CP v2

Blog

  • ES ragina JAV laikytis prekybos susitarimo: perspėja dėl galimų muitų automobiliams padarinių

    ES ragina JAV laikytis prekybos susitarimo: perspėja dėl galimų muitų automobiliams padarinių

    Įtampa dėl muitų automobiliams

    Europos Sąjunga ragina Jungtines Valstijas laikytis su ES suderintų prekybos susitarimo sąlygų ir įspėja, kad bet koks nukrypimas gali turėti apčiuopiamų pasekmių abiem ekonomikoms. Klausimas paaštrėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo viešų pareiškimų apie galimą muitų didinimą Europos automobiliams ir sunkvežimiams.

    ES atstovai pabrėžia, kad prekybos susitarimai paremti abipusiškumu ir prognozuojamumu, o staigūs tarifų pokyčiai didina neapibrėžtumą verslui. Daugiausia rizikų šiuo atveju tenka automobilių pramonei ir tiekimo grandinėms, kuriose dalys ir komponentai dažnai keliauja per kelias šalis.

    Derybos Paryžiuje ir 15 proc. tarifas

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Paryžiuje susitiko su JAV prekybos atstovu Jamiesonu Greeru ir paragino Vašingtoną grįžti prie sutartų sąlygų. Pasak ES pusės, svarbiausias principas yra laikytis bendros, sutartos tarifų sistemos, kuri daugeliui prekių numato 15 proc. muitą.

    Susitikimas vyko tuo metu, kai JAV viešojoje erdvėje skambėjo signalai, kad automobiliai ir sunkvežimiai galėtų būti apmokestinti iki 25 proc. tarifu. Tokia kryptis ES vertinama kaip rizika ne tik eksportuotojams, bet ir vartotojams, nes ilgainiui ji gali kelti kainas ir mažinti pasirinkimą.

    „ES ragina greitai grįžti prie sutartų sąlygų ir laikytis 15 proc. bendros tarifų sistemos“, – teigė ES atstovas spaudai.

    Europos Parlamentas ir tolesni žingsniai

    Europos Parlamente susitarimas vertinamas kaip svarbus stabilumo elementas, tačiau pabrėžiama, kad kai kurios procedūros ES viduje užtrunka, nes reikalingas suderinimas su valstybėmis narėmis. JAV pusė kritikuoja šį procesą kaip per lėtą ir nepalankų greitam įsipareigojimų įgyvendinimui.

    Tuo pat metu Europos Komisija, koordinuojanti ES prekybos politiką, signalizuoja turinti įvairių atsako scenarijų, jei JAV vis dėlto įvestų papildomus muitus. Konkrečių priemonių kol kas neįvardijama, tačiau diplomatinėse derybose paprastai svarstomos tiek tikslinės atsakomosios priemonės, tiek platesnės derybinės kompensacijos.

    „Susitarimas yra susitarimas, ir mes tokį susitarimą turime. Abi pusės jį įgyvendina pagal savo demokratines procedūras“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad muitų didinimas automobiliams dažniausiai turi grandininį efektą: brangsta importas, didėja spaudimas vietos gamintojams, o galiausiai kaštai persiduoda pirkėjams. Dėl to artimiausiomis savaitėmis lemiamas bus politinių pareiškimų virtimas konkrečiais sprendimais ir tai, ar abi pusės pasirinks derybų, o ne eskalacijos kelią.

  • Briuselis pritarė SAFE sutarčiai su Lenkija: apie 6,5 mlrd. eurų avansas žadamas iki gegužės pabaigos

    Briuselis pritarė SAFE sutarčiai su Lenkija: apie 6,5 mlrd. eurų avansas žadamas iki gegužės pabaigos

    SAFE: sutartis arti finišo

    Europos Komisija davė žalią šviesą SAFE programos paskolos sutarčiai su Lenkija, o oficialus pasirašymas turėtų įvykti Varšuvoje. Šaltinių Briuselyje teigimu, pirmasis avansas galėtų siekti apie 6,5 mlrd. eurų ir būti pervestas iki gegužės pabaigos.

    Pasirašyme, remiantis ankstesne informacija, turėtų dalyvauti už programą atsakingi Europos Komisijos nariai Piotras Serafinas ir Andrius Kubilius bei Lenkijos gynybos ir finansų ministrai. Tokia sudėtis rodo, kad finansavimas bus siejamas su gynybos pajėgumų stiprinimu ir pramonės grandinių užtikrinimu.

    Kodėl šios lėšos svarbios?

