CP v2

Blog

  • Danijos „Decameal“ pritraukė sėklos investiciją: invaziniai krabai virsta pašarų baltymais

    Danijos „Decameal“ pritraukė sėklos investiciją: invaziniai krabai virsta pašarų baltymais

    Kas yra „Decameal“ ir ką kuria

    Danijoje, Grindstedo mieste, veikianti maisto technologijų bendrovė „Decameal“ pritraukė sėklos (Seed) investiciją ir tęsia darbą, kuriuo invaziniai pakrančių krabai paverčiami tvariais baltymų ir lipidų ingredientais pašarų pramonei. Investicijos suma neskelbiama, tačiau bendrovė pabrėžia, kad lėšos bus nukreiptos į technologijos mastelio didinimą ir komercinę plėtrą.

    Finansavime dalyvavo fondai Delphinus Venture Capital ir „Rockstart“, taip pat strateginis bendrainvestuotojas „Aller Aqua“. Šis derinys rodo, kad projektas vertinamas ne tik kaip technologinė naujovė, bet ir kaip potencialiai pritaikomas realiose pašarų tiekimo grandinėse.

    Invaziniai krabai kaip žaliava

    Bendrovės teigimu, europinis pakrančių krabas per pastaruosius kelis dešimtmečius išplito šiaurės Europos pakrantėse ir daro žalą ekosistemoms: naikina moliuskus, žuvų ikrus ir jūrinę augmeniją. Tokie pokyčiai didina spaudimą ieškoti sprendimų, kurie vienu metu mažintų ekologinę žalą ir sukurtų ekonominę vertę.

    Tuo pačiu pašarų sektorius patiria augantį spaudimą mažinti priklausomybę nuo tradicinių baltymų šaltinių, ypač žuvų miltų ir sojų. „Decameal“ siūlomas modelis remiasi vietinių pakrančių žvejybų žaliava ir jos perdirbimu, taip kuriant alternatyvą, kurią galima integruoti į paukštininkystės, akvakultūros ir augintinių maisto grandines.

    Kaip veikia sprendimas ir kur jis diegiamas

    „Decameal“ vysto patentavimo stadijoje esančią išgavimo technologiją, kuria iš krabų išgaunami baltymai ir riebalai, o galutiniai produktai gali būti naudojami kaip baltymų miltai ar baltymų koncentratas. Įmonė taip pat nurodo, kad iš krabų kiautų vystoma chitino ir chitozano išgavimo kryptis, orientuota į didesnės vertės rinkas.

    Bendrovė šiuo metu vykdo bandomąją gamybą Grindstede, kur vyksta baltymų išgavimas ir gamyba, o biuro bei laboratorinė veikla vystoma Agro Food Park teritorijoje Orhuse. Tokia struktūra leidžia derinti gamybinius bandymus su tyrimais ir produktų pritaikymu pagal pramonės poreikius.

    „Krabų švaistymas yra pasaulinė problema, ir būtent tai paverčia ją realia verslo galimybe. Jei Danijoje įrodysime modelį, galėsime jį pritaikyti visame pasaulyje“, – sakė „Decameal“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Leanderis Hessneris.

    „Decameal“ įkurta 2022 metais, ją pradėjo Happylanas Natkunarajahas ir Leanderis Hessneris, o per pirmąjį finansavimo etapą prie komandos kaip bendraįkūrėjas prisijungė Mikkelis Kongsfeltas. Įmonė akcentuoja, kad komandoje aiškiai pasiskirstytos atsakomybės: nuo gamybos metodų kūrimo ir testavimo iki intelektinės nuosavybės, teisinių klausimų bei investuotojų ryšių.

    Anksčiau bendrovė taip pat buvo gavusi „Innofounder“ stipendiją iš Danijos Inovacijų fondo, leidusią įkūrėjams pilnu etatu vystyti projektą. Šiame etape sėklos investicija turėtų paspartinti perėjimą nuo pilotinės gamybos prie stabilaus komercinio tiekimo, kuris pašarų pramonėje dažnai tampa didžiausiu iššūkiu.

