CP v2

Blog

  • Pavasarį bijūnai sprogsta žiedais: viena klaida rudenį ir pumpurų bus gerokai mažiau

    Pavasarį bijūnai sprogsta žiedais: viena klaida rudenį ir pumpurų bus gerokai mažiau

    Bijūnų gausus žydėjimas kitą sezoną dažnai priklauso nuo to, ką padarysite rudenį. Sodininkai pabrėžia, kad per anksti nupjauti stiebai gali „atimti“ iš augalo sukauptas maisto medžiagas, todėl pavasarį jis suformuoja mažiau pumpurų.

    Tinkamiausias metas genėti žolinius bijūnus ateina tada, kai lapai pagelsta, o stiebai suminkštėja arba juos pakanda pirmosios rimtesnės šalnos. Lietuvos sąlygomis tai dažniausiai nutinka spalį ar lapkričio pradžioje, tačiau svarbiausia stebėti patį augalą, o ne kalendorių.

    Kol lapai dar žali, augalas tęsia fotosintezę ir siunčia sukauptą energiją į šakniastiebį. Būtent šios atsargos pavasarį tampa pagrindiniu „kuru“ naujiems ūgliams ir žiediniams pumpurams, todėl skubėti su žirklėmis neapsimoka.

    Kaip genėti, kad nepažeistumėte pumpurų?

    Genėjimui verta rinktis švarų ir aštrų sekatorių, kad sumažėtų ligų plitimo rizika. Kiekvieną stiebą rekomenduojama nukirpti atskirai, paliekant apie 2–5 centimetrus virš dirvos.

    Svarbu stiebų neišrauti rankomis ir nekirpti visiškai prie pat žemės. Šalia stiebų pagrindo dirvoje būna pumpurai, iš kurių pavasarį išauga nauji ūgliai, o juos pažeidus žydėjimas gali pastebimai suprastėti.

    Kodėl būtina surinkti lapus ir stiebus?

    Po genėjimo reikėtų kruopščiai surinkti nuo kerelio ir iš lysvės visus lapus bei nupjautas dalis. Palikus jas kaip mulčią, ypač jei augalas turėjo dėmių ar puvinio požymių, per žiemą gali išlikti ligų sukėlėjai, o pavasarį problema atsinaujins.

    Sveikas augalines liekanas galima kompostuoti, tačiau įtartinai pažeistas geriau pašalinti atskirai, kad infekcijos neišplistų sode. Ši taisyklė ypač svarbi drėgnesniais metais, kai grybinės ligos plinta greičiau.

    Mulčias ir tręšimas prieš žiemą

    Žoliniai bijūnai paprastai yra atsparūs šalčiui, tačiau rudenį praverčia lengvas mulčio sluoksnis, kuris stabilizuoja dirvos drėgmę ir temperatūrą. Dažniausiai pakanka maždaug 5–8 centimetrų komposto, pušies žievės, medžio skiedrų ar šiaudų sluoksnio.

    Jaunesnius kerus galima papildomai pridengti, ypač jei vietovėje būna staigių temperatūros svyravimų ar mažai sniego. Pavasarį dangą būtina nuimti laiku ir atitraukti nuo kerelio centro, kad nauji ūgliai nepradėtų šusti.

    Rudenį tinka ir trąšos, kuriose daugiau fosforo bei kalio, nes jos siejamos su šaknų stiprinimu ir pasiruošimu žiemai. Tuo metu reikėtų vengti azoto, nes jis skatina minkštą augimą ir gali pabloginti augalo žiemojimą.

    Dar viena dažna klaida – visus bijūnus genėti vienodai. Medėjantys, vadinamieji krūminiai bijūnai paprastai palieka sumedėjusius ūglius kitam sezonui, todėl jų genėjimas skiriasi nuo žolinių bijūnų priežiūros.

  • Daržininkų triukas tuščiose lysvėse: sėjamas rapsukas, kuris purena dirvą ir slopina piktžoles

    Daržininkų triukas tuščiose lysvėse: sėjamas rapsukas, kuris purena dirvą ir slopina piktžoles

    Po intensyvaus daržininkystės sezono dirva lysvėse dažnai būna suplūkta, nualinta ir greitai perdžiūsta. Ypač tai pastebima ten, kur augo daug maisto medžiagų reikalaujantys augalai, pavyzdžiui, pomidorai, agurkai ar cukinijos. Tokiose vietose lengviau įsitvirtina piktžolės, o dirvoje gali kauptis ligų sukėlėjai.

