Blog

  • Kinai sukūrė gyvą plastiką: atrodo įprastai, bet gali suirti per 6 dienas be mikroplastiko

    Kinai sukūrė gyvą plastiką: atrodo įprastai, bet gali suirti per 6 dienas be mikroplastiko

    Plastikas, kuris suveikia pagal komandą

    Mokslininkai pristatė vadinamąjį gyvą plastiką, kurio irimas gali būti įjungiamas tada, kai to prireikia. Medžiaga iš išorės primena įprastą plastiką ir pasižymi panašiomis mechaninėmis savybėmis, tačiau jos viduje įterptos specialiai suprojektuotos bakterijos.

    Šios bakterijos išlieka tarsi miego būsenoje, kol gauna aktyvavimo signalą, pavyzdžiui, šilumą ir maistinių medžiagų. Tuomet jos pradeda skaidyti polimerą iš vidaus, o galutinis tikslas yra visiškas suskaidymas į paprastesnes molekules, nepaliekant mikroplastiko.

    Kaip veikia: du fermentai vietoj vieno

    Projekto esmė yra modifikuotos Bacillus subtilis bakterijos, kurios gamina du tarpusavyje veikiančius fermentus. Vienas fermentas veikia kaip žirklės ir sukarpo ilgus polimero grandinės fragmentus į mažesnes dalis, o kitas šiuos fragmentus toliau suskaido iki dar paprastesnių junginių.

    Toks dviejų fermentų derinys, kaip teigiama, yra efektyvesnis už ankstesnius bandymus, kai buvo remiamasi vienu fermentu. Laboratoriniuose bandymuose medžiaga visiškai suiro maždaug per šešias dienas, kai buvo sudarytos tinkamos sąlygos aktyvacijai.

    Kur tai galėtų būti pritaikyta?

    Medžiagos pagrindas yra polikaprolaktonas, naudojamas, be kita ko, medicinoje ir 3D spausdinime. Dėl to kuriamas plastikas teoriškai galėtų būti pritaikytas ne tik vienkartinėms pakuotėms, bet ir ten, kur svarbus tikslus „gyvavimo“ laikas.

    Tyrėjai taip pat pademonstravo prototipą, susijusį su dėvima elektronika: lankstų įrenginį, kuris veikė kaip kūnui nešiojama elektrodo tipo detalė, o vėliau suiro per maždaug dvi savaites. Tokie pavyzdžiai rodo kryptį, kur „vienkartinis“ gali reikšti suplanuotą, kontroliuojamą irimą, o ne ilgalaikę taršą.

    Didžiausias pažadas ir didžiausias ribojimas

    Pagrindinė idėja yra galimybė programuoti plastiko ilgaamžiškumą: vietoje medžiagų, kurios aplinkoje išlieka dešimtmečius, kurti tokias, kurios suyra tada, kai objektas nebereikalingas. Tai atitinka platesnę pasaulinę tendenciją ieškoti alternatyvų tradiciniams polimerams ir sprendimų, mažinančių mikroplastiko susidarymą.

    Vis dėlto dabartinėje stadijoje technologija dar turi ribojimų. Skilimas reikalauja specifinių sąlygų, tokių kaip aukštesnė temperatūra ir maistinių medžiagų buvimas, todėl realioms atliekų srautų situacijoms dar reikia papildomų sprendimų, pavyzdžiui, aktyvavimo vandenyje ar įprastose aplinkos sąlygose.

    Jei ateityje pavyktų užtikrinti saugų, patikimą irimą ne laboratorijoje, o realiame pasaulyje, tokie polimerai galėtų tapti svarbia kryptimi pakuočių, medicinos priemonių ir trumpalaikės elektronikos srityse. Tačiau iki masinio pritaikymo dar teks įrodyti stabilumą, saugumą ir gamybos mastelio galimybes.

  • Išėjo pasivaikščioti ir rado 1 500 metų aukso detalę: archeologams tai metų atradimas

    Išėjo pasivaikščioti ir rado 1 500 metų aukso detalę: archeologams tai metų atradimas

    Pietvakarių Norvegijoje, netoli Sandneso, įprastas pasivaikščiojimas virto sensacija: vyras po vėtros išvirtusio medžio šaknimis pastebėjo žemėje sužibusį metalą. Paaiškėjo, kad tai ankstyvųjų viduramžių laikotarpio aukso dirbinys, susijęs su ginkluote.

