CP v2

Blog

  • Šis pavasarinis ridikėlių ir kefyro kokteilis užkariavo dietologus: padeda žarnynui ir sotina

    Pavasarį dažniau renkamės šviežias daržoves, o ridikėliai daugeliui siejasi tik su salotomis ar sumuštiniais. Vis dėlto juos galima panaudoti ir kitaip – pavyzdžiui, sutrinti į kokteilį su kefyru, kad gautumėte lengvą, gaivinantį gėrimą.

    Ridikėliai vertinami dėl skaidulų, kurios prisideda prie normalesnio virškinimo ir žarnyno veiklos, o kartu padeda ilgiau jaustis sotiems. Skaidulų gausesnė mityba taip pat siejama su palankesne cholesterolio ir gliukozės kontrole, todėl tai aktualu ir siekiantiems reguliuoti kūno svorį.

    Be skaidulų, ridikėliuose yra antioksidantų ir vitamino C, kuris svarbus imuninei sistemai, kolageno sintezei ir geležies pasisavinimui. Nors vienas produktas stebuklų nedaro, daržovių įtraukimas į kasdienį racioną paprastai siejamas su geresniais ilgalaikiais sveikatos rodikliais.

    Kefyras išsiskiria pieno rūgšties bakterijomis, todėl laikomas vienu praktiškiausių fermentuotų pieno produktų kasdieniame racione. Fermentuoti produktai dažnai siejami su palankesne žarnyno mikrobiotos įvairove, o tai gali turėti įtakos ir bendrai savijautai bei imuninėms reakcijoms.

    Kefyras taip pat yra kalcio ir fosforo šaltinis, todėl prisideda prie kaulų ir dantų būklės palaikymo. Kai kuriems žmonėms fermentuoti pieno produktai yra lengviau toleruojami nei pienas, tačiau jautresniems ar turintiems netoleravimų verta stebėti individualią organizmo reakciją.

    Tokį kokteilį patogu rinktis kaip lengvus pusryčius ar antrus pusryčius, ypač kai norisi gaivos. Jis gali tikti ir kaip priedas prie pavasariškų patiekalų, pavyzdžiui, kiaušinių, sumuštinių su daržovėmis ar lengvų pietų.

    Svarbu nepainioti tokio gėrimo su riebalų deginimo priemone: realius kūno masės pokyčius lemia bendras kalorijų balansas, mitybos kokybė, judėjimas ir miegas. Ridikėlių ir kefyro derinys gali būti naudinga kasdienės mitybos detalė, jei padeda suvalgyti daugiau daržovių ir rinktis sotesnius, mažiau perdirbtus produktus.

  • Mažai kalorijų, daug geležies: pavasario hitas – burokėlių lapų sriuba, kurią giria dietologai

    Pavasarį į turgus grįžta botvina, dar vadinama botvinka, tai yra jauni burokėlių lapai, stiebai ir mažesni šakniavaisiai. Iš jų verdamos lengvos sezoninės sriubos, gaminamas šaltibarščių tipo šaltas patiekalas ar gaivios salotos, o dalis šeimininkų botviną konservuoja, kad užtektų ir vėsesniam sezonui.

    Botvina vertinama dėl palankaus maistinių medžiagų profilio: joje yra geležies, folio rūgšties, vitamino C, taip pat kalio ir magnio. Vitaminas C svarbus imunitetui ir kolageno sintezei, o kartu gali pagerinti geležies pasisavinimą, todėl tokia sriuba dažnai minima tarp gerų pasirinkimų pavasario meniu.

    Dar viena botvinos stiprybė yra skaidulos, kurios padeda virškinimui ir sotumui, o taip pat siejamos su palankesniais cholesterolio ir gliukozės rodikliais. Burokėlių dalyse esantys natūralūs pigmentai, tokie kaip betalaimai, siejami su antioksidaciniu poveikiu, o lapuose esantis chlorofilas dažnai minimas kaip vertingas žalumynų komponentas.