    Vienas paprasčiausių būdų atgaivinti lysves be cheminių priemonių yra žalieji tręšiamieji augalai, dar vadinami sideratais. Jie sėjami po derliaus nuėmimo, kad dirva neliktų plika, o pavasarį jų masė įterpiama į žemę. Tarp augalų, kurie tam dažnai pasirenkami, minimas žieminis rapsukas.

    Kaip rapsukas veikia dirvą?

    Rapsukas padeda apsaugoti dirvos paviršių nuo išdžiūvimo ir erozijos, o tanki žalioji danga slopina piktžolių dygimą. Jo šaknys purena viršutinį dirvos sluoksnį, todėl pavasarį žemė būna puresnė ir lengviau įdirbama. Įterpus augalą į dirvą, papildoma organinė medžiaga prisideda prie humuso susidarymo.

    Kryžmažiedžiai augalai, tarp jų ir rapsukas, vertinami ir dėl vadinamojo fitosanitarinio poveikio. Kai augalo masė suardoma ir įterpiama, dirvoje išsiskiriantys natūralūs junginiai gali mažinti dalies nepageidaujamų mikroorganizmų aktyvumą. Dėl to žalieji tręšiamieji augalai vis dažniau naudojami kaip sėjomainos dalis, siekiant mažinti dirvos nuovargį.

    Kada sėti ir kaip prižiūrėti?

    Rapsukas paprastai sėjamas rudenį, kai lysvė jau atlaisvinta po daržovių derliaus. Prieš sėją svarbu pašalinti piktžoles ir augalų likučius, o dirvą lengvai supurenti, kad sėklos turėtų gerą kontaktą su žeme. Pasėjus sėklas verta vos užžerti plonu žemės sluoksniu, lengvai suspausti paviršių ir palaistyti.

    Praktikoje dažniausiai rekomenduojama sėti nuo rugsėjo iki spalio pradžios, kad augalas spėtų suformuoti nedidelę lapų skrotelę iki šalnų. Žiemą ir ankstyvą pavasarį papildomos priežiūros paprastai nereikia, nes rapsukas pakankamai atsparus vėsesniems orams. Sėjos sėkmę labiausiai lemia neperdžiūvusi dirva ir tolygus sudygimas.

    Kada įterpti į dirvą pavasarį?

    Pavasarį žaliąją masę svarbu įterpti laiku, kol stiebai dar nėra sumedėję ir augalas lengvai skyla. Dažnas pasirinkimas yra balandžio pirmoji pusė, tačiau tikslų laiką koreguoja orai ir augimo tempas. Pirmiausia antžeminė masė nupjaunama, o likučiai įmaišomi į dirvą.

    Įterpiant rekomenduojama neįkasti per giliai, kad organinė medžiaga gautų pakankamai oro ir greičiau suirtų. Praktikoje dažnai taikomas maždaug 10–15 centimetrų gylis, o po įterpimo palaukiama kelias savaites, kad prasidėtų aktyvus skaidymasis. Tik tuomet lysvę patogiau užsėti ar apsodinti, nes šviežiai įterpta žalioji masė iš pradžių gali laikinai „surišti“ dalį azoto.

    Po rapsuko verta rinktis augalus, kurie nėra iš tos pačios botaninių kryžmažiedžių grupės. Taip sumažinama rizika kaupti tuos pačius kenkėjus ir ligas, o sėjomaina veikia efektyviau. Dažnai po žaliojo tręšimo gerai auga lapinės daržovės ir ankstyvesni, greitai subręstantys augalai.

  • Nuo 2026 metų keičiasi šildymo sezonas: daliai daugiabučių sprendimo nebereikės

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, keičiantys šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarką. Esminė naujovė ta, kad dalyje daugiabučių šildymo įjungimas ir išjungimas bus siejamas ne su savivaldybės potvarkiu, o su pastato šilumos punkto sprendimais ir faktiniu poreikiu.

    Naujoji tvarka aktuali visiems šilumos vartotojams, tačiau skirtingoms pastatų grupėms ji bus taikoma nevienodai. Šildymo pradžia ir pabaiga priklausys nuo pastate įrengtos šildymo sistemos tipo, šilumos punkto automatizavimo ir pastato nuosavybės formos.

