CP v2

Blog

  • Nužydėjo tulpės? 3 paprastos taisyklės, kurios lemia, ar kitą pavasarį jos vėl sužydės

    Nužydėjo tulpės? 3 paprastos taisyklės, kurios lemia, ar kitą pavasarį jos vėl sužydės

    Tulpių sezonas baigiasi greitai, tačiau darbai po žydėjimo dažnai nulemia, ar kitą pavasarį jos vėl bus vešlios ir ryškios. Svarbiausia suprasti, kad po žiedų tulpė kaupia jėgas svogūnėlyje, todėl netinkamas genėjimas ar per drėgna dirva gali kainuoti visą kitų metų žydėjimą.

    Tulpės geriausiai auga saulėtoje, nuo vėjo bent kiek apsaugotoje vietoje ir lengvoje, laidžioje dirvoje. Svogūnėliai paprastai sodinami rudenį, o sodinimo gylis turi būti maždaug tris kartus didesnis už paties svogūnėlio aukštį, kad augalas būtų atsparesnis šalčiui ir išlaikytų drėgmės balansą.

    Pirmoji taisyklė po žydėjimo yra nuimti nužydėjusį žiedą, bet nepažeisti lapų ir stiebo. Nuskynus ar nukirpus tik žiedyną, augalas nešvaisto energijos sėkloms, o maisto medžiagos keliauja į svogūnėlį.

    Lapų skubiai šalinti nereikėtų, nes būtent jie dar kelias savaites vykdo fotosintezę ir maitina svogūnėlį. Lapus ir stiebą saugiausia pašalinti tik tada, kai jie patys pagelsta ir nudžiūsta, nes per anksti nupjovus žalumynus svogūnėlis gali likti per silpnas formuoti kokybišką žiedą.

    Antroji taisyklė susijusi su dirvos drėgme ir struktūra: svogūnėliai nemėgsta užmirkimo. Jei vasarą tulpės paliekamos augti sunkioje, suslėgtoje ir ilgai drėgstančioje dirvoje, didėja puvinio rizika, todėl svarbu, kad vanduo neužsistovėtų, o vieta būtų kuo sausesnė ir laidesnė.

    Trečioji taisyklė atsako į dažną klausimą, ar tulpes būtina kasti kasmet. Dažniausiai to daryti nereikia, tačiau praktika rodo, kad svogūnėlius verta iškasti bent kartą per 2–3 metus, ypač jei žydėjimas silpnėja, žiedai smulkėja arba pastebimas didesnis ligų ir kenkėjų spaudimas.

    Iškasus svogūnėlius, atsiranda daugiau kontrolės: galima atmesti pažeistus, atskirti dukterinius svogūnėlius, juos išdžiovinti ir laikyti tinkamomis sąlygomis iki rudeninio sodinimo. Tai taip pat padeda išvengti situacijos, kai dalis svogūnėlių vasarą supūva dirvoje, o pavasarį gėlyne lieka tuščios vietos.

    Jei tulpes vis dėlto paliekate dirvoje, nužydėjusių žiedų pašalinimas tampa ypač svarbus, o vietą verta įvertinti kritiškai: ar ji neužmirksta po lietaus ir ar dirva nėra per sunki. Keli paprasti sprendimai po žydėjimo dažnai lemia didžiausią skirtumą kitą pavasarį.

  • Sporto salė po 60-ies: tyrimai rodo, kodėl ji veiksmingesnė už vien vaikščiojimą

    Sporto salė po 60-ies: tyrimai rodo, kodėl ji veiksmingesnė už vien vaikščiojimą

    Sporto salė vyresniame amžiuje vis dažniau laikoma ne prabanga, o praktišku būdu ilgiau išlikti savarankiškiems. Jėgos pratimai padeda išsaugoti raumenų masę ir jėgą, kuri natūraliai mažėja su amžiumi, o tai tiesiogiai veikia kasdienius judesius.

