Blog

  • Briuselis siunčia aiškią žinią europiečiams: dirbkite iš namų ir mažiau vairuokite

    Briuselis siunčia aiškią žinią europiečiams: dirbkite iš namų ir mažiau vairuokite

    Europos Komisija ragina europiečius, kur įmanoma, dirbti iš namų, rečiau vairuoti ir skraidyti, o ES valstybėms nedelsiant spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą. Taip siekiama sušvelninti užsitęsusios energetikos krizės padarinius, kilusius dėl konflikto Persijos įlankoje.

    Kalboje, priminusioje ankstyvąsias COVID-19 pandemijos dienas, už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas pareiškė, kad Europa susidūrė su „labai rimta situacija“, kurios pabaigos kol kas nematyti.

    „Net jei… taika ateitų rytoj, artimiausiu metu į normalias vėžes nebegrįšime“, – po antradienį įvykusio neeilinio ES 27 energetikos ministrų susitikimo sakė D. Jørgensenas.

    Pasak jo, kuo daugiau pavyks sutaupyti naftos produktų – ypač dyzelino ir reaktyvinių degalų – tuo palankesnė bus bendra situacija. Jis taip pat paragino valstybes nares vadovautis Tarptautinės energetikos agentūros rekomendacijomis.

    Tarp siūlomų priemonių įvardyta: dirbti iš namų, kai tai įmanoma, greitkeliuose sumažinti leistiną greitį 10 kilometrų per valandą, skatinti viešąjį transportą, taikyti alternuojamą privataus transporto naudojimą, plėsti pavėžėjimo ir dalijimosi automobiliais sprendimus bei diegti efektyvaus vairavimo praktiką.

    Ilgesnėje perspektyvoje D. Jørgensenas ragino dvigubinti pastangas diegiant atsinaujinančius energijos šaltinius. Jo teigimu, „tai turi būti metas, kai pagaliau perlaužiame situaciją ir iš tiesų tampame energetiškai nepriklausomi“.

    Nors ministrų diskusijos baigėsi be konkrečių sprendimų, D. Jørgensenas pažadėjo, kad Europos Komisija artimiausiu metu pristatys ES lygmens priemonių paketą.

    Tuo metu vis labiau baiminamasi, kad pasaulis gali atsidurti didelėje energetikos krizėje, kuri savo mastu pralenktų net 1970-ųjų naftos šoką ir turėtų pasaulinei ekonomikai reikšmingų pasekmių, prilygstančių pandemijos sukrėtimams.

    Nuo tada, kai JAV ir Izraelis prieš daugiau nei mėnesį pradėjo pirmuosius smūgius Iranui, naftos ir dujų kainos šoktelėjo iki 70 proc. Pranešama, kad Persijos įlankoje įstrigo penktadalis pasaulinės žalios naftos ir suskystintų gamtinių dujų tiekimo.

    Pasak su derybomis susipažinusių asmenų, ministrų pokalbiuose skambėjo raginimai dėl valstybės pagalbos, didesnių investicijų į atsinaujinančią ir branduolinę energetiką siekiant sustiprinti energetinį saugumą, taip pat – paramos Europos Komisijos siūlymui plėsti biodegalų naudojimą. Šiaurės šalys papildomai kėlė poreikį stiprinti energetinės infrastruktūros apsaugą.

    Keli diplomatai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, teigė, kad konkrečių sprendimų tikėtasi nedaug, o pagrindinis susitikimo tikslas buvo suderinti bendrą veiksmų kryptį ir koordinuoti atsaką.

    ES beveik visus iškastinio kuro išteklius importuoja, todėl išlieka itin pažeidžiama geopolitinių konfliktų. Energetikos krizės kontekste taip pat aptartos priemonės, susijusios su energetinės infrastruktūros atstatymu po mėnesius trunkančių Rusijos apšaudymų.

    Be to, ministrų diskusijose nuskambėjo kritika dėl priemonių, ribojančių rusišką energetiką: vienas iš pareigūnų pareiškė, kad Rusijos energijos draudimas buvo priimtas pasitelkiant prekybos priemonės „priedangą“.