    SAFE yra Europos Sąjungos iniciatyva, skirta palengvinti valstybių narių investicijas į gynybą, kai finansavimas pritraukiamas kapitalo rinkose, o vėliau paskirstomas šalims gavėjoms. Po sutarčių pasirašymo Europos Komisija galėtų skolintis rinkose ir pervesti lėšas pagal patvirtintas nacionalines išlaidų kryptis.

    Lenkija, kuriai numatyta iki 43,7 mlrd. eurų, įvardijama kaip didžiausia programos gavėja. Lėšos planuojamos naudoti tokioms kryptims kaip Rytų skydo iniciatyvos įgyvendinimas, antidroninės priemonės, oro gynyba, artilerijos pajėgumai ir karinės reikšmės transporto infrastruktūros modernizavimas.

    Kas vyksta kitose ES šalyse?

    Europos Komisija nurodo, kad paskolos sutarties pasirašymo SAFE programoje laukia 19 ES valstybių. Iki šiol 10 šalių, tarp jų ir Lenkija, yra patvirtinusios Europos Komisijos pateiktą sutarties projektą ir grąžinusios jį galutiniam etapui.

    Vienintelė šalis, kurios lėšų panaudojimo planas dar nėra patvirtintas, minima Vengrija. Briuselis nėra pritaręs Budapešto prašymui padidinti finansavimą maždaug 2 mlrd. eurų, o papildomų klausimų kelia ir su teisinės valstybės principais susiję vertinimai.

    Politinis fonas Varšuvoje

    Lenkijos vidaus politikoje SAFE finansavimo įgyvendinimas buvo susidūręs su kliūtimis: kovo viduryje prezidentas Karolis Nawrockis vetavo įstatymą, turėjusį sukurti specialų fondą ES lėšoms priimti. Vyriausybė į veto atsakė nutarimu dėl programos Lenkija ginkluota, kuris suteikia įgaliojimus pasirašyti reikalingus dokumentus.

    Paskolą turėtų pritraukti Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK, veikdamas Ginkluotųjų pajėgų paramos fondo naudai. Skelbiama, kad grąžinimas būtų vykdomas taip, kad neapkrautų minimalaus gynybos išlaidų limito, o didžioji dalis lėšų, pagal vyriausybės deklaraciją, turėtų likti šalies pramonėje ir ekonomikoje.

  • Lenkijoje bręsta kriptovaliutų skandalas: „Zondacrypto“ tyrimas kursto Tusko ir Nawrockio konfliktą

    Lenkijoje bręsta kriptovaliutų skandalas: „Zondacrypto“ tyrimas kursto Tusko ir Nawrockio konfliktą

    Lenkijoje įsibėgėja politinė kova dėl kriptovaliutų rinkos priežiūros, kurią dar labiau paaštrino kriptovaliutų biržos „Zondacrypto“ istorija. Prokurorai tiria galimus klientų klaidinimo atvejus ir įtariamus nuostolius, o tema jau tapo įrankiu tarpusavio ginčuose tarp ministro pirmininko Donaldo Tusko stovyklos ir prezidento Karolo Nawrockio aplinkos.

    Tyrimą dėl „Zondacrypto“ pradėjo Katovicų regioninė prokuratūra, nurodžiusi, kad jis inicijuotas gavus nukentėjusių asmenų skundų ir pasirodžius pranešimams apie sunkumus atsiimant platformoje laikomas lėšas. Anot pareigūnų, vartotojai galėjo būti klaidinami dėl galimybės saugiai laikyti pinigus ir kriptoaktyvus, o tai esą lėmė finansinius sprendimus su nuostoliais.

    Reguliavimas tapo politiniu ginklu

    Vyriausybė šią situaciją naudoja argumentuodama, kad kriptoaktyvų rinka privalo būti griežčiau prižiūrima, nes priešingu atveju atsiveria erdvė apgavystėms ir chaosui. Finansų ministras Andrzejus Domańskis pabrėžė, kad be aiškių taisyklių investuotojų apsauga lieka skylėta, o pasitikėjimas rinka trupa greičiausiai.

    Tuo metu prezidento aplinka tikina nesanti prieš reguliavimą kaip tokį, tačiau kritikuoja pasirinktą modelį ir perspėja dėl perteklinių ribojimų. Pats Karolas Nawrockis viešai teigė, kad valdžios „bukais instrumentais“ vykdomas spaudimas gali išstumti iš Lenkijos ir sąžiningai dirbančias kriptoįmones, nors problemų tai neišspręstų.

