Blog

  • Ši žuvis gali padėti širdžiai ir sąnariams: kuo skiriasi Atlanto ir Baltijos menkė

    Žuvį dažnai įsivaizduojame kaip vienodą pasirinkimą, tačiau menkė menkei nelygi. Parduotuvėse dažniausiai sutinkama Atlanto menkė ir Baltijos menkė, o jų skirtumai susiję ne tik su sugavimo vieta, bet ir su mitybine verte bei tekstūra.

    Baltijos menkė laikoma Atlanto menkės porūšiu ir sugaunama Baltijos jūroje, o Atlanto menkė dažniau atkeliauja iš Šiaurės ar Barenco jūrų regiono. Dėl skirtingų augimo sąlygų ir mitybos gali skirtis filė kokybė, riebumas, tvirtumas ir skonis.

    Atlanto menkė dažnai vertinama dėl didesnio baltymų kiekio ir palankios maistinės sudėties. Maždaug 100 gramų menkės gali turėti apie 20 gramų baltymų ir mažai kalorijų, todėl tai patogus pasirinkimas siekiantiems subalansuotos mitybos.

    Menkėje gausu vitamino D, taip pat randama B grupės vitaminų, mineralų, tokių kaip selenas, fosforas ir kalis. Be to, žuvis yra vienas pagrindinių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių, kurios siejamos su palankiu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Reguliarus žuvies vartojimas gali prisidėti prie geresnių lipidų rodiklių ir kraujospūdžio kontrolės, o omega-3 riebalų rūgštys pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Dėl to žuvis dažnai minima kaip naudingas pasirinkimas žmonėms, kurie rūpinasi širdies sveikata ar jaučia sąnarių uždegiminių būklių simptomus.

    Menkė taip pat vertinama dėl poveikio nervų sistemai, nes joje esantys B grupės vitaminai svarbūs normaliai psichologinei funkcijai ir energijos apykaitai. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad geriausią rezultatą duoda ne atskiras produktas, o nuosekliai subalansuota mityba.

    Renkantis menkę svarbu atkreipti dėmesį į ženklinimą, sugavimo rajoną ir produkto būklę, ypač jei žuvis perkama atšaldyta. Taip pat verta prisiminti, kad naudingumą mažina gausus kepimas riebaluose, todėl menkę dažniau rekomenduojama kepti orkaitėje, troškinti ar garinti.

  • Artėja agrastų sezonas: šios sultys siejamos su mažesniu uždegimu, stresu ir širdies rizika

    Agrastai ant krūmų paprastai sunoksta vasaros pradžioje ir dera iki rugpjūčio, todėl tai vienas patogiausių sezoninių vaisių namų atsargoms. Iš jų dažnai spaudžiamos arba verdamos sultys, kurias žmonės renkasi dėl gaivaus skonio ir maistinės vertės.

    100 gramų agrastų yra apie 44 kilokalorijos, o taip pat nemažai skaidulų, todėl jie priskiriami mažiau kaloringiems vaisiams. Agrastuose randama vitamino C, taip pat B grupės vitaminų ir vitamino E, o iš mineralų dažniausiai minimi kalis, magnis, fosforas, geležis.

    Įvairiuose šaltiniuose agrastų sultys siejamos su priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, nes uogose yra polifenolių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Vis dėlto tai nėra vaistas, todėl aukštai temperatūrai ar blogai savijautai užsitęsus, svarbiausia laikytis gydytojo rekomendacijų, o ne pasikliauti vien gėrimais.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių sveikatai svarbiausia bendras racionas, tačiau vaisių vartojimas dažnai siejamas su mažesne rizika. Agrastų sultys gali būti vienas iš būdų suvartoti daugiau vaisių, tačiau verta nepamiršti, kad sultyse paprastai būna mažiau skaidulų nei valgant pačius vaisius.

