CP v2

Blog

  • Vilniaus rajone jaunimas mokėsi priimti sprendimus: nuo vasaros darbo iki tarybos posėdžio simuliacijos

    Vilniaus rajone jaunimas mokėsi priimti sprendimus: nuo vasaros darbo iki tarybos posėdžio simuliacijos

    Vilniaus rajono savivaldybėje surengtame susitikime moksleiviai iš įvairių rajono mokyklų aptarė temas, kurios tiesiogiai paliečia jų kasdienybę ir ateities pasirinkimus. Dėmesio centre buvo jaunimo vasaros užimtumo programa, pilietinis dalyvavimas ir sveikos gyvensenos įpročiai.

    Renginys vyko savivaldybės administracijoje, o į Didžiąją salę susirinkusius jaunuolius pasveikino vicemerė Edita Tamošiūnaitė. Ji akcentavo, kad jaunų žmonių įsitraukimas padeda priimti labiau subalansuotus sprendimus ir stiprina pasitikėjimą vietos savivalda.

    „Mūsų darbe svarbiausia yra ne tik klausytis, bet ir išgirsti. Nuomonių įvairovė dažnai padeda priimti sprendimus, reikalingus ne tik mūsų rajonui, bet ir visai šaliai“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Susitikimą organizavęs Aktyvios visuomenės koordinavimo skyrius jaunimui pristatė, kaip veikia savivaldybė ir kokiais būdais moksleiviai gali dalyvauti sprendimų priėmime. Jaunimo koordinatorius Ernest Stelmach supažindino su jaunimo reikalų tarybos veikla ir pabrėžė, kad vasaros užimtumo programa orientuota į pirmąsias darbines patirtis.

    Anot organizatorių, šiemet programoje jau yra 19 darbdavių, galinčių vasaros laikotarpiu įdarbinti vieną ar kelis jaunuolius. Programa skirta 14–19 metų jaunimui ir siekia padėti saugiai žengti pirmuosius žingsnius darbo rinkoje, kartu ugdant atsakomybę bei finansinį savarankiškumą.

    Praktinę pilietiškumo dalį moksleiviams atskleidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narė Karolina Petrusevič, moderavusi tarybos posėdžio simuliaciją. Ji pabrėžė, kad sprendimų priėmimo įgūdžiai gali būti ugdomi dar mokykloje, įsitraukiant į mokinių savivaldą.

    „Kiekvienoje mokykloje veikia mokinių taryba, o dalyvavimas jos veikloje padeda išmokti atsakomybės, bendradarbiavimo ir sprendimų priėmimo“, – sakė Karolina Petrusevič.

    Sveikos gyvensenos ir prevencijos temas pristatė Vilniaus rajono visuomenės sveikatos biuro specialistės Enrika Mečelytė, Aneta Kovalevskaja ir Viktorija Koroliova. Jos su moksleiviais aptarė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, o taip pat diskutavo apie sveikos mitybos principus ir kasdienius pasirinkimus.

    Susitikime dalyvavo 8–12 klasių mokiniai iš Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos, Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos, Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos, Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos, Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimnazijos ir kitų rajono ugdymo įstaigų. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai padeda jaunimui ne tik gauti informaciją, bet ir praktiškai išbandyti, kaip gimsta sprendimai bei kokią įtaką jie turi bendruomenei.

  • Kauno rajono renginiai gegužės 4–10 dienomis: koncertai, festivaliai, sportas ir edukacijos

    Ką veikti Kauno rajone?

    Gegužės 4–10 dienomis Kauno rajone suplanuota plati kultūros ir sporto renginių programa: nuo Motinos dienos koncertų ir kūrybinių dirbtuvių iki futbolo rungtynių bei tradicinio karate do čempionato. Dauguma veiklų vyks bibliotekose, kultūros centruose ir bendruomenių erdvėse, todėl patogu išsirinkti pagal vietą ir laiką.

    Šios savaitės kalendoriuje ryškėja kelios kryptys: šeimoms skirti renginiai, literatūra ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimai, taip pat edukacijos, kuriose galima ne tik stebėti, bet ir patiems dalyvauti. Tai formatas, kuris pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas savivaldybių ir kultūros įstaigų programose.

