CP v2

Blog

  • Vyriausybė pritarė OKI įstatymui: mokesčių lengvatos investicijoms ir nauja konkurencija fondams

    Lenkijos vyriausybė praėjusią savaitę pritarė įstatymo projektui dėl Asmeninių investicinių sąskaitų (OKI). Šios sąskaitos būtų nauja, mokesčių režimu išskirta priemonė, skirta paskatinti gyventojų taupymą nukreipti į kapitalo rinką, o ne laikyti vien bankuose.

    Idėjos šalininkai, tarp jų ir Lenkijos Individualių investuotojų asociacijos atstovai, teigia, kad OKI galėtų pritraukti į biržą papildomą kapitalą. Tačiau jie pabrėžia, kad sėkmę lems paprastos, aiškios taisyklės ir tai, kaip produktą realiai pasiūlys finansų įstaigos.

    Kas būtų atleidžiama nuo mokesčių

    Pagal projektą dalis investicijų OKI sąskaitoje būtų atleidžiama nuo kapitalo prieaugio apmokestinimo iki nustatytų ribų. Investicijoms į akcijas ar investicinius fondus lengvata būtų taikoma iki 100 000 zlotų, o indėliams ir taupomosioms obligacijoms iki 25 000 zlotų.

    Perskaičiavus į eurus, tai sudarytų maždaug iki 23 000 eurų akcijoms ir fondams bei iki 5 800 eurų indėliams ir taupomosioms obligacijoms. Viršijus šias ribas būtų taikomas kitas modelis: numatomas mokestis nuo sąskaitoje laikomo turto vertės, kurio bazė susieta su Lenkijos centrinio banko referencine norma.

    Fondams – spaudimas mažinti mokesčius

    Asociacijos vertinimu, OKI atsiradimas gali sustiprinti finansų įstaigų kovą dėl klientų ir išprovokuoti kainų spaudimą investicinių fondų mokesčiams. Lenkijoje fondų mokesčiai jau buvo mažinti teisės aktais, tačiau rinkos dalyviai juos vis dar laiko palyginti aukštais Europos Sąjungos kontekste.

    „OKI yra žingsnis teisinga kryptimi ir galimybė plėtoti kapitalo rinką, jei galutinis sprendimas bus paprastas ir suprantamas milijonams lenkų“, – sakė Lenkijos Individualių investuotojų asociacijos atstovas Michałas Żuławińskis.

    Jis atkreipė dėmesį, kad masinei sėkmei prireiks ir informacinės kampanijos, ir laiko, panašiai kaip anksčiau diegiant darbuotojų kapitalo kaupimo programą PPK. Galutinis gyventojų aktyvumas, pasak jo, priklausys ir nuo pasitikėjimo nauju produktu, ir nuo situacijos Varšuvos biržoje.

    Kada galėtų startuoti

    Įstatymo projekto priėmimas vyriausybėje dar nereiškia, kad OKI įsigalios nedelsiant: laukia parlamentinis procesas ir įgyvendinimo detalės. Vis dėlto projekte numatyta, kad pirmaisiais OKI veikimo metais, tai yra 2027 metais, turto mokesčio tarifas siektų 0,85 proc.

    Šis sprendimas signalizuoja ambiciją perorientuoti dalį namų ūkių santaupų į investavimą, bet kartu kelia klausimų dėl taisyklių sudėtingumo ir realių sąnaudų, kurias pajus klientai. Būtent aiškumas, produktų palyginamumas ir mokesčių skaidrumas, anot rinkos dalyvių, lems, ar OKI taps masiniu sprendimu, ar liks nišine priemone patyrusiems investuotojams.

  • „Pratt & Whitney“ Rzeszove plečiasi: apie 90 mln. eurų į aukštos temperatūros aviacijos detales

    JAV aviacijos variklių gamintoja „Pratt & Whitney“, priklausanti koncernui RTX, paskelbė apie gamyklos Rzeszove (Pietryčių Lenkija) plėtrą. Į projektą numatyta investuoti apie 90 mln. eurų, o gamybos pajėgumus iki 2028 metų planuojama didinti 30 proc.

    Įmonė teigia, kad plėtra orientuota į ypač sudėtingas variklių dalis ir medžiagas, skirtas vadinamosioms kritinėms komponentų grupėms. Tokios detalės turi veikti esant milžiniškoms apkrovoms, kai atskiros variklio dalys sukasi daugiau nei 10 000 apsisukimų per minutę, o temperatūra viršija 1 000 laipsnių Celsijaus.

    „Statysime modernų gamybos padalinį, kuriame kursime pažangias medžiagas, reikalingas labiausiai apkrautoms variklio dalims“, – sakė „Pratt & Whitney Rzeszów“ vadovas Piotras Owsickis.

    Pasak įmonės, Rzeszove atsiras naujas pastatas ir bent 140 naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams. Skaičiuojama, kad maždaug 35 proc. naujų darbuotojų sudarys inžinieriai, o pagrindinės kompetencijos bus pažangioji gamyba ir medžiagų inžinerija.

