CP v2

Blog

  • Trumpo spaudimas saulės pramonei: JAV fotovoltikos gamykloms stringa finansavimas ir draudimas

    JAV saulės energetikos sektoriuje daugėja įtampos: dalis didžiųjų fotovoltikos įmonių, bankų ir draudikų pristabdė bendradarbiavimą su naujai pastatytomis saulės modulių gamyklomis. Pagrindinė priežastis – neapibrėžtumas, ar ryšiai su Kinijos tiekimo grandinėmis gali užkirsti kelią gauti švarios energijos subsidijas.

    Šis atsargumas pirmiausia paliečia gamyklas, kurios buvo pastatytos ar išplėtotos bendrovėms, turinčioms Kinijos kapitalo, technologijų ar įrangos sąsajų. Rinkos dalyviai baiminasi, kad griežtesnė JAV politika Kinijos atžvilgiu gali pakeisti taisyklių taikymą, todėl finansuotojai ir draudikai neskuba prisiimti rizikos.

    Neapibrėžtumas stabdo projektus

    Neaiškumas dėl subsidijų ir mokesčių lengvatų taikymo daro tiesioginę įtaką projektų bankiniam finansavimui, nes saulės elektrinių plėtra JAV dažnai remiasi ilgalaikėmis paskolomis, draudimo apsauga ir mokesčių kreditų sandoriais. Kai šios grandys stringa, vėluoja ir naujų elektrinių bei energijos kaupimo projektų sprendimai.

    „Tai pristabdo finansavimą skubiai reikalingiems saulės energijos ir energijos kaupimo projektams“, – sakė teisės firmos Norton Rose Fulbright atstovas Keithas Martinas.

    Situacija sutampa su platesniais Donaldo Trumpo administracijos veiksmais, kuriais siekiama riboti Kinijos įmonių prieigą prie JAV rinkos ir mažinti valstybės paramą žaliajai energetikai. Tačiau rinkoje vis dažniau keliama rizika, kad tokia kryptis gali turėti priešingą efektą: pristabdyti gamybos plėtrą, investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą.

    Kinijos dominavimas tiekimo grandinėse

    Fotovoltikos sektorius yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip sudėtinga greitai atsieti JAV pramonę nuo pasaulinių tiekimo grandinių, kuriose Kinija užima dominuojančią padėtį. Dalis JAV veikiančių gamyklų priklauso nuo kinų kilmės įrangos, komponentų ar technologinių sprendimų, todėl bet kokie papildomi ribojimai kelia veiklos tęstinumo ir atitikties klausimus.

    Reguliuotojams tai tampa dilema: siekiant mažinti priklausomybę nuo Kinijos ir riboti rizikas nacionaliniam saugumui, tuo pačiu nenorima smogti vietos gamintojams, kurie dar tik stiprina pajėgumus. Praktikoje tai reiškia, kad net ir JAV teritorijoje veikiantys projektai gali susidurti su didesnėmis finansavimo sąnaudomis, griežtesnėmis draudimo sąlygomis ar investuotojų laukimo režimu.

    Kas toliau laukia saulės energijos JAV?

    Įtampa saulės energetikoje išryškėja tuo metu, kai elektros paklausą kelia augantys duomenų centrų poreikiai, o vartotojai jautriai reaguoja į komunalinių paslaugų kainas. Jei finansavimo ir draudimo stabdžiai užsitęs, JAV gali būti sunkiau greitai didinti saulės elektrinių ir energijos kaupimo apimtis, net jei technologijos pinga ir projektų potencialas išlieka didelis.

    Rinkos dalyviai tikisi aiškesnių taisyklių dėl to, kaip vertinami ryšiai su Kinija, ir kokie kriterijai lems teisę į paramą. Kol kas, esant politinei rizikai, dalis sprendimų atidedama, o tai gali sulėtinti planuotą gamybos ir įrengimų bumą.

  • Toyota įspėja dėl pelno kritimo: karo Artimuosiuose Rytuose ir muitų kaina gali būti milijardai

    Didžiausias Japonijos automobilių gamintojas Toyota paskelbė 2025–2026 finansinių metų, pasibaigusių kovo 31 dieną, rezultatus: konsoliduotos pajamos augo, tačiau metų pabaigos ketvirtis signalizuoja didesnį spaudimą pelningumui. Bendrovė įspėja, kad artimiausiais ketvirčiais gali prasidėti sudėtingesnis laikotarpis dėl geopolitinių ir prekybos veiksnių.