  • Klaipėdos rajono šviesuolis sulaukė ypatingo įvertinimo: M. Raštikiui įteiktas medalis

    Klaipėdos rajono šviesuolis sulaukė ypatingo įvertinimo: M. Raštikiui įteiktas medalis

    Panevėžio kultūros centre vykusios iškilmingos ceremonijos metu įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Šis apdovanojimas skiriamas už visuomeninę veiklą, pilietiškumo stiprinimą ir darbus, prisidedančius prie Lietuvos gerovės. Tarp šiemet įvertintųjų – Klaipėdos rajonui nusipelnęs visuomenininkas Mėčislovas Raštikis.

    M. Raštikis apdovanotas už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą. Daugiau nei tris dešimtmečius jis aktyviai dirba su jaunimu, ugdo pilietiškas vertybes ir puoselėja Klaipėdos krašto istorinę atmintį.

    Jo iniciatyva atkurta lakūno Stepono Dariaus gimtinė ir įkurtas muziejus, kuris šiandien yra svarbus kultūros bei bendruomenės traukos centras. Čia kasmet rengiami „Lituanicos“ skrydžio atminimo renginiai, suburiantys skirtingų kartų žmones.

    Reikšmingas M. Raštikio indėlis ir į skautiškos veiklos plėtrą Klaipėdos rajone. Jis įkūrė pirmąją skautų draugovę, dvi kadencijas vadovavo Lietuvos skautijai, taip pat prisidėjo prie organizacijos įsiliejimo į Pasaulio skautų organizaciją.

    Nuotraukos: Seimo kanceliarija (autorė Viktoriia Chorna) ir Indrė Sliužinskaitė.

  • Klaipėdoje spręs, kaip Lietuva išnaudos jūrinį proveržį: atvyksta ministrai ir merai

    Klaipėdoje spręs, kaip Lietuva išnaudos jūrinį proveržį: atvyksta ministrai ir merai

    Kovo 27 d. Klaipėdoje vyks trečią kartą rengiama konferencija „Jūrinis potencialas. Kaip išnaudosime vandenynų ekonomikos galimybes?“. Renginyje valstybės institucijų, verslo ir savivaldos atstovai aptars Lietuvos jūrinės ekonomikos plėtros kryptis ir sprendimus, galinčius sustiprinti šalies konkurencingumą.

    Pastaruosius dvejus metus vykusios konferencijos – „Vartai į jūrą. Lietuvos uostų proveržis“ (2024 m.) ir „Kaip išnaudoti jūrinį ekonomikos ir energetikos potencialą?“ (2025 m.) – tapo pagrindu tęstiniam dialogui apie mažųjų uostų strategiją ir jūrinio potencialo įveiklinimą. Šių metų renginį organizuoja Lietuvos buriuotojų sąjunga, bendradarbiaudama su Klaipėdos miesto, Palangos miesto, Neringos, Klaipėdos rajono ir Šilutės rajono savivaldybėmis.

    Konferencijoje numatytos pagrindinės temos:

    • valstybės jūrinė strategija, vidaus vandenų ir jūros jungtys, uostų vystymas;
    • vidaus vandenų ir jūros jungtys: potencialas Lietuvai ir Klaipėdos regionui;
    • technologinis ir inovacinis proveržis Klaipėdos regione;
    • valstybės saugumas Baltijos jūroje.

    Diskusijose ir pranešimuose dalyvaus susisiekimo ministras Juras Taminskas, aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, Neringos meras Darius Jasaitis, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, Kauno vicemeras Andrius Palionis, Vidaus vandenų direkcijos laivybos direktorius Aurelijus Rimas.

    Taip pat renginyje dalyvaus „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika, „Limarko laivininkystės kompanija“ generalinis direktorius Vytautas Lygnugaris, „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė, „Scalewolf“ vadovaujantis partneris Edvinas Kerza, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas Tadas Jablonskis, krašto apsaugos viceministrė Vitalija Zumerienė, ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas, taip pat akademinės bendruomenės atstovai – prof. Vytautas Paulauskas (Klaipėdos universitetas) ir prof. Artūras Serackis (VilniusTech).

    Organizatoriai kviečia dalyvauti visus, kuriems aktuali Lietuvos jūrinės valstybės ambicija ir praktiniai žingsniai, kaip ją įgyvendinti.

    Konferencija vyks kovo 27 d. nuo 10.00 iki 15.30 val. Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos konferencijų centre. Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina registracija iki kovo 25 d. imtinai.

