitas vis dar skystas. Toks skirtumas dažniausiai yra natūralus, nes medaus konsistenciją lemia ne data kalendoriuje, o jo sudėtis, drėgnumas ir laikymo sąlygos.

    Dauguma Lietuvoje surenkamo žiedų medaus iki rudens bent iš dalies kristalizuojasi. Tačiau tai nėra patikimas kokybės rodiklis, nes skirtingų augalų nektaras turi skirtingą gliukozės ir fruktozės santykį.

    Kodėl medus kristalizuojasi?

    Meduje vyrauja gliukozė ir fruktozė, o būtent gliukozė linkusi formuoti kristalus. Kuo jos daugiau ir kuo mažesnis vandens kiekis, tuo greičiau medus tirštėja ir kietėja.

    Kristalizacijos greitį taip pat lemia temperatūra ir laikymas: vėsesnėje patalpoje šis procesas vyksta sparčiau. Dėl to tas pats medus vienuose namuose gali sutirštėti greičiau, o kituose išlikti skystesnis ilgiau.

    Greitai kietėjantis rapsų medus yra vienas dažniausių pavyzdžių, kodėl vasarą pirktas medus rudenį tampa beveik tepamas. Tuo metu dalis pievų ar miško augalų nektaro medaus gali kristalizuotis lėčiau.

    Miško ir lipčiaus medus: kuo jis kitoks?

    Viena iš dažniausių išimčių, dėl kurios medus rudenį dar būna skystas, yra lipčiaus medus. Jis atsiranda ne iš žiedų nektaro, o iš lipčiaus, cukringų išskyrų ant augalų, kurios siejamos su augalų sultimis mintančių vabzdžių veikla.

    Lipčiaus medus dažnai būna tamsesnis, sodresnio skonio, o dėl savitos cukrų sudėties kartais kristalizuojasi lėčiau. Vis dėlto net ir lipčiaus medus laikui bėgant gali sutirštėti, todėl vien skysta konsistencija dar neįrodo jo kilmės.

    Dzūkijos miškuose įsikūrusių ekologinių bitynų šeimininkai pasakoja, kad palankiomis vasaromis bitės renka ne tik žiedų nektarą, bet ir lipčių. Tokiais metais dalis medaus gali išlikti skystas ilgiau, ypač jei jis laikomas šiltesnėje vietoje.

    „Bitininkystė tai buvimas su gamta, buvimas joje. Bičių dūzgimas ir visi nuostabūs kvapai iš avilio tiesiog užburia“, – sakė bityno šeimininkai.

    Kada skystas medus turėtų kelti klausimų?

    Skystas medus rudenį savaime nereiškia, kad jis prastesnis, tačiau verta įvertinti kelis dalykus. Konsistenciją gali pakeisti šildymas, kuris naudojamas siekiant medų lengviau išpilstyti ar sugrąžinti jam skystumą.

    Vien iš išvaizdos patikimai nustatyti, ar medus buvo šildytas, praktiškai neįmanoma, todėl svarbiausia atkreipti dėmesį į ženklinimą, kilmę ir gamintojo patikimumą. Renkantis medų verta pasiteirauti, kokios rūšies medus tai yra, kada jis surinktas ir kaip laikytas.

    Jei medus sukietėjo, jį galima vartoti kaip įprasta, nes tai natūralus procesas. Norint jį suskystinti, stiklainį rekomenduojama šildyti šilto vandens vonelėje, vengiant aukštos temperatūros ir ilgo kaitinimo, kad kuo mažiau keistųsi natūralios savybės.

    Kreminis medus yra dar vienas pavyzdys, kodėl tirštesnė tekstūra nėra defektas: ji išgaunama kontroliuojant kristalizaciją, kad kristalai būtų smulkūs ir medų būtų lengva tepti. Tokia konsistencija dažnai vertinama kaip patogi kasdieniam naudojimui.

