CP v2

Blog

  • Jennifer Lopez Sicilijoje parodė vasaros hitą: „Dolce & Gabbana“ raštas ir netikėti batai

    Jennifer Lopez Sicilijoje parodė vasaros hitą: „Dolce & Gabbana“ raštas ir netikėti batai

    Jennifer Lopez po pasirodymo „Dolce & Gabbana“ renginiuose Italijoje ir toliau demonstravo atostogų sezono madą. Taorminoje, Sicilijoje, ji buvo pastebėta vilkinti vasarišką derinį, kuris iškart patraukė dėmesį spalvomis ir atpažįstamu raštu.

    Atlikėja pasirinko dviejų šio sezono favoričių duetą: švarią baltą ir ryškų oranžinį atspalvį. Tokia spalvų kombinacija ypač populiari šiltuoju metų laiku, nes balta išryškina įdegį, o oranžinė suteikia energijos ir atostogų nuotaikos.

    Didžiausiu akcentu tapo dekoratyvinis printas, įkvėptas itališkos majolikos keramikos. Šis motyvas ne vieną sezoną yra siejamas su „Dolce & Gabbana“ estetika, o vasaros kolekcijose jis reguliariai sugrįžta kaip atpažįstamas Viduržemio jūros regiono ženklas.

    Stilistiškai derinys buvo subalansuotas: trumpas topas su kryžiuotomis petnešėlėmis pabrėžė pečius ir iškirptę, o prigludusios 7/8 ilgio kelnės vizualiai ilgino kojas. Tai sprendimas, kuris atrodo elegantiškai, bet išlieka praktiškas kelionėse ir karštyje.

    Prie ryškaus rašto Jennifer Lopez pasirinko santūrius aksesuarus, kad jie nekonkuruotų su drabužiu. Įvaizdį papildė nedidelė balta rankinė ir tamsūs katės formos akiniai nuo saulės, suteikiantys lengvumo ir aiškios stilistinės krypties.

    Netikėčiausia detalė buvo avalynė: vietoje aukštakulnių basučių ar išskirtinių madingų šlepečių ji avėjo paprastas plokščiapades japoniškas šlepetes. Toks pasirinkimas atspindi pastarųjų sezonų tendenciją, kai komfortas tampa sąmoningu stiliaus elementu net ir prie prabangių drabužių.

    Šis įvaizdis primena, kad vasariška elegancija nebūtinai reiškia sudėtingus derinius ar gausybę detalių. Kartais užtenka aiškios spalvų idėjos, kokybiško kirpimo ir vieno stipraus akcento, kad rezultatas atrodytų prabangiai ir šiuolaikiškai.

  • Princesė Diana vėl diktuoja madą: 4 ikoniški deriniai, kuriuos atkartosite per kelias minutes

    Princesė Diana vėl diktuoja madą: 4 ikoniški deriniai, kuriuos atkartosite per kelias minutes

    Princesės Dianos stilius jau ne vieną dešimtmetį laikomas šiuolaikinės kasdienės elegancijos etalonu, o pastaraisiais metais jos įvaizdžiai vėl ryškiai grįžo į gatvės madą. Stilistai pastebi, kad žmonės ieško universalių drabužių, kurie tinka ir darbui, ir laisvalaikiui, todėl Dianos pamėgtos formulės atrodo ypač aktualios.

    Vienas atpažįstamiausių pasirinkimų yra trumpi sportiniai tamprūs šortai, aukštos baltos kojinės ir sportiniai bateliai, o viršuje – ryškiai per didelis megztinis. Svarbiausia čia proporcijos: viršutinė dalis turi būti pakankamai laisva, kad sudarytų kontrastą su prigludusiu apačios siluetu.

    Šis derinys, kadaise siejęs sportą ir laisvalaikį, šiandien tapo norma ir mieste. Mados tendencijos rodo, kad sportiniai elementai vis dažniau derinami su klasikiniais drabužiais, todėl tokie šortai nebestebina net prie didesnio švarko ar santūresnių aksesuarų.

    Kitas ikoninis Dianos receptas – tiesaus kirpimo džinsai, sportinis megztinis ir ant viršaus užmestas vyriško tipo per didelis švarkas. Tokia kombinacija ir dabar laikoma viena praktiškiausių, nes leidžia atrodyti tvarkingai, bet ne per daug formaliai, o avalynę galima rinktis nuo aulinukų iki sportinių batelių.