    Palyginti su vien vaikščiojimu, treniruotės su pasipriešinimu tiksliau stiprina kojas, sėdmenis, nugarą ir liemens stabilizatorius. Tai svarbu ne tik laiptams ar pirkinių nešimui, bet ir pusiausvyrai, kuri yra vienas pagrindinių kritimų rizikos veiksnių.

    Svarbiausia nauda: jėga ir pusiausvyra

    Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarios jėgos treniruotės vyresniems suaugusiesiems gerina raumenų funkciją, eisenos greitį ir gebėjimą atsistoti nuo kėdės. Šie rodikliai dažnai naudojami vertinant, kiek žmogus yra funkcionaliai pajėgus ir kiek jam reikalinga pagalba kasdienybėje.

    Sporto salėje pranašumas yra kontroliuojama aplinka ir tiksliai dozuojamas krūvis. Treniruokliai leidžia saugiau pradėti tiems, kurie bijo laisvų svorių, o progresą galima didinti mažais žingsniais, nedidinant traumų rizikos.

    Kaip pradėti, kad būtų saugu?

    Pradžioje dažniausiai pakanka 20–30 minučių treniruotės, ypač jei judėjimo buvo mažai. Rekomenduojama skirti 5–10 minučių lengvam apšilimui, o tuomet atlikti kelis paprastus pratimus pagrindinėms raumenų grupėms su lengvu pasipriešinimu.

    Dažna klaida yra noras treniruotis iki išsekimo arba kopijuoti jaunesnių žmonių planus. Vyresniame amžiuje geriau pradėti nuo 1 serijos po 8–12 pakartojimų, įvertinant savijautą, ir tik vėliau didinti apimtį, o ne iš karto kelti didelius svorius.

    Kada būtina pasitarti su specialistu?

    Jei yra širdies ir kraujagyslių ligų, dažni galvos svaigimai, nestabilus kraujospūdis, neseniai patirtos traumos ar stiprūs sąnarių skausmai, prieš pradedant verta pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Tai padeda pasirinkti saugų krūvį ir išvengti pratimų, kurie gali pabloginti būklę.

    Geras ženklas po treniruotės yra lengvas nuovargis ir pojūtis, kad kūnas sustiprėjo, o ne dusulys, krūtinės skausmas ar ilgai trunkantis išsekimas. Tvariausias rezultatas dažniausiai pasiekiamas treniruojantis 2 kartus per savaitę ir papildant judėjimą pasivaikščiojimais.

  • Pasėkite šį augalą ir gyvatės aplenks: pelynas sodininkams tampa tikru skydu

    Pasėkite šį augalą ir gyvatės aplenks: pelynas sodininkams tampa tikru skydu

    Paprastasis pelynas, dar vadinamas kartuoju pelynu, dažnai laikomas piktžole, tačiau jo vieta sode gali būti visai kitokia. Žolininkystėje šis augalas vertinamas dėl kartumynų ir eterinių aliejų, o sodininkai jį vis dažniau renkasi kaip natūralią priemonę atbaidyti nepageidaujamus gyvūnus.

    Paprastasis pelynas (Artemisia absinthium) yra daugiametis astrinių šeimos augalas, paplitęs vidutinio klimato juostoje. Jis pasižymi stipriu, aštriu kvapu ir intensyviu kartumu, o būtent šios savybės lemia, kodėl pelynas dažnai minimas kaip augalas, kurio vengia kai kurie kenkėjai.

    Kodėl pelynas siejamas su gyvačių atbaidymu?

    Gyvatės orientuojasi aplinkoje ne tik rega, bet ir kvapais, kuriuos „surenka“ liežuviu ir perduoda Jakobsono organui. Dėl to stipriai kvepiantys augalai gali veikti kaip dirgiklis arba trikdyti orientaciją, nors mokslinių tyrimų, kurie vienareikšmiškai įrodytų pelyno poveikį konkrečiai žalčiams ar angims, viešojoje erdvėje pateikiama nedaug.

    Vis dėlto pelyno nauda gali būti ir netiesioginė. Jis dažnai minimas kaip augalas, galintis atbaidyti dalį vabzdžių, o kai kuriose sodybose pastebima, kad mažėjant smulkių graužikų aktyvumui teritorija tampa mažiau patraukli ir gyvatėms, kurios ieško grobio.

