CP v2

Blog

  • Kauno rajono gyventojams – nemokami širdies rizikos tyrimai: kas įeina ir kaip registruotis

    Kauno rajono gyventojai kviečiami nemokamai atlikti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimo tyrimus. Tai galimybė anksčiau pastebėti padidėjusią riziką ir su šeimos gydytoju aptarti prevencijos planą, kol dar nėra simptomų.

    Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka viena dažniausių mirties priežasčių, todėl profilaktiniai patikrinimai laikomi vienu veiksmingiausių būdų sumažinti komplikacijų tikimybę. Riziką dažniausiai didina padidėjęs cholesterolio kiekis, aukštas kraujospūdis, rūkymas, cukrinis diabetas, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas.

    Tyrimų pakete numatyti homocisteino, ApoB, Lp(a) ir didelio jautrumo CRB tyrimai, taip pat šeimos gydytojo konsultacija. Šie rodikliai padeda tiksliau įvertinti uždegiminius procesus, aterosklerozės riziką ir individualius lipidų apykaitos ypatumus, kurių ne visada pakanka įprastam cholesterolio tyrimui.

    Norint pasinaudoti paslauga, būtina išankstinė registracija. Registruotis galima VšĮ Garliavos PSPC telefonu +370 698 04 140, VšĮ Pakaunės PSCP telefonu +370 633 11 282 arba VšĮ Vilkijos PSPC telefonu +370 375 56 203.

    Paslauga skirta gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą Kauno rajone, o vietų skaičius ribotas. Prieš atvykstant verta pasitikslinti pasiruošimo tyrimams sąlygas, nes kai kuriems kraujo tyrimams gali būti reikalingas nevalgymas ar laikinas tam tikrų papildų nevartojimas.

  • Kaune jubiliejinė 60-oji „Gintarinė pora“ pritraukė apie 12 000 žiūrovų: kas laukia kitąmet

    Kaune jubiliejinė 60-oji „Gintarinė pora“ pritraukė apie 12 000 žiūrovų: kas laukia kitąmet

    Jubiliejus „Žalgirio“ arenoje

    Gegužės 2–3 dienomis Kauno „Žalgirio“ arenoje surengtos tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“ šiemet minėjo 60-ąjį jubiliejų. Organizatorių teigimu, per dvi dienas renginys sutraukė apie 12 000 žiūrovų ir tapo vienu gausiausiai lankomų šokių įvykių mieste.

    Antroji diena buvo skirta stipriausiems finalams, o svarbiu akcentu tapo nemokamas renginio vakaras, sutapęs su Motinos dienai skirtais pasirodymais. Tokia programa leido į varžybas pritraukti ne tik sportinių šokių gerbėjus, bet ir platesnę auditoriją.

    Nemokami bilietai ir miesto investicijos

    Renginio metu akcentuota Kauno savivaldybės parama sportiniams šokiams ir siekis išlaikyti aukštą varžybų lygį. Pastaraisiais metais vis dažniau matomas modelis, kai dalis didžiųjų miesto renginių atveriami visuomenei nemokamai, o tai stiprina lankomumą ir miestui kuria papildomą kultūrinę bei sporto vertę.

    „Kauno šokėjai pagal savo pasiekimus niekuo nenusileidžia krepšininkams. Jau daugiau kaip dešimtmetį miestas nuosekliai investuoja į sportinius šokius. Kitąmet bilietus taip pat planuojame dalinti nemokamai“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

    Tarptautiškumas ir nugalėtojai

    Šių metų „Gintarinė pora“ išsiskyrė tarptautiniu mastu: dalyvavo šokėjai iš 43 Lietuvos sportinių šokių klubų, o Pasaulio sportinių šokių federacijos WDSF programoje varžėsi atstovai iš 17 šalių. Pirmąją dieną daug dėmesio skirta pradedančiųjų, jaunių ir jaunimo kategorijoms, antroji diena atiteko elitiniams finalams.

    WDSF „International Open“ standartinių šokių varžybas laimėjo Yuan Shaoyang ir Qi Chongxuan, atstovaujantys Kinijos sportinių šokių federacijai. Lotynų Amerikos šokių kategorijoje triumfavo Jakub Lipowski ir Tereza Kucerova, Čekijos atstovai, dažnai minimi tarp Europos ir pasaulio čempionatų finalistų.

