CP v2

Blog

  • Anykščiuose keičiasi valstybinės žemės nuoma: kada savivaldybė perima bendrijų statinius?

    Anykščiuose keičiasi valstybinės žemės nuoma: kada savivaldybė perima bendrijų statinius?

    Anykščių rajono savivaldybės taryba patvirtino naują tvarką, kuri nustato, kaip nutraukiamos valstybinės žemės nuomos sutartys ir kokiais atvejais savivaldybė išperka teisėtai pastatytus statinius bei įrenginius.

    Naujos taisyklės aktualios gyventojams ir energetikos bendrijoms, kurios valstybinėje žemėje turi infrastruktūrą ar kitus objektus, susijusius su jų veikla.

    Kas tiksliai patvirtinta?

    Savivaldybė patvirtino Valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo ir teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių išpirkimo Anykščių rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašą.

    Šis aprašas apibrėžia procedūrą, pagal kurią savivaldybė perima savo nuosavybėn statinius ir įrenginius, esančius valstybinėje žemėje, kai nutraukiamos nuomos sutartys su energetikos bendrijomis.

    Kada pradedamas išpirkimo procesas?

    Išpirkimo procesas inicijuojamas tais atvejais, kai valstybinės žemės nuomos sutartys su energetikos bendrijomis nutraukiamos dėl to, kad bendrijai panaikinamas energetikos bendrijos statusas.

    Tvarka taip pat taikoma, kai nustatoma, jog bendrija nevykdo numatytos veiklos, dėl ko atsiranda pagrindas nutraukti nuomos santykius ir spręsti dėl valstybinėje žemėje esančios infrastruktūros likimo.

    Kodėl tai svarbu bendrijoms ir savivaldybei?

    Savivaldybė nurodo, kad nauju aprašu siekiama užtikrinti skaidresnį procesą ir didesnį teisinį aiškumą, kai nutraukiamos valstybinės žemės nuomos sutartys ir sprendžiama dėl turto perėmimo.

    Praktiškai tai reiškia, kad iš anksto aiškiau apibrėžiami veiksmai, atsakomybės ir principai, kaip infrastruktūra turi būti perimta savivaldybės žinion, jei bendrija nebegali tęsti savo veiklos.

    Gyventojams ir bendrijų nariams tai svarbu dėl galimų pokyčių valdant bendrą turtą, taip pat dėl to, kad nuomos santykių pabaiga gali turėti įtakos projektų tęstinumui ir įsipareigojimų vykdymui.

    Energetikos bendrijoms rekomenduojama įsivertinti, ar jų statusas ir realiai vykdoma veikla atitinka reikalavimus, nes būtent šie aspektai įvardijami kaip esminės priežastys, galinčios lemti sutarties nutraukimą ir turto perėmimo procedūrą.

    Anykščių rajono savivaldybė taip pat pabrėžia, kad tvarka skirta užtikrinti tinkamą turto valdymą ir aiškius sprendimus situacijose, kai valstybinėje žemėje esantys objektai lieka be veiklą vykdančio valdytojo.

    Tekstas parengtas pagal Anykščių rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Anykščių savivaldybė skelbia NT nuomos konkursus: patalpos K. Ladigos g. ir sporto aikštelė

    Anykščių savivaldybė skelbia NT nuomos konkursus: patalpos K. Ladigos g. ir sporto aikštelė

    Anykščių rajono savivaldybė paskelbė viešus nekilnojamojo turto nuomos konkursus. Ieškomi nuomininkai administracinei veiklai skirtoms patalpoms Anykščiuose ir sporto paskirties objektui miesto teritorijoje.

    K. Ladigos gatvės patalpos

    Administracinei veiklai numatoma išnuomoti negyvenamąsias patalpas K. Ladigos g. 1, Anykščiuose. Nuomojamas patalpų plotas su bendro naudojimo dalimi sudaro 22,11 kvadratinio metro.

    Skelbime nurodoma, kad patalpos skirtos paslaugoms, susijusioms su registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkymu bei teikimu. Pradinis nuompinigių dydis nustatytas 2,25 euro už 1 kvadratinį metrą, o nuomos terminas numatytas 10 metų.

    Sporto aikštelė Parko gatvėje

    Sporto paskirties veiklai siūloma nuomotis sporto aikštelę Parko gatvėje Anykščiuose. Pradinis mėnesinis visos aikštelės nuomos mokestis siekia 490 eurų.