    Kur sodinti ir ką daryti praktiškai?

    Jei pelyną norite išbandyti kaip prevencinę priemonę, jį dažniausiai siūloma sodinti palei tvorą, prie malkinės, komposto zonos ar kitų vietų, kur gali būti slėptuvių. Svarbu nepamiršti, kad vien augalas problemos neišspręs, jei sklype bus palikta daug šiukšlių, lentų krūvų ar aukštos žolės.

    Kai kurie sodininkai pelyną naudoja ir kaip nuovirą, kuriuo purškia sklypo pakraščius ar takų zonas. Tačiau tokią praktiką verta vertinti atsargiai: purškiant reikėtų vengti kontakto su akimis, laikytis higienos, o poveikį aplinkai vertinti atsakingai, ypač jei šalia auga jautresni augalai.

    Svarbūs saugumo akcentai

    Pelynas yra vaistinis augalas, bet jo veikliosios medžiagos gali būti stiprios, todėl savarankiškai vartoti jį kaip gydomąją priemonę nereikėtų, ypač nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Jei tikslas yra saugiai sumažinti gyvačių pasirodymo tikimybę, patikimiausia strategija paprastai yra aplinkos tvarkymas: reguliariai šienauti, naikinti slėptuves ir riboti graužikų patekimą.

    Pastebėjus gyvatę kieme, rekomenduojama nesiartinti ir neprovokuoti, o sudaryti jai galimybę pasišalinti. Jei gyvatės kartojasi toje pačioje vietoje ar kyla reali rizika žmonėms ir augintiniams, verta kreiptis į vietos specialistus, galinčius patarti dėl saugių sprendimų.

  • Per 5 minutes pasigaminsite baltymingą užtepėlę: tiks sumuštiniams kelioms dienoms

    Baltoji pupelė dažnai nuvertinama, nors iš jos galima greitai pasigaminti maistingą užtepėlę, kuri tinka tiek pusryčiams, tiek lengvai vakarienei. Tokia užtepėlė paruošiama per kelias minutes ir patogiai laikosi šaldytuve kelias dienas, todėl gelbsti, kai trūksta laiko.

    Maistine prasme baltosios pupelės išsiskiria tuo, kad turi daug augalinių baltymų ir skaidulų. Skaidulos padeda ilgiau jaustis sotiems ir prisideda prie stabilesnio cukraus kiekio kraujyje, o ankštinių įtraukimas į mitybą siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių rizikos rodikliais.

    Užtepėlės skonį ryškiausiai pakeičia džiovinti pomidorai, kurie suteikia saldžiarūgštį, koncentruotą aromatą. Jei norisi kremiškesnės tekstūros, praverčia šlakelis alyvuogių aliejaus ar keli šaukštai vandens, o prieskoniai leidžia lengvai prisitaikyti receptą prie to, ką turite virtuvėje.

    Kaip pasigaminti namuose

    Pagrindui tinka konservuotos baltosios pupelės: jas nuskalaukite ir nusausinkite, tada sutrinkite trintuvu. Įdėkite džiovintų pomidorų, česnako, žiupsnį druskos, pipirų, o rūgštelės suteiks citrinos sultys arba šaukštelis acto.

    Jei mėgstate aštriau, įmaišykite čili arba rūkytos paprikos, o gaivumui tinka petražolės ar krapai. Per tiršta masė lengvai pataisoma vandeniu ar aliejumi, o per švelnų skonį sustiprina papildomas česnako ar pomidorų kiekis.

    Kaip patiekti ir laikyti

    Užtepėlė tinka ant šviežios duonos, skrebučių ar trapučių, taip pat gali būti naudojama kaip daržovių padažas prie morkų, agurkų ar paprikos. Norint sotesnio sumuštinio, ant viršaus dera pomidorai, žalumynai, sūris arba virtas kiaušinis.

    Patogiausia ją laikyti sandariame inde šaldytuve, o prieš valgant trumpai pamaišyti, nes masė gali šiek tiek sutirštėti. Ruošiant didesnį kiekį verta ragauti ir prieskonius koreguoti palaipsniui, kad skonis išliktų subalansuotas.

