CP v2

Blog

  • Ispanijoje tai delikatesas: lietuviai vis dar vengia, nors skonis švelnus ir aksominis

    Ispaniškoje virtuvėje žodis criadillas reiškia maistui naudojamas gyvūnų sėklides – dažniausiai veršelių, bulių arba ėriukų. Šis produktas vietos virtuvėje gyvuoja seniai, nuo laikų, kai ūkiniai gyvūnai būdavo panaudojami maksimaliai: ne tik mėsai, bet ir subproduktams. Tuomet į racioną patekdavo širdis, kepenys, inkstai, skrandžiai, smegenys ir kitos dalys, įskaitant sėklides.

    Ilgą laiką Ispanijoje criadillas labiausiai buvo siejamos su regionine ir tradicine virtuve. Jas kepdavo keptuvėje, grilindavo, troškindavo su česnakais ir vynu, apvoliodavo džiūvėsėliuose arba dėdavo į pagrindinius patiekalus. Kulinarine prasme jos buvo vertinamos panašiai kaip ir kiti subproduktai – vieni juos mėgsta, kiti kategoriškai vengia. Pastaraisiais metais šis ingredientas vėl grįžta į valgiaraščius: tam įtakos turi atgimstanti senoji virtuvė ir didesnė pagarba amatininkiškiems produktams bei iš kartos į kartą perduodamiems receptams.

    Tai ir produktas, turintis papildomos simbolikos. Daugelyje šalių anksčiau sėklidžių vartojimas buvo siejamas su gyvybingumu ir jėga, nors šiuolaikinė mityba į tokias sąsajas žiūri atsargiai.

    Vis dėlto didžiausia staigmena dažniausiai laukia paragavus. Bulių sėklidžių skonis dažniausiai apibūdinamas kaip švelnus, subtilus ir kiek primenantis pieną. Vieni jų tekstūrą lygina su minkštais subproduktais ar itin švelnia veršiena, kiti pabrėžia aksominį vidų ir malonų elastingumą, jei produktas tinkamai paruoštas. Skonis nėra toks intensyvus kaip kepenėlių ar toks ryškus kaip inkstų, todėl jis gerai dera su prieskoniais, sviestu, česnaku, citrina bei džiūvėsėlių apvalkalu.

    Mitybine prasme tai pirmiausia baltymų šaltinis. Taip pat randama B grupės vitaminų, ypač vitamino B12, be to, cinko, geležies, fosforo, kalio ir seleno. Šios medžiagos svarbios nervų sistemai, imunitetui ir normaliai medžiagų apykaitai, todėl subproduktai ilgą laiką buvo laikomi maistingais ir vertingais.

    Tačiau trūkumų taip pat esama: kaip ir kiti subproduktai, jie gali turėti nemažai cholesterolio. Be to, nepaisant įvairių įsitikinimų, nėra pagrindo šį produktą pristatyti kaip stebuklingą priemonę hormonams ar vaisingumui. Tai tiesiog maistingas maisto produktas, suteikiantis baltymų ir mikroelementų, tačiau jis nepakeičia subalansuotos mitybos ar medicininės priežiūros.

    Norint jų įsigyti, dažniausiai neverta tikėtis rasti įprastoje prekybos centro šaldytuvo vitrinoje. Dažniau jų pasitaiko pas gerus mėsininkus ir specializuotose mėsos parduotuvėse (kartais – tik iš anksto užsakius), didmeninėse bazėse, kurios aprūpina maitinimo įstaigas, turguose ar pas vietinius subproduktų tiekėjus. Patogiausia – tiesiog paklausti mėsininko, ar galėtų atvežti pagal užsakymą: daugelis prekybos vietų tokių dalių kasdien neišstato, bet gali jų gauti klientui paprašius.

    Vienas paprasčiausių būdų „prisijaukinti“ šį ingredientą – traškiai apkeptos, džiūvėsėliuose apvoliotų bulių sėklidžių riekelės. Apvalkalas sukuria malonų kontrastą švelniam vidui, o citrina ir pipirai sustiprina skonį jo neužgoždami.

    Prieš gaminant produktą būtina kruopščiai nuvalyti. Paprastai pašalinama išorinė plėvelė, tuomet jis supjaustomas riekelėmis ar gabalėliais. Paruošimas čia ypač svarbus, nes būtent jis lemia galutinę tekstūrą. Per ilgai termiškai apdorojus, gabalėliai gali tapti guminiai, o per trumpai apdorojus, ypač jei produktas nebuvo tinkamai nuvalytas, nepavyks išgauti geriausio skonio.

    Toks patiekimo būdas dažnai laikomas prieinamiausiu: traški išorė ir minkštas, aksominis vidus neretai pakeičia net skeptikų nuomonę. O jei žmogus nežino, ką ragauja, dažnai net neatpažįsta, kad tai – bulių sėklidės.