    Toyota nurodė, kad per finansinius metus konsoliduotos pajamos siekė 50,7 trilijono Japonijos jenų, o grynasis pelnas, priskirtas patronuojančios bendrovės akcininkams, sudarė 3,85 trilijono jenų. Perskaičiavus pagal nurodytus dolerio ekvivalentus, tai atitinka maždaug 298 milijardus eurų pajamų ir apie 23 milijardus eurų grynojo pelno.

    Kas spaudžia pelną?

    Didžiausias nuokrypis matomas metų pabaigoje: sausio–kovo ketvirčio grynasis pelnas krito iki 569,4 milijardo jenų, arba maždaug 3,4 milijardo eurų. Tai yra apie 50 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, todėl bendrovė pripažįsta, kad sąnaudų ir tiekimo grandinės rizikos jau materializuojasi.

    Toyota savo prognozėse išskiria kelis veiksnius, kurie gali pabloginti rezultatus per artimiausius 12 mėnesių. Tarp svarbiausių įvardijami brangstantys žaliavų ir komponentų pirkimai, vėluojantys pristatymai, išaugusios logistikos sąnaudos ir galimas automobilių pardavimų mažėjimas.

    „Daugiausia šių finansinių metų nuostolių lems didesnės medžiagų pirkimo sąnaudos, o likusią dalį sudarys tiekimo vėlavimai ir transporto kaštų augimas. Tai lydės automobilių pardavimų mažėjimas“, – sakė Toyota finansinių rezultatų pristatyme bendrovės atstovas Akanori Azuma.

    Bendrovė taip pat pažymi, kad dalį spaudimo maržoms kuria įsipareigojimas padėti tiekėjams padengti išaugusias sąnaudas. Tokia strategija gali stabilizuoti tiekimo grandinę, tačiau trumpuoju laikotarpiu mažina pelningumą, ypač kai rinkoje išlieka kainų konkurencija.

    Artimųjų Rytų karas ir JAV muitai

    Toyota vertinimu, karo Artimuosiuose Rytuose pasekmės reikšmingai veikia tiek paklausą, tiek tiekimo ir transporto grandines. Regionas bendrovei laikomas svarbiu, ypač didesnių SUV modelių segmente, o užsitęsęs konfliktas, pasak įmonės, praktiškai sustabdė pardavimus dalyje rinkų.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia JAV prekybos politika ir muitai automobiliams, kurie gali turėti tiesioginį poveikį kainodarai ir paklausai. Toyota pabrėžia, kad tokie išoriniai veiksniai vienu metu didina sąnaudas ir riboja galimybes pilnai jas perkelti pirkėjams, todėl pelno prognozėse atsiranda didesnė rizikos premija.

    Remiantis bendrovės pateiktu vertinimu, metinis pelno kritimas gali siekti apie 20 proc., o tai reikštų maždaug 3,9 milijardo eurų sumažėjimą. Tokio masto pokytis automobilių pramonėje paprastai signalizuoja ne vien vienkartinį šoką, bet ir būtinybę greitai peržiūrėti kaštų struktūrą.

    Kinijos konkurencija ir naujo vadovo užduotys

    Toyota akcentuoja Kinijos rinkos svarbą, tačiau pripažįsta prarandanti pozicijas vietiniams gamintojams. Pastarieji konkurenciją dažnai grindžia agresyvesne kainodara ir dažnesniais naujų modelių pristatymais, todėl tarptautiniams prekių ženklams tampa sunkiau išlaikyti ankstesnius pardavimų mastus.

    Įmonė nurodo, kad naujasis Toyota Motor vadovas Kenta Kon turi spręsti kelis strateginius uždavinius vienu metu: mažinti gamybos kaštus, ieškoti efektyvumo visoje tiekimo grandinėje ir parengti modelių planą, kuris amortizuotų pardavimų kritimą. Praktikoje tai reiškia ir griežtesnį investicijų prioritetų pasirinkimą, ir greitesnius sprendimus dėl produktų portfelio regionuose, kur konkurencija aštriausia.

