CP v2

Blog

  • Rinkos vėl tiki JAV ir Irano susitarimu: smuko Lenkijos 10 metų obligacijų pajamingumas

    Rinkos vėl tiki JAV ir Irano susitarimu: smuko Lenkijos 10 metų obligacijų pajamingumas

    Naftos pigimas ir palengvėjimas biržose

    Žinios apie galimą JAV ir Irano susitarimą, kuris galėtų sumažinti įtampą Persijos įlankos regione, trečiadienį paskatino rizikos nuotaikų pagerėjimą finansų rinkose. Investuotojai reagavo į signalus apie deeskalaciją: naftos kainos smuko, o Europos akcijų biržose įsivyravo augimas.

    Naftos rinkai tokio pobūdžio geopolitinės naujienos paprastai turi tiesioginį poveikį, nes regionas išlieka vienas svarbiausių pasaulio energijos tiekimo taškų. Mažėjant rizikos premijai naftos kainoje, mažėja ir infliacijos lūkesčiai, o tai persiduoda į obligacijų rinką.

    Staigus judėjimas obligacijų rinkoje

    Daugiausia dėmesio sulaukė Lenkijos valstybės skolos rinka: 10 metų obligacijų pajamingumas per vieną dieną reikšmingai sumažėjo, o tokio masto pokyčiai rodo, kad investuotojai greitai pervertina rizikas. Pajamingumų kritimas paprastai reiškia, kad obligacijų kainos kyla, nes investuotojai aktyviau perka skolos vertybinius popierius.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad šiuo metu obligacijų kainodarą ypač stipriai veikia geopolitika. Kai įtampa regione didelė, užtenka staigesnio naftos kainos judesio, kad skolos rinkoje prasidėtų spartus persigrupavimas.

    „Esant tokiai dideliai geopolitinei įtampai, dažnai pakanka stebėti staigius žaliavų rinkos kritimus, kad būtų galima numatyti reakciją obligacijose“, – sakė banko PKO BP strategas Mirosławas Budzickis.

    Ar pajamingumas gali kristi žemiau 5 proc.?

    Rinkoje taip pat svarstoma, ar Lenkijos 10 metų obligacijų pajamingumas artimiausiais mėnesiais galėtų vėl priartėti prie 5 proc. ribos. Pasak analitikų, toks scenarijus labiau tikėtinas, jei deeskalacija Artimuosiuose Rytuose bus nuosekli, o naftos kainų spaudimas infliacijai toliau silps.

    Anksčiau šiais metais Lenkijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo trumpam nusileidęs žemiau 5 proc., tačiau vėliau vėl pakilo, kai padidėjo geopolitinė rizika ir sustiprėjo neapibrėžtumas dėl vidaus politikos sprendimų. Rinkoms tokiais atvejais svarbus ne vien faktas, kad pasirodo naujiena, bet ir tai, ar ji pereina į realius, patikrinamus žingsnius.

    Net ir staigus konflikto rimimas ne visada reiškia greitą grįžimą į ankstesnę situaciją energijos rinkose. Analitikų vertinimu, naftos tiekimo bei kainų pusiausvyra gali atsistatyti per kelis mėnesius, o dujų rinkoje procesai dažnai būna dar lėtesni dėl infrastruktūros ir sutarčių struktūros.

  • NIS pardavimas stringa po Orbano pralaimėjimo: rusai ir Vučičius persigalvojo dėl „MOL“ plano

    NIS pardavimas stringa po Orbano pralaimėjimo: rusai ir Vučičius persigalvojo dėl „MOL“ plano

    Sandoris, kuris gali neįvykti

    Serbijos naftos bendrovės NIS perėmimas, kuris pastaraisiais mėnesiais atrodė kaip realiausias scenarijus, ėmė strigti. Rinkos dalyviai ir analitikai teigia, kad Vengrijos energetikos grupė „MOL“ vis dar laikoma labiausiai tikėtinu pirkėju, tačiau Belgradas ir rusų akcininkai šiuo metu neberodo tokio paties noro užbaigti pardavimą.

    Situacijos lūžiu įvardijami politiniai signalai po Viktoro Orbano, laikomo Maskvos ir Belgrado sąjungininku, pralaimėjimo. Po šių įvykių, vertinant viešus pareiškimus ir derybų toną, požiūris į NIS kontrolės perdavimą vengrų koncernui tapo atsargesnis.