  • Valgote tik per Velykas? Krienai gali padėti virškinimui, kosuliui ir sąnariams

    Žurekas, balta dešra, paštetas ar kiaušinis su krienais – neatsiejama Velykų klasika. Tačiau šventėms pasibaigus krienai dažnai nugula į spintelę, nors be reikalo. Šį stereotipą verta laužyti: krienai gali būti naudingi ne tik dėl aitraus skonio, bet ir dėl poveikio organizmui.

    Krienai (paprastieji krienai) natūraliai aptinkami Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Jie tinka auginti, tačiau neretai auga ir kaip savaiminis augalas.

    Vertingiausia krieno dalis – šaknis. Ji stora, mėsinga, kieta, šviesiai gelsvos, beveik baltos spalvos. Plonesnės ir silpnesnės šaknys paprastai būna mažiau intensyvaus skonio.

    Parduotuvėse krienai parduodami įvairiomis formomis: turguose ar mažesnėse daržovių krautuvėlėse kartais galima rasti šviežią šaknį, tačiau dažniau siūlomi tarkuoti krienai stiklainėliuose arba džiovinti krienai, naudojami kaip prieskonis.

    Krienus verta vertinti ne tik dėl išraiškingo aromato. Šaknyje gausu mineralų: kalcio, fosforo, kalio, geležies ir magnio. Taip pat ji padeda papildyti vitaminų A, C bei B grupės vitaminų atsargas.

    Be to, krienuose yra glukozinolatų, eterinių aliejų ir antibakterinių fermentų, todėl jie siejami su įvairiomis organizmui naudingomis savybėmis.

    Krienai peršalimui ir kosuliui

    Tarkuota krieno šaknis nuo seno naudojama užsitęsus peršalimui ir kitoms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms. Eteriniai aliejai gali padėti atlaisvinti sinusus ir palengvinti kvėpavimą. Kitos krienuose esančios medžiagos siejamos su antibakteriniu, priešuždegiminiu ir antivirusiniu poveikiu, todėl gali prisidėti prie kvėpavimo takų negalavimų lengvinimo.

    Krienai minimi ir kaip pagalbinė priemonė kosint ar skaudant gerklę: jų pagrindu gaminami sirupai gali palengvinti atsikosėjimą, neretai jie rekomenduojami ir esant bronchų uždegimui.

    Krienai ir sąnarių skausmai

    Krienai gali būti naudojami ne tik su maistu. Šviežiai tarkuota šaknis, uždėta ant odos, tradiciškai laikoma priemone, galinčia sumažinti skausmą ir patinimą. Ji minima kaip pagalba sergant reumatinėmis ligomis ar podagra, taip pat esant raumenų skausmams, išialgijai, sausgyslių uždegimams ar patempimams.

    Krienai ir virškinimas

    Krienų poveikis virškinimui žinomas nuo senų laikų. Šaknis siejama su virškinimo sulčių gamybos skatinimu, todėl gali prisidėti prie aktyvesnės medžiagų apykaitos ir padėti išvengti vidurių užkietėjimo.

    Krienai taip pat dažnai rekomenduojami, kai vargina pilvo pūtimas. Dėl šios priežasties jų verta dėti prie riebių, sunkiau virškinamų, daug baltymų turinčių patiekalų.

    Krienai pasižymi itin aštriu, ryškiu aromatu: šviežiai tarkuota šaknis gali akimirksniu „pravalyt“ sinusus ar sukelti ašarojimą. Toks skonis ypač tinka prie mėsos – ypač prie naminių rūkytų gaminių, dešrų, paštetų. Jie dera ir su žuvimi, kiaušiniais bei sūriais.

    Virtuvėje krienai naudojami ir kaip prieskonis: jais galima pagyvinti sriubų, guliašo ar padažų skonį. Taip pat iš jų gaminamas krienų padažas kiaušiniams, įvairūs padažai užkandžiams ar aromatizuotas sviestas prie grilio patiekalų.

  • Parduotuvėse jo nebeperka: štai kaip pasigaminti žemės riešutų sviestą be cukraus namuose

    Žemės riešutų sviestas puikiai tinka prie rytinės avižinės košės, klasikinių skrebučių su uogiene ar azijietiškų padažų, patiekiamų su ryžių makaronais. Tai universalus produktas, galintis subtiliai paryškinti daugelio patiekalų skonį. Be to, pasirinkus kokybišką sudėtį arba pasigaminus jį namuose, jis gali tapti ir vertinga pagalba sveikatai.

    Kokybiškas žemės riešutų sviestas yra naudingas tuomet, kai jo sudėtis paprasta – iš esmės vien tik riešutai. Klasikinė versija dažniausiai gaminama iš žemės riešutų (dar vadinamų fistaškomis). Toks sviestas turi nemažai nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios prisideda prie širdies ir kraujotakos sistemos veiklos, taip pat gali padėti mažinti per aukštą „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje.