    Kas atsako už parengimą sezonui

    Įstatymo pakeitimai pabrėžia pastato bendrosios nuosavybės valdytojo atsakomybę. Daugiabučiuose tai paprastai yra bendrija arba administratorius, kurie turi užtikrinti, kad šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrintys specialistai laiku atliktų būtinus darbus.

    Prie privalomų darbų priskiriamas šildymo sistemos patikrinimas, praplovimas, hidrauliniai bandymai, gedimų šalinimas ir kiti remontai. Praktikoje tai reiškia, kad prieš sezoną turi būti įvertinta sistemos būklė, sandarumas ir parengtis, kad šildymas būtų įjungiamas saugiai ir be trikdžių.

    Kada šildymas bus įjungiamas automatiškiau

    Daugiabučiuose namuose, kuriuose įrengti modernizuoti šilumos punktai su atskyrimu šilumokaičiu, šildymo sezonas pagal naują tvarką prasidės spalio 1 dieną ir baigsis ne anksčiau kaip balandžio 30 dieną. Tokiu atveju savivaldybės sprendimo laukti nebereikės, o šilumos tiekėjas turės būti pasirengęs tiekti šilumą.

    Praktiškai šildymą šiuose pastatuose įjungia ir išjungia pastato vidaus šildymo sistemos prižiūrėtojas, kurį paprastai pasirenka ir jo darbą kontroliuoja pastato valdytojas. Jei šaltasis laikotarpis ateina anksčiau arba užsitęsia ilgiau, šildymas gali prasidėti anksčiau nei spalio 1 dieną arba tęstis po balandžio 30 dienos.

    Jeigu šildymo sezono metu vidutinė lauko oro temperatūra pakyla virš +10 laipsnių, automatika tokiuose šilumos punktuose gali sumažinti šilumos tiekimą arba šildymą laikinai išjungti. Tai yra vienas iš būdų mažinti perteklinį šildymą pereinamaisiais laikotarpiais ir tiksliau prisitaikyti prie realių oro sąlygų.

    Kada sprendimas liks savivaldybei

    Visų kitų daugiabučių ir vienbučių pastatų, kuriuose nėra automatizuotų šilumos punktų arba jie prijungti tiesiogiai prie centralizuotų tinklų be atskyrimo šilumokaičiu, šildymo pradžią ir pabaigą toliau nustatys savivaldybė. Tokiais atvejais sprendimas bus siejamas su šaltuoju laikotarpiu, kai trijų parų lauko oro temperatūros vidurkis nukrenta žemiau +10 laipsnių.

    Savivaldybės sprendimu taip pat bus pradedamas ir baigiamas šildymas savivaldybei priklausančiuose pastatuose. Tai reiškia, kad daliai vartotojų tvarka iš esmės išliks panaši į iki šiol taikytą, o didžiausi pokyčiai palies pastatus su modernesniais šilumos punktais ir didesniu automatizavimo lygiu.

    „Kiekvieno daugiabučio namo bendrosios nuosavybės valdytojas turi užtikrinti, kad sistemos prižiūrėtojas laiku atliktų patikrinimą, praplovimą, hidraulinius bandymus ir kitus būtinus darbus“, – nurodoma „Vilkaviškio šilumos tinklai“ pateiktoje informacijoje.

  • Zarasų ir Visagino VVG skelbia 3 kvietimus: kam atsivers parama ir kokius planus būtina pateikti

    Zarasų ir Visagino VVG skelbia 3 kvietimus: kam atsivers parama ir kokius planus būtina pateikti

    Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė paskelbė kvietimus teikti vietos projektų įgyvendinimo planus pagal 2023–2027 metais patvirtintą vietos plėtros strategiją. Paraiškos bus priimamos nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 1 dienos.

    Kvietimai orientuoti į vietos bendruomenėms ir žuvininkystės regionui aktualias investicijas, socialines iniciatyvas bei viešųjų erdvių pritaikymą. Projektų rengėjams svarbu iš anksto įsivertinti idėjos atitikimą priemonėms ir suplanuoti pasirengimo darbus, nes kvietimo laikotarpis yra ribotas.

    Kokios priemonės finansuojamos

    Septintuoju kvietimu teikiami planai pagal priemonę „Tvarių maisto sistemų plėtojimas“ (kodas BIVP-2). Ši kryptis siejama su vietinės maisto grandinės stiprinimu, tvaresniais gamybos ir vartojimo sprendimais bei didesne vietos produktų pridėtine verte.