    Ekologiško medaus atveju svarbu žinoti, kad sertifikatas apima bityno vietos, priežiūros ir gamybos reikalavimus, tačiau nenustato, per kiek laiko medus turi kristalizuotis. Daugiau apie kokybę pasako ekologinės gamybos ženklinimas, kontrolės įstaigos kodas ir aiški kilmės nuoroda.

    Taigi rudenį sukietėjęs žiedų medus dažniausiai yra norma, o ilgiau skystas miško ar lipčiaus medus nebūtinai turi kelti įtarimų. Patikimiausia taisyklė paprasta: vertinkite ne tik stiklainio vaizdą, bet ir informaciją etiketėje bei gamintojo skaidrumą.

  • Vėlinėms artėjant įspėja: apleista kapavietė gali atitekti kitiems – terminai ir taisyklės

    Artėjant Vėlinėms daugelis lanko artimųjų kapus, tačiau kapinėse neretai matomos ir apleistos, kelerius metus netvarkomos kapavietės. Aplinkos ministerija primena, kad ilgai neprižiūrima kapavietė, laikantis nustatytos tvarkos, gali būti pripažinta neprižiūrima, o vėliau jos priežiūra ar net laidojimo teisė gali pereiti kitiems.

    Pagal Kapinių tvarkymo taisykles neprižiūrima laikoma kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus nebuvo tvarkyta ir nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima. Jei kapavietė, kuri nėra įrašyta į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip vienus metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį ir nurodo, kokios pasekmės gresia kapavietės nesutvarkius.

    Už kapavietės priežiūrą paprastai atsakingas laidojantis asmuo, kurio duomenys įrašomi į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą. Jei kontaktai nepateikti arba pasikeitę, įspėjimai gali būti paliekami ir pačiose kapinėse, siekiant pasiekti artimuosius.

    Jeigu po įspėjimo kapavietė sutvarkoma, papildomos procedūros paprastai nebetaikomos. Tačiau jei per vienus metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė vis dar netvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją apie galimai neprižiūrimą kapavietę.

    Gavusi informaciją savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas duomenis paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Toliau faktines aplinkybes tikrina savivaldybės sudaryta komisija, kuri vertina kapavietės būklę ir priima sprendimą dėl jos pripažinimo neprižiūrima.

    Kaip priimamas sprendimas

    Komisijos sprendimas negali būti priimamas anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje. Per šį laikotarpį komisija kapavietę apžiūri ne rečiau kaip 3 kartus per metus, bet ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.

    Pripažinus kapavietę neprižiūrima, informacija per 3 darbo dienas pateikiama kapinių prižiūrėtojui ir paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Toks paskelbimas yra laikomas atskaitos tašku, nuo kurio skaičiuojami kiti terminai.

    Kas gali perimti priežiūrą

    Asmenys, norintys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo paskelbimo raštu gali kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją arba jos įgaliotą asmenį. Kreipimesi būtina nurodyti konkrečios pageidaujamos prižiūrėti kapavietės duomenis.

    Sprendimas dėl kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų nuo kreipimosi termino pabaigos, teikiant pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams. Pirmenybė taip pat gali būti taikoma ir tose pačiose kapinėse palaidotų asmenų giminaičiams, jei tai numato nustatyta tvarka.

    Jeigu per nustatytą laiką prašymų negaunama, sprendimas dėl kapavietės priežiūros priimamas vėliau, kai tik gaunamas pirmasis prašymas. Savivaldybės taryba gali būti patvirtinusi ir detalesnę, papildomus reikalavimus numatančią kapaviečių priežiūros tvarką.

    Kada leidžiama laidoti

    Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje gali būti išduodamas tik tada, jei pagal taisykles joje apskritai galima laidoti. Taip pat turi būti praėję ne mažiau kaip 25 metai nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos, tai yra ne mažiau kaip 50 metų po palaidojimo tame kape.

    Laidojant ir prižiūrint tokią kapavietę privaloma išsaugoti esamą paminklą, jei jis yra, bei jame esančius įrašus apie kapavietėje palaidotus asmenis. Tokia nuostata skirta užtikrinti pagarbą palaidotiesiems ir išsaugoti kapavietės istoriją.