    Reguliarus žemės riešutų sviesto vartojimas, kai sudėtis gera, gali padėti stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje. Taip pat svarbu tai, kad žemės riešutuose yra baltymų – jie yra statybinė organizmo medžiaga ir padeda ilgiau jaustis sotiems.

    Žemės riešutų svieste aptinkami ir antioksidantai, kurie padeda organizmui kovoti su laisvųjų radikalų poveikiu bei saugo nuo oksidacinio streso. Taip pat jiems priskiriamas priešuždegiminis ir senėjimo procesus lėtinantis poveikis.

    Šiame produkte yra ir įvairių vitaminų bei mineralų.

    Vis dėlto verta prisiminti, kad žemės riešutų sviestas yra kaloringas: 100 g turi apie 600 kcal, todėl jį reikėtų vartoti saikingai. Norint pasinaudoti naudingomis savybėmis, dažniausiai pakanka 1 šaukšto per dieną, t. y. apie 20–25 g. Taip pat būtina įvertinti, kad žemės riešutai kai kuriems žmonėms gali sukelti stiprias alergines reakcijas.

    Dažniausiai žemės riešutų sviestas gaminamas būtent iš fistaškų, nes jos paprastai yra pigesnės nei anakardžiai ar migdolai. Be to, didesnis riebalų kiekis padeda išgauti ypač kreminę, glotnią konsistenciją. Specialistai rekomenduoja rinktis tokį sviestą, kurio sudėtyje yra 100 proc. riešutų. Perkant verta skaityti etiketes ir rinktis produktą be palmių aliejaus, konservantų, didelio kiekio cukraus bei druskos.

    Tačiau niekas netrukdo riešutų sviestą pasigaminti ir iš kitų riešutų. Puikiai tinka anakardžiai, graikiniai riešutai ar migdolai.

    Namų sąlygomis pasigaminti riešutų sviestą labai paprasta – tereikia nuluptų žemės riešutų ir galingo trintuvo, kuris leis išgauti vientisą masę. Mėgstantiems ryškesnį skonį galima įberti žiupsnelį druskos.

    Paruošimas: riešutus sutrinkite trintuvu, kol masė taps kreminė ir vientisa. Prireikus sustokite kelis kartus, nugramdykite masę nuo indo sienelių ir trinkite toliau, kol pasieksite norimą konsistenciją.

  • Primiršta daržovė grįžta į virtuvę: geležies joje daugiau nei mėsoje, bet tinka ne visiems

    Dar visai neseniai lapinis kopūstas (jarmūžas) dažnam atrodė tik kuklus garnyro priedas ar lėkštės dekoracija. Tačiau šiandien jis vis dažniau atsiduria keptuvėse ir kokteilių trintuvuose – daržovę neretai rekomenduoja gydytojai ir dietologai. Jarmūžas priklauso kopūstinių šeimai, išsiskiria ryškiai žaliais, stipriai raukšlėtais lapais, o juose – gausybė organizmui svarbių medžiagų: nuo skaidulų iki vitaminų, mineralų bei širdžiai palankių junginių.

    Jarmūžo istorija ilgesnė, nei gali pasirodyti. Ši daržovė buvo valgoma dar Senovės Graikijoje ir Romoje, kur ją vertino dėl atsparumo šalčiui ir galimybės ilgai laikyti. Į dabartinės Lenkijos teritoriją ji atkeliavo viduramžių pabaigoje, tačiau tikrą populiarumą pasiekė XVII amžiuje, kai atsirado dvarų ir miestiečių virtuvėse.

    Tuomet jarmūžas nebuvo vien patiekalų priedas – jis naudotas ir kaip natūralus dažiklis. Intensyviai žalia spalva pagyvindavo tešlą, kepinius ir įvairias mases, suteikdama desertams išskirtinę išvaizdą. Žinoma, vertintas buvo ir dėl maistinių savybių.

    Įdomi jarmūžo istorija sieja jį ir su Japonija XX amžiuje. Antrojo pasaulinio karo metu, kai šalyje trūko maisto, karo gydytojas Niro Endo šeimos mitybą praturtindavo namuose gaminamomis sultimis iš įvairių žalių lapų – tarp jų buvo ir jarmūžo. Pastebėjęs teigiamą poveikį artimųjų savijautai, jis ėmėsi tyrimų ir padarė išvadą, kad būtent jarmūžas yra vertingiausia šių gėrimų dalis. Vėliau Azijoje išpopuliarėjo žaliosios sultys, žinomos kaip aojiru.

    Nors ilgainiui jarmūžą išstūmė kitos daržovės, šiandien jis išgyvena renesansą ir vėl plačiai naudojamas virtuvėje.