    Ruošiant sultis namuose dažnai pasirenkamas paprastas metodas: nuplauti uogas, nuimti kotelius, trumpai pavirti su vandeniu, o suminkštėjusią masę perkošti. Jei gėrimas bus laikomas ilgiau, paprastai taikoma pasterizacija, kad atsargos išsilaikytų iki rudens ar žiemos.

    Saldinant rekomenduojama saikas, nes didelis pridėtinio cukraus kiekis keičia gėrimo maistinį profilį ir didina bendrą suvartojamo cukraus kiekį. Norint švelnesnio skonio, dalis žmonių renkasi maišyti agrastų sultis su vandeniu arba derinti su kitomis uogomis, taip išlaikant rūgštelę, bet sumažinant poreikį saldinti.

    Jei agrastų sulčių įsigyjate parduotuvėje, verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir pasirinkti produktus su kuo mažiau priedų. Skirtingų gamintojų gėrimai gali smarkiai skirtis tiek cukraus kiekiu, tiek realiu vaisių procentu, todėl etiketė šiuo atveju pasako daugiau nei reklaminiai pažadai.

  • Šparagai su kumpiu ir sūrio plutele: paprastas pavasario pietų triukas, kurį kartosite

    Pavasarį šparagai dažnam tampa laukiamiausia sezono daržove, tačiau jų laikas trumpas. Dažniausiai šparagų sezonas Europoje trunka nuo balandžio iki birželio pabaigos, todėl verta planuoti patiekalus iš anksto ir pasinaudoti geriausiu skoniu.

    Šparagai vertinami ne tik dėl tekstūros ir švelnaus, riešutinio poskonio, bet ir dėl maistinės vertės. Tai mažai kaloringa daržovė, o 100 gramų šparagų paprastai turi apie 20 kilokalorijų, todėl jie dažnai pasirenkami lengvesnei mitybai.

    Šioje daržovėje gausu skaidulų, kurios prisideda prie sotumo ir padeda palaikyti sklandų virškinimą. Skaidulinės medžiagos siejamos ir su stabilesniu gliukozės bei cholesterolio rodiklių palaikymu, ypač kai mityboje netrūksta daržovių ir ankštinių.

    Šparaguose taip pat yra vitaminų ir mineralų, o jų sudėtyje esantys antioksidantai siejami su apsauga nuo oksidacinio streso. Be to, šparagams neretai priskiriamas švelnus diuretinis poveikis, todėl jie kartais įtraukiami į lengvesnį pavasarinį valgiaraštį.

    Virtuvėje šparagai patogūs tuo, kad nereikalauja sudėtingo paruošimo ir tinka daugeliui technikų. Juos galima trumpai apvirti, kepti keptuvėje, grilinti ar kepti orkaitėje, o vienas populiariausių variantų yra šparagai, apvynioti kumpiu ir užkepti po sūrio sluoksniu.

    Tokiam patiekalui dažniausiai pakanka nuplauti šparagus, prireikus nupjauti sumedėjusius galus, kiekvieną stiebelį apvynioti plona kumpio juostele ir trumpai kepti orkaitėje. Pabaigoje užbarstomas sūris, kad susidarytų traški plutelė, o visas patiekalas išlieka greitas, sotus ir tinkamas tiek pietums, tiek vakarienei.

  • Pietražolės lapeliai nustebins: šaukštas per dieną gali duoti daugiau vitamino C nei citrina

    Įsitikinimas, kad daugiausia vitamino C gausime iš citrinų ar kitų citrusų, dažnai neatsilaiko prieš realius skaičius. Šviežios petražolės, ypač jos lapeliai, pagal askorbo rūgšties kiekį gali lenkti įprastus „vitamino C simbolius“.

    Įvairių mitybos lentelių duomenimis, 100 gramų šviežių petražolių lapelių gali būti maždaug 130–180 miligramų vitamino C. Palyginimui, 100 gramų citrinos dažniausiai pateikia apie 50 miligramų, tad skirtumas neretai siekia kelis kartus.