    Potencialiam nuomininkui taip pat keliama investavimo sąlyga: per pirmuosius nuomos sutarties metus į nuomojamą turtą reikėtų investuoti ne mažiau kaip 25 000 eurų. Šio objekto nuomos trukmė taip pat planuojama 10 metų.

    Apžiūra ir paraiškų teikimas

    Nuomojamą turtą galima apžiūrėti 2026 metais gegužės 12 dieną nuo 9.00 iki 15.00 valandos, iš anksto suderinus konkretų laiką. Paraiškos ir vokai su dokumentais registruojami nuo 2026 metais gegužės 15 dienos iki 2026 metais gegužės 20 dienos 14.00 valandos.

    Dokumentai priimami Savivaldybės administracijoje J. Biliūno g. 23, Anykščiuose, 201 kabinete. Už konkurso organizavimą nurodytas kontaktinis asmuo yra Anykščių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir turto skyriaus vedėjo pavaduotoja Jurgita Pipirienė.

    Konkurso komisijos posėdis planuojamas 2026 metais gegužės 20 dieną 14.45 valandos Savivaldybės administracijos patalpose, 3 aukšte, posėdžių salėje, 304 kabinete. Taip pat nurodoma, kad pradinis įnašas, lygus paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui, turi būti sumokėtas į savivaldybės surenkamąją sąskaitą banke „Artea“.

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta: gegužės 14 dieną per 40 min. pasitikrinkite žinias ir laimėkite prizų

    Pilietiškumo egzaminas grįžta: gegužės 14 dieną per 40 min. pasitikrinkite žinias ir laimėkite prizų

    Gegužės 14 d. Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena pabrėžia visuomenės vaidmenį valstybės gynyboje. Ši data primena, kad saugumas prasideda nuo vieningų, atsparių ir atsakingų piliečių, žinančių savo šalies istoriją, suprantančių valstybės veikimo principus ir pasirengusių veikti dieną „X“.


    Gyventojai kviečiami registruotis į Pilietiškumo egzaminą

    Šia proga jau trečią kartą Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM kviečia visus Lietuvos Respublikos piliečius savo jėgas išbandyti tradiciniame Pilietiškumo egzamine.

    Registracija vyksta svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt, o pasitikrinti žinias bus galima gegužės 14 d. nuo 8.00 iki 18.00 val. Numatoma egzamino trukmė – 40 minučių, dalyviai galės savarankiškai pasirinkti jiems patogų užduočių atlikimo laiką.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai: pirmųjų vietų laimėtojams atiteks išmanieji laikrodžiai, antrųjų – elektroninės skaityklės, o trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu.

    Registruotis į Pilietiškumo egzaminą dalyviai kviečiami jau dabar puslapyje pilietiskumoegzaminas.lt.

    Pilietiškumo egzamino partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA). Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
    KAM informacija 

    Gegužės 14 d. Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena pabrėžia visuomenės vaidmenį valstybės gynyboje. Ši data primena, kad saugumas prasideda nuo vieningų, atsparių ir atsakingų piliečių, žinančių savo šalies istoriją, suprantančių valstybės veikimo principus ir pasirengusių veikti dieną „X“.

    Šia proga jau trečią kartą Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM kviečia visus Lietuvos Respublikos piliečius savo jėgas išbandyti tradiciniame Pilietiškumo egzamine.

    Registracija vyksta svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt, o pasitikrinti žinias bus galima gegužės 14 d. nuo 8.00 iki 18.00 val. Numatoma egzamino trukmė – 40 minučių, dalyviai galės savarankiškai pasirinkti jiems patogų užduočių atlikimo laiką.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai: pirmųjų vietų laimėtojams atiteks išmanieji laikrodžiai, antrųjų – elektroninės skaityklės, o trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu.

    Registruotis į Pilietiškumo egzaminą dalyviai kviečiami jau dabar puslapyje pilietiskumoegzaminas.lt.

    Pilietiškumo egzamino partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA). Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
    KAM informacija 

  • Senosios Varėnos vandentiekis plečiamas: įpusėjo darbai, 26 būstams atsivers prisijungimo galimybė

    Senosios Varėnos kaime įpusėjo vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtros darbai. Projektą įgyvendina UAB „Varėnos vandenys“, o darbai vykdomi pagal numatytą grafiką.