    Ruošiant botvinos sriubą svarbiausia gerai nuplauti lapus ir stiebus po tekančiu vandeniu, nes juose neretai lieka žemių ar smėlio. Jaunus burokėlius verta nulupti ir supjaustyti mažais kubeliais, o lapus ir stiebus smulkinti, nes stambesni gabalai verda ilgiau ir gali likti kietesni.

    Norint išlaikyti ryškesnę burokėlių spalvą ir gaivesnį skonį, į puodą dažnai įspaudžiama šiek tiek citrinos sulčių. Sriuba gali būti valgoma ir be priedų, tačiau sotumui dažnai patiekiama su riekėmis raugintos duonos, o norint daugiau baltymų įprastas pasirinkimas yra kietai virti kiaušiniai.

    Nors botvina laikoma sveiku pasirinkimu, mitybos specialistai primena, kad geležies kiekis racione svarbus, tačiau ne visada reiškia, kad ji bus lengvai pasisavinama. Jei vargina nuovargis ar įtariama mažakraujystė, verta pasitikrinti kraujo rodiklius ir mitybą derinti su šeimos gydytoju.

  • Azijoje valgo šimtmečius: džiovinta baltoji morva padeda su cukrumi ir svoriu, odai – tarsi kolagenas

    Kuo ypatinga baltoji morva?

    Džiovinta baltoji morva (Morus alba) Azijos virtuvėse ir tradicinėje mityboje minima šimtmečius, o pastaraisiais metais ją dažniau atranda ir europiečiai. Uoga vertinama dėl saldžiarūgščio skonio, skaidulų ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios siejamos su antioksidaciniu poveikiu.

    Maistiniu požiūriu tai koncentruotas produktas: džiovinant sumažėja vandens, todėl 100 gramų turi apie 321 kilokaloriją. Praktikoje dažniausiai valgoma mažesnė porcija, pavyzdžiui, sauja apie 30 gramų, todėl svarbiausia yra saikas ir bendra dienos raciono pusiausvyra.

    Gliukozė, svoris ir sotumas

    Vienas dažniausiai minimų baltojos morvos pranašumų siejamas su poveikiu angliavandenių apykaitai. Morvos lapuose ir ekstraktuose aptinkama medžiaga 1-deoksinojirimicinas (DNJ), kuri slopina fermentus, dalyvaujančius angliavandenių skaidyme, todėl gliukozė po valgio gali kilti lėčiau.

    Klinikiniuose tyrimuose su 2 tipo cukriniu diabetu sergančiais žmonėmis morvos lapų ekstraktai, standartizuoti pagal DNJ kiekį, buvo siejami su mažesniais gliukozės šuoliais po valgio, palyginti su placebu. Vis dėlto tai nėra vaistas, o žmonėms, vartojantiems gliukozę mažinančius vaistus, prieš reguliariai naudojant papildus ar ekstraktus verta pasitarti su gydytoju dėl hipoglikemijos rizikos.

    Kalbant apie svorio kontrolę, džiovinta morva dažnai pristatoma kaip saldumynų alternatyva, tačiau ji vis tiek yra kaloringa dėl natūralių cukrų. Didesnį sotumo jausmą gali lemti skaidulos, kurios taip pat siejamos su geresne žarnyno veikla ir reguliariu tuštinimusi.

    Oda, antioksidantai ir ką žada tyrimai

    Mokslinėje literatūroje morvai priskiriamas antioksidacinis potencialas: aptariami polifenoliai ir kiti junginiai, galintys mažinti oksidacinį stresą. Šis mechanizmas dažnai siejamas su lėtesniais senėjimo procesais ir mažesne lėtinių ligų rizika, tačiau realus poveikis priklauso nuo visos mitybos ir gyvenimo būdo.

