CP v2

Blog

  • Mirtinas verslas Europoje: internete plinta suklastoti nuskausminamieji, pavojus ir Lietuvai

    Mirtinas verslas Europoje: internete plinta suklastoti nuskausminamieji, pavojus ir Lietuvai

    Europoje stiprėja mirtinai pavojinga tendencija: internete siūlomi suklastoti nuskausminamieji, kuriuose vietoj deklaruotų veikliųjų medžiagų aptinkami itin stiprūs sintetiniai opioidai. Šią riziką dar labiau didina e. prekybos mastai ir smulkių siuntų srautai, kurių kontrolė tampa vis sudėtingesnė.

    Europos Sąjungos institucijų duomenimis, 2025 metais vien suklastotų vaistų sulaikymų vertė viršijo 33 000 000 eurų. Pareigūnai pabrėžia, kad tai tik matoma problemos dalis, nes dalis siuntų pasiekia pirkėjus, o vartotojai dažnai nė neįtaria, jog perka klastotes.

    Nyderlanduose fiksuoti atvejai parodė, kokios gali būti pasekmės: suklastotose oksikodono tabletėse aptikti nitazenai, sintetiniai opioidai, kurie gali būti iki 500 kartų stipresni už morfiną. Tokie junginiai gali sukelti staigų kvėpavimo slopinimą, o kritinė būklė gali išsivystyti per kelias minutes.

    Kaip klastotės pasiekia pirkėjus

    Ekspertai problemą sieja su išaugusiomis interneto prekyvietėmis, socialinių tinklų reklama ir galimybe prekiauti per tariamas internetines vaistines. Nusikalstami tinklai išnaudoja tai, kad siuntos dažnai būna mažos, siunčiamos atskiromis pakuotėmis ir keliauja per kelias tarpininkavimo grandis.

    Papildomą paklausą, pasak specialistų, netyčia skatina ir dalis turinio kūrėjų, normalizuojančių klastotes kaip pigias alternatyvas. Vaistų atveju toks požiūris ypač pavojingas, nes klastotė gali ne tik neveikti, bet ir būti mirtina dėl visiškai kitos sudėties ar nenumatytų priemaišų.

    Kodėl nusikaltėliams tai apsimoka

    Suklastotų vaistų prekyba pasižymi dideliu pelningumu ir, palyginti su kitomis nelegaliomis veiklomis, neretai vertinama kaip mažesnės teisinės rizikos sritis. Dėl to dalis nusikalstamų grupuočių plečia veiklą nuo prabangių prekių ar elektronikos klastočių į farmacinę sritį, kur vartotojų pasitikėjimas produktu tampa lengvu taikiniu.

    Specialistai įspėja, kad saugiausias kelias išlieka receptinių vaistų įsigijimas tik teisėtais kanalais, o susidūrus su įtartinais pasiūlymais internete ar neįprasta vaisto išvaizda būtina kreiptis į vaistininką ar gydytoją. Įtarus nepageidaujamą reakciją ar perdozavimą, būtina nedelsiant kviesti skubiąją pagalbą.

  • Mokslininkai įspėja: kas aštas vėžio atvejis pasaulyje siejamas su infekcijomis – ką žinoti

    Mokslininkai įspėja: kas aštas vėžio atvejis pasaulyje siejamas su infekcijomis – ką žinoti

    Naujas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Vėžio tyrimų agentūros IARC tyrimas rodo, kad 2024 metais apie 2,3 milijono naujų vėžio atvejų pasaulyje buvo susiję su virusų, bakterijų ar parazitų sukeltomis infekcijomis. Tai sudaro maždaug 12 proc. visų naujų vėžio atvejų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad dalies šių susirgimų būtų galima išvengti, jei plačiau būtų taikomos vakcinacijos, patikros ir infekcijų kontrolės priemonės. Didžiausia našta tenka mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims, kur prevencijos programos dažnai sunkiau pasiekiamos.

    „Nepaisant pažangos vakcinacijos ir patikros srityse, su infekcijomis susijęs vėžys išlieka dideliu pasauliniu iššūkiu, o našta neproporcingai tenka mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių gyventojams“, – sakė IARC mokslininkė Harriet Rumgay.

    Pasak tyrimo autorių, išvados primena, kokią didelę reikšmę gali turėti infekcijų prevencija, mažinant vėžio naštą. Rekomendacijos apima pirminę prevenciją, patikrą, gydymą, mokslinius tyrimus ir sveikatos politiką.

    Dažniausios infekcijos, susijusios su vėžiu

    Didžiausias su infekcijomis siejamo vėžio veiksnys yra bakterija Helicobacter pylori, kuri infekuoja skrandį ir dažnai siejama su opalige. Skaičiuojama, kad 2024 metais ji galėjo lemti apie 760 000 naujų vėžio atvejų, arba apie 4 proc. visų naujų atvejų pasaulyje.

