CP v2

Blog

  • Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“: nemokama nuotolinė paskaita, kaip patogiai keliauti su LTG Link

    Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“: nemokama nuotolinė paskaita, kaip patogiai keliauti su LTG Link

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projektu „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie patogesnes keliones traukiniu. Renginys skirtas visiems, norintiems drąsiau naudotis skaitmeniniais įrankiais planuojant keliones.

    Paskaita vyks 2026 metais gegužės 7 dieną, ketvirtadienį, 16.00 valandą, o jos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimui būtina registracija, kad dalyviai laiku gautų priminimą ir prisijungimo informaciją.

    Renginys bus pritaikytas platesnei auditorijai: numatytas vertimas į lietuvių gestų kalbą. Tai viena iš priemonių, padedančių mažinti skaitmeninę atskirtį ir užtikrinti, kad informacija būtų pasiekiama kuo didesniam žmonių ratui.

    Kaip planuoti kelionę ir tvarkyti bilietus?

    Paskaitos tema apima visą kelionės kelią: nuo maršruto planavimo iki traukinio bilieto įsigijimo. Dėmesys bus skiriamas praktiniams veiksmams, kurie dažniausiai kelia klausimų kasdieniams naudotojams.

    Lektorius, UAB „LTG Link“ pardavimų projektų vadovas Andžejus Keso, pristatys, kaip naudojantis „LTG Link“ skaitmeniniais įrankiais susiplanuoti kelionę. Taip pat bus paaiškinta, kur rasti svarbiausią informaciją apie reisus ir kelionės sąlygas.

    Dalyviams žadama praktiškai parodyti, kaip nusipirkti, pakeisti ar grąžinti bilietą, ir kaip panaudoti nuolaidų kuponus. Tokie įgūdžiai tampa vis aktualesni, nes kelionių paslaugos vis dažniau perkeliamos į savitarnos kanalus, o greitas bilieto valdymas internetu sutaupo laiko.

    Pažymėjimas ir prisijungimas

    Norintiems po paskaitos gauti dalyvavimo pažymėjimą, reikės tai pažymėti registracijos anketoje. Organizatoriai nurodo, kad pažymėjimai bus atsiunčiami per maždaug dvi savaites.

    Dalyvauti bus galima nuotoliniu būdu per „Zoom“ ir stebint transliaciją „Youtube“. Registruojantis rekomenduojama itin atidžiai įvesti el. pašto adresą, nes net ir nedidelė klaida gali sutrukdyti gauti priminimą ar prisijungimo detales.

    „Norime, kad kuo daugiau žmonių jaustųsi užtikrintai naudodamiesi skaitmeniniais sprendimais kasdienėse situacijose, įskaitant keliones“, – teigiama organizatorių kvietime.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: kur medinę dėžutę ir kodėl šis klausimas suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: kur medinę dėžutę ir kodėl šis klausimas suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzaminas balandžio 30 dieną vyko jau septintą kartą ir šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo. Organizatorių duomenimis, registravosi daugiau kaip 24 000 dalyvių, o egzaminą laikė per 17 000 žmonių.

    Didžiausią aktyvumą tradiciškai rodė moksleiviai: beveik 15 000 mokinių prie iniciatyvos prisijungė per maždaug 500 ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje. Egzaminas skirtas ne tik pasitikrinti žinias, bet ir priminti, kad rūšiavimas dažnai priklauso nuo situacijos, o ne nuo vienos taisyklės.

    Šių metų statistika parodė ir silpnąją vietą: vienas, atrodytų, paprastas klausimas daugeliui tapo klupiniu. Dalyvių buvo klausiama, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis, ir būtent ši detalė privertė dalį žmonių abejoti.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokie klausimai tikrina ne atmintinai išmoktą atsakymą, o gebėjimą įvertinti kontekstą. Praktikoje dažniausiai painiava kyla tada, kai reikia atskirti, ar daiktas konkrečiu atveju laikytinas pakuote, ar jau daiktu, kuris tvarkomas kaip atlieka pagal kitą logiką.