    Teiginiai, kad morva odai veikia kaip kolagenas, dažniausiai remiasi netiesiogine logika: antioksidantai gali prisidėti prie odos būklės palaikymo, o pakankamas baltymų, vitamino C ir kitų maistinių medžiagų kiekis yra svarbus kolageno sintezei. Vis dėlto pati džiovinta morva nėra kolageno šaltinis, todėl ją tiksliau vertinti kaip papildomą raciono komponentą.

    „Jeigu turite cukrinį diabetą, vartojate vaistus ar turite lėtinių ligų, papildų ar ekstraktų pasirinkimą geriausia suderinti su gydytoju ar vaistininku“, – pabrėžia mitybos specialistai, vertindami produktus, turinčius įtakos gliukozės rodikliams.

    Džiovinta morva dažniausiai valgoma kaip užkandis arba dedama į košes, musli, jogurtą ir glotnučius, taip pat naudojama kepiniuose. Renkantis produktą verta tikrinti sudėtį: kai kurie gamintojai papildomai saldina ar glazūruoja uogas, todėl bendras cukraus kiekis gali būti didesnis nei tikimasi.

  • Valstybės parama pirmajam būstui: prašymus bus galima teikti gegužės 19 dieną, bet laikas ribotas

    Valstybės parama pirmajam būstui: prašymus bus galima teikti gegužės 19 dieną, bet laikas ribotas

    Kada ir kaip teikti prašymą?

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad prašymus valstybės paramai būstui įsigyti gyventojai galės teikti gegužės 19 dieną. Kvietimas numatytas ribotam laikui: nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki tol, kol bus išnaudotos tam skirtos lėšos.

    Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų. Ministerija atkreipia dėmesį, kad šiemet prašymus galima pateikti ir internetu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, o registracijos laikas sistemoje turės reikšmės prašymų eiliškumui.

    „Siekiame, kad kuo daugiau gyventojų galėtų drąsiau žengti pirmą žingsnį, įgyvendindami svajonę turėti savus namus, ir kurtų savo gyvenimą čia, Lietuvoje“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija pabrėžia, kad lėšoms sparčiai tirpstant kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau nei numatyta. Jei paaiškėtų, kad biudžeto pažymoms formuoti nepakanka, kvietimo pabaiga būtų paskelbta ministerijos interneto svetainėje, o ne kvietimo metu pateikti prašymai sistemoje neregistruojami.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Parama skirta gyventojams, kurie atitinka teisės aktuose numatytus kriterijus ir siekia gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją. Tarp pagrindinių grupių, galinčių kreiptis, yra jaunos šeimos, vieną ar daugiau vaikų auginantys vieni tėvai, gausios šeimos, asmenys su negalia ir šeimos, kuriose yra asmenų su negalia.

    Taip pat teisę pretenduoti turi asmenys iki 36 metų, kurie anksčiau buvo likę be tėvų globos ar rūpybos, taip pat jų šeimos. Sprendžiant dėl teisės į paramą vertinamos pajamos ir turtas pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas ribas.

    Svarbiausios praktinės detalės

    Patogiausias būdas pateikti prašymą yra per SPIS, nes prašymų eilė formuojama pagal registracijos laiką sistemoje. Tai reiškia, kad svarbus ne tik pateikimo būdas, bet ir tai, kada prašymas realiai užregistruojamas.

    Prašymą galima teikti ir savivaldybėje, taip pat paštu, per kurjerį ar per įgaliotą asmenį. Teikiant dokumentus elektroniniu paštu, jie privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, kitaip nebus laikomi galiojančiais.

    Gyventojams, planuojantiems teikti prašymą, verta iš anksto pasiruošti dokumentus ir prisijungimus, nes kvietimas vyksta tik vieną dieną, o lėšos gali pasibaigti dar nepasibaigus numatytam laikui. Ministerija rekomenduoja sekti naujausią informaciją kvietimo dieną, kad būtų aišku, ar kvietimas nėra užbaigtas anksčiau.