    Plėtra siejama su trimis variklių programomis: civilinės aviacijos „GTF“ šeima (dar žinoma kaip PW1000G), taip pat karinės aviacijos F135 ir F100 varikliai. F135 naudojami penktos kartos naikintuvuose F-35, o F100 – ketvirtos kartos platformose, įskaitant F-16 šeimą.

    Įmonė akcentuoja ir technologinę projekto pusę: numatoma diegti procesus, susijusius su pažangiomis medžiagomis ir itin tikslia apdirbimo kultūra. Tokiose grandyse kritiškai svarbus žaliavų švarumo patvirtinimas, kokybės kontrolė bei atsekamumas, nes galutinės detalės turi patikimai tarnauti daugelį metų.

    Platesniame kontekste tokios investicijos atspindi Europos aviacijos ir gynybos tiekimo grandinių stiprinimo kryptį, kurią pastaraisiais metais skatina geopolitinė įtampa ir augantys saugumo poreikiai. Daug dėmesio skiriama gamybos lokalizacijai, pajėgumų didinimui ir dvigubos paskirties technologijoms, kurios gali būti pritaikomos tiek civiliniuose, tiek kariniuose produktuose.

    RTX grupė Lenkijoje veikia keliose vietose, o „Pratt & Whitney“ čia turi kelis padalinius. Bendrovė pabrėžia, kad investicijos Rzeszove yra ilgalaikės strategijos dalis, kuria regione siekiama auginti aukštos pridėtinės vertės gamybą ir inžinerines kompetencijas.

  • Lenkija taikosi į DI centrą Europoje: ar „Baltic AI GigaFactory“ projektas įstrigs Briuselyje?

    Lenkija vis garsiau kalba apie ambiciją tapti dirbtinio intelekto infrastruktūros centru Europoje, tačiau svarbiausia dėlionės detalė priklauso nuo sprendimų Europos lygiu. Ekspertai pabrėžia, kad rinką nulems ne vien talentai ar startuoliai, o skaičiavimo galios, duomenų centrų ir energetikos sinergija.

    Didžiausias klausimas sukasi apie vadinamąją DI gigagamyklą – itin didelės galios skaičiavimo infrastruktūrą, skirtą mokyti ir diegti pažangius DI modelius. Lenkijos atstovai viešai pripažįsta, kad procesas sulėtėjo, kai projektas buvo perkeltas į EuroHPC ir Europos Komisijos derinimų lauką.

    Kas keičiasi Europos plane?

    Europos Sąjunga planuoja penkias DI gigagamyklas, kurios turėtų aptarnauti mokslo ir verslo poreikius visame bloke. Lenkijos vadovaujamas regioninis pasiūlymas „Baltic AI GigaFactory“ buvo siejamas su partneryste, apimančia Baltijos šalis ir Čekiją, tačiau vėliau Europos Komisija koregavo modelį.

    Vienas esminių pokyčių – valstybėms narėms paliekama mažiau galimybių iš anksto pasirinkti pageidaujamą verslo partnerį ar konsorciumą, kuris statytų objektą. Didesnis dėmesys tenka europiniam koordinavimui, konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklėms, o tai, pasak dalies rinkos dalyvių, prailgina sprendimų priėmimą.

    3 mlrd. eurų kaina ir viešasis indėlis

    Lenkijoje aptariama gigagamyklos kaina siekia apie 3 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad 35 proc. projekto turėtų sudaryti viešasis finansavimas, o dalį jo, per ES programas, dengtų Europos Komisija.

    Pagal viešai minėtą logiką, reikšminga našta tektų ir nacionaliniam biudžetui: vien Lenkijos pusės įsipareigojimai galėtų siekti apie 500 mln. eurų. Būtent šis komponentas ir bendras europinis sprendimas dėl galutinio modelio šiandien laikomi kritiniais, jei šalis nori neprarasti tempo.

    „Mes darome daug, bet sudėtingiausia dalis yra europinis interesų derinimas ir sprendimų greitis“, – sakė vienas diskusijos dalyvių, kalbėjęs apie Europos Komisijos vaidmenį.

    Kodėl DI infrastruktūra tampa strategine?

    Diskusijose kartojama mintis, kad DI infrastruktūra tampa naujuoju konkurencingumo matu: kas turi skaičiavimo galią, tas greičiau kuria produktus, optimizuoja gamybą ir gali saugiau dirbti su jautriais duomenimis. Pramonėje vis dažniau minimi skaitmeniniai dvyniai, gamybos procesų simuliacijos ir išmanioji automatizacija, kurioms reikia didelių resursų.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į duomenų suverenitetą. Jei kritiniai modeliai mokomi ir įmonių žinios apdorojamos už šalies ribų, didėja rizika dėl intelektinės nuosavybės, tiekimo grandinių priklausomybių ir ilgalaikės konkurencinės padėties.

    „Jeigu norime reindustrializacijos, ji turi remtis išmaniąja automatizacija, o tam reikia DI fabrikų ir didelio masto skaičiavimo galios“, – sakė vienas iš pramonės konsultantų.