    ES MiCA taisyklės ir veto šešėlis

    Konflikto centre atsidūrė ir Europos Sąjungos kriptoaktyvų reguliavimo sistema MiCA, kuri numato bendrus reikalavimus rinkos dalyviams, paslaugų teikėjams ir vartotojų apsaugai. Donaldo Tusko stovykla sieja politinę įtampą su tuo, kad prezidentas anksčiau blokavo teisės aktus, kuriais MiCA nuostatos būtų perkeltos į nacionalinę teisę.

    Šioje istorijoje atsirado ir papildomas politinis užtaisas dėl „Zondacrypto“ ryšių su dešiniųjų renginiais bei organizacijomis. Viešai skelbta, kad su buvusiu teisingumo ministru siejama organizacija buvo gavusi paramą, o pati birža buvo matoma tarp rėmėjų ir didesniuose visuomeniniuose projektuose, įskaitant sporto rėmimą.

    Įtarimai, bėgantis vadovas ir teisiniai ginčai

    Skandalą kursto ir viešojoje erdvėje aptariama biržos vadovo Przemysławo Krali pozicija: jis teigia esantis nekaltas, o įmonė – moki. Vis dėlto žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad jis yra išvykęs į Izraelį, o dalis investuotojų ėmė telktis ieškodami teisinės pagalbos dėl patirtų nuostolių.

    Politinę temperatūrą pakėlė ir ministro pirmininko užuominos apie galimą „Zondacrypto“ finansavimo kilmę, siejant ją su Rusija, nors viešų įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius, nepateikta. Opozicija tai vadina politizuotu puolimu, o dalis dešiniųjų lyderių jau stengiasi atsiriboti nuo biržos, kartu kritikuodami valdžios planus griežtinti rinkos priežiūrą.

    Kriptoaktyvų reguliavimo klausimas Lenkijoje dabar tapo daugiau nei vien finansų rinkos tema: jis persikelia į rinkimų strategijas, institucijų tarpusavio kovą ir pasitikėjimo valstybės gebėjimu prižiūrėti naujas finansines technologijas klausimą. Artėjant politiniams ciklams, „Zondacrypto“ byla greičiausiai ir toliau bus naudojama kaip argumentas tiek už griežtesnę kontrolę, tiek prieš ją.

  • Šis vienas riebalas pakeičia maltinukus: išorė traški, vidus sultingas – štai ką renkasi šeimininkės

    Traškūs išorėje ir sultingi viduje maltinukai daugeliui yra vienas labiausiai nostalgiškų naminių patiekalų, tačiau būtent kepimo etapas dažniausiai ir nulemia rezultatą. Nors receptas atrodo paprastas, nuo riebalų pasirinkimo ir temperatūros kontrolės priklauso, ar mėsa išliks minkšta, ar taps sausa.

    Kulinarai ir patyrusios šeimininkės dažnai pabrėžia, kad maltinukams ypač tinka gyvūniniai riebalai, nes jie geriau perduoda karštį ir padeda greičiau suformuoti rusvą plutelę. Dažniausiai minimas pasirinkimas – kiaulės taukai, taip pat naudojami žąsų riebalai, o kai kada ir sviestas, tačiau pastarasis dėl mažesnės kaitros tolerancijos reikalauja daugiau dėmesio.

    „Vienas ingredientas gali nulemti viso patiekalo sėkmę: tinkami riebalai ir teisinga kaitra suteikia plutelę, o vidų palieka sultingą“, – sako kulinarijos entuziastai, akcentuodami ne recepto sudėtingumą, o techniką.

    Jei renkatės augalinį aliejų, svarbiausia jo neperkaitinti: skirtingi aliejai turi nevienodą dūmijimo temperatūrą, o per karšti riebalai ne tik gadina skonį, bet ir gali paskatinti nemalonius kvapus bei pridegimo kartumą. Todėl verta stebėti, kad riebalai būtų karšti, bet nerūkstantys, o keptuvė – tolygiai įkaitusi.

    Sultingumą labiausiai užtikrina tinkama temperatūra ir kepimo laikas. Praktinis būdas įvertinti įkaitimą namuose – į keptuvę įmesti mažą duonos gabalėlį: jei jis greitai pradeda skrusti, galima kepti maltinukus.

    Kepant dažnai pasiteisina dviejų etapų principas: trumpai apkepinti ant didesnės kaitros, kad susidarytų plutelė, o vėliau kaitrą sumažinti ir ramiai pabaigti kepimą. Taip išvengiama situacijos, kai išorė patamsėja per greitai, o vidus dar nespėja tolygiai iškepti.