    Norintiems ramesnės vasariškos klasikos tinka Dianos mėgtas minimalizmas: šviesūs lininiai arba medvilniniai marškiniai ir aukšto liemens kelnės ar džinsai. Marškinius pakanka laisvai sukišti, pasiraitoti rankoves ir palikti kelias sagas atsegtas, o bendrą įspūdį sustiprina tvarkingi batai bei neutrali spalvų paletė.

    Vėsesnėmis dienomis išlieka aktualus jos pamėgtas midi sijono sprendimas: balta klostuota midi ilgis ir ilgesnis megztinis. Šis derinys vertinamas dėl patogumo ir elegancijos pusiausvyros, o stiliaus esmė paprasta – švarios linijos, kokybiški audiniai ir subtilūs aksesuarai.

    Dianos stiliaus aktualumą lengva paaiškinti trimis principais: kontrastas, vyriško kirpimo drabužių drąsa ir gebėjimas sportinius akcentus derinti su klasika. Būtent todėl jos įvaizdžiai lengvai pritaikomi šiandien, kai madoje vis labiau vertinamas funkcionalumas ir ilgaamžiškumas.

  • 3 suknelių fasonai 50-metėms: lieknina akimirksniu ir gelbsti per vasaros karščius

    3 suknelių fasonai 50-metėms: lieknina akimirksniu ir gelbsti per vasaros karščius

    Vasarą elegantiška suknelė neturi tapti kančia, tačiau impulsyvūs pirkiniai dažnai baigiasi nusivylimu. Fasonas, kuris puikiai atrodė ant manekenės ar ekrane, realybėje gali veržti pilvą, raukšlėtis ties klubais ar nuolat slysti nuo pečių. Jei suknelę tenka taisytis kas kelis žingsnius, problema dažniausiai slypi ne figūroje, o netinkamame kirpime ir audinyje.

    Stilistai kaip universaliausią vasarai dažniausiai mini midi ir lengvo kritimo maxi ilgius, nes jie suteikia judėjimo laisvės ir vizualiai „ištempia“ siluetą. Taip pat padeda V formos iškirptė, kuri optiškai ilgina kaklą ir viršutinę kūno dalį, bei surišimas ar diržas ties liemeniu, leidžiantis prisitaikyti suknelę prie kūno proporcijų. Tokie sprendimai ypač patogūs, kai per dieną kinta savijauta ar norisi daugiau komforto karštyje.

    Audinys svarbiau už etiketę

    Renkantis suknelę karštoms dienoms verta pirmiausia pasižiūrėti sudėtį, nes būtent ji lemia, ar drabužis „kvėpuos“. Dažniausiai rekomenduojami audiniai yra linas, medvilnė, viskozė ir liocelis, nes jie geriau praleidžia orą ir maloniau jaučiasi prie odos. Sintetinės medžiagos, ypač jei audinys tankus, gali kaupti šilumą ir greičiau sukelti diskomfortą.

    Linas efektyviai vėsina, o jo mišiniai su viskoze paprastai mažiau glamžosi ir gražiau krenta. Medvilnė padeda išlaikyti formą, todėl suknelė atrodo tvarkingai ir dieną, ir vakarą. Viskozė bei liocelis dažnai vertinami dėl švelnaus kritimo, kuris mažiau išryškina tas zonas, kurias norisi subtiliau užmaskuoti.

    Trys fasonai, kurie lieknina

    Vienas patikimiausių pasirinkimų yra įvyniojamo tipo suknelė, dar vadinama „wrap“, su V formos iškirpte ir surišimu ties liemeniu. Šis kirpimas lengvai prisitaiko prie skirtingų figūros tipų, pabrėžia liemenį ir padeda sukurti proporcingesnę viršutinės ir apatinės kūno dalies pusiausvyrą. Dėl reguliuojamo surišimo ją patogu dėvėti ir karštą dieną, ir vėsesnį vakarą.

    Dar viena vasaros klasika yra trapecijos silueto suknelė, kuri nuo krūtinės ar pečių švelniai platėja ir nevaržo judesių. Tokie modeliai ypač praktiški, kai norisi lengvumo, o kartu išlaikyti elegantišką įvaizdį. Papildomi akcentai, pavyzdžiui, subtilus raukinys apačioje, suteikia lengvumo, bet neapkrauna silueto.

    Trečias universalus pasirinkimas yra marškinių tipo suknelė su apykakle ir sagomis, dažnai vadinama šmizjerka. Ji siejama su minimalistine klasika, o diržas ar platėjantis midi ilgio sijonas padeda išryškinti liemenį ir vizualiai „sustyguoti“ figūrą. Toks modelis lengvai pritaikomas tiek kasdienai su žemakulniais batais, tiek vakarui su elegantiškesniais aksesuarais.