    Rezultatai atskleidė ir ryškius skirtumus tarp amžiaus grupių. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys, o tai rodo, kad net ir aktyviai dalyvaujant žinios dar nėra tolygios.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė vartojimo įpročiai ir jų įtaka atliekų kiekiui, vyresniems dažniau strigo klausimai, susiję su taisyklėmis ir teisiniais aspektais. Tokia dinamika būdinga ir kasdienėse situacijose, kai sprendimus tenka priimti greitai, o taisyklės ne visada atrodo vienareikšmės.

    Egzaminas buvo pastebimas ne tik mokyklose: įsitraukė mokytojai, studentai, įvairių organizacijų ir įmonių darbuotojai. Tarp aktyviausių šiemet minėta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Partneriais įvardijami Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, prisidedantys prie turinio ir edukacijos sklaidos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šių metų patirtis yra pamoka ateičiai: rūšiavimo žinios dažniausiai auga per bandymus ir klaidas, o labiausiai įsimena būtent tie atvejai, kai „paprastas“ klausimas pasirodo turintis daugiau nei vieną niuansą. Tikimasi, kad kitąmet dalyviai sugrįš labiau pasitikintys ir geriau pasirengę įvertinti situacijas, kuriose lemia detalės.

    Norintys pasitikrinti žinias ir po egzamino gali spręsti skirtingų metų klausimus oficialioje egzamino platformoje. Taip siekiama, kad mokymasis nesibaigtų paskelbus rezultatus, o taptų įpročiu kasdienėse rūšiavimo situacijose.

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kaip dalyvauti ir kokių prizų laimėtojai gali tikėtis

    Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kaip dalyvauti ir kokių prizų laimėtojai gali tikėtis

    Gegužės 14 dieną, minint Pilietinio pasipriešinimo dieną, internetu vyks nacionalinis žinių patikrinimo konkursas Pilietiškumo egzaminas. Jį trečius metus iš eilės organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM.

    Konkursas skirtas visiems norintiems pasitikrinti žinias apie pilietinį pasipriešinimą, pasirengimą krizinėms situacijoms ir valstybės gynybą. Organizatorių teigimu, iniciatyvos tikslas yra ne tik testuoti teorines žinias, bet ir paskatinti gyventojus domėtis praktiniais veiksmais, kurie svarbūs krizės ar karo atveju.

    Kaip vyks egzaminas?

    Dalyviai registruosis ir užduotis spręs specialioje interneto svetainėje, o egzaminą bus galima laikyti visą dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Tokia trukmė leidžia prisijungti patogiu metu, todėl dalyvauti gali ir moksleiviai, ir dirbantys gyventojai, ir organizacijos.

    Rezultatai bus vertinami pagal teisingų atsakymų skaičių, o geriausiai pasirodžiusiųjų lauks prizai. Organizatoriai skelbia, kad šiemet numatyti išmanieji laikrodžiai, elektroninės skaityklės ir kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu.

    Kur rasti pasirengimo medžiagą?

    Norintiems pasiruošti prieš egzaminą rekomenduojama susipažinti su leidiniu Jei krizė arba karas: kaip elgtis? ir atnaujinti žinias apie asmeninį bei šeimos pasirengimą. Tokia informacija aktuali ne tik egzaminui, bet ir kasdieniam pasirengimui: nuo ryšio planavimo iki būtiniausių atsargų ir veiksmų ekstremalios situacijos metu.

    Taip pat kviečiama gilinti praktinius įgūdžius ir susipažinti su mokomąja medžiaga, skirta pilietinio atsparumo stiprinimui. Pasak organizatorių, nuoseklus pasirengimas ir aiškus veiksmų planas mažina paniką krizės metu, o visuomenės informuotumas tampa svarbia valstybės atsparumo dalimi.

  • Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, numatyta 5,6 mln. eurų

    Parama būstui įsigyti: gegužės 19 dieną startuoja kvietimas, numatyta 5,6 mln. eurų

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad 2026 metais gegužės 19 dieną skelbiamas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų, o prašymai bus priimami nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki kol baigsis numatytos lėšos.

    Ministerija pabrėžia, kad vien prašymo pateikimas dar negarantuoja pažymos, patvirtinančios teisę į paramą. Pažymos išduodamos pagal prašymo registracijos laiką Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, atsižvelgiant į kvietimui numatytą biudžetą.

    Kaip teikti prašymą?