    Radiniu netrukus susidomėjo Stavangerio universiteto Archeologijos muziejaus specialistai. Jie patvirtino, kad aptiktas objektas datuojamas VI amžiaus pirmąja puse, vadinamuoju tautų kraustymosi laikotarpiu, kai Šiaurės Europoje sparčiai keitėsi valdžios struktūros ir elito papročiai.

    Ekspertų teigimu, tai yra puošnios kardo makšties apkaustų dalis, kuri greičiausiai priklausė vietos elitui. Tokie prabangūs ginklų elementai anuomet buvo ne tik praktinis daiktas, bet ir statuso ženklas, rodęs savininko įtaką, turtą ir ryšius.

    Objektas nėra didelis, tačiau išskirtinis: maždaug 6 centimetrų pločio ir apie 33 gramų svorio aukso detalė, dekoruota smulkiais ornamentais. Specialistai atkreipia dėmesį, kad panašių dirbinių visoje Šiaurės Europoje rasta tik nedaug, o Rogalando regione tai pirmasis toks atvejis.

    Svarbi detalė ir ta, kad paviršiuje matyti aiškūs nusidėvėjimo pėdsakai. Tai leidžia manyti, jog dirbinys buvo realiai naudojamas, o ne vien ceremoninis papuošalas, todėl jis gali papasakoti daugiau apie to meto karo kultūrą ir lyderių vaidmenį bendruomenėse.

    Tyrėjams reikšminga ir radimo aplinkybė: manoma, kad daiktas galėjo būti įdėtas į uolos plyšį, tad mažai tikėtina, jog jis tiesiog pamestas. Archeologai neatmeta versijos, kad tai galėjo būti aukojimo gestas, būdingas laikotarpiams, kai visuomenės patirdavo neramumus ir siekdavo palankumo iš antgamtinių jėgų.

    VI amžius Skandinavijoje siejamas su didelėmis permainomis, o prabangūs ginklų atributai dažnai veikė kaip politinės galios kalba. Dėl to net ir vienas nedidelis aukso fragmentas gali papildyti žinias apie regiono valdžios centrus, ryšių tinklus ir tikėjimo praktikas ankstyvaisiais viduramžiais.

  • „PKP Intercity“ pradėjo bilietų prekybą į Kroatiją: kainos nuo 45 eurų, reisų – daugiau

    „PKP Intercity“ pradėjo bilietų prekybą į Kroatiją: kainos nuo 45 eurų, reisų – daugiau

    Lenkijos vežėjas „PKP Intercity“ pradėjo prekiauti bilietais į sezoninį maršrutą į Kroatiją, kuriuo šią vasarą vėl važiuos traukinys „Adriatic Express“. Pirmasis reisas numatytas birželio 26 dieną, o maršrutas bus vykdomas iki vasaros sezono pabaigos.

    Traukinys iš Lenkijos važiuos į Rijeką Kroatijoje ir Koperį Slovėnijoje. Vežėjas skelbia, kad šiemet reisų dažnis didinamas, todėl vietų pasiūla turėtų būti gerokai didesnė nei pernai, kai bilietai išgraibstyti itin greitai.

    Bilietų kainos ir klasės

    Mažiausios kainos į šį maršrutą prasideda nuo maždaug 45 eurų už sėdimą vietą, priklausomai nuo įlaipinimo stoties ir pasiūlos. Iš kai kurių miestų kaina gali būti mažesnė, tačiau ankstyvas pirkimas išlieka svarbus, nes pigiausių bilietų kiekis ribotas.

    Kelionei siūlomos antros klasės sėdimos vietos ir miegamojo tipo sprendimas su gultais, kuris kainuoja brangiau. Toks pasirinkimas paprastai aktualus keliaujant per naktį, ypač kai maršrutas trunka beveik visą parą.

    Daugiau reisų ir daugiau vietų

    „PKP Intercity“ nurodo, kad šį sezoną „Adriatic Express“ turėtų kursuoti šešis kartus per savaitę. Tai daugiau nei pernai, o pasiūlos didinimas siejamas su praėjusio sezono paklausa ir ribotu vietų skaičiumi.

    Vežėjo pateikiamais duomenimis, vietų skaičius šiemet padidintas 132 proc. Praktikoje tai reiškia daugiau vagonų ir lankstesnę pasiūlą skirtingoms kelionės kryptims, įskaitant atskirą vagoną į Koperį ir sprendimus keliaujantiems į Rijeką.

    Kiek trunka kelionė ir kada išvykstama?

    Skelbiama, kad kelionės trukmė šiemet turėtų būti šiek tiek trumpesnė. Pavyzdžiui, grįžimas iš Rijekos į Varšuvą planuojamas per 18 valandų 58 minutes, tai yra daugiau nei 40 minučių greičiau nei anksčiau.