    Rangos darbai atliekami projekte „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statyba S. Varėnos k. (Vilniaus, Vytauto ir Lankų g.)“. Plėtra apima pagrindines gyvenvietės gatves, kuriose suplanuota nauja infrastruktūra.

    Įgyvendinus projektą, 26 Senosios Varėnos kaimo būstams bus sudaryta galimybė prisijungti prie centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų surinkimo tinklų. Tai reiškia, kad gyventojai galės rinktis patogesnį ir paprastai mažiau priežiūros reikalaujantį sprendimą nei individualūs įrenginiai.

    Centralizuotų tinklų plėtra paprastai siejama ir su didesniu tiekimo patikimumu bei aiškesne paslaugų kokybės kontrole. Nuotekų surinkimas į centralizuotus tinklus mažina riziką aplinkai, ypač ten, kur dėl grunto ar sklypų ypatumų individualūs sprendimai kelia daugiau iššūkių.

    UAB „Varėnos vandenys“ teigia, kad darbai vyksta pagal planą, o projekto tikslas – prisidėti prie patogesnės, saugesnės ir tvaresnės gyvenamosios aplinkos kūrimo. Artėjant darbų pabaigai, gyventojams aktualiausia bus sekti informaciją apie prisijungimo sąlygas ir terminus.

  • Varėnoje planuojami strategijos pakeitimai: 95 000 eurų civilinės saugos švietimui mieste

    Varėnos miesto vietos veiklos grupė inicijuoja esminius Varėnos miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategijos pakeitimus. Pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas mieste įgyvendinti projektą, skirtą gyventojų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms ir galimoms grėsmėms.

    Strategijos pakeitimais numatoma labiau išplėsti iki šiol akcentuotas socialinės įtraukties ir užimtumo temas, papildomai įtvirtinant civilinės saugos švietimo kryptį. Tai reiškia, kad strategijoje aiškiai atsirastų atskiras prioritetas veikloms, kurios padeda žmonėms praktiškai pasiruošti krizėms.

    Kas keičiasi strategijoje?

    Vienas esminių pokyčių – tikslinamas strategijos pirmasis veiksmas, papildant jį nuostata dėl pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir grėsmėms stiprinimo. Taip pat planuojama įtraukti naują 1.3 uždavinį, orientuotą į gyventojų pasirengimo didinimą per civilinės saugos švietimo veiklas.

    Kartu būtų įtvirtintas ir konkretus veiksmas, skirtas civilinės saugos klausimų švietimui: įvairių veiklų ir iniciatyvų organizavimas bei įgyvendinimas Varėnos mieste. Praktikoje tai gali apimti mokymus, informavimo kampanijas, praktines pratybas bendruomenėms ar kitus pasirengimą stiprinančius formatus.

    Koks finansavimas numatomas?

    Civilinės saugos švietimo veikloms planuojama skirti 95 000 eurų Europos Sąjungos paramos lėšų iš ESF+ fondo. Numatyta, kad konkurso būdu būtų finansuojamas vienas projektas, todėl pareiškėjams teks konkuruoti dėl vienintelės galimybės gauti šį finansavimą.

    Taip pat nurodoma, kad pareiškėjas turėtų prisidėti prie projekto nuosavomis lėšomis arba savanorišku darbu. Ši sąlyga dažnai taikoma bendruomeniniams ir švietimo projektams, siekiant užtikrinti realų vietos įsitraukimą ir tęstinumą po finansavimo pabaigos.

    Kodėl civilinės saugos švietimas svarbus dabar?

    Pastaraisiais metais civilinė sauga vis dažniau siejama ne tik su institucijų pasirengimu, bet ir su gyventojų kasdieniais įgūdžiais: kaip elgtis nutrūkus elektros tiekimui, sutrikus ryšiui, gavus perspėjimo signalus ar kilus evakuacijos poreikiui. Dėl to visoje Europoje stiprinamos iniciatyvos, kurios orientuotos į visuomenės atsparumą.

    Tokios veiklos paprastai siekia mažinti paniką krizių metu ir didinti praktinį pasirengimą: turėti aiškų šeimos planą, žinoti artimiausias priedangas ar evakuacijos kryptis, suprasti pagrindinius informacijos kanalus. Savivaldybėms ir vietos bendruomenėms tai tampa viena iš priemonių sistemingai kelti gyventojų sąmoningumą.