  • Nemokama grupė paaugliams Tauragėje: „Žvelgiant drąsiau“ mokys emocijų ir bendravimo įgūdžių

    Nemokama grupė paaugliams Tauragėje: „Žvelgiant drąsiau“ mokys emocijų ir bendravimo įgūdžių

    Paauglystė dažnai atneša daugiau įtampos, emocinių svyravimų ir klausimų apie save, todėl vis daugiau dėmesio skiriama socialinių ir emocinių įgūdžių stiprinimui. Tauragėje startuoja nemokama grupė 12–16 metų paaugliams „Žvelgiant drąsiau“, kurioje dalyviai saugioje aplinkoje mokysis geriau suprasti save ir kitus.

    Užsiėmimų metu paaugliai bus kviečiami atpažinti ir įvardyti jausmus, kalbėti apie savivertę, asmenines ribas ir kasdienius sunkumus mokykloje ar bendraamžių rate. Praktinės veiklos orientuotos į bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, taip pat į drąsos kurti sveikesnius santykius stiprinimą.

    Kas laukia užsiėmimuose?

    Grupė skirta jaunuoliams, kurie nori daugiau aiškumo savo emocijose, daugiau pasitikėjimo savimi ir geresnio ryšio su bendraamžiais. Tokios programos paprastai remiasi emocijų atpažinimo, savireguliacijos ir konfliktų sprendimo principais, kurie padeda lengviau susitvarkyti su stresinėmis situacijomis.

    Specialistai pabrėžia, kad socialiniai ir emociniai gebėjimai svarbūs ne tik savijautai, bet ir mokymosi procesui bei elgesiui: gebėjimas nusiraminti, paprašyti pagalbos, susitarti su kitais mažina konfliktų tikimybę ir didina saugumo jausmą. Grupinis formatas ypač naudingas, nes leidžia patirti bendrystę ir praktiškai išbandyti naujus bendravimo būdus.

    Data, laikas ir registracija

    Organizatoriai nurodo, kad grupė startuoja 2026 metų birželio 2 dieną. Susitikimai vyks antradieniais nuo 15.00 iki 16.30 valandos, numatyti 5 kassavaitiniai užsiėmimai.

    Grupę ves psichologė Doloresa Sergejevienė. Vietų skaičius ribotas, todėl reikalinga išankstinė registracija, o registracija patvirtinama el. laišku susidarius grupei.

    Kas svarbu žinoti tėvams?

    Dalyvavimas grupėje nemokamas, tačiau dalyviai turės užpildyti dalyvio apklausos anketą. Tokia praktika dažnai taikoma siekiant geriau įvertinti dalyvių poreikius ir užtikrinti tinkamiausią pagalbą.

    Grupė organizuojama įgyvendinant projektą Kompleksinės paslaugos (KOPA), finansuojamą 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Dėl papildomos informacijos organizatoriai kviečia kreiptis nurodytais kontaktais.

  • Tauragėje aptarta užsieniečių integracija: kaip VERTIS ir „InfoDesk App“ gali padėti savivaldybei

    Tauragėje aptarta užsieniečių integracija: kaip VERTIS ir „InfoDesk App“ gali padėti savivaldybei

    Susitikimas Tauragės rajono savivaldybėje

    Tauragės rajono savivaldybėje lankėsi Priėmimo ir integracijos agentūros atstovai. Susitikime su savivaldybės specialistais aptarti užsienio kilmės gyventojų integracijos klausimai, kasdieniai iššūkiai ir praktinės pagalbos priemonės.

    Didžiausias dėmesys skirtas paslaugų prieinamumui ir koordinavimui: kaip savivaldybėse greičiau užtikrinti informavimą, konsultavimą ir vertimo paslaugas. Tokios temos ypač aktualios didėjant gyventojų mobilumui ir savivaldybėms dažniau susiduriant su skirtingų kalbų bei sistemų derinimu.

    VERTIS ir „InfoDesk App“: kuo jos naudingos

    Susitikimo metu pristatyta VERTIS vertimo paslaugų administravimo informacinė sistema. Ji skirta centralizuotai organizuoti vertimo paslaugų užsakymą ir teikimą institucijoms, savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms bei kitiems subjektams, dirbantiems su užsienio kilmės gyventojais.