    Delphinus Venture Capital atstovas Maxas Grünwaldas akcentavo sprendimo logiką ir pritaikomumą: invazinė rūšis, kuri ilgus metus laikyta pakrančių problema, gali tapti žaliava vertingiems produktams. Tokie projektai vis dažniau vertinami kaip praktinis tvarumo modelis, kai ekologinė kontrolė, vietinis tiekimas ir pramoninė paklausa sujungiami į vieną grandinę.

  • Slovėnija šiemet nerodys „Eurovizijos“: vietoje konkurso per RTV Slovenija – filmai apie Palestiną

    Slovėnija šiemet nerodys „Eurovizijos“: vietoje konkurso per RTV Slovenija – filmai apie Palestiną

    Slovėnijos nacionalinis transliuotojas RTV Slovenija patvirtino, kad 2026 metais neparodys „Eurovizijos“ dainų konkurso. Sprendimas siejamas su protestu dėl Izraelio dalyvavimo ir platesnių ginčų, lydinčių šių metų renginį.

    Vietoje tiesioginės muzikos transliacijos žiūrovams bus pasiūlytas filmų ciklas apie Palestiną. Transliuotojas skelbia, kad programoje numatyti dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, skirti regiono istorijoms ir dabarties realijoms.

    „Mes nerodysime „Eurovizijos“ dainų konkurso. Vietoje jo transliuosime filmų ciklą „Palestinos balsai“, kuriame bus rodomi palestiniečių dokumentiniai ir vaidybiniai filmai“, – sakė RTV Slovenija direktorė Ksenija Horvat.

    RTV Slovenija sprendimas įsilieja į platesnį dalies Europos transliuotojų ir visuomenės diskusijų kontekstą. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, kaip Europos transliuotojų sąjunga turėtų vertinti karo ir humanitarinių krizių aplinkybes, kai renginys pristatomas kaip apolitiškas.

    Tuo pat metu primenamas ir ankstesnis precedentų kontekstas: Rusija nuo 2022 metų negali dalyvauti konkurse po plataus masto invazijos į Ukrainą. Kritikai teigia, kad skirtingi sprendimai dėl dalyvių kelia nuoseklumo ir patikimumo klausimų, ypač kai organizatoriai kartoja konkurso šūkį apie vienybę per muziką.

    Šių metų „Eurovizija“, kuri minima kaip 70-asis konkurso jubiliejus, planuojama Vienoje 2026 metų gegužės 12–16 dienomis. Organizatoriai skelbia, kad dalyvaus 35 šalys, o finalas vyks gegužės 16 dieną.

    Diskusijas pakurstė ir kultūros lauko reakcija: pastarosiomis dienomis tūkstančiai atlikėjų ir kūrybinių industrijų atstovų pasirašė atvirą laišką, kuriame raginama boikotuoti renginį, kol, jų teigimu, nebus aiškiai įvertintas Izraelio transliuotojo vaidmuo. Izraelis neigia kaltinimus dėl karo veiksmų Gazos Ruože, tačiau Jungtinių Tautų tyrimai ir ataskaitos tapo viena iš priežasčių, kodėl tema persikėlė į kultūros renginių darbotvarkę.

    „Eurovizija“ išlieka vienu didžiausių pasaulio muzikos televizijos renginių: organizatorių duomenimis, pernai ją stebėjo apie 166 milijonai žiūrovų. Dėl to transliuotojų sprendimai nerodyti konkurso dažnai vertinami ne tik kaip kultūrinis, bet ir kaip politinis bei reputacinis signalas auditorijai.