    Motinos dienai skirti koncertai

    Gegužės 4 dieną Babtų bibliotekoje numatyta dailės terapijos edukacija, skirta Motinos dienos paminėjimui. Tą patį vakarą Ramučių kultūros centre vyks Motinos dienos koncertas, kuriame skambės ir soliniai pasirodymai, ir ansamblinė programa.

    Motinos dienos akcentai tęsiasi ir vėliau: gegužės 10 dieną Babtų kultūros centre planuojamos mamos ir dukros šokio dirbtuvės. Tokie užsiėmimai dažnai pasirenkami kaip alternatyva tradiciniams koncertams, nes leidžia kurti bendrą patirtį.

    Knygos festivalis ir Spaudos diena

    Gegužės 6 dieną Viešojoje bibliotekoje vyks Knygos festivalis, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti. Dienos programoje numatytos pasakojimų kūrimo dirbtuvės, kūrybiniai užsiėmimai su rašytojais, performansas ir teatro improvizacija.

    Gegužės 7 dieną Neveronių laisvalaikio salėje vyks renginys Laisvas žodis – keliaujanti knyga, kurio formatas paremtas knygų mainytuvėmis ir interaktyviomis edukacijomis. Spaudos dienai skirtas literatūrinis vakaras suplanuotas ir Pogrindžio spaustuvėje „ab“, kur bus rengiami skaitymai unikalioje istorinėje erdvėje.

    Edukacijos, muzika ir bendruomenės veiklos

    Savaitės eigoje gausu kūrybinių ir pažintinių veiklų: nuo stalo žaidimų klubo Samylų kultūros centre iki mokymų apie archeologinių rūbų siuvimą Zapyškyje. Ringauduose planuojamos papier-mache dirbtuvės, o Alšėnuose vyks muzikinė edukacija apie sutartines.

    Gegužės 8 dieną Ringauduose rengiamos Augalų mainytuvės, o Čekiškėje numatyta edukacija apie knygrišybos amatą. Tęsiamas ir 3D audiovizualinis erdvinis pasakojimas apie Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios istoriją, o Domeikavoje vakare vyks šeimai skirtas muzikinis festivalis.

    Sportas: futbolas ir tradicinis karate do

    Sporto gerbėjams svarbiausi akcentai numatyti Raudondvario stadione: gegužės 6 dieną Kauno rajono FC Hegelmann susitiks su FK Panevėžys, o gegužės 9 dieną lauks dvikova su FA Šiauliai. Tokios rungtynės dažnai sutraukia ne tik aktyvius sirgalius, bet ir šeimas, ieškančias savaitės vakaro pramogos.

    Gegužės 9 dieną VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre vyks XXIII Lietuvos tradicinio karate do čempionatas. Tai vienas didesnių sezono startų, kuriame paprastai varžosi skirtingų amžiaus grupių sportininkai, o renginys įdomus ir žiūrovams, norintiems gyvai pamatyti kovos menų discipliną.

    Planuojant laiką verta įsivertinti, kad dalis renginių gali būti mokami arba reikalauti išankstinės registracijos, ypač edukacijose ir dirbtuvėse. Organizatoriai rekomenduoja pasitikslinti detales prieš vykstant, nes atskirų veiklų trukmė ir vietos gali kisti.

  • Gegužės 8 dieną 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas: ką pamatysite

    Gegužės 8 dieną 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas: ką pamatysite

    Civilinės saugos ekskursijos gegužės 8 dieną

    Gegužės 8 dieną, minint Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio dieną, Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus į nemokamas civilinės saugos ekskursijas. Iniciatyva vyks 15-oje Lietuvos miestų ir rajonų, o Elektrėnuose ekskursija numatyta gegužės 9 dieną.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šiemet akcentas dedamas į praktinį pasirengimą: ne tik kalbėti apie pagalbą krizėse, bet ir realiai susipažinti su tuo, kaip miestuose veikia civilinės saugos infrastruktūra. Savivaldybės kviečiamos prisidėti viešinant renginius ir dalyvaujant drauge su bendruomenėmis.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena – pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Ką sužinos gyventojai ekskursijų metu

    Ekskursijose gyventojai galės praktiškai pamatyti ir geriau suprasti, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Taip pat bus aptariama, kaip elgtis išgirdus perspėjimo signalus ir kur ieškoti patikimos informacijos ekstremaliosios situacijos metu.