    Ne mažiau svarbi ir forma: pernelyg stori maltinukai dažniau iškepa netolygiai, todėl rekomenduojama jų neformuoti storesnių nei 2–3 centimetrai. Taip pat verta negrūsti jų į keptuvę per tankiai – palikta erdvė padeda gražiau apskrusti ir neleidžia mėsai labiau troškintis savo sultyse.

    Patiekimui dažniausiai pasirenkama klasika – virtos bulvės ir gaivios salotos, tačiau maltinukai puikiai dera ir su grikiais ar daržovėmis. Daugelis prie jų renkasi ir keptus burokėlius ar kitą ryškesnį garnyrą, kuris subalansuoja sotų mėsos skonį.

  • Europos Parlamentas įspėja: DI įsilaužimų įrankiai lenkia teisę, ENISA prašo prieigos prie „Mythos“

    Europos Parlamentas įspėja: DI įsilaužimų įrankiai lenkia teisę, ENISA prašo prieigos prie „Mythos“

    Europos Sąjungos kibernetinio saugumo taisyklės šiandien nebėra pakankamai pritaikytos naujai DI pagrįstų įsilaužimų įrankių kartai, įspėja Europos Parlamento nariai. Pasak jų, tokie modeliai kaip „Anthropic“ sukurtas „Mythos“ gali radikaliai pagreitinti pažeidžiamumų paiešką ir išnaudojimą.

    Pirmadienį kelių politinių grupių europarlamentarai laiške Europos Komisijai ragino peržiūrėti esamą teisinį reguliavimą ir parengti europinį rizikų mažinimo planą. Pagrindinis argumentas paprastas: kai įsilaužimai tampa automatizuojami DI, reakcijos greitis ir koordinavimas turi būti kitokio lygio.

    Ko prašo europarlamentarai?

    Laiško autoriai akcentuoja dvi kryptis: kaip ES tvarko kibernetinių spragų atskleidimą ir taisymą, ir kaip apsaugo kritinės reikšmės sektorius. Jų teigimu, šiandienos tvarka ne visada sukuria pakankamai aiškius ir greitus mechanizmus, kai spragų paiešką ir atakas gali stipriai sustiprinti DI.

    Taip pat keliamas klausimas, ar ES institucijos turi realias galimybes vertinti pažangiausių modelių keliamą riziką, jei pačių modelių prieiga ribojama. Dėl to europarlamentarai siūlo, kad ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA gautų prieigą prie „Mythos“ ir panašių sprendimų, kad galėtų juos testuoti ir vertinti.

    Prieiga prie modelių tampa geopolitika

    Diskusija išryškina seną ES problemą: pažangiausi DI modeliai dažniausiai kuriami už Europos ribų, o jų veikimas ir galimybės ne visada skaidriai prieinami reguliuotojams. Praktikoje tai reiškia, kad rizikų vertinimas gali atsilikti nuo technologijų, o sprendimai priimami turint ne visą informaciją.

    Vienas iš laiško signatarų, Nyderlandų europarlamentaras Bartas Groothuisas, pabrėžė, kad Europa neturi likti stebėtoja.

    „Europa nėra prie stalo. Manau, turime gerokai stipriau judinti šią temą“, – sakė Bartas Groothuisas.

    Europarlamentarai taip pat nurodo, kad prioritetas turi būti vadinamųjų svarbiausių sistemų apsauga, pirmiausia kritinės infrastruktūros operatorių ir kitų jautrių sektorių. DI įrankiai gali sumažinti barjerą atakoms, todėl taikinių ratas, jų nuomone, tik plėsis.

    Ką sako Europos Komisija?

    Europos Komisija savo komentare nurodė, kad su „Anthropic“ jau vyko ne vienas techninis susitikimas dėl DI taisyklių įgyvendinimo ir atskirai dėl „Mythos“. Komisijos atstovas pabrėžė, kad kai DI biuro įgaliojimai pradės veikti visa apimtimi, prireikus bus užtikrinta galimybė gauti modelių prieigą rizikų vertinimui.

    Kartu Komisija akcentuoja, kad veiksmų reikia imtis dabar, ypač vertinant kritinės infrastruktūros trikdymo riziką. Tai signalizuoja, kad kibernetinis saugumas ES darbotvarkėje vis labiau siejamas ne tik su nusikaltėliais, bet ir su užsienio veikėjais bei nacionalinio saugumo scenarijais.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad diskusija persikels į konkrečius teisėkūros procesus, įskaitant Kibernetinio saugumo akto reformą. Pagrindinė dilema išlieka ta pati: kaip sukurti taisykles, kurios būtų pakankamai griežtos saugumui, bet pakankamai lanksčios, kad neatsiliktų nuo DI raidos.