  • Amsterdamo „VNYX“ pritraukė per 1 mln. eurų: DI žada paversti drabužių perpardavimą pelningesniu už naikinimą

    Amsterdamo „VNYX“ pritraukė per 1 mln. eurų: DI žada paversti drabužių perpardavimą pelningesniu už naikinimą

    Amsterdame įsikūręs mados technologijų startuolis „VNYX“ pritraukė daugiau nei 1 mln. eurų finansavimo, siekdamas automatizuoti drabužių grąžinimų, perteklinių atsargų ir dėvėtų prekių perpardavimą. Bendrovė teigia norinti padaryti perpardavimą ne tik tvaresnį, bet ir finansiškai patrauklesnį už praktiką, kai tekstilė išmetama ar naikinama.

    Pasak įmonės, finansavimą sudaro strateginės investicijos bei valstybės paramos priemonės, o tai padeda pereiti į komercinį etapą su aiškiu dėmesiu klientams ir mastelio didinimui. „VNYX“ akcentuoja, kad rinkoje auga spaudimas efektyviai tvarkyti grąžinimus ir likučius, o teisės aktų pokyčiai Europoje skatina ieškoti alternatyvų prekių naikinimui.

    Greitesnis paruošimas perpardavimui

    „VNYX“ sprendimas sujungia programinę įrangą, DI ir bendrovės kuriamą techninę įrangą, skirtą automatizuoti sudėtingą prekių įvertinimo, rūšiavimo ir paruošimo procesą. Įmonė nurodo, kad jos sistema apdorojimo laiką vienam gaminiui sumažino nuo 19 minučių iki 3 minučių, o tai esą iš esmės keičia perpardavimo ekonominį modelį.

    Šiame segmente greitis yra kritinis, nes didelę sąnaudų dalį sudaro rankinis darbas: prekės būklės patikra, defektų identifikavimas, suvedimas į sistemas, fotografavimas, ženklinimas ir paruošimas logistikai. Automatizacija leidžia vienodinti kokybės standartus ir sumažinti kaštus, kurie dažnai lemia, ar perpardavimas apskritai atsiperka.

    „Įrodėme, kad drabužių perpardavimas nėra tik teisingas sprendimas planetai, tai gali būti teisingas sprendimas ir piniginei. Dabar mūsų dėmesys persikelia į plėtrą“, – sakė „VNYX“ finansų vadovas Guus Balkema.

    Nuo pilotų prie didesnių pajėgumų

    Bendrovė teigia, kad dabartinė jos sistema „VNYX10“ partneriams leidžia apdoroti apie 10 000 vienetų per metus ir jau generuoja komercines pajamas. Įvardijama, kad šis etapas yra reikšmingas, nes perpardavimo automatizacijos sprendimai dažnai stringa tarp demonstracinių prototipų ir realių, nuolatinių užsakymų.

    „VNYX“ taip pat skelbia planuojanti pristatyti didesnės talpos sprendimą „VNYX100“, kuris, anot įmonės, būtų pritaikytas maždaug 100 000 vienetų per metus srautui. Kitas tikslas dar ambicingesnis: „VNYX1000“, įvardijamas kaip robotikos ir DI sistema, galinti apdoroti daugiau nei 1 000 000 vienetų per metus.

    Tokio masto sprendimai aktualūs ne tik prekės ženklams, bet ir tarptautiniams logistikos bei užsakymų vykdymo centrams, kurie aptarnauja e. prekybos grąžinimus. Didesnis automatizacijos lygis gali sumažinti sandėliavimo laiką, išvengti vertės praradimo dėl sezoniškumo ir greičiau sugrąžinti prekes į rinką.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Tekstilės atliekų problema Europoje tampa vis aktualesnė: rinkoje daugėja grąžinimų, o spartus kolekcijų ciklas didina perteklinių atsargų riziką. Dėl to įmonės ieško būdų, kaip efektyviau realizuoti prekes per perpardavimo kanalus, o ne nurašyti jas į nuostolį.