    Gyventojams patariama neatidėlioti kapavietės sutvarkymo, jei gautas įspėjimas, ir pasirūpinti, kad kapinių prižiūrėtojas turėtų aktualius kontaktus. Tai paprastas žingsnis, padedantis išvengti situacijos, kai dėl ilgo netvarkymo pradedama oficiali pripažinimo neprižiūrima procedūra.

  • Ministro sprendimas dėl kaimo kelių: nuo lapkričio 1 dienos keičiasi taisyklės, žada sutaupyti

    Nuo lapkričio 1 dienos įsigalios susisiekimo ministro Juro Taminsko patvirtintos atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės. Jose pirmą kartą atskirai numatyti sprendiniai mažo eismo intensyvumo keliams, kad savivaldybės galėtų dangas parinkti pagal realias sąlygas, o ne pagal dideliems srautams taikomus standartus.

    Ministerijos teigimu, iki šiol tokio tipo keliams dažnai pritrūkdavo aiškių standartizuotų projektavimo variantų. Dėl to dalyje projektų tekdavo rinktis sudėtingesnį individualų projektavimą arba sprendinius, pritaikytus didesnėms apkrovoms, nei iš tiesų patiria vietinės reikšmės keliai.

    „Mažo eismo intensyvumo keliams reikia tinkamų, o ne perteklinių sprendimų. Atnaujindami taisykles, savivaldybėms suteikiame daugiau galimybių racionaliau tvarkyti mažo eismo intensyvumo kelius ir efektyviau naudoti jiems skirtas lėšas“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Naujojoje redakcijoje apibrėžtos konkrečios dangų konstrukcijos ir jų taikymo sąlygos, įskaitant sprendinius su minkštuoju asfaltu bei dvisluoksniu paviršiaus apdaru. Taip pat išplėstas standartizuotų asfalto, betono ir žvyro dangų bei pagrindų konstrukcijų pasirinkimas, kad projektuotojai galėtų tiksliau pritaikyti sprendimus skirtingoms situacijoms.

    Praktinis pokytis savivaldybėms ir projektuotojams yra tas, kad tais atvejais, kai tiks standartizuoti sprendiniai, nebereikės kiekvieną kartą dangų konstrukcijų projektuoti individualiai. Ministerija akcentuoja, jog tai turėtų mažinti projektavimo apimtis, sutrumpinti pasirengimą darbams ir sumažinti kelių įrengimo ar atnaujinimo kaštus.

    Atnaujintos taisyklės numato, kad sprendiniai taikomi mažo eismo intensyvumo keliams, kai projektinis važiavimo greitis neviršija 70 kilometrų per valandą. Taip pat nustatytos eismo ribos: vidutinis metinis paros eismo intensyvumas turi būti ne didesnis kaip 250 transporto priemonių per parą, o sunkiojo transporto intensyvumas negali viršyti 25 transporto priemonių per parą.

    Kaip pabrėžiama, parenkant dangos tipą ir toliau turės būti vertinamos eismo apkrovos, grunto savybės ir konkrečios vietos sąlygos, nes nuo jų priklauso kelio ilgaamžiškumas ir priežiūros poreikis. Jei standartizuoti sprendiniai netiks, išliks galimybė taikyti individualų projektavimą, tačiau laikantis kelių kokybės ir saugumo reikalavimų.

    Susisiekimo sektoriaus ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad vietinės reikšmės keliams ypač svarbus balansas tarp kainos ir eksploatacinių savybių. Dėl klimato ciklų, įmirkio bei šalčio poveikio net ir mažo intensyvumo keliuose prastai parinkta konstrukcija gali greitai pradėti irti, todėl aiškesni standartai turėtų padėti priimti nuoseklesnius sprendimus visoje šalyje.

