Blog

  • Ispanijos ir Kanarų ginčas dėl hantaviruso laivo: kaip „MV Hondius“ vis dėlto pasiekė Tenerifę

    Ispanijos ir Kanarų ginčas dėl hantaviruso laivo: kaip „MV Hondius“ vis dėlto pasiekė Tenerifę

    Prie Tenerifės krantų kilusi įtampa dėl kruizinio laivo „MV Hondius“, kuriame nustatyti hantaviruso atvejai, peraugo į atvirą Kanarų salų ir Madrido institucijų konfliktą. Kanarų vyriausybės vadovas Fernando Clavijo viešai kaltino centrinę valdžią delsiant ir grasino neįleisti laivo į Granadiljos uostą.

    Ginčo esmė buvo evakuacija: Kanarų administracija reikalavo, kad dalis keleivių, dar laukusių pervežimo, būtų išskraidinti kariniu Ispanijos orlaiviu. Pasak F. Clavijo, lėktuvas galėjo gabenti apie 210 žmonių, tačiau planuota, kad juo skrenda tik 14 keleivių, todėl, jo teigimu, sprendimai atrodė neefektyvūs.

    Centrinė valdžia netrukus pateikė oficialų nurodymą priimti laivą, argumentuodama būtinybe suteikti medicininę pagalbą ir įvertinti blogėjančias oro sąlygas. Dokumente taip pat pabrėžta, kad sveikatos patikras praktiškiau atlikti uoste, nei palikti laivą jūroje neribotam laikui.

    Laivas sekmadienio rytą, apie 06:30 vietos laiku, vis dėlto nuleido inkarą Granadiljos uoste, o pirmieji keleiviai į krantą buvo išlaipinti apie 09:40. Pirmiausia išvyko 14 Ispanijos piliečių, kuriuos, lydint pareigūnams, autobusu išgabeno į Tenerifės pietų oro uostą.

    Kaip vyko evakuacija uoste

    Kol politikai aiškinosi atsakomybes, uoste buvo parengtas aiškus logistinis planas, kurį koordinavo sveikatos ir vidaus reikalų institucijos. Skelbta, kad keleiviai buvo išlaipinami etapais mažomis grupėmis, atsižvelgiant į jų pilietybes ir suplanuotus skrydžius.

    Taikyti ir papildomi ribojimai: keleiviai negalėjo išsinešti bagažo, buvo leidžiamas tik mažas krepšys su dokumentais ir būtiniausiais daiktais. Pranešta, kad keleiviai bei aptarnaujantis personalas dėvėjo FFP2 respiratorius, o vežimo grandinė uoste buvo kontroliuojama siekiant sumažinti riziką.

    Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García viešai patvirtino, kad tuo metu keleiviai išliko be simptomų, tačiau situacija vertinta atsargiai. Hantavirusai žmonėms dažniausiai perduodami per kontaktą su užkrėstų graužikų išskyromis ar jų aerozoliais, o protrūkiai, nors ir reti, gali sukelti sunkias komplikacijas, todėl tokiais atvejais taikomos griežtos infekcijų kontrolės priemonės.

    PSO ragino išlaikyti ramybę

    Į Tenerifę atvyko Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus, kuris stebėjo operaciją ir kreipėsi į salos gyventojus. Jis pabrėžė, kad visuomenės nerimas suprantamas po COVID-19 patirties, tačiau dabartinė situacija, jo vertinimu, valdoma geriau ir yra aiškesni protokolai.

    „Suprantame nerimą, nes visi prisimename COVID-19 ir ta patirtis vis dar gyva, tačiau dabar situacija yra geresnė ir valdoma“, – sakė Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    PSO anksčiau pranešė patvirtinusi šešis iš aštuonių iš pradžių įtartų atvejų ir nurodė, kad laive neliko neįvertintų įtariamų susirgimų. Skelbta, kad protrūkis palietė keleivius iš 23 valstybių, o visame kontekste buvo minimos ir trys mirtys, todėl sprendimų priėmimas tapo ne tik sveikatos, bet ir politinės atsakomybės klausimu.

    Į procesą įsitraukė ir Europos Komisija, aktyvavusi ES civilinės saugos mechanizmą: dalis transporto pajėgumų buvo laikoma parengtyje, o Norvegija nusiuntė medicininės evakuacijos orlaivį. Paskutiniai išvykimo skrydžiai planuoti artimiausiomis dienomis, tarp jų ir reisas į Australiją, kuris turėjo užbaigti didžiąją evakuacijos dalį.

  • Ne 10 000: tyrimas rodo, kiek žingsnių per dieną padeda numesti svorio ir jo neatgauti

    Ne 10 000: tyrimas rodo, kiek žingsnių per dieną padeda numesti svorio ir jo neatgauti

    Kiek žingsnių iš tiesų reikia?