    Lenkijos argumentų sąraše išskiriami ir praktiniai pranašumai: geografinė padėtis bei potencialas išnaudoti laisvėjančius elektros prijungimo pajėgumus regionuose, kur mažinama anglies energetika. Tokios vietos gali tapti patrauklios dideliems duomenų centrams, ypač jei kartu vystomi aušinimo, energijos valdymo ir tinklų sprendimai.

    Kartu pabrėžiama, kad vien sprendimas „statome“ problemos neišsprendžia, nes infrastruktūros projektai užtrunka. Jei europiniai derinimai tęsis per ilgai, dalis investicijų ir talentų gali persikelti į rinkas, kuriose sprendimai priimami greičiau, o DI pajėgumai auga sparčiau.

    Lenkijoje jau veikia ir mažesnio masto DI infrastruktūros iniciatyvos, paremtos ES lėšomis, taip pat vystomi privatūs pajėgumai. Vis dėlto būtent gigagamyklos formatas laikomas lūžio tašku, galinčiu perkelti šalį iš regioninio žaidėjo į vieną pagrindinių DI skaičiavimo centrų Europoje.

  • DI bankuose ir medicinoje jau duoda naudą, bet pramonę stabdo viena kliūtis: pilotai be masto

    DI vertė atsiranda tik „produkcinėje“ fazėje

    DI bankuose, medicinoje, pramonėje ir viešajame sektoriuje vis dažniau tampa kasdieniu įrankiu, tačiau realią grąžą organizacijos pajunta tik tada, kai sprendimai įdiegiami plačiai. Ekspertų teigimu, daug įmonių užstringa bandymų ir pilotinių projektų etape, todėl DI neperkeičia veiklos modelio.

    Diskusijose apie DI praktinį pritaikymą dažnai pabrėžiama, kad problema retai būna technologijų trūkumas ar teisinis reguliavimas. Dažnesnė kliūtis yra organizacinė kultūra, vadovų lūkesčiai ir nenoras peržiūrėti procesų prieš diegiant automatizaciją.

    Didžiausia kliūtis – ne įrankiai, o požiūris

    Konsultavimo bendrovės „Accenture“ atstovai atkreipia dėmesį, kad prieš perkant DI sprendimus būtina įsivertinti, kaip veikia procesai ir kur tiksliai kuriama vertė. Kai DI įsigyjamas tikintis, kad jis „įsidiegs pats“, dažnai pritrūksta aiškių tikslų, duomenų parengimo ir atsakomybių.

    „Įmonės nusiperka įrankius ir tikisi, kad jie patys bus įdiegti, o žmonės pradės jais naudotis ir vėliau praneš, kiek tapo efektyvesni“, – sakė Dawidas Osiecki.

    „Google“ viešosios politikos vadovas regione Marcin Krasuski taip pat akcentuoja, kad DI diegimo tempą neretai riboja baimė suklysti ir nepasitikėjimas technologija. Pasak jo, verta pradėti nuo vieno aiškaus proceso ir mažos komandos, bet nuo pat pradžių numatyti kelią į mastą, o ne vien tik demonstraciją.

    „Skaičiai, rodantys atsilikimą diegiant debesiją ar DI, slepia paprastą tiesą: barjerai dažniausiai yra mentaliniai, o ne teisiniai“, – sakė Marcin Krasuski.

    Bankai ir sveikatos sektorius rodo apčiuopiamą naudą

    Finansų sektorius DI diegimą jau perkelia iš eksperimentų į skalę, nes čia aiškiai apibrėžti procesai, gausūs duomenys ir griežti rizikų valdymo standartai. Bankuose DI pradėtas taikyti kreditų rizikos vertinimui, sukčiavimo ir pinigų plovimo prevencijai, o šiandien vis dažniau naudojamas klientų užklausų analizei bei atsakymų juodraščių parengimui.

    „Bankas yra viešojo pasitikėjimo institucija, todėl DI modeliai turi būti validuojami, periodiškai peržiūrimi ir atitikti visus reguliacinius reikalavimus“, – sakė Alicja Żyła.

    Sveikatos apsaugoje ir klinikiniuose tyrimuose DI potencialas vertinamas kaip galintis sumažinti kaštus, pagreitinti tam tikrus etapus ir tiksliau parinkti tyrimų kryptis. Vis dėlto pabrėžiama, kad medicinoje klaidos tolerancija yra itin maža, todėl DI sprendimai turi būti integruoti taip, kad galimos modelių klaidos nepaveiktų galutinio sprendimo be žmogaus patikros.

    „Medicinoje ir klinikiniuose tyrimuose klaidos riba yra nulinė, todėl galutinėje grandyje sprendimą vis tiek priima žmogus“, – sakė Bartłomiej Kopacz.

