CP v2

Blog

  • Silpstantis Keiras Starmeris žada ES santykių perkrovimą: Briuselis baiminasi, kad jis neišsilaikys

    Silpstantis Keiras Starmeris žada ES santykių perkrovimą: Briuselis baiminasi, kad jis neišsilaikys

    Rinkimų smūgis Londone

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris po prastų vietos rinkimų rezultatų viešai pareiškė neketinantis trauktis ir žadėjo „neįstumti šalies į chaosą“. Balsavimas parodė ryškų rinkėjų nusivylimą valdančiąja Leiboristų partija ir sustiprino politinį neapibrėžtumą Londone.

    Šis smūgis ypač kontrastuoja su situacija po visuotinių rinkimų, vykusių mažiau nei prieš dvejus metus, kai leiboristai buvo iškovoję vieną didžiausių daugumų modernioje parlamento istorijoje. Dabar, praradus šimtus tarybų mandatų, vyriausybės darbotvarkė tampa lengviau pažeidžiama tiek opozicijos, tiek vidinių partijos įtampų.

    Rinkimuose ryškiai sustiprėjo Nigelo Farage’o vadovaujama Reform UK, o tai dar labiau spaudžia premjerą ieškoti politinio atsinaujinimo. Pats K. Starmeris pripažino, kad rezultatai „skaudūs“ ir jų neįmanoma pagražinti.

    Perkrovimas su ES, bet su ribomis

    Premjeras rengiasi kalbai, kurioje tikimasi paskelbti apie naują postūmį artinti santykius su Europos Sąjunga. Tam palanki ir visuomenės nuotaika: praėjus beveik dešimtmečiui po „Brexit“ referendumo, vis daugiau rinkėjų sprendimą pasitraukti iš ES vertina kaip klaidą.

    Vis dėlto Londono „perkrovimą“ riboja anksčiau suformuluotos leiboristų raudonos linijos: negrįžti į bendrąją rinką, muitų sąjungą ir neatkurti laisvo asmenų judėjimo. Dėl to realiausi pokyčiai dažniau siejami su siauresnėmis sritimis, o ne su fundamentaliu „Brexit“ peržiūrėjimu.

    Pastaruoju metu derybų kryptys dažniau sukasi apie gynybos bendradarbiavimą, energetikos jungtis ir veterinarinį susitarimą, kuris galėtų mažinti prekybos trintį. Tačiau daug klausimų įstringa dėl reguliacinio suderinamumo, finansinių įsipareigojimų ir jaunimo mobilumo schemų.

    Briuselis mato progą ir riziką

    ES sostinėje nuotaika dviprasmiška: po metų, kai santykius temdė sudėtingos skyrybos, bet koks stabilumo ženklas vertinamas palankiai. Be to, geopolitika, įskaitant karą Ukrainoje ir JAV vidaus politikos vingius, paskatino artimesnį JK ir ES koordinavimą, ypač saugumo srityje.

    K. Starmeris siekė telkti partnerius Ukrainos rėmimui ir koordinuoti pozicijas platesnių saugumo krizių kontekste. Tačiau Briuselyje kartu stiprėja klausimas, ar politiškai silpnėjantis premjeras turės pakankamai kapitalo net ir ribotiems susitarimams patvirtinti bei įgyvendinti.

    „Bet koks susitarimas vis tiek turi būti išderėtas, todėl nebūsime linkę statyti visko ant vieno lyderio, jei jis po kelių mėnesių gali nebevadovauti“, – sakė vienas ES diplomatas.

    ES pareigūnams svarbu, kad derybos neatkurtų senųjų įtarimų dėl bandymo rinktis tik patogias bendrosios rinkos dalis be atitinkamų įsipareigojimų. „Brexit“ laikų nuogąstavimai dėl britiško „vyšniavimo“ Briuselyje nėra visiškai išnykę.

    Papildomą nerimą kelia ir JK vidaus politika: apklausos rodo smukusį leiboristų palaikymą, o K. Starmerio asmeninis vertinimas išlieka prastas. Tokiose sąlygose net techniškai parengti susitarimai gali tapti politinių kovų įkaitais.