    Dalis programos skirta namų pasirengimui: ką verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl svarbu iš anksto susitarti dėl šeimos veiksmų plano. Organizatoriai akcentuoja, kad tokios žinios didina ne tik asmeninį saugumą, bet ir bendruomenės atsparumą.

    Kur vyks ir kodėl ši diena svarbi

    Nemokamos civilinės saugos ekskursijos vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose. Elektrėnuose ekskursija rengiama gegužės 9 dieną.

    Gegužės 8 diena pasirinkta neatsitiktinai: tą dieną gimė Raudonojo Kryžiaus judėjimo pradininkas Henry Dunant. Jo patirtys po 1859 metais vykusio Solferino mūšio paskatino idėją, kad pagalba sužeistiesiems turi būti teikiama neatsižvelgiant į konflikto puses.

    1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija tapo tarptautinės humanitarinės teisės pagrindu. Šiandien judėjimas remiasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo, nepriklausomumo, savanoriškumo, vienumo ir globalumo principais.

    Lietuvoje Raudonasis Kryžius veikia nuo 1919 metų ir, kaip pabrėžia organizacija, svarbią dalį veiklų įgyvendina savanoriai, padedantys stiprinti visuomenės pasirengimą krizėms. Gyventojai į ekskursijas kviečiami registruotis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus kanalais, o savivaldybės raginamos aktyviai įtraukti vietos bendruomenes.

  • Pėsčiųjų ir dviračių takas tarp Karmėlavos ir Kauno: ryškėja 4 km trasa, finišas – rugpjūtį

    Tarpe Karmėlavos ir Kauno įsibėgėjo naujos pėsčiųjų ir dviračių trasos įrengimas – jau ryškėja beveik 4 kilometrų vientisa atkarpa, kuri sujungs abiejose vietovėse esančius takus į vieną maršrutą. Savivaldybė skelbia, kad šis sprendimas turėtų palengvinti kasdienes keliones ir padidinti eismo saugumą.

    Karmėlava pastaraisiais metais sparčiai auga, o šalia veikianti Laisvoji ekonominė zona generuoja intensyvesnius srautus ir darbo keliones. Dėl to saugus judėjimas pėstiesiems ir dviratininkams tampa ne tik patogumo, bet ir infrastruktūros prioritetu, ypač maršrutuose, kur eismas tradiciškai koncentruojasi į automobilius.

    Kas bus įrengta maršrute

    Įgyvendinant projektą planuojama neapsiriboti vien asfalto ar dangos paklojimu – numatyti sprendimai, kurie didina patogumą ir saugumą įvairioms eismo dalyvių grupėms. Skelbiama, kad maršrute atsiras poilsio vietos su suoliukais ir šiukšliadėžėmis, taip pat kryptinis pėsčiųjų apšvietimas.

    Taip pat bus įrengti lietaus nuotekų tinklai, apsauginiai atitvarai, nauji kelio ženklai ir autobusų sustojimų peronai. Pabrėžiama, kad takas bus pritaikytas žmonėms su negalia, kad juo saugiai galėtų naudotis ir mažiau judrūs gyventojai.

    Kada planuojama pabaiga

    Darbus planuojama užbaigti rugpjūtį, todėl vasaros pabaigoje maršrutas turėtų tapti realia alternatyva tiek laisvalaikio išvykoms, tiek kelionėms į darbą dviračiu. Vientisas takas turėtų sumažinti poreikį dalį kelio važiuoti važiuojamąja dalimi ar rinktis ilgesnius apvažiavimus.

    Projektas finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Tai reiškia, kad darbai vykdomi pasitelkiant ir Europos Sąjungos ekonomikos atkūrimo krypties finansavimą, kuris daugelyje savivaldybių nukreipiamas į susisiekimo infrastruktūros atnaujinimą.