    Siekiant supaprastinti procesą, gyventojai skatinami prašymą teikti per SPIS sistemą. Prisijungus prie sistemos patvirtinama asmens tapatybė, todėl SPIS pateiktas prašymas laikomas pasirašytu ir iš karto patenka savivaldybei pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

    Prašymą galima pateikti ir kitais būdais: atvykus į savivaldybę, paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį ar per atstovą. Vis dėlto svarbu žinoti, kad prašymų eiliškumui bus vertinama ne pateikimo savivaldybei akimirka, o registracijos SPIS data ir laikas.

    Teikiant prašymą elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nepasirašytas kvalifikuotu parašu prašymas laikomas negaliojančiu ir nebus registruojamas.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją turi asmenys bei šeimos, atitinkantys Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus. Vertinamos praėjusių kalendorinių metų deklaruotos pajamos ir turtas, kurie negali viršyti nustatytų ribų.

    Vienam asmeniui nustatyta pajamų riba yra 24 698 eurai, o turto riba siekia 30 057 eurus. Dviejų ar trijų asmenų šeimai pajamų riba yra 34 484 eurai, o turto riba 61 046 eurai.

    Keturių ar penkių asmenų šeimai pajamų riba siekia 41 474 eurus, o turto riba 81 317 eurų. Šeimoms nuo šešių asmenų pajamų ir turto ribos didėja pagal nustatytą skalę, pavyzdžiui, dešimties asmenų šeimai pajamų riba yra 69 900 eurų, turto riba 193 390 eurų.

    Parama skirta tiems, kurie perka pirmą būstą Lietuvoje, arba pastaruosius penkerius metus neturėjo būsto ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama būstui įsigyti. Taip pat gali būti taikomos išimtys, jei turimas būstas per mažas, vienam asmeniui tenka mažiau nei 14 kvadratinių metrų, arba būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.

    Atskirai numatyta galimybė asmeniui su negalia ar šeimai, kurioje yra neįgalusis, gauti paramą turimo būsto rekonstrukcijai, jei būstas nepritaikytas neįgaliųjų poreikiams. Tokiu atveju parama teikiama būtent pritaikymo darbams.

    Kredito sumos ir subsidijos dydžiai

    Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito maksimali suma asmeniui be šeimos gali siekti 53 000 eurų. Dviejų ar daugiau asmenų šeimai nustatyta didesnė riba – iki 87 000 eurų.

    Turimo būsto rekonstrukcijai, kai būstas pritaikomas ar atnaujinamas, kredito suma gali siekti iki 35 000 eurų, neatsižvelgiant į šeiminę padėtį. Kreditas gali būti naudojamas būstui pirkti, statyti, pirkti ir statyti, taip pat žemės sklypui įsigyti, jei jis reikalingas planuojamam būstui.

    Subsidija, apmokanti dalį kredito, priklauso nuo šeimos situacijos. Jaunoms šeimoms be vaikų taikoma 15 proc. subsidija, auginančioms vieną vaiką – 20 proc., auginančioms du vaikus – 25 proc.

    Didžiausia, 30 proc. subsidija numatyta šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, taip pat neįgaliesiems ar šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų. Toks pat dydis taikomas asmenims iki 36 metų, kurie buvo likę be tėvų globos, ir šeimoms, kuriose vienas iš tėvų vienas augina vaiką ar vaikus.

    Asmenys be šeimos paprastai gali pretenduoti į kreditą be subsidijos, išskyrus atvejus, kai jie turi negalią arba iki 36 metų buvo likę be tėvų globos. Jei vėliau situacija pasikeistų ir atsirastų teisė į subsidiją, ji būtų skaičiuojama nuo kredito likučio, kai kreipiamasi dėl sutarties pakeitimo.

    Gavus savivaldybės pažymą, ją per 15 kalendorinių dienų reikia aktyvuoti pasirinktoje kredito įstaigoje. Kredito įstaiga per keturis mėnesius priima sprendimą dėl paskolos suteikimo, o suteikus paskolą sudaroma kreditavimo sutartis.

    Ministerija numato, kad subsidija kredito įstaigai pervedama ne vėliau kaip per keturis mėnesius. Gyventojams taip pat primenama, kad kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau, jei kvietimui skirtos lėšos būtų panaudotos, o tuomet galimybė teikti prašymus SPIS sistemoje būtų panaikinta.