  • Visi klausia šio recepto: trapūs sviestiniai sausainiai iš 5 ingredientų – paruošite per valandą

    Visi klausia šio recepto: trapūs sviestiniai sausainiai iš 5 ingredientų – paruošite per valandą

    Saldus užkandis piknikui

    Artėjant šiltesniems savaitgaliams, vis daugiau žmonių renkasi paprastus naminius užkandžius, kuriuos patogu įsidėti į krepšį ir vežtis į iškylą. Vienas universaliausių pasirinkimų – trapūs sviestiniai sausainiai, kuriems nereikia nei egzotiškų produktų, nei sudėtingų technikų.

    Šis receptas išsiskiria tuo, kad jam pakanka penkių įprastų ingredientų, o visas procesas telpa į maždaug valandą. Sausainiai lengvai pritaikomi skoniui: galima rinktis skirtingas formeles, storį ar papuošimus, kad tiktų tiek vaikams, tiek prie kavos.

    Paprastas triukas ryškesniam skoniui

    Kad sausainiai būtų ne tik trapūs, bet ir turėtų ryškesnį, šventiškesnį akcentą, prieš kepant galima juos patepti kiaušinio baltymu ir lengvai pabarstyti cukrumi. Kepant cukrus suformuoja ploną traškų sluoksnį, o paviršius gražiau apskrunda.

    Kitas populiarus būdas – jau iškepusius sausainius pertep­ti namine uogiene ar tirštesne džemo konsistencijos tyre. Taip gaunamas paprastas, bet solidesnis desertas, tinkantis ir vaišėms, ir kelionei.

    Ingredientai ir kepimas

    Receptui prireiks kvietinių miltų, cukraus, kepimo miltelių, vieno kiaušinio ir sviesto. Tešla minkoma iki vientisos konsistencijos, tuomet plonai iškočiojama, o sausainiai išspaudžiami formelėmis arba supjaustomi gabalėliais.

    Sausainiai kepami iki lengvo parudavimo, kad išliktų trapūs, bet neperkeptų. Įprastai pakanka 190 laipsnių temperatūros ir 8–10 minučių, tačiau tikslus laikas priklauso nuo storio ir orkaitės ypatumų.

    Didelis šių sausainių privalumas – patogus laikymas: sandariame, sausame inde jie gali išlikti gardūs ir keliolika dienų. Būtent todėl tokie kepiniai dažnai pasirenkami ne tik iškyloms, bet ir kaip greitas užkandis namuose, kai norisi ko nors saldaus be didelių pastangų.

  • Pamiršk sviestą: šis lengvas padažas jaunoms bulvėms mažiau kaloringas ir neapsunkina skrandžio

    Jaunos bulvės su sviestu daugeliui primena vaikystės skonį, tačiau vis dažniau ieškoma lengvesnių priedų. Vietoj riebaus sviesto galima rinktis jogurto ir krapų padažą, kuris suteikia gaivumo ir padeda sumažinti patiekalo kaloringumą. Toks pasirinkimas ypač tinka pavasario ir vasaros valgiaraščiui, kai norisi lengvesnio maisto.

    Sviestas yra beveik gryni riebalai, todėl net nedidelė porcija greitai padidina bendrą patiekalo energinę vertę. Natūralus jogurtas paprastai turi daugiau baltymų ir gali būti lengviau virškinamas, o kartu suteikia kalcio. Be to, fermentuoti pieno produktai dažnai siejami su palankesniu poveikiu žarnyno mikrobiotai, jei jie vartojami reguliariai ir tinka jūsų organizmui.

    Skonio prasme jogurtinis padažas laimi dėl švelnios rūgštelės, kuri gražiai subalansuoja jaunų bulvių saldumą. Smulkinti švieži krapai patiekalui suteikia ryškų aromatą, o prireikus skonis lengvai sustiprinamas česnaku ar trupučiu citrinos sulčių. Taip paprasta daržovė tampa ryškesnė ir labiau tinkanti prie žuvies, vištienos ar grilio patiekalų.