    Farage’o faktorius ir ilgasis horizontas

    Ilgesnėje perspektyvoje ES stebi ne tik dabartinę vyriausybę, bet ir tikėtinus politinės krypties pokyčius. Reform UK jau kurį laiką laikoma viena stipriausių jėgų nacionalinėse apklausose, o kiti visuotiniai rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip 2029 metais.

    N. Farage’as žada griežtesnę laikyseną ES atžvilgiu ir kalba apie poreikį peržiūrėti prekybos santykių pagrindą. Briuseliui tai reiškia riziką, kad šiandien suderinti kompromisai rytoj gali būti iš naujo atidaryti arba politiškai sugriauti.

    Kol kas Europos lyderiai K. Starmerį vertina kaip pragmatiškesnį ir nuspėjamesnį partnerį nei dalį ankstesnių JK vadovų. Tačiau už uždarų durų stiprėja nuostata taupyti politinį kapitalą ir neskubėti į jautrias derybas, jei nėra tikrumo dėl partnerio stabilumo.

    Todėl artimiausiu metu labiausiai tikėtinas „lėtas perkrovimas“: mažesni, apibrėžti susitarimai ten, kur interesai sutampa, ir atsargesnis tempas klausimuose, kurie JK vidaus politikoje greitai tampa toksiški. Briuseliui svarbiausia, kad bet koks naujas etapas su Londonu būtų ne tik paskelbtas, bet ir realiai įgyvendinamas.

  • Bulgarijos parlamentas patvirtino Rumeną Radevą premjeru: ar tai užbaigs politinį chaosą?

    Bulgarijos parlamentas patvirtino Rumeną Radevą premjeru: ar tai užbaigs politinį chaosą?

    Naujas premjeras po krizių virtinės

    Bulgarijos parlamentas patvirtino Rumeną Radevą naujuoju šalies ministru pirmininku, tikintis nutraukti užsitęsusį politinį nestabilumą ir paspartinti ekonomines reformas. Sprendimas priimtas po rinkimų, kuriuose R. Radevo vadovaujama politinė jėga iškovojo aiškią persvarą.

    Balsavime parlamente už jo kandidatūrą pasisakė 124 nariai, prieš buvo 70, dar 36 susilaikė. R. Radevas – 62 metų buvęs naikintuvo pilotas, vėliau ėjęs Bulgarijos prezidento pareigas, kurias paliko dar nepasibaigus kadencijai, kad galėtų siekti premjero posto.

    Kokias problemas įvardija pati valdžia

    Pristatydamas prioritetus, naujasis premjeras akcentavo iššūkius, su kuriais, jo teigimu, Vyriausybė susidurs nedelsdama. Tarp jų minimi augančios kainos, įtempta biudžeto situacija, stringančios reformos, pasaulinė energetikos krizė ir tarptautinių konfliktų eskalacija.

    „Neturime iliuzijų dėl krizių ir išbandymų, su kuriais susidurs Vyriausybė: sparčiai kylančios kainos, biudžetas, įstrigusios reformos, rimta pasaulinė energetikos krizė ir augantys konfliktai“, – sakė R. Radevas.

    Protestai, korupcijos tema ir skirtingi lūkesčiai

    Politinis lūžis įvyko po to, kai ankstesnė konservatyvi Vyriausybė žlugo kilus masinėms antikorupcinėms protesto akcijoms. Bulgarijoje korupcijos ir oligarchinės įtakos klausimai jau ne vienerius metus išlieka vienu pagrindinių visuomenės nepasitenkinimo šaltinių.

    R. Radevas kampanijos metu stiprino įvaizdį kaip kovos su įsitvirtinusiomis interesų grupėmis simbolis ir žadėjo keisti valdysenos modelį. Vis dėlto jo rėmėjų lūkesčiai nevienodi: dalis tikisi ryžtingos antikorupcinės darbotvarkės, kiti akcentuoja jo skeptiškesnę laikyseną Europos politikos klausimais ir palankesnius pareiškimus Rusijos atžvilgiu.