    Scenos programa ir pagarba legendai

    Žiūrovams pristatyta ir plati pramoginė programa: pasirodė profesionalūs šokėjai Edgaras ir Indrė Baltaragiai, svečiai iš Danijos Dmitrij Kolobov ir Signe Busk, šokių studija „Aušrinė – Vakarė“. Muzikinę dalį kūrė Linas Adomaitis su Kauno technologijos universiteto akademiniu choru „Jaunystė“ bei vaikų chorais „Dangi“ ir „Dangiukai“.

    Vienu jautriausių renginio momentų tapo sportinių šokių klubo „Sūkurys“ atstovų Linos ir Donato Vėželių pasirodymas, kuriuo pagerbta Jūratė Elena Norvaišienė ir sportinių šokių legenda Česlovas Norvaiša. Šių metų jubiliejus buvo skirtas jo atminimui: būtent jis laikomas vienu svarbiausių „Gintarinės poros“ tradicijos kūrėjų ir ilgamečiu „Sūkurio“ klubo vadovu.

    „Mūsų pradėta istorija tęsiasi tolyn ir išlieka šioje scenoje, kiekviename žingsnyje, kiekviename judesyje – tai yra didžiausia dovana“, – sakė Jūratė Elena Norvaišienė.

    Per šešis dešimtmečius „Gintarinė pora“ išaugo iš sportinių šokių bendruomenės iniciatyvos į vieną ryškiausių Lietuvos šokių tradicijų, tapusią ir Kauno miesto identiteto dalimi. Organizatoriai tikisi, kad aukštas tarptautiškumo kartelės išlaikymas ir atvirumas žiūrovams leis renginiui išlaikyti lyderystę ir ateinančiais metais.

  • Garliavos trynukai Ema, Nikolė ir Neitanas švenčia 7-ąjį gimtadienį ir ruošiasi pirmai klasei

    Garliavoje gyvenanti Dūdų šeima gegužės pradžią kasmet pasitinka šventiškai: gegužės 1 dieną Neringa ir Eismantas mini savo trynukų Emos, Nikolės ir Neitano gimtadienį. Šiemet vaikams sukako septyneri, tad šeimai tai ne tik šventė, bet ir aiškus priminimas, kad artėja naujas etapas.

    Antradienio popietę mažuosius jubiliatus pasveikino Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė ir Garliavos seniūnijos komanda. Šeima sako, kad tokie dėmesio ženklai vaikams tampa dar viena įsimintina gimtadienio dalimi.

    Neringa ir Eismantas pasakoja, jog kurdami šeimą svajojo apie namus, pilnus vaikų juoko ir šurmulio. Nors abu augo būdami vienturčiai, gausios šeimos idėja jiems buvo artima, todėl sužinoję, kad laukiasi trynukų, didelės nuostabos nejautė.

    Šiuo metu trynukai lanko priešmokyklinę grupę Garliavos lopšelyje-darželyje „Eglutė“ ir jau ruošiasi rugsėjo 1 dienai. Nuo rudens Ema, Nikolė ir Neitanas žengs į pirmąją klasę, o šeima pasirinko Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnaziją.

    Paklausta, ar vaikai noriai prisideda prie namų ruošos, mama šypteli: trynukai dažniau renkasi žaidimus, o ne pareigas. „Be vyro pagalbos būtų labai sunku“, – sakė Neringa Dūdienė.

  • Alytuje vyks paskaita-diskusija apie sveikatos informaciją: kaip atskirti faktus nuo mitų

    2026 metais gegužės 13 dieną Alytuje vyks paskaita-diskusija apie tai, kaip nepasimesti šiuolaikiniame sveikatos informacijos sraute. Renginys numatytas 17:30 valandą Alytaus audiovizualiųjų menų centre, Kauno gatvėje 9.

    Organizatoriai skelbia, kad vakaro tema aprėps sveikatos patarimų perteklių internete, pseudomokslo atpažinimą ir kritinio mąstymo vaidmenį renkantis, kuo tikėti. Tokios diskusijos tampa vis aktualesnės, nes socialiniuose tinkluose ir vaizdo platformose sveikatos turinys dažnai plinta greičiau nei patikrinti paaiškinimai.

    Renginio lektorius – biomedicinos mokslų daktaras Vytautas Naktinis, dirbantis molekulinės genetikos srityje. Pristatyme pabrėžiama jo patirtis biotechnologijų ir biofarmacijos pramonėje Lietuvoje bei Nacionalinės mokslo premijos laureato įvertinimas.

