CP v2

Blog

  • „MoonPay“ įsigijo „Solana“ vykdymo sluoksnio kūrėją „DFlow“: ką tai keičia „Coinbase“ ir „Phantom“

    „MoonPay“ įsigijo „Solana“ vykdymo sluoksnio kūrėją „DFlow“: ką tai keičia „Coinbase“ ir „Phantom“

    Kriptovaliutų pirkimo ir įvedimo į rinką paslaugas teikianti „MoonPay“ paskelbė įsigijusi „DFlow“ – „Solana“ tinkle veikiantį vykdymo sluoksnį, naudojamą prekybos infrastruktūrai optimizuoti. Sandoris rodo, kad „MoonPay“ vis labiau plečia veiklą iš įprasto kriptovaliutų įsigijimo įrankio į gilesnę prekybos infrastruktūrą.

    „DFlow“ technologija plačiai taikoma vykdant sandorius ir maršrutuojant pavedimus „Solana“ ekosistemoje, o tarp jos naudotojų minimos „Coinbase“ ir „Phantom“. Pasak „MoonPay“, „DFlow“ per laiką yra apdorojusi daugiau nei 50 000 000 000 eurų kumuliacinę prekybos apimtį, o per mėnesį apdoroja apie 10 000 000 transakcijų.

    Kas yra „DFlow“ ir kuo ji svarbi

    Vykdymo sluoksnio sprendimai kriptovaliutų rinkoje sprendžia vieną jautriausių problemų: kaip užtikrinti stabilų, greitą ir prognozuojamą sandorių įvykdymą, kai likvidumas ir pavedimai išsiskaidę per skirtingas vietas tinkle. Būtent dėl to tokio tipo infrastruktūra daro tiesioginę įtaką vartotojo patirčiai, ypač aktyvios prekybos metu.

    „MoonPay“ teigimu, „DFlow“ padeda siekti didesnio patikimumo ir mastelio, o tai aktualu tiek didelės apimties prekybai, tiek naujos kartos programoms, kuriose naudojami automatizuoti sprendimai. Pastaraisiais metais rinkoje ryškėja tendencija, kad kripto paslaugų tiekėjai investuoja ne tik į vartotojui matomą aplikaciją, bet ir į infrastruktūrą, kuri užtikrina greitį bei mažesnę trintį.

    Ką tai reiškia „MoonPay“ strategijai

    Iki šiol „MoonPay“ daugeliui buvo žinoma kaip patogus būdas įsigyti kriptovaliutų banko kortele ar kitais mokėjimo metodais. Įsigijusi „DFlow“, bendrovė siunčia signalą, kad siekia tapti ne vien įėjimo vartais į kripto rinką, bet ir infrastruktūros žaidėja, galinčia aptarnauti platesnį spektrą – nuo prekybos platformų iki sudėtingesnių finansinių programų.

    Žiniasklaidoje skelbta, kad sandorio vertė galėjo siekti apie 88 000 000 eurų ir atsiskaityta bendrovės akcijomis, tačiau „MoonPay“ šios informacijos viešai nepatvirtino. Tokia praktika rinkoje nėra neįprasta, ypač kai bendrovės renkasi neatskleisti detalių, kol nebaigti visi formalūs procesai.

    Ryšys su prognozių rinkomis ir DI banga

    „MoonPay“ taip pat nurodė, kad „DFlow“ turi veiklos pėdsaką prognozių rinkų segmente, kuris pastaruoju metu sparčiai auga dėl vartotojų susidomėjimo naujais finansiniais produktais ir galimybe prekiauti „įvykiais“. Tokiose rinkose ypač svarbus sklandus ir patikimas pavedimų įvykdymas, nes kainos gali kisti greitai, o likvidumas būti nepastovus.

    Platesniame kontekste sandoris sutampa su kryptimi, kai kripto sektorius ieško būdų sujungti infrastruktūrą, automatizaciją ir naujas programų kategorijas, įskaitant DI paremtus sprendimus. Nors dauguma DI panaudojimo atvejų finansuose dar tik bręsta, būtent vykdymo ir patikimumo sluoksnis dažnai tampa esmine sąlyga, kad tokios programos veiktų be trikdžių.

    „Įtraukdami „DFlow“ vykdymo sluoksnį į „MoonPay“, pridedame greitį, patikimumą ir mastelį, reikalingą tiek didelės apimties prekybai, tiek naujos kartos agentų valdomoms finansinėms programoms“, – sakė „MoonPay“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Ivanas Soto-Wrightas.

    „„DFlow“ buvo kuriama tam, kad išspręstų vieną sunkiausių kripto problemų – patikimą vykdymą išskaidytoje grandinėje aplinkoje. Prisijungimas prie „MoonPay“ leis šią infrastruktūrą išplėsti globaliai“, – sakė „DFlow“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Niteshas Nathas.