    Praktiškai tai reiškia, kad vienas valgomasis šaukštas smulkintų petražolių, priklausomai nuo kiekio ir susmulkinimo, gali sudaryti reikšmingą dalį suaugusio žmogaus paros normos. Vitamino C poreikis skiriasi pagal amžių ir būklę, tačiau daugeliui suaugusiųjų jis dažniausiai vertinamas apie 75–90 miligramų per dieną.

    Kas dar slypi petražolėse?

    Petražolės vertinamos ne tik dėl vitamino C, bet ir dėl kitų maistinių medžiagų. Jose gausu vitamino K, taip pat randama folio rūgšties, beta karoteno, kalcio, kalio ir geležies.

    Lapeliai turi ir įvairių augalinių junginių, kurie veikia kaip antioksidantai. Būtent dėl šio derinio petražolės dažnai pristatomos kaip paprastas kasdienis būdas praturtinti racioną, ypač šaltuoju sezonu, kai šviežių daržovių pasirinkimas sumažėja.

    Kodėl svarbu nepervirti?

    Vitamino C kiekis maiste jautrus karščiui, todėl ilgai verdant jo išlieka mažiau. Kaitinant taip pat silpnėja ir aromatą suteikiančios lakiosios medžiagos, todėl patiekalas praranda ir ryškų kvapą, ir dalį maistinės vertės.

    Dėl šios priežasties petražoles dažniausiai rekomenduojama berti pačioje gaminimo pabaigoje arba tiesiai į lėkštę. Taip išsaugoma daugiau skonio, ryški žaluma ir didesnė dalis jautresnių vitaminų.

    Kaip patogiai panaudoti perteklių?

    Jei šaldytuve užsilikę keli ryšulėliai, petražoles galima greitai paversti universaliu padažu. Populiarus pasirinkimas yra petražolių pesto, kai lapeliai sutrinami su aliejumi, česnaku, riešutais ir kietuoju sūriu, o masė naudojama makaronams, sumuštiniams ar mėsos marinatui.

    Kitas praktiškas sprendimas yra užšaldymas, kad žolelės nenuvystų ir neprarastų skonio. Smulkintos petražolės gali būti šaldomos porcijomis, o prireikus įberiamos į sriubą ar padažą gaminimo pabaigoje.

    Specialistai primena, kad net ir vertingas produktas nėra stebuklinga priemonė, o geriausiai veikia bendrame subalansuotos mitybos kontekste. Vis dėlto petražolių lapeliai yra vienas paprasčiausių kasdienių pasirinkimų, kuris nedaug kainuoja, lengvai pritaikomas virtuvėje ir realiai praturtina racioną.

  • Tauragėje Europos dieną minėjo žygiu „KODAS: ŽALIA“: du maršrutai ir beveik 800 dalyvių

    Tauragėje Europos dieną minėjo žygiu „KODAS: ŽALIA“: du maršrutai ir beveik 800 dalyvių

    Žygis subūrė gausią bendruomenę

    Gegužės 9 dieną Tauragėje surengtas tradicinis pėsčiųjų žygis Europos dienai paminėti „KODAS: ŽALIA“. Organizatorių teigimu, renginyje dalyvavo beveik 800 žmonių, o dalyvių srautai Pilies aikštėje jautėsi nuo pat starto.

    Žygis tapo ne vien sportiniu iššūkiu, bet ir bendruomenės susibūrimu, į kurį įsitraukė šeimos, jaunimas ir vyresnio amžiaus žygeiviai. Dalyviai rinkosi pagal pasirengimą ir laiką, kurį gali skirti trasai.