    Diskusijoje žadama kalbėti ir apie ilgaamžiškumo temą, kuri pastaraisiais metais išpopuliarėjo dėl papildų, dietų ir įvairių programų rinkodaros. Specialistai nuolat akcentuoja, kad dalis tokių pažadų remiasi pavieniais tyrimais, selektyviai parinktais duomenimis arba pernelyg drąsiomis išvadomis, kurios neatlaiko platesnio mokslinio vertinimo.

    Pasak organizatorių, formatas bus gyvas pokalbis su auditorija, todėl dalyviai galės užduoti klausimus ir aptarti konkrečius pavyzdžius: nuo sensacingų antraščių iki patarimų, kurie skamba moksliškai, bet neturi aiškaus pagrindo. Renginį organizuoja Aktyvių miesto piliečių grupė.

    Planuojantiems dalyvauti verta prisiminti, kad sveikatos klausimais sprendimus saugiausia grįsti patikimais šaltiniais ir, prireikus, pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tai ypač svarbu, jei svarstoma keisti vaistų vartojimą, gydymą ar imtis intensyvių mitybos bei fizinio krūvio pokyčių.

  • Alytuje atgimsta Miesto sodo aikštelė: gegužės 16 dieną duris atveria legendinė „plaščiadkė“

    Alytuje atnaujinta Miesto sodo aikštelė skelbia sugrįžimą: gegužės 16 dieną 21 valandą čia planuojamas oficialus atidarymo vakaras. Organizatoriai žada atsinaujinusią erdvę ir programą, orientuotą į vakarinius renginius bei šokių muziką.

    Miesto sodo aikštelė alytiškiams seniai siejasi su vasaros vakarais, susitikimais ir šokiais po atviru dangumi. Pastaraisiais metais viešos miesto erdvės vis dažniau atnaujinamos taip, kad tarnautų ne tik dienos poilsiui, bet ir kultūriniam gyvenimui, o ši vieta siekia sugrąžinti būtent tokį vaidmenį.

    Atidarymo vakarą atmosferą kurs Lukas Pilkauskas, kurio pasirodymas pristatomas kaip pagrindinis vakaro akcentas. Renginio organizatoriai tikisi, kad naujas sezono startas pritrauks tiek senus lankytojus, kurie prisimena aikštelės istoriją, tiek naują auditoriją.

    Tokio tipo lauko erdvėms Lietuvoje vis svarbesnė tampa garso kokybė, patogus išplanavimas ir aiški renginių kryptis, nes lankytojai lygina patirtį su kitais miestais. Dėl to atsinaujinusiose aikštelėse paprastai akcentuojami patogesni srautai, aiškesnė infrastruktūra ir daugiau dėmesio vakarinių renginių scenarijui.

    Organizatoriai kviečia alytiškius tapti atgimusios vietos naujo sezono dalimi ir kurti naujas tradicijas Miesto sode. Tikimasi, kad atidarymas taps startu platesnei renginių programai šiltuoju metų laiku.

    Alytaus kultūros centro informacija

  • Alytuje įsigalioja architektūros kokybės gairės: aiškesnės taisyklės projektams ir fasadų keitimui

    Alytaus miesto savivaldybės taryba 2026 metais balandžio 30 dieną sprendimu patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gaires visoje savivaldybės teritorijoje. Dokumentas apibrėžia, pagal kokius kriterijus mieste bus vertinami urbanistiniai, architektūriniai ir žemėtvarkos sprendiniai.

    Gairėse įvardijama, kas Alytuje laikoma vertybėmis ir kokių sprendimų siekiama, taip pat nurodoma, kas miesto aplinkoje netoleruojama ar neskatinama. Savivaldybė pabrėžia, kad šis įrankis turėtų padėti užtikrinti nuoseklesnę miesto raidą ir gerinti viešosios erdvės bei statinių estetinę kokybę.

    Kas keičiasi projektų vertinime?

    Praktikoje gairės skirtos suvienodinti projektų vertinimą, kad sprendimai būtų priimami remiantis iš anksto apibrėžtais kriterijais, o ne vien subjektyviu vertinimu. Tai turėtų didinti sprendimų priėmimo aiškumą, mažinti ginčų riziką ir sudaryti labiau prognozuojamas sąlygas projektuotojams.

    Gairių taikymo naudotojai įvardijami plačiai: savivaldybė, architektai ir projektuotojai, regioninė architektūros taryba, taip pat visuomenė. Savivaldybei tai tampa papildomu pagrindu argumentuoti sprendimus, o gyventojams lengviau suprasti, kodėl vieni sprendiniai palaikomi, kiti koreguojami.