  • Garliavoje mokytojai pristatė veiksmingus ugdymo metodus: kuo išsiskyrė Sėkmingų patirčių laboratorija

    Antradienį Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje antrus metus iš eilės vyko Kauno rajono Švietimo centro organizuojamas renginys Sėkmingų patirčių laboratorija. Šįkart jis subūrė Pakaunės pedagogus, dirbančius su mažiausiais vaikais, ir daugiausia dėmesio skyrė ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo patirčių sklaidai.

    Renginyje mokytojai dalijosi praktiniais pavyzdžiais, kaip kasdienėse veiklose taikyti aktyvius mokymo metodus ir projektinę veiklą. Aptartos pamokų ir veiklų formos, kuriose ugdymas vyksta per žaidimą, o užduotys pritaikomos skirtingų gebėjimų vaikams.

    Kas veikia ikimokykliniame ugdyme?

    Pedagogai pristatė sprendimus, padedančius nuosekliai ugdyti kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir socialinius įgūdžius. Akcentuota, kad ankstyvajame amžiuje itin svarbu vaiko patirtį grįsti praktika, tyrinėjimu, bendradarbiavimu ir aiškiai struktūruota dienotvarke.

    Pasak dalyvių, žaidybiniai metodai ypač veiksmingi stiprinant vaikų motyvaciją ir įsitraukimą, nes leidžia mokytis per patirtį, o ne per formalų žinių tikrinimą. Taip pat aptarta, kaip projektinė veikla padeda ugdyti kalbinius gebėjimus, smalsumą ir gebėjimą spręsti problemas.

    Ką sako savivaldybė?

    Renginyje dalyvavusi Kauno rajono savivaldybės vicemerė Snieguolė Navickienė pabrėžė, kad gerųjų praktikų sklaida padeda pedagogams drąsiau atsinaujinti ir išbandyti naujus sprendimus klasėje ar grupėje.

    „Tokios iniciatyvos kaip Sėkmingų patirčių laboratorija yra itin svarbios – jos leidžia dalytis patirtimis, įkvėpti vieniems kitus ir drąsiai išbandyti naujus ugdymo metodus. Jūsų kasdienis darbas kuria tvirtą pagrindą kiekvieno vaiko ateičiai“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Ko tikėtis po renginio?

    Organizatorių teigimu, laboratorijos formatas svarbus tuo, kad pedagogai gali parsivežti ne teorines rekomendacijas, o pritaikomas idėjas ir konkrečius veiklų scenarijus. Tokie susitikimai taip pat stiprina bendruomeniškumą ir padeda suvienodinti ugdymo kokybę skirtingose įstaigose.

    Renginio dalyviai akcentavo, kad nuolatinis profesinis mokymasis ir kolegų patirčių aptarimas tampa vis reikšmingesnis, kai ugdymo įstaigos ieško būdų gerinti vaikų emocinę savijautą, įtrauktį ir mokymosi motyvaciją. Todėl tikimasi, kad Sėkmingų patirčių laboratorija ir toliau liks praktine erdve keistis idėjomis bei sprendimais.

  • Žodžiai kaip ginklai šiandien: ką kelia naujas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris

    Žodžiai kaip ginklai šiandien: ką kelia naujas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris

    Gegužę, kai minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, pasirodęs naujas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris siūlo į žodį žiūrėti ne vien kaip į šventės simbolį. Leidinio tema akcentuoja, kad kalba gali telkti bendruomenes, bet kartu tapti spaudimo, propagandos ar manipuliacijos įrankiu.

    129-asis nemokamo žurnalo numeris aprėpia kelias kryptis: nuo kultūros žiniasklaidos vaidmens ir žodžio laisvės iššūkių iki istorijų, kaip Kaune spausdinti leidiniai pasiekia tarptautinius užsakovus. Redakcija kviečia permąstyti, kiek pasitikime informacija ir kaip ją vertiname kasdien.