    „VNYX“ savo sprendimą sieja ir su atitiktimi Europos kryptims, kurios skatina gamintojų atsakomybę bei riboja prekių naikinimą. Bendrovė teigia, kad jos tikslas yra vadinamoji 1 minutės riba, kai vieno gaminio paruošimas perpardavimui tampa pakankamai greitas, kad procesas būtų pelningas net esant mažesnei vieneto maržai.

    „Jei norite su mumis pasiekti mažiau nei vieną minutę, galite prisijungti jau dabar. Tekstilės išmetimas vyksta milžinišku tempu, todėl kiekviena sekundė svarbi. Veikti reikia dabar“, – sakė „VNYX“ bendraįkūrėja Romy Goedhart.

    Įmonė nurodo, kad pritrauktas finansavimas bus naudojamas technologinei plėtrai, techninės įrangos tobulinimui ir diegimų mastelio didinimui. „VNYX“ taip pat kviečia investuotojus ir partnerius, orientuotus į žiedinę ekonomiką, „DeepTech“, „ClimateTech“ bei atvirkštinės logistikos automatizaciją.

  • Buvęs „Spandau Ballet“ vokalistas Rossas Davidsonas nuteistas 14 metų kalėti už išžaginimą

    Buvęs „Spandau Ballet“ vokalistas Rossas Davidsonas nuteistas 14 metų kalėti už išžaginimą

    Nuosprendis po kelių bylų

    Londono Wood Green karūnos teismas gegužės 1 dieną buvusį „Spandau Ballet“ vokalistą Rossą Davidsoną pripažino kaltu dėl kelių išžaginimo ir seksualinio prievartavimo epizodų. Jam skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

    Byloje minimos kelios nukentėjusios moterys, o kaltinimai apėmė ne tik seksualinį smurtą, bet ir kitus su privatumu susijusius nusikaltimus. Teismas konstatavo, kad kaltė įrodyta prisiekusiųjų sprendimu.

    Kuo kaltintas Davidsonas

    38 metų muzikantas anksčiau buvo siejamas su britų naujosios bangos grupe „Spandau Ballet“ ir 2018 metais su ja koncertavo. Taip pat jis buvo dirbęs Londono West End miuzikle „We Will Rock You“.

    Teisme nurodyta, kad anksčiau, 2024 metų vasarą, po atskiro proceso jis jau buvo pripažintas kaltu dėl išžaginimo, seksualinių užpuolimų ir vojerizmo, susijusių su keturiomis moterimis. Dėl vojerizmo jis buvo pripažinęs kaltę, tačiau kitus kaltinimus neigė.

    Nauji kaltinimai ir prokuroro pozicija

    Šių metų pradžioje Davidsonas vėl stojo prieš teismą dėl papildomų kaltinimų: vienas epizodas siejamas su 2015 metų kovu Londone, kitas su 2019 metų gruodžiu Tailande. Abu šiuos kaltinimus jis taip pat neigė.

    Prokuroras Richardas Hearndenas teismui teigė, kad Davidsonas elgėsi kaip plėšrus nusikaltėlis ir, negaudamas to, ko tikėjosi, griebdavosi išžaginimo bei seksualinio prievartavimo. Ši pozicija buvo akcentuojama ir baigiamosiose kalbose.

    Pagalba nukentėjusiosioms ir platesnis kontekstas

    Po nuosprendžio organizacijos Justice and Care atstovė Julie Currie pabrėžė, kad seksualinį smurtą patyrusios moterys dažnai susiduria su didžiulėmis kliūtimis siekdamos teisingumo. Ji akcentavo baimę, spaudimą ir ilgai trunkančius procesus.

    „Seksualinį smurtą išgyvenę žmonės patiria milžiniškas kliūtis siekdami teisingumo, o šis nuosprendis parodo ir nukentėjusiųjų drąsą, ir specializuotos, į traumą orientuotos pagalbos svarbą“, – sakė Julie Currie.

    Pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje vis daugiau dėmesio skiriama nukentėjusiųjų apsaugai ir specializuotai pagalbai, kad procesas būtų saugesnis ir mažiau traumuojantis. Teisėsaugos institucijos ir nevyriausybinės organizacijos pabrėžia, kad paramos mechanizmai gali turėti esminės įtakos liudijimo kokybei ir žmogaus apsisprendimui kreiptis į teismą.

  • „Mr Nobody Against Putin“ kūrėjo „Oskaras“ dingo po TSA patikros JFK: ką aiškina oro uostai

    „Mr Nobody Against Putin“ kūrėjo „Oskaras“ dingo po TSA patikros JFK: ką aiškina oro uostai

    Kaip dingo apdovanojimas

    Rusų režisierius Pavelas Talankinas, vienas dokumentinio filmo „Mr Nobody Against Putin“ bendraautorių, pranešė neberandantis savo „Oskaro“ statulėlės. Apdovanojimas dingo po kelionės iš Niujorko, kai oro uosto saugumo patikra neleido jo turėti rankiniame bagaže.

    Pasak kartu filmą kūrusio Davido Borensteino, Talankinas balandžio 30 dieną į JFK oro uostą atvyko ruošdamasis skristi į Europą su „Oskaru“ kaip rankiniu bagažu. Saugumo pareigūnė nurodė, kad statulėlė gali būti laikoma potencialiu ginklu, todėl ją esą reikėjo registruoti kaip registruotą bagažą.

    „Vis dar nesuprantu, kaip „Oskaras“ gali būti laikomas ginklu“, – sakė Pavelas Talankinas.

    Ką teigia kūrėjai ir aviakompanija

    Pasak D. Borensteino, situaciją bandyta spręsti vietoje, tačiau sprendimas nepasikeitė. Režisieriui buvo duota kartoninė dėžė, o „Lufthansa“ darbuotojai, kaip teigiama, statulėlę supakavo, pažymėjo bagažo etikete ir išvežė į registruoto bagažo zoną.

    Problema paaiškėjo nusileidus Frankfurte: atvykus bagažui, statulėlės tarp daiktų nebebuvo. D. Borensteinas socialiniuose tinkluose paprašė pagalbos ir atkreipė dėmesį, kad nerado daug panašių atvejų, kai „Oskaras“ būtų buvęs priverstinai registruojamas.

    Kodėl tokie ginčai kyla oro uostuose

    Aviacijos saugumo praktikoje daug sprendimų priimama pagal bendrą rizikos vertinimą: vertinama, ar daiktas gali būti panaudotas kaip smogiamasis objektas, ar kelia grėsmę salone. Nors apdovanojimas nėra įprastai minimas tarp draudžiamų daiktų, galutinis sprendimas patikroje dažnai priklauso nuo pareigūnų diskrecijos ir konkrečių aplinkybių.

    Tokios situacijos ypač jautrios, nes registruotas bagažas kelionėje pereina kelias grandis: registravimą, rūšiavimą, pakrovimą, iškrovimą ir atidavimą. Kiekviename etape padidėja praradimo ar supainiojimo rizika, ypač kai vežamas nestandartinis, trapus ar didelės simbolinės vertės daiktas.

    Istorija sulaukė plataus dėmesio ir dėl paties filmo konteksto. „Mr Nobody Against Putin“ pasakoja apie Rusijoje vykdytą vaikų indoktrinaciją po plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022 metais, o pats P. Talankinas po darbo su medžiaga gyvena tremtyje Europoje.

    Filmas šiemet pelnė „Oskarą“ geriausio dokumentinio filmo kategorijoje, tačiau Rusijoje jo platinimas buvo apribotas teismo sprendimu. Kūrėjų teigimu, būtent slaptai rinkta medžiaga atskleidžia, kaip mokyklose diegiamos prokarinės nuostatos ir vadinamosios patriotinės pamokos.