    Pramonėje DI svarba didėja ir dėl darbo jėgos trūkumo: automatizacija padeda ten, kur darbas pavojingas, monotoniškas ar fiziškai sunkus. Praktiniai scenarijai apima vaizdo analizę, anomalijų aptikimą, kokybės kontrolę ir robotizuotų darbo vietų diegimą sudėtingomis sąlygomis.

    Viešajame sektoriuje DI potencialas siejamas su dokumentų apdorojimu, aptarnavimo greičiu ir vidaus procesų optimizavimu, tačiau čia ypač svarbūs duomenų apsaugos, skaidrumo ir atsekamumo principai. Be to, organizacijoms tenka investuoti į darbuotojų kompetencijas, kad DI būtų naudojamas atsakingai, o ne formaliai.

    Vienas ryškiausių bendrų vardiklių skirtinguose sektoriuose yra poreikis pereiti nuo pavienių bandymų prie nuoseklios programos: procesų inventorizacijos, duomenų parengimo, rizikų vertinimo, KPI nustatymo ir aiškaus valdymo modelio. Tik tuomet DI tampa ne „gražiu pilotu“, o įrankiu, keičiančiu produktyvumą ir paslaugų kokybę.

  • Lenkija taikosi į regiono skaitmeninę lyderystę: 11 mln. mObywatel, bet įgūdžių stinga

    Skaitmeninė valstybė įsibėgėja

    Lenkijoje spartėja viešųjų paslaugų skaitmeninimas: plėtojami e. pristatymai, elektroninė dokumentų apyvarta ir vis daugiau procesų perkeliama į skaitmenines sistemas. Vyriausybės atstovai pabrėžia, kad šie pokyčiai turi tapti kasdienybe ne tik centrinei valdžiai, bet ir savivaldai.

    Vienu ryškiausių pavyzdžių tapo programėlė „mObywatel“, kurią, remiantis valdžios pateiktais duomenimis, naudoja beveik 11 mln. gyventojų. Programėlėje telpa pagrindiniai dokumentai ir paslaugos, o funkcijų sąrašas plečiamas, siekiant, kad vis daugiau prašymų būtų pateikiama nuotoliu.

    „Beveik 11 mln. lenkų naudojasi programėle „mObywatel“, ja didžiuojamės ir nuolat plečiame jos funkcijas – nuo dokumentų iki naujų paslaugų, susijusių su registrų duomenimis ir pasų paraiškomis jaunimui“, – sakė skaitmeninimo viceministras Rafalas Rosińskis.

    Pasak viceministro, „mObywatel“ diegiamas ir DI pagrįstas virtualus asistentas, sukurtas remiantis Lenkijoje vystomu didžiuoju kalbos modeliu. Modelis pirmiausia orientuotas į viešąjį sektorių, tačiau, kaip teigiama, juo naudojasi ir dalis verslo.

    Didžiausia spraga – žmonių gebėjimai

    Nors paslaugos sparčiai perkeliamos į skaitmeninę erdvę, ekspertai atkreipia dėmesį į kitą medalio pusę: nemaža visuomenės dalis vis dar neturi pakankamų bazinių skaitmeninių įgūdžių. Tai reiškia, kad modernios platformos gali didinti atskirtį, jei nebus lygiagrečiai investuojama į mokymus.

    Valdžios tikslas – iki 2035 metais pakelti bazinių skaitmeninių kompetencijų rodiklį iki 85 proc., kai šiuo metu jis siekia maždaug pusę gyventojų. Tam numatomos iniciatyvos, orientuotos į įvairias grupes, ypač vyresnio amžiaus žmones.

    Diskusijose akcentuojama, kad technologijos turi būti kuriamos pagal naudotoją, o ne atvirkščiai. Vyresniems žmonėms skaitmeninės paslaugos dažniau kelia nerimą ir nepasitikėjimą, todėl esminiais tampa aiškūs sprendimai, paprastos sąsajos ir patikima pagalba.

    DI nauda atsiranda tik per pertvarką

    Verslo atstovai pabrėžia, kad DI diegimas savaime negarantuoja efektyvumo. Dažna klaida – bandymas uždėti DI sprendimus ant senų, neoptimizuotų procesų, tikintis greito rezultato be organizacinių pokyčių.

    „Teigiamas DI poveikis atsiranda tik tada, kai perrašome procesus iš naujo ir įmonėse atliekame gilią transformaciją“, – sakė „Emitel“ vadovas Maciejus Pilipczukas.

    Ši logika, pasak dalyvių, tinka ir viešajam sektoriui: skaitmenizavimas nėra vien paslaugų perkėlimas į ekraną, o veiklos modelio peržiūra. Kitaip DI tampa brangiu priedu, kuris nepadidina našumo ir nepadeda gyventojams.

    Infrastruktūra ir saugumas – kritinė sąlyga

    Skaitmeninės valstybės pagrindas yra ryšių ir duomenų infrastruktūra, į kurią telekomunikacijų sektorius kasmet investuoja dideles sumas. 2024 metais Lenkijos telekomunikacijų sektoriaus investicijos siekė apie 2,2 mlrd. eurų, o 2014–2024 metais bendra suma sudarė maždaug 22 mlrd. eurų.