    Strategijos pakeitimai numato ir didesnes administravimo išlaidas: strategijos administravimo lėšos didinamos maždaug 13 000 eurų. Gyventojai kviečiami teikti pastabas ir pasiūlymus, kad galutinės formuluotės atlieptų realius Varėnos miesto poreikius ir situacijas.

  • Budapešto biodujų viršūnių susitikimas: kodėl stabilios taisyklės taps biometano proveržio raktu

    Budapešto biodujų viršūnių susitikimas: kodėl stabilios taisyklės taps biometano proveržio raktu

    Budapešte surengtame antrajame biodujų viršūnių susitikime daugiau kaip 100 organizacijų iš 18 valstybių aptarė, kaip biomethanas ir organinių atliekų energija keičia Europos energetikos sektorių. Dalyviai pabrėžė, kad biodujos jau seniai nebėra nišinė technologija, o tampa vietine, pagal poreikį valdoma energijos ir dujų alternatyva.

    Diskusijų centre buvo vadinamoji energetikos trilema: tiekimo saugumas, dekarbonizacija ir prieinamos kainos. Pranešėjai akcentavo, kad biodujų grandinė vienu metu gali mažinti iškastinių dujų importo poreikį, padėti tvarkyti atliekas ir mažinti metano emisijas, tačiau sektoriui būtina aiški valstybės kryptis.

    Kas stabdo biodujų plėtrą?

    Vienas dažniausiai kartotų argumentų buvo investuotojų neapibrėžtumas dėl taisyklių ir paramos mechanizmų. Nors tikslai Europos lygmeniu keliami ambicingi, praktikoje projekto vystytojams svarbiausia suprasti, kokios bus prijungimo sąlygos, kokie sertifikavimo reikalavimai ir kaip ilgainiui formuosis biometano kaina.

    Europos dujų rinkos atstovai atkreipė dėmesį į atotrūkį tarp strateginių deklaracijų ir antrinių teisės aktų, kurie realiai leidžia pradėti projektus. Pasak jų, kol nėra aiškių, privalomų ir suderintų taisyklių, rinka lieka lėta, o dalis planuojamų projektų tiesiog nepasiekia finansavimo stadijos.

    „Ambicijų netrūksta, bet investuotojams reikia ne šūkių, o bankams suprantamų taisyklių ir veikiančių paramos schemų“, – sakė viena iš renginyje kalbėjusių politikos ekspertų.

    Infrastruktūra yra, bet trūksta paklausos

    Dalis pranešėjų pabrėžė, kad Europos dujų infrastruktūra gali būti pranašumas, nes biomethanas gali būti tiekiamas į esamus tinklus. Vis dėlto rinkai svarbu ne tik techninė galimybė įleisti dujas į sistemą, bet ir realūs pirkėjai, kurie pasiruošę sudaryti ilgalaikes sutartis.

    Diskusijose išryškėjo ir paklausos pusės problema: be aiškių įpareigojimų ar paskatų pramonėje ir šildymo sektoriuje kainos gali stagnuoti, o nauji gamintojai nesiryš investuoti. Dalyviai akcentavo, kad norint spartesnio augimo gali prireikti ne vien pasiūlos skatinimo, bet ir paklausą kuriančių priemonių.

    Regiono pamokos: žaliavos, ūkininkai ir realūs projektai

    Vidurio ir Rytų Europoje biodujų plėtrą stipriai lemia žaliavų bazė ir ryšys su žemės ūkiu. Pranešėjai pabrėžė, kad vienas sudėtingiausių uždavinių yra sujungti žemės ūkio ir energetikos sektorius taip, kad ūkininkams atsirastų aiški ekonominė nauda ir stabilus bendradarbiavimo modelis.

    Kai kurie rinkos dalyviai akcentavo, jog ūkininkus labiausiai įtraukia galimybė geriau kontroliuoti savo energijos sąnaudas ir turėti aiškų ilgalaikį pajamų srautą. Kartu buvo priminta, kad biodujų ir biometano gamyba reikalauja sudėtingos logistikos, nuolatinės priežiūros ir atitikties aplinkosaugos reikalavimams.