    ES parama ir reformų spaudimas

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Bulgarijos galimybes manevruoti riboja priklausomybė nuo Europos Sąjungos finansavimo ir poreikis atnaujinti reformas. Šaliai svarbu išlaikyti investuotojų pasitikėjimą, mažinti politinę riziką ir užtikrinti sklandų biudžeto planavimą.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, iš Bulgarijos naujosios Vyriausybės tikimasi sprendimų, kurie atvertų kelią maždaug 400 milijonų eurų Europos Sąjungos lėšų. Artimiausi mėnesiai turėtų parodyti, ar parlamente turima dauguma taps realiu instrumentu reformoms, ar nauja valdžia įklimps į senas politines įtampas.

    R. Radevas turi ir tarptautinės patirties: jis yra baigęs strateginių studijų magistro programą Jungtinių Amerikos Valstijų Oro karo koledže, o vėliau vadovavo Bulgarijos karinėms oro pajėgoms. Tai, kokią kryptį jis pasirinks premjero poste, bus svarbu ne tik Sofijai, bet ir visai Europos Sąjungai.

  • Druskininkai ruošia žmonių su negalia įdarbinimo programą: ko išmoko iš „Smiltainis ir Ko“?

    Druskininkai ruošia žmonių su negalia įdarbinimo programą: ko išmoko iš „Smiltainis ir Ko“?

    Druskininkų savivaldybė pradeda rengti žmonių su negalia įdarbinimo programą, kurios tikslas – didinti galimybes įsidarbinti ir stiprinti savarankiškumą. Kartu siekiama sutelkti savivaldybės, įstaigų ir verslo pastangas kuriant prieinamesnę darbo aplinką.

    Rengiant programą, savivaldybės vicemerė Diana Brown su įstaigų ir verslo atstovais lankėsi Vilniuje veikiančioje įmonėje „Smiltainis ir Ko“. Vizito metu domėtasi praktiniais sprendimais, kaip įtraukus darbas organizuojamas kasdien, pritaikant darbo vietas ir procesus skirtingų poreikių darbuotojams.

    Gerosios praktikos paieška

    Druskininkuose planuojama programa orientuota į realiai veikiančius modelius, todėl akcentuojama darbdavių patirtis ir konkrečios priemonės, o ne vien deklaracijos. Savivaldybė tikisi, kad surinkta informacija padės sukurti aiškesnį kelią žmogui su negalia nuo konsultacijos iki stabilios darbo vietos.

    Toks požiūris atitinka pastarųjų metų kryptį Europoje, kai daugiau dėmesio skiriama ne atskirtims, o pritaikymams ir pagalbai darbo vietoje. Praktikoje tai reiškia darbo funkcijų pritaikymą, lankstesnį darbo organizavimą ir aiškesnį vadovų pasirengimą priimti sprendimus.

    „Realūs pavyzdžiai – geriausia mokykla. Šis vizitas leido pamatyti, kaip socialiai atsakingas verslas kuria darbo vietas ir kaip sprendžiami kylantys sunkumai“, – sakė vicemerė Diana Brown.

    Ką parodė vizitas į „Smiltainis ir Ko“

    Įmonės vadovas Aivaras Šidla svečiams pristatė organizacijos veiklą ir atvirai dalijosi įdarbinimo patirtimi – nuo kasdienių sprendimų iki sunkumų, su kuriais susiduria tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. Vizito metu stebėta, kaip paskirstomos užduotys, kokias funkcijas atlieka darbuotojai su negalia ir kaip kuriama aplinka, kurioje žmogus jaučiasi komandos dalimi.

    Diskusijose pabrėžta, kad įtraukus požiūris kuria naudą ne tik darbuotojui, bet ir organizacijai: mažėja kaita, stiprėja lojalumas, aiškėja procesai ir komandinė kultūra. Kartu tai tampa ir reputaciniu veiksniu, ypač įmonėms, kurios dirba konkurencingoje rinkoje ar dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.

    „Buvo vertinga pasidalinti patirtimis ir išgirsti įžvalgas apie socialiai atsakingo verslo svarbą šiandieninėje rinkoje“, – sakė Druskininkų ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė.