    Jarmūžas dažnai minimas kaip viena sveikiausių daržovių. Teigiama, kad geležies jame gali būti daugiau nei kai kurioje mėsoje, todėl jis laikomas patrauklia alternatyva vegetarams ir veganams. Tiesa, augalinės kilmės geležis pasisavinama prasčiau nei gyvūninės, tačiau jos įsisavinimą galima pagerinti jarmūžą derinant su vitamino C šaltiniais, pavyzdžiui, paprikomis ar citrusais. Dėl to ši daržovė gali būti naudinga ir tiems, kuriems aktualus mažakraujystės klausimas.

    Jarmūžo vertę lemia ne vien geležis. Jis yra vitaminų A, C ir K šaltinis – šios medžiagos siejamos su imuniteto stiprinimu, regėjimo funkcija ir kaulų tvirtumu. Antioksidantai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, todėl daržovei priskiriamas priešsenėjimo poveikis ir galimas priešvėžinis potencialas. Taip pat jame esantys sieros junginiai gali palaikyti kepenų veiklą ir natūralius organizmo detoksikacijos procesus.

    Ne mažiau svarbi ir širdies bei kraujagyslių sistema. Jarmūžui priskiriamas priešuždegiminis poveikis, jis gali prisidėti prie per aukšto MTL (blogojo) cholesterolio mažinimo ir padėti palaikyti normalų kraujospūdį, nes suteikia kalio. Reguliarus šios daržovės vartojimas siejamas su mažesne širdies ligų, aterosklerozės ir insulto rizika.

    Dar vienas privalumas – skaidulos. Jos gerina virškinimą, suteikia sotumo jausmą ir padeda kontroliuoti kūno svorį. Be to, 100 gramų jarmūžo turi apie 40 kcal, todėl jis laikomas palankiu pasirinkimu lengvesnei mitybai.

    Vis dėlto jarmūžas tinka ne visiems. Jo nerekomenduojama vartoti žmonėms, turintiems skydliaukės sutrikimų, nes daržovėje esantys goitrogenai gali veikti jodo apykaitą. Taip pat atsargumo turėtų laikytis sergantieji inkstų akmenlige – jarmūže yra nemažai oksalatų.

    Virtuvėje jarmūžą galima panaudoti labai įvairiai. Žalias jis puikiai tinka salotoms – ypač jei lapus prieš tai lengvai pamasažuosite su alyvuogių aliejumi, kad suminkštėtų ir įgautų daugiau skonio. Tokiose salotose jarmūžas dera su riešutais, parmezanu, fetos sūriu ar citrusais. Iš šviežių lapų taip pat gaminami žalieji kokteiliai ir glotnučiai – derinant su bananais, obuoliais, ananasais ar persikais gaunamas gaivus, maistingas gėrimas.

    Jarmūžą galima ir termiškai apdoroti. Trumpai apkepintas alyvuogių aliejuje su česnaku jis tinka prie makaronų ar kaip garnyras. Troškintas su pomidorais ir svogūnais gali tapti sočiu įdaru blyneliams ar tartoms. Šaltuoju metų laiku jį verta dėti į troškinius, apkepus ar kitus šildančius patiekalus – dėl savo struktūros jis ne taip greitai sukrenta ir išlaiko dalį maistinių savybių.

    Populiarūs ir jarmūžo traškučiai – sveikesnė alternatyva stipriai perdirbtiems užkandžiams. Pakanka lapus apšlakstyti alyvuogių aliejumi, pabarstyti druska ar prieskoniais ir trumpai pakepti orkaitėje. Be to, jarmūžas naudojamas sriuboms ir sultims, o jo ryški spalva gali pasitarnauti ir kaip natūralus dažiklis kepiniams ar kremams.

  • „OpenAI“ uždaro „Sora“ programėlę: kas laukia dirbtinio intelekto vaizdo kūrimo

    Dar prieš penkerius metus mintis, kad socialinius tinklus užtvindys dirbtinio intelekto sugeneruoti tekstu paremti vaizdo įrašai, būtų skambėjusi kaip pokštas. Tačiau šiandien tai tapo kasdienybe: internete sparčiai daugėja trumpų ir vidutinės trukmės DI vaizdo įrašų, neretai vadinamų menkaverčiu, masiškai gaminamu turiniu. Vis dėlto ši tendencija gali bent iš dalies prislopti – „OpenAI“ pranešė uždaranti „Sora“ programėlę.

    Apie sprendimą bendrovė paskelbė socialiniame tinkle „X“. Teigiama, kad vėliau bus pateikta daugiau informacijos apie tai, kaip vartotojai galės išsaugoti su „Sora“ sukurtus vaizdo įrašus, taip pat – kokie bus programėlės ir jos API pašalinimo terminai. Pirminė komandos žinutė sudarė įspūdį, kad uždaroma visa „Sora“ paslauga, tačiau vėliau įrašas buvo patikslintas: kalbama būtent apie „Sora“ programėlę.