    Svorį metantys žmonės dažnai taikosi į 10 000 žingsnių per dieną, tačiau nauja analizė rodo, kad veiksmingas tikslas gali būti mažesnis. Europos nutukimo tyrimų asociacijos apžvelgtuose klinikiniuose tyrimuose dažniausiai išryškėjo apie 8 500 žingsnių per dieną riba.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šis skaičius svarbus ne tik metant kilogramus, bet ir siekiant išlaikyti rezultatą. Būtent svorio sugrįžimas po dietos, pasak autorių, yra viena didžiausių ilgalaikės sėkmės kliūčių.

    „Apie 80 proc. antsvorį ar nutukimą turinčių žmonių, kurie iš pradžių numeta svorio, per 3–5 metus dalį ar visą svorį vėl susigrąžina“, – sakė vienas tyrimo bendraautorių Marwan El Ghoch.

    Ką parodė klinikinių tyrimų analizė

    Norėdami įvertinti, kiek realiai žingsnių padeda metant svorį, tyrėjai sujungė kelių klinikinių tyrimų duomenis, kuriuose iš viso dalyvavo apie 4 000 žmonių. Buvo lyginamos grupės, dalyvavusios gyvenimo būdo keitimo programose, su tais, kurie laikėsi tik mitybos rekomendacijų arba išvis negavo intervencijų.

    Gyvenimo būdo programose dalyviai paprastai gaudavo mitybos gaires, raginimą daugiau vaikščioti ir sekti žingsnius. Pasibaigus svorio metimo etapui jų vidutinis aktyvumas siekė 8 454 žingsnius per dieną.

    Tuo metu vidutinis kūno svorio sumažėjimas šioje grupėje sudarė apie 4,39 proc., o tai apytikriai atitiko maždaug 4 kilogramus. Tyrėjų vertinimu, svarbu, kad žingsnių tikslas būtų išlaikomas ir vėliau, kai svoris stabilizuojamas.

    „Dalyvius reikėtų nuolat skatinti didinti žingsnių skaičių iki maždaug 8 500 per dieną svorio metimo etape ir išlaikyti tokį aktyvumą vėliau, kad sumažėtų svorio sugrįžimo rizika“, – sakė M. El Ghoch.

    Kodėl 10 000 žingsnių nėra vienintelis kelias

    10 000 žingsnių tikslas plačiai paplitęs, tačiau jis labiau siejamas su populiariais sveikatingumo standartais nei su viena aiškia moksline riba, tinkančia visiems. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad praktikoje svarbiausia ne simbolinis skaičius, o nuoseklumas ir realistiškas tikslas, kurį pavyksta įgyvendinti kasdien.

    Žingsniai yra patogus rodiklis, nes daugeliui nereikia specialios įrangos ar sudėtingų treniruočių planų. Vis dėlto rezultatus lemia bendras energijos balansas, miego kokybė, mityba ir tai, ar žmogus sugeba palaikyti pokytį ilgą laiką.

    Nutukimo augimas verčia ieškoti paprastų sprendimų

    Tyrimas primena platesnį kontekstą: nutukimo paplitimas pasaulyje auga, o tai didina spaudimą sveikatos sistemoms. Su antsvoriu ir nutukimu siejamos tiek fizinės, tiek psichologinės gretutinės būklės, o ilgalaikiai gydymo rezultatai dažnai priklauso nuo kasdienio elgesio pokyčių.

    Europos regione suaugusiųjų nutukimo rodikliai ir toliau kyla, o ankstesni tikslai sustabdyti augimą daugelyje šalių nebuvo pasiekti. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama tokioms priemonėms kaip kasdienis vaikščiojimas, kurį lengva pritaikyti įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms.

    Ekspertai pabrėžia, kad 8 500 žingsnių per dieną nėra stebuklinga formulė, tačiau tai gali būti aiškus, pamatuojamas ir daugeliui pasiekiamas orientyras. Jei judėjimo tikslas derinamas su subalansuota mityba ir individualiai parinktu krūviu, tikimybė išlaikyti pasiektą svorį ilgainiui didėja.

  • Portugalija po karo Irane skubina planą: per 8–10 metų perpus mažinti iškastinio kuro vartojimą

    Portugalija po karo Irane skubina planą: per 8–10 metų perpus mažinti iškastinio kuro vartojimą

    Portugalijos vyriausybė artimiausiomis savaitėmis ketina pristatyti priemones, kurios per 8–10 metų sumažintų šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro maždaug perpus. Aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho teigia, kad postūmį pagreitėti davė karo Irane sukelti naftos ir dujų kainų šuoliai bei tiekimo rizikos.

    Portugalija jau dabar laikoma viena Europos atsinaujinančios energetikos lyderių: didelę dalį elektros šalis pasigamina iš vėjo, saulės ir hidroenergijos. Tačiau bendrame galutinės energijos vartojime nafta ir dujos vis dar sudaro daugiau nei 60 proc., nes transportas, pramonė ir šildymas tebėra stipriai priklausomi nuo iškastinio kuro.

    „Mūsų tikslas per artimiausius aštuonerius–dešimt metų sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iki pusės dabartinio lygio“, – sakė Portugalijos aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho.