  • IREN už maždaug 580 mln. eurų perima „Mirantis“: ką tai keičia DI debesų platformų lenktynėse

    IREN už maždaug 580 mln. eurų perima „Mirantis“: ką tai keičia DI debesų platformų lenktynėse

    IREN Limited paskelbė susitarusi įsigyti „Mirantis“ akcijų mainais, sandorį įvertinant maždaug 580 mln. eurų. Bendrovė, anksčiau plačiai sieta su bitkoinų kasimu, toliau persiorientuoja į DI infrastruktūrą ir debesijos paslaugas.

    Įsigijimu IREN prie savo DI debesų verslo prijungia programinės įrangos ir paslaugų sluoksnį. Tai svarbu įmonėms, kurios nori ne tik skaičiavimo galios, bet ir patikimų įrankių darbo krūviams diegti, valdyti bei automatizuoti.

    Kas yra „Mirantis“

    „Mirantis“ specializuojasi debesų infrastruktūros programinėje įrangoje ir sprendimuose, paremtuose „Kubernetes“ ekosistema. Šie įrankiai padeda automatizuoti konteinerizuotų programų diegimą, didinimą ir administravimą skirtingose infrastruktūrose.

    Tokio tipo technologijos yra kertinės, kai organizacijos kuria DI produktus, nes DI darbo krūviai dažnai yra mišrūs: apima duomenų paruošimą, mokymą, vertinimą ir diegimą gamybinėje aplinkoje. Valdymo sluoksnis leidžia greičiau perkelti sprendimus iš testavimo į realų naudojimą.

    Strateginis posūkis į DI

    Sandoris vyksta tuo metu, kai IREN aktyviai investuoja į GPU ir duomenų centrų pajėgumus, siekdama auginti DI debesijos platformą. Rinkoje didėja paklausa ne tik infrastruktūrai, bet ir pilnam paslaugų paketui, kai klientui nereikia pačiam integruoti atskirų komponentų.

    Analitikų vertinimu, tokie įsigijimai dažnai yra bandymas pasivyti pilno ciklo DI infrastruktūros tiekėjus, kurie siūlo tiek skaičiavimo resursus, tiek programinės įrangos „suklijavimą“ į vientisą produktą. Praktikoje tai reiškia greitesnį klientų įjungimą, aiškesnį atsakomybės pasidalijimą ir mažesnes integravimo rizikas.

    Kaip „Mirantis“ veiks po sandorio

    IREN nurodė, kad po užbaigimo „Mirantis“ turėtų veikti kaip atskira dukterinė bendrovė. Toks modelis dažnai pasirenkamas siekiant išlaikyti produktų kryptį, esamus klientų kontraktus ir inžinerinę komandą, kartu suteikiant prieigą prie didesnių investicinių resursų.

    Rinkai tai signalizuoja, kad DI debesijos konkurencija persikelia į kitą lygį: vien skaičiavimo galios nebeužtenka, o laimi tie, kurie sugeba pasiūlyti standartais paremtą, lengvai diegiamą ir valdomą platformą. Galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai IREN sugebės integruoti „Mirantis“ sprendimus į savo komercinį pasiūlymą.

  • Web3 naujienos: ką decentralizuotas internetas keičia kripto rinkoje ir kas iš to laimi šiandien?

    Web3 naujienos: ką decentralizuotas internetas keičia kripto rinkoje ir kas iš to laimi šiandien?

    Web3 pastaraisiais metais tapo skėčio terminu, apimančiu decentralizuoto interneto idėjas: blokų grandines, kriptoturtą, išmaniąsias sutartis ir skaitmeninės nuosavybės modelius. Šalininkai teigia, kad tai leidžia vartotojams turėti daugiau kontrolės, o paslaugoms veikti be vieno centrinio tarpininko.

    Praktikoje Web3 dažniausiai remiasi viešomis blokų grandinėmis, kuriose operacijos patvirtinamos paskirstytai, o taisyklės įgyvendinamos kodu. Dėl to atsirado nauji sprendimai, pavyzdžiui, decentralizuotos finansų paslaugos ir skaitmeninių tapatybių projektai, tačiau kartu išaugo rizikos dėl sukčiavimo ir techninių spragų.

    Kur Web3 jau veikia

    Ryškiausi Web3 pavyzdžiai matomi kripto turto prekyboje ir decentralizuotose programose, kur vartotojai jungiasi su kriptografinėmis piniginėmis. Tokiose sistemose operacijų logika dažnai valdoma išmaniosiomis sutartimis, todėl paslaugos gali veikti 24 valandas per parą be įprastų bankinių procesų.