  • Klaipėdoje pradedama Danės gatvės rekonstrukcija: paaiškėjo, kas keisis ir kiek tai kainuos

    Klaipėdoje pradedama Danės gatvės rekonstrukcija: paaiškėjo, kas keisis ir kiek tai kainuos

    Klaipėdos miesto savivaldybė toliau gerina miesto infrastruktūrą – pradedama Danės gatvės rekonstrukcija. Darbų metu bus iš esmės atnaujinta daugiau nei 1,7 km ilgio atkarpa.

    „Danės gatvės projekto įgyvendinimas ir gatvės ruožo pratęsimas sukurs labai svarbią jungtį su Artojo, Mokyklos ir Liepų gatvėmis. Šiuo projektu sprendžiame centrinės miesto dalies spūsčių problemą, nukreipiant srautus į Mokyklos gatvę. Tai ne tik taupys gyventojų laiką, praleidžiamą spūstyse – atsirandanti paralelinė gatvė Liepų gatvei didins aplinkinių teritorijų komercinį patrauklumą vietose, kurios dabar yra akligatviai ir niekam nereikalingos. Investuojame ne tik į dangą, bet ir į apšvietimą, perėjas, dviračių takus – į viską, kas kuria saugų miestą. Ir tai nėra pabaiga. Judame pirmyn, nesustosime – toliau tvarkysime Klaipėdą taip, kad ji būtų dar jaukesnė, saugesnė ir patogesnė kasdieniam gyvenimui“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Projektas apima ne tik kelio dangos remontą, bet ir visapusišką infrastruktūros modernizavimą: gatvė bus rekonstruota ir pratęsta iki Artojo gatvės. Darbų zona apims ruožą nuo Laivų skersgatvio iki Artojo gatvės, taip pat Mokyklos ir Liepų gatvių sankryžos prieigas.

    Numatyta įrengti naują LED apšvietimą, viešojo transporto stoteles, sutvarkyti arba rekonstruoti lietaus nuotekų, elektros bei kitus inžinerinius tinklus. Planuojami ir estetiniai pokyčiai – bus sodinami nauji želdiniai.

    Didelis dėmesys skiriamas darniam judumui miesto centre. Pėsčiųjų takai atsiras abiejose gatvės pusėse, o vienoje pusėje bus įrengtas atskiras 2,5 m pločio dviračių takas. Jis numatytas Danės gatvės atkarpoje nuo Laivų skersgatvio iki Artojo gatvės bei Artojo gatvės ruože nuo Danės gatvės iki Liepų gatvės.

    Taip pat planuojama nauja dviračių tako jungtis nuo Danės gatvės iki Liepų gatvės, vedanti į Skulptūrų parką. Siekiant didesnio saugumo, numatytos iškilios pėsčiųjų perėjos ir sankryžos.

    Tvarkant aplinką, bus rekonstruojamas ir pravažiuojamasis kelias tarp Danės ir Liepų gatvių (buvęs Fabrikų skersgatvis). Čia planuojama įrengti automobilių stovėjimo juostą su 10 lygiagretaus parkavimo vietų.

    Kartu su gatvės rekonstrukcija bus įgyvendinamas ir šilumos tinklų projektas: antžeminiai šilumos tinklai bus rekonstruojami ir paklojami po žeme. Šiuos darbus iki 2026 metų pabaigos vykdys AB „Klaipėdos energija“, o savivaldybė numatė skirti 310 tūkst. eurų.

    Bendrus Danės gatvės rekonstrukcijos darbus atliks UAB „YIT Lietuva“. Sutarties vertė siekia beveik 4,8 mln. eurų, o planuojama darbų trukmė – 18 mėnesių.

    Klaipėdoje po žiemos pertraukos tęsiamas ir antrasis Šilutės plento rekonstrukcijos etapas. Čia bus atnaujinta gatvės danga, įrengtos papildomos eismo juostos, nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, numatyti želdiniai.

    Visiškai įgyvendinus projektą bus sutvarkyta apie 1,2 km ilgio Šilutės plento atkarpa: įrengtas naujas apšvietimas, vandens surinkimo sistema, dvi viešojo transporto stotelės. Sankryžoje ties Jūrininkų prospektu eismą reguliuos nauji šviesoforai, taip pat planuojama pasodinti 60 naujų medžių.

    Dar vienas šių metų planas – kompleksinis Smiltelės gatvės, Taikos prospekto, Tiltų gatvės, H. Manto gatvės ir Liepojos gatvės ruožo sutvarkymas. Numatyta įrengti ir atnaujinti šviesoforais reguliuojamas sankryžas, modernizuoti jų valdymo sistemą, rekonstruoti pėsčiųjų perėjas.