    Portugalija vietoje vien tik elektrifikacijos tikslo akcentuoja platesnį sprendinių paketą, apimantį ir vadinamąsias atsinaujinančias molekules. Ministrė pabrėžia investicijas į biodyzeliną, vandenilį, biometaną ir tvarius aviacinius degalus, kurie, pasak jos, reikalingi ten, kur vien elektros nepakanka greitai dekarbonizacijai.

    Šis požiūris atitinka visoje ES ryškėjančią tendenciją: nors elektros gamyboje atsinaujinantys šaltiniai sparčiai plečiasi, sunkiausia mažinti emisijas sektoriuose, kuriuose energijos tankis, logistikos poreikiai ar technologiniai procesai verčia ieškoti alternatyvių degalų. Dėl to vis dažniau kalbama ne tik apie saulės ir vėjo plėtrą, bet ir apie tinklų stiprinimą, kaupimo sprendimus, biometano pasiūlą bei tvarių degalų pramonės kūrimą.

    Lisabona taip pat patvirtino planuojanti vadinamąjį netikėtų pajamų mokestį energetikos bendrovėms, kurios išlošė iš kainų šuolio. Nors Portugalija norėtų bendro ES sprendimo, Briuselis tokius mokesčius palieka nacionalinių vyriausybių pasirinkimui, todėl šalis juda savo keliu.

    Europos Komisija tuo metu rengia platesnio masto kryptį dėl elektrifikacijos didinimo, kuri turėtų būti pristatyta birželio mėnesį. Portugalijos žinutė yra aiški: geopolitiniai sukrėtimai ir kainų šuoliai tapo papildomu argumentu spartinti perėjimą prie vietinių, mažiau importo rizikoms jautrių energijos šaltinių.

  • Santorinyje po tūkstančių sukrėtimų – nauji ribojimai uostuose ir pavojingose zonose turistams

    Santorinyje po tūkstančių sukrėtimų – nauji ribojimai uostuose ir pavojingose zonose turistams

    Santorinyje griežtinamos saugumo priemonės

    Graikijos institucijos ir Santorinio valdžia sugriežtino civilinės saugos priemones, siekdamos sumažinti riziką turistams po pastaraisiais metais fiksuotų intensyvių seisminių sukrėtimų. Sprendimai priimti atsižvelgiant į mokslinių komitetų vertinimus, kurie stebi tiek seisminę, tiek vulkaninę grėsmę.

    Viešai skelbiama, kad 2025 metais regione užfiksuota apie 28 000 seisminių sukrėtimų. Mokslininkų vertinimu, dalį aktyvumo galėjo lemti magmos judėjimas maždaug 10 kilometrų gylyje po jūros dugnu.

    Kontrolė uostuose ir ribojamos zonos

    Didžiausi pokyčiai palies pagrindinį Athinios uostą: čia policija reguliuos transporto judėjimą, kad sumažėtų spūstys ir sutrumpėtų automobilių stovėjimo laikas. Tokie sprendimai taikomi todėl, kad uostai tampa jautria vieta tiek evakuacijos scenarijuose, tiek kasdienėje logistikoje, kai saloje pikas pasiekiamas sezono metu.

    Riboto patekimo režimas taip pat įvestas Senajame uoste Firoje ir aplinkinėse kalnuotose teritorijose. Šiose vietovėse didžiausią susirūpinimą kelia staigių nuošliaužų ir akmenų kritimo rizika, kuri po mikroįvykių ar stipresnių virpesių gali išaugti.

    Žemėlapis su draudimais ir uždarytas takas

    Administracija parengė atnaujintą Santorinio žemėlapį, kuriame pažymėtos zonos su patekimo draudimais. Ribojimai paliečia ir turistų pamėgtas vietoves ant skardžių, įskaitant Oia, Fira ir Akrotiri, kur natūralus reljefas ir statūs šlaitai didina geologinių incidentų tikimybę.

    Taip pat uždarytas pėsčiųjų maršrutas Ammoudi–Agios Nikolaos, einantis palei vulkaninius šlaitus. Skelbiama, kad takas nebus atidarytas iki 2027 metų kovo pabaigos, o pagrindinė priežastis – uolienų byrėjimo ir šlaitų nestabilumo rizika.

    Priemonės turi ir ekonominį tikslą: nuraminti keliautojus bei stabilizuoti užsakymus. Turizmo sektoriaus atstovai nurodė, kad dėl nerimo po seisminio aktyvumo kai kurie srautai buvo pastebimai sumažėję, o Santorinis išlieka viena lankomiausių Graikijos krypčių.

    Pastaruoju metu saloje jau anksčiau buvo imtasi ir kitų srautų valdymo sprendimų. Pavyzdžiui, buvo nustatytas limitas kruizinių laivų keleiviams, galintiems išsilaipinti per dieną, siekiant sumažinti perteklinį žmonių tankį jautriausiose vietose ir suvaldyti infrastruktūros apkrovą.