    Ši bakterija siejama su keliomis onkologinėmis ligomis, įskaitant tam tikras skrandžio vėžio formas ir skrandžio srityje išsivystančią ne Hodžkino limfomą. Kai kuriose šalyse vis plačiau svarstomos vadinamosios testuok ir gydyk strategijos, kai infekcija nustatoma neinvaziniu testu ir gydoma tikslingais antibiotikais.

    Antra pagal reikšmę infekcija yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuriam priskiriama apie 750 000 naujų vėžio atvejų. ŽPV gali sukelti kelias vėžio rūšis, o gimdos kaklelio vėžys laikomas iš esmės priskirtinu ŽPV, todėl vakcinacija ir patikra čia yra kritiškai svarbios.

    Tarp svarbių veiksnių minimas ir hepatito B virusas, siejamas su kepenų vėžiu. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad esamos vakcinos nuo kai kurių infekcijų jau dabar gali reikšmingai mažinti onkologinių ligų riziką, tačiau jų aprėptis pasaulyje išlieka netolygi.

    Kodėl našta pasiskirsčiusi netolygiai

    Tyrimas atkreipia dėmesį į ryškius geografinius skirtumus. Mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys sudaro beveik tris ketvirtadalius visų su infekcijomis siejamų vėžio atvejų, o tai siejama su ribotesniu skiepijimu, vėlyvesne diagnostika ir mažesne patikros programų aprėptimi.

    Rytų Azijoje 2024 metais fiksuota daugiausia tokių atvejų, apie 990 000, tai sudaro maždaug 42 proc. pasaulinės su infekcijomis siejamos vėžio naštos. Šį rodiklį daugiausia didino Helicobacter pylori ir hepatito B infekcijos.

    Subsacharinėje Afrikoje nustatyta didžiausia dalis regione: ketvirtadalis visų vėžio atvejų siejami su infekcijomis, dažnai dėl didesnio ŽPV sukeltų susirgimų paplitimo. Mažiausia proporcija fiksuota Šiaurės, Vakarų ir Pietų Europoje, Šiaurės Amerikoje bei Okeanijoje.

    Kokios priemonės galėtų turėti didžiausią poveikį

    Mokslininkai akcentuoja, kad didžiausią efektą gali duoti investicijos į prevenciją ir ankstyvą nustatymą, ypač ten, kur vėžio diagnostika dažnai vėluoja. Tai apima tiek esamų vakcinų aprėpties didinimą, tiek naujų vakcinų kūrimą.

    „Investicijos į naujas prevencijos priemones galėtų turėti didžiausią poveikį“, – sakė vienas iš vyresniųjų tyrimo autorių Gary Clifford.

    Kaip vienas pavyzdžių minimas Epsteino–Baro virusas, vienas labiausiai paplitusių žmogaus virusų, kuriam šiuo metu nėra patvirtintos vakcinos. Šis virusas siejamas su keliomis onkologinėmis ligomis, todėl tyrėjai ragina spartinti prevencinių sprendimų paiešką.

  • Naftos srautai Artimuosiuose Rytuose šoktelėjo, bet Hormuzo sąsiauris vis dar kelia riziką

    Naftos srautai Artimuosiuose Rytuose šoktelėjo, bet Hormuzo sąsiauris vis dar kelia riziką

    Eksporto augimas, bet negrįžta į normą

    Artimųjų Rytų žalios naftos eksportas rugsėjį pakilo iki aukščiausio mėnesio lygio nuo karo su Iranu pradžios prieš septynis mėnesius. Laivybos ir prekybos duomenys rodo, kad regionas rado būdų palaikyti tiekimą, tačiau maršrutai išlieka trapūs.

    Preliminariais „Kpler“ vertinimais, regiono eksportas siekė apie 16,3 mln. barelių per dieną. Vis dėlto tai tebėra maždaug 3,2 mln. barelių per dieną mažiau nei vasarį fiksuoti 19,5 mln. barelių per dieną.

    Saudo Arabija didino krovinius

    Didžiausią eksporto šuolio dalį lėmė Saudo Arabija, kuri per mėnesį daugiau nei padvigubino išgabenimus. Rugpjūtį šalis eksportavo apie 2,45 mln. barelių per dieną, o rugsėjį apimtys priartėjo prie 5,4 mln. barelių per dieną.

    Prognozuota, kad per Hormuzo sąsiaurį praplauks apie 9,7 mln. barelių per dieną, nes Saudo Arabija didino pakrovimus Persijos įlankos terminaluose. Papildomą spaudimą logistikai sukėlė atakos, apgadinusios Rytų–Vakarų naftotiekį, kuriuo žaliava gabenama į Raudonosios jūros kryptį.

    SGD laivai grįžta, bet sustabdymai tęsiasi

    Rugsėjį per Hormuzo sąsiaurį vėl fiksuota keli su Kataru siejami suskystintų gamtinių dujų tanklaivių reisai, kai rugpjūtį viešai matomų kirtimų praktiškai nebuvo. Vis dėlto normalus SGD eksportas dar neatkurtas, o daliai pirkėjų Europoje ir Azijoje tiekimo stabdymai pratęsti.