    6 ir 14 kilometrų trasos

    Trečius metus iš eilės organizuojamas renginys šiemet pasiūlė dvi skirtingo sudėtingumo trasas: 6 ir 14 kilometrų. Trumpesnį maršrutą pasirinkusieji ėjo per pėsčiųjų tiltą, Tarailių mikrorajoną ir tęsė kelionę pėsčiųjų bei dviračių taku palei Jūros pakrantę.

    Ilgesnė trasa buvo skirta norintiems platesnės pažinties su Tauragės erdvėmis. Žygeiviai aplankė J. V. Kalvano ir Kartų parkus, keliavo miesto aplinkkeliu, ėjo per J. Oko mišką, kirto Beržės ir Aerodromo mikrorajonus, o finišą taip pat pasiekė prie Jūros.

    Tvarumo žinutė ir edukacija

    Organizatoriai pabrėžia, kad „KODAS: ŽALIA“ idėja siejama su tvarumu ir aplinkosauginiu sąmoningumu. Šiemet abiejose trasose dalyvių laukė informacinės lentelės, kurios priminė pagrindinius tvarių pasirinkimų principus kasdienybėje.

    Nuskenavę QR kodus, žygeiviai galėjo atlikti interaktyvias užduotis ir pasitikrinti žinias. Tokia forma, kuri derina judėjimą ir trumpus edukacinius sustojimus, vis dažniau pasirenkama bendruomeniniuose renginiuose, nes padeda įtraukti skirtingo amžiaus dalyvius.

    Finišas Pilies aikštėje

    Finiše Pilies aikštėje dalyvių laukė apdovanojimai, užkandžiai ir bendras renginio uždarymas. Žmonės dalijosi įspūdžiais ir akcentavo, kad patogiausia renginio dalis yra aiškiai sužymėtos trasos bei galimybė pasirinkti atstumą.

    Organizatoriai tikisi, kad „KODAS: ŽALIA“ ir toliau išliks kasmetine Europos dienos tradicija Tauragėje, kuri stiprina bendruomeniškumą ir skatina aktyvų laisvalaikį. Prie renginio įgyvendinimo prisidėjo Tauragės rajono savivaldybė ir EUROPE DIRECT Tauragės ir Klaipėdos apskritys, partneriai buvo Tauragės sporto centras, Tauragės atvira jaunimo erdvė, Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras ir VILVI.

  • Nuo gegužės 14 dienos startuoja registracija į 2026 metų stovyklas: vietų skaičius ribotas

    Tauragės rajono savivaldybė praneša, kad registracija į 2026 metų vaikų ir jaunimo vasaros poilsio programas prasidės gegužės 14 dieną 8.00 valandą. Tėvai ir globėjai kviečiami vaiką registruoti susisiekiant tiesiogiai su pasirinktos stovyklos organizatoriais jų nurodytais kontaktais.

    Šiais metais konkursui pateiktos 38 paraiškos, o planuojama įgyvendinti 60 programų pamainų. Iš viso stovyklose galės dalyvauti apie 2 443 vaikai ir jaunuoliai, o tikslinės grupės apima ir socialinę riziką patiriančių šeimų vaikus bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius.

    Numatoma, kad į programas bus įtraukti 169 socialinę riziką patiriančių šeimų vaikai, 139 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai ir 65 iš užsienio sugrįžę gyventi ar atostogauti į Lietuvą vaikai. Taip pat planuojama dalis vietų vaikams iš Ukrainos, gavusiems prieglobstį Lietuvoje, tačiau faktiniai skaičiai vykdymo metu gali nežymiai kisti.

    Finansavimas ir atrankos kriterijai

    2026 metais savivaldybė vasaros poilsio programoms skiria 100 000 eurų, o bendras finansavimo poreikis siekia apie 171 989 eurus. Paraiškas vertino nepriklausomi recenzentai, o galutinius siūlymus nagrinėjo savivaldybės komisija.

    Sprendžiant dėl lėšų paskirstymo buvo vertinama programų kokybė, veiklų įvairovė, dalyvių skaičius, trukmė ir kaina. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad kai kuriose stovyklose gali būti taikomas dalyvio mokestis, kurį mažina savivaldybės skiriamas finansavimas.