  • „State Street“ ir „Galaxy“ pristatė fondą „Solana“ tinkle: kaip stabilios monetos bus „šluojamos“ į grąžą

    „State Street“ ir „Galaxy“ pristatė fondą „Solana“ tinkle: kaip stabilios monetos bus „šluojamos“ į grąžą

    „State Street Investment Management“ ir „Galaxy“ paskelbė pradedančios veikti naujos kartos investicinį produktą „State Street Galaxy Onchain Liquidity Sweep Fund“ (SWEEP). Tai tokenizuotas fondas, skirtas kvalifikuotiems investuotojams ir orientuotas į nuolatinį, 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę veikiantį pinigų valdymą blokų grandinėje.

    Fondas startuoja „Solana“ tinkle, o vėliau numatyta plėtra į „Stellar“ ir „Ethereum“. Sprendimo esmė paprasta: stabilios monetos gali būti automatiškai perkeliamos iš neveiksmingos laikymo formos į grąžą generuojantį instrumentą, išlaikant galimybę greitai įeiti ir išeiti.

    Kaip veiks SWEEP

    SWEEP naudoja „Galaxy“ tokenizavimo infrastruktūrą, o skaitmeninio turto saugotoju pasirinkta „Anchorage Digital“. Blokų grandinės duomenų ir sąveikos sluoksnį užtikrina „Chainlink“, kuris padeda pateikti onchain grynąją turto vertę ir palaikyti tarpgrandininį pranešimų perdavimą.

    Skelbiama, kad į fondą bus galima įnešti ir iš jo atsiimti lėšas naudojant „PayPal“ stabilųjį žetoną „PayPal USD“. Toks modelis taikomas siekiant, kad kriptoturto infrastruktūra būtų panaudojama per instituciniams investuotojams pažįstamą fondo formą.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Tokenizuoti pinigų rinkos ir iždo tipo produktai pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai augančių sričių, nes leidžia sujungti tradicinių finansų procesus su blokų grandinės atsiskaitymo greičiu. SWEEP šiame kontekste primena kitus rinkoje jau veikiančius modelius, kai investuotojai siekia grąžos, paremtos konservatyvesnėmis priemonėmis, tačiau su skaitmeninio turto „bėgiais“.

    „State Street“ atskirai yra signalizavusi, kad sieks kurti tokenizuotas tradicinių fondų ir grynųjų pinigų produktų versijas, įskaitant pinigų rinkos fondus ir kitus instrumentus. Tai dera su platesne bankų ir turto valdytojų kryptimi ieškoti būdų, kaip pasiūlyti institucinį saugumą bei atitiktį, bet kartu naudotis onchain automatizavimu.

    „Šis fondas leidžia mums patikimai perkelti tradicinių finansų sprendimus į blokų grandinę, išlaikant dėmesį inovacijoms, rizikos valdymui ir klientų rezultatams“, – sakė „State Street Investment Management“ vadovė Yie-Hsin Hung.

    Platesnis fonas: partnerystės ir rezultatai

    Prieš tai buvo skelbta, kad „Ondo Finance“ turėjo remti fondo startą, o kaip atskaitos taškas minėta ir reikšminga pradinė investicija, siejusiama su maždaug 185 000 000 eurų suma. Vis dėlto naujausiame pranešime „Ondo Finance“ pavadinimas neminimas, todėl rinkoje lieka klausimų dėl galutinės struktūros ir dalyvių.

    Tuo pat metu „Galaxy“ pastaruoju metu skelbė patyrusi apie 191 000 000 eurų grynąjį nuostolį 2026 metų pirmąjį ketvirtį, kurį lėmė kriptoturto kainų smukimas. Bendrovė taip pat tęsia verslo transformaciją, įskaitant didelius duomenų centrų projektus ir teisinės registracijos pokyčius, kurie turėtų supaprastinti jos veiklą JAV rinkoje.

  • „SoFi“ plečia „SoFiUSD“ į „Solana“: bankas renkasi greitesnius ir pigesnius mokėjimus

    „SoFi“ plečia „SoFiUSD“ į „Solana“: bankas renkasi greitesnius ir pigesnius mokėjimus

    Stabilioji moneta keliasi į „Solana“

    Finansinių technologijų bendrovė „SoFi“ pranešė, kad pradės leisti savo stabiliosios vertės kriptovaliutą „SoFiUSD“ „Solana“ tinkle. Bendrovė kaip pagrindines priežastis įvardija mažesnius sandorių kaštus, greitesnį atsiskaitymą ir didesnį pralaidumą, kuris aktualus mokėjimams.

    „SoFiUSD“ yra visiškai rezervuota JAV dolerio stabilioji moneta, leidžiama per „SoFi Bank“. Tokia struktūra paprastai reiškia, kad emitentas teigia laikantis rezervus, skirtus padengti visą apyvartoje esančių žetonų kiekį.

    Kodėl pasirinkta „Solana“?