    Artimiausi ketvirčiai parodys, ar Toyota pavyks subalansuoti sąnaudų augimą, geopolitinę riziką ir prekybos barjerus, kartu išlaikant konkurencingumą pagrindinėse rinkose. Investuotojams ir rinkai svarbiausia bus, ar prognozuojami iššūkiai virs laikinu nuosmukiu, ar ilgesnio persitvarkymo pradžia.

  • Lenkija nori tapti oro krovinių centru: kodėl 1,4 proc. ES dalis vis dar išsprūsta?

    Lenkija vis dažniau minima kaip šalis, galinti sustiprinti savo vaidmenį oro krovinių logistikoje: turi naujų terminalų, palankią geografinę padėtį ir augantį vežėjų bei siuntėjų susidomėjimą. Tačiau sektoriaus atstovai perspėja, kad dalis krovinių ir toliau bus nukreipiama į užsienį, jei valstybė nepaspartins procedūrų ir nepagerins reguliavimo.

    Europos oro uostų duomenys rodo, kad 2025 metais oro krovinių apimtys Europoje augo, o visoje Europos Sąjungoje perkrauta beveik 15 mln. tonų. Tuo pat metu Lenkijos dalis išlieka nedidelė ir sudaro apie 1,4 proc. bendro ES oro krovinių srauto, todėl šalis pagal mastą vis dar atsilieka nuo didžiųjų Vakarų Europos centrų.

    Kodėl kroviniai „išvažiuoja“ į užsienį

    Rinkos dalyviai kaip vieną svarbiausių kliūčių įvardija sudėtingas muitines ir mokesčių administravimo procedūras. Dėl ilgų ir ne visada prognozuojamų procesų dalis siuntų vietoje aptarnavimo Lenkijoje pasirenkama tvarkyti kaimyninėse šalyse, ypač ten, kur procedūros laikomos greitesnėmis.

    Lenkijos infrastruktūros viceministras Maciejus Lasekas yra pripažinęs, kad dalis problemų susijusi ne vien su transporto politika, o ir su finansų administravimu. Pasak jo, vyksta dialogas ir darbas darbo grupėse, tačiau verslas tikisi greitesnių sprendimų, nes prarandami srautai reiškia prarastas pajamas ir konkurencingumą.

    „Kalba eina ne tik apie muitines, bet ir apie atidėtą PVM. Pokyčiams reikia laiko, kurio praktiškai neturime, nes dėl dabartinių procedūrų kroviniai įforminami ne Lenkijoje“, – sakė Maciejus Lasekas.

    Daugiau skrydžių ir lankstesnės taisyklės

    Oro krovinių plėtra dažnai priklauso nuo to, kiek šalis turi tarptautinių maršrutų, nes didelė dalis krovinių keliauja keleiviniais orlaiviais. Todėl aviacijos sektorius pabrėžia, kad skrydžių tinklo plėtra automatiškai didina ir krovinių „prijungiamumą“ prie pasaulinių tiekimo grandinių.

    Logistikos atstovai taip pat ragina liberalizuoti kai kurias reguliacines nuostatas ir atnaujinti senas dvišales aviacijos sutartis, kurios riboja naujų maršrutų atidarymą. Verslo požiūriu, kuo daugiau vežėjų gali lanksčiai planuoti skrydžius ir krovinių operacijas, tuo didesnė tikimybė, kad srautai liks šalies oro uostuose.

    Susidomėjimas iš Azijos auga, bet trūksta lėktuvų

    Lenkijos krovinių aptarnavimo bendrovės teigia, kad užklausų iš Azijos vežėjų netrūksta, o šalies oro uostai vertinami kaip patrauklūs regionui. Vis dėlto praktinė kliūtis yra pasaulinis krovininių orlaivių trūkumas ir ilgi naujų lėktuvų pristatymo terminai, todėl dalis planų nukeliami į šio dešimtmečio pabaigą.