  • Kauno laiptai keičiasi neatpažįstamai: 5 mln. eurų investicijos ir nauji sprendimai mieste

    Kaune nuosekliai atnaujinami ne tik keliai, šaligatviai ar dviračių takai, bet ir pėsčiųjų laiptai, jungiantys skirtingas miesto vietas. Keičiamos susidėvėjusios pakopos, tvarkomi turėklai, gerinamas apšvietimas ir sutvarkoma aplinka, kad kasdienės jungtys būtų saugesnės.

    Kauno savivaldybės duomenimis, per pastaruosius penkerius metus laiptų infrastruktūrai mieste skirta apie 5 mln. eurų. Prioritetas teikiamas prasčiausios būklės objektams, tačiau akcentuojama, kad darbai vyksta ne vien centre, o įvairiose miesto dalyse.

    „Patogiai judėti mieste turi visi. Todėl atnaujindami laiptus siekiame, kad jie būtų ne tik tvarkingi, bet ir patogūs, saugūs bei pritaikyti šiandienos poreikiams“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

    Atnaujinimai vyksta visame mieste

    Nuo 2024 metų atnaujinimo darbai atlikti įvairiose Kauno vietose, tarp jų – Marvelės, M. K. Čiurlionio, Kaišiadorių, Studentų, Linkuvos, Demokratų, Kybartų, Mackevičiaus, Klinikų, Strazdo gatvėse. Taip pat sutvarkytos jungtys Pakrantės take prie Kauno marių bei keliose pėsčiųjų trasose, svarbiose kasdieniams maršrutams.

    Mieste atnaujintos ir trys laiptų jungtys abiejose Varnių tilto pusėse, sutvarkyti Amerikos lietuvių laiptai. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios vietos dažnai tampa ne tik praėjimu, bet ir patogiomis pėsčiųjų arterijomis, kurias kasdien naudoja gyventojai.

    Vienas sudėtingesnių projektų – Vytauto parko laiptai ties Laisvės alėjos ir Trakų gatvės sankirta. Dėl stačios įkalnės čia prireikė papildomų šlaitų stabilizavimo sprendinių, o dalis darbų atliekama rankiniu būdu.

    Ne tik naujos pakopos

    Atnaujinant laiptus, darbai paprastai apima daugiau nei konstrukcijų remontą. Kartu įrengiami ar atnaujinami turėklai, suoliukai, poilsio vietos, gerinamas apšvietimas, o kur įmanoma – montuojami dviračių pandusai.

    Kur leidžia vietos sąlygos, ieškoma sprendimų, mažinančių laiptų statumą ir gerinančių patogumą pėstiesiems. Tokia praktika atitinka platesnę Europos miestų kryptį, kai pėsčiųjų infrastruktūra vertinama kaip kasdienio mobilumo pagrindas, o sauga ir patogumas prilyginami transporto projektams.

    Daug dėmesio skiriama ir ilgaamžiškumui: vietoje sprendinių, kai pakopos tvirtinamos prie masyvių gelžbetoninių konstrukcijų, vis dažniau pasirenkami ant žemės pagrindo paremti laiptai. Savivaldybė nurodo, kad tai padeda mažinti riziką, jog laikui bėgant pakopos ims judėti ar atitrūks.

    Turėklams dažnai pasirenkamos cinkuoto metalo surenkamos konstrukcijos, kurios laikomos atsparesnėmis aplinkos poveikiui. Prireikus tokias sistemas paprasčiau remontuoti, o tai svarbu nuolat prižiūrint intensyviai naudojamas pėsčiųjų jungtis.

    Laiptai kaip miesto erdvė

    Kauno reljefas lėmė, kad laiptai čia atlieka ypatingą vaidmenį: jie sutrumpina kelią tarp skirtingame aukštyje esančių gatvių ir padeda pasiekti parkus bei viešąsias erdves. Dėl to atnaujinant vis dažniau galvojama ir apie aplinką, kurioje žmogus gali stabtelėti.

    Sutvarkyta aplinka, apšvietimas ir vietos prisėsti padeda laiptus paversti ne vien tranzitine jungtimi, bet ir kasdienės miesto patirties dalimi. Savivaldybė akcentuoja, kad tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir šeimoms, kurios mieste juda pėsčiomis.