    Žodžio laisvė ir atsakomybė

    Numeryje publikuojamas pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, žiniasklaidos tyrėja Aukse Balčytiene. Ji primena, kad demokratija nėra užbaigtas pasiekimas, o nuolatinis procesas, kuriame nepriklausoma žiniasklaida atlieka kritiškai svarbų vaidmenį.

    Diskusijose išryškinama tendencija, pastebima daugelyje Europos valstybių: augantis informacinis triukšmas, bandymai politizuoti žiniasklaidos lauką ir spaudimas redakcinėms nuostatoms. Tokios rizikos ypač sustiprėja rinkimų ciklais ir visuomenėje augant poliarizacijai.

    „Demokratija yra projektas, neturintis baigtinio taško“, – sakė Auksė Balčytienė.

    Leidinys šią mintį pratęsia praktiniu klausimu: kaip atskirti kritiką nuo diskreditavimo, o aštrią nuomonę nuo dezinformacijos. Tai ypač aktualu skaitmeninėje erdvėje, kur turinys plinta greičiau nei spėjama jį patikrinti, o DI įrankiai palengvina masinę tekstų ir vaizdų gamybą.

    Kaune spausdinti žodžiai keliauja į pasaulį

    Kita numerio kryptis pasakoja apie spaudos amatą kaip tarptautinę paslaugą, kurioje konkuruojama kokybe, terminais ir patikimumu. Leidinyje pristatoma Kaune veikianti spaustuvė KOPA ir jos kelias į globalią rinką, kai vietinis verslas tampa partneriu žinomoms organizacijoms bei prekių ženklams.

    Pasakojime pabrėžiama, kad fizinė spauda, nors ir praradusi dalį kasdienės informacijos srauto, tebėra svarbi meno leidiniams, fotografijos albumams, dizaino projektams ir nišinei leidybai. Tokie produktai dažnai konkuruoja ne kaina, o meistryste, medžiagomis ir spaudos technologijų tikslumu.

    Atmintis, žurnalistika ir kultūros ritmas

    Numeryje dėmesys skiriamas ir Maironio lietuvių literatūros muziejui, šiemet mininčiam 90-metį. Aptariama institucijos istorija, sudėtingi laikotarpiai ir tai, kaip šiandien muziejus formuoja literatūros atmintį bei atveria archyvus šiuolaikiniam lankytojui.

    Taip pat publikuojamos fotožurnalisto Artūro Morozovo refleksijos apie jo knygą „Sutikau žmogų“ bei pokalbis su Stasio Lozoraičio premijos laureate, žurnaliste Skirmante Javaityte. Per šias istorijas leidinys grįžta prie pagrindinės temos: kaip žodžiai veikia, kai jie paremti patirtimi, atsakomybe ir ilgu darbu.

    Leidinio pabaigoje pateikiamas atrinktų kultūros renginių kalendorius, kuriame gegužė aprašoma kaip itin intensyvus metas Kaune. Miesto gimtadienis, muziejų naktys, literatūros renginiai ir koncertai čia matomi kaip bendro kultūrinio pulsavimo dalis, kurią jungia tas pats įrankis – kalba.

    Žurnalas „Kaunas pilnas kultūros“ leidžiamas nuo 2015 metais rugsėjo, jį finansuoja Kauno menininkų namai. Leidinys platinamas nemokamai Kauno kultūros įstaigose ir viešose erdvėse, o skaitmeninė versija skelbiama žurnalo kanaluose.

  • Alytaus ligoninės reabilitacijos skyrius sugrįžo į atnaujintas patalpas: tikimasi trumpesnių eilių

    Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius vėl dirba ankstesnėse, tačiau atnaujintose patalpose. Įstaiga tikisi, kad po remonto pacientams bus ne tik patogiau, bet ir greičiau pasiekiamos reabilitacijos paslaugos.

    Atnaujintų patalpų atidaryme dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, vicemerė Kristina Daugelevičienė ir savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Rakaitis. Pasak organizatorių, pokyčiai skirti gerinti tiek pacientų komfortą, tiek personalo darbo sąlygas.