    Rinkoje juntama ir platesnė tendencija: e. prekybos srautai bei tiekimo grandinių persitvarkymas po pandemijos išaugino poreikį greitesniam pristatymui, tačiau kartu padidino spaudimą oro uostams, vežėjams ir valstybinėms institucijoms veikti kaip vienai sistemai. Be prognozuojamo reguliavimo ir aiškių taisyklių investicijos į terminalus ne visada virsta realiu krovinių augimu.

    Lenkijos tikslas tapti regioniniu oro krovinių centru remiasi ir infrastruktūros plėtra. Valstybės ir oro uostų valdytojai kalba apie didesnius pajėgumus ateityje, tačiau rinka akcentuoja, kad vien terminalų neužtenka: lemiami bus greitesni procesai, daugiau skrydžių ir konkurencingos sąlygos vežėjams.

  • Katovicų MCK ir „Spodek“ per 10 metų tapo renginių verslo varikliu: per metus – 700 renginių

    Katovicuose esantys Tarptautinis kongresų centras (MCK) ir arena „Spodek“ per pastarąjį dešimtmetį iš miesto simbolių virto viena svarbiausių renginių industrijos platformų Vidurio Europoje. Kompleksą valdo bendrovė „PTWP Event Center“, šiemet mininti 10 metų veiklos šiame objekte, o pati „Spodek“ arena skaičiuoja 55-uosius metus.

    Operatoriaus duomenimis, šiandien abiejų erdvių kalendoriuje – daugiau nei 700 renginių per metus, o lankytojų skaičius viršija 1 000 000. Per 2016–2025 metų laikotarpį čia surengta apie 4 000 renginių, kuriuose apsilankė beveik 8 000 000 dalyvių.

    Kas traukia organizatorius?

    MCK ir „Spodek“ priima labai skirtingus formatus – nuo ekonomikos kongresų ir verslo parodų iki koncertų, sporto varžybų, festivalių ir socialinių iniciatyvų. Toks programos įvairumas leidžia komplekso užimtumą palaikyti visus metus ir mažina priklausomybę nuo vienos rinkos nišos.

    Renginių sektoriuje tai svarbu ir dėl besikeičiančių organizatorių poreikių: dalis konferencijų grįžta į gyvą formatą, tačiau kartu auga hibridinių renginių paklausa, keliami griežtesni technologiniai ir logistiniai reikalavimai. Didelės, lengvai transformuojamos erdvės ir patogi miesto infrastruktūra tampa konkurenciniu pranašumu.

    Poveikis miestui ir regionui

    Dideli renginiai reiškia ne tik pilnas sales – jie sukuria srautus viešbučiams, restoranams, transportui, techninėms paslaugoms ir mažmeninei prekybai. Tokie kompleksai paprastai veikia kaip multiplikatorius: kuo tankesnis renginių kalendorius, tuo stabilesnės pajamos susijusiems sektoriams.

    Katovicų atvejis dažnai minimas kaip platesnės regiono transformacijos pavyzdys, kai miestas, ilgai sietas su pramone, stiprina reputaciją kaip diskusijų apie ekonomiką, naujas technologijas ir ateities pramonę centras. Tai svarbu ir talentų pritraukimui, ir investicinei aplinkai, nes tarptautiniai renginiai didina miesto matomumą.

    Autorių renginiai ir tvarumo kryptis

    Didelę komplekso programos dalį sudaro „PTWP“ grupės organizuojami renginiai, tarp jų – Europos ekonomikos kongresas, tapęs vienu reikšmingiausių ekonomikos debatų formatų Lenkijoje ir regione. Kartu vystomi ir naujesni renginiai, orientuoti į kibernetinį saugumą, pramonės pokyčius, mobilumą bei kitas sparčiai besikeičiančias sritis.

    Pastaraisiais metais renginių rinkoje ryškėja dar viena kryptis – tvarumas, kurį vis dažniau vertina tiek renginių užsakovai, tiek dalyviai. Kompleksas deklaruoja naudojantis atsinaujinančią energiją, diegiantis energiją taupantį LED apšvietimą ir fotovoltinius sprendimus, o 2024 metais buvo įvertintas apdovanojimu už „žalią“ objektą.

    Artimiausiais mėnesiais Katovicų MCK ir „Spodek“ planuoja toliau pildyti kalendorių verslo renginiais, taip pat sporto varžybomis ir dideliais koncertais. Toks įvairiapusis modelis tampa vis dažnesniu pasirinkimu miestuose, siekiančiuose iš renginių ekonomikos gauti ilgalaikę, o ne vien sezoninę naudą.