  • Klaipėda kelia bures į vasarą: laivų paradas, gatvės muzika ir „Meridiano“ burės

    Klaipėda kelia bures į vasarą: laivų paradas, gatvės muzika ir „Meridiano“ burės

    Gegužės 15–16 dienomis Klaipėda kviečia pasitikti vasaros sezoną jūrine švente Keliame bures į vasarą 2026. Dvi dienas mieste vyks koncertai, apdovanojimai, šeimų veiklos ir tradiciniai renginiai, kurie į uostamiestį sutraukia tiek klaipėdiečius, tiek svečius.

    Šventės organizatoriai akcentuoja, kad renginių ašis išlieka jūrinė tapatybė: nuo simbolinių miesto akimirkų iki didelių vakarinių koncertų. Pagrindinės erdvės nusidrieks per senamiestį, Teatro aikštę, Smiltynę ir Kruizinių laivų terminalą.

    Penktadienio akcentai Klaipėdoje

    Pirmąją dieną šurmulį pradės mugė ir gyva muzika Teatro aikštėje, kviečianti ne tik pasiklausyti, bet ir paragauti bei atrasti su jūra susijusias tradicijas. Penktadienio programoje numatyti ir jūrinės kultūros apdovanojimai Albatrosas, kuriais simboliškai padėkojama jūrinės kultūros puoselėtojams.

    Vakare vienu ryškiausių šventės ženklų taps burlaivis „Meridianas“, kuris pasipuoš naujomis burėmis. Teatro aikštėje planuojami koncertai, o scena skirta tiek gerai žinomiems, tiek naujiems Lietuvos atlikėjams.

    Šeštadienį miestas tampa scena

    Šeštadienį Klaipėda gyvens Gatvės muzikos dienos ritmu: skirtingose senamiesčio vietose skambės gyvi pasirodymai nuo akustinių duetų iki grupių koncertų. Šis formatas kasmet keičia įprastą miesto pulsą, nes muzika persikelia į aikštes, skverus ir netikėtas erdves.

    Didžiausia vakaro kulminacija numatoma per tradicinį Laivų paradą, kurį žiūrovai stebi prie vandens, o ypač laukiama iliuminuoto pasirodymo sutemus. Dieną Kruizinių laivų terminale suplanuotos veiklos visai šeimai, įskaitant uosto vilkikų demonstracijas vandenyje.

    Skoniai, apdovanojimai ir vakaro koncertai

    Žvejų gatvėje vyks Žuvies iešmų kovos, kuriose varžysis profesinių mokyklų komandos iš visos Lietuvos. Renginio vedėju numatytas keliautojas ir maisto entuziastas Vytaras Radzevičius, o organizatoriai žada, kad čia bus galima ne tik stebėti, bet ir patirti miesto šventę per skonį.

    Popietę Teatro aikštėje planuojami Aukso paukštės apdovanojimai ir koncertas, o vakare numatytas didysis koncertinis finalas. Organizatoriai ragina programą planuotis iš anksto, nes dalis veiklų vyks skirtingose miesto vietose ir persidengs laike.

    Šventę organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybė ir partneriai, tarp jų kultūros centras Žvejų rūmai bei VšĮ Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“. Tikimasi, kad renginiai taps aiškiu startu vasaros sezonui ir dar kartą primins, kuo Klaipėda išsiskiria Lietuvos žemėlapyje.

  • „Marvel Snap“ kūrėjai atleidžia darbuotojus: ar populiari kortų žaidimo sensacija atlaikys?

    „Marvel Snap“ kūrėjai atleidžia darbuotojus: ar populiari kortų žaidimo sensacija atlaikys?

    Skaitmeninės kortų žaidimo „Marvel Snap“ ateitis vėl kelia klausimų – studija Second Dinner patvirtino, kad atsisveikino su dalimi darbuotojų. Kompanija teigia, jog sprendimas priimtas siekiant užtikrinti tolimesnę veiklą, o ne dėl planų uždaryti projektą.

    Apie pasitraukimą pirmiausia pranešė bendruomenės vadybininkas Griffinas Benneris, kuris socialiniuose tinkluose patvirtino, kad jo darbas įmonėje baigėsi. Netrukus pasirodė ir daugiau panašių žinučių – keli kiti komandos nariai taip pat pranešė paliekantys studiją.