    Jei apdovanojimo rasti nepavyks, pagal „Oskarų“ taisykles gyvi laureatai išimtiniais atvejais gali kreiptis dėl pakaitinės statulėlės, kai originalas prarandamas ar sugadinamas. Vis dėlto kūrėjai pabrėžia, kad jiems svarbiausia susigrąžinti būtent originalų apdovanojimą ir gauti aiškų paaiškinimą, kurioje kelio atkarpoje jis dingo.

  • Pratybos „Geležinis Vilkas 2026“: kur ir kada vyks, ką gyventojams svarbu žinoti iš anksto

    2026 metų gegužės 4–15 dienomis Lietuvoje vyks tarptautinės karinės pratybos „Geležinis Vilkas 2026“. Pagrindinė pratybų vieta numatyta Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone, taip pat pratybų veiksmai vyks atskirose Kauno, Kaišiadorių, Jonavos rajonų ir Elektrėnų savivaldybės vietose.

    Pratybų metu bus matomas intensyvesnis karių ir karinės technikos judėjimas, keliuose gali pasitaikyti karinio transporto kolonų. Taip pat planuojami karių ir technikos susitelkimo rajonai, o pratybose bus naudojami imitaciniai šaudmenys.

    Numatoma, kad pratybų laikotarpiu skraidys karinių oro pajėgų sraigtasparniai, todėl kai kuriose teritorijose gali būti girdimas didesnis triukšmas. Tokie skrydžiai yra įprasta pratybų dalis, skirta treniruoti žvalgybos, perdislokavimo ir paramos užduotis.

    Organizatorių teigimu, civilių kasdienė veikla neturėtų būti trikdoma, tačiau gyventojams rekomenduojama iš anksto įvertinti galimus laikinuosius nepatogumus. Pastebėjus karinės technikos judėjimą, patariama laikytis kelių eismo taisyklių, nebandyti įsiterpti į kolonas ir laikytis saugaus atstumo.

    „Civilių kasdienė veikla nebus trikdoma“, – nurodo pratybų organizatoriai.

  • „Kneecap“ grįžta su albumu Fenian: daugiau nei provokacija, muzikoje – politinis pyktis ir ambicija

    „Kneecap“ grįžta su albumu Fenian: daugiau nei provokacija, muzikoje – politinis pyktis ir ambicija

    Albumas, kurio neįmanoma ignoruoti

    Belfasto hiphopo trio „Kneecap“ su nauju albumu Fenian grįžta į sceną taip, kad jį sunku vertinti vien kaip provokaciją. Įraše dera politinis įniršis, aštrus humoras, airių kalbos ir anglų kalbos mišinys bei sąmoningai nepatogios temos.

    Britų ir airių muzikos lauke „Kneecap“ jau kurį laiką laikomi vienu kontroversiškiausių vardų, o jų reputaciją sustiprino ir filmas apie grupę, pastaraisiais metais išplėtęs auditoriją už Airijos ribų. Fenian rodo, kad triukšmas aplink grupę nėra tik marketingas, o kūrybinė kryptis, paremta aiškia politine laikysena.

    Nuo teismų antraščių iki kūrybinio pareiškimo

    Pastaraisiais metais didelė dalis viešo dėmesio „Kneecap“ teko ne vien dėl muzikos, bet ir dėl teisinių ginčų, susijusių su vieno nario sceniniu elgesiu ir simbolika koncertų metu. Teisme šie kaltinimai galiausiai buvo atmesti, o valstybės institucijų bandymai tęsti procesą patyrė nesėkmę.

    „Visa ši istorija niekada nebuvo apie mane ar visuomenės saugumą, ir tikrai ne apie terorizmą. Man tai visada buvo apie Palestiną“, – sakė grupės narys Liamas Óg Ó hAnnaidhas, geriau žinomas sceniniu vardu Mo Chara.

    Šis kontekstas tiesiogiai persikelia į Fenian, kuriame girdėti nuoseklus antiimperialistinis naratyvas, kritika Jungtinės Karalystės politinei klasei ir solidarumo su Palestina linija. Albumas skamba kaip kūrybinis atsakas į viešas etiketes, kartu išlaikant grupės būdingą satyrą ir gatvės kalbos aštrumą.