    Pagal paskelbtą tvarkaraštį, iš Varšuvos traukinys turėtų išvykti 13:36 ir Rijeką pasiekti kitą dieną 10:04. Iš Rijekos išvykimas atgal planuojamas 19:06, o iš Koperio – 18:50.

    Šis maršrutas išlieka sezoninis, tačiau Lenkijoje viešai aptariamos ir galimybės ateityje užtikrinti ilgesnio laikotarpio ar net visų metų jungtį. Toks sprendimas priklausytų nuo tarptautinių susitarimų, infrastruktūros pralaidumo ir tvarkaraščių suderinimo keliose šalyse.

  • Istorinis garvežys gali grįžti į bėgius: renovacija brangi, o katilo meistrų Europoje – vienetai

    Istorinis garvežys gali grįžti į bėgius: renovacija brangi, o katilo meistrų Europoje – vienetai

    Lenkijoje vis rečiau pamatomi istoriniai garvežiai netrukus gali sulaukti dar vieno sugrįžimo į bėgius. Vroclave, šalia stoties Wrocław Główny, stovi garvežys TKt48-146, kurį atgaivinti ėmėsi geležinkelių entuziastų Klub Sympatyków Kolei.

    TKt48 serijos garvežiai buvo gaminami nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžios iki 1957 metų ir laikomi viena paskutinių PKP užsakytų garvežių serijų. Iš viso jų pagaminta mažiau nei 200 vienetų, o šiandien tinkamų eksploatuoti likę labai nedaug.

    Didžiausias galvos skausmas – katilas

    Pasak restauratorių, daugumą darbų jie gali atlikti savo jėgomis, tačiau tikroji kliūtis yra katilo remontas. Tai saugos požiūriu jautriausia garvežio dalis, todėl reikalingi sertifikuoti sprendimai, bandymai ir labai specifinės kompetencijos, kurių rinkoje trūksta.

    „Apie 90 proc. darbų galime padaryti patys, bet katilas reikalauja specialistų, kurių Europoje dabar yra labai mažai“, – sakė restauracijos iniciatyvos atstovai, kalbėdami apie projekto realybę.

    Vienas iš vertinimų už katilo remonto darbus Čekijoje siekė apie 230 000 eurų, o Vokietijoje įkainiai gali būti dar didesni. Dėl to projektui būtina ne tik savanorių pagalba, bet ir institucinis bei verslo palaikymas.

    Pagalbos tikimasi iš geležinkelių įmonių

    Restauratoriai tikisi, kad iniciatyvą parems ir Lenkijos geležinkelių sektoriaus įmonės, nes tokie projektai paprastai reikalauja ne vien finansų, bet ir prieigos prie dirbtuvių, detalių gamybos bei techninės ekspertizės. Tarp minimų partnerių yra Koleje Dolnośląskie, „PKP Intercity“ ir „PKP Polskie Linie Kolejowe“.

    TKt48 garvežiai kadaise pasiekdavo iki 80 kilometrų per valandą greitį ir buvo skirti keleiviniams bei mišriems maršrutams. Šiandien jų restauracija svarbi ne tik technikos paveldui, bet ir turizmui, nes istoriniai traukiniai dažnai tampa regioninių renginių ir muziejinių reisų traukos centru.

    Entuziastai saugo technikos paveldą

    Klub Sympatyków Kolei vienija geležinkelių istorijos gerbėjus, kurie laisvalaikiu prižiūri techniką ir organizuoja renginius. Klubo žinioje yra kelios dešimtys savaeigių ar traukiamų istorinių transporto priemonių, o TKt48-146 yra vienas ambicingiausių projektų.

    Jeigu katilo klausimas bus išspręstas, TKt48-146 galėtų papildyti retų eksploatuojamų garvežių gretas ir vėl pasirodyti Dolnosios Silezijos maršrutuose. Restauracijos sėkmė priklausys nuo finansavimo, specialistų prieinamumo ir techninių bandymų, kurie tokiems garvežiams yra privalomi.

  • Turkija tieks per 100 tūkst. dronų: „Pasifik Technology“ slepia, kam skirta milžiniška siunta

    Turkija tieks per 100 tūkst. dronų: „Pasifik Technology“ slepia, kam skirta milžiniška siunta

    Turkijos gynybos technologijų bendrovė „Pasifik Technology“ paskelbė pasirašiusi preliminarų susitarimą su neįvardyta valstybe dėl daugiau kaip 100 tūkst. bepiločių sistemų tiekimo. Sandoris išskirtinis mastu ir rodo, kad pigesni, masiškai gaminami dronai tampa kertiniu šiuolaikinių konfliktų elementu.