    „Neturiu jokių blogų jausmų savo draugams ir kolegoms iš Second Dinner. Dirbti su jais kasdien buvo malonumas, o jų ateitis atrodo šviesi“, – sakė Griffinas Benneris.

    Vėliau studijos bendraįkūrėjas ir kūrybos vadovas Benas Brode „Discord“ kanale patvirtino, kad atleidimai įvyko. Jis pabrėžė, kad tai nėra ženklas apie projekto pabaigą ir kad sprendimas neva nesusijęs su išėjusių žmonių darbo kokybe.

    „Vakar atsisveikinome su keliais komandos nariais. Tai sunkūs sprendimai, kuriuos priimame, kad galėtume tęsti veiklą – tai nėra ženklas, kad stabdome darbą“, – sakė Benas Brode.

    Nors viešai neįvardijamas tikslus atleistų žmonių skaičius, bendras fonas žaidimų industrijoje pastaraisiais metais įtemptas: daug studijų mažina kaštus, peržiūri projektų portfelius ir optimizuoja komandas. Tokie sprendimai dažnai daromi net ir tada, kai produktas toliau vystomas, tačiau bendruomenei tai vis tiek yra signalas atidžiau stebėti, ar nebus mažinamas turinio tempas.

    „Marvel Snap“ atvejis išsiskiria tuo, kad žaidimo populiarumas dažniau siejamas su mobiliąja auditorija, o ne su kompiuterių platformomis. Dalis žaidėjų, vertindami tik kompiuterinių žaidimų parduotuvių statistiką, gali susidaryti įspūdį apie smukimą, tačiau mobilioje rinkoje situacija neretai būna kitokia, nes ten dominuoja trumpesnės sesijos, nuolatiniai atnaujinimai ir gyvos paslaugos modelis.

    Vis dėlto „Marvel Snap“ jau ilgą laiką lydi diskusijos dėl monetizacijos ir progreso sistemos. Nors teoriškai kortas galima gauti nežaidžiant už pinigus, praktikoje daliai žaidėjų progresas atrodo pernainingas, atsitiktinis ir keliantis frustraciją, o tai periodiškai išprovokuoja nepasitenkinimo bangas po balansavimo ar ekonomikos pakeitimų.

    Artimiausiu metu bendruomenei svarbiausia bus du dalykai: ar po komandos mažinimo nesulėtės atnaujinimų ritmas ir ar studija pasiūlys aiškesnę žaidimo ekonomikos kryptį. Jei turinio planas ir toliau bus vykdomas, atleidimai gali likti vienu iš nemalonių, bet žaidimų versle vis dažnesnių sprendimų.

  • „Bungie“ ramina dėl „Marathon“: istoriją planuoja metams į priekį, bet žaidėjai ją keis?

    „Bungie“ ramina dėl „Marathon“: istoriją planuoja metams į priekį, bet žaidėjai ją keis?

    Po ilgai trukusio laukimo „Bungie“ pristatytas naujas extraction žanro šaudyklės projektas „Marathon“ sulaukė prieštaringų reakcijų. Dalį bendruomenės neramina mažėjantis aktyvių žaidėjų skaičius ir klausimas, ar žaidimas sugebės išlaikyti auditoriją ilguoju laikotarpiu.

    Viešai matomi „Steam“ duomenys rodo, kad aktyvumas po starto smuko, o tai live-service tipo žaidimams dažnai tampa ankstyvu lakmuso popierėliu. Tokiais atvejais ypač svarbūs būna artimiausi sezoniniai atnaujinimai, balanso pataisymai ir aiški kryptis, kodėl verta sugrįžti.

    Istorija planuojama keliems metams

    Interviu „GamesRadar“ „Bungie“ kūrybos direktorė Julia Nardin teigė, kad studija žino, kur nori nuvesti „Marathon“ istoriją per artimiausius kelerius metus. Vis dėlto ji pabrėžė, kad pasakojimas neturėtų būti visiškai uždaras, nes kūrėjams svarbu palikti erdvės žaidėjų įtakai.