    „SoFi“ atstovai akcentuoja, kad mokėjimų scenarijuose svarbiausi yra keli veiksniai: kaina, atsiskaitymo greitis ir tinklo pralaidumas. Dėl šių savybių „Solana“ dažnai pasirenkama projektų, kurie siekia aptarnauti didelį operacijų srautą.

    „Manome, kad tai tinkama grandinė mokėjimams dėl kainos, atsiskaitymo greičio ir, galiausiai, pralaidumo“, – sakė „SoFi“ didžiojo verslo bankininkystės vadovas Benas Reynoldsas.

    Nuo „Ethereum“ iki platesnės infrastruktūros

    „SoFi“ stabilioji moneta buvo pristatyta 2025 metų pabaigoje, o iš pradžių ji veikė „Ethereum“ tinkle, numatant plėtrą į kitus tinklus. Perėjimas prie kelių tinklų strategijos leidžia emitentams pasiekti skirtingas ekosistemas ir derinti saugumo, likvidumo bei kaštų kompromisus.

    Bendrovė taip pat siekia pozicionuoti „SoFi Bank“ kaip stabiliosios monetos infrastruktūros teikėją bankams, finansinių technologijų įmonėms ir platformoms. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai stabiliosios monetos vis dažniau vertinamos kaip techninis atsiskaitymo sluoksnis, o ne tik kriptovaliutų prekybos priemonė.

    Dar vienas žingsnis šia kryptimi buvo bendradarbiavimo su „Mastercard“ plėtra, kai „SoFiUSD“ įvardyta kaip potenciali atsiskaitymo valiuta platesniame mokėjimų tinkle. Praktikoje tai gali reikšti dėmesį tarpbankiniams ar tarptautiniams atsiskaitymams, kuriuose svarbūs laikas, kaštai ir galimybė automatizuoti procesus.

  • Po 5 200 metų rasta užuomina apie rašto pradžią: archeologų atradimas Irane kelia klausimų

    Po 5 200 metų rasta užuomina apie rašto pradžią: archeologų atradimas Irane kelia klausimų

    XIX amžiaus pabaigoje dabartinio Irano teritorijoje, senovės miesto Sūzų (Susa) griuvėsiuose, archeologai aptiko molines lenteles, kurioms gali būti apie 5 200 metų. Ilgą laiką jos buvo laikomos keistenybe, tačiau dabar vis dažniau vertinamos kaip galimas trūkstamas rašto atsiradimo istorijos elementas.

    Šios lentelės siejamos su vadinamuoju protoelamų raštu, atsiradusiu dar iki gerai istorikams žinomos Elamo civilizacijos suklestėjimo. Tyrėjai pabrėžia, kad ženklai gerokai skiriasi nuo ankstyvųjų Mesopotamijos dantiraščio ar Egipto rašto tradicijų.

    Kas daro šias lenteles išskirtines?

    Vienas ryškiausių skirtumų yra ženklų pobūdis: vietoje aiškių piešinių ar jų supaprastintų atitikmenų čia vyrauja abstraktesnės formos. Taip pat tekstas dažnai dėstomas eilutėmis iš dešinės į kairę, kas, mokslininkų teigimu, vizualiai primena vėlesnes, labiau nusistovėjusias rašto sistemas.

    Daugelį dešimtmečių vyravo nuomonė, kad seniausieji raštai buvo skirti apskaitai: prekių kiekiams, mokesčiams, gyvulių bandoms fiksuoti. Tačiau dalis naujesnių analizių leidžia įtarti, kad protoelamų lentelėse pasitaiko pernelyg ilgų ir sudėtingų ženklų sekų, kurios gali reikšti ne vien skaičius ar objektus, bet ir kalbos garsus ar skiemenis.

    Jeigu ši hipotezė pasitvirtintų, tai reikštų, kad būtent Irano regione galėjo būti anksti žengtas žingsnis nuo paprastos apskaitos link pilnaverčio kalbos užrašymo. Tokia išvada pakeistų įprastą pasakojimą apie tai, kaip ir kur raštas tapo priemone perteikti ne tik skaičius, bet ir mintį.

    Skaitmeninimas atvėrė naujas galimybes

    Didžiausia problema išlieka ta pati: daugumos ženklų reikšmės iki šiol neįminta, nors skaitinė sistema tyrėjams jau geriau suprantama. Situacija pradėjo keistis, kai XXI amžiaus pradžioje imtasi skaitmeninti apie 1 700 žinomų lentelių ir sudaryti jų vaizdų bei ženklų katalogus.

    Skaitmeniniai rinkiniai leido taikyti kompiuterinę analizę ir ieškoti pasikartojimų, dėsningumų bei ryšių tarp ženklų grupių. Tyrėjai nurodo, kad kai kurie simboliai sudaro prasmines grupes, pavyzdžiui, siejamas su žemdirbyste, net jei konkrečiose lentelėse jie ne visada rašomi greta.

    Be to, fiksuojami atvejai, kai ženklai jungiami, įrašomi vienas į kitą ar komponuojami sudėtingesnėmis struktūromis. Tokie bruožai kai kuriems mokslininkams leidžia svarstyti apie ankstyvos, dar primityvios gramatikos užuomazgas, nors vieningos išvados kol kas nėra.