    Planuojantiems kelionę rekomenduojama prieš atvykstant pasitikrinti naujausius vietos nurodymus ir ribojimus, ypač dėl uostų darbo, patekimo į tam tikras teritorijas ir pėsčiųjų maršrutų. Seisminėse zonose situacija gali keistis greitai, todėl aktuali informacija tampa svarbia kelionės saugumo dalimi.

  • Lenkija po 30 metų grąžina nacionalinę vėliavą prekybiniams laivams: ruošia mokesčių reformą

    Lenkija po 30 metų grąžina nacionalinę vėliavą prekybiniams laivams: ruošia mokesčių reformą

    Lenkijos Vyriausybė balandžio pabaigoje pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama sustiprinti laivybos bendroves ir sudaryti sąlygas daugiau komercinių laivų registruoti su Lenkijos vėliava. Tai būtų reikšmingas pokytis po kelių dešimtmečių, kai dalis laivų buvo registruojami užsienio jurisdikcijose dėl palankesnių sąnaudų ir mokesčių.

    Infrastruktūros viceministras Arkadiusz Marchewka teigė, kad projektas artimiausiu metu turėtų pasiekti Seimą, o pagrindinės mokestinės nuostatos įsigaliotų nuo kitų metų pradžios. Pasak jo, be konkurencingų taisyklių Lenkijos laivybos įmonėms sudėtinga varžytis su rinkomis, kuriose galioja patrauklesni režimai, pavyzdžiui, Maltoje ar Kipre.

    „Po 30 metų Lenkijos vėliava vėl galės sugrįžti į Lenkijos prekybinius laivus“, – sakė Arkadiusz Marchewka.

    Trys pagrindiniai pokyčiai

    Projekte numatytos trys kryptys: įprastą pelno mokestį įmonėms keisti tonažiniu mokesčiu, kuris priklauso nuo laivo dydžio, taip pat mažinti darbo apmokestinimą. Tonažinis mokestis daugelyje Europos šalių taikomas kaip laivybai pritaikytas modelis, leidžiantis prognozuoti mokestinę naštą ir mažinti paskatas registruotis vadinamosiose patogios vėliavos valstybėse.

    Antrasis elementas – jūrininkų pajamų apmokestinimo pakeitimai, kad jų padėtis būtų panašesnė į dirbančiųjų su kitų valstybių vėliavomis. Trečiasis – bendras darbo kaštų mažinimas, įskaitant socialinio draudimo įmokų lengvatas, kurios turėtų padėti išlaikyti įgulas ir didinti šalies patrauklumą laivybos darbdaviams.

    Registravimas ir skaitmenizavimas

    Kartu su mokestiniais pakeitimais žadama pertvarkyti ir administracinę dalį, kad laivų registravimo procedūros būtų greitesnės ir aiškesnės. Ministerijos vertinimu, procesai turi persikelti į skaitmeninę erdvę ir tapti panašūs į modernių jūrinių registrų praktiką, kur sprendimai priimami operatyviai, o dokumentų tvarkymas nėra paremtas rankiniu darbu.

    Viceministras pabrėžė, kad XXI amžiaus laivyba remiasi skaitmeninėmis sistemomis ir greitu reagavimu, todėl registrų ir leidimų tvarka turi ne atsilikti, o padėti verslui. Šis aspektas svarbus ne tik savininkams, bet ir finansuotojams bei draudikams, kuriems reikalingas teisinis aiškumas ir greitai patikrinami duomenys.

    Kada įsigalios naujos taisyklės?

    Numatoma, kad naujos nuostatos pradėtų galioti nuo naujo mokestinio laikotarpio, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo procedūrų eigos. Kai kurios mokestinės lengvatos gali būti siejamos su Europos Komisijos pritarimu valstybės pagalbos suderinamumui, nes laivybos apmokestinimo režimai ES dažnai vertinami per konkurencijos taisyklių prizmę.

    Projektu taip pat siūloma išplėsti tonažinio mokesčio taikymą ne tik laivų savininkams, bet ir laivų valdytojams. Be to, numatoma suderinti taisykles su naujausiais jūrininkų darbo standartų pakeitimais, įskaitant praktinius reikalavimus dėl gerovės laivuose.

    Tarp planuojamų pataisų – ir su laivų aprūpinimu susiję klausimai, pavyzdžiui, aiškesnis mechanizmas laivų vaistinėlėms ir vaistams įsigyti, kad neliktų kliūčių, kylančių dėl bendrųjų farmacijos taisyklių. Taip pat numatomos nuostatos dėl finansinių garantijų jūrininkams, kai jie laikinai netenka darbingumo.

  • Atostogų pirkimo abc: ką būtina patikrinti sutartyje, kad pigus pasiūlymas nevirstų brangiu

    Atostogų pirkimo abc: ką būtina patikrinti sutartyje, kad pigus pasiūlymas nevirstų brangiu

    Atostogos prasideda nuo patikrinimo

    Perkant kelionę ar poilsį per kelionių organizatorių, vien kainų palyginimo dažnai nepakanka. Ekspertai ragina pradėti nuo pagrindo: įsitikinti, kad organizatorius veikia legaliai ir yra įtrauktas į oficialius turizmo paslaugų teikėjų sąrašus.