    Vis dėlto decentralizacija ne visada reiškia visišką autonomiją: daugelis projektų priklauso nuo kūrėjų komandų, prieigos raktų valdymo ar išorinių duomenų tiekėjų. Dėl šios priežasties rinkoje daug dėmesio skiriama audito praktikai, kodų peržiūroms ir aiškiai atsakomybei, kas prižiūri kritinius komponentus.

    Institucinė kripto rinka ir reguliavimas

    Didėjant instituciniam susidomėjimui, kripto prekybos infrastruktūra tampa panašesnė į tradicines finansų rinkas: daugiau dėmesio skiriama likvidumui, rizikos valdymui, atitikties procedūroms ir patikimam atsiskaitymui. Instituciniai dalyviai paprastai ieško aiškių taisyklių ir prognozuojamos aplinkos, todėl reguliavimas tampa vienu svarbiausių Web3 plėtros veiksnių.

    Europos Sąjungoje ryškiausias pokytis yra MiCA reguliavimas, kuris nustato bendras kripto turto leidimo ir paslaugų teikimo taisykles. Tai turėtų mažinti teisinį neapibrėžtumą, tačiau kartu kelia reikalavimus dėl licencijavimo, vartotojų informavimo, kapitalo ir vidaus kontrolės.

    Kas svarbu skaitytojui šiandien

    Jei Web3 žadėjo internetą be tarpininkų, realybėje svarbiausia tampa pusiausvyra tarp inovacijų ir saugumo. Vartotojams tai reiškia būtinybę suprasti, kur saugomi privatūs raktai, kokios yra sandorių atšaukimo galimybės ir kas nutinka praradus prieigą prie piniginės.

    Verslui ir investuotojams Web3 šiuo metu yra ir galimybių, ir reputacinių rizikų laukas: nuo naujų atsiskaitymo bei nuosavybės modelių iki griežtėjančios priežiūros ir incidentų, galinčių ištrinti pasitikėjimą per kelias valandas. Dėl to rinkoje vis dažniau vertinami ne pažadai, o konkretūs naudojimo atvejai, skaidrumas ir atitiktis.

    Artimiausiu metu Web3 kryptį lems trys dalykai: kaip greitai bręs reguliavimo praktika, ar pavyks sumažinti saugumo incidentų skaičių ir kiek realių, vartotojui paprastų produktų pasieks masinę auditoriją. Iki tol Web3 išliks sritis, kurioje būtina atskirti technologinį potencialą nuo triukšmo.

  • „Google Cloud“ ir Solana fondas pristatė Pay.sh: DI agentai už API mokės tik už realų naudojimą

    „Google Cloud“ ir Solana fondas pristatė Pay.sh: DI agentai už API mokės tik už realų naudojimą

    Naujas modelis DI agentams

    „Google Cloud“ ir Solana fondas pristatė „Pay.sh“ – mokėjimų sistemą, skirtą DI agentams, kurie naudoja programavimo sąsajas (API) ir nori atsiskaityti už paslaugas pagal faktinį vartojimą. Sprendimas paremtas atviru standartu, leidžiančiu agentams atrasti paslaugas, prie jų prisijungti ir užklausas apmokėti stabiliosiomis kriptovaliutomis Solana tinkle.

    Šis modelis taikosi į vadinamąją agentinę ekonomiką, kai užduotis internete vis dažniau atlieka automatizuotos sistemos, o ne žmogus. Iki šiol tokios sistemos dažnai stringa ties paskyrų kūrimu, API raktų administravimu, minimaliomis mėnesinėmis įmokomis ar prenumeratomis.

    Kaip veikia „Pay.sh“

    Pagal skelbiamą informaciją, „Pay.sh“ naudoja x402 protokolą kaip vartus mokėjimams ir autentifikavimui, taip pat suderinamas su panašiais mašininių mokėjimų sprendimais. Praktikoje tai reiškia, kad agentas gali pasiekti API paslaugas ir atsiskaityti už konkrečią užklausą, o ne pirkti planą visam mėnesiui.

    Vartotojai gali susieti Solana piniginę su DI platformomis ir papildyti balansą mokėjimo kortele arba stabiliosiomis kriptovaliutomis. Tuomet agentai gali naršyti API paslaugų pasiūlą ir naudotis ja be atskiros registracijos pas kiekvieną tiekėją.