    Kartu auga ir grėsmės: didėjant skaitmeninių paslaugų apimčiai, infrastruktūra tampa dažnu kibernetinių atakų taikiniu, o DI įrankiai leidžia nusikaltėliams veikti greičiau ir tiksliau. Telekomunikacijų atstovai kalba apie tūkstančius bandymų atakuoti sistemas per savaitę.

    Diskusijose pabrėžiama, kad vien techninių priemonių nepakanka: svarbu, kad saugumas būtų numatytas jau kuriant paslaugas ir sistemas. Tai reiškia ne tik apsaugą nuo įsilaužimų, bet ir priemones prieš manipuliaciją, sukčiavimą bei socialinę inžineriją.

    „Esminė tema yra pasitikėjimas ir saugumas: technologijose nuo pat kūrimo pradžios turi būti integruotas kibernetinis saugumas“, – sakė „Mastercard Europe“ atstovė Małgorzata Domagała.

    Lyderystės receptas – partnerystė ir pasirinkimo laisvė

    Lenkija vis dažniau įvardija ambiciją tapti regiono skaitmenine lydere, tačiau tam, pasak ekspertų, būtina nuosekli partnerystė tarp valstybės, verslo ir mokslo. Be koordinuoto veikimo sunku pasiekti mastą, užtikrinti talentų rengimą ir išlaikyti sprendimų kokybę.

    Kalbant apie skaitmeninę suverenitetą, akcentuojama ne tik duomenų kontrolė ir infrastruktūra, bet ir reali alternatyvų egzistencija. Praktikoje tai reiškia tiek tiekėjų pasirinkimo laisvę, tiek sistemų suderinamumą, kad institucijos ar verslas nebūtų „pririšti“ prie vieno sprendimo.

    Ekspertai sutaria, kad regioninės lyderystės langas yra atviras, tačiau jis gali užsiverti, jei skaitmenizavimas bus spartesnis už visuomenės įgūdžių augimą. Todėl šalia programėlių ir platformų plėtros svarbiausia užduotis išlieka masinė, nuolat atnaujinama skaitmeninė edukacija ir saugumo kultūra.

  • Jurbarko savivaldybė primena svarbiausias išmokas šeimoms: kam priklauso ir kur kreiptis

    Kur kreiptis dėl socialinės paramos

    Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius skelbia atnaujintą informaciją, kur ir kaip gyventojams pateikti prašymus dėl išmokų, kompensacijų ir socialinių paslaugų. Dalis prašymų priimami seniūnijose pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat nemažą dalį paslaugų galima inicijuoti nuotoliniu būdu.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dėl skirtingų išmokų atsakingi skirtingi specialistai, todėl prieš atvykstant verta pasitikslinti, į kurį kabinetą kreiptis. Gyventojai priimami Dariaus ir Girėno gatvėje 96, Jurbarke, o informacija teikiama ir telefonu.

    Išmokos vaikui: kas priklauso ir kada mokama

    Savivaldybė primena, kad išmoka vaikui Lietuvoje skiriama kiekvienam vaikui nuo gimimo iki 18 metų. Ji gali būti mokama ir vyresniems jaunuoliams, jei jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau kaip iki 21 metų.

    Nurodoma, kad bazinis išmokos dydis siejamas su bazinės socialinės išmokos dydžiu ir mokamas nevertinant šeimos pajamų. Papildoma išmokos dalis gali būti skiriama dviem atvejais: kai šeima augina vieną ar du vaikus ir atitinka pajamų kriterijus, arba kai šeima augina tris ar daugiau vaikų.

    „Prašymai priimami seniūnijose pagal besikreipiančio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba gali būti teikiami elektroniniu būdu“, – informuoja Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

    Socialinės paslaugos ir tikslinės kompensacijos

    Socialinės paramos skyrius teikia informaciją ir priima prašymus dėl socialinės priežiūros paslaugų. Tarp jų nurodomos pagalbos į namus paslaugos, socialinė priežiūra šeimai, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose, nakvynės namuose ar apsaugotame būste, taip pat intensyvi krizių įveikimo pagalba.

    Gyventojams taip pat aktualios socialinės globos paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba įstaigoje, trumpalaikės ar ilgalaikės globos forma. Atskira kryptis yra laikino atokvėpio paslauga, skirta šeimoms, kurios slaugo ar prižiūri artimąjį ir kurioms reikalingas trumpalaikis palengvinimas.

    Savivaldybė skelbia kontaktus ir dėl tikslinių priemonių, tokių kaip individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, vienkartinė išmoka įsikurti ar finansinė parama užsienyje mirusio asmens palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką. Taip pat pateikiama informacija, kur kreiptis dėl būsto pritaikymo, o dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti nukreipiama į gyvenamosios vietos seniūniją.

    Keičiasi antrojo laipsnio pensijų prašymai

    Jurbarko rajono savivaldybė informuoja, kad nuo 2024 metų liepos 1 dienos pasikeitus Valstybinių pensijų įstatymui, prašymai dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo priimami ne savivaldybėje. Nuo šios datos prašymus priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai padaliniai.