    Italijos bendrovė „Edison“ pranešė gavusi naują „QatarEnergy“ pranešimą, kuriuo nenugalimos jėgos aplinkybės pratęstos iki gruodžio pradžios. Dėl to dar šeši SGD kroviniai į Italijos Adriatic LNG terminalą nebus pristatyti.

    „Edison“ nurodė, kad nuo balandžio praleistų krovinių skaičius pasiekė 35, o 23 jų bendrovė pakeitė alternatyviais tiekimais, daugiausia iš Jungtinių Valstijų. Pagal 25 metų sutartį su „QatarEnergy“ „Edison“ kasmet gaudavo 6,4 mlrd. kubinių metrų dujų, tai sudaro apie 10 proc. Italijos vartojimo.

    Apie tęsiamus tiekimo ribojimus informuoti ir kai kurie pirkėjai Pakistane bei Bangladeše, kuriems pristatymų sustabdymai numatyti iki lapkričio. Nenugalimos jėgos sąlyga leidžia laikinai nevykdyti įsipareigojimų, kai įvykių, kurių įmonė nekontroliuoja, pasekmės trukdo vykdyti sutartis.

    „Jeigu regione Iranas negalės parduoti naftos, jos neparduos ir niekas kitas“, – sakė Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas.

    Trikdžiai sustiprėjo po Jungtinių Valstijų ir Izraelio smūgių Iranui, kurie, pasak pranešimų, įvyko vasario 28 dieną ir tapo karo pradžios signalu. Nuo tada laivybos srautai per Hormuzo sąsiaurį sumažėjo, o įtampą dar labiau augino komercinių laivų atakos ir grėsmės regione.

    Kas plaukė per Hormuzą?

    Laivų sekimo duomenys, kuriuos apibendrino „Kpler“ ir „LSEG“, rodė kelis konkrečius reisus iš Kataro Ras Laffan terminalo. Tarp minimų maršrutų buvo pristatymai į Indiją, Pakistaną ir kroviniai, nukreipti į Kiniją.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tikslus kirtimų skaičius gali būti neaiškus, nes dalis laivų, plaukdami per sąsiaurį, išjungia atpažinimo signalus. Dėl to viešai prieinami sekimo žemėlapiai ne visada atspindi visą srautą.

    Duomenų teikėjo ICIS vertinimu, per pirmuosius šešis karo mėnesius Kataras eksportavo tik 18 SGD krovinių, kai tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau jų buvo 509. Kadangi visi SGD tanklaiviai iš Kataro privalo kirsti Hormuzo sąsiaurį, šalis neturi realios alternatyvios eksporto krypties.

    Kataro energetikos ministras Saad Sherida Al-Kaabi teigė, kad apėjimo vamzdyno statyba ekonomiškai neatsipirktų, nes reikėtų ir naujos infrastruktūros dujoms suskystinti už Kataro ribų. Tuo metu atakos Ras Laffan infrastruktūrai apgadino du SGD gamybos įrenginius, o gamybos pajėgumai, pasak ministro, sumažėjo maždaug 17 proc., o pilnas remontas gali užtrukti apie trejus metus.

  • Vilkaviškyje – #BEACTIVE bumas: net 1 500 žmonių nuo 4 iki 82 metų įrodė, kad judėti gali visi

    Vilkaviškyje rugsėjo 25 dieną surengta pagrindinė Europos sporto savaitės #BEACTIVE šventė sutraukė daugiau nei 1 500 dalyvių. Organizatorių teigimu, į veiklas įsitraukė įvairaus amžiaus žmonės – nuo 4 iki 82 metų, o ryto lietus nesutrukdė renginio planams.

    Ši šventė yra Europos mastu vykdomos iniciatyvos dalis, kuria siekiama didinti visuomenės fizinį aktyvumą ir parodyti, kad judėjimui nebūtina sudėtinga infrastruktūra ar sportinė patirtis. Pastaraisiais metais vis daugiau savivaldybių Lietuvoje prie šios idėjos jungiasi akcentuodamos bendruomeniškumą ir įtrauktį.

    Veiklos nuo estafečių iki šokių

    Rytinė programa Vilkaviškio sporto centre startavo ikimokyklinukų estafetėmis, kuriose dalyvavo vaikai iš 10 Vilkaviškio ir kaimyninių savivaldybių darželių. Vėliau į renginį įsitraukė Vilkaviškio pradinės mokyklos moksleiviai, kuriems parengta atskira fizinio aktyvumo programa.

    Dalyviams siūlyta plati užsiėmimų įvairovė: nuo stalo teniso ir šachmatų iki imtynių, vaikų futbolo, gatvės figūrinio važiavimo dviračiu bei šiaurietiško ėjimo. Toks formatas atspindi #BEACTIVE principą – sudaryti sąlygas išbandyti skirtingas judėjimo formas ir atrasti asmeniškai tinkamiausią.