    Pasak bendrovės, paketas apima iš viso 101 035 platformas, skirtas veikti tiek ore, tiek ant žemės. Nurodoma, kad be FPV tipo atakos dronų į užsakymą įtraukti ir autonominiai sraigtasparniai, miniatiūrinės smogiamosios platformos bei žvalgybai ir paramai skirti antžeminiai sprendimai.

    Pagrindas – FPV kamikadzės

    Didžiausią užsakymo dalį sudaro MERKUT FPV tipo dronai kamikadzės, kurie pastaraisiais metais tapo vienu efektyviausių, bet palyginti nebrangių ginklų mūšio lauke. Skelbiama, kad ši platforma ore gali išbūti apie 20–30 minučių, o veikimo nuotolis siekia iki 8 kilometrų.

    MERKUT FPV komplektuojamas su termovizine kamera, todėl gali būti naudojamas ir naktį ar prastomis oro sąlygomis. Taip pat minimas automatinis detonacijos sprendimas su artumo jutikliais, kuris sumažina riziką, kad operatorius suklys paskutinėje atakos fazėje.

    Autonominiai sraigtasparniai ir antžeminės sistemos

    Į paketą įtraukti 10 bepiločių sraigtasparnių ALPIN, kurie, kaip teigiama, gali veikti autonomiškai be nuolatinės operatoriaus kontrolės. Skelbiama, kad jie gali gabenti iki 200 kilogramų krovinį, o tai praplečia panaudojimą nuo žvalgybos iki logistikos, evakuacijos ar galimo ginkluotės transportavimo.

    Taip pat minimas elektrinis mini sraigtasparnis DUMRUL, kurio privalumas – mažesnis triukšmo pėdsakas, apsunkinantis aptikimą. Nurodoma, kad jis gali veikti apie 120 minučių ir pasiekti iki 4 000 metrų aukštį, todėl tinka trumpo nuotolio žvalgybai, stebėjimui ir tikslesniems smūgiams.

    Be to, užsakyme numatyta 500 taktinės paskirties dronų kamikadzių DELI, tačiau jų parametrai detaliau neatskleidžiami. Kartu įtrauktos 500 autonominių antžeminių sistemų KORGAN, skirtų paramai ir žvalgybai, kurios leidžia mažinti karių buvimą pavojingiausiose zonose.

    Ką rodo tokio masto sandoris

    Neatskleidžiama nei pirkėja, nei galutiniai pristatymo terminai, tačiau toks kiekis signalizuoja apie masinio naudojimo taktiką. Pastaraisiais metais dronų karas išryškino, kad lemiamas tampa ne vien atskirų platformų techninis pranašumas, o gebėjimas greitai papildyti nuostolius ir užtikrinti nenutrūkstamą tiekimą.

    Analitikai vis dažniau pabrėžia, kad FPV dronai, termovizija, elektroninės kovos priemonės ir operatorių rengimas dabar sudaro vieną ekosistemą. Dėl to dideli kontraktai paprastai reiškia ne tik aparatų pirkimą, bet ir ilgalaikį komponentų, programinės įrangos, ryšio sprendimų bei mokymų poreikį.

    „Tokio masto užsakymai rodo, kad bepiločiai tampa ne pavienėmis priemonėmis, o pramoniniu tempu vartojamais resursais, kurių reikės nuolat“, – sakė gynybos technologijų rinką stebintis analitikas.

    Turkija pastarąjį dešimtmetį nuosekliai stiprina gynybos pramonę ir didina eksportą, o bepiločių segmentas yra viena sparčiausiai augančių krypčių. „Pasifik Technology“ sandoris šį trendą dar labiau išryškina: rinkoje vis svarbesnė tampa galimybė gaminti daug, greitai ir už konkurencingą kainą.

  • Rekordas per 10 metų: „mObywatel“ per sekundes leidžia užblokuoti dokumentus ir PESEL

    Rekordas per 10 metų: „mObywatel“ per sekundes leidžia užblokuoti dokumentus ir PESEL

    Lenkijoje pirmąjį 2026 metų ketvirtį į Dokumenty Zastrzeżone sistemą pateko 112 500 pranešimų apie prarastus ar rizikingus dokumentus. Tai asmens tapatybės kortelės, pasai ir vairuotojo pažymėjimai, o tokio masto šuolio Związek Banków Polskich nefiksavo nuo 2016 metų.