    Gyventojams rekomenduojama įvertinti, ar konkretus prašymas teikiamas savivaldybei, seniūnijai, ar Sodrai, nes nuo to priklauso nagrinėjimo terminai ir reikalingi dokumentai. Kilus klausimams dėl socialinės paramos, savivaldybė ragina kreiptis į Socialinės paramos skyrių ir atsakingus specialistus.

  • Kodėl flamingai rausvi dėl maisto ir ar įmanoma juos „nudažyti“ mėlynai: biologų paaiškinimas

    Flamingų plunksnų spalva tiesiogiai susijusi su tuo, ką jie lesa. Šie paukščiai minta dumbliais, sūryminių vėžiagyvių artemijų ir kitų smulkių vandenų organizmų gausa, o su maistu gauna karotinoidų – natūralių pigmentų, suteikiančių raudonus, oranžinius ir geltonus atspalvius.

    Karotinoidai paukščio organizme palaipsniui kaupiami ir per medžiagų apykaitą „perkeliauja“ į plunksnas, todėl jos iš pilkšvų jauniklių laikui bėgant ima rausvėti. Zoologai pabrėžia, kad tai nėra greitas procesas: ryškus atspalvis dažniausiai susiformuoja per kelerius metus.

    Flamingų spalva gali kisti net ir suaugus. Pavyzdžiui, per jauniklių maitinimo laikotarpį paukščiai kartais pašviesėja, nes dalis pigmentų ir energijos nukreipiama jauniklių auginimui, o ne plunksnų „palaikymui“.

    Nelaisvėje spalvą dažnai padeda išlaikyti subalansuotas racionas, pritaikytas flamingams. Zoologijos soduose į pašarus gali būti įmaišomi karotinoidai, kad plunksnos neprarastų būdingo atspalvio, ypač kai natūralaus maisto sudėtis skiriasi nuo laukinių buveinių.

    Vis dėlto idėja, kad flamingus būtų galima paversti mėlynais vien tik pakeitus jų maistą ar pridėjus dažiklių, biologų vertinama skeptiškai. Mėlyna spalva gamtoje dažnai atsiranda ne dėl pigmentų, o dėl plunksnų ar odos mikrostruktūrų, kurios šviesą laužia ir atspindi taip, kad matome mėlyną atspalvį.

    Jei į racioną būtų įmaišyti mėlyni dažikliai, tai nereiškia, kad jie „nusės“ plunksnose kaip karotinoidai. Organizmas tokias medžiagas paprastai suskaido ir pašalina, todėl vien tik mityba flamingams nesukurtų stabilios mėlynos spalvos, kokią matome pas kai kuriuos kitus paukščius.

    Trumpai tariant, flamingų rausvumas yra mitybos ir biochemijos rezultatas, o mėlynumas dažniausiai reikalautų visai kito mechanizmo, susijusio su plunksnų sandara. Dėl to „mėlynas flamingas“ išlieka labiau popkultūros fantazija nei reali, moksliškai pagrįsta galimybė.

  • Po Ramiojo vandenyno dugnu ties Los Andželu testuos povandeninę hidroakumuliacinę elektrinę

    Povandeninė „baterija“ iš betono

    Prie Los Andželo krantų Ramiajame vandenyne planuojama įrengti neįprastą energijos kaupimo sistemą: tuščiavidurę betoninę sferą, kuri veiktų kaip hidroakumuliacinė elektrinė po vandeniu. Tai eksperimentinis projektas, kuriuo siekiama spręsti vieną didžiausių atsinaujinančios energetikos iššūkių – kaip patikimai sukaupti perteklinę elektrą ir grąžinti ją į tinklą tada, kai jos labiausiai reikia.

    Projektas vadinamas StEnSea (Stored Energy in the Sea) ir siejamas su Fraunhoferio instituto Energetikos ekonomikos ir energetikos sistemų tyrėjais. Bandomąjį įrenginį planuojama testuoti 2026 metų pabaigoje, o bandymai turėtų parodyti, ar technologija atlaikys ilgalaikį darbą atviroje jūroje.

    Kaip veikia StEnSea?

    Principas artimas klasikinei hidroakumuliacijai, kai vanduo pakeliamas į aukštesnį rezervuarą, o vėliau leidžiamas per turbinas gaminant elektrą. Tik šiuo atveju „aukštį“ pakeičia jūros slėgis, o rezervuaru tampa ant dugno pastatyta sfera.

    Kai elektros sistemai reikia papildomos galios, atidaromas vožtuvas ir jūros vanduo dėl didelio slėgio veržiasi į sferą, sukamdamas turbinos generatorių. Kai tinkle susidaro perteklinė elektra, siurbliai vandenį iš sferos išstumia atgal į jūrą, taip „įkraudami“ sistemą kitam ciklui.