    Kam teikiamas prioritetas?

    Skirstant finansavimą didžiausias dėmesys skirtas programoms, kurios sudaro realias galimybes dalyvauti vaikams su negalia ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Taip pat siekiama, kad daugiau galimybių gautų jaunesnio amžiaus vaikai, kad tėvams būtų paprasčiau suderinti darbą ir vaikų atostogų laiką.

    Akcentuojama ir praktinė datos riba: bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams skirtos stovyklos gali prasidėti tik pasibaigus mokslo metams, tai yra antroje birželio pusėje. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo vaikai, priklausomai nuo programos, gali dalyvauti ir anksčiau.

    Kokios veiklos laukia stovyklose?

    Programose numatytos edukacijos, ekskursijos, sporto užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai bei socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas. Organizatoriai pastebi, kad vis daugiau dėmesio skiriama patyriminiam mokymuisi, STEAM veikloms ir sveikos gyvensenos temoms.

    Tarp dažniau pasirenkamų išvykų krypčių minimi Pagramančio regioninis parkas, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras, Taurų nuotykių parkas, ekologiniai ūkiai, gyvūnų globos organizacijos ir žirgynai. Savivaldybė pabrėžia, kad konkrečią informaciją apie laiką, trukmę ir registracijos eigą skelbia patys programų vykdytojai.

    Šiemet programas įgyvendins ir nauji teikėjai, tarp jų VšĮ „Ašvienis Žirgo gija“, Tauragės kultūros centras, VšĮ „Tauragės futbolas“ bei Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Jie siūlo veiklas nuo pažinties su žirgais ir kūrybinių užsiėmimų iki kino kūrimo, sporto treniruočių ar pasirengimo Moksleivių dainų šventei.

  • „Samaningi kilometrai“ tampa tarptautiniai: gegužės 16 dieną žygiai vyks Europoje ir JAV

    „Samaningi kilometrai“ tampa tarptautiniai: gegužės 16 dieną žygiai vyks Europoje ir JAV

    Pilietinė iniciatyva „Samaningi kilometrai“, skirta partizanų atminimui ir pilietiškumui stiprinti, šiemet plečiasi už Lietuvos ribų. Organizatoriai kviečia gegužės 16 dieną žygiuoti ne tik Lietuvos regionuose, bet ir keliose Europos šalyse bei Jungtinėse Amerikos Valstijose.

    Iniciatyva siejama su Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimu. Žygių idėja paprasta: prisiminti laisvės kovotojų kelią, o dalyvavimu parodyti, kad istorinė atmintis nėra vien ceremonija, bet ir asmeninis pasirinkimas.

    Žygiai vyks ir užsienyje

    Šiais metais prie „Samaningi kilometrai“ kviečiamos prisijungti ir lietuvių bendruomenės užsienyje bei Lietuvą palaikantys sąjungininkai. Skelbiama, kad žygiai planuojami Danijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje ir JAV.

    Organizatorių teigimu, tarptautinis formatas padeda sutelkti diasporą ir primena, kad Lietuvos laisvės kovų istorija aktuali ir šiandien. Toks žingsnis taip pat stiprina ryšį tarp pilietinių iniciatyvų ir valstybės gynybos kultūros, kuri pastaraisiais metais Lietuvoje sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio.

    „Šiandien, kaip ir anuomet, priešiškos jėgos bando perrašyti istoriją ir silpninti pasitikėjimą savo valstybe, todėl kiekvienas žingsnis partizanų takais saugo tiesą ir neleidžia ištrinti mūsų istorijos“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

    Maršrutai Lietuvoje ir gyva patirtis

    Lietuvoje žygiai numatomi skirtinguose regionuose, tarp jų Trakų, Ukmergės–Molėtų apylinkėse, Merkinėje, Kėdainiuose, Kazlų Rūdoje, taip pat Utenos, Tauragės, Radviliškio, Kretingos ir Telšių rajonuose. Idėja – ne tik nueiti atstumą, bet ir pasirinkti maršrutus, susijusius su partizanų istorija.