    „Android“ programėlė, kuri buvo plačiau pristatyta lapkritį (nors ir tik kai kuriuose regionuose), šiuo metu vis dar prieinama „Google Play“ parduotuvėje. Vis dėlto, atsižvelgiant į naujienas, neatmetama, kad ateityje ji taip pat gali būti pašalinta.

    Žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad neseniai analizuojant programėlių kodą buvo pastebėta užuominų apie galimą „Sora“ integraciją į „ChatGPT“ programėlę. Vien tokių techninių užuominų nepakanka, kad integracija būtų laikoma patvirtintu faktu, tačiau „Sora“ programėlės uždarymas šiai prielaidai suteikia daugiau pagrindo.

    Tuo pat metu „Sora“ programėlės uždarymo naujiena užbaigė ir pelninga laikytą partnerystę su „Disney“. Šis susitarimas būtų leidęs „Sora“ generuoti vaizdo įrašus, kuriuose naudojami „Disney“ priklausantys kūrybiniai ištekliai – įskaitant „Marvel“, „Pixar“ ir „Star Wars“ veikėjus, taip pat ir vaizdus, generuojamus per „ChatGPT“.

    „Disney“ šią informaciją patvirtino pareiškimu, kurį pateikė keliems žiniasklaidos kanalams:

    „Kadangi dar tik besiformuojanti dirbtinio intelekto sritis sparčiai juda į priekį, gerbiame „OpenAI“ sprendimą pasitraukti iš vaizdo generavimo verslo ir perorientuoti prioritetus. Vertiname konstruktyvų mūsų komandų bendradarbiavimą ir tai, ko iš jo išmokome, o ateityje ir toliau dirbsime su DI platformomis, ieškodami naujų būdų pasiekti gerbėjus ten, kur jie yra, kartu atsakingai diegdami naujas technologijas, kurios gerbia intelektinę nuosavybę ir kūrėjų teises.“

    Ankstesniais duomenimis, „OpenAI“ vaizdo generavimas įmonei kainavo itin brangiai – buvo skaičiuojama, kad kasdien tam galėjo būti išleidžiama apie 15 mln. JAV dolerių. Tokie kaštai ilgainiui sunkiai suderinami su tvariu veiklos modeliu. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad „Sora“ technologija, panašu, visiškai nedingsta, kol kas neaišku, ar „OpenAI“ vaizdo generavimo galimybės artimiausiais mėnesiais iš tiesų bus sustabdytos.

    Tuo metu „Google“ kuriamas „Gemini“ kol kas nerodo ženklų, kad planuotų atsitraukti nuo vaizdo generavimo. Priešingai – viešai matyti, kad bendrovė gali dar labiau stiprinti šią kryptį 2026 metais.

  • „YouTube“ naudotojai sunerimę: iš po vaizdo įrašais dingsta patiktukų skaičius

    Rekomendacijos tokioje vaizdo įrašų platformoje kaip „YouTube“ yra itin svarbios, o naudotojai nemažai lemia patys – pažymėdami, kas jiems patinka, o kas ne. Vis dėlto „YouTube“ šį procesą apsunkino dar 2021 metais, kai nusprendė nebepublikuoti neigiamų įvertinimų (nepatiktukų) skaičiaus. Vėliau platforma taip pat eksperimentavo ir su paslėptu patiktukų skaitikliu, tačiau tuomet ši idėja neprigijo. Panašu, kad situacija gali keistis ir dabar.

    Remiantis keliais tiesioginiais naudotojų liudijimais, pasirodžiusiais „Reddit“, po kai kuriais „YouTube“ vaizdo įrašais patiktukai ir jų skaičius esą visiškai dingo. Atsižvelgiant į pranešimų apimtį ir į komentarus, kuriuose skundžiasi daug žmonių, galima spėti, kad problema gali būti gana plačiai paplitusi.

    Kol kas neaišku, ar tai yra sąmoningas „YouTube“ sprendimas, ar tiesiog techninė klaida. Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad vieniems naudotojams patiktukų skaičius rodomas, o kiti jo nemato.

    Dalies naudotojų patirtis skiriasi: vieni teigia, kad patiktukai išnyko visiškai, o kiti pastebėjo, kad šis elementas tiesiog perkeltas į kitą vietą – pavyzdžiui, tarp kanalo pavadinimo ir peržiūrų skaitiklio. Tai gali reikšti, kad „YouTube“ vienu metu bando kelis dizaino variantus.