    Didžioji mįslė: kodėl raštas dingo?

    Ne mažiau intriguojantis klausimas susijęs su šios rašto tradicijos likimu. Istoriniuose sluoksniuose matomas laikotarpis, kai maždaug kelis šimtmečius rašto pėdsakų beveik neaptinkama, todėl kyla diskusija, ar tradicija natūraliai transformavosi, ar buvo nutraukta.

    Viena teorija teigia, kad protoelamų raštas ilgainiui galėjo virsti vėlesniu lineariuoju elamų raštu, kuris, manoma, buvo naudojamas prieš maždaug 4 100 metų. Pastaraisiais metais dalis lineariojo elamų rašto įrašų buvo interpretuojama remiantis palyginamaisiais užrašais ant metalinių dirbinių, o tai suteikė naujų atramos taškų platesnei rekonstrukcijai.

    Kita hipotezė yra radikalesnė: raštas galėjo būti sąmoningai apleistas. Kai kurie tyrėjai svarsto, kad ankstyviausios rašto formos galėjo veikti kaip valdžios kontrolės įrankis, skirtas ekonomikai ir gyventojams administruoti, todėl daliai bendruomenių jis galėjo būti ne priemonė pažangai, o spaudimo simbolis.

    Kol kas protoelamų lentelės išlieka viena įdomiausių senovės rašto paslapčių, kurioje susitinka archeologija, kalbotyra ir skaitmeninės analizės metodai. Kuo daugiau medžiagos skaitmeninama ir lyginama, tuo labiau aiškėja, kad rašto istorija gali būti sudėtingesnė, nei ilgą laiką buvo manoma.

  • Lenkijoje elektra trumpam kainavo žemiau nulio: gamintojai mokėjo, kad jų energiją nupirktų

    Lenkijoje elektra trumpam kainavo žemiau nulio: gamintojai mokėjo, kad jų energiją nupirktų

    Lenkijos elektros rinkoje per gegužės pradžios šventinį savaitgalį fiksuotas retas reiškinys – neigiamos didmeninės kainos. Tai reiškia, kad kai kuriomis valandomis gamintojai turėjo primokėti, kad jų pagaminta elektra būtų paimta iš tinklo.

    Situaciją iš esmės lėmė labai didelė saulės elektrinių gamyba ir palankios sąlygos vėjo energetikai, kai bendras vartojimas buvo mažesnis nei įprastai. Tokiomis dienomis rinka susiduria su pertekliumi, o kainą žemyn spaudžia tai, kad dalį gamybos sudėtinga greitai sustabdyti.

    Kodėl kainos tampa neigiamos?

    Neigiamos kainos dažniausiai atsiranda tada, kai pasiūla viršija paklausą, o elektros sistemoje trūksta lankstumo. Lankstumą užtikrina energijos kaupimas, greitai reguliuojamos elektrinės, paklausos valdymas ir tarpvalstybinė prekyba, tačiau visos šios priemonės turi ribas.

    Per aptariamą laikotarpį atsinaujinantys šaltiniai kai kuriomis valandomis dengė didžiąją dalį šalies poreikio. Skelbta, kad vienu metu vėjas ir saulė patenkino iki 78 proc. vidaus paklausos, o dalis perteklinės energijos buvo eksportuojama.

    Operatorius taip pat nurodė riboti kai kurių saulės elektrinių darbą, kad sistema išliktų stabili. Tokie nurodymai vadinami ne rinkos pagrindu atliekamu perskirstymu, kai gamyba mažinama ne dėl kainos, o dėl tinklo saugumo ir balanso.

    Rekordinė neigiama kaina ir ką ji reiškia

    Vieną iš dienų fiksuota rekordinė neigiama kaina – minus 1 457 zlotai už megavatvalandę, tai yra maždaug minus 340 eurų už megavatvalandę. Praktikoje tai signalas, kad rinkai tuo metu labiau reikia vartojimo ar kaupimo, o ne papildomos gamybos.

    Vartotojams tai nebūtinai reiškia akimirksniu mažesnes sąskaitas, nes dauguma buitinių tarifų yra fiksuoti arba perskaičiuojami su vėlavimu. Tačiau pramonės įmonėms ar tiekėjams, turintiems kainas, susietas su birža, tokie epizodai gali mažinti pirkimo savikainą tam tikromis valandomis.

    Neigiamos kainos taip pat rodo, kad sparčiai augant saulės ir vėjo generacijai, vis svarbesnės tampa investicijos į tinklus, energijos kaupimą ir lankstesnį vartojimą. Kuo daugiau sistemoje bus baterijų, siurblinių, išmanių tarifų ir paklausos valdymo, tuo rečiau perteklius vers kainas kristi žemiau nulio.