    Spalvos ir detalės, kurios atjaunina

    Vasaros garderobe daug kas priklauso ir nuo spalvų: šviesūs, pasteliniai tonai suteikia lengvumo ir gaivumo įspūdį, o tamsesni, sodrūs atspalviai kuria tvarkingą, vizualiai griežtesnę liniją. Jei norisi universalaus sprendimo, dažniausiai pasiteisina vienspalvės suknelės, kurias lengva keisti aksesuarais. Subtilios detalės, tokios kaip tvarkinga iškirptė, rankovių ilgis iki alkūnių ar aiškiai pažymėtas liemuo, dažnai padaro didesnį įspūdį nei margi raštai.

    Galiausiai svarbiausia taisyklė paprasta: elegancija prasideda nuo patogumo. Jei suknelė leidžia laisvai judėti, neįsitempia ties probleminėmis vietomis ir gerai jaučiasi ant odos, tikimybė, kad ją dėvėsite dažnai, yra gerokai didesnė. Būtent todėl vasarai verta rinktis ne tik madingą siluetą, bet ir kokybišką, kvėpuojantį audinį.

  • Spuogai ant nugaros varo į neviltį? Dermatologas atskleidė rutiną, kuri dažnai suveikia

    Spuogai ant nugaros varo į neviltį? Dermatologas atskleidė rutiną, kuri dažnai suveikia

    Spuogai ant nugaros daugeliui tampa ne tik estetiniu, bet ir emociniu iššūkiu: vasarą nesinori rengtis atviresnių drabužių, o sportuojant ar keliaujant problema dažnai dar paaštrėja. Dermatologai pabrėžia, kad nugaros srityje gausu riebalinių liaukų, todėl poros lengviau kemšasi, o uždegiminiai bėrimai gali kartotis.

    Dažnas spuogų provokatorius yra prakaitas ir neprakaituojantys, prigludę drabužiai, ypač jei po treniruotės ilgiau liekama su drėgnais marškinėliais. Prie situacijos prisideda trintis nuo kuprinių, sportinės aprangos siūlių ar liemenėlių, o taip pat netinkamai parinktos kūno priežiūros priemonės, kurios per riebios ar užkemša poras.

    Kasdienė priežiūra, kuri padeda dažniausiai

    Viena dažniausiai dermatologų rekomenduojamų krypčių yra prausiklis su salicilo rūgštimi, kuri padeda atkimšti poras ir mažinti komedonus. Tokias priemones įprastai siūloma naudoti 2–3 kartus per savaitę, stebint, ar oda neperštėja ir neperdžiūsta, nes per agresyvus režimas gali pabloginti dirglumą.

    Jei nenorite keisti prausiklio, alternatyva gali būti serumai ar losjonai su salicilo ar glikolio rūgštimi, tačiau juos verta įvesti atsargiai ir nenaudoti kelių stiprių priemonių tą pačią dieną. Nugaros oda dažnai atrodo atsparesnė, bet ji taip pat gali sureaguoti paraudimu ir pleiskanojimu, ypač jei kartu naudojami šveitikliai.

    Retinolis ir apsauga nuo saulės

    Kitas plačiai taikomas žingsnis yra retinolis, kuris skatina odos atsinaujinimą ir padeda mažinti užsikimšusias poras bei po spuogų liekančius nelygumus. Jį dažnai rekomenduojama naudoti 2–3 kartus per savaitę vakare, pasirinktomis dienomis nedera kartu tepti salicilo ar kitų rūgščių, kad nesudirgintumėte odos.

    Retinolis didina odos jautrumą saulei, todėl kasdienė apsauga nuo ultravioletinių spindulių tampa būtina, net jei daug laiko praleidžiate patalpose. Jei nugara dažnai būna atvira saulei, apsauginės priemonės tampa ypač svarbios ir siekiant išvengti pigmentinių dėmių po uždegiminių bėrimų.

    Kada tai gali būti ne aknė?

    Ne visi nugaros bėrimai yra klasikinė aknė: kartais juos sukelia plaukų priežiūros priemonių likučiai, nubėgantys per nugarą. Tokiu atveju gali padėti paprastas įpročio pakeitimas: pirmiausia išplauti ir kruopščiai nuskalauti plaukus, o tik tada prausti kūną, ypač nugaros sritį.