    Praktinis patarimas – rinktis tirštesnį natūralų jogurtą, kad padažas nebūtų vandeningas. Jei norisi dar lengvesnės versijos, galima naudoti mažesnio riebumo jogurtą, tačiau skonis bus švelnesnis. O jei jautriai reaguojate į pieno produktus, verta išbandyti jogurtą be laktozės.

    Padažą patogu pasigaminti per kelias minutes ir laikyti šaldytuve, kad būtų po ranka greitam pietų ar vakarienės sprendimui. Užtenka jogurtą sumaišyti su krapais, žiupsniu druskos ir pipirų, o pagal skonį įdėti česnako arba citrinos. Padažu apšlakstykite šiltas jaunas bulves prieš pat patiekdami, kad išliktų jų šviežias aromatas.

  • Ispanija 2026 metais pelnė rekordinę 794 Mėlynosios vėliavos ženklų: kurios pakrantės vertos kelionės

    Ispanija 2026 metais pelnė rekordinę 794 Mėlynosios vėliavos ženklų: kurios pakrantės vertos kelionės

    Rekordiniai Mėlynosios vėliavos skaičiai

    Ispanija 2026 metais pasiekė naują Mėlynosios vėliavos programos rekordą: šaliai iš viso skirti 794 ženklai paplūdimiams, prieplaukoms ir turizmo laivams. Tai vienas ryškiausių Europos turizmo sezono signalų keliautojams, kurie ieško švarių, saugių ir gerai prižiūrimų vietų poilsiui prie vandens.

    Tarptautinė Mėlynosios vėliavos žiuri Ispanijai skyrė 677 vėliavas paplūdimiams, 111 prieplaukoms ir 6 turizmo laivams. Bendras skaičius yra 44 didesnis nei 2025 metais, o tai rodo, kad savivaldybės ir regionai toliau investuoja į vandens kokybę, infrastruktūrą bei saugumą.

    Palyginimui, Graikija šiemet gavo 657 Mėlynosios vėliavos ženklus, o Turkija – 625. Ispanijos 677 Mėlynosios vėliavos paplūdimiai sudaro apie 15 proc. visų tokiu ženklu įvertintų paplūdimių pasaulyje.

    Kuriose vietovėse jų daugiausia?

    Daugiausia Mėlynųjų vėliavų paplūdimiams atiteko Valensijos autonominei bendruomenei – 151 įvertinimas 48 savivaldybėse. Toliau rikiuojasi Andalūzija su 143, Galisija su 118, Katalonija su 101, o Kanarų salos gavo 52.

    Prieplaukų kategorijoje lyderių gretose išsiskyrė Katalonija, Andalūzija ir Valensija. Turizmo laivų įvertinimai šįkart paskirstyti Andalūzijoje ir Valensijos regione, pabrėžiant, kad programa taikoma ne tik paplūdimiams, bet ir tvariam poilsiui ant vandens.

    Pranešama, kad pateikta 713 paraiškų paplūdimių kategorijoje, o jas teikė įvairios Ispanijos savivaldybės, miestai ir autonominiai regionai. Programos mastas rodo, kad Mėlynoji vėliava tampa ne pavienių kurortų, o nacionalinės turizmo politikos dalimi.

    Ką garantuoja Mėlynoji vėliava?

    Mėlynosios vėliavos ženklas – tarptautiniu mastu pripažįstamas aplinkosauginis įvertinimas, skiriamas paplūdimiams, prieplaukoms ir turizmo laivams, atitinkantiems aukštus kriterijus. Vertinama vandens kokybė, aplinkos vadyba, informavimas ir aplinkosauginis švietimas, taip pat prieinamumas ir saugumas.

    Vertinimą kasmet atlieka tarptautinė ekspertų žiuri, siekianti užtikrinti, kad ženklas būtų patikimas orientyras keliautojams. Praktikoje tai reiškia aiškesnę informaciją vietoje, geriau prižiūrimas zonas, dažnesnę vandens kokybės stebėseną ir didesnį dėmesį infrastruktūrai.