    Toks patikrinimas ypač svarbus, kai vilioja itin žema kaina ar agresyvios nuolaidos. Praktikoje tai vienas paprasčiausių būdų sumažinti riziką, kad atostogos žlugs dėl organizatoriaus finansinių ar veiklos problemų.

    Kaina dar ne viskas

    Kelionių pasiūlymų vertė atsiskleidžia tik įsigilinus, kas tiksliai į ją įskaičiuota. Dažna situacija, kai pigiausias variantas pabrangsta pridėjus bagažo mokesčius, pervežimus, pasirenkamas ekskursijas ar nepatogius skrydžių laikus.

    Renkantis verta tiksliai susilyginti viešbučio vietą, maitinimo tipą ir paslaugų apimtį, nes net nedideli skirtumai gali smarkiai keisti poilsio kokybę. Pavyzdžiui, aprašyme nurodytas viešbutis prie paplūdimio ir viešbutis keli šimtai metrų nuo paplūdimio realybėje gali reikšti visai kitą kasdienę logistiką.

    „Rekomenduojame klientams visada patikrinti, ar kelionių organizatorius yra oficialiame registre. Tai svarbus stabilumo ir saugumo signalas“, – sakė internetinės kelionių agentūros „eSky“ produkto vadovė Joanna Kwiatkowska.

    Sutarties punktai, kurie vėliau kainuoja

    Prieš apmokant kelionę svarbiausia ramiai perskaityti sutartį ir kelionių sąlygas, o ne pasikliauti vien reklaminiais aprašymais. Daugiausia nesusipratimų kyla dėl bagažo limitų, papildomų mokesčių vietoje, keitimo ir atšaukimo taisyklių, taip pat dėl to, kokio tipo kambarys iš tiesų rezervuojamas.

    Dar vienas jautrus klausimas yra kainos keitimo sąlygos. Kai kurie keliautojai mano, kad sumokėta kaina nebesikeis, tačiau turizmo reguliavimas numato atvejus, kai, esant aiškiam sutarties punktui, galimos priemokos dėl pasikeitusių kelionės sąnaudų, pavyzdžiui, degalų ar mokesčių.

    Ekspertai pataria iš anksto pasitikrinti, ar siūloma kainos fiksavimo garantija, ypač jei kelionė perkama su dideliu išankstiniu terminu. Tai padeda išvengti nemalonių staigmenų, kai iki išvykimo lieka nedaug laiko, o biudžetas jau suplanuotas.

    „Kartais pigiausias pasiūlymas tampa brangesnis, kai prisideda bagažo, pervežimų ar kitų paslaugų kaštai, kurie iš pradžių neatrodo akivaizdūs“, – sakė kelionių rinkos atstovas Eugeniusz Triasun.

    Kelionės tipą verta rinktis pagal poreikius, o ne pagal kelias nuotraukas ar vien žvaigždučių skaičių. Šeimoms svarbūs pervežimo laikai, infrastruktūra, vaikų užimtumas, o mėgstantiems keliauti savarankiškai dažnai svarbiausia viešbučio vieta ir susisiekimas su lankytinomis vietomis.

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija rinktis lankstesnius sprendimus, pavyzdžiui, apartamentus su virtuvėle, kai keliautojai nori patys planuoti maitinimą ir dienos ritmą. Tai ypač aktualu ilgesnėms kelionėms arba keliaujant su vaikais, kai svarbu daugiau kontrolės ir paprastesnė kasdienė rutina.

    „Šiandien keliautojai dažniau nori patys spręsti, kaip atrodys jų diena ir maitinimas, todėl vis populiarėja savarankiško maitinimo pasirinkimai“, – sakė Joanna Kwiatkowska.

    Ne mažiau svarbi yra ir draudimo dalis. Standartiniai paketai neretai turi ribas, todėl brangesnėms ar tolimesnėms kelionėms verta apsvarstyti papildomą apsaugą, įskaitant kelionės atšaukimo išlaidas, lėtinių ligų rizikas, didesnius gydymo limitus ar aktyvias pramogas.

    Ekspertai taip pat primena pasidomėti, kokie klientų apsaugos mechanizmai taikomi konkrečiam paketui. Tokie fondai ir garantijos skirti situacijoms, kai kelionė neįvyksta dėl nuo keliautojo nepriklausančių priežasčių, todėl jų buvimas turėtų būti vienas iš pasirinkimo kriterijų.

    Rezervuojant vien viešbutį pravartu tikrinti ne tik kainą, bet ir tai, kas į ją įeina: pusryčiai, parkingas, galimybė nemokamai keisti datą ar naudotis sveikatingumo erdve. Taip pat reikšmingas ir komunikacijos greitis: operatyvūs atsakymai bei aiški informacija prieš atvykimą dažnai signalizuoja geresnę paslaugų kokybę.

    Galiausiai verta įvertinti atsiliepimus, bet atkreipti dėmesį į jų aktualumą. Nauji, konkrečiais faktais paremti vertinimai paprastai suteikia daugiau naudos nei seni bendri komentarai, nes viešbučių paslaugos, personalas ir būklė gali greitai pasikeisti.