  • Varšuvos birža po įtampos fone: KGHM ir Orlen atsilaikė, WIG20 smuko 1,59 proc.

    Varšuvos biržoje savaitės pabaigą pažymėjo bendras akcijų pigimas, o investuotojų nuotaikas ir toliau veikė užsitęsusi JAV ir Irano karo įtampa. Rinkoje daugiausia dėmesio teko žaliavoms, nes naftos, dujų ir tauriųjų metalų kainų svyravimai iš karto atsispindi didžiausių sektoriaus bendrovių vertinimuose.

    Penktadienio prekyboje pagrindinis indeksas WIG20 krito 1,59 proc. iki 3 535,94 punkto, platesnis WIG smuko 1,57 proc. iki 130 226,11 punkto. Vidutinių bendrovių indeksas mWIG siekė 9 068,23 punkto, o bendra rinkos kryptis rodė didesnį atsargumą nei savaitės viduryje.

    KGHM ir Orlen išsiskyrė augimu

    Tarp didžiausių WIG20 bendrovių išsiskyrė dvi: KGHM akcijos kilo 1,39 proc. iki 338,65 zloto, o Orlen brango 0,21 proc. iki 140,30 zloto. Perskaičiavus pagal apytikslį 4,3 zloto už eurą kursą, tai atitinka maždaug 78,8 euro už KGHM ir 32,6 euro už Orlen akciją.

    Likusi didžioji indekso dalis fiksavo nuosmukį, o spaudimas buvo juntamas tiek finansų, tiek vartojimo, tiek energetikos segmentuose. Tokia struktūra rodo, kad investuotojai rinkosi aiškesnį ryšį su žaliavų ciklu turinčias pozicijas, o kitose srityse mažino riziką.

    Aktyviausiai prekiauta bankais

    Didžiausia apyvarta išsiskyrė Alior Bank: apie 254,46 mln. zlotų, tai yra maždaug 59 mln. eurų. Toliau rikiavosi KGHM su maždaug 233,64 mln. zlotų, arba apie 54 mln. eurų, taip pat Dino Polska, LPP ir PKO BP.

    Bendra akcijų rinkos apyvarta siekė 2,123 mlrd. zlotų, tai yra apie 494 mln. eurų. Palyginimui, aktyvesnę prekybą birža matė savaitės pradžioje, kai apyvarta buvo virš 2,9 mlrd. zlotų, arba apie 674 mln. eurų, tačiau vėliau dėl geopolitinių signalų rinka grįžo į gynybinį režimą.

    Rinkos plotis ir naujoko spaudimas

    Prekybos dieną brango 112 bendrovių akcijos, pigo 198, o 91 nekito, todėl bendras rinkos plotis buvo neigiamas. Tai paprastai signalizuoja ne vien atskirų sektorių judėjimą, o platesnį rizikos mažinimą.

    Dėmesio sulaukė ir naujokė Rex Concepts, kurios akcijų kaina po debiuto krito: nuo 14 zlotų emisijos kainos iki 13,60 zloto pirmos dienos pabaigoje, o vėliau dar 2,94 proc. iki 13,20 zloto. Tai atitinka kritimą nuo maždaug 3,26 euro iki 3,07 euro, ir rodo, kad investuotojai pirminėje rinkoje taip pat tapo atsargesni.

    Artimiausiu metu Varšuvos biržos kryptį, tikėtina, lems ne tik įmonių rezultatai, bet ir žaliavų kainų dinamika bei signalai apie konflikto Artimuosiuose Rytuose deeskalaciją. Kol aiškumo mažai, rinkoje dažniau matomas selektyvus pasirinkimas ir didesnis jautrumas naujienų srautui.

  • Permainos „Grupa Azoty“ Pułavų stebėtojų taryboje: į ją paskirtas Valstybės turto ministerijos atstovas

    „Grupa Azoty“ priklausančios bendrovės „Zakłady Azotowe Puławy“ stebėtojų taryboje įvyko permainų. Įmonė pranešė, kad už valstybės turto valdymą atsakinga Lenkijos ministerija atšaukė vieną tarybos narę ir paskyrė naują atstovą.