    Kompensacijos už priverstinį ribojimą

    Jei operatorius įpareigoja atsinaujinančių išteklių elektrinę mažinti gamybą, tokie gamintojai gali kreiptis dėl kompensacijos. Skelbta, kad kompensacijų apimtys augo: 2023 metais išmokėta apie 4,5 mln. eurų, 2024 metais – apie 600 tūkst. eurų, o 2025 metais – apie 5,9 mln. eurų.

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorius yra Polskie Sieci Elektroenergetyczne, valdantis aukštos įtampos perdavimo tinklą. Įmonė pabrėžia, kad sistema viso epizodo metu veikė stabiliai, tačiau didelė saulės generacija vidurdienį parodė, kaip greitai keičiasi elektros sistemos poreikiai didėjant atsinaujinančios energijos daliai.

  • Iš Kinijos nutekėjęs vaizdas atskleidė HQ-29: milžinas, galintis numušti ir palydovus

    Iš Kinijos nutekėjęs vaizdas atskleidė HQ-29: milžinas, galintis numušti ir palydovus

    Naujame socialiniuose tinkluose išplitusiame įraše matomas geležinkeliu gabenamas vienos baterijos naujausios Kinijos priešraketinės gynybos sistemos HQ-29 komplektas. Vaizdai paskatino diskusijas ne tik apie šio ginklo mastą, bet ir apie realias jo kovines galimybes.

    Įraše įžiūrimos mažiausiai aštuonios paleidimo įrenginių platformos, o kartu vežama ir daugiau perėmimo raketų konteinerių. Tiksli vieta neatskleidžiama, o tai atspindi ribotą viešai prieinamą informaciją apie programą ir jos dislokavimą.

    Dalis analitikų atkreipė dėmesį, kad filmuotame transporte matomų paleidėjų maskuotė ir ženklinimas skiriasi nuo to, kas buvo demonstruota viešose karinėse demonstracijose. Tai pakurstė spėliones, jog Kinija jau gali turėti daugiau nei vieną operacinę HQ-29 bateriją, nors neatmetama ir paprastesnė versija, kad technika po demonstravimo buvo perdažyta.

    Kas žinoma apie HQ-29

    HQ-29 viešai pristatytas tik 2025 metais, tačiau vertinimuose teigiama, kad į tarnybą jis galėjo būti priimtas anksčiau tais pačiais metais. Skirtingi šaltiniai sistemos ištakas sieja su ilgalaikėmis Kinijos pastangomis nuo 2000-ųjų kurti daugiasluoksnę priešraketinę gynybą, apimančią ir atmosferos ribas viršijančius perėmimus.

    Didžiausią dėmesį kelia skelbiami ar spėjami parametrai: užsienio vertinimuose minimi labai aukšti perėmimo aukščiai ir dideli nuotoliai, tačiau skaičiai smarkiai svyruoja. Atsargesnėse analizėse kalbama apie kelis veikimo scenarijus, priklausomai nuo taikinio tipo ir skrydžio fazės, todėl dalis anksti paskelbtų rodiklių gali būti labiau teoriniai nei patvirtinti praktikoje.

    Grėsmės: nuo balistikos iki orbitos

    Vertinimuose HQ-29 priskiriamas prie sistemų, kurios galėtų būti skirtos kovai su balistinėmis raketomis, įskaitant sudėtingesnius taikinius, taip pat su hipergarsinėmis kovinėmis galvutėmis. Plačiai aptariama ir galimybė atakuoti žemoje Žemės orbitoje esančius objektus, tačiau tokie teiginiai be oficialių patvirtinimų išlieka hipotetiniai.

    Jeigu bent dalis šių gebėjimų pasitvirtintų, HQ-29 reikštų reikšmingą Kinijos šuolį kosmoso ir priešraketinės gynybos sankirtoje. Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo ginklai keičia atgrasymo logiką: didėja spaudimas palydovinei žvalgybai ir ryšiams, o kartu auga rizika, jog konfliktai būtų perkeliami į kosmoso infrastruktūros pažeidžiamumo zoną.

    Kodėl nutekėję vaizdai svarbūs

    Tokie įrašai dažnai tampa netiesioginiu signalu apie gamybos apimtis ir dislokavimo tempą, ypač kai oficiali informacija skurdi. Net ir neatskleidžiant vietos, geležinkelio transportas leidžia spręsti apie logistiką, komplektacijos struktūrą bei tai, kad sistema jau juda tarp bazių arba į pratybų rajonus.

    Kartais nutekėjimai sąmoningai toleruojami kaip strateginės komunikacijos dalis, siekiant išsiųsti atgrasymo žinutę. Vis dėlto be papildomų patvirtinimų vaizdo įrašas pats savaime neįrodo konkrečių charakteristikų, todėl galutines išvadas apie HQ-29 pajėgumus bus galima daryti tik atsiradus daugiau patikimų duomenų.