    Aštuntuoju kvietimu priimami planai pagal priemonę „Bendruomenės iniciatyvų ir gyvybingumo skatinimas, didinant vietos gyventojų socialinę įtrauktį“ (kodas BIVP-3). Dažniausiai tokio tipo projektai sprendžia paslaugų prieinamumo, užimtumo, savanorystės ir bendruomeniškumo stiprinimo poreikius.

    Devintuoju kvietimu teikiami planai pagal priemonę „Viešųjų erdvių pritaikymas rekreacinei žvejybai ir turizmui“ (kodas BIVP-4). Priemonė aktuali savivaldybėms, bendruomenėms ir organizacijoms, kurios siekia gerinti infrastruktūrą prie vandens telkinių, didinti vietovės patrauklumą lankytojams ir skatinti tvarią rekreaciją.

    Kur rasti dokumentus ir gauti konsultaciją

    Kvietimų dokumentacija skelbiama Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėje ir Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės kanaluose. Rengiant planus rekomenduojama remtis aktualiais reikalavimais, kad būtų išvengta formalių neatitikimų ir vėlavimų.

    Dėl vietos projektų įgyvendinimo planų rengimo konsultuoja vietos plėtros strategijos administratorės Zarasų rajone, Sėlių aikštėje 22, 327 kabinete, iš anksto susitarus. Taip pat konsultacijas teikia Nacionalinė mokėjimo agentūra, todėl projekto rengėjams verta iš anksto suderinti klausimus dėl tinkamumo, dokumentų sudėties ir paraiškos pildymo.

    Ką verta padaryti iki kvietimo pradžios

    Iki 2026 metų spalio 1 dienos projekto vykdytojams naudinga susitvarkyti nuosavybės, partnerystės ir veiklų pagrindimo dokumentus, o taip pat įsivertinti realius terminus bei planuojamas išlaidas. Praktikoje daugiausia laiko užima leidimų, suderinimų ir pirkimų planavimo dalis, todėl pasirengimas iš anksto gali tapti lemiamu pranašumu.

  • Pasaulio bankas atvyko į Zarasus: įvardijo, kas gali iššauti turizme ir ko dar trūksta

    Pasaulio bankas atvyko į Zarasus: įvardijo, kas gali iššauti turizme ir ko dar trūksta

    Zarasuose apsilankę Pasaulio banko atstovai kartu su savivaldybės vadovais ir specialistais vertino, kokie projektai galėtų sustiprinti viso regiono turizmo pasiūlą. Dėmesys skirtas ne pavieniams objektams, o tam, kaip lankytojui pateikti vientisą kelionės patirtį, apimančią kelias vietoves.

    Vizite dalyvavo Pasaulio banko atstovė Oksana Denisenko ir turizmo konsultantas Scottas Wayne’as, vadovaujantis bendrovei „SWA Development – Sustainable Destinations“. Prieš susitikimą su mere Nijole Guobiene konsultantas lankėsi Antazavės dvare, susipažino su jo erdvėmis ir vykdomomis veiklomis.

    Regionui siūlo kurti vientisas patirtis

    Susitikime aptarta, kad Zarasų kraštas turi aiškių stiprybių, nuo ežerų ir miškų iki kultūros paveldo, tačiau turistui svarbiausia ne objektų gausa, o logiškai sujungtas maršrutas. Praktikoje tai reiškia aiškias temas, patogų judėjimą, suderintą paslaugų tinklą ir patirtis, kurios skatina pasilikti ilgiau.

    Pasak diskusijoje dalyvavusių savivaldybės atstovų, ši kryptis ypač svarbi Utena+ regionui, kai kelių savivaldybių sprendimai turi papildyti vieni kitus. Turizmo projektuose dažniausiai vertinama, ar jie kuria pridėtinę vertę ne vien vietos bendruomenei, bet ir tampa traukos tašku platesnei auditorijai.

    Antazavės dvarui mato aiškią nišą

    Antazavės dvaras pristatytas kaip vieta, kurioje galima plėtoti kultūros paveldo ir edukacines patirtis, remiantis istoriniu pasakojimu, įskaitant Emilijos Pliaterytės temą. Aptarta, kad dvaras galėtų tapti maršrutų dalimi, susiejant jį su kitais regiono dvarais ir paveldo objektais.