    Aktyvesnis laiptų atnaujinimas Kaune vyksta jau apie dešimtmetį, o tarp ryškesnių anksčiau įgyvendintų projektų minimi 2019 metais sutvarkyti Kauko laiptai ir vėliau atnaujinti Aušros laiptai šalia Žaliakalnio funikulieriaus. Miestas skelbia, kad darbai bus tęsiami, siekiant gerinti pėsčiųjų susisiekimą ir infrastruktūros būklę.

  • Treneriai įvardijo dažniausias dviratininkų klaidas: viena jų gali kainuoti traumą net mieste

    Daugelis važiuoti dviračiu išmoksta dar vaikystėje, tačiau tai nereiškia, kad dviratį valdo saugiai ir techniškai. Treneriai pastebi, kad net ir patyrę mėgėjai dažnai daro bazines klaidas, kurios didina kritimų riziką, mažina važiavimo efektyvumą ir stabdo progresą.

    Lietuvos dviračių sporto klubų treneriai rudenį Vilniuje ir Šiauliuose vedė nemokamas treniruotes vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Užsiėmimuose akcentuota, kad dviračio valdymas susideda ne tik iš pedalavimo, bet ir iš stabdymo, posūkių, žvilgsnio kontrolės bei bendro fizinio pasirengimo.

    Mokėti minti dar nepakanka

    Viena dažniausių klaidų, kurią išskiria „Energus talentų akademijos“ treneriai, yra netaisyklingas stabdymas. Pradedantieji neretai per stipriai pasikliauja tik vienu stabdžiu, staigiai sugriebia svirtis arba stabdo jau paskutinę akimirką, kai dviratis tampa nestabilus.

    Ne mažiau svarbus ir greičio pasirinkimas bei trajektorija posūkiuose. Treneriai pabrėžia, kad greitį saugiau sumažinti prieš posūkį, o ne jo viduje, o posūkį padeda įveikti ne vien drąsa, bet ir taisyklinga kūno padėtis bei tolygus judėjimas.

    Dar viena klaida – žvilgsnis, nukreiptas į priekinį ratą ar kliūtį. Važiavime tai dažnai baigiasi tuo, kad dviratininkas nesąmoningai nuvažiuoja ten, kur žiūri, todėl svarbu žvilgsnį laikyti važiavimo kryptimi ir iš anksto numatyti veiksmus.

    Vilniuje trenerės Vestina ir Tatjana dvi savaites dirbo su Pilaitės Martyno Mažvydo progimnazijos 1–8 klasių mokiniais. Treniruotėse po pamokų vaikai lavino pusiausvyrą, koordinaciją, mokėsi taisyklingai įveikti posūkius, kontroliuoti greitį ir stabdyti, taip pat atliko sudėtingesnius koordinacijos pratimus.

    „Norėjome parodyti vaikams, kad dviratis gali būti ne tik susisiekimo priemonė, bet ir sportas bei įgūdžių lavinimas“, – sakė „Energus talentų akademijos“ atstovai.

    Kodėl reikia bendro fizinio rengimo?

    Šiauliuose veikiančios „BMX akademijos“ vadovas ir fizinio rengimo treneris Arūnas Šatas sako, kad dažnas mitas – jog norint geriau važiuoti, užtenka vien daugiau važinėti. Pasak jo, be jėgos, mobilumo, stabilumo ir reakcijos lavinimo rezultatai kyla lėčiau, o traumos tampa labiau tikėtinos.

    Treneriai primena, kad bendras fizinis pasirengimas ypač svarbus augantiems vaikams ir aktyviems suaugusiesiems, kurie derina sportą su darbu ar mokslu. Tikslingi pratimai padeda stabilizuoti kūną, sumažinti perkrovą keliams ir nugarai, gerina pusiausvyrą, o tai tiesiogiai atsispindi dviračio kontrolėje.

    „Labai svarbus bendrasis fizinis pasirengimas ir įvairių fizinių gebėjimų lavinimas. Tai padeda siekti rezultatų ir mažinti traumų riziką“, – sakė A. Šatas.