    Pagrindinis pokytį paskatinęs veiksnys – programėlė „mObywatel“, kurioje atsiradusi paslauga leidžia dokumentą užblokuoti praktiškai iš karto. Vietoje skambučių ar vizito banke, praradimas gali būti užregistruotas per kelias sekundes, todėl žmonės reaguoja greičiau.

    Kaip veikia dokumentų blokavimas

    Užregistravus praradimą „mObywatel“, informacija automatiškai perduodama į bankų naudojamą duomenų bazę. Ja naudojasi ne tik bankai, bet ir dalis telekomunikacijų operatorių bei kitos įstaigos, kurios tikrina dokumentų galiojimą.

    Praktinis rezultatas paprastas: subjektai, turintys prieigą prie sąrašo, neturėtų priimti užblokuoto dokumento kaip tapatybės patvirtinimo. Tai mažina riziką, kad svetimi asmenys pasinaudos pamestu dokumentu, pavyzdžiui, bandydami gauti finansines paslaugas.

    Ką rodo sukčiavimo skaičiai

    Pagal infoDOK duomenis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį vidutinė vieno bandymo apgaule gauti kreditą suma siekė apie 4 100 eurų. Tai primena, kad tapatybės vagystės dažnai siejamos su realiais finansiniais nuostoliais, o greita reakcija tampa kritiškai svarbi.

    Šiame kontekste patogios skaitmeninės paslaugos daro tiesioginę įtaką statistikai: kuo lengviau pranešti apie praradimą, tuo daugiau žmonių tai padaro iškart. Dėl to auga užregistruotų blokavimų skaičius, tačiau kartu didėja ir prevencinis saugumas.

    PESEL blokavimas ir kasdienybė

    Be dokumentų, „mObywatel“ vartotojai gali užblokuoti ir PESEL numerį, kad jis nebūtų panaudotas paskoloms ar kitiems finansiniams veiksmams. Tokia apsauga ypač aktuali po duomenų nutekėjimų ar įtartinų bandymų prisijungti prie paskyrų.

    Skelbiama, kad PESEL blokavimas netrukdo kasdienėms paslaugoms, pavyzdžiui, tvarkant reikalus įstaigose ar gaunant sveikatos priežiūrą, o prireikus užblokavimą galima atšaukti. „mObywatel“ naudojasi daugiau nei 8 000 000 žmonių, tad tokios funkcijos daro apčiuopiamą poveikį visos šalies skaitmeniniam saugumui.

    Saugumo ekspertai nuolat pabrėžia, kad tapatybės apsauga prasideda nuo greito reagavimo: vos pastebėjus praradimą verta nedelsiant užblokuoti dokumentus, stebėti banko sąskaitas ir, jei būtina, informuoti institucijas. Skaitmeniniai įrankiai šį procesą supaprastina ir mažina laiko tarpą, kuriuo dažniausiai pasinaudoja sukčiai.

  • Robotams ir DI siūlo minimalų atlyginimą: ar naujas mokestis sustabdys masines atleidimų bangas?

    Robotams ir DI siūlo minimalų atlyginimą: ar naujas mokestis sustabdys masines atleidimų bangas?

    Darbo automatizavimas, kurį spartina robotai ir dirbtinis intelektas, vis dažniau pristatomas kaip didžiausias artimiausių metų iššūkis darbo rinkai. Rizika siejama ne su technologijų maištu, o su tuo, kad dalį užduočių įmonės perleis programiniams agentams ir automatizuotoms sistemoms, taip mažindamos etatų skaičių.

    Šiame kontekste viešojoje erdvėje vėl iškilo idėja apmokestinti mašinų atliekamą darbą, tarsi už jį būtų mokamas minimalus atlyginimas. Koncepcijos esmė paprasta: jei įmonė pakeičia žmogaus darbą robotu ar DI sprendimu, ji mokėtų papildomą mokestį, o surinktos lėšos galėtų finansuoti socialines priemones ar platesnį bazinių pajamų modelį.

    Minimalus atlyginimas robotams?

    Vienas šios krypties šalininkų, technologijų verslininkas Charlesas Radclyffe’as, siūlo mechanizmą, kurį vadina minimaliu atlyginimu robotams. Jo teigimu, politikai ir reguliuotojai dažnai neįvertina tempo, kuriuo DI jau dabar perbraižo biurų darbų procesus, todėl mokesčiai galėtų veikti kaip stabdis ten, kur automatizacija smogia stipriausiai.