    Tačiau kartu iškelta ir praktinė sąlyga, be kurios tokie objektai retai tampa ilgalaikiu traukos centru. Kad lankytojai Antazavėje norėtų praleisti daugiau laiko, svarbios ne tik veiklos, bet ir infrastruktūra, teritorijos sutvarkymas, sezoniškumo mažinimas bei aiškus paslaugų modelis.

    „Lankytojui svarbu ne tik ką pamatyti, bet ir ką nuveikti bei kur patogiai praleisti laiką“, – sakė susitikime dalyvavę turizmo krypties konsultantai.

    Ką pakeistų naujas centras Zarasuose

    Svečiams pristatytas ir Zarasuose planuojamas Laisvalaikio bei sveikatingumo centras, kuris, savivaldybės vertinimu, galėtų veikti ištisus metus. Tokie objektai dažnai vertinami kaip priemonė mažinti sezoniškumą, kuris Lietuvos kurortuose ir vandens telkinių regionuose išlieka viena didžiausių turizmo problemų.

    Diskusijoje akcentuota, kad visus metus veikianti infrastruktūra gali paskatinti apgyvendinimo, maitinimo ir pramogų paslaugų plėtrą, o tai tiesiogiai veikia ir darbo vietų kūrimą. Kartu pabrėžta, kad projekto sėkmei būtinas aiškus ryšys su esamomis gamtos ir kultūros patirtimis, kad centras netaptų atskiru, nuo regiono atsietu objektu.

    Vizitas Zarasuose surengtas po Baltijos besivejančių regionų iniciatyvos „Catching-up Regions Initiative“ valdymo komiteto posėdžio, kuriame aptartos Utenos apskrities ir Švenčionių rajono savivaldybių plėtros galimybės. Pasaulio banko atstovai šiuo metu vertina skirtingų savivaldybių turizmo idėjas ir siekia atsirinkti perspektyviausius projektus bendram regiono pasiūlymui.

    Galutiniai sprendimai dėl prioritetinių projektų sąrašo ir finansavimo galimybių dar nėra patvirtinti. Savivaldybėje pabrėžiama, kad tam tikriems objektams, įskaitant Antazavės dvarą, būtų naudingas bendras viso komplekso vystymo planas, padedantis aiškiai planuoti etapus ir lengviau pritraukti partnerius.

  • Visagino savivaldybėje kibernetinio saugumo pamoka visiems: kokių klaidų prašo nebedaryti

    Visagino savivaldybėje kibernetinio saugumo pamoka visiems: kokių klaidų prašo nebedaryti

    Rugsėjo 25 dieną Visagino savivaldybės administracijoje surengti kibernetinio saugumo mokymai, kuriuose dalyvavo visi administracijos darbuotojai. Mokymų tikslas – sumažinti rizikas, kurios dažniausiai kyla dėl kasdienių įpročių ir žmogiškų klaidų.

    Praktika rodo, kad dauguma incidentų prasideda nuo paprastų veiksmų: neatsargiai atidaryto laiško, paspaustos nuorodos ar per silpno slaptažodžio. Viešajame sektoriuje tai ypač jautru, nes tvarkomi gyventojų duomenys ir vidaus dokumentai, o sutrikimai gali paveikti paslaugų teikimą.

    Mokymuose daug dėmesio skirta sukčiavimo pranešimų atpažinimui, saugių slaptažodžių kūrimui ir kelių veiksnių autentifikavimui. Taip pat aptarta, kaip saugiai tvarkyti dokumentus, atpažinti įtartinus veiksmus ir kokia turi būti pirmoji reakcija pastebėjus galimą incidentą.

    Atskirai nagrinėtos ir su DI susijusios grėsmės, kurios pastaruoju metu tampa vis aktualesnės. Sukčiai vis dažniau pasitelkia automatizuotus įrankius, kad pranešimai atrodytų įtikinamai, o tai didina riziką suklysti net ir patyrusiems darbuotojams.

    Administracijoje pabrėžta, kad kibernetinis saugumas prasideda nuo nuoseklios kasdienės higienos: kritinio požiūrio į laiškus, atsargaus prisijungimų valdymo ir aiškaus veiksmų plano. Reguliarūs mokymai padeda greičiau atpažinti besikeičiančias grėsmes ir užtikrinti saugesnį darbą su informacija.