    Žygis mieste ir įvertinimai

    Vienu ryškiausių dienos akcentų tapo šventinis žygis Vilkaviškio gatvėmis, prieš kurį vyko bendra mankšta su Joana Bartaškiene. Prie žygio ir kitų veiklų prisijungė ir Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Albertas Neiberka.

    Renginio metu merui įteikta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos padėka už indėlį skatinant sportą ir fizinį aktyvumą regione. Padėką perdavė ministrės patarėjas Kęstutis Bartuškevičius.

    Įkvepiantis senjorių pavyzdys

    Šventėje taip pat pagerbtos dvi vyresnės nei 80 metų sporto entuziastės – Vileta Karpavičienė ir Dalė Nekroševičienė. Joms įteiktas apdovanojimas „Už viso gyvenimo draugystę su sportu“, pabrėžiant aktyvumo svarbą nepriklausomai nuo amžiaus.

    Vakarinėje programos dalyje netrūko padėkų ir sveikinimų, o renginį užbaigė šokių programa „Dance party“ ir linijinių šokių festivalis. Prie organizavimo prisidėjo šokio mokykla „Šokantys bateliai“, o nacionalinis Europos sporto savaitės koordinatorius Lietuvoje yra Lietuvos asociacija „Sportas visiems“.

    Vilkaviškyje vykusi #BEACTIVE šventė tapo priminimu, kad fizinis aktyvumas gali būti kasdienis ir įvairus, o svarbiausia – prieinamas skirtingoms kartoms. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie renginiai ne tik skatina judėjimą, bet ir stiprina bendruomenės ryšius.

  • Spūstys pykdo, bet statistika stebina: „Lietuvos draudimas“ fiksuoja mažiau avarijų

    Ruduo didmiesčių vairuotojus pasitiko kelio darbais ir ilgesnėmis spūstimis, tačiau avaringumo kreivė, panašu, juda priešinga kryptimi. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmąsias tris rugsėjo savaites penkiuose didžiausiuose miestuose užfiksuota 14 proc. mažiau transporto žalų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Pasak draudiko, sumažėjimas labiausiai matomas Šiauliuose, kur žalų skaičius traukėsi 27 proc., ir Vilniuje, kur fiksuota 18 proc. mažiau atvejų. Sostinėje rugsėjo 1–23 dienomis registruota 1 251 žala, kai pernai tuo pačiu metu jų buvo 1 523.

    Dviženklis kritimas užfiksuotas ir Panevėžyje bei Klaipėdoje, o Kaune pokytis buvo minimalus. Draudimo praktikoje tai dažnai siejama su eismo sąlygų pasikeitimu, kai spūstyse vidutinis greitis sumažėja, o susidūrimų padariniai būna lengvesni.

    Paradoksas: važiuojame lėčiau, nuostoliai mažesni

    „Vairuotojai rugsėjį skundžiasi išskirtinai didelėmis spūstimis, kurios diktuoja lėtesnį, nei įprasta, judėjimą mieste. Automobiliams susidūrus lėtai judančiame sraute pasekmės paprastai būna mažesnės“, – sakė Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.

    Eksperto teigimu, draudiko statistikoje matyti ir pasikeitęs eismo įvykių pobūdis. Sudėtingesnių, kelių veiksnių nulemtų avarijų šiemet didmiesčiuose sumažėjo maždaug trečdaliu, o Vilniuje kritimas siekė 36 proc.

    Spūstyse dažnesni techninio pobūdžio susidūrimai, kai vairuotojai nesilaiko atstumo, per vėlai sureaguoja į stabdantį automobilį ar bando persirikiuoti siekdami įgyti pranašumą sraute. Vis dėlto, pasak draudiko, ir tokių atvejų šiemet fiksuota rečiau, išskyrus Kauną.

    Visoje šalyje žalų taip pat mažiau

    Mažėjimas matomas ne tik didmiesčiuose. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, visoje Lietuvoje rugsėjo 1–23 dienomis užregistruota apie 4 200 transporto žalų, tai yra beveik 17 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

    Anot G. Petriko, vien spūstimis šio pokyčio paaiškinti nepakanka, nes avaringumą veikia daug aplinkybių. Reikšmingas veiksnys galėjo būti ir palankesnės meteorologinės sąlygos, kai didžiąją mėnesio dalį vyravo sausesni orai.

    „Didžiąją šių metų rugsėjo dalį vyravo sausi ir be kritulių orai, o pernai tuo pačiu metu buvo gerokai daugiau lietingų dienų. Šlapia danga, prastesnis matomumas ir ilgesnis stabdymo kelias yra vieni dažniausių rudens avarijų palydovų“, – sakė jis.