    „Žinome, kur norime nuvesti istoriją per artimiausius kelerius metus, bet nenoriu sakyti, kad viskas visiškai uždaryta, nes mums svarbu, kad žaidėjai galėtų padėti ją formuoti“, – sakė Julia Nardin.

    Pasak jos, grįžtamojo ryšio integravimas į naratyvą yra viena iš tų live-service žaidimų savybių, kuri gali suteikti projektui gyvybės. Tai reiškia, kad istorijos kryptis ir akcentai gali kisti atsižvelgiant į tai, kas auditorijai veikia, o kas atbaido.

    Sezonai kaip naujas startas naujokams

    Kitas svarbus „Bungie“ akcentas – prieinamumas žaidėjams, kurie prisijungia vėliau. Kūrėjai nori, kad „Marathon“ būtų galima pradėti bet kuriuo metu, nejausti didžiulės atskirties nuo senbuvių ir suprasti, kas vyksta, net jei keli sezonai jau praėjo.

    „Svarbu, kad žaidėjai galėtų prisijungti prie „Marathon“ bet kuriuo metu. Jie visada galės atrasti Tau Ceti praeities paslaptis ir kartu išgyventi dabartį. Norime, kad kiekvienas sezonas būtų naujas įėjimo taškas“, – sakė Julia Nardin.

    Tokios strategijos dažnos šiuolaikiniuose live-service projektuose: sezonai tampa ne tik turinio papildymu, bet ir struktūrine priemone sugrąžinti pasitraukusius bei sumažinti barjerą naujiems žaidėjams. Praktikoje tai paprastai reiškia aiškesnes užduočių linijas, greitesnį progresą pradžioje ir pakankamai konteksto, kad nereikėtų perskaityti kelių mėnesių naujienų archyvo.

    Ar planų užteks sugrąžinti auditoriją?

    Nors „Bungie“ kalba apie ilgalaikius planus ir reguliarų atnaujinimų tempą, iššūkis išlieka paprastas: ar žaidėjai grįš dėl didesnių pataisymų, naujų sezonų ir turinio. Extraction žanre konkurencija itin didelė, o bendruomenės nuotaikas dažnai lemia techninis stabilumas, progresijos teisingumas ir tai, ar žaidimas jaučiasi sąžiningas tiek naujokui, tiek veteranui.

    Artimiausi mėnesiai „Marathon“ bus kritiškai svarbūs: jei sezoniniai papildymai taps tikru nauju startu ir pasiūlys pakankamai priežasčių sugrįžti, kritika gali atslūgti. Tačiau jei aktyvumo smukimas tęsis, „Bungie“ teks dar agresyviau koreguoti dizaino sprendimus ir komunikaciją, kad ilgalaikė vizija nevirstų tik pažadu.

  • „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    Vilniaus miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“ skelbia tęsianti sostinės paviršinių nuotekų infrastruktūros modernizavimą. 2026 metais į lietaus nuotekų tinklų statybą ir atnaujinimą planuojama investuoti 15 mln. eurų, o iki 2029 metų bendra investicijų suma turėtų siekti 46 mln. eurų.

    Savivaldybės ir įmonės teigimu, tikslas aiškus: sumažinti gatvių užtvindymų riziką per intensyvias liūtis, apsaugoti infrastruktūrą ir gyventojų turtą bei užtikrinti sklandesnį eismą kritulių metu. Pastaraisiais metais ekstremalios liūtys miestuose tampa vis dažnesniu išbandymu, todėl prioritetas teikiamas vietoms, kur vanduo kaupiasi greičiausiai.

    Kas keisis mieste per liūtis?

    Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad investicijos nukreiptos į ilgalaikį atsparumą, o ne vien reakciją po potvynių. Pasak jo, stiprinami tinklai turi padėti miestui geriau atlaikyti trumpas, bet labai intensyvias liūtis, kurios dažnai sukelia didžiausius sutrikimus.

    „Kryptingai stiprindami tinklus, pereiname nuo reagavimo į pasekmes prie ilgalaikių sprendimų, kurie saugo miesto infrastruktūrą, gyventojų turtą ir kasdienį judėjimą“, – sakė Valdas Benkunskas.