  • Visaginas vėl nustebino: festivalis „Rudeninės“ suvienijo 10 tautų ir pavertė miestą viena scena

    Visaginas vėl nustebino: festivalis „Rudeninės“ suvienijo 10 tautų ir pavertė miestą viena scena

    Rugsėjo 25–26 dienomis Visagine surengtas X tarptautinis tautinių kultūrų festivalis „Rudeninės“ subūrė miesto bendruomenes ir svečius į dviejų dienų kultūrų šventę. Renginys dar kartą išryškino Visagino išskirtinumą, kai skirtingos tradicijos ir kalbos tampa kasdienybe, o ne išimtimi.

    Festivalis prasidėjo iškilminga eisena, po kurios miesto erdvės prisipildė muzikos, šokių ir dainų. Didelis dėmesys skirtas gyvai tradicijų patirčiai, kad lankytojai galėtų ne tik stebėti pasirodymus, bet ir įsitraukti į edukacijas bei susitikimus.

    Sedulinos alėjoje veikė amatininkų mugė ir liaudies kiemeliai, kuriuose pristatytos Lietuvos bei Latvijos etnografinių regionų tradicijos. Lankytojai galėjo susipažinti su skirtingais amatais, paragauti nacionalinių patiekalų ir iš arti pamatyti, kaip gimsta tradiciniai dirbiniai.

    Renginyje pristatytos baltarusių, lietuvių, latvių, rusų, totorių, kirgizų, ukrainiečių, uzbekų, lenkų ir armėnų kultūros. Organizatorių teigimu, toks bendrijų spektras padeda išlaikyti gyvą dialogą ir stiprina tarpusavio pasitikėjimą, ypač kai visuomenėje daugėja migracijos ir mobilumo.

    Festivalio svečius pasveikinęs Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz pabrėžė, kad svarbiausias miesto turtas yra žmonės ir jų kuriama kultūra.

    „Didžiausias Visagino pasididžiavimas yra žmonės, jų puoselėjamos tradicijos ir gebėjimas būti kartu“, – sakė Erlandas Galaguz.

    „Rudeninių“ programą vainikavo vakaro koncertas „Kultūrų derlius“, kuriame pasirodė kolektyvai ir atlikėjai iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Greta sceninių pasirodymų vyko kūrybinės dirbtuvės ir bendravimas su tautinių bendrijų atstovais.

    Kultūros ekspertai pabrėžia, kad tokie festivaliai vis dažniau tampa ne tik pramoga, bet ir bendruomenės atsparumo dalimi, kai per meną ir tradicijas mezgami ryšiai tarp skirtingų grupių. Visagine tai ypač ryšku, nes miestas istoriškai susiformavo kaip daugiatautė bendruomenė, kurioje kultūrinė įvairovė yra miesto tapatybės pagrindas.

    Organizatoriai dėkojo dalyviams, savanoriams, tautinėms bendrijoms, kultūros darbuotojams ir amatininkams, prisidėjusiems prie šventės įgyvendinimo. Festivalio rengėjai tikisi, kad „Rudeninės“ ir toliau išliks vieta, kur skirtingos kultūros ne konkuruoja, o papildo viena kitą.

  • Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasų rajono savivaldybėje vis garsiau kalbama apie problemą, kuri tiesiogiai veikia regiono gebėjimą pritraukti gydytojus, mokytojus ir kitus reikalingus specialistus – atvykus į Zarasus sunku greitai rasti tinkamą būstą nuomai ar įsigijimui. Rugsėjo 24 dieną šį klausimą savivaldybės merė Nijolė Guobienė aptarė su Pasaulio banko komanda, dirbančia pagal iniciatyvą „Catching-up Regions Initiative“.

    Susitikime dalyvavo iniciatyvos CuRI vadovas Grzegorzas Aleksanderis Wolszczakas, Pasaulio banko būsto srities vadovė Catherine Lynch ir ekspertė Rūta Ubarevičienė. Kartu į diskusiją įsitraukė savivaldybės administracijos specialistai, atsakingi už planavimą, investicijas ir plėtrą.

    Būstas tampa regiono konkurencingumo klausimu

    Diena anksčiau Alaušo slėnyje vykusiame CuRI valdymo komiteto posėdyje aptarta būsto rinkos padėtis Utena+ regione, apimančiame Utenos apskrities ir Švenčionių rajono savivaldybes. Vizitas Zarasuose leido ekspertams įvertinti vietos situaciją ne tik iš statistikos, bet ir iš praktinių pavyzdžių.