    Pasak organizatorių, žygių metu dalyviams siūloma klausytis pasakojimų ir specialiai parengtų garso įrašų, kad istorija būtų patiriama ne vien per datas ar faktus. Tokios priemonės padeda įtraukti ir tuos, kurie su partizanų tema iki šiol buvo susidūrę mažiau, o ypač jaunimą.

    „Partizanai ėjo ne dėl nuotykių, o todėl, kad neturėjo pasirinkimo sustoti. Šiandien eidami jų keliais parodome, kad laisvė mums vis dar svarbi, nesvarbu, kur gyvename“, – sakė Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis.

    Kodėl tokie žygiai svarbūs dabar?

    Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija istorinę atmintį jungti su praktiniu pilietiškumu ir bendruomeniškumu. Žygiai, edukacinės veiklos ir gyvos istorijos pasakojimai tampa forma, kuri leidžia ne tik pagerbti žuvusiuosius, bet ir stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai.

    Organizatorių teigimu, „Samaningi kilometrai“ skatina veikti kartu: jungtis šeimoms, draugams, kolektyvams ir bendruomenėms. O gegužės 17 dieną Lietuvos kariuomenė kviečia į minėjimą Kėdainiuose, kur numatoma Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos programa.

    „Eikime ten, kur vaikščiojo partizanai, ir prisiminkime, ką jie padarė. Tokie žygiai ugdo sąmoningumą, nes būtent veiksmas leidžia suprasti, ką reiškia būti laisvam ir atsakingam“, – sakė projekto vadovė Rugilė Grendaitė.

  • Prekybos žmonėmis rizikos Tauragėje: institucijos įvardijo grupes, kurioms pagalbos reikia jau dabar

    Prekybos žmonėmis rizikos Tauragėje: institucijos įvardijo grupes, kurioms pagalbos reikia jau dabar

    Susitikimas Tauragėje: ką aptarė?

    Gegužės 7 dieną Tauragėje įvyko tarpinstitucinis susitikimas, skirtas prekybos žmonėmis prevencijai ir pagalbai nukentėjusiems asmenims. Į diskusiją susirinko savivaldybių, teisėsaugos, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos, užimtumo tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Susitikimo tikslas buvo suderinti praktinius veiksmus, kaip anksčiau atpažinti rizikos situacijas ir užtikrinti pagalbą žmonėms, kurie galimai patiria išnaudojimą. Taip pat aptarta, kokių resursų trūksta regione ir kaip stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

    Statistika: atvejų nefiksuota, pagalba teikiama

    Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis ir socialinės bei psichologinės pagalbos centro „Veda Vidus“ atstovai pristatė veiklą ir situaciją Tauragės apskrityje. Nors oficialiai prekybos žmonėmis atvejų Tauragėje nefiksuota penkerius metus, specialistai akcentavo, kad tai nebūtinai reiškia problemos nebuvimą.

    Anot pristatytos informacijos, per praėjusius metus pagalba suteikta aštuoniems asmenims. Tai rodo, kad žmonės vis dar susiduria su išnaudojimo rizikomis, o pagalbos grandis regione turi veikti ne tik reaguodama į nusikaltimus, bet ir užkardydama juos ankstyvoje stadijoje.

    Kas labiausiai pažeidžiami ir kur kyla rizika?

    Institucijų atstovai įvardijo pagrindines rizikos grupes: bedarbius, priklausomybių turinčius asmenis, jaunuolius ir vienišas mamas. Pabrėžta, kad didesnė rizika atsiranda, kai žmogus yra socialiai pažeidžiamas, neturi stabilios gyvenamosios vietos ar pajamų, patiria skolas ar priklausomybes.