    „Grindos“ vadovas Jonas Davidavičius akcentuoja, kad problema susijusi su istoriniu infrastruktūros atsilikimu nuo miesto plėtros. Jo teigimu, centralizuoti paviršinių nuotekų tinklai dengia tik apie 25 proc. Vilniaus, todėl daugelyje rajonų kritulių vanduo tiesiog neturi pakankamai kelių nutekėti.

    „Šiandien tik apie 25 proc. Vilniaus turi centralizuotus lietaus nuotekų tinklus, o kai kuriose vietose per liūtį vandens srautas per sekundę siekia dešimtis kubinių metrų – tokių kiekių neįmanoma suvaldyti be ilgalaikių ir kryptingų investicijų“, – sakė Jonas Davidavičius.

    Kur numatyti darbai ir didžiausi projektai?

    Šiemet didžioji investicijų dalis numatyta esamų tinklų remontui ir pralaidumo didinimui intensyvaus eismo gatvėse, kur per liūtis dažniausiai formuojasi vandens sankaupos. Tarp įvardijamų vietų – Savanorių prospektas, S. Konarskio, Gedvydžių, Taikos, L. Asanavičiūtės, Čiobiškio, V. Pietario ir Žemaitės gatvės.

    Tuo pačiu tęsiama tinklų plėtra Senamiestyje, kur darbai dėl tankios infrastruktūros ir paveldo reikalavimų dažnai yra lėtesni bei sudėtingesni. Minimos Trakų, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvės, taip pat modernizacijos poreikis Antakalnio, P. Vileišio, Juodojo kelio ir Vilniaus gatvėse.

    Vienas didžiausių suplanuotų projektų – Juodojo kelio teritorijoje, kur sprendiniai orientuoti į ekstremalias liūtis. Numatyta įrengti beveik 3 kilometrus magistralinių paviršinių nuotekų tinklų, didelės talpos kaupyklą ir nuotekų valymo įrenginius, kad ypač dideli vandens srautai būtų suvaldomi per trumpą laiką.

    Kokie iššūkiai stabdo atnaujinimą?

    „Grinda“ atkreipia dėmesį, kad darbai Vilniuje dažnai susiduria su praktiniais apribojimais: ribota erdvė po žeme, tankus kitų inžinerinių tinklų išsidėstymas ir statybų metu aptinkami archeologiniai radiniai. Tokiose vietose tenka stabdyti darbus, koreguoti projektus ir derinti sprendinius.

    Nepaisant to, įmonė teigia išlaikanti kryptį ir prioritetą teikianti sisteminiams projektams, kurie duoda didžiausią efektą potvynių rizikos mažinimui. Kaip pavyzdys minimi ankstesni darbai Kalvarijų gatvėje, kur įgyvendintas vienas stambiausių projektų – nutiesta daugiau nei 4,5 kilometro naujų tinklų.

    Taip pat nurodoma, kad per 2026 metus Vilniuje nutiesta daugiau nei 5 kilometrai naujų ir atnaujinta per 1 kilometrą esamų paviršinių nuotekų tinklų. Pasak „Grindos“, tai svarbus tempas miestui, kuriame lietaus nuotekų infrastruktūra ilgą laiką buvo plėtojama per lėtai, palyginti su urbanizacijos mastu.

    Įmonė primena ir apie Vilniaus tinklų mastą: Geležinio Vilko teritorijos baseine per stiprias liūtis gali susidaryti iki 26 kubinių metrų vandens per sekundę srautas, o giliausi tinklai kai kur įrengti net 18 metrų gylyje. Tokie skaičiai, pasak specialistų, paaiškina, kodėl miesto atsparumui būtinos ne pavienės priemonės, o nuoseklus kelių metų investicijų planas.

  • „Mundfish“ apie DLSS 5 audrą ir DI žaidimuose: sprendimus atidės, bet vieno dalyko neatmeta

    „Mundfish“ apie DLSS 5 audrą ir DI žaidimuose: sprendimus atidės, bet vieno dalyko neatmeta

    Naujausias studijos „Mundfish“ projektas jau palaiko dalį „Nvidia“ DLSS rinkinio, įskaitant vaizdo mastelio didinimą ir kadrų generavimą. Vis dėlto dėl naujos DLSS 5 versijos, kurios startas siejamas su rudens sezonu ir kuri spėjo sukelti aštrias diskusijas, kūrėjai kol kas neskuba priimti sprendimo.