    „Norint didinti apimtis, reikia nuspėjamos kainos rinkos ir ilgalaikių sprendimų, kuriuos galima pagrįsti skaičiais“, – sakė vienos bendrovės atstovė, kalbėdama apie investicijų aplinkos stabilumą.

    Susitikimo išvada buvo aiški: technologiniai sprendimai ir žaliavų potencialas daugelyje šalių egzistuoja, tačiau proveržį lems reguliavimo nuoseklumas, harmonizuotos taisyklės ir realiai veikianti rinka. Be šių elementų biodujų sektorius ir toliau liks tarp didelių planų ir lėtai įgyvendinamų projektų.

  • Vengrija ruošiasi biomethano šuoliui: per kelerius metus planuoja 20–25 stambias gamyklas

    Vengrija ruošiasi biomethano šuoliui: per kelerius metus planuoja 20–25 stambias gamyklas

    Vengrija artimiausiais metais planuoja reikšmingą biomethano plėtrą ir svarsto galimybes į dujų tinklą integruoti daugiau atsinaujinančių dujų. Budapešte vykusiame Biogazo viršūnių susitikime sektoriaus atstovai teigė, kad šalyje realiai veikia apie 50 biogazo jėgainių, o dar panašus skaičius įrenginių yra susiję su nuotekų valymu.

    Pasak Vengrijos Nacionalinės biomethano, biogazo ir bioenergijos pramonės asociacijos eksperto Ádámo Ragonczos, biomethano gamyba šiuo metu siekia apie 5,4 mln. kubinių metrų per metus ir ją užtikrina tik dvi gamyklos. Tuo pat metu šalies tikslas iki 2030 metų yra pasiekti 180 mln. kubinių metrų per metus, todėl ypač akcentuojamas energetikos ir žemės ūkio sektorių bendradarbiavimas.

    Kas stabdo projektus?

    Šiuo metu Vengrija pagamina apie 200 mln. kubinių metrų biogazo per metus, daugiausia naudojamo elektros gamybai. Iki 2030 metų siekiama šį kiekį padidinti iki 600 mln. kubinių metrų, tačiau prioritetu įvardijamas biomethanas, o esamos biogazo jėgainės turėtų toliau veikti.

    Įvardijama, kad per artimiausius kelerius metus šalyje galėtų būti pastatyta 20–25 didesnės biomethano gamyklos. Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, jog vien tik tikslų nepakanka, reikia aiškesnių investicinių signalų ir veikiančių kainodaros mechanizmų.

    Dujų tinklas ar elektros tinklas?

    Gas Infrastructure Europe (GIE) atstovas Jakubas Przyborowiczius atkreipė dėmesį į neatitikimus Europos Sąjungos reguliavime: ambicingi biomethano tikslai, įskaitant REPowerEU kryptį, ne visada atsispindi infrastruktūros planavimo ir finansavimo logikoje. Tai, jo teigimu, apsunkina ilgalaikių investicijų planavimą.

    Jo pateikta analizė rodo, kad biomethano integravimas į esamą dujų tinklą gali pareikalauti gerokai mažesnių investicijų nei elektros tinklų plėtra. Skaičiuojama, kad dujų infrastruktūros pritaikymo poreikis galėtų siekti apie 2,5 mlrd. eurų, o tai, anot pranešėjo, būtų keliasdešimt kartų pigiau nei analogiška elektros tinklų plėtra.

    Didelis susidomėjimas, mažai sutarčių

    Vengrijos perdavimo sistemos operatoriaus FGSZ verslo plėtros vadovas Gáboras Miklósas Dudás teigė, kad pastaruoju metu daugėja užklausų dėl prisijungimo prie tinklo. Operatorius, pasak jo, pateikė siūlymus teisėkūrai, dalis jų priimti, o FGSZ paskirtas koordinuoti prisijungimo prašymų procesą.

    „Šiuo metu turime apie 13–15 prašymų, tačiau dar nepasiekėme prisijungimo sutarčių etapo“, – sakė Gáboras Miklósas Dudás.

    Jo teigimu, rengiami techniniai reikalavimai, tačiau daug kas priklauso nuo pačių pareiškėjų pasirengimo pereiti prie praktinių sprendimų. Jis taip pat nurodė, kad šiuo metu prie tinklo jau prijungtos dvi biomethano gamyklos, o dar vienos prijungimas turėtų įvykti artimiausiu metu.