    Didžiausia rizika išskirta žemės ūkio, statybų, maitinimo, pramogų ir transporto sektoriuose. Šiose srityse dažniau pasitaiko neformalūs susitarimai, sezoninis darbas, tarpininkavimas, o tai sudaro prielaidas darbo išnaudojimui, dokumentų sulaikymui ar manipuliacijai žmogaus pažeidžiamumu.

    Tarp aptartų iššūkių minėtas prevencinių priemonių trūkumas regione, specialisto, nuosekliai dirbančio prekybos žmonėmis srityje, nebuvimas, ribotos laikino apgyvendinimo galimybės ir visuomenės informuotumo stoka. Dėl to dalis atvejų gali likti nepastebėti, o nukentėję žmonės pagalbos ieškoti per vėlai.

    Specialistai akcentavo, kad prekyba žmonėmis dažnai slepiasi po iš pirmo žvilgsnio teisėto darbo ar paslaugų pasiūlymo forma. Dėl to itin svarbūs aiškūs atpažinimo signalai, aktyvus institucijų keitimasis informacija ir praktinės pagalbos keliai, kuriuos žmogus suprastų iš karto.

    „STROM“ gairės: ką jos keičia savivaldybėms?

    Susitikimo metu dr. Dalia Puidokienė pristatė „STROM“ projekto gaires savivaldybėms, skirtas stiprinti Baltijos šalių atsparumą prekybai žmonėmis. Gairėse numatytos priemonės apima rizikos situacijų atpažinimą, prevencijos organizavimą, pagalbos teikimo užtikrinimą ir bendradarbiavimo stiprinimą.

    Akcentuota, kad tokios gairės savivaldybėms padeda susitarti dėl aiškaus veiksmų algoritmo, kai kyla įtarimų dėl išnaudojimo. Praktikoje tai reiškia greitesnį nukentėjusio asmens nukreipimą į pagalbą, geresnę institucijų koordinaciją ir mažesnę tikimybę, kad žmogus liks vienas su problema.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad prevencija regione turi būti nuolatinė, o ne epizodinė, ir apimti ne tik informavimą, bet ir konkrečius sprendimus dėl paslaugų prieinamumo. Taip pat pabrėžta, kad prekybos žmonėmis tema reikalauja jautraus darbo su pažeidžiamais žmonėmis, užtikrinant saugumą, konfidencialumą ir ilgalaikę pagalbą.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė 72 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje

    Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė 72 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje

    Pagalba arčiau žmonių

    Projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA), skirtas prevencinei psichosocialinei pagalbai šeimoms ir asmenims, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Programa finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, o jos bendra vertė siekia 60 mln. eurų.

    Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, o jo tikslas – kad pagalba būtų prieinama ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse. Dėmesys skiriamas ankstyvai intervencijai, kai sunkumus dar galima spręsti greičiau ir paprasčiau.

    Kokios paslaugos teikiamos?

    Paslaugų paketas apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją ir vaikų bei paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Pagalba teikiama nemokamai, o žmogus ar šeima gali gauti kelias skirtingas paslaugas, jei jos tarpusavyje papildo viena kitą.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai – psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti. Tokia sudėtis leidžia spręsti ne vieną konkretų klausimą, o visą situaciją – nuo emocinės savijautos iki santykių ir kasdienio funkcionavimo.

    Rezultatai ir apimtys

    Pagal Centrinių projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais atliktų apklausų duomenis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigė, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti jų problemas. Dažniausiai žmonės išskiria specialistų profesionalumą ir praktiškus patarimus, kuriuos galima pritaikyti kasdien.

    Skelbiama, kad kas mėnesį skirtinguose miestuose surengiama apie 1 000 veiklų, o per dalį projekto laikotarpio suteikta beveik 900 000 paslaugų valandų. Siekiant, kad pagalba pasiektų ir sunkiau ją gaunančius žmones, kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ar užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų metu.