    Interviu žaidimų industrijos portalui WCCFTech studijos vadovas Robertas Bagratuni DLSS 5 pavadino perspektyvia, tačiau pabrėžė, kad komanda pirmiausia stebi technologijos raidą. Pasak jo, tik vėliau bus vertinama, ar tokie sprendimai tiktų būsimoms studijos premjeroms.

    „DLSS 5 yra labai nauja ir itin perspektyvi technologija. Šiuo metu atidžiai sekame jos raidą ir vertinsime, kaip tokie proveržiai ateityje galėtų būti naudingi mūsų žaidėjams“, – sakė Robertas Bagratuni.

    DLSS tema pastaruoju metu itin jautri, nes kadrų generavimo ir panašių metodų plėtra iš naujo iškelia klausimą, ką iš tiesų reiškia našumo augimas. Dalis žaidėjų ir ekspertų kritikuoja situacijas, kai rinkodaroje akcentuojami didesni kadrų skaičiai, nors realus sklandumas, įvesties delsą ar vaizdo artefaktai gali kelti abejonių.

    Dar vienas karštas taškas – dirbtinis intelektas žaidimų kūrime. Bagratuni teigimu, „Mundfish“ kol kas sąmoningai neintegruoja DI į kasdienius gamybos procesus, nors pripažįsta, kad ši kryptis gali paspartinti idėjų generavimą ir sutrumpinti parengiamąją kūrimo fazę.

    „Suprantame, kad neuroniniai tinklai ir dirbtinis intelektas gali reikšmingai palengvinti preprodukciją, padėti greičiau tikrinti idėjas ir trumpinti kūrimo laiką. Įvertinome jų potencialą, tačiau šiuo metu nusprendėme jų neįtraukti į kasdienius gamybos procesus“, – sakė jis.

    Toks atsargus tonas atspindi platesnę industrijos tendenciją: studijos vis dažniau ieško pusiausvyros tarp inovacijų ir reputacinių rizikų. DI sprendimai siejami ne tik su efektyvumu, bet ir su autorinių teisių klausimais, skaidrumo reikalavimais bei darbuotojų darbo vietų transformacija, todėl vieši įsipareigojimai dažnai atidedami.

    „Mundfish“ atveju sprendimų neskubinimą gali lemti ir praktiniai prioritetai: studija dirba su keliais dideliais projektais, o gamybos grandinės pertvarkymas technologijų įkarštyje paprastai kainuoja laiką ir didina riziką. Dėl to labiausiai tikėtinas scenarijus artimiausiu metu – stebėti DLSS 5 brandą ir tik tuomet spręsti, ar ji iš tiesų suteikia apčiuopiamą naudą galutiniam žaidėjui.

  • Vilnius keičia sklypo Gamyklos g. 16 naudojimo būdą: numatoma pramonės ir sandėliavimo teritorija

    Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo procedūrą dėl valstybinės žemės sklypo Gamyklos g. 16, Vilniuje (kadastro Nr. 0101/0159:258) naudojimo būdo keitimo. Savivaldybė, būdama šio sklypo patikėtinė, inicijuoja pakeitimą į pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją.

    Toks sprendimas paprastai reiškia, kad teritorija ateityje galėtų būti pritaikyta gamybos, logistikos ar sandėliavimo veikloms, jeigu būtų įgyvendinti kiti privalomi planavimo ir leidimų etapai. Gyventojams ir suinteresuotoms pusėms svarbu įsivertinti, kaip galimas naudojimo būdo pasikeitimas gali paveikti aplinką, susisiekimą ir kaimynystę.

    Skelbimas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu nuo 2026 metų gegužės 6 dienos iki 2026 metų gegužės 19 dienos. Per šį laiką suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus dėl planuojamo pakeitimo.

    Pasiūlymus galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu. Kartu nurodoma galimybė teikti pasiūlymus teritorijų planavimo informacinėje sistemoje, kuri naudojama su teritorijų planavimu susijusioms procedūroms ir derinimams.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktinį telefono numerį ir atsakingo asmens elektroninio pašto adresą. Viešinimo laikotarpiu pateikti argumentuoti pasiūlymai yra įprasta procedūros dalis, padedanti įvertinti suinteresuotų šalių interesus prieš priimant tolesnius sprendimus.