    Jei bėrimai panašūs į smulkius, vienodus spuogelius ir ypač paaštrėja nuo prakaitavimo, kartais įtariamas ir mieliagrybių suaktyvėjimas. Tokiais atvejais dermatologai neretai rekomenduoja priemones su ketokonazolu, tačiau svarbu įvertinti odą gyvai, nes neteisingas savarankiškas gydymas gali uždelsti tinkamą diagnozę.

    Specialistai dažnai akcentuoja trijų mėnesių taisyklę: jei nuosekli priežiūra neduoda apčiuopiamos naudos, verta kreiptis į dermatologą, nes gali prireikti receptinių priemonių ar tikslesnio ištyrimo. Taip pat svarbu kreiptis greičiau, jei atsiranda skausmingi mazgai, pūlinukai ar lieka randai.

  • Reese Witherspoon nustebino Los Andžele: 50-metė premjeroje atrodė lyg 10 metų jaunesnė

    Reese Witherspoon nustebino Los Andžele: 50-metė premjeroje atrodė lyg 10 metų jaunesnė

    Los Andžele įvykusi naujo trilerio „Lucky“ premjera sutraukė ryškiausias kino pasaulio pavardes. Ant raudonojo kilimo pasirodė pagrindinį vaidmenį atliekanti aktorė Anya Taylor-Joy, taip pat Annette Bening, Drew Starkey ir kiti svečiai.

    Daugiausia dėmesio šįkart sulaukė Reese Witherspoon, nors ji seriale nevaidina. Aktorė prie projekto prisidėjo kaip vykdomoji prodiuserė, o pats serialas sukurtas pagal knygą, kurią ji anksčiau rekomendavo savo skaitytojų klube.

    Premjeroje Reese Witherspoon pozavo kartu su Anya Taylor-Joy ir fotografų objektyvus traukė elegantišku įvaizdžiu. Ji vilkėjo juodą, klasikinės stilistikos suknelę su korseto tipo viršumi, o vienoje pusėje suknelę puošė kutai.

    Aktorė rinkosi natūralų, minimalų makiažą ir lengvai banguotus, palaidus plaukus, todėl atrodė gaiviai ir jaunatviškai. Socialiniuose tinkluose ir pramogų žiniasklaidoje netruko pasirodyti komentarai, kad ji vizualiai primena ankstesnius karjeros metus.

    Reese Witherspoon šiemet atšventė 50-ąjį gimtadienį, tačiau ne kartą yra sakiusi, kad labiausiai pasikliauja nuosekliais kasdieniais įpročiais. Ji pabrėžia odos drėkinimo svarbą, apsaugą nuo saulės, subalansuotą mitybą ir atsakingą požiūrį į senėjimą, kurį vertina kaip natūralią gyvenimo dalį.

    Pastaraisiais metais vis daugiau garsenybių viešai kalba apie tai, kaip mažina grožio procedūrų spaudimą ir renkasi natūralesnį įvaizdį. Tai dera su platesne tendencija, kai raudonojo kilimo mada vis dažniau akcentuoja individualumą, o ne vien trumpalaikes grožio normas.

  • Neteisėtai nurašyti kaip nesveiki: 5 produktai, kurie iš tiesų gali būti naudingi

    Parduotuvėse netrūksta produktų, kurie turi prastą reputaciją, nors ją dažnai kuria mitybos mitai, o ne faktai. Dietologai pabrėžia, kad daug kas priklauso nuo porcijos dydžio, bendro raciono ir žmogaus sveikatos būklės. Todėl kai kurie produktai, laikomi blogu pasirinkimu, iš tiesų gali būti visavertės mitybos dalis.

    Vienas dažniausių pavyzdžių yra kiaušiniai, ilgai sieti su cholesteroliu. Naujesnės mitybos rekomendacijos akcentuoja, kad daugumai žmonių didžiausią įtaką kraujo lipidams daro ne su maistu gaunamas cholesterolis, o bendras sočiųjų riebalų kiekis ir mitybos kokybė. Kiaušiniai suteikia aukštos kokybės baltymų, cholino, vitaminų A, D ir B grupės.

    Dar vienas nepelnytai kritikuojamas produktas yra bulvės, ypač kai jos prilyginamos tuštiems angliavandeniams. Virtos ar orkaitėje keptos bulvės turi kalio, vitamino C, skaidulų, o sotumo jausmą dažnai užtikrina geriau nei daugelis rafinuotų grūdinių gaminių. Sveikatai nepalankiausia dažniausiai būna ne pati bulvė, o jos paruošimas ir priedai, pavyzdžiui, gausus riebalų kiekis.