    „Mes iš esmės perkeliame patikrintą hidroakumuliacijos logiką į vietą, kur gamtiniai apribojimai mažesni, o energijos kaupimui reikalingą slėgį suteikia pats vandenynas“, – sakė projekto komandos atstovas Bernhardas Ernstas.

    Kodėl tai svarbu tinklams?

    Energijos kaupimas tampa kritiškai svarbus augant vėjo ir saulės generacijai: jų gamyba priklauso nuo oro sąlygų, todėl tinklams reikia lankstumo. Tokios sistemos paprastai naudojamos valandoms ar kelioms dienoms subalansuoti paklausą ir pasiūlą, kai vakare didėja vartojimas, o dieną ar vėjuotomis valandomis atsiranda perteklius.

    Fraunhoferio instituto vertinimu, tinkamose pakrančių vietose pasauliniu mastu teorinė tokio kaupimo talpa galėtų siekti apie 817 000 gigavatvalandžių. Palyginimui, vien Vokietijoje veikiančių sausumos hidroakumuliacinių elektrinių bendra talpa yra mažesnė nei 40 gigavatvalandžių.

    Technologijos kūrėjai nurodo, kad vieno pilno įkrovimo ir iškrovimo ciklo naudingumo koeficientas siektų apie 75–80 proc. Tai kiek mažiau nei kai kurių tradicinių hidroakumuliacinių sprendimų, tačiau patenka į konkurencingą ilgiau trunkančio energijos kaupimo technologijų intervalą.

    Kokie iššūkiai laukia jūroje?

    Konceptas jau buvo išbandytas mažesniu mastu – ežere panaudojus maždaug 3 metrų skersmens sferą. Tačiau bandymai atvirame vandenyne turės atsakyti į esminius klausimus: ar įranga bus patikima didesniame gylyje, kaip elgsis ilguoju laikotarpiu, ir ar priežiūros bei infrastruktūros kaštai leis technologijai konkuruoti su kitais energijos kaupimo būdais.

    Kūrėjai kaip praktišką diegimo zoną mini maždaug 600–800 metrų gylį, kur slėgis pakankamai didelis efektyviam veikimui, o konstrukcijoms, kaip teigiama, gali pakakti įprasto konstrukcinio betono. Potencialių vietų pakrantėse ieškoma įvairiuose regionuose – nuo Europos iki abiejų JAV pakrančių, taip pat svarstomi ir gilių ežerų ar užlietų karjerų scenarijai.

  • „Nvidia“ meta milijardus į DI grandinę: per metus jau virš 37 mlrd. eurų, kyla įtarimai

    „Nvidia“ meta milijardus į DI grandinę: per metus jau virš 37 mlrd. eurų, kyla įtarimai

    „Nvidia“ vis agresyviau įsitvirtina ne tik kaip lustų gamintoja, bet ir kaip viena įtakingiausių DI ekosistemos investuotojų. Bendrovė 2026 metais jau yra suplanavusi daugiau nei 40 mlrd. JAV dolerių vertės akcijų ir kitų įsipareigojimų, o tai sudaro apie 37 mlrd. eurų, rodo viešai skelbiami sandorių duomenys ir rinkos vertinimai.

    Investicijų tikslas aiškus: užsitikrinti, kad DI infrastruktūros grandinėje netrūktų pajėgumų ir kritinių komponentų, o nauji duomenų centrų projektai būtų statomi taip, kad natūraliai rinktųsi „Nvidia“ technologijas. Vis dėlto dalis analitikų perspėja, kad toks modelis gali priminti tiekėjų finansavimą, kuris istorijoje ne kartą didino burbulų riziką.

    Milijardai partneriams ir tiekėjams

    Vien per pastarąsias dienas „Nvidia“ paskelbė susitarimus, suteikiančius teisę investuoti iki maždaug 2 mlrd. eurų į duomenų centrų operatorę IREN ir iki maždaug 3 mlrd. eurų į „Corning“. Po pranešimų šių įmonių akcijos rinkoje kilo, o tai parodė, kokią įtaką „Nvidia“ sprendimai turi investuotojų lūkesčiams.

    IREN sandoris siejamas su planais diegti iki 5 gigavatų galios „Nvidia“ projektuojamos infrastruktūros sprendimus, skirtus DI skaičiavimams. Tuo metu „Corning“ įsipareigojo plėsti optinių technologijų gamybą, kuri tampa vis svarbesnė pereinant nuo varinių jungčių prie šviesolaidžio didelio masto DI sistemose.

    Rinka šiuos žingsnius vertina ir kaip praktinį bandymą spręsti duomenų centrų plėtros stabdžius, ypač elektros galios ir tinklų prijungimų trūkumą. Europoje bei JAV tai tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, kur ir kaip greitai gali augti DI skaičiavimų pajėgumai.

    Kodėl „Nvidia“ tai daro?

    DI bumas per kelerius metus pavertė „Nvidia“ viena vertingiausių pasaulio įmonių, o jos vaizdo plokščių ir skaičiavimo akseleratorių paklausa tapo strategine didžiųjų debesijos tiekėjų bei startuolių kryptimi. Investuodama į tiekėjus, komponentų kūrėjus ir duomenų centrų plėtotojus bendrovė siekia užtikrinti, kad visa grandinė būtų pasirengusi sparčiam DI modelių mokymui ir inferencijai.