    Kas toliau planuojama Druskininkuose

    Savivaldybė pabrėžia, kad programoje svarbus bus ne tik tikslas didinti įdarbinimą, bet ir praktinė pagalba darbdaviams, kurie ryžtasi kurti pritaikytas darbo vietas. Tikimasi, kad aiškesnės rekomendacijos ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas sumažins rizikas, kurias dažnai įvardija įmonės.

    Į vizitą vyko ir daugiau vietos įstaigų bei įmonių atstovų, taip pat programos rengimo procese dalyvauja Dirbančių neįgaliųjų asociacija. Savivaldybės teigimu, surinkta patirtis bus integruota į rengiamą dokumentą ir vėlesnius praktinius sprendimus.

  • Druskininkų maratonas gegužės 9 dieną: kur ir kada mieste bus laikinai ribojamas eismas

    Druskininkų maratonas gegužės 9 dieną: kur ir kada mieste bus laikinai ribojamas eismas

    Ribojimai maratono metu

    Druskininkuose gegužės 9 dieną vyks maratonas, dėl kurio dalyje miesto gatvių bus laikinai ribojamas transporto eismas. Ribojimai planuojami nuo 10:00 iki 16:00.

    Organizatoriai ir savivaldybė praneša, kad eismo pokyčiai bus taikomi maršruto schemoje numatytose atkarpose. Vairuotojams rekomenduojama iš anksto įsivertinti kelionės laiką ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius maršrutus.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams

    Tokio tipo bėgimo renginių metu dažniausiai trumpam apribojamas įvažiavimas į dalį centrinių gatvių, laikinai keičiamas viešojo transporto ir taksi judėjimas, o kai kuriose vietose ribojamas ir automobilių parkavimas. Tikslus ribojimų mastas priklauso nuo konkretaus maršruto ir atkarpų uždarymo trukmės.

    Jei kelionė neišvengiama, verta planuoti maršrutą taip, kad būtų išvengta renginio zonos, o privažiavimui prie namų ar įstaigų pasitikrinti galimus apylankos kelius. Eismo dalyvių prašoma vadovautis laikinais kelio ženklais ir pareigūnų ar renginio personalo nurodymais.

    Gyventojų prašoma kantrybės

    Savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus ir primena, kad ribojimai yra būtini dalyvių saugumui užtikrinti. Tokie renginiai paprastai pritraukia daugiau svečių į kurortą, todėl didesnio žmonių ir automobilių srauto galima tikėtis viso renginio metu.

    Planuojantiems keliones rekomenduojama, esant galimybei, atvykti anksčiau arba kelionę perkelti į laiką po 16:00. Gyventojams, kurie maratono dieną numato svarbius maršrutus mieste, naudinga sekti savivaldybės skelbiamą aktualią informaciją.

  • Šeimos kortelė po šešerių metų: kiek šeimų ja naudojasi ir kokias realias nuolaidas galima gauti

    Šeimos kortelė Lietuvoje veikia jau šešerius metus ir yra skirta gausioms šeimoms bei šeimoms, auginančioms vaiką su negalia. Programos tikslas paprastas: padėti mažinti kasdienes išlaidas, sudaryti palankesnes sąlygas naudotis paslaugomis ir lengviau planuoti laisvalaikį.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, teisę į Šeimos kortelę turi beveik 44 000 šeimų, o kortele realiai naudojasi apie 19 000 šeimų. Tai sudaro 43 proc. visų šeimų, kurioms ši priemonė priklauso, o didžiausias aktyvumas fiksuojamas didžiuosiuose miestuose.

    Kur nuolaidų ieškoma dažniausiai?

    Praktinė kortelės vertė priklauso nuo to, ar šeimos randa joms aktualių pasiūlymų netoli namų arba internetu. Ministerija nurodo, kad interaktyviu Šeimos kortelės naudų žemėlapiu jau pasinaudota daugiau nei 1 000 000 kartų, o tai rodo, kad žmonės nuolaidas linkę tikrintis prieš priimdami sprendimą pirkti ar planuodami veiklas.