  • Bankų lenktynės dėl klientų: „BNP Paribas“ po „mirusių“ sąskaitų valymo keičia taktiką

    Bankų lenktynės dėl klientų: „BNP Paribas“ po „mirusių“ sąskaitų valymo keičia taktiką

    Bankai ieško augimo ten, kur jo mažai

    Lenkijos bankų rinka tampa vis labiau konkurencinga, nes didžioji dalis suaugusių gyventojų jau turi bent vieną einamąją sąskaitą. Dėl to bankams vis sunkiau augti „natūraliai“ ir jie vis dažniau bando pervilioti klientus vieni iš kitų, siūlydami geresnes sąlygas, patogesnes paslaugas ar platesnį produktų krepšelį.

    Ši situacija skatina aktyvesnę kovą dėl hipotekos, vartojimo kreditų ir investavimo paslaugų. Vienu iš ryškiausių instrumentų tampa būsto paskolų refinansavimas, kai klientas perkelia kreditą į kitą banką dėl geresnės palūkanų maržos ar lankstesnių sąlygų.

    „BNP Paribas“ grįžta prie klientų augimo

    „BNP Paribas Bank Polska“ pirmąjį ketvirtį akcentavo masto augimą: bankas skelbė didinęs klientų ir kreditų apimtis, kartu išlaikydamas palūkanų maržą mažėjančių palūkanų normų aplinkoje. Banko vadovybė teigė, kad po kelių ketvirčių vidaus „apsivalymo“ klientų bazėje vėl matomas augimo lūžis.

    Per ankstesnius laikotarpius bankas tvarkė duomenų bazę ir šalino neaktyvias sąskaitas, todėl bendras klientų skaičius buvo sumažėjęs. Toks procesas, kaip pabrėžiama sektoriuje, nėra išskirtinis, nes rinkoje daug sąskaitų yra atidarytos, bet realiai nenaudojamos.

    Bankas nurodė, kad per ketvirtį mažmeninių klientų skaičius padidėjo 55 000. Pagal viešai skelbtus tikslus „BNP Paribas Bank Polska“ siekia, kad iki 2030 metais klientų būtų maždaug 1 000 000 daugiau nei baziniais metais, kai jų buvo apie 2 700 000.

    Hipotekos spaudimas ir nauja kryptis su palūkanomis

    Bankas pripažino, kad hipotekos segmente ketvirtis buvo sudėtingesnis dėl didelės konkurencijos ir spaudimo maržoms. Papildomą įtaką turėjo klientų noras rinktis kintamąsias palūkanas, kai mažėjančios palūkanų normos padidina tokio tipo paskolų patrauklumą.

    Anksčiau bankas buvo labiau susitelkęs į fiksuotų palūkanų būsto paskolas, tačiau dabar planuoja pasiūlyti ir kintamųjų palūkanų alternatyvą. Banko atstovai taip pat nurodė, kad reikšminga dalis naujų būsto paskolų srauto buvo susijusi su refinansavimu.

    Tokios tendencijos rodo platesnį rinkos judėjimą: kai palūkanų normos leidžiasi, klientai aktyviau lygina sąlygas ir siekia sumažinti įmokas. Bankams tai reiškia brangesnį klientų pritraukimą ir mažesnę erdvę pelningumui hipotekos produktuose.

    Pelno kritimas: vienkartiniai veiksniai ir mokesčiai

    Bankas skelbė, kad palūkanų pajamos per metus mažėjo dėl palūkanų normų mažinimo poveikio, nors dalį jo kompensavo mažesnė indėlių pritraukimo kaina ir kiti finansiniai veiksniai. Grynoji palūkanų marža, banko teigimu, sumažėjo nuo 3,64 proc. iki 3,28 proc.

    Vis dėlto grynasis pelnas per ketvirtį krito 49 proc. ir siekė 375 000 000 zlotų, tai yra maždaug 88 000 000 eurų. Bankas aiškino, kad rezultatą smarkiai paveikė vienkartinė įmoka į Bankų garantijų fondo priverstinio pertvarkymo fondą bei didesnė pelno mokesčio našta.

    Papildomai bankas fiksavo mažesnes pajamas iš mokesčių ir komisinių bei prastesnį prekybinės veiklos rezultatą, siejamą su mažesniu sandorių aktyvumu palūkanų normų instrumentuose ir silpnesniais turto bei įsipareigojimų valdymo rezultatais. Tuo pat metu bankas akcentavo, kad veiklos sąnaudos buvo kontroliuojamos, o kreditų portfelio kokybė iš esmės išliko stabili.

    Banko pateikiamais duomenimis, neveiksnių paskolų dalis portfelyje siekė 2,7 proc. Sektoriuje pastaraisiais metais dažnai matomas žemas rizikos kaštų lygis, tačiau spartesnis kreditavimo augimas paprastai reiškia ir didesnę tikimybę, kad probleminių paskolų absoliutus skaičius ateityje didės.