    Tokio tipo sprendimai paprastai padeda sumažinti administracinę naštą, aiškiau paskirstyti užsakymus ir trumpinti laukimo laiką, kai vertimas reikalingas čia ir dabar. Savivaldybėms tai reiškia daugiau aiškumo, kaip operatyviai spręsti kalbos barjero keliamas situacijas, ypač socialinių paslaugų, švietimo ir sveikatos srityse.

    Taip pat pristatyta mobilioji programėlė „InfoDesk App“, skirta užsieniečiams Lietuvoje. Joje vienoje vietoje pateikiama aktuali informacija apie gyvenimą Lietuvoje, paslaugas, institucijas, mokymus, konsultacijas ir kitas integracijai svarbias temas.

    Praktikoje tokios programėlės gali sumažinti informacijos paieškos laiką ir paskatinti didesnį žmonių savarankiškumą, kai reikia greitai rasti atsakymus apie dokumentus, paslaugas ar kasdienes procedūras. Savivaldybei tai gali reikšti mažesnį pasikartojančių užklausų srautą ir tikslesnį nukreipimą į reikiamas paslaugas.

    Ką akcentavo savivaldybė ir agentūra

    Diskusijoje aptarta skirtinga savivaldybių patirtis organizuojant integracijos procesus ir paslaugų prieinamumo skirtumai. Pabrėžta informacijos sklaidos svarba ir poreikis stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad sprendimai veiktų ne pavieniui, o kaip susijusi sistema.

    Priėmimo ir integracijos agentūros atstovai pristatė vykdomas veiklas bei organizuojamus mokymus, skirtus tiek užsienio kilmės gyventojams, tiek specialistams, dirbantiems priėmimo, informavimo ir integracijos srityse. Aptartos galimybės geriau koordinuoti procesus, kad pagalba būtų ne tik suteikta, bet ir lengvai randama.

    Pasak susitikimo dalyvių, tokie vizitai padeda tiksliau įvardyti realius poreikius vietoje ir greičiau susitarti dėl veikiančių sprendimų. Tikimasi, kad nuoseklus bendradarbiavimas prisidės prie aiškesnių, prieinamesnių ir labiau praktinius gyventojų poreikius atitinkančių integracijos paslaugų Tauragės rajone.

  • Pasirodė pušų pavasario lobis: kada rinkti ūglius ir kaip pasigaminti sirupą nuo kosulio

    Pasirodė pušų pavasario lobis: kada rinkti ūglius ir kaip pasigaminti sirupą nuo kosulio

    Vėlyvą pavasarį ant pušų pasirodo šviesiai žali, minkšti ūgliai, kurie liaudies medicinoje nuo seno vertinami kaip pagalba peršalus ir kosint. Juose aptinkama eterinių aliejų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, todėl iš jų dažniausiai gaminamas naminis sirupas ar užpilai.

    Specialistai pabrėžia, kad pušų žaliavoje esantys junginiai gali turėti priešuždegiminį ir atsikosėjimą lengvinantį poveikį, tačiau tai nėra vaistas. Jei karščiavimas tęsiasi, atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, kraujingas skreplis ar simptomai nepraeina kelias dienas, reikėtų kreiptis į gydytoją, ypač vaikams.

    Kada ir kur rinkti ūglius

    Pušų ūgliai paprastai renkami pavasarį, kai jie dar neišsprogę į spyglius ir yra minkšti, šviesiai žali. Dažniausiai tam tinkamiausias laikotarpis būna balandžio ir gegužės mėnesiais, priklausomai nuo oro ir vietovės.

    Renkant svarbiausia vengti taršos: ūglių nereikėtų skinti prie intensyvaus eismo kelių, pramoninių teritorijų ar vietų, kur gali būti purškiama chemikalais. Taip pat būtina laikytis gamtosaugos taisyklių ir neniokoti medžių: nuo vienos pušies geriau paimti tik nedidelę dalį ūglių, kad augalas galėtų normaliai augti.