  • Į Gdanską atplaukė vienas moderniausių pasaulio kabelių tiesėjų „Leonardo da Vinci“

    Į Gdanską atplaukė vienas moderniausių pasaulio kabelių tiesėjų „Leonardo da Vinci“

    Į Gdanską neseniai atplaukė „Leonardo da Vinci“ – specializuotas kabelių klojimo laivas, laikomas vienu moderniausių tokio tipo pasaulyje. Laivas į uostą užsuko dėl planuojamo remonto ir techninės priežiūros darbų, kurie bus vykdomi vietos remonto infrastruktūroje.

    Šis laivas skirtas aukštos įtampos elektros ir ryšių kabeliams tiesti jūros dugnu, o jo pajėgumai ypač svarbūs sparčiai augant jūrinės energetikos projektams Europoje. Tokios specializuotos flotilės poreikis didėja, nes plečiasi jūriniai vėjo parkai, tarpsisteminės jungtys ir jūriniai energijos koridoriai.

    „Leonardo da Vinci“ pastatytas „Prysmian Group“ užsakymu, o projekto įgyvendinime dalyvavo laivų statybos grupė „Vard“, priklausanti „Fincantieri“. Laivo statyba vyko etapais nuo 2019 metų keliose Šiaurės Europos gamyklose, o eksploatacijai jis perduotas 2021 metais.

    „Prysmian Group“ laivą yra pristatę kaip itin efektyvų kabelių klojimo sprendimą rinkoje, pritaikytą didelio sudėtingumo darbams jūroje. Skelbiama, kad „Leonardo da Vinci“ statyba kainavo apie 170 mln. eurų, o didelę vertės dalį sudaro kabelių valdymo, kėlimo ir precizinio klojimo įranga.

    Laivo technologijos buvo pasitelktos keliuose reikšminguose energetikos infrastruktūros projektuose Šiaurės ir Viduržemio jūrose. Tarp jų minimi tokie darbai kaip „Tyrrhenian Link“, kuriuo kuriamas maždaug 1 GW galios elektros perdavimo koridorius, ir „NeuConnect“ jungtis, numatyta kaip 1,4 GW galios elektros perdavimo kelias tarp Didžiosios Britanijos ir Vokietijos.

    Į Gdanską laivas įplaukė gegužės 2 dieną, o suplanuoti remonto darbai turėtų užtikrinti patikimą jo eksploataciją artėjančiam projektų sezonui. Uoste numatoma atlikti techninės būklės įvertinimą ir periodinius darbus, būdingus intensyviai offshore sektoriuje dirbantiems laivams.

    Gdansko remonto pajėgumai jau anksčiau buvo pasitelkti ir kitoms „Prysmian Group“ flotilės priemonėms, tarp jų – instaliacinei baržai „Ulisse“. Tokie užsakymai rodo, kad Baltijos regiono laivų remonto centrai tampa vis svarbesni aptarnaujant europinius energetikos infrastruktūros projektus.

    Nors „Leonardo da Vinci“ išlieka tarp technologinių lyderių, konkurencija kabelių klojimo laivų segmente didėja. Skelbiama, kad pagal keliamąją talpą ir dalį parametrų jį turėtų pranokti naujos kartos laivas „Fleeming Jenkin“, kurį Belgijos bendrovė „Jan De Nul“ planuoja perimti 2026 metų antroje pusėje.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie laivai tampa strategine grandimi Europos energetikos transformacijoje: kuo greičiau nutiesiamos jungtys ir prijungiami jūriniai parkai, tuo lengviau stabilizuoti elektros tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Dėl to didžiausios rangovų grupės investuoja ne tik į kabelių gamybą, bet ir į laivyną bei uostų aptarnavimo grandinę.

  • Smūgis prie Kerčės tilto: Ukrainos jūrinis dronas sunaikino FSB „Sobol“, žuvo 8 jūreiviai

    Smūgis prie Kerčės tilto: Ukrainos jūrinis dronas sunaikino FSB „Sobol“, žuvo 8 jūreiviai

    Naktį iš balandžio 29 dienos į balandžio 30 dieną Ukrainos pajėgos surengė ataką prieš Rusijos patrulinius laivus netoli Kerčės tilto. Skelbiama, kad smūgis buvo itin taiklus: sunaikintas greitaeigis patrulinis kateris „Sobol“, priklausęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pasienio apsaugai.

    Rusijos socialiniuose tinkluose ir „Telegram“ kanaluose pasirodę įrašai leidžia manyti, kad žuvo visa aštuonių žmonių įgula. Viešai dalijamasi nuotraukomis, kuriose matomi žuvusiųjų vardai ir pavardės, tačiau nepriklausomo patvirtinimo iš oficialių institucijų nėra.

    Kas atakuota ir kodėl tai svarbu?

    Operacijos taikinys buvo laivai, patruliavę ir saugoję akvatoriją aplink Kerčės tiltą, jungiantį okupuotą Krymą su Rusijos teritorija. Šis tiltas laikomas vienu svarbiausių Rusijos logistikos objektų, per kurį gabenami kroviniai ir technika Krymo kryptimi.