    „YouTube“ jau anksčiau buvo mėginusi mažinti patiktukų skaitiklio matomumą. 2022 metų pavasarį, kai platforma eksperimentavo su patiktukų skaičiaus slėpimu, dalis naudotojų spėjo, kad šis rodiklis galėjo būti perkeltas į vaizdo įrašo aprašymo skiltį. Tačiau ir dabar patiktukų skaičius kai kuriais atvejais matomas aprašyme, todėl nėra aišku, ar platforma svarsto palikti jį tik ten – toks sprendimas daugeliui atrodytų nelogiškas.

    Panašiu keliu anksčiau žengė ir „Instagram“ – 2019 metų pabaigoje ši programėlė pradėjo slėpti patiktukų skaičių, motyvuodama tuo, kad tai susiję su psichologine gerove. Vėliau sprendimas buvo pakoreguotas, suteikiant naudotojams pasirinkimą. Vis dėlto „YouTube“ atveju patiktukai atlieka kitokią funkciją nei „Instagram“: jie padeda greitai susidaryti įspūdį apie turinio vertę ir kokybę (bent jau dažniausiais atvejais), todėl jų nematomumas gali kelti klausimų.

    Ar pokytis prigis?

    Kol kas „YouTube“ šių pranešimų nekomentuoja. Tikėtina, kad vėliau paaiškės, ar paslaptingas patiktukų skaičiaus dingimas yra planuotas pokytis, ar laikinas sutrikimas. Kadangi šis pasikeitimas nėra vienodai taikomas visiems, situacija išlieka ne iki galo suprantama.

    Ar jūs matote patiktukų skaičių „YouTube“ platformoje?

  • „Google“ plečia „Android Automotive“: valdys ne tik ekraną, bet ir klimato kontrolę

    Jei esate sėdėję automobilyje, pagamintame per pastaruosius 10–15 metų, greičiausiai esate susidūrę su problema: pigi, prastos kokybės informacijos ir pramogų sistema, kuri dažnai atrodo taip neįtikinamai, kad jos nesinorėtų patikėti net kaip atskiro planšetinio kompiuterio vaikui. Šis nepasitenkinimas ypač išryškėja dabar, kai automobiliai vis labiau virsta programine įranga valdomais įrenginiais, o ekranai didėja tiek, kad tampa nuolatiniu kritikos taikiniu.

    „Google“ pranešė apie naują atvirojo kodo operacinės sistemos „Android Automotive“ (AAOS) versiją, skirtą dar labiau programiškai apibrėžtiems automobiliams. Iki šiol „Android Automotive“ veikė daugiausia automobilio multimedijos sistemoje, tačiau dabar bendrovė ketina savo „atvirą infrastruktūrą“ pritaikyti ir kitoms, su sauga tiesiogiai nesusijusioms automobilio vidinės kompiuterinės sistemos dalims.

    Savo tinklaraščio įraše „Google“ pažymėjo, kad modernūs automobiliai sparčiai tampa „kompiuteriais ant ratų“. Taip pat pabrėžta, jog rinka yra smarkiai susiskaidžiusi: daugelis gamintojų naudoja skirtingus, ne visada tarpusavyje suderinamus programinius modulius, gaunamus iš kelių tiekėjų. Šiame kontekste „Google“ siekia tapti vienu pagrindinių programinės įrangos tiekėjų automobilių pramonei.

    Bendrovė tvirtina, kad svarbiausias tikslas – geresnė patirtis vairuotojams. Pasak „Google“, naudojant naują AAOS, patirtis automobilyje turėtų būti vientisesnė, o naujausios funkcijos vartotojus pasiektų greičiau.

    Su atnaujinta sistema žadami spartesni nuotoliniai (over-the-air) atnaujinimai, patobulinti balso asistentai ir aktyvesni automobilio priežiūros pranešimai. Be to, „Android“ kontrolę turėtų perimti ir kitos, su vairavimu nesusijusios funkcijos – klimato valdymas, apšvietimas bei sėdynių reguliavimas.

    Automobilių gamintojams naujas sprendimas, anot „Google“, galėtų sumažinti programinės įrangos kūrimo kaštus ir leisti daugiau dėmesio skirti prekės ženklo išskirtinumui bei kitoms aukštesnio prioriteto sritims. „Google“ teigia suteiksianti bazinį programinį pagrindą, o gamintojai galėsiantys kurti savitą vartotojo patirtį.

    „Google“ nurodo, kad jau bendradarbiauja su tokiomis bendrovėmis kaip „Renault Group“ ir „Qualcomm“, siekdama naują „Android Automotive“ versiją diegti didesniame automobilių skaičiuje. Anksčiau skelbta, kad įprastą „Android Automotive“ jau naudoja tokie gamintojai kaip „Polestar“, „General Motors“, „Nissan“ ir „Honda“.