    Skambesys: nuo triphopo iki reivo energijos

    Muzikine prasme Fenian plečia „Kneecap“ paletę ir vengia vienos formulės. Čia susitinka senosios mokyklos hiphopo tėkmė, miglotesni triphopo intarpai, acid house dvasia ir 1990-ųjų reivo estetika, o visa tai suklijuoja kabinantys priedainiai.

    Keli kūriniai išsiskiria kaip albumo ašys: vieni savo taiklumu ir kandumu, kiti bendradarbiavimais, kurie sustiprina žinutę. Ypač ryški daina, skirta palestiniečių temai, kurioje solidarumas pateikiamas ne šūkiu, o konkrečiais pasakojimo fragmentais.

    Albume nestinga ir tiesioginių politinių taikinių, tačiau „Kneecap“ išlieka ištikimi metodui provokuoti ne vien dėl provokacijos. Net kai tekstai sąmoningai grubūs, jie dažnai veikia kaip satyros įrankis, pabrėžiantis pykčio, nusivylimo ir klasinių įtampų logiką.

    Finalas: asmeniškumas, kuris pakeičia toną

    Fenian pabaigoje grupė netikėtai pasuka į jautresnę teritoriją ir užbaigia albumą kūriniu, kuriame daugiau trapumo nei triumfo. Tai daina, artima baladės formai, skirta Móglaí Bap motinai Aoife Ní Riain, airių kalbos aktyvistei ir muzikantei, mirusiai 2020 metais.

    Šis finalas parodo, kodėl „Kneecap“ dažnai laikomi daugiau nei skandalų magnetu. Fenian apjungia platų emocinį diapazoną: nuo pykčio ir ironijos iki gedulo ir prisiminimo, o muzikinė drąsa leidžia albumą vertinti kaip vieną ryškesnių 2026 metų hiphopo leidinių Europoje.

  • Nuo gegužės 1 dienos valstybė kompensuos šunų pagalbininkų parengimą: kas keičiasi žmonėms su negalia

    Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja pokyčiai, kurie žmonėms su negalia palengvins galimybę įsigyti šunį pagalbininką: valstybė kompensuos šių šunų parengimo išlaidas. Kartu įtvirtinama aiškesnė šunų pagalbininkų teisė patekti į viešąsias erdves ir naudotis paslaugomis be papildomų ribojimų.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad šunys pagalbininkai padeda žmonėms gyventi savarankiškiau ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Iki šiol didelė parengimo kaina neretai tapdavo pagrindine kliūtimi, todėl nauja kompensavimo tvarka turėtų išplėsti realią prieigą prie šios pagalbos.

    Kompensacija sieks iki 21 000 eurų

    Numatyta, kad šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensacija sieks 90 proc. faktinių parengimo išlaidų. Tačiau kompensuojama suma turės aiškią viršutinę ribą ir negalės būti didesnė nei 300 bazinių socialinių išmokų.

    Ministerijos pateikiamais duomenimis, šiuo metu tai sudaro 21 000 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad net ir tais atvejais, kai parengimas kainuoja brangiau, kompensacija neviršys nustatyto maksimalaus dydžio.

    Kur šunys pagalbininkai galės būti?

    Kartu su finansine parama įtvirtinama šunų pagalbininkų teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje bei statiniuose nepriklausomai nuo jų paskirties. Tai apima tiek paslaugų teikimo vietas, tiek įvairius viešai prieinamus objektus.

    Taip pat numatyta galimybė su šunimi pagalbininku naudotis viešuoju transportu ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslauga, kitaip tariant, taksi. Ministerija akcentuoja, kad pokyčiai skirti ne tik kompensacijai, bet ir aiškesniam veikimo mechanizmui, kad paslauga veiktų sklandžiai.