    „Iki šiol turėjome eiles, nes trūko ir vietos, ir specialistų, tad dabar, pritraukus naujus medikus, įrengus naujas palatas ir du kartus padidinus lovų skaičių planuojame, kad laukiančiųjų sąrašas sumažės“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.

    Ligoninės vadovo Svajūno Žukausko teigimu, pacientų perkėlimas į atnaujintas patalpas buvo suplanuotas tą pačią dieną po oficialaus atidarymo. Kartu atnaujinta ir dalis kasdien naudojamų priemonių, o artimiausiu metu numatomi papildomi įrangos ir darbo priemonių atnaujinimai.

    Atidarymo metu pabrėžta, kad erdvesnės patalpos ir didesnis lovų skaičius turėtų padėti mažinti eiles, kurios dažniausiai susidaro dėl didelės paklausos ir ribotų pajėgumų. Sveikatos apsaugos sistemoje reabilitacija išlieka viena jautriausių sričių, nes pacientams po traumų, operacijų ar neurologinių ligų dažnai svarbus laikas, o uždelstas gydymas gali prailginti nedarbingumą.

    Ligoninė taip pat pranešė apie komandos pokyčius: Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje dirba naujos gydytojos, o nuo vasario skyriui vadovauja nauja vedėja Jolanta Versekienė. Ji yra fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja ir kineziologė, anksčiau daug metų dirbusi Kaune.

    Atnaujintas patalpas palaimino klebonas, Alytaus dekanas Arūnas Užupis. Į renginį susirinko ir kitų ligoninės skyrių atstovai, su kuriais reabilitacijos specialistai glaudžiai bendradarbiauja planuojant pacientų gydymo kelią ir tęstinę priežiūrą.

    Priminta, kad norint gauti fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas reikalingas gydytojo siuntimas. Ligoninė ragina pacientus iš anksto pasitikslinti registracijos tvarką ir galimus vizitų laikus, nes paslaugų prieinamumas gali kisti priklausomai nuo specialistų užimtumo ir gydymo programų.

    Parengta pagal Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės informaciją

  • Alytuje startuoja vienos sunkiausių varžybų: šauliai ir kariai tris paras rinks stipriausią skyrių

    Gegužės 8–10 dienomis Alytuje vyks Jungtinės geriausio skyriaus varžybos, kuriose jėgas suvienija Lietuvos šaulių sąjunga ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Organizatoriai skelbia, kad dalyvių laukia trys paros įtemptų užduočių, vertinančių tiek fizinį pasirengimą, tiek sprendimų priėmimą ir komandinį darbą.

    Tokio formato varžybos rengiamos pirmą kartą, nors abi organizacijos panašius išbandymus anksčiau rengdavo atskirai. Šįkart siekiama sukurti vieningą standartą, kad skirtingų rinktinių komandos būtų vertinamos pagal vienodą užduočių ir kriterijų paketą.

    22 užduotys per tris paras

    Į Alytų turėtų atvykti stipriausios Lietuvos šaulių sąjungos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių komandos iš visos Lietuvos. Svečių teisėmis taip pat planuoja varžytis Lietuvos karo akademijos kariūnai ir komandos iš Danijos, Latvijos, Lenkijos bei Norvegijos.

    Komandas sudarys po 8 narius, o bendras užduočių skaičius sieks 22. Dalyviai turės orientuotis nežinomoje vietovėje, atlikti šaudymo ir ginklų valdymo veiksmus, įveikti kliūtis, priimti taktinius sprendimus ir spręsti logines užduotis.

    Be to, į programą įtraukiami šiuolaikinių grėsmių elementai, pavyzdžiui, darbas su dronais ir reakcija į priešiškų pajėgų veiksmus iš oro bei ant žemės. Tokios užduotys vis dažniau atsiranda kariuomenės ir su ja bendradarbiaujančių organizacijų renginiuose, nes praktikoje jos priartina mokymą prie realių sąlygų.

    Varžybos, kuriose laimi pasirengimas

    Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Linas Idzelis pabrėžia, kad bendras organizavimas leidžia pakelti varžybų mastą ir kokybę. Pasak jo, sujungus resursus galima priimti daugiau komandų ir užtikrinti vienodesnes sąlygas visiems dalyviams.