    „Ispanija niekada nebuvo pasiekusi tokių išskirtinių rezultatų Mėlynosios vėliavos programoje“, – sakė Ispanijos turizmo valstybės sekretorė Rosario Sánchez.

    „Šis pasiekimas yra savivaldybių, regionų ir nacionalinių institucijų, prieplaukų, verslo, universitetų, fondų, asociacijų ir piliečių bendradarbiavimo rezultatas, laikantis griežtų reikalavimų dėl aplinkos švietimo, valdymo, vandens kokybės, prieinamumo ir saugumo“, – teigė ji.

    Programa pradėta 1985 metais, o vėliau išsiplėtė į daugelį valstybių. Šiandien ji veikia daugiau nei 50 šalių ir apima tūkstančius vietovių, todėl Mėlynoji vėliava dažnai laikoma vienu labiausiai atpažįstamų tvaraus pajūrio turizmo ženklų pasaulyje.

    Tiems, kurie planuoja 2026 metų keliones, Mėlynoji vėliava gali būti paprastas būdas greitai atsirinkti paplūdimius ir prieplaukas, kuriose tikėtina rasti švaresnę aplinką, aiškiau sužymėtas maudymosi zonas ir geresnį paslaugų lygį. Vis dėlto keliautojams rekomenduojama atkreipti dėmesį ir į vietos taisykles, gelbėtojų darbo laiką bei realias sąlygas konkrečią dieną.

  • 2026 metų Saulės užtemimas rugpjūtį: kur Ispanijoje, Islandijoje ir Grenlandijoje jį stebėti

    2026 metų Saulės užtemimas rugpjūtį: kur Ispanijoje, Islandijoje ir Grenlandijoje jį stebėti

    Kur ir kada matysis užtemimas

    2026 metais rugpjūčio 12 dieną virš Šiaurės Atlanto regiono bus matomas visiškas Saulės užtemimas. Visiškumo juosta drieksis per Grenlandijos dalį, Islandiją ir Ispaniją, o kai kuriose vietose diena trumpam virs sutema.

    Stebėtojams, esantiems visiško užtemimo kelyje, Mėnuliui visiškai uždengus Saulę, tamsa gali trukti iki maždaug 2 minučių. Tiksli trukmė skirsis priklausomai nuo vietos ir atstumo iki visiškumo juostos centro.

    Renginiai ir kelionių idėjos

    Islandijoje užtemimas tapo proga planuoti ne tik astronominį stebėjimą, bet ir didesnius kultūrinius renginius. Viena ryškiausių idėjų – muzikinis renginys netoli Reikjaviko, kurio programa siejama su Björk pasirodymu ir svečiais.

    Kita kryptis Islandijoje – Snæfellsnes pusiasalis šalies vakaruose, kur visiškumas gali būti vienas ilgesnių regione. Hellissandur žvejų kaimelis planuoja kelių dienų festivalio formato programą su paskaitomis ir veiklomis, orientuotomis į užtemimą.

    Ispanijoje užtemimo metu numatoma daugiau vakarinių stebėjimų, nes kai kuriose vietovėse visiškumas priartėja prie saulėlydžio. Tarp minimų vietų išskiriamas Vinuesa miestelis, esantis arti visiško užtemimo kelio centro, todėl tikimasi ryškaus efekto ir palankių stebėjimo sąlygų.

    Mėgstantiems keliauti neįprastai siūlomos ir patirtys Maljorkoje, kur užtemimas derinamas su istorinio traukinio maršrutu bei išvyka laivu į jūrą. Tokiu atveju užtemimą galima stebėti nuo vandens, sumažinant riziką, kad vaizdą užstos reljefas ar pastatai.

    Dar viena populiarėjanti kryptis – kruizai, kurių maršrutai derinami su užtemimo keliu Islandijos, Grenlandijos ar Ispanijos vandenyse. Kelionių organizatoriai dažnai renkasi atvirus horizontus jūroje dėl geresnio matomumo, tačiau tokios išvykos priklauso nuo oro ir debesuotumo.