    „Norėčiau aiškiai pabrėžti tendencijos apsivertimą: klientų skaičius dėl portfelio valymo mažėjo, o pirmąjį ketvirtį pradėjo augti, ir tai bus strateginis akcentas“, – sakė banko vadovas Przemekas Gdańskis.

    „Augimą įgyvendinome taip, kad palūkanų maržą saugotume ir gintume“, – sakė banko valdybos narys Piotras Konieczny.

  • Kinijos įtaka Mercosur auga: milijardinės investicijos, maisto importas ir technologijų eksportas

    Kinijos įtaka Mercosur auga: milijardinės investicijos, maisto importas ir technologijų eksportas

    Kinija tampa svarbiausiu pirkėju

    Kinija sparčiai stiprina savo pozicijas Pietų Amerikos Mercosur bloke, tapdama vienu svarbiausių tiek eksporto, tiek importo partnerių. 2024 metais eksportas į Kiniją sudarė 26 proc. visų Mercosur tiekimų, o importas iš Kinijos – 27 proc. viso bloko importo.

    Didžiausia dalis šios prekybos tenka Brazilijai – didžiausiai Mercosur ekonomikai. Ekspertai pabrėžia, kad tokia koncentracija reiškia ne tik didesnį prekybos mastą, bet ir didėjančią priklausomybę nuo vienos rinkos paklausos.

    Žaliavos ir maistas mainais į technologijas

    Mercosur eksportas į Kiniją daugiausia remiasi žaliavomis ir žemės ūkio produktais, o importas iš Kinijos – pramoninėmis prekėmis. Į regioną keliauja kinų gamybos mašinos, transporto priemonės ir elektronika, taip stiprindamos Kinijos vaidmenį tiekimo grandinėse.

    Toks modelis, kai aukštesnės pridėtinės vertės produkcija importuojama, o išvežamos žaliavos, ilgainiui gali įtvirtinti ekonominę asimetriją. Analitikai atkreipia dėmesį, kad Mercosur šalims tai tampa iššūkiu siekiant auginti vietos pramonę ir technologinį savarankiškumą.

    Milijardinės investicijos, bet nevienodas svoris

    Kinijos investicijos taip pat daugiausia telkiasi Brazilijoje: 2024 metais šalyje buvo įgyvendinama 39 projektai, kurių bendra vertė siekė apie 3,9 mlrd. eurų. 2007–2024 metais kinų bendrovės Brazilijoje pradėjo 303 projektus, kurių vertė – apie 71 mlrd. eurų.

    Daugiausia kapitalo pritraukė elektros energetika ir naftos sektorius, o reikšminga projektų dalis buvo „greenfield“ tipo, kai kuriami nauji pajėgumai nuo nulio. Kartu pažymima, kad Brazilija, nepaisant glaudžių ekonominių ryšių, iki šiol nėra prisijungusi prie Kinijos „Diržo ir kelio“ iniciatyvos.

    Polski Instytut Ekonomiczny vertinimu, problema Mercosur viduje yra bendros strategijos Kinijos atžvilgiu stoka.

    „Tokie veiksmai silpnina bloko derybinę poziciją ir didina ekonominių santykių asimetriją“, – teigiama instituto vertinime.

    Europos Sąjungos požiūriu auganti Kinijos įtaka Mercosur regione laikoma veiksniu, galinčiu mažinti Europos prekybinį ir reguliacinį svorį. Tai siejama su sunkesniu priėjimu prie strateginių žaliavų, rinkų bei politinių partnerių, ypač kai Kinija regione veikia ne tik kaip pirkėja, bet ir kaip investuotoja.

    ES ir Mercosur susitarimas – papildomas fonas

    Tuo pat metu nuo gegužės 1 dienos pradėtas taikyti laikinas ES ir Mercosur prekybos susitarimas. Sprendimą dėl laikino taikymo priėmė Europos Komisija, tačiau susitarimas sulaukė protestų ir kritikos, ypač iš ūkininkų dalies Europos valstybėse.

    Susitarimas taip pat tapo teisinių ginčų objektu Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, o tarp jį kritiškai vertinančių valstybių minima ir Lenkija. Regionui tai reiškia, kad Mercosur šalys vienu metu balansuoja tarp didėjančios Kinijos paklausos ir galimybių, kurias gali atverti lengvesnė prieiga prie ES rinkos.

  • „Saudi Aramco“ įspėja: pasaulis neteko iki 1 mlrd. naftos barelių, rinkai atsitiesti prireiks laiko

    „Saudi Aramco“ įspėja: pasaulis neteko iki 1 mlrd. naftos barelių, rinkai atsitiesti prireiks laiko

    Kas nutiko rinkai?

    Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus ir kartu pasiuntė aiškų signalą rinkai: dėl naujausių sukrėtimų pasaulinė tiekimo sistema patyrė didelį smūgį.

    Bendrovės vadovas Aminas Nasseris teigė, kad rinka buvo „netekusi apie 1 mlrd. naftos barelių“, o vien maršrutų atnaujinimas nebūtinai reiškia greitą normalizaciją.