    „Sujungus resursus galime priimti daugiau komandų, geriau aprūpinti dalyvius ir kelti bendrą lygį“, – sakė Linas Idzelis.

    Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Darius Vaicikauskas akcentuoja, kad tokio tipo varžybose atsitiktinumų būna mažai. Jo teigimu, galutinį rezultatą dažniausiai lemia disciplina, nuoseklios treniruotės ir komandos gebėjimas veikti spaudžiant laikui.

    „Sėkmei čia beveik nėra vietos – šios varžybos išgrynina tikrąjį pasirengimą, valią ir discipliną. Laimi ne tie, kuriems pasiseka, o tie, kurie nepasiduoda“, – sakė Darius Vaicikauskas.

    Pirmą kartą – ir diasporos komanda

    Organizatoriai praneša, kad šiemet varžybose pirmą kartą dalyvaus ir užsienyje gyvenančių šaulių komanda, suformuota Norvegijos kuopos pagrindu. Tai laikoma svarbiu signalu, kad šaulių veikla ir ryšys su Lietuva išlieka aktyvūs ir už šalies ribų.

    „Dalyvavimas bendruose renginiuose liudija mūsų tautiečių vienybę, nusiteikimą ir motyvaciją veikti kartu – nesvarbu, ar gyvename Lietuvoje, ar esame laikinai išvykę svetur“, – sakė Norvegijos 316-osios jūros šaulių kuopos vadas Nikolajus Juozeliūnas.

    Sekmadienį – finišas ir renginiai miestui

    Varžybos vyks Alytaus mieste ir rajone nuo ankstyvo penktadienio ryto iki sekmadienio. Paskutinę dieną gyventojai kviečiami į Rotušės aikštę pasitikti finišuojančių komandų, kur planuojami apdovanojimai ir vieši renginiai.

    Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis pabrėžia, kad šauliai Dzūkijos sostinėje turi gilias tradicijas, o renginys miestui yra proga iš arčiau pamatyti šaulių ir karių rengimą. Pasak jo, tokie išbandymai didina visuomenės supratimą apie pasirengimą gynybai ir komandinio darbo svarbą.

    „Tai ne tik varžybos, bet ir galimybė visuomenei pamatyti šaulių ir karių stiprybes“, – sakė Nerijus Cesiulis.

  • Raudonojo Kryžiaus diena: 15 savivaldybių kviečiamos prisijungti prie nemokamų civilinės saugos ekskursijų

    Gegužės 8 dieną minima tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje įgauna praktinį turinį: Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia savivaldybes ir gyventojus jungtis prie nemokamų civilinės saugos ekskursijų. Iniciatyvos tikslas – ne vien paminėti datą, bet ir stiprinti realius žmonių įgūdžius, kaip elgtis ekstremaliojoje situacijoje.

    Organizacijos teigimu, savivaldybės krizių metu yra vienas artimiausių gyventojams koordinavimo ir informacijos šaltinių, todėl jų įsitraukimas gali lemti, ar žinia pasieks bendruomenes laiku. Dėl to savivaldybių atstovai kviečiami ne tik pasidalinti informacija, bet ir patys dalyvauti ekskursijose, rodant asmeninį pavyzdį.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena, kad pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Nemokamos civilinės saugos ekskursijos gegužės 8 dieną numatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose. Elektrėnuose ekskursija vyks gegužės 9 dieną.

    Ekskursijų metu gyventojams žadama praktiškai pristatyti svarbiausius civilinės saugos objektus jų mieste ar rajone ir paaiškinti, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Taip pat bus aptariama, kaip reaguoti išgirdus perspėjimo signalus, ką verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl svarbu iš anksto turėti šeimos veiksmų planą.

    Pastaraisiais metais dėmesys civilinei saugai Lietuvoje auga, o praktiniai mokymai vis dažniau laikomi svarbia pasirengimo dalimi šalia infrastruktūros ir perspėjimo sistemų. Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia, kad bendruomenių įsitraukimas ir aiškus savivaldybių vaidmuo padeda mažinti sumaištį krizių metu, nes žmonės iš anksto žino, kur kreiptis ir ką daryti.