    Ką daryti spūstyse ir darbų zonose

    Artėjant prie kelio darbų atkarpų, svarbiausia greitį mažinti iš anksto, stebėti laikinus ženklus ir vadovautis tuo metu galiojančiu ženklinimu. Tai ypač aktualu rudenį, kai eismo organizavimas miestuose dažnai keičiasi dėl remonto darbų.

    Spūstyse rekomenduojama išlaikyti tokį atstumą, kad būtų galima sustoti be staigaus stabdymo, ir vengti dažno persirikiavimo. Maršrutą pravartu susiplanuoti dar prieš kelionę, nes įstrigus sraute sprendimų laisvė gerokai sumažėja.

    Susiaurėjus juostoms vairuotojams patariama taikyti užtrauktuko principą ir įsilieti pakaitomis, taip mažinant konflikto situacijas. Taip pat svarbu neblokuoti sankryžų ir nebandyti prarasto laiko kompensuoti greičiu, nes mieste eismą vis tiek riboja šviesoforai ir sankryžos.

    „Intensyviame eisme saugumą labiausiai didina ne skubėjimas ieškant greitesnės juostos, o nuspėjamas elgesys: saugus atstumas, iš anksto rodomas posūkio signalas ir dėmesys aplinkai“, – sakė G. Petrikas.

  • Kaunas įjungė naują įrankį gyventojams: vos keliais paspaudimais užregistruosite miesto bėdas

    Kauno miesto savivaldybė pristatė problemų registravimo sistemą „matau.kaunas.lt“, skirtą greičiau fiksuoti ir spręsti viešosios infrastruktūros gedimus. Platforma pritaikyta naršyklei ir mobiliesiems įrenginiams, todėl pranešimą galima pateikti iškart vietoje.

    Nauju įrankiu gyventojai gali pranešti apie kasdienius trukdžius mieste: duobes gatvėse, nuvirtusius medžius, neveikiantį apšvietimą ar sugadintus įrenginius vaikų aikštelėse. Savivaldybė tikisi, kad centralizuotas registravimas sumažins informacijos išsibarstymą ir sutrumpins reakcijos laiką.

    „Miestas yra aplinka, kurioje kasdien gyvename, dirbame ir auginame vaikus, todėl ją būtina nuolat prižiūrėti. Dabar prie to galės prisidėti ir patys kauniečiai, informuodami apie pastebėtas problemas“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, iki šiol pranešimai dažnai keliaudavo el. paštu į skirtingus administracijos skyrius, todėl informacijos valdymas būdavo lėtesnis. Sistemoje visi pranešimai suvedami į vieną vietą, o atsakingiems specialistams lengviau matyti situacijos mastą ir pasikartojančius gedimus.

    „Iki šiol tokio įrankio trūko, o gyventojai siųsdavo nuotraukas ir aprašymus el. paštu. Nuo šiol bus paprasčiau, nes viską registruosime vienoje vietoje“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

    Norint pateikti pranešimą, pirmą kartą reikia prisijungti per elektroninius valdžios vartus, o vėliau galima susikurti slaptažodį ir jungtis naudojant el. paštą. Užregistruota informacija automatiškai perduodama atsakingoms tarnyboms ir įmonėms, tarp jų ir „Kauno švara“, „Kauno vandenys“ bei „Kauno gatvių apšvietimas“.

    Problemos sistemoje skirstomos į kategorijas, pavyzdžiui, gatvės ir šaligatviai, apšvietimas, želdiniai, šviesoforai, stotelės ar viešosios erdvės. Pateikiant pranešimą prašoma aprašyti situaciją, nurodyti tikslią vietą ir, jei įmanoma, pridėti nuotrauką ar vaizdo įrašą.

    Gyventojai gali stebėti pranešimo eigą, nes kiekvienam įvykiui priskiriama būsena. Sistema taip pat siunčia automatinius pranešimus el. paštu, kai keičiasi užregistruotos problemos nagrinėjimo etapas.

    Tokios skaitmeninės platformos Europos miestuose tampa vis dažnesniu standartu, nes padeda valdyti gyventojų srautus, gerinti paslaugų kokybę ir kaupti duomenis apie dažniausiai pasikartojančius infrastruktūros trūkumus. Kauno atveju tai turėtų leisti tiksliau planuoti priežiūros darbus ir greičiau reaguoti į avarines situacijas.

  • „Ignitis“ atidarė naują kontaktų centrą Panevėžyje: 25 specialistai ir planai su DI

    Rugsėjo 29 dieną Panevėžyje veiklą pradėjo antrasis „Ignitis“ vidinis privačių klientų aptarnavimo kontaktų centras. Jame darbą pradėjo 25 specialistai, o kartu su birželį Šiauliuose atidarytu padaliniu dviejuose centruose dirba 52 darbuotojai.

    Bendrovė teigia, kad plėsdama vidinių kontaktų centrų tinklą siekia nuosekliau užtikrinti aptarnavimo kokybę ir svarbiausias kompetencijas kaupti organizacijos viduje. Toks modelis taip pat leidžia greičiau diegti naujus technologinius sprendimus.