    Serbija: vyksta intensyvios derybos

    Serbijos energetikos ir kasybos ministrė Dubravka Djedović Handanović pranešė, kad vyksta intensyvios derybos tiek tarp rusų daugumos akcininko ir „MOL“, tiek tarp Serbijos ir „MOL“. Tai rodo, kad Belgradas siekia išlaikyti įtaką sprendimui, kuris yra strategiškai svarbus šalies degalų rinkai ir energetiniam saugumui.

    Pagal anksčiau skelbtą informaciją, „MOL“ buvo pasirašiusi įpareigojančio pobūdžio susitarimą su rusų pusės bendrovėmis dėl jų turimų akcijų įsigijimo. Kartu „MOL“ derėjosi su JAE energetikos grupe dėl mažumos paketo, o galutinis terminas naujai nuosavybės struktūrai įtvirtinti buvo siejamas su gegužės 22 diena.

    Sankcijų spaudimas ir nuosavybės klausimas

    NIS atsidūrė JAV sankcijų sąraše 2025 metais, aiškinant, kad taip siekiama riboti lėšų srautus, kurie gali prisidėti prie karo prieš Ukrainą finansavimo. JAV pozicija aiški: rusų kontroliuojami subjektai turėtų pasitraukti iš bendrovės, o nuosavybės pakeitimas vertinamas kaip vienas iš galimų kelių sumažinti sankcijų riziką.

    NIS nuo 2008 metų kontrolę iš esmės išlaikė su „Gazprom“ susijusios struktūros, o Serbijos valstybė turi reikšmingą, tačiau mažumos, paketą. Pastaraisiais metais akcininkų struktūra buvo koreguojama, tačiau bendrovė ir toliau buvo siejama su rusiško kapitalo dominavimu, o tai komplikuoja jos veiklą tarptautinių apribojimų sąlygomis.

    Viešai skelbta, kad vėlesniu laikotarpiu dalis akcijų buvo perleista kitai su „Gazprom“ susijusiai valdymo grandžiai, todėl formalūs savininkai kito, bet kontrolės klausimas liko politiškai jautrus. Dėl to rinkoje stiprėja nuomonė, kad be aiškaus rusiškos dalies pasitraukimo ilgalaikis NIS stabilumas ir finansavimas iš išorės gali būti apsunkinti.

    Analitikų vertinimu, alternatyvų, kurios ilgainiui išspręstų NIS sankcijų ir kapitalo kilmės dilemą, nėra daug. Būtent todėl „MOL“ scenarijus vis dar laikomas logiškiausiu, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo Belgrado politinės valios, rusų akcininkų pasirinkimų ir to, kiek spaudimo išlaikys sankcijų režimas.

  • Mirė CNN įkūrėjas Tedas Turneris: kaip jis pakeitė naujienų televiziją ir paliko filantropijos pėdsaką

    Mirė CNN įkūrėjas Tedas Turneris: kaip jis pakeitė naujienų televiziją ir paliko filantropijos pėdsaką

    Mirė JAV verslininkas ir žiniasklaidos magnatas Tedas Turneris, plačiausiai žinomas kaip visą parą transliuojančio naujienų kanalo CNN įkūrėjas. Jo pradėtas projektas 1980 metais tapo lūžiu televizijos industrijoje ir pakeitė tai, kaip auditorijos pasaulyje seka svarbiausius įvykius realiuoju laiku.

    CNN vadovai išplatintame pareiškime pabrėžė Turnerio reikšmę kanalo istorijai ir jo lyderystę ankstyvaisiais etapais. Jų teigimu, būtent Turnerio ambicija ir rizika padėjo sukurti naujienų formatą, kuris vėliau tapo standartu daugeliui transliuotojų.

    „Jis buvo ir visada bus CNN vedančioji dvasia. Mes stovime ant milžino pečių“, – sakė CNN generalinis direktorius ir prezidentas Markas Thompsonas.

    Pirmasis 24 valandų naujienų kanalas

    CNN startas 1980 metais išsiskyrė paprasta, bet tuo metu drąsia idėja: naujienos transliuojamos visą parą, o ne tik vakaro žinių metu. Toks modelis greitai prigijo JAV, o vėliau tapo globaliu reiškiniu, paskatinusiu konkurentus kurti analogiškus kanalus ir stiprinti tiesioginių transliacijų infrastruktūrą.

    Vienu svarbiausių CNN įtakos simbolių laikomas Persijos įlankos karas 1990–1991 metais, kai kanalas išpopuliarino nuolatinį tiesioginį reportažą iš konflikto zonos. Palydovinės technologijos leido operatyviai rodyti įvykius, o auditorijai tai tapo nauju informacijos vartojimo standartu.