    Esminis akcentas – ne visi formaliai esantys būstai realiai dalyvauja rinkoje. Dalis butų naudojama tik poilsiui ar sezoniškai, o nuomos pasiūla neretai lieka ne viešuose skelbimuose, todėl atvykstantis žmogus ar įstaiga, ieškanti būsto darbuotojui, susiduria su ribotu matomu pasirinkimu.

    Pasak savivaldybės atstovų, ypač sudėtinga operatyviai rasti tinkamą būstą naujai atvykstantiems gydytojams, o panašus poreikis gali augti ir švietimo sektoriuje. Diskusijoje aptarta, kokio tipo būstai būtų patraukliausi specialistams ir kaip realistiškai įvertinti poreikį artimiausiais metais, kad sprendimai būtų paremti ne prielaidomis, o duomenimis.

    Kodėl nauja statyba neatsiperka?

    Susitikime aptarta ir kita regionams būdinga kliūtis: naujo būsto statybos kaštai gali viršyti kainą, kurią rinka pasirengusi mokėti mažesniame mieste. Tokiais atvejais vystytojams sudėtinga pradėti projektus vien komerciniais pagrindais, net jei poreikis būstui akivaizdus.

    Ekspertai domėjosi, kokius sklypus savivaldybė galėtų pasiūlyti, kaip būtų sprendžiami inžinerinės infrastruktūros klausimai ir kokie instrumentai teoriškai galėtų sumažinti riziką vystytojams. Praktiškai tai gali reikšti aiškesnį teritorijų planavimą, greitesnes procedūras, pasirengtus sklypus ir nuoseklią investuotojų paiešką.

    Investicijos ateis tik tada, kai turės kur gyventi darbuotojai

    Būsto pasiūla siejama ir su investicijų pritraukimu: įmonėms, kuriančioms darbo vietas, svarbu žinoti, ar darbuotojai galės rasti kur gyventi. Savivaldybė pristatė, kaip bendradarbiauja su investuotojais, spręsdama sklypų parengimo ir infrastruktūros klausimus, tačiau pabrėžta, kad vien darbo vietų nepakanka, jei gyvenimo sąlygos atsilieka.

    Svečiai taip pat susipažino su planuojamu laisvalaikio ir sveikatingumo centru, kuris galėtų didinti miesto patrauklumą ir skatinti žmones rinktis Zarasus gyvenimui. Vis dėlto akcentuota, kad sprendimą persikelti dažnai lemia ne vien paslaugų pasiūla, bet ir reali galimybė rasti tinkamą būstą už priimtiną kainą.

    Po diskusijos ekspertai apžiūrėjo Zarasuose esančius būstus ir galimas teritorijas plėtrai, kad galėtų tiksliau įvertinti situaciją vietoje. Konkrečių statybos ar finansavimo sprendimų susitikime nepriimta, tačiau sutarta, kad pirmasis žingsnis – aiškiai identifikuoti realiai prieinamą būsto pasiūlą, tikslines grupes ir priemones, kurios galėtų padėti užpildyti rinkos spragą.

  • „Žaliasis taškas“ startuoja su nemokamomis nuotolinėmis edukacijomis – ko dar nežinote apie rūšiavimą?

    „Žaliasis taškas“ startuoja su nemokamomis nuotolinėmis edukacijomis – ko dar nežinote apie rūšiavimą?

    Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kviečia visuomenę į nemokamų nuotolinių edukacijų ciklą „Žaliasis raštingumas“. Jo tikslas – paprastai ir praktiškai paaiškinti, kaip kasdieniais įpročiais mažinti atliekų kiekį ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

    Edukacijose akcentuojama, kad teisingas rūšiavimas yra viena svarbiausių grandžių žiedinėje ekonomikoje, kai pakuotės gali būti perdirbtos ir tapti naujais gaminiais. Kuo mažiau atliekų patenka į mišrių atliekų srautą, tuo mažesnė tarša ir didesnės galimybės panaudoti žaliavas pakartotinai.

    Organizatoriai primena, kad rūšiavimo kokybė priklauso ne tik nuo infrastruktūros, bet ir nuo kasdienių sprendimų: pakuočių ištuštinimo, tinkamo atskyrimo pagal medžiagas ir įpročio nepalikti maisto likučių. Netinkamai išrūšiuotos atliekos gali užteršti perdirbimui tinkamą srautą ir sumažinti perdirbimo efektyvumą.

    Kam skirtos edukacijos?