    Naujajame Panevėžio centre dirba 23 klientų aptarnavimo vadybininkai ir 2 komandų vadovai. Jie telefonu konsultuoja gyventojus apie „Ignitis“ paslaugas, padeda sudaryti elektros tiekimo sutartis, pasirinkti planą ir sprendžia kitus su tiekimu bei atsiskaitymu susijusius klausimus.

    „Mūsų tikslas paprastas – kad klientas kuo greičiau gautų aiškų atsakymą, o jo klausimas, kai tik įmanoma, būtų išspręstas jau pirmojo kontakto metu“, – sakė „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Edvinas Jurevičius.

    Bendrovė primena, kad nors vis daugiau paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, dalis klientų konsultacijai vis dar renkasi skambutį telefonu. Dėl to didinamos ne tik technologinės galimybės, bet ir pačių specialistų komandos bei jų kompetencijos.

    Kompetencijos perkeliamos į vidų

    Iki šiol dalį aptarnavimo telefonu „Ignitis“ patikėdavo išoriniams partneriams, tačiau dabar daugiau funkcijų vykdoma bendrovės viduje. Įmonės vertinimu, tai padeda suvienodinti atsakymų kokybę, greičiau atnaujinti informaciją ir geriau valdyti sudėtingesnes situacijas.

    Prieš pradėdami dirbti su klientais, Panevėžio kontaktų centro darbuotojai baigė apie tris savaites trukusius mokymus. Jų metu gilintasi į vidines sistemas, aptarnavimo standartus, elektros tiekimo planus, sutarčių administravimą, rinkos liberalizavimą ir gaminančių vartotojų aptarnavimą.

    „Klientai kreipiasi ne tik dėl informacijos. Sudėtingesnėse situacijose jiems svarbu būti išgirstiems, sulaukti aiškaus paaiškinimo ir profesionalios pagalbos“, – sakė E. Jurevičius.

    DI sprendimai ir savitarna

    Pasak „Ignitis“, vidinių kontaktų centrų struktūra leidžia centralizuotai kaupti ir atnaujinti žinių bazes, kurios yra būtinos konsultuojant klientus. Tai sudaro prielaidas greičiau testuoti ir diegti dirbtinis intelektas paremtus sprendimus, pavyzdžiui, virtualius asistentus ar automatizuotus atsakymus.

    Bendrovė nurodo, kad ateityje daugiau pasikartojančių užklausų planuojama perkelti į savitarną ir automatizuotus kanalus, kad konsultantai galėtų daugiau dėmesio skirti sudėtingesniems atvejams. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai klientų aptarnavime derinamas technologijų greitis ir žmogaus kompetencija.

    Darbo galimybės Panevėžyje

    Panevėžys pasirinktas įvertinus regiono talentų potencialą ir galimybes pritraukti bei ugdyti klientų aptarnavimo specialistus. Bendrovė pažymi, kad mieste veikia profesinio ir aukštojo mokslo įstaigos, o verslo aplinka sudaro prielaidas ilgalaikiam kompetencijų auginimui.

    „Ignitis“ kontaktų centrą pristato ir kaip galimą karjeros pradžią grupėje, leidžiančią įgyti klientų aptarnavimo, energetikos paslaugų ir sistemų valdymo įgūdžių. Vėliau darbuotojai gali augti kitose klientų aptarnavimo ar organizacijos srityse.

    Gyventojai, kaip ir iki šiol, telefonu konsultuojami darbo dienomis nuo 8 iki 20 valandos, o šeštadieniais – nuo 9 iki 17 valandos.

  • „Go Vilnius“ keičia sostinės žinutę pasauliui: kuo Vilnius vilioja investuotojus ir turistus

    Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūra „Go Vilnius“ pristatė atnaujintą tarptautinį sostinės pozicionavimą, kuriuo siekiama aiškiau apibrėžti miesto vertės pasiūlymą užsienio auditorijoms. Strategija orientuota į investuotojus, tarptautinius talentus, konferencijų organizatorius ir turistus.

    Agentūros teigimu, pozicionavimas kurtas remiantis tyrimais ir konsultacijomis su įvairiomis grupėmis, į procesą įtraukiant daugiau nei 600 žmonių. Tarp jų buvo vilniečiai, užsienio tikslinių auditorijų atstovai, Vilniaus miesto savivaldybė, taip pat verslo, turizmo, renginių, akademinių ir kūrybinių industrijų bendruomenės.

    Šūkis ir pagrindinė idėja

    Naujos krypties kūrybinė išraiška tapo šūkis „Vilnius: Never Ordinary“, kuriuo miestas pristatomas kaip neįprasta vieta, kurioje rezultatų galima pasiekti lengviau. Pagrindinis akcentas dedamas į kompaktišką miesto mastelį, trumpesnius atstumus ir greitesnį sprendimų priėmimą.