    Projekte daug dėmesio skiriama dažniausioms krizėms, su kuriomis susiduria šeimos: skyryboms, santykių įtampai, priklausomybių pasekmėms, pogimdyminės depresijos rizikai, vienišumui ir vaikų bei paauglių emocinio atsparumo stiprinimui. Šios temos aktualios visoms savivaldybėms, todėl paslaugų tinklas kuriamas taip, kad būtų pritaikomas vietos poreikiams.

    Programa įgyvendinama su plačiu partnerių tinklu, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir metodinę pagalbą teikiančiomis organizacijomis. Kreiptis dėl paslaugų galima per savivaldybėse veikiančius Bendruomeninius šeimos namus, kurie koordinuoja pagalbos suteikimą vietoje.

  • JAV ruošia draudimą kiniškiems prijungtiems automobiliams: įsigalios nuo 2027, baimė – dėl duomenų

    JAV ruošia draudimą kiniškiems prijungtiems automobiliams: įsigalios nuo 2027, baimė – dėl duomenų

    JAV Kongrese pristatytas įstatymo projektas, kuriuo siūloma uždrausti Kinijoje pagamintus prijungtus automobilius, taip pat su jais susijusią programinę ir techninę įrangą JAV rinkoje. Iniciatyvą pateikė abiejų partijų atstovai iš Mičigano, argumentuodami nacionalinio saugumo ir duomenų apsaugos rizikomis.

    Projektas numato, kad apribojimai prijungtų automobilių programinei įrangai įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną, o techninei įrangai – 2030 metų sausio 1 dieną. Taip pat siūloma analogiškas nuostatas taikyti transporto technologijoms iš Rusijos, Šiaurės Korėjos ir Irano.

    Kas yra prijungtas automobilis?

    Prijungti automobiliai – tai transporto priemonės, turinčios interneto ryšį ir belaidę sąsają, leidžiančią keistis duomenimis su kitomis sistemomis. Šios funkcijos naudojamos navigacijai, nuotoliniams atnaujinimams, pagalbos kelyje paslaugoms ir pažangioms saugos sistemoms.

    Įstatymo šalininkai teigia, kad tokios technologijos gali gerinti eismo saugą, tačiau kartu jos sukuria naujus kibernetinio saugumo taikinius. Kritikai pabrėžia, kad duomenys apie judėjimą, vietą, ryšius ir vairavimo įpročius gali būti jautrūs, o jų valdymas priklauso nuo tiekimo grandinės ir programinės įrangos kilmės.

    Kodėl taikinys – Kinija?

    Pagrindinis argumentas – galimybė, kad užsienio gamintojų technologijos galėtų būti panaudotos duomenų rinkimui ar nuotoliniam poveikiui sistemoms. JAV teisėkūros iniciatoriai akcentuoja ir platesnį ekonominį kontekstą: baiminamasi, kad stipriai subsidijuojami Kinijos gamintojai galėtų agresyviai mažinti kainas ir spausti JAV pramonės bazę.

    „Mes nekonkuruojame vienodomis sąlygomis, kai Kinija subsidijuoja gamintojus, manipuliuoja valiuta ir naudojasi priverstiniu darbu. Tai nėra sąžininga konkurencija“, – sakė Debbie Dingell.

    Siūlymas pateiktas tuo metu, kai JAV politikoje tęsiasi diskusijos dėl to, ar ir kokiomis sąlygomis Kinijos automobilių gamintojai galėtų veikti JAV, įskaitant gamyklų statybą ir darbuotojų įdarbinimą vietoje. Dalis įstatymų leidėjų siekia aiškiai įtvirtinti taisykles, kurios ribotų prieigą prie rinkos, kol nėra užtikrintas technologijų ir duomenų saugumas.