    Kaip gaminamas pušų ūglių sirupas

    Namuose dažniausiai gaminamas sluoksniuojamas sirupas: nuplauti ir nusausinti ūgliai dedami į švarų indą, sluoksniuojami su cukrumi ar medumi ir paliekami, kol išsiskiria sultys. Praktikoje dažnai pasirenkamas cukrus, nes medus mažiems vaikams iki 1 metų nerekomenduojamas dėl kūdikių botulizmo rizikos.

    Gautas skystis paprastai perkošiamas ir laikomas šaldytuve, kad kuo ilgiau išliktų kokybiškas. Kadangi tai naminis produktas, jo galiojimas priklauso nuo higienos, žaliavos švaros ir laikymo sąlygų, todėl pastebėjus rūgimą, pelėsį ar pakitusį kvapą, vartoti nebereikėtų.

    Kada vartojant būti atsargiems?

    Sirupas dažniausiai vartojamas peršalimo sezono metu, kai vargina gerklės perštėjimas ar kosulys, tačiau jis nėra skirtas pakeisti gydytojo paskirtą gydymą. Žmonėms, turintiems alergijų, sergantiems lėtinėmis ligomis ar vartojantiems vaistus, pravartu pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Ypatingas atsargumas reikalingas vaikams: medaus produktai netinka kūdikiams, o bet kokie papildai, net ir augaliniai, turėtų būti dozuojami apdairiai. Jei simptomai intensyvėja arba kartojasi, saugiausias kelias yra medicininė konsultacija.

  • Ar kranų vanduo kenkia smegenims? Naujas tyrimas atskleidė, kas vyksta su pažinimu

    Ar kranų vanduo kenkia smegenims? Naujas tyrimas atskleidė, kas vyksta su pažinimu

    Diskusijos apie vandens iš čiaupo saugumą neslūgsta: vieni juo pasitiki, kiti baiminasi mikroorganizmų, cheminių priemaišų ar fluoro poveikio. Pastaraisiais metais šias baimes dar labiau pakurstė politiniai sprendimai ir ginčai dėl vandens fluorizavimo kai kuriose JAV valstijose.

    Fluorizavimas reiškia, kad į centralizuotai tiekiamą vandenį papildomai įterpiama fluoro junginių, siekiant mažinti dantų ėduonies riziką. JAV ši praktika plačiai taikoma nuo XX amžiaus vidurio, o Lietuvoje centralizuotas fluorizavimas buvo nutrauktas maždaug prieš du dešimtmečius, daugiau dėmesio skiriant burnos higienai ir fluoro turinčioms dantų pastoms.

    Svarbu tai, kad net ir nefluorizuojant vandens papildomai, fluoro junginių vandenyje gali būti natūraliai. Europoje geriamajam vandeniui taikomi reikalavimai numato leistinas ribas, o vandens kokybė prižiūrima reguliariai, siekiant, kad fluoro kiekiai neviršytų nustatytų normų.

    Vienas dažniausių visuomenėje sklandančių teiginių yra susijęs su tariamu fluoro kaupimusi smegenyse ir galimu neigiamu poveikiu vaikų nervų sistemai bei intelekto raidai. Dėl to neretai į vandens kokybės klausimą žiūrima ne tik kaip į kasdienį patogumą, bet ir kaip į ilgalaikės sveikatos riziką.

    Naujausi moksliniai duomenys šias baimes bent iš dalies koreguoja. JAV mokslininkai, analizuodami daugiau kaip 10 000 Viskonsino gyventojų duomenis, vertino, ar vaikystėje patirtas fluorizuoto vandens poveikis siejasi su pažintinėmis funkcijomis vėlesniame amžiuje, įskaitant ir senjorus, kurių dalis buvo perkopę 80 metų.