    Žemėlapyje naudos pateikiamos pagal savivaldybes, todėl šeimos gali greitai įsivertinti, kiek pasiūlymų yra jų regione. Toks formatas padeda palyginti alternatyvas ir pasirinkti praktiškiausią variantą, ypač kai išlaidos šeimos biudžete pasiskirsto per kelias sritis.

    Kiek partnerių ir kiek vietų siūlo naudas?

    Šiuo metu programoje dalyvauja beveik 350 partnerių, o prekes ar paslaugas su nuolaidomis galima įsigyti maždaug 3 000 vietų. Ministerija atkreipia dėmesį, kad plečiasi ir internetu veikiančių įmonių iniciatyvos, todėl kortelės nauda tampa lengviau pasiekiama ir mažesnėse savivaldybėse.

    Šeimos kortelės modelis remiasi partneryste, todėl pasiūlymų apimtis ir patrauklumas gali kisti. Būtent dėl to šeimoms rekomenduojama reguliariai pasitikrinti atnaujinamus pasiūlymus ir stebėti, ar atsirado nuolaidų konkrečioms reikmėms, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugoms, kultūrai ar laisvalaikiui.

    Galimybė naudotis ir kaimyninėse šalyse

    Programos plėtra apima ir bendradarbiavimą su užsienio partneriais. Ministerijos teigimu, Šeimos kortelę turinčios šeimos ja gali naudotis Latvijoje ir Estijoje, todėl ji gali praversti planuojant keliones ar savaitgalio išvykas Baltijos šalyse.

    Nors kortelė nėra universali visoms išlaidoms, ji veikia kaip papildomas instrumentas šeimų finansiniam atsparumui didinti. Augant partnerių tinklui ir internetinių pasiūlymų daliai, reali nauda gali tapti labiau apčiuopiama toms šeimoms, kurios iki šiol kortele dar nepasinaudojo.

  • Nuo gegužės keičiasi negalios ir poreikių nustatymas: ką perima agentūra ir kur teikti prašymus

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos įsigalioja pokyčiai nustatant negalią ir su ja susijusius poreikius. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nebevykdys dalies iki šiol priskirtų funkcijų, o gyventojams keičiasi ir prašymų pateikimo tvarka.

    Svarbiausias pokytis tas, kad nuo gegužės 1 dienos agentūra nebepriims sprendimų dėl darbo pobūdžio ir sąlygų bei dėl techninės pagalbos priemonių poreikio. Tai reiškia, kad šie klausimai bus sprendžiami pagal atnaujintą paskirstymą, numatytą naujame reguliavime.

    Kartu atsiranda ir nauja agentūros funkcija. Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos agentūra nustatys šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensacijos poreikį, todėl prašymai dėl šios kompensacijos bus vertinami agentūros nustatyta tvarka.

    Keičiasi ir praktinė gyventojų kasdienybė teikiant dokumentus. Atnaujinta agentūros klientų savitarnos sistema, o nuo 2026 metų gegužės 4 dienos prašymai bus priimami per SPIS sistemą, todėl planuojantiems kreiptis rekomenduojama iš anksto pasitikrinti prisijungimo galimybes ir reikiamus dokumentus.

    Taip pat atnaujinti keli tvarkos aprašai, susiję su dalyvumo lygio nustatymu ir individualios pagalbos teikimu. Pakeitimai apima ir lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų poreikių nustatymo tvarką, todėl kai kuriems pareiškėjams gali keistis dokumentų pateikimo ar vertinimo procedūros.

    Institucijos atkreipia dėmesį, kad pereinamuoju laikotarpiu svarbiausia ne tik žinoti įsigaliojimo datas, bet ir pasirinkti teisingą kanalą prašymui pateikti. Jei prašymas bus pateiktas ne per tą sistemą ar ne tai institucijai, jo nagrinėjimas gali užtrukti, todėl prieš teikiant verta pasitikslinti naujausią tvarką ir atsakingas institucijas.