    Dėmesys fasadams ir smulkiems pakeitimams

    Vienas svarbiausių akcentų gyventojams ir daugiabučių administratoriams – tvarkos pokyčiai dėl darbų, kurie anksčiau dažnai būdavo atliekami be detalesnio derinimo. Nurodoma, kad nuo šiol su Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriumi privaloma derinti ir tuos projektus, kurių anksčiau nereikėjo derinti.

    Tarp tokių atvejų minimi kondicionierių įrengimas, balkonų stiklinimas, fasadų spalvinių sprendinių pakeitimai ir panašūs iš pirmo žvilgsnio nedideli darbai. Derinimas numatomas pateikiant paprastos rašytinės formos prašymą ir schemą, todėl siekiama suderinti greitesnę procedūrą su aiškesne miesto estetikos kontrole.

    Kodėl savivaldybės diegia tokias gaires?

    Lietuvoje daugėja praktikos, kai savivaldybės aiškiau apibrėžia architektūros kokybės kriterijus, kad sprendiniai būtų vertinami nuosekliai, o miesto vaizdas nekistų chaotiškai dėl pavienių nekoordintuotų pakeitimų. Dažniausiai tokie dokumentai aktualūs ne tik dideliems projektams, bet ir kasdieniams fasadų sprendiniams, kurie ilgainiui lemia bendrą kvartalų kokybę.

    Alytaus atveju gairės turėtų tapti orientyru tiek naujiems statiniams, tiek esamų pastatų atnaujinimui, kai keičiami vizualiai reikšmingi elementai. Savivaldybė tikisi, kad tai prisidės prie darnesnės urbanistinės raidos ir didesnio pasitikėjimo sprendimų priėmimo procesu.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: daugiausia klaidų sukėlė pakuotės ar atliekos riba

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: daugiausia klaidų sukėlė pakuotės ar atliekos riba

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, vykęs balandžio 30 dieną, šiemet sulaukė rekordinio dėmesio: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o žinias pasitikrino daugiau kaip 17 000 dalyvių. Organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimas nėra vien taisyklių iškalimas, o nuolatinis įprotis, kuriam reikia ir žinių, ir praktikos.

    Didžiausią aktyvumą ir vėl demonstravo moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 000 mokinių, prie iniciatyvos prisijungė beveik 500 ugdymo įstaigų. Tarp labiausiai įsitraukusių mokyklų minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija.

    Rezultatai parodė, kad net ir dažnai aptariamos temos ne visada būna aiškios, ypač kai reikia įvertinti situacijos kontekstą. Vienu iš sudėtingiausių tapo klausimas apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, kai reikia apsispręsti, ar tai laikytina pakuote, ar jau atskirai tvarkytina atlieka.

    Pakuotė ar atlieka: kur dažniausiai suklystama?

    Egzamino užduotys parodė, kad sunkiausia ne prisiminti konteinerių spalvas, o suprasti, kada daiktas laikomas pakuote, o kada jis jau tampa daiktu, kurį reikia tvarkyti kitu būdu. Praktikoje tokios ribinės situacijos kyla dažnai, nes dalis pakuočių būna mišrios sudėties, o kai kurios pakuotės atrodo panašios į patį produktą ar jo dalį.

    Ypač išryškėjo 5–10 klasių grupės rezultatai: iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys. Tai rodo, kad vien teorinių žinių nepakanka, o mokymasis rūšiuoti geriausiai veikia per realius pavyzdžius ir dažniausiai pasitaikančių klaidų aptarimą.

    Skirtingos amžiaus grupės, skirtingi iššūkiai

    Organizatorių vertinimu, jaunesniems dalyviams daugiau klausimų kėlė vartojimo įpročiai ir tai, kaip kasdieniai pasirinkimai didina atliekų kiekius. Vyresniems dalyviams sudėtingesni pasirodė su teisės aktais ir taisyklėmis susiję klausimai, kai reikia atskirti reikalavimus skirtingoms atliekų rūšims.

    Prie egzamino aktyviau jungėsi ir vyresni dalyviai: mokytojai, studentai, įmonių bei organizacijų darbuotojai. Tarp organizacijų išsiskyrė AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Kodėl tokie testai svarbūs kasdienybei?