    Tokia strategija taip pat stiprina priklausomybę nuo „Nvidia“ platformos, nes infrastruktūra, programinė įranga ir tiekimo kanalai vis dažniau planuojami kaip viena visuma. Analitikų vertinimu, tai gali sukurti konkurencinį griovį, tačiau kartu didina klausimų dėl rinkos skaidrumo ir tikrosios paklausos struktūros.

    „Mes nesirenkame laimėtojų, mums reikia palaikyti visus“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, kalbėdamas apie bendrovės norą investuoti į kuo daugiau bazinių DI modelių kūrėjų.

    Rizikos: ar paklausa nėra dirbtinai palaikoma?

    Kritikai atkreipia dėmesį, kad investicijos į įmones, kurios pačios vėliau perka „Nvidia“ skaičiavimo įrangą, gali būti suprastos kaip paklausos skatinimas per balanso pusę. Tokia schema kelia riziką, kad rinkai pasikeitus ciklui investuotojai pradėtų vertinti, kiek DI infrastruktūros užsakymų buvo organiški, o kiek paremti finansiniais įsipareigojimais.

    Tačiau šalininkai pabrėžia, jog dabartiniai DI plėtros ribojimai dažnai yra ne vien lustai, o elektros galia, duomenų centrų plotas, aušinimas, optinės jungtys ir tiekimo terminai. Dėl to „Nvidia“ investicijos į grandinės vietas, kuriose trūksta pajėgumų, gali būti suprantamos kaip bandymas apsaugoti augimą nuo „butelio kaklelių“.

    Artimiausios „Nvidia“ finansinės ataskaitos investuotojams turėtų suteikti daugiau aiškumo apie investicijų portfelio mastą ir tai, kokią dalį rezultatų sudaro veiklos pelnas, o kokią nerealizuoti arba realizuoti vertės pokyčiai iš akcijų paketų. Rinkai tai ypač svarbu, nes DI sektorius išlieka itin jautrus tiek palūkanų normų, tiek reguliavimo, tiek kapitalo rinkų nuotaikų pokyčiams.

  • Pagėgiai kviečia siūlyti kandidatus Kovo 11-osios apdovanojimams: paraiškas priims iki kovo 5 dienos

    Pagėgiai kviečia siūlyti kandidatus Kovo 11-osios apdovanojimams: paraiškas priims iki kovo 5 dienos

    Prasidėjo kandidatų teikimas

    Artėjant Kovo 11-ajai, Pagėgių savivaldybė ruošiasi tradiciniam šventiniam renginiui, skirtam Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms paminėti. Šiemet savivaldybė kviečia bendruomenę aktyviai įsitraukti ir siūlyti kandidatus apdovanojimams.

    Pasiūlymai priimami nuo vasario 24 dienos iki kovo 5 dienos imtinai. Iš pateiktų kandidatūrų planuojama atrinkti tris nominantus, kuriems apdovanojimai bus įteikti šventinio minėjimo metu.

    Kas gali būti siūlomas?

    Siūlyti kandidatus kviečiamos įstaigos, organizacijos, bendruomenės, asociacijos, taip pat verslo atstovai, viešųjų paslaugų teikėjai ir jaunimo iniciatyvos. Savivaldybė akcentuoja, kad dėmesys skiriamas tiems, kurių darbai realiai prisideda prie Pagėgių krašto gerovės ir gyventojų gyvenimo kokybės.

    Kandidatūros gali būti teikiamos už įgyvendintas inovatyvias ir įtraukiančias idėjas, kurios paskatino teigiamus pokyčius bendruomenėje. Taip pat už reikšmingą augimą, išskirtinius rezultatus ir veiklos plėtrą už Pagėgių krašto ar Lietuvos ribų.

    Kokie nuopelnai vertinami?

    Tarp sričių, kuriose laukiama pasiūlymų, minimos kūrybiškos ir jaunimui patrauklios programos ar projektai, atveriantys naujas mokymosi, saviraiškos ar karjeros galimybes. Kartu išskiriamos profesionalios, gyventojų poreikius atliepiančios ir visiems prieinamos viešosios paslaugos.

    Taip pat galima siūlyti iniciatyvas, kurios stiprina bendruomeniškumą, skatina bendradarbiavimą, įtraukia skirtingo amžiaus ir socialinių grupių žmones. Teikiant kandidatą prašoma aiškiai įvardyti konkrečius nuopelnus ir rezultatus, už kuriuos siūloma nominacija.

    Pasiūlymus savivaldybė prašo siųsti elektroniniu paštu: [email protected]. Gyventojai kviečiami nelikti nuošalyje ir kartu pastebėti bei įvertinti tuos, kurie savo darbu, idėjomis ir iniciatyvomis stiprina Pagėgių krašto bendruomenę.