    „Mūsų tikslas paprastas: užtikrinti energijos srautą net tada, kai sistema patiria didžiausią krūvį“, – sakė Aminas Nasseris.

    Rezultatai ir dividendai

    „Saudi Aramco“ pranešė, kad 2026 metų sausio–kovo mėnesiais uždirbo 126 mlrd. Saudo Arabijos rialų grynojo pelno, o tai atitiko maždaug 31 mlrd. eurų. Tai buvo geresnis rezultatas, nei prognozavo dalis analitikų.

    Bendrovė pabrėžė, kad pelną kilstelėjo aukštesnės naftos ir degalų kainos, o dividendų politika išliko nepakitusi. Energetikos rinkoje tai vertinama kaip bandymas išlaikyti investuotojų pasitikėjimą didelio neapibrėžtumo metu.

    Ormuzo sąsiauris ir tiekimo grandinės

    Nasseris akcentavo, kad atsigavimą apsunkina ne tik trumpalaikiai sutrikimai, bet ir ilgesnės tendencijos: menkesnės investicijos į gavybą bei infrastruktūrą ir istoriškai žemesnės atsargos. Pasak jo, net atnaujinus tiekimą sistema į įprastą ritmą gali grįžti lėtai.

    „Saudi Aramco“ taip pat nurodė, kad dalį rizikų pavyko suvaldyti nukreipiant srautus per Rytų–Vakarų vamzdyną, leidžiantį naftą gabenti iki Raudonosios jūros. Toks sprendimas ypač svarbus, kai kyla grėsmė transportui per Ormuzo sąsiaurį.

    Ormuzo sąsiauris laikomas vienu kritiškiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, nes per jį keliauja reikšminga pasaulinės naftos dalis. Bet kokie ribojimai paprastai greitai persiduoda kainoms ir tiekimo užtikrinimui, ypač Azijos rinkose.

    Bendrovės vadovas perspėjo, kad net ir atslūgus įtampai grįžimas prie įprastų sąlygų gali užtrukti, o pilnesnė normalizacija, jo vertinimu, galėtų įvykti tik 2027 metais. Tokios prognozės rodo, kad rinkoje ir toliau gali išlikti didesni kainų svyravimai bei jautrumas geopolitinėms naujienoms.

  • Šis triukas pakeis bulves ant grilio: iškeps greičiau ir oda bus traški, nebeprilips

    Kur dažniausiai suklystama?

    Kepant bulves ant grilio dažnai atrodo, kad užtenka jas nuplauti ir dėti ant grotelių, tačiau rezultatas neretai nuvilia. Per karšta kaitra greitai apsvilina odelę, o vidus lieka kietas, nes krakmolui reikia laiko suminkštėti.

    Bulvių tekstūra keičiasi tada, kai krakmolas įgeria drėgmę ir „sustingsta“ minkštoje masėje, todėl vien stiprios ugnies neužtenka. Dėl to svarbiausia yra suvaldyti laiką, drėgmę ir riebalų sluoksnį, kuris padeda traškėti paviršiui.

    Kaip sutrumpinti kepimo laiką?

    Patikimiausias būdas paspartinti kepimą yra trumpai apvirti bulves pasūdytame vandenyje, kol jos tik vos suminkštėja. Tada ant grilio jos baigia kepti gerokai greičiau, o tikimybė, kad vidus liks kietas, smarkiai sumažėja.

    Jei apvirti nesinori, padeda pjaustymas: skiltelės, ketvirčiai ar plonesni griežinėliai įkaista greičiau ir tolygiau. Prieš dedant ant grotelių bulves verta gerai nusausinti, nes drėgmė ant paviršiaus labiau garina nei skrudina.

    Plonas aliejaus sluoksnis prieš pat kepimą yra dar vienas svarbus žingsnis: jis gerina šilumos perdavimą ir padeda susiformuoti traškesnei odelei. Be to, riebalai mažina prilipimo riziką, ypač jei grotelės švarios ir pakankamai įkaitintos.

    Traškios odelės ir neprilimpantis paviršius

    Geriausia bulves dėti ant gerai įkaitintų, nuvalytų ir lengvai pateptų grotelių, nes ant šalto metalo jos dažniau prilimpa. Taip pat svarbu jų nevartyti kas minutę: paviršiui reikia kelių minučių, kad „užsitrauktų“ ir atsirastų apskrudusi plutelė.

    Jei bulves kepėte folijoje, traškumą galima susigrąžinti paprastai. Likus maždaug dešimčiai minučių iki pabaigos nuimkite foliją ir perkelkite bulves tiesiai ant grotelių, kad odelė apskrustų, o vidus liktų minkštas.

    Prieskonius verta maišyti su aliejumi, kuriuo tepate bulves, tuomet jie geriau prilimpa prie odelės ir tolygiau skrunda. Klasikinis derinys yra druska, pipirai ir česnakas, o ryškesniam aromatui tinka rozmarinas, čiobrelis ar raudonėlis.