    Pieno produktai taip pat neretai atsiduria „juodajame sąraše“, nors daliai žmonių jie yra patogus baltymų, kalcio ir jodo šaltinis. Natūralus jogurtas ar kefyras gali prisidėti prie žarnyno mikrobiotos įvairovės, ypač jei produktas turi gyvų bakterijų kultūrų. Vis dėlto žmonėms, netoleruojantiems laktozės ar turintiems pieno baltymų alergiją, tokie produktai gali netikti.

    Net ir riešutai kartais laikomi prastu pasirinkimu dėl kaloringumo, tačiau tyrimai rodo, kad jie siejami su palankesniais širdies ir kraujagyslių rodikliais. Riešutuose yra nesočiųjų riebalų, skaidulų, magnio ir vitamino E, o saikingos porcijos gali padėti kontroliuoti alkį. Svarbiausia rinktis nesūdytus ir neglazūruotus riešutus, nes papildoma druska ir cukrus keičia produkto vertę.

    Ne mažiau diskusijų kelia tamsus šokoladas, kuris dažnai priskiriamas prie „saldainių“. Aukštesnės kakavos dalies šokolade yra polifenolių, o saikingas vartojimas gali būti suderinamas su subalansuota mityba. Vis dėlto jis išlieka kaloringas, todėl geriausiai tinka kaip nedidelis desertas, o ne kasdienė didelė porcija.

    Ekspertai primena, kad vieno produkto „sveikumas“ dažnai priklauso nuo konteksto: bendro kaloringumo balanso, fizinio aktyvumo, miego ir streso. Praktikoje dažnai taikomas lankstesnis požiūris, kai didžioji raciono dalis sudaryta iš mažai perdirbtų produktų, o likusi dalis paliekama malonumui. Tokia strategija daugeliui žmonių padeda ilgiau išlaikyti tvarius įpročius ir vengti kraštutinumų.

    Vis dėlto yra situacijų, kai net ir paprastai palankūs produktai gali būti ribojami. Atsargiau turėtų elgtis alergiški žmonės, turintys virškinamojo trakto sutrikimų, taip pat nėščiosios ir krūtimi maitinančios moterys, kurioms svarbios individualios gydytojų ir dietologų rekomendacijos. Jei kyla abejonių dėl konkrečių produktų, saugiausia sprendimus derinti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Po 60-ies viskas tik prasideda: 7 dalykai, kuriuos verta išdrįsti dabar, o ne rytoj

    Po 60-ies viskas tik prasideda: 7 dalykai, kuriuos verta išdrįsti dabar, o ne rytoj

    Sulaukus 60-ies, gyvenimas nebūtinai lėtėja – dažnai jis tiesiog keičia tempą ir prioritetus. Daugeliui tai tampa pirmu laikotarpiu per ilgus metus, kai galima rinktis ne pagal pareigą ar kitų lūkesčius, o pagal tai, kas iš tiesų teikia prasmę ir džiaugsmą.

    Specialistai pabrėžia, kad vyresniame amžiuje itin svarbūs du dalykai: socialiniai ryšiai ir nuoseklus aktyvumas. Jie siejami su geresne emocine savijauta, mažesne vienišumo rizika ir didesniu savarankiškumu kasdienybėje.

    Mokytis dar niekada nebuvo taip paprasta

    Vienas dažniausių mitų – kad po 60-ies mokytis per vėlu. Iš tiesų smegenys išlaiko gebėjimą mokytis visą gyvenimą, o nauji įgūdžiai lavina atmintį, dėmesį ir suteikia aiškų kasdienės rutinos tikslą.

    Pradžia gali būti labai paprasta: keli nauji žodžiai per savaitę, fotografijos pagrindai, kompiuterinis raštingumas ar išmaniojo telefono funkcijos. Vis dažniau tam pasitelkiamas ir DI – pavyzdžiui, kalbų praktikai, tekstų kūrimui ar priminimams, tačiau svarbiausia išlieka pastovumas, o ne tobulumas.

    Kelionės, kurios pagaliau nebeatidedamos

    Po 60-ies kelionės dažnai tampa labiau apgalvotos ir ramesnės: mažiau skubėjimo, daugiau patirties ir mažiau noro viską „spėti“. Net trumpa išvyka gali atgaivinti kasdienybę, sukurti naujų prisiminimų ir sustiprinti santykius su artimaisiais.

    Kelionė nebūtinai turi būti tolima ar brangi. Kartais užtenka savaitgalio prie jūros, sanatorijos ar kelionės traukiniu į dar nepažintą miestą, kad atsirastų pojūtis, jog gyvenimas vis dar pilnas naujų pradžių.