    Rūšiavimo klaidos dažniausiai kyla ne iš abejingumo, o iš neapibrėžtumo: žmonės susiduria su pakuotėmis, kurių negalima vienareikšmiškai priskirti vienai kategorijai. Dėl to ypač svarbu aiškiai komunikuoti, kaip elgtis su dažniausiai pasitaikančiais atvejais, ir akcentuoti principą, kad rūšiavimas yra įgūdis, o ne vienkartinis egzaminas.

    Organizatoriai tikisi, kad patirtis dalyviams taps praktine pamoka ir paskatins kitąmet sugrįžti geriau pasiruošus. Pasak jų, žinios dažniausiai auga per bandymus, klaidas ir kasdienius sprendimus, kurie ilgainiui virsta tvaresniais įpročiais.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, projektą globoja Aplinkos ministerija, o partneriai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai.

  • Savivaldybė vėl priima „Tau, Alytau“ paraiškas: kam skiriamas finansavimas ir iki kada suspėti

    Alytaus miesto savivaldybė pakartotinai paskelbė kvietimą teikti projektinės iniciatyvos „Tau, Alytau“ paraiškas. Finansavimas skirtas kultūros ir švietimo krypties projektams, kurie prisideda prie miesto bendruomenės įsitraukimo ir paslaugų prieinamumo.

    Ši iniciatyva siejama su Alytaus miesto savivaldybės strateginio veiklos plano Sumanios ir pilietiškos visuomenės ugdymo programos priemonėmis. Praktikoje tai reiškia, kad remiamos idėjos turi turėti aiškią naudą miestui, skatinti bendruomeniškumą ir stiprinti nevyriausybinių organizacijų veiklą.

    Kurios sritys laikomos prioritetinėmis

    Kvietime numatyti du prioritetai, pagal kuriuos teikiamos paraiškos. Pirmasis prioritetas orientuotas į įtraukios kultūros skatinimą, kad renginiai ir veiklos būtų pasiekiami platesniam gyventojų ratui.

    Antrasis prioritetas skirtas vaikų ir moksleivių laisvalaikio užimtumo organizavimui. Tokie projektai paprastai vertinami pagal tai, kaip jie prisideda prie prasmingų veiklų po pamokų, kompetencijų ugdymo ir saugios aplinkos kūrimo.

    Iki kada ir kaip pateikti paraišką

    Paraiškas reikia pateikti iki 2026 metų gegužės 15 dienos 15.45 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad po termino pateiktos paraiškos nenagrinėjamos, todėl pareiškėjams rekomenduojama dokumentus susiplanuoti iš anksto.

    Teikdami paraišką pareiškėjai sutinka, kad su ja susijusi informacija gali būti skelbiama Alytaus miesto savivaldybės interneto svetainėje. Tai įprasta praktika, užtikrinanti didesnį viešumą ir skaidrumą, kai skirstomos savivaldybės lėšos.

    Kur kreiptis dėl informacijos

    Dėl kvietimo sąlygų ir paraiškų teikimo konsultuoja Alytaus miesto savivaldybės Finansų ir investicijų skyrius. Tikslesnė informacija teikiama savivaldybės oficialiuose kanaluose, kuriuose skelbiami kvietimo dokumentai ir atsakingi kontaktai.

    Rengiant paraišką verta aiškiai aprašyti veiklas, tikslinę auditoriją, planuojamus rezultatus ir biudžeto pagrįstumą. Savivaldybių finansuojamuose kvietimuose dažnai lemiamą reikšmę turi projekto tęstinumas, partnerystės ir tai, kaip bus matuojamas realus poveikis bendruomenei.

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: 40 minučių iššūkis apie visuotinę gynybą

    Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: 40 minučių iššūkis apie visuotinę gynybą

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas prasideda nuo informuotų ir pasirengusių piliečių. Šios dienos kontekste gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias nuotoliniame Pilietiškumo egzamine, kuriame daug dėmesio skiriama visuotinei gynybai ir pilietiniam atsparumui.

    Egzaminą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. Dalyvauti kviečiami Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, taip pat užsienyje gyvenantys tautiečiai.

    Kaip vyks egzaminas?

    Žinias bus galima pasitikrinti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, o užduotims atlikti skiriama apie 40 minučių. Dalyvis gali pasirinkti jam patogiausią laiką šiame lange, todėl formatas pritaikytas tiek moksleiviams ir studentams, tiek dirbantiems žmonėms.

    Užduočių paketą sudarys 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Klausimai apims temas nuo Lietuvos istorijos ir valstybės veikimo principų iki informacinio raštingumo, hibridinių grėsmių atpažinimo ir piliečių vaidmens krizių metu.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Kas kviečiami dalyvauti?