  • Muziejaus naktis Biržuose: užkalbėjimų paslaptys, paroda ir knyga apie Slanimo raganų bylą

    Muziejaus naktis Biržuose: užkalbėjimų paslaptys, paroda ir knyga apie Slanimo raganų bylą

    Balandžio 29 dieną Biržų krašto muziejus „Sėla“ kviečia į Muziejaus naktį, kurios tema šiemet sukasi apie raganystės vaizdinius, ritualus ir istorinius pasakojimus. Lankytojams parengta vakaro programa apjungs paskaitą apie užkalbėjimus, parodos pristatymą ir knygos apie XVII amžiaus bylą aptarimą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginio ašis yra kultūrinė atmintis ir folkloras, o ne sensacijos. Muziejų naktis Lietuvoje kasmet sutraukia tūkstančius žmonių, o regionų muziejai vis dažniau renkasi turinį, leidžiantį pažinti vietos istoriją per gyvas patirtis ir pokalbius.

    Užkalbėjimai kaip tradicija

    18.00 valandą numatyta dr. Daivos Vaitkevičienės paskaita Gydymas užkalbėjimais Lietuvoje. Joje bus pasakojama apie užkalbėjimus kaip seną dvasinio gydymo praktiką, kuri kai kuriose bendruomenėse išliko iki šių dienų.

    Paskaitoje bus aptariama, kaip užkalbėjimai buvo siejami su ligomis, nužiūrėjimu ar nelaimėmis, kodėl žodinės formulės būdavo saugomos paslaptyje ir kaip svarbus laikytas pats atlikimo būdas. Pasak organizatorių, paskaita truks apie 1,5 valandos.

    Dr. Daiva Vaitkevičienė dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, taip pat yra Vilniaus universiteto profesorė. Ji užkalbėjimus tyrinėja daugiau kaip 20 metų ir yra išleidusi mokslinį leidinį apie lietuvių gydymo formules.

    Paroda apie kasdienius ritualus

    19.30 valandą vyks menininkės Karolinos Ūlos Valentaitės parodos „Kasdieniai burtai“ pristatymas ir edukacija. Paroda sukurta bendradarbiaujant su Biržų krašto muziejumi „Sėla“ ir kviečia pažvelgti į ritualą kaip į nuolat pasikartojantį veiksmą, kuriuo atnaujinamos prasmės.

    Renginyje bus pristatyta ir tai, kas eksponuojama muziejaus erdvėse: tarp parodos akcentų minimi Alydos Vilbrantaitės darbai iš muziejaus rinkinių. Organizatoriai pažymi, kad paroda remiasi dialogu tarp šiuolaikinio meno ir muziejinės kolekcijos.

    Karolina Ūla Valentaitė yra tarpdisciplininė menininkė, kurianti vaizdo, instaliacijos ir performanso srityse. Jos kūryboje dažnai nagrinėjamos ritualinės praktikos, archajiškumo ir tapatybės temos, o darbai rodyti Lietuvoje ir užsienyje.

    Knyga apie XVII amžiaus bylą

    21.00 valandą numatytas dr. Kristinos Petrauskės knygos „Slanimo raganos. Sapiegos byla“ pristatymas, kuriame dalyvaus autorė. Knyga nukelia į 1630 metus ir pasakoja apie Slanime kilusį kaltinimų kerėjimu konfliktą, įtraukiantį miestiečius ir Sapiegų aplinką.

    Pasakojimo centre atsiduria Vilniaus vaivados Leono Sapiegos valdinė Ona, pravarde Korotka, apkaltinta kerėjimu, o byloje iškyla ir pribuvėjos Rainos figūra. Tokio laikotarpio istorijos aktualios ir šiandien, nes leidžia suprasti, kaip anuomet veikė baimės, gandai, bendruomenės spaudimas ir teisinės praktikos.

    Kristina Petrauskė yra istorikė ir muziejininkė, dirbanti Vytauto Didžiojo karo muziejuje, taip pat žinoma kaip turinio kūrėja socialiniuose tinkluose. Jos interesų laukas apima Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrą ir kasdienybę, o tai atsispindi ir debiutiniame romane.