    Turnerio verslas neapsiribojo vien naujienomis: jis kūrė ir pirko pramoginius televizijos kanalus, plėtojo kabelinės televizijos modelį, investavo į sportą. JAV jis buvo siejamas ir su profesionalių sporto komandų valdymu, o jo pavardė ilgą laiką buvo neatsiejama nuo Atlantos sporto ir žiniasklaidos ekosistemos.

    Filantropija ir parama klimato iniciatyvoms

    Turneris buvo žinomas ir kaip filantropas, viešai kritikavęs turto koncentraciją bei skatinęs turtinguosius daugiau prisidėti prie visuomenės problemų sprendimo. Ši pozicija ilgainiui virto konkrečiais įsipareigojimais, kuriuos jis siejo su tvarumu, sveikata ir švietimu.

    1998 metais jis skyrė maždaug 930 000 000 eurų Jungtinėms Tautoms, kad būtų įkurta Jungtinių Tautų fondo veiklą koordinuojanti struktūra ir remiamos programos, susijusios su klimato kaita, darniu vystymusi, technologijomis ir sveikatos iniciatyvomis. Ši auka laikoma viena didžiausių privačių paramų JT istorijoje.

    Be to, 1990 metais pradėjo veikti Turnerių fondas, kuris rėmė aplinkosaugos projektus ir iniciatyvas, skirtas kovai su klimato kaita. Pastaraisiais metais, augant politinėms ir ekonominėms diskusijoms dėl žaliųjų investicijų, Turnerio ankstyvas dėmesys aplinkosaugai dažnai minimas kaip pavyzdys, kaip privačios lėšos gali formuoti viešąją darbotvarkę.

  • „Rosnieft“ vėl bylinėjasi su Vokietija: ginčas dėl PCK Schwedt naftos perdirbimo gamyklos kontrolės

    „Rosnieft“ vėl bylinėjasi su Vokietija: ginčas dėl PCK Schwedt naftos perdirbimo gamyklos kontrolės

    Ieškinys dėl patikėtinio kontrolės

    Rusijos naftos koncernas „Rosnieft“ kreipėsi į teismą prieš Vokietijos valdžios institucijas, ginčydamas ilgalaikę kontrolę savo dukterinėse įmonėse šalyje ir su tuo susijusį valdymą PCK Schwedt naftos perdirbimo gamykloje Brandenburge.

    Kontrolę Vokietija perėmė po to, kai 2022 metais, Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, energetinis saugumas tapo vienu svarbiausių Berlyno prioritetų. PCK Schwedt laikoma strategiškai svarbia, nes tiekia degalus didelėms šalies rytų dalims.

    Ieškinys, apie kurį pranešė „Politico“, buvo pateiktas kovo pabaigoje. Juo iš esmės siekiama užginčyti valstybės sprendimą ir teisinę schemą, pagal kurią „Rosnieft“ valdomos įmonės Vokietijoje būtų prižiūrimos ne laikinai, o ilgesnį laiką.

    Teisinė schema pakeista

    Vasario mėnesį Vokietijos vyriausybė nusprendė, kad kontrolė bus tęsiama remiantis kitu teisiniu pagrindu nei iki tol. Vietoje energetinio saugumo reguliavimo buvo pasirinktas modelis, siejamas su užsienio prekybos ir mokėjimų reguliavimu, o valdymui numatytas atskiras patikėjimo mechanizmas.

    Toks posūkis svarbus, nes nuo jo priklauso, kiek plačias teises valstybė turi kištis į privačių akcininkų valdomą turtą, kaip ilgai tai gali trukti ir kokios kompensavimo ar teisinių ginčų rizikos atsiranda.

    Kas svarbu ne tik Vokietijai

    PCK Schwedt istorija tapo pavyzdžiu visai Europos Sąjungai, kaip spręsti dilemą dėl rusiško kapitalo strateginiuose objektuose. Viena vertus, valstybės siekia mažinti priklausomybę nuo Rusijos išteklių ir įtakos, kita vertus, toks valdymas gali būti ginčijamas teismuose kaip nuosavybės teisių ribojimas.

    Teisininkai ir politikai, cituojami „Politico“, pažymi, kad naujas valdymo modelis gali kelti didesnę teisinę riziką nei aiškesnis sprendimas, pavyzdžiui, formalus išpirkimas ar nacionalizavimas pagal įstatymuose numatytas procedūras.

    „Federalinė vyriausybė prisiėmė didelę teisinę riziką“, – sakė Bundestago narys iš Žaliųjų Michaelas Kellneris.

    Jo vertinimu, aiškesnis nuosavybės klausimo sureguliavimas galėtų būti saugesnis kelias pačiai gamyklai ir jos darbuotojams. Kartu jis teigė, kad Rusija esą siekia daryti spaudimą Schwedt gamyklai, didindama neapibrėžtumą dėl jos ateities.