    Reguliacinę aplinką aptaręs „Bureau Veritas“ atstovas Indy Vatteroth pabrėžė, kad biomethano ir atsinaujinančių dujų sektoriuje taisyklių daugėja ir jos griežtėja. Esminiais tampa atsinaujinančios kilmės įrodymai, kilmės garantijos, emisijų patikra bei matavimo ir sertifikavimo grandinės, kurios, tikėtina, bus dar detalesnės.

    „MVM ONEnergy“ atstovas Zsoltas Borsányi akcentavo, kad dabartinėje rinkos ir reguliacinėje aplinkoje kainodaros mechanizmai, susieti su atsinaujinančiais tikslais, neveikia taip, kad skatintų realią rinkos plėtrą. Jo vertinimu, su Jedlik Ányos programa siejama daug projektų ir investicijų apimčių, tačiau didelė dalis jų dar neperėjo į įgyvendinimo stadiją, todėl rinka išlieka vangoka.

    Ekspertų vertinimu, Vengrijos planams svarbiausia bus užtikrinti nuoseklias taisykles, greitesnį prisijungimo procesą ir aiškesnę paklausos pusę, kad projektai nevirstų vien paraiškomis. Jei šie elementai susidėlios, biomethanas gali tapti reikšminga energetikos ir žemės ūkio jungtimi, mažinančia iškastinių dujų poreikį.

  • Serbija atmeta „MOL“ pasiūlymą dėl NIS: svarbiausia Pančevo naftos perdirbimo gamykla ir tiekimas

    Serbijos energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović po kelias valandas trukusių derybų su „MOL“ atstovais pareiškė, kad šalis negali priimti pateikto pasiūlymo dėl NIS ateities. Pasak jos, siūlomos sąlygos neužtikrina to, ko Belgradas reikalauja dėl Pančevo naftos perdirbimo gamyklos veiklos, pajėgumų ir rinkos aprūpinimo.

    Ministrė akcentavo, kad Serbija neketina peržengti jau anksčiau įvardytų ribų ir laiko NIS strategiškai svarbia įmone. Vyriausybės pozicija išlieka tokia pati: Pančevo gamykla turi tęsti darbą taip, kad būtų patikimai aprūpinama vietos rinka degalais ir kitais naftos produktais.

    Derybų esmė: gamykla ir įsipareigojimai

    Serbijos pusė taip pat primena ankstesnius NIS įsipareigojimus, kuriuos, valdžios vertinimu, bendrovė privalo įvykdyti. Jei to padaryti neįmanoma, Belgradas tikisi aiškios ir adekvačios kompensacijos, atitinkančios valstybės interesą bei investicijų ir tiekimo saugumo logiką.

    „Mes negalime sutikti su pasiūlymu, kuris neapgina Serbijos rinkos aprūpinimo ir Pančevo gamyklos ateities“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Ministrė nurodė, kad iš „MOL“ tikimasi atnaujinto pasiūlymo artimiausiu metu. Sprendimas, kaip bus organizuojamas NIS valdymas ir kokiomis sąlygomis tęsis Pančevo gamyklos darbas, tiesiogiai susijęs su energetiniu saugumu ir kainų stabilumu vidaus rinkoje.

    Konkurencija dėl NIS akcijų ir politinė žinutė

    Į situaciją įsitraukė ir Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučić, komentuodamas žinias apie galimą NIS akcijų pardavimą. Viešumoje pasirodė informacija, kad naujai įkurta Serbijos įmonė siūlė apie 2 milijardus eurų už 56,15 proc. „Gazprom Neft“ valdomą NIS akcijų paketą, o tai esą būtų maždaug dvigubai daugiau, nei buvo minima kalbant apie „MOL“.

    Prezidentas pabrėžė, kad Serbija neleis, jog kontrolinį paketą perimtų ką tik įsteigta įmonė, neturinti patirties naftos perdirbimo sektoriuje. Jis teigė, kad derybos su „MOL“ tęsiasi, o sprendimų tikimasi artimiausiomis dienomis, tačiau kartu užsiminė apie galimą spaudimą Serbijai.

    „Serbija neleis, kad daugumą NIS perimtų bendrovė be realios patirties naftos perdirbime“, – sakė Aleksandaras Vučić.