    „Google Cloud“ vaidmuo ir rinkos kryptis

    Sprendime naudojamas API tarpininkas „Google Cloud“ infrastruktūroje, kuris stovi tarp DI agento ir galinių „Google Cloud“ paslaugų. Tarp jų minimos „BigQuery“ duomenų analizei, „Gemini“ didžiųjų kalbos modelių užklausoms ir „Cloud Run“ konteinerių programoms.

    Tarpininkas autentifikuoja ir pakoreguoja agento užklausą, ją nukreipia į atitinkamą paslaugą, o mokėjimus prideda per integruotą protokolą. Tokiu būdu agento piniginė tampa jo tapatybe, o paslaugų vartojimas gali vykti be nuolat besikeičiančių prisijungimo raktų ar prenumeratų.

    „Agento Solana piniginė veikia kaip jo tapatybė, nereikia kurti „Google“ paskyros ar valdyti nuolat besikeičiančių prieigos duomenų“, – teigiama pranešime.

    „Pay.sh“ planuoja jungti ne tik oficialias „Google Cloud“ API, bet ir platesnį bendruomenės paslaugų teikėjų ratą, įskaitant ryšių, e. prekybos, blokų grandinės infrastruktūros ir duomenų analitikos sprendimus. Tokia kryptis atspindi rinkos bandymą sukurti DI agentams „mokėjimų bėgius“, kai už smulkias operacijas galima atsiskaityti greitai ir pigiai, o tiekėjai gauna aiškų apmokėjimą už kiekvieną užklausą.

  • „MoneyGram“ ir „Kraken“ susitarimas: kriptovaliutą bus galima atsiimti grynaisiais 100 šalių

    „MoneyGram“ ir „Kraken“ susitarimas: kriptovaliutą bus galima atsiimti grynaisiais 100 šalių

    Tarptautinių perlaidų bendrovė „MoneyGram“ pranešė pradedanti teikti kriptovaliutų išgryninimo paslaugą „Kraken“ platformos naudotojams. Tai reiškia, kad skaitmeninį turtą bus galima konvertuoti į fiat valiutą ir atsiimti grynaisiais pinigais plačiame „MoneyGram“ tinklo taškų tinkle.

    Paslauga startuoja maždaug 100 šalių ir remiasi „MoneyGram“ grynųjų pinigų išmokėjimo infrastruktūra, o „Kraken“ užtikrina likvidumą ir atitikties reikalavimus. Pagal bendrovių pateikiamą informaciją, naudotojai galės gauti momentines arba beveik momentines išmokas tūkstančiuose aptarnavimo vietų.

    „Skaitmeninis turtas tampa prasmingas tik tada, kai jis gali veikti kartu su finansų sistemomis, kuriomis žmonės jau pasitiki“, – sakė „Kraken“ bendraįkūrėjas ir vienas vadovų Ardžunas Sethi.

    Praktinis šio sprendimo efektas – paprastesnis kelias nuo kriptovaliutos iki grynųjų pinigų, ypač regionuose, kur bankinių paslaugų prieinamumas ribotas, o grynieji vis dar dominuoja kasdienėse atsiskaitymų situacijose. Kita vertus, pačios bendrovės pažymi, kad paslaugai bus taikomi kintami mokesčiai, tad galutinė išgryninimo kaina priklausys nuo konkretaus taško ir šalies.

    „MoneyGram“ ir „Kraken“ teigia, kad partnerystė neturėtų apsiriboti vien grynųjų pinigų išmokėjimu. Tarp planuojamų krypčių įvardijami vietiniai bankiniai pervedimai ir tarpvalstybiniai pinigų srautai, kurie galėtų tapti alternatyva tradicinėms perlaidų schemoms.

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę rinkos tendenciją, kai kriptovaliutų sektorius vis aktyviau jungiasi su kasdieniais finansiniais kanalais: bankais, mokėjimų infrastruktūra ir grynųjų pinigų tinklais. Tokios integracijos paprastai vertinamos kaip bandymas padidinti skaitmeninio turto panaudojimą realiame gyvenime, kartu išlaikant griežtėjančius pinigų plovimo prevencijos ir klientų tapatybės nustatymo reikalavimus.

    „MoneyGram“ jau anksčiau stiprino ryšius su skaitmeninio turto ekosistema, o „Kraken“ pastaruoju metu taip pat plečia veiklą už biržos ribų, siekdama pasiūlyti daugiau finansinių paslaugų. Bendrovės tikisi, kad grynųjų pinigų išmokėjimo funkcija padės pritraukti naudotojus, kuriems svarbiausia yra greita ir suprantama prieiga prie lėšų, nepriklausomai nuo to, ar jie naudojasi banku.