    Iš esmės tai – „Google“ bandymas konkuruoti su „Apple“ ir įtikinti gamintojus patikėti jai didesnę programinės įrangos vystymo dalį. Pavyzdžiui, „Apple“ anksčiau pristatė „CarPlay Ultra“, kuris taip pat perima daugiau automobilio funkcijų, įskaitant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo valdymą bei radijo nustatymus.

  • Nutekėjo „Samsung“ atsakas „Apple“ sulenkiamam iPhone: naujasis „Galaxy Z Fold 8 Wide“

    Skelbiama, kad „Apple“ šiemet gali pristatyti plataus, knygos tipo sulenkiamą įrenginį. Tuo metu gandai rodo, jog „Samsung“ ketina atsakyti tuo pačiu ir kartu su „Galaxy Z Fold 8“ pristatyti panašų modelį. Praėjus mažiau nei parai po to, kai internete pasirodė „Z Fold 8“ CAD brėžiniai, nutekėjo ir tariamo „Galaxy Z Fold 8 Wide“ CAD vaizdai.

    Teigiama, kad įrenginys turi kodinį pavadinimą H8 ir modelio numerį SM-F971U. Pagal nutekėjusius vaizdus, „Galaxy Z Fold 8 Wide“ primena tarsi du sutrumpintus „S25 Edge“ tipo korpusus, sujungtus į vieną. Skirtingai nei „Z Fold 8“, kuris, kaip teigiama, turės tris galines kameras, platesnis modelis, panašu, apsiribos dviem.

    Be platesnio, labiau „suspausto“ ekrano kraštinių santykio, „Z Fold 8 Wide“ dizainas atrodo labai panašus į „Fold 8“. Jei galima remtis „Galaxy S25 Edge“ kamerų specifikacijomis, „Z Fold 8 Wide“ galėtų turėti 200 MP pagrindinę kamerą ir 12 MP arba 50 MP itin plataus kampo modulį.

    Dėl platesnio ekrano formato „Samsung“ knygos tipo sulenkiamas įrenginys, kaip teigiama, turės 5,4 colio išorinį ekraną – tai gerokai mažiau nei 6,5 colio skydelis „Z Fold 7“. Vidinis ekranas taip pat esą sieks tik 7,6 colio. Vis dėlto platesnis abiejų ekranų kraštinių santykis turėtų užtikrinti, kad naudotojui jie neatrodys ankšti.

    Remiantis „Android Headlines“ informacija, paremta CAD brėžiniais iš „OnLeaks“, įrenginio matmenys atlenkus turėtų būti 123,9 × 161,4 × 4,9 mm, o sulenkus – 123,9 × 82,2 × 9,8 mm. Tai reikštų, kad pristatymo metu jis būtų vienas ploniausių sulenkiamų telefonų rinkoje.

    Nors apie vidines specifikacijas kol kas nekalbama, manoma, kad „Z Fold 8 Wide“ naudos tą patį „Snapdragon 8 Elite Gen 5“ lustą kaip ir įprastas „Fold“. Taip pat spėjama, kad jis galėtų turėti panašios talpos 5 000 mAh bateriją su 45 W greitojo įkrovimo palaikymu.

    Minima ir tai, kad dėl pasaulinės operatyviosios atminties (RAM) ir NAND atminties krizės „Samsung“ gali būti priversta nustatyti „Z Fold 8 Wide“ kainą beveik tokią pat kaip ir įprasto modelio.

    „Samsung“ esą planuoja „Z Fold 8 Wide“ pristatyti kartu su „Z Fold 8“ ir „Flip 8“ per „Unpacked“ renginį liepą arba rugpjūtį. Tuo tarpu pirmasis „Apple“ sulenkiamas „iPhone“, kaip teigiama, galėtų debiutuoti rugsėjį.

  • „Google“ skelbia: „Android“ naršymas tapo greičiausias – rezultatai stebina net skeptikus

    Šiuolaikinė išmaniųjų telefonų patirtis dažnai siejama su ryškiomis funkcijomis, aukščiausios klasės kameromis ar dirbtinio intelekto sprendimais. Tačiau po visu tuo slypi tylus variklis, kuris iš tiesų lemia kasdienį telefono „tempą“ – žiniatinklis.

    Interneto naršymas daugeliui atrodo savaime suprantamas, kasdienis veiksmas, kuriam retai skiriame daugiau dėmesio. Vis dėlto būtent jis neretai nulemia, ar telefonas atrodys greitas ir sklandus, ar lėtas ir „stringantis“.

    Nesvarbu, ar ieškote informacijos naršyklėje „Chrome“, ar naudojate „Android“ programėles, kurios itin dažnai remiasi „WebView“, naršymo sparta daro didelę įtaką bendrai įrenginio naudojimo patirčiai.