    Žiniasklaidoje minėta, kad alternatyvų pasiūlymą pateikė pernai įkurta bendrovė „Senator Treasury G.T.7 Two LLC“, o jos savininkas Ranko Mimović teigė, kad Rusijos pusė esą „iš principo“ sutiko su pasiūlymo logika. Serbijos vadovas šį scenarijų vertino atsargiai, akcentuodamas patikimo operatoriaus ir kompetencijos svarbą.

    Ką planuoja „MOL“ ir kokie terminai spaudžia?

    „MOL“ dar sausio mėnesį skelbė susitarusi dėl pagrindinių sąlygų su „Gazprom Neft“ dėl 56,15 proc. akcijų paketo įsigijimo. Taip pat viešai kalbėta, kad Vengrijos bendrovė derasi su Jungtinių Arabų Emyratų įmone ADNOC dėl galimos mažumos dalies NIS.

    Procesą riboja ir tarptautiniai terminai: sandorį, remiantis nurodomomis sąlygomis, reikia užbaigti iki gegužės 22 dienos pagal OFAC licenciją. A. Vučić anksčiau buvo minėjęs, kad „MOL“ už akcijas galėtų mokėti apie 1 milijardą eurų, tačiau galutinės sumos ir struktūra, sprendžiant iš Serbijos reakcijos, tebėra derybų objektas.

    Rinkai svarbiausia, kad bet koks sprendimas užtikrintų ne tik nuosavybės pasikeitimą „popieriuje“, bet ir realų tiekimo tęstinumą. Dėl to Serbijos reikalavimai orientuojami į Pančevo gamyklos darbo perspektyvą, žaliavos tiekimą ir įsipareigojimus, kurie mažina riziką, jog šalyje kiltų degalų trūkumo ar kainų šuolių scenarijus.

  • Virtuvės grindų plytelės traukiasi: populiarėja vinilinė danga, kurią galima kloti ant senos dangos

    Virtuvės grindų plytelės, ilgą laiką laikytos praktiškiausiu pasirinkimu, pamažu užleidžia vietą naujam sprendimui. Interjero rinkoje vis dažniau kalbama apie vinilinę grindų dangą, kuri vertinama dėl greitesnio įrengimo ir paprastesnės priežiūros.

    Vienas ryškesnių pastarųjų metų remonto įpročių vadinamas principu grindys ant grindų. Jo esmė paprasta: nauja danga klojama tiesiai ant senų plytelių jų neišardant, todėl sutrumpėja darbų trukmė ir sumažėja triukšmas bei statybinių atliekų kiekis.

    Vinilinės grindys dažnai pasirenkamos dėl atsparumo drėgmei ir kasdieniam nusidėvėjimui, o tai virtuvėje ypač aktualu. Danga paprastai lengvai valoma, o išsilieję skysčiai ar riebalų dėmės rečiau tampa ilgalaike problema nei porėtesniuose paviršiuose.

    Dar vienas argumentas yra dizaino įvairovė: šiuolaikinis vinilas gali tikroviškai imituoti medį, akmenį ar keramiką. Tai leidžia atnaujinti virtuvės vaizdą nekeičiant visos apdailos koncepcijos ir nepririšant interjero prie vieno klasikinio plytelių rašto.

    Praktikoje vinilinės dangos populiarumą didina ir montavimo paprastumas. Priklausomai nuo tipo, ji gali būti klijuojama arba jungiama užraktų sistema, todėl dalį darbų žmonės ryžtasi atlikti patys, ypač kai siekiama greito atnaujinimo be kapitalinio remonto.

    Vinilas dažnai yra palyginti plonas, todėl klojant jį ant senų plytelių rečiau kyla problemų dėl durų varstymo ar didelių aukščių skirtumų tarp patalpų. Vis dėlto, prieš renkantis sprendimą verta įvertinti grindų lygumą ir drėgmės rizikas, nes nelygus pagrindas gali išryškėti net ir po nauja danga.

    Nors virtuvė išlieka viena dažniausių vietų tokiai dangai, vinilas vis dažniau persikelia ir į kitas namų erdves. Mažesniuose būstuose neretai pasirenkama vienoda grindų danga visame bute, nes taip vizualiai kuriamas vientisumas ir erdvės pojūtis.