    Renginio metu lankytojai bus vaišinami žolelių arbata, kurią paruoš Almida Rumbavičienė. Taip pat bus kviečiama muziejaus ekspozicijoje ieškoti magiškų ženklų ir atributų, o pirmieji įveikę užduotį bus apdovanoti.

  • Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena: 15 miestų kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Gegužės 8 dieną minima tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje įgauna praktinį atspalvį: gyventojai kviečiami ne tik prisiminti humanitarinio judėjimo principus, bet ir stiprinti pasirengimą krizėms.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina savivaldybes šią dieną pažymėti veiksmais ir kartu su bendruomenėmis dalyvauti nemokamose civilinės saugos ekskursijose, kurios organizuojamos 15-oje šalies miestų ir rajonų.

    Ką duoda civilinės saugos ekskursijos?

    Tokiose ekskursijose gyventojai praktiškai susipažįsta su civilinės saugos infrastruktūra ir gauna aiškesnius atsakymus, ką daryti ekstremaliosios situacijos metu. Tai padeda sumažinti informacinę sumaištį, kuri krizėse dažnai tampa papildomu rizikos veiksniu.

    Ekskursijų metu aiškinama, kuo skiriasi priedangos ir kolektyvinės apsaugos statiniai, kaip veikia evakavimo punktai, ką reiškia perspėjimo signalai ir kokie pirmieji žingsniai svarbiausi išgirdus oficialius nurodymus.

    Taip pat aptariama, kokių atsargų verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl naudinga iš anksto susitarti dėl šeimos plano, jei ryšys sutriktų arba tektų skubiai keisti buvimo vietą.

    Kur vyks ekskursijos?

    Gegužės 8 dieną nemokamos civilinės saugos ekskursijos numatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose.

    Elektrėnuose ekskursija planuojama gegužės 9 dieną. Organizatoriai pabrėžia, kad savivaldybių įsitraukimas ir aiški komunikacija vietos kanalais gali lemti didesnį gyventojų aktyvumą ir geresnį bendruomenės pasirengimą.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena, kad pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems. Todėl kviečiame savivaldybes ir bendruomenes jungtis prie civilinės saugos ekskursijų“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Kodėl minima gegužės 8 dieną?

    Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad šią dieną gimė Henry Dunant, laikomas Raudonojo Kryžiaus judėjimo pradininku. 1859 metais po Solferino mūšio jis inicijavo pagalbą sužeistiesiems, nepriklausomai nuo to, kurioje pusėje šie kovojo.

    1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija tapo svarbiu atspirties tašku tarptautinei humanitarinei teisei ir civilių bei sužeistųjų apsaugai ginkluotuose konfliktuose.

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus organizacija veikia nuo 1919 metų. Šiandien ji, remdamasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo ir kitais judėjimo principais, telkia savanorius ir padeda bendruomenėms stiprinti praktinius įgūdžius, kurie praverčia nelaimių ir krizių metu.

  • Spaudos atgavimo diena: mero sveikinimas apie kalbą, knygą ir laisvos žiniasklaidos vertę

    Spaudos atgavimo diena: mero sveikinimas apie kalbą, knygą ir laisvos žiniasklaidos vertę

    Spaudos atgavimo dienos prasmė

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena, kad laisva spauda, gyva kalba ir skaitoma knyga yra valstybės atsparumo pagrindas. Ši data siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, atvėrusiu kelią viešam lietuviškam žodžiui.

    Mero sveikinime akcentuojama, kad ši diena yra proga padėkoti žurnalistams, redaktoriams, leidėjams, bibliotekininkams ir visiems, kurie kasdien dirba su žodžiu. Kartu tai priminimas, kad informacijos laisvė nėra savaime suprantama ir reikalauja visuomenės pasitikėjimo bei atsakomybės.

    Kalba ir knyga šiuolaikiniame mieste

    Pasak mero, lietuvių kalba šiandien susiduria su naujais iššūkiais: greita komunikacija socialiniuose tinkluose, trumpėjančiu dėmesiu ir skaitmeninių platformų įtaka. Dėl to viešajame gyvenime ypač svarbi taisyklinga, aiški ir pagarbi kalba, padedanti susikalbėti skirtingoms bendruomenėms.