    „BMX akademija“ projekte derino BMX technikos pagrindus su bendrojo fizinio rengimo treniruotėmis. Užsiėmimai vyko Šiaulių lengvosios atletikos manieže ir BMX trasoje, o norintiems išbandyti sportą sudaryta galimybė naudotis klubo inventoriumi, jei dalyvis neturi savo dviračio ar apsaugų.

    Kai trasa sudėtinga, drąsos neužtenka

    Kalnų dviračių disciplinose, ypač MTB enduro, treneriai akcentuoja dvigubą krūvį: reikia techniškai greitai leistis žemyn, o paskui savo jėgomis kilti atgal. Tai reikalauja ištvermės, koncentracijos ir gebėjimo išlaikyti stabilų važiavimą, kai nuovargis jau jaučiamas.

    Vilniuje veikianti „Papartis Crew Racing“ komanda pabrėžia, kad šioje disciplinoje progresą lemia ne vien greitis, bet ir teisingi įpročiai: gebėjimas pasirinkti saugią liniją, laiku stabdyti, dirbti kūnu ir valdyti dviratį skirtingoje dangoje.

    „MTB enduro reikalauja universalių įgūdžių: reikia greitai leistis trasa žemyn, o vėliau į ją vėl užminti. Tam būtinas fizinis pasirengimas ir dviračio valdymo technika“, – sakė „Papartis Crew Racing“ atstovai.

    Rugsėjo ir spalio mėnesiais Vilniuje klubas surengė dešimt nemokamų MTB treniruočių pradedantiesiems, kuriose dalyviai mokėsi saugaus ir techniško važiavimo, nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties. Taip pat planuotos nemokamos „Paparčio enduro taurės“ varžybos Vilniuje, skirtos susipažinti su disciplina ir pasitikrinti jėgas trasoje.

    Treneriai primena, kad saugesnį ir malonesnį važiavimą dažnai lemia paprasti dalykai: palaipsnis krūvio didinimas, technikos pratimai aikštelėje, tinkamai sureguliuotas dviratis ir apsaugos priemonės. Pasak jų, pradėti verta nuo trumpesnių maršrutų ir, jei įmanoma, treniruotis su bendraminčiais, nes tai padeda išlaikyti motyvaciją.

    Veiklos buvo vykdomos įgyvendinant fizinio aktyvumo projektą, bendradarbiaujant Lietuvos dviračių sporto federacijai, Nacionalinei sporto agentūrai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

  • JSW Koks ateitis: ministerija ramina dėl uždarymų, bet spaudžia kainos ir vėluojančios investicijos

    Lenkijos valstybės turto ministerija teigia, kad šiuo metu nėra priimta jokių sprendimų dėl kurios nors JSW Koks gamyklos likvidavimo. Seime kalbėjusi viceministrė Eliza Zeidler pabrėžė, kad įmonės veiklą lems ne tik finansinė logika, bet ir energetinio bei karinio saugumo argumentai.

    Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant politiniam ir profesinių sąjungų spaudimui, nes įmonė susiduria su prastesne rinkos konjunktūra. JSW Koks yra Jastrzębska Spółka Węglowa grupės dalis, o jos gaminama produkcija svarbi plieno pramonei ir su ja susijusioms tiekimo grandinėms.

    Ministerijos teigimu, vienas didžiausių smūgių bendrovei buvo ryškus koksavimo anglies produktų rinkos atvėsimas ir kainų kritimas. Pasak viceministrės, tai blogina santykį tarp koksui parduoti gaunamų pajamų ir koksuojamosios anglies sąnaudų, o tai tiesiogiai atsiliepia veiklos rentabilumui.

    Kita problema, kurią akcentavo ministerija, yra užsitęsusios ir pabrangusios investicijos. Tarp svarbiausių projektų minėta ketvirtosios baterijos modernizacija Koksownia Przyjaźń gamykloje, kuri turėjo būti užbaigta anksčiau, tačiau darbai užtruko, o biudžetas išaugo.