    „Kiekvieną kartą, kai išrašome sąskaitą už mėnesį DI darbo, tai yra etatas, išimtas iš ekonomikos ir perkeltas į duomenų centrą“, – sakė Charlesas Radclyffe’as.

    Šalininkai pabrėžia, kad daugybė rutinių užduočių, pavyzdžiui, duomenų suvedimas, ataskaitų rengimas ar dokumentų apdorojimas, gali būti atliekamos per sekundes. Verslui tai reiškia greitą sąnaudų mažinimą, tačiau visuomenei kyla klausimas, kas nutinka vartojimui ir mokesčių bazei, jei vis daugiau žmonių praranda stabilias pajamas.

    Kodėl ginčas aštrėja dabar

    Diskusiją kaitina ir tai, kad didelės tarptautinės bendrovės, tokios kaip „Meta“, „Amazon“ ar „Microsoft“, per pastaruosius metus ne kartą skelbė apie restruktūrizacijas ir tūkstančius paveikusių sprendimų dėl darbo vietų. Net kai atleidimų mastas neauga, dažnas signalas yra įšaldomos naujos atrankos, o laisvos pozicijos nebeatkuriamos.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad produktyvumo augimas nebūtinai reiškia proporcingai didesnes algas, todėl didėja atotrūkis tarp technologinės pažangos naudos gavėjų ir samdomų darbuotojų. Šį reiškinį nagrinėja ir Economic Policy Institute, pabrėžiantis, kad ilgą laiką produktyvumo ir atlyginimų dinamika išsiskyrė, o dalis augimo naudos labiau atiteko kapitalui nei darbui.

    Tokioje aplinkoje mokesčio už automatizaciją šalininkai argumentuoja, kad dalis technologijų sukurto efektyvumo turėtų grįžti visuomenei per perskirstymo mechanizmus. Kritikai atsako, kad ankstyvas apmokestinimas gali sulėtinti inovacijas, mažinti konkurencingumą ir skatinti įmones investicijas perkelti į palankesnes jurisdikcijas.

    Alternatyva: automatizacija be atleidimų

    Kita stovykla pabrėžia, kad automatizacija nebūtinai reiškia masines atleidimų bangas. Pavyzdžiu dažnai nurodomos gamyklos ir biurai, kur DI naudojamas kaip pagalbininkas, o darbuotojai perkvalifikuojami, perimant aukštesnės pridėtinės vertės užduotis.

    „Nemanau, kad dabar tinkamas metas tai įrašyti į taisykles. Esame labai ankstyvoje stadijoje, skatinkime žmones tuo naudotis“, – sakė Oliveris Congeris.

    Praktikoje galimi keli scenarijai: nuo darbo našumo augimo, kai vienas darbuotojas prižiūri daugiau procesų, iki trumpesnės darbo savaitės ar dalies funkcijų atsisakymo. Dėl to vis daugiau ekspertų kalba, kad sprendimų paketas turėtų apimti ne tik mokesčius, bet ir aktyvias perkvalifikavimo programas, darbo teisės pritaikymą bei aiškesnes DI diegimo taisykles.

    Kol kas aišku viena: robotų ir DI įtaka darbo rinkai augs, o politinis ginčas dėl to, kaip paskirstyti automatizacijos naudą ir riziką, tik aštrės. Artimiausiais metais spręsis, ar bus renkamasi apmokestinti dalį automatizuoto darbo, ar didžiausias dėmesys teks mokymams ir perėjimo prie naujų profesijų finansavimui.

  • Naktinė kava ir organizmas: tyrimas rodo ryšį su impulsyvumu ir didesne rizika elgesyje

    Naktinę pamainą dirbantiems žmonėms kava dažnai tampa greičiausiu būdu nuvyti mieguistumą. Tačiau naujesni moksliniai duomenys rodo, kad kofeinas, vartojamas biologinei nakčiai, gali paveikti ne tik budrumą, bet ir sprendimų priėmimą.

    Tyrėjai neseniai paskelbė eksperimentą, kuriame aiškintasi, kaip naktinis kofeinas veikia elgesį. Darbas atliktas su vaisinėmis muselėmis, nes jų nervų sistemos veikimo principai bei genetiniai mechanizmai daugeliu aspektų yra pakankamai panašūs į žmogaus, kad būtų galima ieškoti bendrų dėsningumų.

    Eksperimente buvo vertinama, kaip gyvūnai reaguoja į stresorių, kai įprastai turėtų „sustingti“ ir riboti judesius. Nustatyta, kad naktį gavusios kofeino muselės dažniau nesuvaldė reakcijų ir elgėsi impulsyviau, pavyzdžiui, chaotiškai skraidė net nepalankiomis sąlygomis.