    „Vilniui nereikia konkuruoti dydžiu su didžiausiais Europos miestais. Mūsų stiprybė – kompaktiškas ir žmogui pritaikytas mastelis, dėl kurio čia mažiau kliūčių, todėl išskirtinius rezultatus pasiekti lengviau“, – sakė „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

    Keturioms auditorijoms – skirtinga nauda

    Investuotojams Vilnius pristatomas kaip vieta, kur technologijų verslui paprasčiau augti dėl koncentruotos ekosistemos, talentų pasiūlos ir spartesnių procesų. Pastaraisiais metais miestas aktyviai stiprino startuolių ir finansinių technologijų aplinką, o tai išlieka vienu svarbiausių argumentų tarptautinei plėtrai.

    Užsienio talentams akcentuojama galimybė greičiau auginti karjerą neprarandant gyvenimo kokybės, nes mieste patogiau suderinti darbą, laisvalaikį ir kasdienius poreikius. Šis aspektas ypač aktualus Europoje, kur po pandemijos įsitvirtino hibridinio darbo modeliai, o miestų patrauklumas vis dažniau vertinamas pagal gyvenimo kokybės kriterijus.

    Konferencijų organizatoriams žadama paprastesnė logistika ir sklandesnis partnerių pasiekiamumas, nes dauguma svarbiausių vietų mieste yra netoli viena kitos. Turistams Vilnius pozicionuojamas kaip kryptis trumpoms kelionėms, kur per ribotą laiką galima patirti daugiau kultūros, gastronomijos ir gamtos be didžiųjų turistinių srautų.

    Ambicija – ne įvaizdis, o praktika

    „Go Vilnius“ pabrėžia, kad kryptis nėra vien komunikacinis sprendimas, o bandymas suvienodinti žinutę, kuria miestas kalba skirtingoms rinkoms. Tokia praktika plačiai taikoma Europoje, kai miestai konkuruoja ne vien kainomis, o aiškiai suformuluotu pažadu: greitesnė plėtra, lengvesnis įsikūrimas, patogesnė kasdienybė ar išskirtinės patirtys.

    Procese dalyvavęs restorano „Deep Roots“ vadovas Andrius Kubilius akcentavo kūrybinį miesto potencialą kasdienybėje ieškoti netikėtų sprendimų.

    „Nepaprastas rezultatas nebūtinai prasideda nuo reto ar tolimo ingrediento. Kartais jis prasideda nuo bulvės, kai į įprastą dalyką pažvelgi kitaip“, – sakė Andrius Kubilius.

    Tarptautinio verslo perspektyvą pabrėžė ir bendrovės „Shift4Payments“ vadovas Tadas Vizgirda, atkreipdamas dėmesį į aiškiai suformuluoto vertės pasiūlymo svarbą.

    „Jei miestas neturi aiškaus unikalumo, jis tampa dar viena vieta, kuri vertinama pirmiausia pagal kainą. Vilniui svarbu tiksliai įvardyti, kuo jis išsiskiria tarptautinėje konkurencijoje“, – teigė Tadas Vizgirda.

    Agentūra nurodo, kad kūrybiniais partneriais dirbo integruotos komunikacijos agentūra „INK agency“. Tikimasi, jog atnaujintas pozicionavimas padės nuosekliau pristatyti Vilnių tarptautiniuose kanaluose ir sustiprins sostinės konkurencingumą pritraukiant investicijas, renginius bei turistų srautus.

  • Palikite bulvę vonioje nakčiai: paprastas triukas gali padėti atsikratyti sidabrinių žuvelių

    Vonioje ar tualete kartais pasirodantys smulkūs, sidabriškai blizgantys vabzdžiai daugeliui kelia pasišlykštėjimą, nors dažniausiai žmogui nėra pavojingi. Vienas paprasčiausių namų triukų siūlo išbandyti bulvę, kuri gali tapti savotiška gaudykle.

    Ši idėja paremta tuo, kad sidabrinės žuvelės dažnai ieško maisto, kuriame yra krakmolo ir cukrų. Bulvė, ypač perpjauta, skleidžia kvapą ir turi krakmolo, todėl gali privilioti vabzdžius į vieną vietą.

    Kaip veikia bulvės gaudyklė?

    Paimkite vieną bulvę ir perpjaukite ją pusiau. Vienoje pusėje padarykite maždaug 1 centimetro gylio įdubą ir padėkite bulvę vonios kambario kampe ar prie grindjuostės.

    Gaudyklę palikite per naktį, nes šie vabzdžiai aktyviausi tamsoje. Ryte bulvę patogu išmesti kartu su joje ar šalia susirinkusiais vabzdžiais.

    Kad surinkimas būtų švaresnis, po bulve galima patiesti plėvelę ar popieriaus lapą. Tokiu būdu gaudyklę lengviau pakelti ir išnešti, nepaliekant nešvarumų ant grindų.