    Taip pat bus tvarkomi dviračių ir pėsčiųjų takai, atnaujinamos saugumo salelės, įrengiami įspėjamieji paviršiai regos negalią turintiems žmonėms, pertvarkomi apšvietimo bei lietaus nuotekų tinklai.

    Prieš kelis mėnesius Klaipėdoje užbaigtas Paryžiaus Komunos gatvės atnaujinimas. Gatvėje įrengta nauja žiedinė sankryža, atnaujintos požeminės komunikacijos, įrengtas naujas gatvės pagrindas, šaligatviai, nutiestas dviračių takas ir paklotas naujas asfaltas.

    Pokyčiai vyksta ir anksčiau žvyru dengtose gatvėse: pernai pradėti darbai miesto pakraščiuose ir buvusių sodų teritorijose artėja prie pabaigos – išasfaltuota 5,9 km žvyrkelių. Darbai atlikti Rasos gatvėje, pravažiuojamajame kelyje tarp Statybininkų prospekto 36 ir 70, Pušyno skersgatvyje, Svajonės gatvės atkarpoje, pravažiuojamajame kelyje tarp Smilčių ir Vėtros gatvių, Smilčių gatvėje, Raganių 1-ojoje ir 2-ojoje gatvėse, Karlskronos gatvės atkarpoje, Saulės, Barškių, Obelų ir Baltijos 11-ojoje gatvėse. Pavasariui įpusėjus planuojama užbaigti darbus ir Tauro 17-ojoje gatvėje.

    Daugelyje vietų buvo ne tik klojamas asfaltas, bet ir tvarkoma kita infrastruktūra: įrengtos lietaus nuotekų sistemos, šaligatviai, apšvietimas.

    Pasak savivaldybės, tai nuoseklūs darbai, kuriais siekiama, kad Klaipėda būtų patogesnė ir saugesnė kasdieniam judėjimui.

  • Klaipėda telkia gyventojus: balandį startuoja akcija „Švarinam Klaipėdą“ – prisijunkite ir jūs

    Klaipėda telkia gyventojus: balandį startuoja akcija „Švarinam Klaipėdą“ – prisijunkite ir jūs

    Klaipėdos miesto savivaldybė organizuoja kasmetinę aplinkos tvarkymo akciją „Švarinam Klaipėdą“, kuri šiemet įgauna papildomą svarbą Socialinės atsakomybės metų kontekste.

    Prisijungti kviečiami miesto gyventojai, įstaigos, įmonės ir bendruomenės. Akcija vyks balandžio 15–18 dienomis (pasirinktinai) – talkininkaujant galima pasirinktoje Klaipėdos viešojoje vietoje tvarkyti aplinką ir prisidėti prie švaresnio, gražesnio miesto kūrimo.

    Jei siūloma akcijos data nėra patogi, galima rinktis kitą laiką, nes švaros laikotarpis mieste vyksta nuo balandžio 1 d. iki gegužės 10 d. Dalyviai taip pat gali savarankiškai pasirinkti tvarkomą viešąją teritoriją, kuri nėra įtraukta į rekomenduojamų vietų sąrašą – apie tokį pasirinkimą prašoma informuoti Miesto tvarkymo skyriaus specialistus.

    Akcijos tikslas – skatinti atsakingą požiūrį į aplinką, stiprinti bendruomeniškumą ir prisidėti prie švaresnės bei tvarkingesnės Klaipėdos kūrimo.

    Papildoma informacija:

    • Reikalingomis priemonėmis (pirštinėmis, maišais ir kt.) dalyviai pasirūpina patys.
    • Surinktas atliekas būtina palikti prie esamų atliekų konteinerių, o jei jų šalia nėra – sudėti į vieną vietą prie privažiavimo kelių ar takų.
    • Dėl teritorijų pasirinkimo, talkų derinimo ir atliekų išvežimo informuos Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus specialistai.

    Registracija:

    Jolanta Rimkienė, el. p. jolanta.rimkiene@klaipeda.lt, tel. +370 614 63007
    Regina Zavjalova, el. p. regina.zavjalova@klaipeda.lt, tel. +370 661 09283

    Kviečiame prisidėti prie iniciatyvos ir kartu kurti švaresnę Klaipėdos miesto aplinką.