    Vienas iš autorių pabrėžė, kad tokiomis sąlygomis įprastas „stabdis“ veikė silpniau.

    „Įprastai muselės, veikiamos stipraus oro srauto, sustoja. Pastebėjome, kad naktį kofeino gavusios muselės prasčiau slopino judesius ir demonstravo impulsyvų elgesį“, – sakė tyrėjas Erikas Saldesas.

    Tyrime taip pat išryškėjo skirtumai tarp lyčių: naktinis kofeinas labiau siejosi su patelių impulsyvumu, nors dozės buvo tokios pačios. Mokslininkai pažymėjo, kad tai nebūtinai paaiškinama žmogui būdingais hormonais, todėl galimos kitos genetinės ar fiziologinės priežastys.

    Nors vaisinės muselės nėra žmonės, toks modelis dažnai naudojamas nustatyti, kaip tam tikros medžiagos veikia nervų sistemos grandines. Autoriai mano, kad rezultatai gali padėti geriau suprasti, kodėl daliai žmonių naktinis kofeinas siejasi ne tik su energijos antplūdžiu, bet ir su didesniu polinkiu skubėti, rizikuoti ar prasčiau įvertinti pasekmes.

    Svarbu tai, kad pats tyrimas neįrodo tiesioginio poveikio žmogaus elgesiui realiomis situacijomis, o tik nurodo galimą mechanizmą. Norint daryti tvirtas išvadas, reikalingi papildomi tyrimai su žmonėmis, vertinant dozes, vartojimo laiką, miego trūkumą ir individualų jautrumą kofeinui.

    Mokslinėje literatūroje dažniausiai nurodoma, kad kofeinas paprastai pradeda veikti per 15–30 minučių, o didžiausias poveikis pasireiškia maždaug po 1–2 valandų. Taip pat žinoma, kad kofeino pusinės eliminacijos laikas daugeliui suaugusiųjų siekia apie 3–7 valandas, todėl vėlai vakare išgerta kava gali trikdyti užmigimą ir miego kokybę.

    Specialistai dažnai akcentuoja ir laiką po pabudimo: daliai žmonių kava iškart ryte gali sutapti su natūraliai aukštesniu kortizolio lygiu, todėl budrumo nauda gali būti mažiau juntama. Dėl to vis dažniau rekomenduojama kofeiną derinti su individualiu režimu, ypač dirbant pamainomis.

  • Populiariausias 2026 metų išmanusis telefonas nustebino tik vienu dalyku: kas užėmė TOP 10?

    Populiariausias 2026 metų išmanusis telefonas nustebino tik vienu dalyku: kas užėmė TOP 10?

    Rinkos tyrimų bendrovė „Counterpoint Research“ paskelbė naujausią pasaulinį perkamiausių išmaniųjų telefonų reitingą, apimantį 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Pirmoji vieta didelių staigmenų neatnešė: lyderiu tapo „Apple“ „iPhone 17“.

    Skaičiuojama, kad bazinis „iPhone 17“ sudarė apie 6 proc. visų pasaulinių pardavimų per ketvirtį. Toks rezultatas rodo, kad pirkėjai dažnai renkasi ne tik brangiausius „Pro“ modelius, bet ir įprastą versiją, jei ji siūlo pakankamai juntamus atnaujinimus.

    „iPhone 17“ patrauklumą didino keli sprendimai, dėl kurių jis tapo artimesnis „Pro“ linijai. Tarp minimų patobulinimų – didesnis ekranas ir sklandesnis vaizdo atvaizdavimas su „ProMotion“.

    Antroje ir trečioje vietose atsidūrė „Apple“ „iPhone 17 Pro Max“ ir „iPhone 17 Pro“, kurių dalis siekė atitinkamai apie 5 proc. ir kiek mažiau. Nors šie modeliai išlieka brangūs, „Counterpoint Research“ duomenys rodo, kad aukštesnės klasės segmentas „Apple“ ekosistemoje išlaiko itin stiprią paklausą.

    Likęs dešimtukas taip pat buvo aiškiai dominuojamas dviejų prekės ženklų – „Apple“ ir „Samsung“. Tai atspindi platesnę tendenciją: pasaulinėje rinkoje aukštesnę kainą dažnai pateisina ilgesnis programinės įrangos palaikymas, tvirta ekosistema ir lengvesnis įrenginių perpardavimas.