    Pasak bendrovės, iš stebėtojų tarybos buvo atšaukta Katarzyna Prus. Tuo pačiu sprendimu į tarybą nuo 2026 metų gegužės 9 dienos paskirtas Piotras Stefańskis.

    Kas yra naujasis tarybos narys

    P. Stefańskis šiuo metu dirba Lenkijos Valstybės turto ministerijoje ir vadovauja Nadzoro II departamentui. Jo atsakomybės sritys siejamos su valstybės valdomų ar valstybės kapitalo turinčių įmonių priežiūra, įskaitant akcininko teisių įgyvendinimą.

    Bendrovės teigimu, jis turi daugiau nei 19 metų patirtį viešajame sektoriuje, iš jų daugiau nei 10 metų vadovaujančiose pareigose. Taip pat nurodoma, kad reikšmingą karjeros dalį jis dirbo su savivaldos įmonių savininko priežiūra, strateginiu planavimu ir ekonominėmis bei finansinėmis analizėmis.

    Ką tokie pokyčiai gali reikšti įmonei

    Stebėtojų tarybos sudėtis valstybės įtaką turinčiose įmonėse dažnai keičiasi priklausomai nuo savininko lūkesčių ir valdymo prioritetų. Tokie paskyrimai paprastai signalizuoja siekį sustiprinti akcininko kontrolę, aiškiau apibrėžti valdymo tikslus arba peržiūrėti strateginius sprendimus.

    „Grupa Azoty“ ir jos gamykloms svarbus kontekstas išlieka energetikos ir žaliavų kainų svyravimai, ypač dujų, kurios yra esminė trąšų gamybos sąnaudų dalis. Todėl priežiūros institucijų dėmesys finansiniam atsparumui, investicijų drausmei ir rizikų valdymui pastaraisiais metais yra padidėjęs.

    Įmonė taip pat pranešė, kad P. Stefańskis yra baigęs Humboldto universitetą Berlyne, kur studijavo elektroniką ir įgijo magistro inžinieriaus kvalifikaciją.

  • Elektrėnų savivaldybė atnaujino rinkliavas už išorinę reklamą: kiek kainuos leidimas 1 metams

    Elektrėnų savivaldybė pranešė, kad įsigaliojo tarybos sprendimas, kuriuo pakeisti vietinių rinkliavų nuostatai dėl leidimų įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje. Rinkliava taikoma už leidimo išdavimą pageidaujamam laikotarpiui, tačiau ne ilgiau kaip 1 metams.

    Nauja tvarka aktuali verslui ir paslaugų teikėjams, planuojantiems įsirengti reklaminius stendus, skydus ar kitas išorinės reklamos priemones, taip pat atnaujinti jau esamus sprendinius. Savivaldybė pabrėžia, kad leidimas reikalingas ir tais atvejais, kai reklama matoma iš lauko pusės.

    Rinkliavos dydžiai ir taikymas

    Elektrėnų ir Vievio miestuose, kai reklama įrengiama savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose ar patikėjimo teise valdomuose objektuose, rinkliava siekia 29 eurus už 1 kv. m. Ne miestų teritorijose tokiuose objektuose nustatytas 14 eurų už 1 kv. m tarifas.

    Jei išorinė reklama įrengiama objektuose, kurie savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra valdomi patikėjimo teise, taikoma 15 eurų už 1 kv. m rinkliava. Galutinė suma priklausys nuo reklamos ploto ir leidimo laikotarpio, neviršijančio 1 metų.

    Kada iškaba laikoma išorine reklama?

    Remiantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu, iškaba apibrėžiama kaip ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba prekybos ar paslaugų teikimo vietoje įrengiama priemonė, kur pateikiamas pavadinimas, teikiamų paslaugų ar parduodamų prekių informacija. Tokia informacija gali būti pateikiama ir ant pastato sienos, langų ar durų.

    Išorinė reklama – tai reklama, kurios pateikimo priemonės yra ne patalpose, pavyzdžiui, stenduose, skyduose, ant pastatų ar transporto priemonių. Išorine reklama laikoma ir patalpose įrengta reklama, jei ji matoma iš lauko pusės, taip pat iškaboje pateikiama informacija.