  • „Ripple“ vadovas perspėja: artimiausios dvi savaitės gali nulemti JAV kriptoturto įstatymą

    „Ripple“ vadovas perspėja: artimiausios dvi savaitės gali nulemti JAV kriptoturto įstatymą

    „Ripple“ generalinis direktorius Bradas Garlinghouse’as teigia, kad artimiausios dvi savaitės gali tapti lemiamos platesniam JAV kriptoturto reguliavimui, nes Senato Bankininkystės komitetas ruošiasi svarbiam posėdžiui po mėnesių strigčių. Pasak jo, jei komitetas šį mėnesį nesiims svarstymo procedūros, tikimybė, kad įstatymas pasieks finišą, smarkiai sumažės.

    Kalbėdamas konferencijoje „Consensus“ Majamyje, Garlinghouse’as pabrėžė, kad įstatymų leidybos langas greitai užsidaro dėl politinio kalendoriaus. Artėjant lapkritį vyksiantiems JAV vidurio kadencijos rinkimams, Kongreso darbotvarkėje tradiciškai daugėja politinių klausimų, o sudėtingiems kompromisams lieka mažiau laiko.

    „Atvirai pasakius, jei tai neįvyks dabar, vėliau tikimybė smuks labai ryškiai, nes artėjant rinkimams tema taps per daug politiškai apkrauta“, – sakė Bradas Garlinghouse’as.

    JAV Kongrese svarstomas platesnis kriptoturto reguliavimo paketas siekia pirmą kartą aiškiau apibrėžti, kuri institucija už ką atsakinga federaliniu lygiu, ypač skirstant priežiūrą tarp Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) ir Prekių ateities sandorių prekybos komisijos (CFTC). Atstovų Rūmai anksčiau pritarė savo versijai, tačiau Senato kelyje procesą lėtino nesutarimai dėl stabilios vertės kriptovaliutų bei su jomis susijusių pajamingumo mechanizmų.

    Pastarosiomis dienomis senatoriai Angela Alsobrooks ir Thom Tillis paskelbė pasiekę kompromisą dėl stabilios vertės kriptovaliutų pajamingumo traktavimo, kuris, rinkos dalyvių vertinimu, galėtų atverti kelią komiteto balsavimui. Vis dėlto išlieka ir kiti ginčai, įskaitant interesų konfliktų rizikas kriptoturto sektoriuje ir politikų keliamus klausimus dėl neteisėtų finansų prevencijos.

    Jei Kongresas nespėtų priimti aiškaus reguliavimo, daugiau svorio ir toliau tektų reguliuotojų aiškinimams bei gairėms. Tačiau tokie dokumentai paprastai nėra tokie stabilūs kaip įstatymas, nes skirtingos administracijos gali keisti kryptį, o tai didina teisinę riziką rinkos dalyviams ir stabdo investicinius sprendimus.

    Garlinghouse’o poziciją formuoja ir ilgametė „Ripple“ teisinė kova su SEC. SEC dar 2020 metais padavė „Ripple“ į teismą, teigdama, kad bendrovė pritraukė apie 1,2 mlrd. eurų parduodama XRP kaip neįregistruotą vertybinį popierių; byla buvo pradėta per pirmąją Donaldo Trumpo administraciją ir tęsėsi vėliau.

    Niujorko teisėja vėliau nusprendė, kad dalis XRP pardavimų biržose, vadinamų programiniais, nepažeidė vertybinių popierių teisės, tačiau kai kurie tiesioginiai pardavimai instituciniams investuotojams buvo pripažinti vertybiniais popieriais. Teismas taip pat pažymėjo, kad pats XRP statusas priklauso nuo to, kaip jis platinamas, o tai, Garlinghouse’o teigimu, išryškina platesnę problemą: aiškumo trūkumą visam sektoriui.

    „Tai suteikė aiškumo XRP, bet kad pramonė realiai judėtų į priekį JAV, reikia tokio įstatymo, kuris aiškiai pasakytų, kaip vertinti ir kitą skaitmeninį turtą“, – sakė Bradas Garlinghouse’as.

    Kriptoturto bendrovės tikisi, kad aiškesnė jurisdikcijų riba tarp SEC ir CFTC sumažintų neapibrėžtumą, supaprastintų atitikties reikalavimus ir leistų atsakingiau plėtoti produktus JAV rinkoje. Tačiau kol politinės rizikos veiksniai išlieka, artimiausios savaitės gali tapti ne tik dar vienu procedūriniu etapu, bet ir sprendimu, ar Kongresas apskritai pajėgs susitarti dėl vieningo kriptoturto reguliavimo modelio.