  • Klaipėdiečiai pasipiktino užtvertu taku į Girulių mišką: meras atvyko ir davė terminą

    Klaipėdiečiai pasipiktino užtvertu taku į Girulių mišką: meras atvyko ir davė terminą

    Reaguodamas į klaipėdiečių pastabas, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus trečiadienį apsilankė Vasaros estrados rekonstrukcijos statybvietėje. Jis teigė norėjęs pats įvertinti situaciją ir kartu su rangovais rasti sprendimus, kaip rekonstrukcijos metu užtikrinti patogų dviratininkų ir pėsčiųjų judėjimą.

    „Puikiai suprantu klaipėdiečių nepasitenkinimą – tai tikrai patogus takas į Girulių mišką, kuriuo žmonės prieš Vasaros estrados rekonstrukciją kasdien judėjo: važiavo dviračiais, ėjo pasivaikščioti ar sportuoti. Jis svarbus ypač dabar, kai atėjo pavasaris ir po žiemos natūraliai norisi daugiau būti lauke, judėti, išvažiuoti į mišką ar prie jūros. Todėl šiandien pats nuvykau į Vasaros estrados statybvietę pasižiūrėti, kokia situacija. O situacija aiški – rangovas pilnai aptvėrė visą statybvietę, darbai vyksta, ir dėl to įprastas judėjimas šiuo metu užblokuotas. Pėstiesiems kryptys parodytos, ženklai yra, bet akivaizdu, kad tai sprendimai, kurie netenkina. Todėl įpareigojome rangovą per mėnesį, kol miško paklotė išdžius, surasti būdą, kuris užtikrins ir dviratininkų, ir pėsčiųjų judėjimą. Man svarbu, kad net ir vykstant darbams mieste, klaipėdiečiai nepatirtų didelių nepatogumų“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Vasaros koncertų estrados atnaujinimo darbai Klaipėdoje prasidėjo prieš mėnesį. Pagal bendrovės „SRP Projektas“ parengtą projektą numatomas visos estrados ir teritorijos atnaujinimas: bus renovuotos rytinė ir vakarinė tribūnos, sutvarkyti pėsčiųjų takai, atnaujintas apšvietimas bei mažoji architektūra.

    Rekonstrukcijos metu planuojama atnaujinti 9 tūkst. vietų žiūrovams ir įrengti 57 naujas automobilių parkavimo vietas.

    Projektas apima ne tik koncertinę erdvę – numatyta ir platesnė infrastruktūra miestiečių laisvalaikiui. Planuojama įrengti riedučių ir riedlenčių sporto aikštelę, vaikų žaidimų aikštelę, o greta numatyta vieta lauko kavinei.

    Permainos laukia ir vidinės estrados infrastruktūros. Po tribūna planuojama įrengti šiuolaikiškas patalpas atlikėjams: repeticijų erdves, grimerines, sandėliavimo patalpas bei sanitarinius mazgus. Taip pat numatoma visiškai nauja jaunimo erdvė, kuri, savivaldybės teigimu, būtų ypač reikalinga šiaurinės miesto dalies gyventojams, nes dauguma jaunimui skirtų vietų Klaipėdoje telkiasi centrinėje ir pietinėje dalyse.

    Jaunimui suprojektuotos dvi užsiėmimų erdvės, keli kabinetai, taip pat sanitarinės ir sandėliavimo patalpos. Šios erdvės būtų skirtos jaunimo veikloms, socialinei įtraukčiai ir pagalbai.

    Rekonstrukcijos darbus, kurių sutarties vertė siekia beveik 12,1 mln. eurų, vykdo bendrovė „KRS“. Planuojama darbų trukmė – 15 mėnesių.

  • Klaipėda keičiasi neatpažįstamai: Minijos ir Smiltelės gatvėse – takai, šviesos ir naujos stotelės

    Klaipėda keičiasi neatpažįstamai: Minijos ir Smiltelės gatvėse – takai, šviesos ir naujos stotelės

    Klaipėdoje nuosekliai gerinama pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūra. Šiuo metu darbai vyksta Minijos ir Smiltelės gatvėse – čia įgyvendinami projektai turėtų ne tik pagerinti susisiekimą, bet ir padidinti saugumą bei patogumą.