    Sveikinime taip pat pabrėžiama knygos reikšmė ugdymui ir kritiniam mąstymui. Bibliotekos, mokyklos ir kultūros įstaigos kviečiamos stiprinti skaitymo įpročius, o gyventojai raginami dažniau rinktis lietuvių autorius ir vaikams skaityti nuo ankstyvo amžiaus.

    Laisva žiniasklaida ir atsakomybė

    Mero žinutėje primenama, kad laisva žiniasklaida yra vienas svarbiausių demokratijos sargų, tačiau kartu ji priklauso nuo visuomenės gebėjimo atsirinkti informaciją. Skaitmeninėje erdvėje daugėja klaidinančio turinio, todėl medijų raštingumas tampa kasdieniu įgūdžiu, o ne teorine sąvoka.

    „Tegul laisvas lietuviškas žodis ir toliau stiprina bendruomenę, o pagarba kalbai ir knygai padeda išlikti susitelkusiems“, – sakė meras.

    Gyventojams primenama, kad Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną galima paminėti paprastai: skiriant laiko knygai, užsukant į biblioteką ar pasidalijant patikima informacija. Tokie kasdieniai pasirinkimai, mero teigimu, ir kuria tvirtą viešąją erdvę.

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kas laukia dalyvių ir kaip pasiruošti per 40 minučių

    Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kas laukia dalyvių ir kaip pasiruošti per 40 minučių

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas priklauso ne vien nuo institucijų, bet ir nuo visuomenės pasirengimo. Ši diena akcentuoja piliečių vaidmenį: nuo istorijos žinojimo ir valstybės veikimo supratimo iki gebėjimo atsakingai veikti krizių metu.

    Minėjimą šiemet lydi nuotoliniu būdu rengiamas Pilietiškumo egzaminas, kviečiantis pasitikrinti žinias apie visuotinę gynybą, pilietiškumą ir Lietuvos istoriją. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik testas, bet ir praktinis būdas įsivertinti, kuriose temose verta sustiprėti.

    Kaip vyks egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminą trečią kartą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos. Dalyvauti kviečiami visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenantys Lietuvoje ar užsienyje.

    Egzaminą bus galima laikyti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, o trukmė numatoma 40 minučių. Dalyviai galės patys pasirinkti patogiausią laiką šiame intervale, o klausimai bus pateikiami nuotoliniu būdu.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Kokios temos ir dalyvių grupės?

    Dalyviai skirstomi į keturias kategorijas: vyresniųjų klasių moksleiviai nuo 15 iki 19 metų, studentai, diasporos atstovai ir kiti pilnamečiai visuomenės nariai. Toks suskirstymas leidžia palyginti rezultatus tarp skirtingų auditorijų, kurių patirtys ir mokymosi aplinka skiriasi.

    Egzaminą sudarys apie 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Temos apims ne tik istoriją ir pilietiškumo principus, bet ir informacinį raštingumą, hibridines grėsmes bei situacijas, kuriose svarbu atpažinti dezinformaciją ir priimti pagrįstus sprendimus.

    „Svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – sakė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Kas žinoma apie rezultatus ir prizus?

    Organizatorių duomenimis, praėjusiais metais savo žinias Pilietiškumo egzamine pasitikrino daugiau nei 8 tūkst. žmonių. Apie 75 proc. dalyvių atsakė teisingai į 20 ar daugiau klausimų, o tai rodo, kad susidomėjimas pilietinio pasirengimo temomis auga ir peržengia vien mokyklų bendruomenę.

    Pasibaigus egzaminui, kiekvienoje grupėje bus išrinkti trys geriausiai pasirodę dalyviai. Jei keli dalyviai surinks vienodą rezultatą, bus vertinamas sprendimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą, o galutiniai vertinimai numatomi per savaitę nuo egzamino dienos.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai, kurie, organizatorių teigimu, susieti su kasdieniu praktiškumu ir pasirengimu: pirmųjų vietų laimėtojams bus įteikti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, o trečiųjų vietų laimėtojams – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Apdovanojimų ceremonija planuojama gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Egzamino partneriai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.