    Kodėl vonioje atsiranda sidabrinės žuvelės?

    Sidabrinės žuvelės mėgsta drėgmę, šilumą ir tamsą, todėl vonios kambarys joms yra viena palankiausių vietų namuose. Jos slepiasi plyšiuose, po vonia, prie vamzdžių, o išlenda naktį.

    Dažniausiai jas vilioja ne tik krakmolas, bet ir įvairios organinės liekanos: plaukai, odos atplaišos, muilo apnašos, popierius ar net klijai. Todėl vien gaudyklė problemos iki galo neišsprendžia, jei patalpoje nuolat išlieka drėgna.

    Ką daryti, kad jų būtų mažiau?

    Efektyviausia prevencija yra sumažinti drėgmę ir maisto šaltinius: dažniau vėdinti, naudoti ventiliatorių, gerai nusausinti kampus, kur kaupiasi vanduo. Taip pat verta sandarinti plyšius ir tarpus prie vamzdžių, nes tai dažnos slėptuvės.

    Bulvės metodą galima kartoti kelias naktis iš eilės, stebint rezultatą. Jei vabzdžių daugėja ir problema užsitęsia, dažniausiai prireikia kompleksiškesnių priemonių, nes vienas triukas retai panaikina priežastį.

  • Klaipėdoje bręsta karjeros lūžis: Įdarbink ateitį 2026 sutrauks beveik 100 darbdavių

    Spalio 8 dieną Klaipėdos Švyturio arenoje vyks karjeros renginys „Įdarbink ateitį 2026“, kurį pirmą kartą drauge organizuoja Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos valstybinė kolegija. Organizatoriai tikisi sutelkti studentus, moksleivius, jaunus profesionalus ir regiono darbdavius į vieną didžiausių tokio tipo renginių Vakarų Lietuvoje.

    Renginys pristatomas kaip platesnė platforma nei įprasta darbo ar studijų mugė: greta kontaktų su įmonėmis numatytos konsultacijos, karjeros krypties paieškos ir praktiniai užsiėmimai. Akcentuojama, kad pajūrio regione auga aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai, todėl didėja ir specialistų poreikis.

    Mokslo ir darbdavių susitikimas

    Pagrindinėje arenos erdvėje nuo 10.00 iki 15.00 valandos planuojama darbdavių ir profesinių kontaktų mugė, kurioje dalyvaus beveik 100 įmonių ir organizacijų. Lankytojams žadama galimybė be tarpininkų pasikalbėti su atrankų specialistais, vadovais, aptarti praktiką ar pirmąjį darbą.

    Tarp minimų dalyvių yra AB „Vakarų laivų gamykla“, AB „KN Energies“, AB „ORLEN Lietuva“, UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, UAB „Gren Klaipėda“, UAB „Mars Lietuva“ ir kiti darbdaviai. Tokia sudėtis atspindi regiono struktūrą, kur dominuoja pramonė, logistika, energetika, jūrinė ekonomika ir paslaugos.

    Programoje – diplomatija, mokytojo kelias, ateities profesijos

    Renginio programoje numatytos ir viešos diskusijos bei pranešimai apie skirtingus karjeros scenarijus. 11.30 valandą Užsienio reikalų ministerija kviečia į pokalbį apie karjerą užsienio politikoje ir diplomatinėje tarnyboje, akcentuojant ir artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais.

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija renginyje žada pristatyti mokytojo profesijos pasirinkimo, studijų ir įsidarbinimo galimybes bei paramos priemones. Pastaraisiais metais švietimo sektoriuje ryškėja pedagogų trūkumo tendencijos, todėl karjeros mugėse vis dažniau akcentuojama ir šios profesijos perspektyva.

    „Mokytojo profesija visuomet išliks paklausi. Mokyklos laukia naujos kartos mokytojų, o šis darbas tikrai nenuobodus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

    12.00–13.00 valandą pranešime „Ateities profesijos dar neturi pavadinimų“ numatoma kalbėti apie tai, kaip darbo rinką keičia automatizacija, skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas. Darbdaviai vis dažniau ieško ne tik konkrečios specialybės žinių, bet ir kritinio mąstymo, duomenų raštingumo, gebėjimo greitai persikvalifikuoti.

    Praktinė nauda ieškantiems darbo

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginyje bus galima gauti praktinių patarimų dėl gyvenimo aprašymo ir pasirengimo atrankoms. Numatoma CV konsultacijų ir darbo pokalbių simuliacijų erdvė, kur lankytojai galės pasitikrinti, kaip prisistato, ir išgirsti personalo specialistų pastabas.

    Renginys nemokamas, išankstinė registracija, organizatorių teigimu, nėra būtina. KU ir KVK taip pat žada atskiras erdves studijų programoms pristatyti, kad moksleiviai galėtų greičiau susieti studijų pasirinkimą su realiais darbdavių lūkesčiais.