    Kodėl minima gegužės 8 dieną?

    Gegužės 8 diena pasirinkta todėl, kad tądien gimė humanitarinio judėjimo pradininkas Henry Dunant. 1859 metais, po Solferino mūšio dabartinėje Italijoje, jis pamatė tūkstančius sužeistų karių, kuriems trūko pagalbos, ir prisidėjo organizuojant slaugą, neatskiriant žmonių pagal tai, kurioje konflikto pusėje jie kovojo.

    Vėliau ši idėja išaugo į tarptautinį judėjimą: 1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija, padėjusi pamatus tarptautinei humanitarinei teisei.

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vaidmuo

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus veikla siekia 1919 metus. Organizacija veikia remdamasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo, nepriklausomumo, savanoriškumo, vienumo ir globalumo principais, o didelę dalį praktinių veiklų įgyvendina savanoriai.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, kad pasauliniame tinkle kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugijomis veikiama 191 valstybėje, o savanorių skaičius viršija 97 mln. Organizacijos misija – padėti ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei teikti paramą pažeidžiamiausiems žmonėms.

  • Lenkijoje ryškiai lėtėja būsto pirkimai: pardavimai smuko, o pasiūla didžiuosiuose miestuose auga

    Lenkijoje ryškiai lėtėja būsto pirkimai: pardavimai smuko, o pasiūla didžiuosiuose miestuose auga

    Lenkijos naujos statybos būsto rinka balandį parodė aiškų sulėtėjimą: pirkėjai tapo atsargesni, o dalis sandorių persikėlė į vėlesnį laiką. Nors pasiūla didmiesčiuose išlieka gausi, aukštos kainos ir brangus finansavimas vis dar riboja paklausą.

    Skaičiuojama, kad balandį plėtotojai pardavė apie 4 000 butų, tai yra 22 proc. mažiau nei kovą. Vis dėlto, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rezultatas buvo maždaug 28 proc. geresnis, todėl rinkos dinamika išlieka nevienareikšmė.

    Pasiūla didmiesčiuose nemažėja

    Duomenys rodo, kad septyniuose didžiausiuose Lenkijos miestuose pirkėjai galėjo rinktis iš daugiau nei 59 200 parduodamų butų. Per tą patį laiką į rinką papildomai atėjo dar apie 4 300 naujų būstų, tad pasiūla iš esmės nemažina spaudimo kainoms.

    Kovo mėnesį fiksuotas trumpalaikis suaktyvėjimas, anot analitikų, greičiau buvo susijęs su dalies pirkėjų baime, kad vėliau būsto įsigijimo sąlygos blogės. Balandžio rodikliai rodo, kad tas impulsas neišsilaikė, o sprendimų priėmimas vėl pailgėjo.

    Kainos auga, bet ne visur

    Didžiuosiuose miestuose kainų kryptis išlieka auganti, tačiau tempai skiriasi: labiausiai brango būstas Gdanske, Varšuvoje ir Poznanėje. Išimtimi tapo Katovicai, kur vidutinės kainos per metus mažėjo.

    Varšuvoje vidutinė buto kaina viršijo apie 252 000 eurų, Gdanske artėjo prie 230 000 eurų, o Krokuvoje perkopė maždaug 213 000 eurų. Mažiausia vidutinė kaina tarp minimų miestų fiksuota Lodzėje – apie 134 000 eurų.

    Ar kreditai taps lengviau prieinami?

    Papildomos intrigos rinkai suteikia bankų elgsena: Lenkijos centrinio banko apklausos signalizuoja, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį finansų įstaigos planavo švelninti būsto paskolų teikimo sąlygas. Pastaruoju metu dalis bankų mažino maržas, tačiau kartu griežčiau vertino rizikingesnius klientus.

    Šiame fone rinka balansuoja tarp didelės pasiūlos ir vis dar ribotos perkamosios galios. Artimiausi mėnesiai parodys, ar švelnesnės kreditavimo sąlygos paskatins pirkėjus grįžti, ar pirkimo sprendimai ir toliau bus atidedami.