    Taip pat nurodyta, kad laike pasislinko ir brango kitas reikšmingas projektas, susijęs su Radlino kogeneraciniu objektu. Dėl to, anot ministerijos, didėja finansinė našta ir sunkėja kasdienės veiklos planavimas, ypač kai rinkos kainos išlieka nepastovios.

    Seime skambėjo ir pastaba, kad ankstesni įsipareigojimai dėl ilgalaikių darbo vietų garantijų sumažino manevro laisvę kaštus reguliuoti per darbuotojų skaičiaus optimizavimą. Tai, pasak viceministrės, apsunkina restruktūrizavimo priemonių pasirinkimą, kai pajamų spaudimas didėja.

    Ministerija priminė, kad visoje JSW grupėje įgyvendinamas 2026–2035 metų pertvarkos planas. Jo esmė yra sutvarkyti turto portfelį ir užtikrinti operacinį stabilumą, didžiausią dėmesį skiriant efektyviausiai veikiančių padalinių darbo tęstinumui.

    Strateginė reikšmė plieno grandinei

    Kalbėdama apie Koksownia Przyjaźń, viceministrė pabrėžė, kad tai didžiausias JSW Koks padalinys, o jo modernizavimo projektas laikomas vienu svarbiausių pastarųjų metų koksavimo sektoriaus atnaujinimų Europoje. Ministerijos vertinimu, nuo šio projekto sėkmės priklauso ir visos grupės gamybinis pajėgumas.

    Viceministrė informavo, kad į modernizuojamą bateriją jau buvo pradėta tiekti anglies mišinį, o gamyba palaipsniui didinama. Teigta, kad atskiromis darbo pamainomis jau pasiekiami rodikliai, artimi maksimaliems pajėgumams.

    Pasak ministerijos, neseniai buvo gautas statybos priežiūros institucijų leidimas naudoti bateriją su lydinčia infrastruktūra, o iki metų pabaigos planuojami paskutiniai darbų priėmimai. Tai turėtų padėti stabilizuoti gamybą ir sumažinti dalį neapibrėžtumo.

    Viceministrė akcentavo, kad aukštakrosnių koksas yra bazinė žaliava tradiciniams plieno gamybos procesams. Jos teigimu, be patikimų kokso tiekimų sunku užtikrinti nenutrūkstamą metalurgijos darbą, o plieno stoka tiesiogiai paliestų infrastruktūros, energetikos ir gynybos pramonės projektus.

    Ką rodo veiklos skaičiai

    JSW Koks veikia trijose vietovėse ir valdo tris koksavimo gamyklas: Przyjaźń Dombrovoje Gurničoje, Radlin Radline ir Jadwiga Zabžėje. Bendrovėje dirba apie 2 400 darbuotojų, todėl bet kokie sprendimai dėl gamyklų ateities turėtų reikšmingą socialinį poveikį regione.

    JSW grupės duomenys rodo, kad vieną ketvirtį kokso gamyba buvo sumažėjusi, o tai paprastai kelia vieneto sąnaudas. Ministerijos išsakytas signalas, kad sprendimų dėl uždarymų nėra, rinkai ir darbuotojams yra svarbus, tačiau finansinis spaudimas dėl kainų ir investicijų vėlavimo išlieka.

    Ministerija taip pat nurodė, kad vyksta susitikimai su pramonės atstovais Silezijoje, kuriuose aptariamos sektoriaus perspektyvos. Tuo pat metu profesinės sąjungos ragina valdžią svarstyti paramos priemones koksavimo sektoriui, argumentuodamos, kad problema jau peržengia vienos įmonės lygį.

    Pačios JSW Koks vadovybė viešai pripažino sudėtingą ekonominę padėtį ir ją siejo su nepalankiomis rinkos sąlygomis. Įmonė teigia įgyvendinanti grupės pertvarkos plano kryptis ir darbuotojams reguliariai teikianti informaciją apie svarbiausius sprendimus.