    Praktinis šio ginčo poveikis gali būti platesnis už vieną rafineriją: teismų sprendimai gali suformuoti precedentą, kaip Europos valstybės ateityje valdys strategiškai svarbius aktyvus, susijusius su sankcionuotais ar geopolitinę riziką keliančiais savininkais.

  • Lenkišką rinką užplūdę pigūs baltarusiški MTZ Belarus traktoriai: kaip tai smogė „Ursus“?

    Lenkišką rinką užplūdę pigūs baltarusiški MTZ Belarus traktoriai: kaip tai smogė „Ursus“?

    Lenkijoje viešumoje vėl aptariamas baltarusiškų MTZ Belarus traktorių importas, kuris, kaip teigiama, galėjo vykti apeinant Europos Sąjungos reikalavimus. Skelbiama, kad į šalį galėjo patekti apie 7 000–10 000 vienetų technikos, kuri neturėjo europinės tipo patvirtinimo procedūros ir neatitiko taršos normų.

    Žiniasklaidoje aprašomas modelis esą rėmėsi registravimo spragomis: traktoriai trumpam būdavo įregistruojami Baltarusijoje, o vėliau įvežami į Lenkiją kaip naudoti. Toks formalus statusas leido sumažinti patikrų apimtį ir pasiūlyti rinkai gerokai mažesnę kainą nei ES reikalavimus atitinkančių gamintojų produkcija.

    Kaip buvo apeinami reikalavimai?

    Pagal viešai skelbtą informaciją, dalis traktorių Lenkijoje esą buvo perregistruojami keliuose konkrečiuose administraciniuose vienetuose, taip sudarant įspūdį, kad tai įprasta naudota technika. Tačiau būtent naujai pagamintai technikai taikomi griežtesni reikalavimai dėl atitikties, saugos ir emisijų.

    Tokios schemos rizika yra dvejopa: pirma, rinkoje atsiranda technika, kurios faktinė atitiktis aplinkosaugos ir saugos standartams nėra aiški. Antra, nukenčia sąžiningai dirbantys tiekėjai ir gamintojai, kurie investuoja į sertifikavimą, modernius variklius ir teisėtą pateikimą rinkai.

    Poveikis vietos gamintojams

    Lenkijos gamintojai ir surinkėjai, dirbantys pagal ES taisykles, konkuruoja ne tik kokybe, bet ir privalomais kaštais, kurie neišvengiamai didina galutinę kainą. Todėl pigesnė technika, pateikiama į rinką per registravimo spragas, ypač jautriai veikia pardavimus kainai jautriame žemės ūkio segmente.

    Tarp minimų nukentėjusių prekės ženklų įvardijamas „Ursus“, taip pat kiti Lenkijos rinkoje žinomi gamintojai. Viešumoje cituojamas buvęs „Ursus“ vadovas yra teigęs, kad nelegali ar pilkojoje zonoje vykusi prekyba galėjo pastebimai pabloginti vietos įmonių finansinę būklę.

    Ką apie tai žinojo institucijos?

    Skelbta, kad apie galimus pažeidimus galėjo būti informuotos ir valstybinės institucijos, tarp jų ir Transporto techninės priežiūros struktūros. Teigiama, jog dar 2020 metais fiksuoti signalai ir kreiptasi į teisėsaugą, tačiau importo srautas, sprendžiant iš viešų vertinimų, kurį laiką nebuvo efektyviai sustabdytas.

    Ši istorija išryškina platesnę problemą visoje ES: kai taisyklės skirtingai taikomos „naujai“ ir „naudotai“ technikai, atsiranda paskata dirbtinai pakeisti prekės statusą. Dėl to svarbiausiais klausimais tampa kontrolės vienodumas, registravimo procedūrų skaidrumas ir reali atitikties patikra, o ne vien dokumentų formalumai.

  • Doleriui silpstant, auksas brangsta: rinkos nerimauja dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose

    Doleriui silpstant, auksas brangsta: rinkos nerimauja dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose

    Finansų rinkose trečiadienį išryškėjo klasikinė rizikos vengimo nuotaika: silpnėjant doleriui, investuotojai daugiau dėmesio skyrė auksui, kuris dažnai laikomas saugesne užuovėja neapibrėžtumo laikotarpiais. Nuotaikas labiausiai veikė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir jos galimas poveikis žaliavų, ypač naftos, kainoms.