    Ukraina pastaraisiais metais nuosekliai plečia smūgių jūroje galimybes, vis dažniau pasitelkdama jūrinius bepiločius. Tokios priemonės leidžia smogti net ir tuomet, kai tiesioginis Ukrainos laivyno priėjimas prie saugomų zonų yra ribotas.

    Kuo ypatingas „Sobol“?

    „Sobol“ (Projekt 12200) yra apie 30 metrų ilgio lengvas greitaeigis kateris, skirtas pakrančių veiksmams ir patruliavimui. Skelbiama, kad tokio tipo laivai gali pasiekti iki maždaug 50 mazgų greitį, todėl tinkami greitam perėmimui ir reagavimui.

    Įprastai jie ginkluojami stambaus kalibro kulkosvaidžiais, granatsvaidžiais ir gali turėti nešiojamų priešlėktuvinių sistemų. Rusijos struktūros Juodosios ir Azovo jūrų akvatorijose, remiantis viešai skelbtais duomenimis, yra turėjusios apie 11 tokių vienetų.

    Pranešama ir apie antrą prarastą laivą

    Ukrainos karinis jūrų laivynas yra nurodęs, kad tos pačios operacijos metu pataikyta ir į dar vieną rusų laivą. Minimas „Graczonok“ (Projekt 21980), kuris paprastai naudojamas kovai su povandenine diversija ir svarbių objektų akvatorijų apsaugai.

    Jei ši informacija pasitvirtintų, tai būtų dar vienas signalas, kad net stipriai saugomose zonose Rusijos patruliniai vienetai išlieka pažeidžiami. Tuo pat metu tokie pranešimai informaciniame kare dažnai išnaudojami abiejų pusių, todėl galutiniai vertinimai priklauso nuo papildomų patikrinimų.

    „Kerčės tilto apsaugos rajonas tampa nuolatine Ukrainos spaudimo kryptimi, o jūriniai dronai keičia kovos jūroje taisykles“, – sakė karo analizę viešai pateikiantis apžvalgininkas, komentuodamas pastarųjų mėnesių tendencijas.

  • 57 proc. lenkų turi antsvorio: ar DI dietos programėlėse iš tiesų padeda numesti svorio?

    57 proc. lenkų turi antsvorio: ar DI dietos programėlėse iš tiesų padeda numesti svorio?

    Lenkijoje antsvorio ar nutukimo problema paliečia apie 57 proc. gyventojų, o tai dar kartą primena, kad gyvenimo būdo ligos regione tampa norma, o ne išimtimi. Kartu auga ir bandymai ieškoti paprastesnių sprendimų, tarp jų ir mitybos programėlės su DI.

    Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių nebenori ranka pildyti mitybos dienoraščių ar kruopščiai skaičiuoti kalorijų, todėl renkasi automatizuotas funkcijas. Rinka reaguoja greitai: populiarėja maisto atpažinimas iš nuotraukų, o vis dažniau siūloma ir maisto įvedimas balsu.

    Vienas tokių įrankių yra „Fitatu“, kurio DI funkcijos leidžia nufotografuoti patiekalą ir per keliasdešimt sekundžių gauti siūlomą produkto ar patiekalo įrašą su apytikslėmis maistinėmis vertėmis. Praktikoje tai taupo laiką, nes nereikia ilgai naršyti produktų bazėje ir lyginti panašių rezultatų.

    Vis dėlto automatika nėra stebuklas: DI gali suklysti dėl porcijos dydžio, ingredientų ar pateikimo būdo. Net nedidelės detalės, pavyzdžiui, skirtingo riebumo pienas kavoje ar kepant naudotas aliejaus kiekis, gali reikšmingai pakeisti galutinį kalorijų skaičių, todėl vartotojui tenka koreguoti pasiūlymus.

    Testuojant atpažinimą iš nuotraukų geriausiai veikia aiškiai matomi, įprasti patiekalai, ypač kai lėkštėje lengva atskirti komponentus. Sudėtingesni, mažiau įprasti patiekalai ar panašios spalvos produktai DI vis dar kelia problemų, todėl kartais pasiūlymai prasilenkia su realybe.

    Maistas balsu: patogu, bet ne visada tikslu

    Naujesnė kryptis yra patiekalų registravimas balsu, kai žmogus pasako, ką valgė, o sistema parenka atitikmenį duomenų bazėje. Tai patogu keliaujant ar kai nėra galimybės fotografuoti, tačiau tikslumas priklauso nuo to, kaip gerai sistema supranta kontekstą ir produktų skirtumus.

    Dažna problema išryškėja su gėrimais ir prekinių variantų gausa: sistema gali parinkti ne namuose ruoštą, o parduotuvinį produktą, kurio kaloringumas gerokai didesnis. Tokiais atvejais vien tik papildomi paaiškinimai balsu ne visada padeda, todėl vėl tenka taisyti rankiniu būdu.

    Kaina ir pasirinkimas: kas iš tiesų reikalinga?