    Nuotoliniai užsiėmimai pritaikyti skirtingoms auditorijoms: priešmokyklinio amžiaus vaikams, 1–4 klasių mokiniams, vyresniųjų klasių moksleiviams ir suaugusiesiems. Registruojantis prašoma pasirinkti tinkamą užsiėmimą pagal amžiaus grupę ir nurodyti tikslų el. pašto adresą, nes visa informacija pateikiama nuotoliniu būdu.

    Dalį programos sudaro paskaitos apie teisingą rūšiavimą, o dalį – kūrybinės dirbtuvės apie antrąjį pakuočių gyvenimą. Spalio mėnesio temose atsispindi ir Klimato savaitės kontekstas, kai daugiau dėmesio skiriama vartojimo mažinimui bei pakartotiniam panaudojimui.

    Kada vyks nuotoliniai susitikimai?

    Edukacijų ciklas suplanuotas spalio mėnesį, numatyti keli skirtingi laikai ryte ir po pietų. Paskaitos ir kūrybinės dirbtuvės vyks spalio 1, 7, 8, 15, 22 ir 29 dienomis.

    Organizatoriai nurodo, kad dalyvių registracija vykdoma iš anksto, o papildoma informacija teikiama „Žaliojo taško“ komunikacijos kanaluose ir kontaktiniu el. paštu bei telefonu. Kilus klausimams, rekomenduojama kreiptis tiesiogiai, kad būtų parinkta tinkamiausia edukacija pagal dalyvių amžių ir poreikius.

  • Zarasai pirmąkart prisijungė prie „Penki už Lietuvą“: lietus nesustabdė daugiau nei 50 bėgikų

    Zarasai pirmąkart prisijungė prie „Penki už Lietuvą“: lietus nesustabdė daugiau nei 50 bėgikų

    Rugsėjo 26 dieną Zarasai pirmą kartą prisijungė prie pasaulio lietuvių bėgimo „Penki už Lietuvą“. Iniciatyva, vykstanti jau 13 kartą, suburia lietuvius įvairiose šalyse bėgti 5 kilometrų distanciją savo pasirinktu laiku.

    Zarasuose į trasą išėjo daugiau nei 50 dalyvių, o renginys tapo bendruomeniška švente, į kurią įsitraukė ir sportuojantys vaikai, ir suaugusieji. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie bėgimai padeda palaikyti ryšį su pasaulio lietuviais ir skatina aktyvų gyvenimo būdą.

    Pirmas kartas Zarasuose

    Bėgimą mieste organizavo iniciatyva Globalūs Zarasai, prie komandos prisidėjo ir Zarasų sporto centras. Kartu bėgo karatė grupių nariai, aviamodeliavimo skyriaus atstovai, būrelio „Fitnesas per šokį“ dalyviai, vaikų rankinio sportininkai ir rankinio klubo „Ežerietis“ nariai.

    Prieš startą dalyvius apšildė Augustė Grinytė-Kilbauskienė, taip pat padėjusi sudėlioti vaizdingą maršrutą per miesto erdves. Organizatoriai akcentuoja, kad maršrutas buvo parinktas taip, jog dalyviai ne tik bėgtų, bet ir pamatytų svarbiausias Zarasų vietas.

    Maršrutas per gražiausias vietas

    Apšilimo metu prasidėjęs lietus bėgikų neišgąsdino, ir visi startavę įveikė 5 kilometrų distanciją. Trasa vedė pro apžvalgos ratą, Zaraso ežero pakrantę ir Zaraso ežero Didžiąją salą.

    Finiše dalyvių laukė išskirtinis sutikimas: tautinių šokių kolektyvo „Aguonėlė“ atstovai, pasipuošę tautiniais drabužiais, kiekvienam įteikė specialiai šiam bėgimui pagamintą medalį. Organizatorių teigimu, toks dėmesys kuria renginio tradiciją ir skatina sugrįžti kitais metais.

    Solidarumo žinutė Ukrainai

    Šių metų bėgimas buvo skirtas Ukrainos laisvei, o pagrindinė tema skambėjo „Už jūsų ir mūsų laisvę“. Renginys organizuotas bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada Ukrainoje.

    Zarasuose dalyviai taip pat buvo kviečiami prisidėti prie „Blue / Yellow“ paramos Ukrainai. Organizatoriai tikisi, kad pirmasis bėgimas mieste taps tęstine iniciatyva ir kasmet sutelks vis gausesnę sportuojančią bendruomenę.