    Tyrime buvo vertinama, kur tiksliai gyveno dalyviai skirtingais gyvenimo etapais ir kokios fluoro koncentracijos būdingos tose vietovėse tiekiamam vandeniui. Nors tyrėjai negalėjo tiksliai suskaičiuoti, kiek fluoro realiai suvartojo kiekvienas asmuo, tokio tipo didelės apimties duomenys leidžia įvertinti bendras tendencijas populiacijos mastu.

    Tyrėjai lygino intelekto testų rezultatus ir kitus pažinimo rodiklius, o išvada buvo aiški: statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vaikystėje fluorizuotą vandenį gėrusių ir jo negėrusių žmonių nenustatyta. Tai reiškia, kad tiriamoje grupėje fluorizuotas vanduo nebuvo susijęs su blogesnėmis pažinimo funkcijomis suaugus ar senstant.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vandens saugumas nėra vien fluoro klausimas. Kranų vandens kokybei įtakos gali turėti vandentiekio tinklų būklė, vamzdynų amžius, pastatų vidaus komunikacijos ir tai, ar vanduo nėra užsistovėjęs, todėl praktinis patarimas dažnai paprastas: jei vanduo ilgai nebėgo, verta jį trumpai nuleisti.

    Jeigu kyla abejonių dėl konkretaus būsto vandens, galima atlikti laboratorinius tyrimus, o esant jautresnėms grupėms, pavyzdžiui, kūdikiams, sprendimus dėl vandens vartojimo pravartu aptarti su sveikatos priežiūros specialistais. Tačiau bendra kryptis išlieka tokia pati: nauji ilgalaikiai duomenys nerodo, kad fluorizuotas vanduo savaime blogintų smegenų veiklą ar pažinimą.

  • Kefyras – natūralus probiotikas, galintis pakeisti savijautą: ką rodo tyrimai?

    Kefyras – natūralus probiotikas, galintis pakeisti savijautą: ką rodo tyrimai?

    Kefyras – vienas seniausių fermentuotų pieno gėrimų, kurio ištakos siejamos su Kaukazo regionu. Pastaraisiais metais jis vėl atsidūrė dėmesio centre, nes vis daugiau tyrimų nagrinėja žarnyno mikrobiotos ryšį su imunitetu, metabolizmu ir net nuotaika.

    Kefyro vertė pirmiausia siejama su fermentacija: joje dalyvauja įvairios pieno rūgšties bakterijos ir mielės. Dėl šios mikroorganizmų įvairovės kefyras neretai laikomas natūraliu probiotikų šaltiniu, galinčiu papildyti kasdienę mitybą.

    Reguliarus fermentuotų produktų vartojimas siejamas su geresne žarnyno funkcija ir didesne mikrobiotos įvairove, o tai svarbu virškinimui bei bendrai savijautai. Praktikoje tai gali būti aktualu žmonėms, kuriuos vargina pilvo pūtimas, nereguliarus tuštinimasis ar diskomfortas po valgymo.

    Dar viena dažnai aptariama tema – žarnyno ir smegenų ašis, kai žarnyno būklė gali būti susijusi su streso reakcijomis ir nuotaikos svyravimais. Nors kefyras nėra vaistas ir negali pakeisti gydymo, kaip kasdienis fermentuotas produktas jis gali būti viena iš priemonių, padedančių palaikyti gerą savijautą.

    Kefyras taip pat suteikia baltymų ir svarbių mineralų, ypač kalcio, o tai reikšminga kaulų būklei. Dėl gana aukšto sotumo jausmo jis dažnai pasirenkamas ir kaip lengvas užkandis, padedantis suvaldyti apetitą.

    Norint sustiprinti poveikį žarnynui, dažnai siūloma kefyrą derinti su skaidulomis, kurios tampa maistu gerosioms bakterijoms. Vienas žinomiausių pavyzdžių – inulinas, tačiau tinka ir kiti skaidulų šaltiniai, pavyzdžiui, sumalti linų sėmenys.