    Interjero specialistai atkreipia dėmesį, kad plytelės nepraranda vertės ten, kur reikalingas maksimalus atsparumas ir klasikinė estetika, tačiau kasdienio patogumo kriterijus daugeliui tampa lemiamas. Dėl to vinilinės grindys įsitvirtina kaip kompromisas tarp praktiškumo, greičio ir šiuolaikinės išvaizdos.

    „Virtuvės plytelės pamažu traukiasi į antrą planą ne todėl, kad jos tapo nereikalingos, o todėl, kad vinilas suteikia daugiau lankstumo ir kasdienio komforto“, – teigiama apžvalgose apie interjero tendencijas.

  • Tyrimas: kasdienis dienos miegas siejamas su didesne mirtingumo rizika – svarbios detalės

    Kasdienis dienos miegas vyresniame amžiuje gali būti susijęs su didesne bendro mirtingumo rizika, rodo ilgalaikio stebėjimo duomenys. Mokslininkai pabrėžia, kad kalbama apie statistinį ryšį, o ne tiesioginę priežastį, tačiau įprotis snausti dieną gali būti ankstyvas sveikatos problemų signalas.

    Analizuoti duomenys buvo surinkti stebint 1 338 suaugusiuosius, kurių amžius tyrimo pradžioje siekė 56 metus ir daugiau, o stebėjimas truko 19 metų. Dienos miegas buvo apibrėžtas kaip bet koks užmigimo epizodas nuo 9 iki 19 valandos, vertinant ir trukmę, ir dažnį.

    Tyrėjai nustatė, kad kiekviena papildoma dienos miego valanda statistiškai siejosi su 13 proc. didesne mirtingumo rizika. Taip pat skaičiuota, kad kiekvienas papildomas dienos snaudimas buvo susijęs su 7 proc. didesne rizika.

    Įvertintas ir dienos miego laikas: dalyviai skirstyti į ankstyvesnio (maždaug nuo 11 iki 17 valandos) ir vėlyvesnio (nuo 15 iki 19 valandos) snaudimo grupes. Anot autorių, miegas ryto ar ankstyvos dienos metu buvo susijęs su didesne rizika nei snaudimas labiau įprastu popietės metu.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vyresniame amžiuje dienos miegas yra gana paplitęs, tačiau jis gali „maskuoti“ prastėjančią sveikatos būklę. Dažnesnis snaudimas kartais sutampa su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, neurodegeneracinių sutrikimų ar kitų rimtų susirgimų tikimybe.

    „Tai vienas pirmųjų tyrimų, parodžiusių ryšį tarp dienos miego įpročių ir mirtingumo, todėl klinikiniu požiūriu verta sekti dienos miego pokyčius, kad sveikatos problemos būtų pastebėtos anksčiau“, – sakė vienas tyrimo autorių.

    Vis dėlto autoriai aiškiai pabrėžia: ryšys yra koreliacinis. Kitaip tariant, dienos miegas nebūtinai trumpina gyvenimą pats savaime, tačiau gali būti ženklas, kad organizme vyksta pokyčiai, dėl kurių žmogus dieną tampa mieguistesnis.

    Ekspertai dažniausiai rekomenduoja atkreipti dėmesį, jei dienos miegas tampa nauju įpročiu be aiškios priežasties, jei staiga pailgėja snaudimo trukmė arba jei po miego žmogus vis tiek jaučiasi pavargęs. Tokiais atvejais priežasčių spektras platus: nuo miego apnėjos, skydliaukės sutrikimų ir cukrinio diabeto iki depresijos ar širdies ir kraujagyslių sistemos problemų.

    Praktikoje gydytojai dažnai siūlo įvertinti bendrą nakties miego kokybę, vaistų poveikį, fizinį aktyvumą ir lėtinių ligų kontrolę. Jei mieguistumas tęsiasi, gali būti tikslinga pasitarti su šeimos gydytoju ir, jei reikia, atlikti išsamesnius tyrimus.

    Šiuolaikinės dėvimosios technologijos vis dažniau naudojamos miego įpročiams sekti, tačiau specialistai primena, kad jos nepakeičia medicininės diagnostikos. Vis dėlto staigūs pokyčiai, kuriuos fiksuoja tokie įrenginiai, gali padėti greičiau pastebėti, kad organizmui reikia dėmesio.