Lenkišką rinką užplūdę pigūs baltarusiški MTZ Belarus traktoriai: kaip tai smogė „Ursus“?

Lenkijoje viešumoje vėl aptariamas baltarusiškų MTZ Belarus traktorių importas, kuris, kaip teigiama, galėjo vykti apeinant Europos Sąjungos reikalavimus. Skelbiama, kad į šalį galėjo patekti apie 7 000–10 000 vienetų technikos, kuri neturėjo europinės tipo patvirtinimo procedūros ir neatitiko taršos normų.

Žiniasklaidoje aprašomas modelis esą rėmėsi registravimo spragomis: traktoriai trumpam būdavo įregistruojami Baltarusijoje, o vėliau įvežami į Lenkiją kaip naudoti. Toks formalus statusas leido sumažinti patikrų apimtį ir pasiūlyti rinkai gerokai mažesnę kainą nei ES reikalavimus atitinkančių gamintojų produkcija.

Kaip buvo apeinami reikalavimai?

Pagal viešai skelbtą informaciją, dalis traktorių Lenkijoje esą buvo perregistruojami keliuose konkrečiuose administraciniuose vienetuose, taip sudarant įspūdį, kad tai įprasta naudota technika. Tačiau būtent naujai pagamintai technikai taikomi griežtesni reikalavimai dėl atitikties, saugos ir emisijų.

Tokios schemos rizika yra dvejopa: pirma, rinkoje atsiranda technika, kurios faktinė atitiktis aplinkosaugos ir saugos standartams nėra aiški. Antra, nukenčia sąžiningai dirbantys tiekėjai ir gamintojai, kurie investuoja į sertifikavimą, modernius variklius ir teisėtą pateikimą rinkai.

Poveikis vietos gamintojams

Lenkijos gamintojai ir surinkėjai, dirbantys pagal ES taisykles, konkuruoja ne tik kokybe, bet ir privalomais kaštais, kurie neišvengiamai didina galutinę kainą. Todėl pigesnė technika, pateikiama į rinką per registravimo spragas, ypač jautriai veikia pardavimus kainai jautriame žemės ūkio segmente.

Tarp minimų nukentėjusių prekės ženklų įvardijamas „Ursus“, taip pat kiti Lenkijos rinkoje žinomi gamintojai. Viešumoje cituojamas buvęs „Ursus“ vadovas yra teigęs, kad nelegali ar pilkojoje zonoje vykusi prekyba galėjo pastebimai pabloginti vietos įmonių finansinę būklę.

Ką apie tai žinojo institucijos?

Skelbta, kad apie galimus pažeidimus galėjo būti informuotos ir valstybinės institucijos, tarp jų ir Transporto techninės priežiūros struktūros. Teigiama, jog dar 2020 metais fiksuoti signalai ir kreiptasi į teisėsaugą, tačiau importo srautas, sprendžiant iš viešų vertinimų, kurį laiką nebuvo efektyviai sustabdytas.

Ši istorija išryškina platesnę problemą visoje ES: kai taisyklės skirtingai taikomos „naujai“ ir „naudotai“ technikai, atsiranda paskata dirbtinai pakeisti prekės statusą. Dėl to svarbiausiais klausimais tampa kontrolės vienodumas, registravimo procedūrų skaidrumas ir reali atitikties patikra, o ne vien dokumentų formalumai.