    Tuo pat metu Lenkijos centrinio banko sprendimas nekeisti bazinių palūkanų normų didesnių staigmenų nesukėlė, todėl zlotas į tai reagavo santūriai. Rinkos dalyviai vis dažniau signalizuoja, kad spartesniems palūkanų mažinimams kelią užkerta vis dar jautri infliacijos dinamika.

    Palūkanos ir infliacija

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad metinė infliacija, siekianti apie 3,2 proc., riboja erdvę tolesniam palūkanų karpymui artimiausiu metu. Esant tokiam fonui, centriniai bankai dažniau renkasi atsargesnį kursą, siekdami išlaikyti patikimumą ir stabilizuoti infliacijos lūkesčius.

    „Kai kainų spaudimas išlieka atkaklus, palūkanų išlaikymas tampa gynybine, bet patikimumą stiprinančia pozicija“, – sakė rinkos analitikas Mikołaj Sobierajski.

    Nafta atpigo, bet rizika išliko

    Naftos rinkoje vakare fiksuotas kainų kritimas, tačiau dalyviai ir toliau vertina geopolitinę riziką kaip vieną svarbiausių trumpalaikių veiksnių. Artimųjų Rytų įtampa rinkose dažnai suvokiama kaip potencialus pasiūlos šoko šaltinis, ypač jei sutriktų gavyba ar logistika.

    Rinkos komentatoriai pabrėžia, kad net ir vien tik griežtesnė retorika gali didinti kainų svyravimus, nes dalis investuotojų peržiūri pozicijas žaliavose. Dėl to naftos kainos gali greitai keisti kryptį, priklausomai nuo naujų signalų iš regiono.

    Auksas brangsta, doleris traukiasi

    Aukso kainą palaikė ir silpnesnis doleris: kai JAV valiuta pinga, auksas dažnai tampa patrauklesnis pirkėjams, atsiskaitantiems kitomis valiutomis. Be to, esant didesniam geopolitiniam neapibrėžtumui, dalis investuotojų ieško turto, kuris istoriškai geriau išlaiko vertę krizinių epizodų metu.

    Nors rinkoje minimos psichologiškai svarbios aukso kainų ribos, artimiausiu metu kryptį gali lemti ne tik geopolitinės naujienos, bet ir lūkesčiai dėl palūkanų normų JAV bei infliacijos rodikliai. Šie veiksniai tiesiogiai veikia obligacijų pajamingumus, o kartu ir aukso patrauklumą.

  • Elonas Muskas švelnina kritiką „Anthropic“: pasirašyta sutartis dėl 300 MW DI superkompiuterio

    Elonas Muskas švelnina kritiką „Anthropic“: pasirašyta sutartis dėl 300 MW DI superkompiuterio

    Kas sutarta ir kodėl tai svarbu

    Elonas Muskas viešai sušvelnino ankstesnę kritiką „Anthropic“ ir pranešė apie pasirašytą susitarimą, pagal kurį bendrovė gaus prieigą prie daugiau nei 300 megavatų skaičiavimo galios DI superkompiuteriui. Tokios apimties infrastruktūra prilygsta reikšmingam duomenų centrų klasteriui ir rodo, kad DI lenktynėse vis labiau dominuoja energijos bei lustų prieinamumas.

    Susitarimo esmė, kaip įvardijama viešuose pranešimuose, yra ilgalaikis skaičiavimo išteklių užsitikrinimas didelių kalbos modelių mokymui ir jų veikimui. Rinkoje tai tapo kritiniu veiksniu, nes pažangūs DI modeliai reikalauja ne tik modernių GPU, bet ir stabilaus elektros tiekimo, aušinimo bei tinklų.

    Muskas: įspūdį paliko komanda

    Muskas teigė, kad jo tonas pasikeitė po susitikimų su patyrusiais „Anthropic“ komandos nariais. Jis akcentavo, kad matė aukštą kompetenciją ir rimtą požiūrį į saugumą, o tai yra vienas jautriausių klausimų kuriant didelio pajėgumo generatyvinius modelius.

    „Visi, su kuriais susitikau, buvo labai kompetentingi ir nuoširdžiai siekė daryti tai, kas teisinga. Niekas nesukėlė įtarimų, kad elgiasi neatsakingai“, – sakė Elonas Muskas.

    Jis taip pat užsiminė, kad tol, kol „Anthropic“ kritiškai vertins savo sprendimus, jų modelis „Claude“ gali išlikti patikimas. Ši pastaba atliepia platesnę industrijos kryptį: po kelių pastarųjų metų šuolio vis daugiau dėmesio skiriama modelių valdymui, rizikų mažinimui ir naudojimo ribojimams.