    Kur kreiptis dėl leidimo?

    Norint gauti leidimą įrengti išorinę reklamą, savivaldybėje prašymas teikiamas Architektūros ir kraštotvarkos skyriui. Paraišką galima pateikti tiesiogiai, registruotu laišku arba per Elektroninius valdžios vartus, kartu pateikiant dokumentus, numatytus savivaldybės patvirtintoje leidimų išdavimo tvarkoje.

    Savivaldybė primena, kad įrengus išorinę reklamą be leidimo gali būti pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Verslui rekomenduojama iš anksto įsivertinti, ar planuojamas sprendinys priskirtinas išorinei reklamai, ir pasirūpinti leidimu prieš įrengimą.

  • Vilniaus regiono aikštelėse vėl nemokamai priims izoliacinių medžiagų atliekas: limitai ir sąlygos

    Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras praneša, kad Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse nuo gegužės 2 dienos izoliacinių medžiagų atliekos gyventojams vėl priimamos nemokamai. Nemokamas priėmimas taikomas su metiniais limitais, kurie skirti fiziniams asmenims.

    Gyventojai nemokamai gali pristatyti gipso kartono plokščių atliekas, tačiau per metus taikomas 250 kilogramų limitas vienam gyventojui. Polistirolo, akmens vatos ar stiklo vatos atliekų nemokamas limitas mažesnis ir siekia 25 kilogramus per metus vienam gyventojui.

    Iki šio sprendimo nuo 2026 metų pradžios galiojo apmokestinimas, kai už dalį izoliacinių medžiagų atliekų gyventojams reikėjo mokėti 0,19 euro už kilogramą. VAATC nurodo, kad tvarkos peržiūrą paskatino pastebėtas tokių atliekų augimas mišrių komunalinių atliekų sraute.

    Pasak centro, izoliacinės medžiagos dažnai nėra perdirbamos, o jų apdorojimas reikalauja atskiro ir sudėtingesnio proceso nei dalies kitų statybinių atliekų. Dėl to gyventojams rekomenduojama izoliacines atliekas atskirti nuo kitų statybos ir remonto atliekų dar jų susidarymo vietoje, kad jos nepatektų į netinkamus konteinerius.

    VAATC duomenimis, per 2025 metus jo valdomame didelių gabaritų aikštelių tinkle surinkta beveik 30 000 tonų atliekų. Iš šio srauto izoliacinių medžiagų atliekos sudarė apie 20 proc., tai yra apie 6 500 tonų.

    Prieš vykstant į aikštelę gyventojams patariama pasitikrinti konkrečios vietos priėmimo sąlygas, galiojančius limitus ir atliekų priėmimo reikalavimus. VAATC taip pat ragina, kilus klausimams, iš anksto pasikonsultuoti su pasirinktos aikštelės darbuotojais.

  • Vytauto Didžiojo metams ruošiama programa: Kultūros ministerija kviečia teikti idėjas iki birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija pradeda pasirengimą 2030 metų Vytauto Didžiojo metų minėjimo programai ir kviečia visuomenę teikti siūlymus. Į procesą raginamos įsitraukti institucijos, organizacijos, bendruomenės ir pavieniai iniciatyvų autoriai.

    Seimas 2030 metus yra paskelbęs Vytauto Didžiojo metais, nes tais metais sukaks 600 metų nuo valdovo mirties. Ministerijos teigimu, tai proga ne tik prisiminti istorinę asmenybę, bet ir aktualizuoti valstybingumo tradicijas bei istorijos pažinimą.

    „Siekiame, kad šios sukakties minėjimas būtų gyvas, įtraukus ir prasmingas, todėl kviečiame visuomenę aktyviai teikti savo idėjas ir pasiūlymus“, – sakė kultūros viceministrė Renata Kurmin.

    Pasak ministerijos, programa turėtų apimti skirtingo formato iniciatyvas: kultūrinius renginius, edukacinius projektus, parodas, mokslines konferencijas, bendruomenines veiklas Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat numatoma vietos tęstiniams, visos valstybės mastu reikšmingiems projektams.