    „Investuojame į infrastruktūrą, kuri kuria patogų ir saugų miestą žmonėms. Įgyvendinami projektai stiprina darnų judumą – kuriame geresnes sąlygas tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams, o kartu mažiname transporto apkrovas ir geriname gyvenimo kokybę mieste. Einame link to, kad Klaipėdoje judėti būtų ne tik patogu, bet ir saugu bei malonu kiekvienam“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Minijos gatvės projektas suskirstytas į tris etapus (atskirus projektus). Pirmojo etapo darbai – atkarpoje nuo Baltijos prospekto iki Varnėnų gatvės, taip pat įskaitant ruožą iki Nemuno g. 8 sklypo – artėja prie pabaigos. Dar liko atlikti dangų ženklinimą, sumontuoti kelio ženklus, sutvarkyti aplinką, pasėti veją ir įrengti suoliukus bei dviračių stovus.

    Antrasis etapas – nuo Varnėnų gatvės iki Minijos g. 19 sklypo – buvo pradėtas pernai, o po žiemos technologinės pertraukos darbai jau atnaujinti. Trečiąjį etapą – nuo Minijos g. 19 sklypo iki Sausio 15-osios gatvės, taip pat Pilies gatvės atkarpoje nuo Sausio 15-osios gatvės iki Priešpilio gatvės – planuojama pradėti artimiausiu metu.

    Įgyvendinus visus tris etapus, Minijos gatvėje numatyta įrengti daugiau nei 2 km pėsčiųjų ir dviračių takų, naujas automobilių stovėjimo vietas, suoliukus, dviračių stovus, viešojo transporto stotelės paviljoną, apsaugines tvoreles ir šiuolaikišką apšvietimą. Takai bus pritaikyti žmonėms su negalia, o suplanuoti sprendimai turėtų užtikrinti efektyvų paviršinio vandens nuvedimą.

    Po žiemos darbus Minijos gatvėje tęsia rangovas UAB „VVARFF“. Projekto vertė – beveik 1,1 mln. eurų.

    Smiltelės gatvėje taip pat vykdomas pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimo projektas – ruože nuo Šilutės plento iki Minijos gatvės. Darbai čia atnaujinti kovo 16 dieną.

    Atkarpoje nuo Minijos gatvės iki Taikos prospekto sankryžos (nuo Minijos g. iki Minijos autobusų stotelės) įrengiami pagrindai ir montuojami bortai. Inžinerinių tinklų klojimo darbai, kuriuos vykdė ESO, šiame ruože jau baigti.

    Kitoje atkarpoje – nuo Šilutės plento iki Vingio gatvės – taip pat formuojami pagrindai, montuojami bortai ir įrengiamas apšvietimas.

    Takus nuo važiuojamosios dalies skirs žaliosios juostos su veja. Visame ruože planuojamas modernus LED apšvietimas, o ties pėsčiųjų perėjomis – papildomas kryptinis apšvietimas, didinsiantis saugumą tamsiuoju paros metu.

    Darbus numatoma baigti liepą. Projekto vertė siekia 775 tūkst. eurų, jis finansuojamas Europos Sąjungos fondų ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis. Rangovas – UAB „Inkomsta & Co“.

  • Vilkpėdėje nukirs avarinės būklės beržą: įtrūkimai, puvinys ir pavojingas pasvirimas

    Vilkpėdėje nukirs avarinės būklės beržą: įtrūkimai, puvinys ir pavojingas pasvirimas

    Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyris informuoja, kad bus šalinamas avarinės būklės beržas, augantis Vandentiekio g. 28.

    Medis auga ant šlaito, yra pavojingai pasviręs, kamiene matomi įtrūkimai ir puvinio židiniai. Specialistai apžiūrėjo beržą, įvertino jo būklę ir nusprendė, kad medį būtina pašalinti.

    Anot specialistų, šiuo atveju nepadėtų net ir lajos palengvinimas, nes beržai yra nepakantūs genėjimui. Be to, kamiene esantys puvinio židiniai didina riziką, kad medis gali nuvirsti bet kuriuo metu.

  • Paveldas ar renovacija: Vilnius pristatys Lazdynų tvarkymo gaires – kviečia visus gyventojus

    Paveldas ar renovacija: Vilnius pristatys Lazdynų tvarkymo gaires – kviečia visus gyventojus

    Vilniaus miesto savivaldybė parengė Lazdynų paveldosauginės teritorijos tvarkymo gaires ir kviečia gyventojus į viešą jų pristatymą.