    Ryšiai, judėjimas ir drąsa pradėti

    Fizinis aktyvumas šiame amžiuje neturi reikšti sunkių treniruočių. Daugeliui labiausiai tinka reguliarūs pasivaikščiojimai, šiaurietiškas ėjimas, mankšta vandenyje, joga ar važiavimas dviračiu, o prieš intensyvesnę veiklą verta pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

    Ne mažiau svarbūs ir socialiniai ryšiai. Išėjimas į bendruomenės renginį, prisijungimas prie senjorų klubo, skambučių atnaujinimas su senais draugais ar savanorystė gali tapti stipria priemone prieš vienišumą, kuris neretai didėja pasikeitus kasdieniams įpročiams.

    „Visą gyvenimą viską dariau laiku ir taip, kaip reikia. O tada staiga supratau, kad galiu daryti ką nors vien todėl, kad man to norisi“, – sakė 64 metų Teresa.

    Kūrybiniai užsiėmimai taip pat grąžina lengvumą: piešimas, keramika, sodininkystė, dainavimas, rašymas ar modeliavimas nebūtinai turi virsti pasiekimais. Dažnai jų tikslas – ramybė, saviraiška ir naujos pažintys.

    Dar vienas pokytis, kuris daug ką išlaisvina, – sąmoningas supaprastinimas. Tvarkant namus ar kalendorių svarbu atsirinkti, kas iš tiesų reikalinga, o ko laikomasi iš kaltės jausmo: mažiau pertekliaus dažnai reiškia daugiau energijos, miego ir noro veikti.

    Drąsa po 60-ies paprastai atrodo tyliau nei jaunystėje. Vienam tai bus pirmas šokio užsiėmimas, kitam – kelionė vienam, trečiam – pasimatymas po ilgos pertraukos, tačiau bendra taisyklė ta pati: pradėti verta nuo mažo, saugaus žingsnio.

    Šis etapas retai prasideda nuo didelių deklaracijų. Dažniau jis prasideda nuo skambučio, užrašytos kelionės datos, nusipirktų dažų ar vieno bandomojo užsiėmimo, kuris parodo, kad gyvenimas nesibaigia su skaičiumi pase.

  • Žuvies odą išmetate? Dietologai sako: tai klaida – štai kuo ji gali nustebinti virtuvėje

    Žuvies odą išmetate? Dietologai sako: tai klaida – štai kuo ji gali nustebinti virtuvėje

    Daugelyje namų ruošiant žuvį oda įprastai atsiduria šiukšliadėžėje, tačiau pasaulinėje virtuvėje ji seniai vertinama kaip pilnavertė produkto dalis. Tinkamai paruošta ji tampa traški, sustiprina skonį ir padeda išlaikyti žuvies sultingumą. Be to, žuvies odoje gausu baltymų, o jos struktūroje esantis kolagenas gali papildyti racioną.

    Žuvies oda sudaryta daugiausia iš baltymų, o vienas svarbiausių jų yra kolagenas, ypač gausus kai kurių rūšių odoje. Kolageną sudarantys aminorūgščių junginiai, tokie kaip glicinas ir prolinas, svarbūs audinių atsinaujinimui, todėl žuvies oda dažnai minima ir kaip praktiškas būdas mažinti maisto švaistymą, ir kaip vertingas priedas prie patiekalo.

    Didelę reikšmę turi ir po oda esantis riebalų sluoksnis, ypač riebesnių žuvų atveju. Būtent ten kaupiasi dalis omega-3 riebalų rūgščių, tarp jų EPA ir DHA, siejamų su širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija bei uždegiminių procesų mažinimu. Kartu oda gali turėti ir mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, seleno ar fosforo, nors jų kiekiai priklauso nuo rūšies ir kilmės.

    Kaip paruošti, kad būtų traški

    Paprasčiausias būdas pasinaudoti žuvies oda yra jos nenuimti kepant keptuvėje, orkaitėje ar ant grilio. Oda saugo filė nuo išsausėjimo, o kaitinant virsta traškia plutele, kuri daugeliui yra skaniausia kąsnio dalis. Kad ji gražiai apskrustų, svarbu pašalinti žvynus ir odą gerai nusausinti.

    Atskirtą odą taip pat galima iškepti iki traškumo ir patiekti kaip užkandį, primenantį traškučius. Dar vienas praktiškas būdas yra ją išdžiovinti, susmulkinti ir naudoti kaip prieskonį sriuboms ar keptoms daržovėms. Liesesnių žuvų oda tinka sultiniams, nes joje esantis kolagenas gali suteikti tirštesnę, švelnesnę tekstūrą.