    Rengiant programą akcentuojama Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpio reikšmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raidai. Šiuo laikotarpiu valstybė stiprino ryšius su krikščioniškąja Europa, didino politinę įtaką regione, o įvairių tautinių ir religinių bendruomenių sambūvis tapo svarbia daugiakultūrės tradicijos dalimi.

    Kultūros ministerija nurodo, kad siūlymai turėtų būti orientuoti į pasirengimą 2029–2030 metais vyksiančioms veikloms. Teikiant idėjas prašoma įvardyti galimus finansavimo šaltinius ir atsakingus vykdytojus, kad planavimas būtų realistiškas ir įgyvendinamas.

    Programą ministerija rengia kartu su sudaryta darbo grupe, o galutinis dokumentas turėtų būti teikiamas tvirtinti Vyriausybei 2026 metais. Siūlymų laukiama iki 2026 metų birželio 1 dienos.

  • Europos Komisija nutraukė šnipinėjimo tyrimą: Várhelyi lieka komisaru nepaisant įtarimų

    Europos Komisija nutraukė šnipinėjimo tyrimą: Várhelyi lieka komisaru nepaisant įtarimų

    Komisijos tyrimas baigtas

    Europos Komisija pranešė užbaigusi vidinį tyrimą dėl galimo Vengrijos žvalgybos tinklo Briuselyje ir nurodė neradusi įrodymų, kad būtų galima priskirti asmeninę atsakomybę Vengrijos eurokomisarui Olivér Várhelyi.

    Komisijos sprendimu byla uždaroma, o Várhelyi gali toliau eiti Europos Komisijos nario, atsakingo už sveikatą ir gyvūnų gerovę, pareigas.

    Komisija aiškino, kad tiriant buvo vertinta turima informacija ir panaudotos institucijos dispozicijoje esančios vidinės priemonės. Vis dėlto, pasak institucijos, jos neleidžia nustatyti platesnio įsitraukimo nei patys žvalgybos pareigūnai, minimi įtarimuose.

    „Remiantis per šį tyrimą surinkta informacija ir priemonėmis, kurias turime Komisijoje, neįmanoma priskirti individualios atsakomybės ar įsitraukimo daugiau nei patiems žvalgybos pareigūnams“, – sakė Europos Komisijos atstovas Balázs Ujvári.

    Apie ką buvo įtarimai

    Istorija į viešumą iškilo po to, kai keli žiniasklaidos kanalai skelbė, jog Vengrijos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungai Briuselyje galėjo veikti žvalgybos pareigūnų tinklas, prisidengęs diplomatine veikla.

    Teigta, kad 2012–2018 metais šio tinklo taikiniu galėjo tapti Europos Komisijoje dirbę vengrų piliečiai: esą buvo siekiama gauti jautrių dokumentų, susijusių su Vengrija, ir užmegzti ryšius su pareigūnais.

    Komisija nurodė neradusi duomenų, kad Europos Komisijos darbuotojai būtų buvę sėkmingai užverbuoti. Tai tapo vienu iš pagrindinių argumentų, kodėl tyrimas užbaigtas be asmeninių kaltinimų Komisijos viduje dirbusiems asmenims.

    Kodėl minimas Várhelyi

    Olivér Várhelyi pavardė tyrime išryškėjo dėl jo ankstesnių pareigų: 2015–2019 metais jis buvo Vengrijos ambasadorius Europos Sąjungoje, t. y. dalį laikotarpio, kuriam taikyti įtarimai.

    Vėliau jis buvo paskirtas eurokomisaru, o viešojoje erdvėje dažnai įvardijamas kaip artimas buvusio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno aplinkos žmogus.

    Dar anksčiau Várhelyi neigė žinojęs apie tariamo tinklo veiklą ir nurodė, kad nebuvo informuotas apie tokius veiksmus. Komisijos išvada reiškia, kad formalios kliūtys jam tęsti darbą šiuo metu nenustatytos.

    Sprendimas paskelbtas politiniu požiūriu jautriu metu, Vengrijoje formuojantis naujai valdžiai po rinkimų. Tai didina dėmesį Briuselio ir Budapešto santykiams, kuriuos pastarąjį dešimtmetį lydėjo aštrūs ginčai dėl teisės viršenybės ir demokratinių standartų.