    Į akis krito ir „Samsung“ strategija: tarp perkamiausiųjų pateko keli „Galaxy A“ serijos modeliai, o ne „Galaxy S“ flagmanai. Toks vaizdas rodo, kad „Samsung“ pardavimų variklis daugelyje rinkų yra vidutinės ir biudžetinės klasės telefonai, kuriuose pirkėjams svarbiausia kaina ir pakankama specifikacija kasdieniams poreikiams.

    Dešimtuko pabaigoje pasirodė ir vienas išskirtinis modelis iš kito gamintojo – „Xiaomi“ „Redmi A5“. Tai signalas, kad itin pigus segmentas vis dar turi didelę auditoriją, ypač ten, kur sprendimą lemia ne prekės ženklo prestižas, o kuo mažesnė galutinė suma už įrenginį.

    Šis reitingas išryškina dvi paralelias kryptis: „Apple“ atveju pardavimus į viršų tempia naujausi ir brangesni modeliai, o „Samsung“ atveju – masiniai, pigesni „Galaxy A“ serijos telefonai. Tikėtina, kad artimiausiais ketvirčiais konkurencija dar labiau persikels į vidutinę klasę, kur gamintojai varžysis dėl ekranų kokybės, baterijos ištvermės ir ilgalaikių atnaujinimų.

  • Kaip sulaukti 100 metų: ekspertai pataria dėl judėjimo, mokymosi visą gyvenimą ir streso valdymo

    Ilgaamžiškumas vis rečiau siejamas vien su sėkme ar genetika. Gydytojai ir ilgaamžiškumo tyrėjai pabrėžia, kad didžiausią įtaką daro kasdieniai įpročiai: fizinis aktyvumas, mityba, miegas, streso kontrolė ir prasmingi socialiniai ryšiai.

    Pastaraisiais dešimtmečiais tikėtina gyvenimo trukmė daugelyje šalių augo dėl geresnės sveikatos priežiūros ir lėtinių ligų kontrolės. Tačiau specialistai akcentuoja, kad svarbu ne tik kiek metų gyvename, bet ir kiek jų praleidžiame funkcionaliai, išlaikydami jėgą, judrumą ir aiškų mąstymą.

    Ilgaamžiškumo ekspertai dažniausiai kartoja vieną pagrindinę mintį: judėjimas yra tarsi natūralus vaistas, kurį galima „vartoti“ kasdien. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos suaugusiesiems paprastai siejamos su bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobine veikla per savaitę, papildant ją jėgos pratimais kelis kartus per savaitę.

    Toks derinys padeda palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemą, raumenų masę bei kaulų tvirtumą, o tai ypač svarbu vyresniame amžiuje. Specialistai pabrėžia, kad reali nauda atsiranda tuomet, kai aktyvumas tampa rutinos dalimi, o ne epizodiniu užsidegimu.

    Kita kryptis, kuri vis dažniau minima ilgaamžiškumo diskusijose, yra mokymasis visą gyvenimą. Pažintinė veikla, nauji įgūdžiai ir nuolatinis smalsumas siejami su geresniu smegenų rezervu, o tai gali padėti ilgiau išlaikyti atmintį ir dėmesį.

    Tuo pat metu sveikatos priežiūra sparčiai juda į individualizuotus sprendimus, kai gydymas ir prevencija labiau pritaikomi konkrečiam žmogui. Įvertinus biologinius rodiklius, gyvenimo būdą ir rizikos veiksnius, lengviau tiksliai parinkti rekomendacijas: nuo fizinio krūvio iki mitybos ir lėtinių ligų stebėsenos.

    Miegas ir streso valdymas laikomi kertiniais sveiko senėjimo elementais, nes ilgalaikis stresas siejamas su didesne širdies ligų, metabolinių sutrikimų ir nuotaikos problemų rizika. Ekspertai rekomenduoja neapsiriboti vien „mažiau nervintis“ patarimu, o turėti konkrečius kasdienius įrankius.

    Vienas paprastesnių įpročių, apie kurį kalba sąmoningumo praktikos specialistai, yra lėtas, gilus kvėpavimas. Reguliari trumpa kvėpavimo praktika gali padėti sumažinti įtampą ir nerimą, o tai netiesiogiai palengvina miego kokybę ir savijautą.

    Ilgaamžiškumo idėja dažnai pateikiama kaip galimybė „antrai“ gyvenimo pusei: keičiant įpročius vidutiniame amžiuje galima reikšmingai pagerinti savijautą vėliau. Specialistai sutaria dėl vieno: geriausiai veikia ne stebuklingos metodikos, o nuoseklūs, pamatuojami ir ilgainiui išlaikomi sprendimai.