    Kurią žuvį rinktis, o kurios vengti

    Dažniausiai rekomenduojama palikti odą lašišai, upėtakiui, silkei ar skumbrei, nes jų oda kepant gerai apsaugo mėsą, o riebalų sluoksnis suteikia daugiau skonio. Vis dėlto kepant plonesnę odą svarbu stebėti kaitrą, nes ji greičiau prisvyla. Tinka ir menkė, jūrinė lydeka ar plekšnė, ypač jei oda naudojama sultiniams.

    Renkantis žuvį svarbiausia jos kokybė ir kilmė, nes teršalai gali kauptis riebaliniame audinyje, įskaitant ir sluoksnį po oda. Dėl to atsargiau vertinamos didelės plėšrios žuvys, kurios per gyvenimą sukaupia daugiau gyvsidabrio ir kitų patvarių teršalų. Kasdieniam racionui dažniau pasirenkamos mažesnės, greičiau augančios rūšys, o žuvį verta pirkti iš patikimų tiekėjų.

    Žuvies odos panaudojimas dera ir su platesne tendencija mažinti maisto švaistymą, kai virtuvėje stengiamasi panaudoti kuo daugiau produkto dalių. Tai ne tik taupesnis, bet ir tvaresnis pasirinkimas, galintis praturtinti patiekalus nauja tekstūra. Jei iki šiol odą išmesdavote, verta bent kartą išbandyti ją iškepti ir įvertinti skonį patiems.

  • Paprastas 30 sekundžių testas su kėde: rezultatas gali išduoti riziką pargriūti

    Paprastas 30 sekundžių testas su kėde: rezultatas gali išduoti riziką pargriūti

    Užtenka stabilios kėdės, laikmačio ir pusės minutės: vadinamasis 30 sekundžių atsistojimo nuo kėdės testas padeda įvertinti kojų jėgą ir ištvermę. Šis testas plačiai taikomas funkcinėje vyresnio amžiaus žmonių būklės vertinimo praktikoje, nes imituoja vieną dažniausių kasdienių judesių.

    Stojantis nuo kėdės dirba šlaunų, sėdmenų ir liemens raumenys, taip pat svarbi sąnarių judesių amplitudė, koordinacija ir pusiausvyra. Su amžiumi mažėjant raumenų masei ir jėgai, būtent šis judesys neretai vienas pirmųjų pradeda kelti sunkumų.

    Kaip atliekamas testas

    Testui reikia tvirtos kėdės be ratukų ir neslidžios dangos po kojomis. Atsisėskite kėdės viduryje, pėdas padėkite ant grindų, o rankas sukryžiuokite ant krūtinės, kad nesistumtumėte delnais.

    Įjunkite laikmatį 30 sekundžių ir skaičiuokite, kiek kartų pavyksta pilnai atsistoti ir vėl atsisėsti. Svarbu ne greitis bet kokia kaina, o taisyklingas, stabilus judesys be rizikingų mostų, kurie gali baigtis praradus pusiausvyrą.

    Ką rodo rezultatas

    Rezultatas dažniausiai lyginamas su orientacinėmis normomis pagal amžių ir lytį, kurios naudojamos klinikinėje praktikoje vertinant vyresnių žmonių funkcinius gebėjimus. Žemesnis skaičius gali reikšti sumažėjusią kojų jėgą ir ištvermę, o tai siejama su didesne griuvimų ir savarankiškumo praradimo rizika.

    Vis dėlto vienas skaičius nėra diagnozė. Įtakos turi kėdės aukštis, kūno sudėjimas, skausmas, buvusios traumos, sąnarių ligos, neurologiniai sutrikimai, nuovargis, taip pat vartojami vaistai ir bendra savijauta tą dieną.

    Kada verčiau nerizikuoti

    Testo nereikėtų atlikti be priežiūros, jei neseniai buvote pargriuvę, jaučiate stiprų galvos svaigimą, dusulį, krūtinės skausmą ar ryškų nestabilumą. Taip pat geriau jo vengti po šviežių traumų, ligos paūmėjimo ar po procedūrų, kai gydytojas rekomendavo riboti krūvį.

    Jei bandymo metu atsiranda skausmas, staigus silpnumas, mąžta akyse ar ima trūkti oro, testą būtina nedelsiant nutraukti. Prastas rezultatas ar negalėjimas atsistoti be rankų pagalbos yra signalas pasitarti su šeimos gydytoju, geriatru arba kineziterapeutu dėl išsamesnio įvertinimo.