    Tvarkymo gairės parengtos kaip strateginis dokumentas, kuris aiškiai apibrėžia, kaip šį išskirtinį Vilniaus rajoną reikėtų saugoti, pritaikyti ir plėtoti. Iki šiol trūko vieningos krypties, kaip modernizuoti daugiabučius, atnaujinti viešąsias erdves ir infrastruktūrą, kartu išsaugant teritorijos kultūrinę vertę. Parengtos gairės padės įvardyti svarbiausias vertingąsias savybes, kurias būtina išlaikyti, taip pat suteiks daugiau konkretumo planuojant tolesnę rajono raidą.

    Lazdynai – vienas pirmųjų Vilniaus gyvenamųjų rajonų, kurtų pagal modernių Europos priemiesčių principus, – įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Rajoną projektavo architektai Vytautas Edmundas Čekanauskas, Vytautas Brėdikis, Vytautas Kazimieras Balčiūnas, Gediminas Valiuškis, o taip pat inžinieriai Algimantas Kleinota ir Vincentas Šileika. Pirmieji gyventojai į Lazdynus įsikėlė 1969 metais, o pats projektas laikomas reikšmingu Lietuvos moderniosios gyvenamosios urbanistikos pavyzdžiu.

    Lazdynų – kultūros paveldo vietovės – tvarkymo gairių rezultatų pristatymas vyks:

    Data: 2026 m. balandžio 2 d.
    Laikas: 18:00–20:00 val.
    Vieta: Vilniaus Lazdynų mokyklos aktų salė (Žėručio g. 4)
    Pastaba: įėjimas į aktų salę – ne per centrinį įėjimą, o per atskirą įėjimą prie salės.

    Registruotis kviečiama el. paštu: rugile.balkaite@gmail.com.

    Susitikimo programa:

    • 18:00–18:15 – tvarkymo gairių rengimas, viešinimas ir duomenų rinkimas (Rugilė Balkaitė-Puodžiūnienė)
    • 18:15–19:00 – tyrimai ir tvarkymo kryptys (prof. dr. Marija Drėmaitė, dr. Viltė Janušauskaitė, Ramunė Baniulienė)
    • 19:00–20:00 – diskusija su gyventojais

    Vilniaus miesto savivaldybė ragina aktyviai dalyvauti pristatyme, išsakyti savo nuomonę ir prisidėti prie Lazdynų ateities formavimo. Taip pat prašoma pasidalinti šia informacija su kaimynais ir kolegomis.

  • Alytaus Žirgų gatvės gyventojai išgirdo nemalonią prognozę: asfaltas gali vėluoti 15 metų

    Alytaus Žirgų gatvės gyventojai išgirdo nemalonią prognozę: asfaltas gali vėluoti 15 metų

    Ketvirtadienio vakarą Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis ir administracijos direktorius Gintaras Rakaitis susitiko su Žirgų gatvės gyventojais. Pagrindinis susitikimo tikslas buvo aptarti vieno šios gatvės ruožo asfaltavimo galimybes.

    Administracijos direktorius G. Rakaitis informavo, kad Žvyruotų gatvių studijoje Žirgų gatvė pažymėta 88 numeriu. Šiemet planuojama asfaltuoti 39-ą šiame sąraše esančią gatvę, todėl, jei kitos gatvės nedalyvautų dalinio dalyvavimo programoje, Žirgų gatvės darbai galėtų prasidėti maždaug po 12 metų.

    „Gali būti ir taip, kad Žirgų gatvės ruožas bus neasfaltuotas dar 15 ar daugiau metų“, – teigė Alytaus miesto savivaldybės meras N. Cesiulis.

    Susitikimo metu savivaldybės vadovai gyventojams pristatė, kurios Alytaus miesto gatvės jau išasfaltuotos dalinio dalyvavimo būdu. Tarp jų – A. Sakalausko gatvė, dalis Žirgų gatvės ruožo ir Voveraičių gatvės ruožas.

    Taip pat aptarti šių metų žvyruotų gatvių asfaltavimo planai. Nurodyta, kad 2026 metais planuojama asfaltuoti dar vieną Žirgų gatvės ir Viržių gatvės ruožą bei dalį Pušyno gatvės.

    Gyventojai domėjosi ir praktiniais klausimais – kiek kainuotų planuojami asfaltavimo darbai bei kokia suma tektų prisidėti patiems gyventojams.

    Komunikacijos skyriaus informacija