    Įtampa dėl konkurencijos ir politikos

    Žinia apie susitarimą išsiskiria tuo, kad Musko ekosistemoje jau veikia su „Anthropic“ konkuruojanti DI bendrovė xAI, o „SpaceX“ ir Muskas anksčiau yra nevienareikšmiškai komentavę kai kurių DI įmonių ryšius su JAV valdžios institucijomis. Tai rodo, kad praktiniai infrastruktūros poreikiai ir rinkos logika gali nusverti ankstesnius viešus pareiškimus.

    Tekste taip pat minimi ginčai dėl DI projektų aplinkosauginio pėdsako, ypač kai skaičiavimo pajėgumai didinami greitai ir remiasi laikinais energijos sprendimais. Duomenų centrų plėtra vis dažniau susiduria su vietos bendruomenių pasipriešinimu, o reguliuotojai griežčiau vertina taršos ir leidimų klausimus.

    Kita svarbi detalė – „Anthropic“ santykiai su JAV institucijomis. Viešojoje erdvėje buvo skelbta apie įmonės ginčus ir teisines procedūras dėl apribojimų bei vertinimų nacionalinio saugumo ir tiekimo grandinių kontekste, o tokios istorijos DI sektoriuje tampa vis dažnesnės didėjant geopolitinei įtampai.

    DI superkompiuterių lenktynėse svarbiausia – elektra ir lustai

    300 megavatų skaičiavimo galios užsitikrinimas pabrėžia vieną aiškiausių 2024–2026 metų tendencijų: DI plėtra vis labiau primena infrastruktūros projektą. Įmonės konkuruoja ne vien algoritmais, bet ir galimybe gauti pažangius lustus, sudaryti ilgalaikes tiekimo sutartis, išspręsti aušinimo bei energijos klausimus.

    Todėl tokie susitarimai rinkai siunčia signalą, kad artimiausiu metu DI produktų kokybę ir išleidimo greitį lems ne tik tyrėjų komandos, bet ir tai, kas greičiau pastatys, prijungs ir stabiliai eksploatuos didelio masto skaičiavimo ūkius. Musko pozicijos pasikeitimas šioje istorijoje gali būti vertinamas kaip pragmatiškas bandymas prisitaikyti prie naujų DI ekonomikos taisyklių.

  • Belgijos pašto streikas tęsiasi jau 5 savaites: 16 mln vėluojančių laiškų ir 15 mln eurų nuostolis

    Belgijos pašto streikas tęsiasi jau 5 savaites: 16 mln vėluojančių laiškų ir 15 mln eurų nuostolis

    Streikas jau kainuoja milijonus

    Belgijoje valstybės pašto operatorių valdanti grupė „bpost“ skelbia, kad nuo kovo pabaigos besitęsiantis streikas jau atnešė apie 15 mln eurų nuostolį. Bendrovė šią sumą sieja su pelningumo rodikliu EBIT ir prarastomis pajamomis, kai dalis siuntų nukeliavo konkurentams.

    Įmonė taip pat perspėja, kad realus finansinis smūgis gali išryškėti vėliau. Pasak vadovybės, dalis streiko padarinių pilniau atsispindės antrojo 2026 metų ketvirčio rezultatuose, kai bus suskaičiuoti ilgalaikių vėlavimų kaštai.

    16 mln laiškų ir 700 tūkst. siuntų

    Per kelias savaites susikaupė didžiulė nepristatytų siuntų eilė. „bpost“ nurodo, kad pristatyti dar reikia apie 16 mln vėluojančių laiškų ir maždaug 700 000 siuntų, o situaciją paaštrino streikuojančių darbuotojų veiksmai, riboję patekimą į rūšiavimo centrus.

    Didžiausi trikdžiai fiksuoti Briuselyje ir Valonijoje, kur vėlavimai išliko ilgiausiai. Įmonė teigia, kad Flandrijoje darbas beveik grįžo į įprastas vėžes, o sostinėje bei Valonijoje operacijos taip pat atnaujintos, tačiau vėlavimai vis dar juntami.

    Kodėl sustojo paštas?

    Streikas kilo dėl „bpost“ restruktūrizavimo plano, kuriuo numatoma perkelti tūkstančius darbuotojų iš tradicinių laiškų maršrutų į siuntų pristatymą. Taip pat siūloma darbo pradžios laiką pastumti maždaug dviem valandomis, kad pajėgos labiau atitiktų augančius siuntų srautus.

    Profsąjungos kritikuoja planą, teigdamos, kad jis gali bloginti darbo sąlygas ir didinti nesaugumo jausmą dėl darbo vietų. Derybos su socialiniais partneriais, bendrovės teigimu, turėtų būti tęsiamos, nes iki šiol kompromiso rasti nepavyko.