    Šį testą galima kartoti kas kelias savaites panašiomis sąlygomis, kad matytumėte pokyčius. Pagerėjimas keliais taisyklingais pakartojimais dažnai rodo, kad reguliari veikla ir kryptingi pratimai duoda apčiuopiamos naudos kasdieniam judėjimui.

  • Įberkite į avietes šaukštą sėmenų: paprastas triukas, kuris gali sustiprinti naudą sveikatai

    Įberkite į avietes šaukštą sėmenų: paprastas triukas, kuris gali sustiprinti naudą sveikatai

    Avietės ir linų sėmenys – paprastas derinys, kuris vasaros racione gali turėti daugiau prasmės nei vien skonis. Avietės suteikia skaidulų, vitamino C ir polifenolių, o sėmenys papildo patiekalą augalinėmis gleivėmis, lignanais ir omega-3 riebalų rūgštimis.

    Toks duetas dažniausiai siejamas su geresne virškinimo sistemos veikla ir sotumu, ypač kai racione trūksta skaidulų. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad poveikis priklauso nuo bendro mitybos konteksto, o ne vieno ingrediento.

    Kas naudingo avietėse?

    Avietėse gausu skaidulų, o jų ryški spalva rodo polifenolių, tarp jų antocianinų, kiekį. Šie junginiai prisideda prie antioksidacinių procesų, kurie svarbūs organizmo ląstelių apsaugai nuo oksidacinio streso.

    Be to, avietės yra vienas iš vaisių, kuriuos patogu įtraukti į kasdienę mitybą be pridėtinio cukraus. Jei uogos labai rūgščios, skoniui sušvelninti geriau rinktis natūraliai saldžius priedus, pavyzdžiui, bananą, o ne cukrų.

    Kuo išsiskiria linų sėmenys?

    Linų sėmenys vertinami dėl dviejų skaidulų rūšių: tirpių ir netirpių. Tirpios skaidulos kontaktuodamos su vandeniu suformuoja gelį, kuris gali padėti suminkštinti išmatas ir palengvinti jų pasišalinimą, o netirpios skatina žarnyno turinio judėjimą.

    Sėmenyse taip pat yra alfa linoleno rūgšties, tai augalinės kilmės omega-3, ir lignanų. Šie junginiai dažnai minimi kalbant apie širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnių kontrolę, tačiau jų nauda labiausiai atsiskleidžia kartu su subalansuota mityba.

    Svarbi detalė – kaip sėmenys paruošiami. Sumalus sėklas lengviau pasisavinami jų viduje esantys riebalai ir kitos medžiagos, tačiau malti sėmenys greičiau oksiduojasi, todėl geriausia malti mažomis porcijomis prieš pat vartojimą.

    Kiek dėti ir kaip vartoti saugiai?

    Didelė porcija ne visada reiškia geresnį rezultatą. Jei iki šiol skaidulų buvo mažai, staigus jų padidinimas gali sukelti pilvo pūtimą, gurguliavimą ar diskomfortą, todėl pradėti verta nuo mažesnio kiekio.

    Dažnai pakanka vieno arbatinio šaukštelio maltų sėmenų ir nedidelės saujos aviečių, o vėliau kiekį galima didinti pagal savijautą. Kartu būtina gerti pakankamai vandens, nes skaidulos brinksta ir be skysčių gali veikti priešingai.

    Praktiškas variantas – įmaišyti sėmenų į jogurtą, kefyrą ar košę kartu su avietėmis, kad užkandis būtų sotesnis. Viso sėmens dažniau naudojami užpilai ar kisieliaus tipo konsistencija, kai sėklos užpilamos šiltu vandeniu ir paliekamos išbrinkti.

    Reikėtų prisiminti, kad sėmenų gelis gali sulėtinti kai kurių geriamų vaistų pasisavinimą. Jei vartojate vaistus nuolat, saugiau laikytis bent vienos valandos intervalo ir, esant poreikiui, pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Atsargumo turėtų laikytis ir žmonės, turintys rijimo sutrikimų ar virškinamojo trakto susiaurėjimų, taip pat patiriantys staigius, nepaaiškinamus tuštinimosi pokyčius. Sėmenų nereikėtų vartoti sausų ir be skysčių.

    Avietės su sėmenimis nėra stebuklinga priemonė, tačiau tai paprastas būdas praturtinti kasdienį patiekalą skaidulomis ir vertingais augaliniais junginiais. Daugiausia naudos duos reguliarumas, saikingos porcijos ir mažiau pridėtinio cukraus.