    Dalyviai skirstomi į keturias kategorijas: vyresniųjų klasių moksleivius (15–19 metų), studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Toks suskirstymas leidžia palyginti rezultatus tarp skirtingų grupių ir įvertinti, kuriose srityse žinių trūksta labiausiai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pilietinis pasirengimas nėra vien teorija. Šiuolaikinėse saugumo realijose vis svarbesni tampa kritinis mąstymas, gebėjimas atsirinkti patikimą informaciją ir supratimas, kaip elgtis ekstremalių situacijų ar mobilizacijos atveju.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija. Todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – teigė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Kokie rezultatai ir prizai?

    Praėjusiais metais Pilietiškumo egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Organizatoriai tikisi, kad šiemet įsitraukimas dar augs, nes visuotinės gynybos tema tampa vis aktualesnė tiek Lietuvoje, tiek visame regione.

    Po egzamino kiekvienoje grupėje bus išrinkti trys geriausi dalyviai. Jei rezultatai sutaps, bus vertinamas sprendimo laikas ir atviro klausimo atsakymas, o galutiniai įvertinimai planuojami per savaitę nuo egzamino dienos.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių lauks prizai: pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, trečiųjų vietų laimėtojams – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Apdovanojimų ceremonija planuojama gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Egzamino partneriai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA). Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

  • Autonominės taksi Lenkijoje: įstatymų pakeitimai atveria kelią bandymams dar 2026 metais

    Autonominės taksi Lenkijoje: įstatymų pakeitimai atveria kelią bandymams dar 2026 metais

    Kas pasikeitė keliuose

    Lenkijoje atvertas teisinis kelias autonominių automobilių bandymams realiame eisme. Po Kelių eismo taisyklių ir su tuo susijusių nuostatų pakeitimų technologijų kūrėjai gali lengviau planuoti bandymus miestuose, o ne tik uždarose teritorijose.

    Tokie pakeitimai svarbūs rinkai, nes iki šiol daugelyje šalių autonominių transporto priemonių testus ribojo pareiga taikyti griežtas išimtis, gauti atskirus leidimus kiekvienam maršrutui ar užtikrinti nuolatinį žmogaus vairuotojo dalyvavimą.

    Kada galėtų pasirodyti autonominės taksi

    Pagal viešai skelbiamus planus pirmieji autonominių automobilių bandymai Lenkijoje galėtų prasidėti dar iki 2026 metų pabaigos. Praktikoje tai reikštų pilotinius važiavimus su papildomomis saugos priemonėmis, nuotoline priežiūra ir aiškiai apibrėžtomis teritorijomis.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad nuo bandymų iki komercinių kelionių paprastai praeina laiko: reikia įrodyti sistemos patikimumą skirtingomis oro, eismo ir infrastruktūros sąlygomis, taip pat suderinti atsakomybės ir draudimo modelius.

    Kas ruošiasi įžengti į rinką

    Lenkijos įmonė Eternis viešai skelbė ketinanti pasinaudoti naujomis galimybėmis ir pradėti autonominių transporto priemonių testus. Įmonė sieja planus su pavežėjimo rinka ir bendradarbiavimu su tokiais operatoriais kaip „Uber“ ir „Bolt“.

    Tuo pat metu pasaulinės pavežėjimo platformos autonomiją vertina kaip ilgalaikę kryptį, tačiau akcentuoja infrastruktūros brandą. Tam būtinos tikslios skaitmeninės žemėlapių sistemos, patikimas ryšys ir saugūs sprendimai, leidžiantys automobiliui numatyti rizikas sudėtingame miesto eisme.

    Tarptautinėje rinkoje autonominių taksi plėtra jau vyksta, o technologijas vysto ir bando kelios didelės bendrovės. Tarp dažniausiai minimų žaidėjų yra „Waymo“, „Zoox“ ir „Baidu“, o jų patirtis rodo, kad didžiausi iššūkiai kyla ne greitkeliuose, o tankiai apgyvendintuose miesto rajonuose.

    Viešosios nuomonės apklausos Lenkijoje taip pat signalizuoja augantį smalsumą dėl autonominių automobilių: dalis gyventojų tokią paslaugą vertina palankiai, tačiau daugelis vis dar kelia saugumo ir atsakomybės klausimus. Būtent todėl pirmieji bandymai greičiausiai bus vykdomi etapais, pradžioje pasirenkant paprastesnius maršrutus ir aiškiai apibrėžtas sąlygas.