    Atsižvelgdama į šios srities svarbą, bendrovė „Google“ ne vienerius metus siekė užtikrinti, kad jos ekosistemoje naršymas būtų kuo sklandesnis. Dabar, pasak įmonės, šios pastangos duoda apčiuopiamų rezultatų: „Android“ esą pripažinta greičiausia mobili platforma naršymui internete.

    „Google“ pabrėžia, kad tai nėra pačios platformos sau susikurtas titulas. Teiginys grindžiamas pramonėje plačiai naudojamais testais, tokiais kaip „Speedometer“ ir „LoadLine“. Pastarasis – naujesnis standartas, kurį kūrė „Chrome“, „Android“ ir įrangos gamintojų partneriai.

    Testas „Speedometer“ matuoja sistemos reakciją ir tai, kaip internetinė programa atsako į naudotojo veiksmus. Jis imituoja realias situacijas – pavyzdžiui, kai įrašote užduotis sąraše ar perjungiate meniu.

    Aukštesnis įvertinimas reiškia sklandesnę naršymo patirtį, kai paspaudimai, slinkimas ar teksto įvedimas svetainėje vyksta greičiau ir be trikdžių. Remiantis „Speedometer“ rezultatais, „Android“ įrenginių gamintojai nuosekliai užima aukštas pozicijas šiuose bandymuose.

    Tuo metu „LoadLine“ skaičiuoja, kaip greitai puslapis pasirodo paspaudus nuorodą. „Google“ aiškina, kad, priešingai nei tradiciniai testai, dažnai orientuoti į dirbtines užduotis, „LoadLine“ naudoja įrašytas, stabilias pasirinktų realių svetainių versijas. Į testą įtraukiami tiek paprastesni, tiek sudėtingesni puslapiai, atspindintys svarbiausius mobilaus turinio tipus – pirkimą, paiešką ir naujienų portalus.

    Skelbiama, kad aukščiausios klasės „Android“ telefonai kai kuriais atvejais surenka iki 47 proc. geresnius rezultatus nei ne „Android“ konkurentai.

    „Google“ taip pat pažymi, kad lyderystė neatsirado atsitiktinai. Pasak įmonės, dabartinis pranašumas yra nuoseklaus darbo rezultatas, optimizuojant visą technologijų grandinę – nuo lustų iki programinės įrangos. Į šį procesą įtraukiama įrenginių aparatinė dalis, „Android“ operacinė sistema ir naršyklės, tokios kaip „Chrome“.

    Bendrovė ragina įrangos gamintojus vertinti ir derinti savo įrenginius pagal „Speedometer“ bei „LoadLine“ metodikas, nes tokie patobulinimai, pasak „Google“, realiame naudojime virsta greitesniu naršymu ir sklandesne kasdiene patirtimi.

  • „Samsung“ Galaxy S26 sulaukė „AirDrop“ palaikymo: atnaujinimas jau rieda į Europą

    Praėjusių metų lapkritį „Google“ nustebino išmaniųjų telefonų rinką, kai „Pixel 10“ serijoje atrišo „AirDrop“ palaikymą per „Quick Share“. Tai buvo netikėta ne tik todėl, kad tokio žingsnio mažai kas laukė, bet ir dėl to, kad „Google“ tai įgyvendino savarankiškai, be jokio bendradarbiavimo su „Apple“.

    Vėliau „Google“ patvirtino, jog ši funkcija ilgainiui pasieks visus „Android“ įrenginius. Pirmiausia ji pradėta diegti „Pixel 9“ serijoje, o dabar plėtra pasiekė ir „Galaxy S26“ liniją.

    „Samsung“ savaitgalį pranešė apie diegimo pradžią. Iš pradžių atnaujinimas buvo skirtas naudotojams Pietų Korėjoje, tačiau dabar „AirDrop“ palaikymas pradeda atsirasti ir kituose regionuose.

    Skelbiama, kad atnaujinimas, atnešantis šią funkciją, jau pasiekia naudotojus Europoje ir Indijoje. Atnaujinimas žymimas versijos numeriu AZCF. Jį įdiegus, „Quick Share“ nustatymuose atsiranda naujas „AirDrop“ jungiklis.

    JAV naudotojams dar teks palaukti – ten atnaujinimas kol kas nepasiekė įrenginių, tačiau tikimasi, kad jis gali pasirodyti artimiausiomis dienomis. Tas pats galioja Honkongui, Japonijai, Lotynų Amerikai ir Taivanui.

    Skirtingai nei „Pixel 10“ serijoje, ši funkcija „Galaxy S26“ įrenginiuose nebus įjungta pagal nutylėjimą – ją reikės aktyvuoti rankiniu būdu.

    Norint įjungti dalijimąsi su „Apple“ įrenginiais, reikės eiti į Nustatymai > Prijungti įrenginiai > „Quick Share“ > Share with Apple devices.