    „bpost“ pripažįsta, kad streikas kainuoja ne tik prarastas siuntas, bet ir papildomas išlaidas: baudas už neįvykdytus įsipareigojimus bei resursus, reikalingus susikaupusioms siuntoms išskirstyti. Trikdžiai palietė ir oficialių dokumentų judėjimą, o tai daliai įmonių apsunkino kasdienes procedūras, pavyzdžiui, susijusias su leidimais dirbti.

    Bendrovė taip pat įspėja, kad pristatymų paspartinti nepavyks, o siuntų atsiėmimo iš rūšiavimo centrų savarankiškai galimybės nenumatytos. Dalis klientų susidūrė ir su tuo, kad siuntų sekimo informacija nebeveikia, nes įprasti sekimo terminai buvo viršyti, todėl bendrovė atsiprašė už patiriamus nepatogumus.

  • ES spaudimas „Anthropic“ dėl Mythos: Europos institucijos nori prieigos įvertinti kibernetines rizikas

    ES spaudimas „Anthropic“ dėl Mythos: Europos institucijos nori prieigos įvertinti kibernetines rizikas

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ sulaukia vis griežtesnės kritikos Europoje dėl sprendimo riboti prieigą prie naujo modelio Mythos, kuris, pasak pačios įmonės, pasižymi itin pažangiais programinės įrangos pažeidžiamumų paieškos ir išnaudojimo gebėjimais. Europos institucijos argumentuoja, kad be realios prieigos sudėtinga įvertinti grėsmes kritinei infrastruktūrai ir pasirengti galimam piktnaudžiavimui.

    Klausimas trečiadienį aptariamas Europos Parlamente, kur temą nagrinės Europos Komisijos ir ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA atstovai. „Anthropic“ posėdyje nedalyvaus, nurodydama, kad kvietimo negalėjo priimti per trumpą laiką, o tai daliai europarlamentarų tapo papildomu signalu, kad dialogas su reguliuotojais stringa.

    Reguliuotojai prašo prieigos testams

    Europos sostinėse vis dažniau akcentuojama, kad modeliai, galintys reikšmingai sustiprinti įsilaužėlių pajėgumus, turi būti vertinami ne vien gamintojo pateiktais aprašais. Jei rizikos susijusios su pažeidžiamumų aptikimu ir automatizuotu išnaudojimu, praktiniai bandymai, raudonosios komandos testai ir nepriklausoma ekspertinė peržiūra laikomi būtinais.

    Europos Komisijos atstovai viešai pabrėžė, kad įsigaliojus platesnėms DI priežiūros galioms, institucijos sieks užsitikrinti prieigą prie pažangių modelių, jei to prireiks vykdant priežiūrą. Toks tonas rodo, kad Briuselis vis labiau linksta prie principo: didesnė rizika reiškia didesnį skaidrumo ir bendradarbiavimo lygį.

    ENISA ir bankų sektoriaus nerimas

    ENISA vaidmuo šioje istorijoje tampa centriniu, nes agentūra ES mastu koordinuoja kibernetinio saugumo rizikų vertinimą ir rekomendacijų teikimą. Europos Parlamentui ir kai kurioms valstybėms narėms svarbu, kad agentūra galėtų bent ribotai susipažinti su tokio tipo modelių galimybėmis, kad būtų galima parengti praktines rizikų mažinimo gaires.

    Didesnį susirūpinimą rodo ir finansų sektorius, nes bankai laikomi vienu svarbiausių kritinės infrastruktūros taikinių. Jei pažangūs DI įrankiai gali palengvinti pažeidžiamumų paiešką, atakų automatizavimą ar socialinės inžinerijos kampanijų mastelio didinimą, finansų rinkoms kyla sisteminės rizikos klausimas, ypač kai kalbama apie tarptautines, grandininį poveikį sukeliančias atakas.

    Skirtingos praktikos ES ir JAV

    Ši situacija ryškina ir skirtumus tarp JAV ir Europos prieigos prie nacionalinio saugumo vertinimų. JAV pastaraisiais metais stiprėja praktika, kai didžiosios technologijų bendrovės derina modelių patikrą su valdžios institucijomis, ypač kai kalbama apie pažangias kibernetines galimybes.

    Europos pusėje tuo pat metu juntama įtampa dėl to, kad pažangiausi modeliai dažnai kuriami už ES ribų, o prieiga prie jų suteikiama ribotam partnerių ratui. Dalis politikų tai vertina kaip strateginį pažeidžiamumą, nes be prieigos sunku laiku parengti prevencines priemones, atnaujinti sektorių atsparumo reikalavimus ir suderinti incidentų valdymo scenarijus.