    Kaip pasirinkti vietą ir stebėti saugiai

    Renkantis vietą svarbiausia atskirti, ar būsite visiško užtemimo juostoje, ar tik dalinio užtemimo zonoje. Visiškumo metu danguje trumpam pasirodo Saulės vainikas, o dalinio užtemimo atveju efektas būna gerokai silpnesnis, net jei uždengiama didelė Saulės dalis.

    Saugumas – būtinas: į Saulę negalima žiūrėti plika akimi ar per netinkamus filtrus, išskyrus trumpą visiškumo momentą, kai Saulė visiškai uždengta. Stebėjimui reikalingi sertifikuoti saulės filtrai, atitinkantys ISO 12312-2 standartą, arba netiesioginiai metodai, pavyzdžiui, skylutės projektorius.

    Planuojant kelionę verta įvertinti ir praktinius dalykus: užtemimo dienomis apgyvendinimas prie populiarių taškų dažnai brangsta ir greitai išperkamas, o eismas gali sulėtėti. Patikimiausia strategija – atvykti anksčiau, pasirinkti vietą su plačiu horizontu ir turėti atsarginį planą, jei konkrečioje vietoje užtemimo metu prognozuojami debesys.

  • ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: „Made in Europe“ idėja ir baimė dėl atsakomųjų priemonių

    ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: „Made in Europe“ idėja ir baimė dėl atsakomųjų priemonių

    Įtampa dėl „Made in Europe“

    Europos Sąjungos ir Kinijos prekybinė įtampa pastarosiomis savaitėmis didėja, Pekinui raginant ES valstybes peržiūrėti Europos Komisijos siūlomą „Made in Europe“ kryptį. Kinijos pusė teigia, kad naujos taisyklės gali diskriminuoti jos bendroves.

    Europos Komisijos projekte numatoma griežtinti sąlygas užsienio įmonėms, norinčioms dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ar pasinaudoti investicijų galimybėmis. Tikslas – didinti Europos pramonės pajėgumus ir mažinti priklausomybes nuo išorės tiekėjų.

    Kinijos signalas: galimos atsakomosios priemonės

    Kinijos prekybos institucijos kritikuoja iniciatyvą ir perspėja, kad diskriminacinis požiūris į Kinijos įmones gali sulaukti atsakymo. Tai reiškia riziką, kad ginčas peraugs į platesnį ekonominį konfliktą su tarifais, ribojimais ar kitomis priemonėmis.

    ES sprendimus apsunkina ir bendra tarptautinės prekybos atmosfera, kurioje daugėja protekcionistinių priemonių, o tiekimo grandinių saugumas tampa politiniu prioritetu. Europai tenka ieškoti pusiausvyros tarp rinkos atvirumo ir strateginių sektorių apsaugos.

    Europos Parlamente – skirtingos strategijos

    Šią dilemą aptarė Europos Parlamento diskusijų laidoje The Ring susitikę europarlamentarai Sakis Arnaoutoglou iš Socialistų ir demokratų frakcijos bei Nicolás Pascual de la Parte iš Europos liaudies partijos. Abu pripažįsta, kad Kinija išlieka svarbi ekonominė partnerė, tačiau požiūriai į rizikų valdymą skiriasi.

    Arnaoutoglou ragino vengti eskalacijos ir siekti santykių, paremtų sąžiningumu bei abipusiškumu, pabrėždamas, kad tikslas neturėtų būti konfrontacija. Jo teigimu, Europa turi išlikti atvira bendradarbiavimui, bet negali būti naivi.

    De la Parte akcentavo, kad prekybos politika vis dažniau tampa geopolitiniu įrankiu, todėl ES reikia veikti apgalvotai. Jis išskyrė vadinamąjį rizikų mažinimą, kai ryšiai su Kinija nėra nutraukiami, tačiau priklausomybės jautriuose sektoriuose sąmoningai ribojamos.

    Diskusija parodė, kad ES kryptis greičiausiai suks link griežtesnių patikros ir atsparumo taisyklių, tačiau kartu bus ieškoma kelių išlaikyti prekybą ir investicijas ten, kur tai neprieštarauja saugumo ir konkurencingumo tikslams.