    Skoniui ir maistinei vertei pagerinti kefyrą galima maišyti su nesaldinta kakava ar riešutų sviestu, tačiau svarbu įvertinti pridėtinio cukraus ir kalorijų kiekį. Specialistai primena, kad didžiausią naudą paprastai duoda nuoseklumas ir bendra mitybos kokybė, o ne vienas produktas.

    Žmonėms, turintiems laktozės netoleravimą, kefyras kartais būna lengviau toleruojamas nei pienas, nes fermentacijos metu dalis laktozės suskaidoma. Vis dėlto esant alergijai pieno baltymams, virškinamojo trakto ligoms ar vartojant antibiotikus, dėl mitybos pokyčių verta pasitarti su gydytoju arba dietologu.

  • Nekaltas įprotis ar pavojaus signalas? Mokslininkai įspėja dėl rytinių snaudulių

    Nekaltas įprotis ar pavojaus signalas? Mokslininkai įspėja dėl rytinių snaudulių

    Popietinis pogulis daugeliui atrodo naudingas įprotis, padedantis atgauti jėgas ir pagerinti savijautą. Tačiau naujesni, objektyviais prietaisais paremti duomenys rodo, kad vyresniame amžiuje dažnas ar ilgėjantis snaudimas gali būti ne tiek poilsis, kiek signalas apie sveikatos problemą.

    Mass General Brigham mokslininkai analizavo ilgalaikio vyresnių nei 55 metų žmonių tyrimo duomenis, kuriuose dalyviai nuo 2005 metų dėvėjo ant riešo nešiojamus aktyvumo ir miego matuoklius. Iki 2025 metų buvo sukaupta daugiau nei 1 300 žmonių įrašų, o rezultatai 2026 metais paskelbti žurnale „JAMA Network Open“.

    Tyrime pastebėta sąsaja tarp dienos miego įpročių ir didesnės ankstyvos mirties rizikos. Kuo ilgiau ir kuo dažniau vyresni žmonės snausdavo dieną, tuo didesnė buvo rizika, o ypač išsiskyrė rytinis užsnūdimas netrukus po nakties miego.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad objektyviai matuojami snaudimo įpročiai gali turėti didelę klinikinę vertę, padedant anksčiau pastebėti galimas sveikatos problemas“, – sakė tyrimo autorius dr. Gao.

    Ekspertai pabrėžia, kad pats pogulis nebūtinai yra kenksmingas, tačiau nerimą turėtų kelti staiga atsiradęs poreikis miegoti dieną, keli užsnūdimai per dieną arba įprotis užmigti rytais. Tokie pokyčiai dažnai vertinami kaip simptomas, dėl kurio verta pasitarti su šeimos gydytoju ir įvertinti galimas priežastis.

    Padidėjęs mieguistumas dieną gali būti susijęs su įvairiomis būklėmis, įskaitant cukrinį diabetą, mažakraujystę, hormonų sutrikimus ar širdies nepakankamumą. Taip pat minimi miego sutrikimai, pavyzdžiui, obstrukcinė miego apnėja, kuri didina apkrovą širdies ir kraujagyslių sistemai, bei sutrikęs paros ritmas.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad nešiojamieji laikrodžiai ir apyrankės, fiksuojantys aktyvumą bei miegą, gali padėti tiksliau pastebėti pokyčius, kurių žmogus pats ne visada įvertina. Gydytojui tokie duomenys gali būti naudingi sprendžiant, ar reikia papildomų tyrimų ir ar mieguistumas nėra ankstyvas rimtesnės ligos požymis.

    Jei dienos miegas pasirenkamas sąmoningai ir netrukdo nakties poilsiui, dažniausiai rekomenduojama trumpa, apie 20–30 minučių trunkanti drėbtelėjimo trukmė ankstyvą popietę, kai natūraliai krenta budrumas. Ilgesnės ar per vėlai dieną vykstančios drzemos kai kuriems žmonėms gali apsunkinti užmigimą vakare ir dar labiau išbalansuoti paros ritmą.