    Programėlės dažnai turi nemokamą versiją, tačiau DI funkcijos paprastai įtraukiamos į mokamus planus. Pagal pateiktą pavyzdį, „Fitatu“ mėnesinis planas kainuoja apie 9 eurus, o metinis apie 108 eurus, tuo metu planas su DI siekia apie 11 eurų per mėnesį arba apie 135 eurus per metus.

    Tokia kaina nemažai daliai vartotojų gali pasirodyti didelė, ypač jei DI tenka nuolat tikslinti. Kita vertus, žmonėms, kurie mitybą seka reguliariai, laiko sutaupymas ir paprastesnis įvedimas gali padėti išlaikyti nuoseklumą, o būtent jis dažnai lemia rezultatą.

    Ką verta žinoti prieš pasitikint DI?

    DI mitybos programėlėse labiausiai pasiteisina kaip pagalbininkas, o ne kaip galutinis arbitras. Geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai vartotojas tikrina porcijas, koreguoja ingredientus ir remiasi ne vien skaičiais, bet ir bendrais mitybos principais.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad antsvorio ir nutukimo priežastys yra kompleksinės, o vien kalorijų skaičiavimas ne visada išsprendžia problemą. Vis dėlto patogūs įrankiai gali būti reali atrama keičiant įpročius, jei jie naudojami kritiškai ir nuosekliai.

  • Indijoje išbandytas „Hoverit“ kovinis dronas: Divyastra Mk-2 kyla iš automobilio ir skrenda 2 000 km

    Indijoje išbandytas „Hoverit“ kovinis dronas: Divyastra Mk-2 kyla iš automobilio ir skrenda 2 000 km

    Indijos dronų gamintojas „Hoverit“ pranešė užbaigęs svarbų naujo kovinio bepiločio Divyastra Mk-2 bandymų etapą. Pasak bendrovės, aparatas sėkmingai išbandė startą nuo civilinio automobilio, o tai reikšmingai priartina sistemą prie praktinio panaudojimo.

    Tokio tipo sprendimas reiškia, kad dronui nereikia aerodromo ar stacionarios paleidimo infrastruktūros. Pakanka specialiai pritaikyto automobilio ir tinkamos atviros vietos, todėl paleidimo vietą galima greitai keisti, o parengimas tampa sunkiau prognozuojamas.

    Kas yra Divyastra Mk-2

    Divyastra Mk-2 priskiriamas ilgo nuotolio klajojančiajai amunicijai, kuri iš esmės sujungia drono ir valdomo smogiamojo ginklo savybes. Šios klasės platformos pastaraisiais metais plačiai aptariamos dėl jų naudojimo šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose.

    Gamintojo pateikiami duomenys rodo, kad dronas gali gabenti 50–100 kilogramų kovinę galvutę. Nurodomas veikimo nuotolis siekia nuo 1 500 iki 2 000 kilometrų, todėl toks aparatas būtų pritaikomas smūgiams dideliais atstumais.

    Greitis ir paleidimo mobilumas

    „Hoverit“ teigia, kad Divyastra Mk-2 kreiserinis greitis yra apie 180 kilometrų per valandą. Atakos fazėje dronas, pasak gamintojo, gali įsibėgėti iki maždaug 400 kilometrų per valandą, taip trumpindamas laiką, per kurį į taikinį gali sureaguoti oro gynyba.

    Galimybė startuoti nuo transporto priemonės laikoma vienu svarbiausių konstrukcinių laimėjimų. Mobilus paleidimas mažina priklausomybę nuo konkrečių bazių ir didina išgyvenamumą, nes priešui sudėtingiau iš anksto aptikti ir sunaikinti sistemą dar prieš pakilimą.

    Atsparumas trukdymui ir koordinavimas

    Bendrovė taip pat nurodo įdiegusi vadinamosios spiečiaus logikos elementus, kurie leidžia koordinuoti kelių dronų veiksmus. Tokia sąveika ypač aktuali situacijose, kai gynyba bando perimti ar išsklaidyti pavienius taikinius, o ataka organizuojama iš kelių krypčių.

    Be to, minima šifruota valdymo ryšio sistema ir atsparumas GPS trukdymui. Elektroninė kova, įskaitant navigacijos signalų slopinimą ir ryšio trikdymą, pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti bepiločių efektyvumą.

    „Hoverit“ pabrėžia, kad platforma gali atlikti ne tik smogiamąsias, bet ir žvalgybines užduotis. Tai reikštų, kad tas pats aparatas galėtų rinkti informaciją apie taikinius arba būti panaudotas preciziniam smūgiui, priklausomai nuo misijos poreikio.

    Kitas planuojamas žingsnis, pasak gamintojo, yra starto bandymai naudojant raketinius greitintuvus. Tokia schema paprastai dar labiau praplečia paleidimo scenarijus ir leidžia efektyviau startuoti iš riboto ilgio aikštelių ar sudėtingesnėmis sąlygomis.