  • Čempionų lyga: „Bayern“ ir PSG Miunchene žada įvarčių lietų ir taikosi į puolimo rekordą

    Čempionų lyga: „Bayern“ ir PSG Miunchene žada įvarčių lietų ir taikosi į puolimo rekordą

    Čempionų lygos pusfinalio atsakomosiose rungtynėse Miunchene laukia dar vienas aukšto tempo mūšis: „Bayern“ namuose priims Paryžiaus „Saint-Germain“ po pirmojo mačo, kuris baigėsi PSG pergale 5:4. Toks rezultatas antrąjį susitikimą paverčia dvikova, kurioje klaidų kaina milžiniška, o vieno įvarčio gali nepakakti.

    Intriga šį kartą dviguba, nes sprendžiamas ne tik kelialapis į finalą Budapešte. Abi komandos šį sezoną taip pat priartėjo prie vieno įspūdingiausių turnyro statistinių pasiekimų – rezultatyviausio puolimo rekordo.

    Rekordas, kurį gali perrašyti

    Šiuo metu PSG turnyre yra pelnęs 43 įvarčius, o „Bayern“ – 42. Rekordinis etalonas iki šiol siejamas su „Barcelona“ 1999–2000 metų sezonu, kai katalonai Čempionų lygoje įmušė 45 kartus.

    Dar vienas šio sezono išskirtinumas – pirmą kartą varžybų istorijoje du klubai per tą patį sezoną peržengė 40 įvarčių ribą. Tai pabrėžia, kad šių metų atkrintamosiose vyrauja ne atsargus pragmatiškumas, o ryškus puolimo futbolas.

    PSG puolimo galia ir gylis

    Paryžiaus klubas prie rekordo priartėjo po pirmojo pusfinalio, o jų įvarčių derlius augo ne tik prieš žemesnio lygio varžovus. PSG šiame turnyre turėjo rungtynių, kuriose mušė penkis įvarčius, o ryškiausias proveržis fiksuotas Vokietijoje, kai prieš Lėverkuzeno „Bayer“ laimėta 7:2.

    PSG rezultatyvumą palaiko ne vien startinė vienuolikė: reikšmingą dalį įvarčių pelnė po keitimų pasirodę futbolininkai. Tai rodo komandos gylį ir leidžia Luisui Enriquei lanksčiai keisti rungtynių scenarijų net ir tada, kai ritmas būna maksimalus.

    „Bayern“: įvarčiai ateina bangomis

    Miuncheno klubas sezoną Čempionų lygoje pradėjo labai rezultatyviai, o atkrintamosiose tempą dar labiau pakėlė. Aštuntfinalyje „Bayern“ per dvejas rungtynes prieš Bergamo „Atalanta“ pelnė 10 įvarčių, o tai tapo aiškiu signalu, kad vokiečių puolimas gali „užsikurti“ serijomis.

    Vėliau sekė dvi itin intensyvios dvikovos: pergalė prieš Madrido „Real“ 4:3 ir pralaimėjimas PSG 4:5. Tokios rungtynės parodė ir kitą pusę: kuo daugiau rizikos puolime, tuo daugiau erdvių atsiveria varžovams.

    Rezultatyvumu šį sezoną išsiskiria Harry Kane’as, kurio 13 įvarčių laikomi geriausiu vieno sezono pasiekimu tarp anglų futbolininkų Čempionų lygoje. Prie puolimo prisideda ir keli skirtingi žaidėjai, o tai „Bayern“ suteikia daugiau sprendimų, kai varžovai bando izoliuoti pagrindinius lyderius.

    Atsakomosios rungtynės Miunchene turėtų priversti abi komandas ieškoti balanso tarp atakos ir disciplinos gynyboje. Vis dėlto turint omenyje pirmojo mačo scenarijų ir dabartinę įvarčių statistiką, šio vakaro akcentas gali būti ne vien finalo bilietas, bet ir bandymas priartėti prie 45 įvarčių ribos.