    Kol kas „Anthropic“ viešai laikosi nuostatos, kad plačios prieigos ribojimas yra saugumo priemonė, skirta sumažinti technologijos patekimo į netinkamas rankas riziką. Tačiau Europos institucijos signalizuoja, kad vien geros valios ir pažadų nepakanka, kai kalbama apie modelius, galinčius pakeisti kibernetinių atakų mastą ir sudėtingumą.

  • Europos debesijos suverenumas po lupa: verslas įspėja dėl „užpakalinių durų“ JAV milžinams

    Europos debesijos suverenumas po lupa: verslas įspėja dėl „užpakalinių durų“ JAV milžinams

    Europos pramonės ir debesijos paslaugų teikėjai perspėja, kad Europos Komisijos rengiamos taisyklės, skirtos mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų, gali palikti spragų JAV bendrovėms. Verslas baiminasi, kad „suverenios“ debesijos apibrėžimas bus per platus ir leis tęsti jautrių duomenų tvarkymą su JAV technologijomis.

    Europos Komisija rengia debesijos ir DI plėtros paketą, kuriuo siekiama aiškiau nustatyti, kokios paslaugos viešajame sektoriuje ir jautriuose sektoriuose galėtų būti laikomos suvereniomis. Šioje diskusijoje kertinis klausimas yra jurisdikcija: ar paslaugų teikėjas ir naudojamos technologijos nėra pasiekiamos pagal užsienio valstybių teisę.

    „Pamatysime įstatymą su gražia išimtimi pabaigoje: jei nėra gerų europinių alternatyvų, tada galima naudoti JAV debesiją“, – sakė Vokietijos bendrovės Nextcloud vadovas Frankas Karlitschek.

    Įtampa auga ir dėl to, kaip praktiškai būtų vertinamas suverenumas viešuosiuose pirkimuose. Kritikai teigia, kad vien infrastruktūros buvimas Europoje dar negarantuoja kontrolės, jei esminiai programinės įrangos komponentai, licencijos ar valdymo mechanizmai priklauso už Europos ribų esantiems tiekėjams.

    Europos debesijos sektoriaus atstovai taip pat atkreipia dėmesį į ankstesnius Komisijos sprendimus, kai „suverenumo“ kategorijai priskirtuose projektuose dalyvavo partnerystės su JAV technologijų tiekėjais. Jų vertinimu, tai kuria precedentą, kad suverenumas gali tapti rinkodarine etikete, o ne griežtu reikalavimų rinkiniu.

    „Kai kalbame apie jautrius valdžios duomenis ir kritines darbo apkrovas, dalinis suverenumas nėra suverenumas“, – sakė Švedijoje veikiančios debesijos bendrovės „Evroc“ atstovas Joel Åberg.

    Kita pusė argumentuoja, kad pernelyg griežti ribojimai galėtų sumažinti pasirinkimą, padidinti kaštus ir sulėtinti skaitmeninę transformaciją. JAV technologijų sektoriui atstovaujantys lobistai Briuselyje kritikuoja pernelyg didelį dėmesį geografijai, teigdami, kad sauga ir atsparumas turėtų būti svarbesni už kilmės šalį.

    Praktinis ginčo branduolys yra tai, ar suverenumas bus vertinamas pagal technologinę ir teisinę kontrolę, ar pagal veiklos vietą. Prancūzija ir Vokietija tuo pat metu rengia bendrus kriterijus, kuriais siekiama apibrėžti, kas yra europinė skaitmeninė paslauga, vertinant, ar pridėtinė vertė kuriama Europoje ir ar ji yra kontroliuojama europinių subjektų.

    Jei būsimas apibrėžimas leistų naudoti užsienio programinę įrangą europinėje infrastruktūroje, kritikai įžvelgia „klaidingą saugumo jausmą“. Jų teigimu, tikrasis tikslas turėtų būti ne tik duomenų buvimo vieta, bet ir teisinė apsauga nuo užsienio institucijų prieigos bei reali galimybė valdyti technologijų tiekimo grandinę.

    Europos Komisija pabrėžia, kad siekia stiprinti Europos technologinį savarankiškumą ir išvengti situacijos, kai kritinės paslaugos priklausytų nuo išorinių tiekėjų sprendimų. Tačiau tai, kur bus nubrėžta riba tarp pragmatizmo ir griežtos suverenumo doktrinos, nulems ir būsimos konkurencijos intensyvumą, ir rizikų valdymą viešajame sektoriuje.