    „Šunys pagalbininkai – tai reali galimybė žmonėms su negalia gyventi savarankiškiau ir visavertiškiau dalyvauti visuomenės gyvenime. Pokyčiai užtikrina ne tik šių šunų prieinamumą, bet ir aiškų, valstybės remiamą veikimo mechanizmą: kompensuojamos jų parengimo išlaidos, plečiamas šunų pagalbininkų rengėjų ratas ir įtvirtinama teisė nevaržomai naudotis viešosiomis erdvėmis bei paslaugomis“, – sakė ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija pabrėžia, kad šie pokyčiai turėtų sumažinti atvejų, kai žmonės su negalia susiduria su praktiniais apribojimais dėl patekimo į patalpas ar paslaugų gavimo. Tikimasi, kad aiškesnis reguliavimas ir valstybės parama padės užtikrinti nuoseklesnį šunų pagalbininkų pripažinimą kasdienėse situacijose.

  • Skopjės sinagogos padegimas siejamas su „Islamo valstybės“ tinklu: sulaikyti septyni įtariamieji

    Skopjės sinagogos padegimas siejamas su „Islamo valstybės“ tinklu: sulaikyti septyni įtariamieji

    Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje balandžio 12 dieną įvykdytas sinagogos padegimas siejamas su radikalų grupe, ideologiškai susijusia su vadinamąja „Islamo valstybe“, penktadienį pranešė šalies Nacionalinio saugumo agentūra. Per išpuolį žmonės nenukentėjo, tačiau pastato įėjimo dalis buvo apdeginta.

    Pasak institucijų, po tyrimo buvo atliktos kratos keliose vietose ir sulaikyti septyni asmenys, kurie, įtariama, priklauso radikaliam tinklui. Policija nurodė, kad po sulaikymų buvo pateikti su terorizmu susiję kaltinimai dviem vyrams, 21 ir 38 metų amžiaus.

    „Asmenys sulaikyti tolesniems procesiniams veiksmams“, – sakė policijos atstovas Goce Andreevski.

    Įvykiui tirti pasitelkta ir vaizdo medžiaga. Izraelio ambasada buvo pasidalijusi stebėjimo kamerų įrašu, kuriame, kaip teigiama, matyti du motociklininkų šalmus dėvintys vyrai: jie peršoka tvorą, išpila degų skystį prie pastato ir padega priekinę kiemo dalį.

    Po gaisro vietos žydų bendruomenė pranešė, kad žala pastatui buvo nedidelė, tačiau pats išpuolis sukėlė didelį nerimą dėl religinės bendruomenės saugumo. Incidentas įvyko ortodoksų Velykų dieną, todėl pareigūnai vertina ir galimą simbolinį išpuolio motyvą.

    Izraelio užsienio reikalų ministras Gideon Sa’ar viešai padėkojo Šiaurės Makedonijos institucijoms už sulaikymus ir tyrimo pažangą, pabrėždamas, kad greita reakcija siunčia aiškią žinią dėl žydų bendruomenės apsaugos. Šalies pareigūnai kol kas detaliau nekomentuoja, ar įtariamieji turėjo ryšių su užsienyje veikiančiais asmenimis.

    Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad „Islamo valstybės“ ideologijoje antisemitizmas užima reikšmingą vietą, o propaganda dažnai ragina rengti išpuolius prieš žydus ir žydų institucijas įvairiose šalyse. Nors ši grupuotė ne visada tiesiogiai taikosi į mažas vietos bendruomenes, raginimai pulti religinius objektus ir simbolinius taikinius išlieka nuolatine saugumo tarnybų rizikos vertinimo dalimi Europoje.

    Šiaurės Makedonijos tarnybos kol kas neskelbia, ar šis padegimas laikomas izoliuotu incidentu, ar platesnio plano dalimi. Tyrimas tęsiamas, o pareigūnai žada pateikti daugiau informacijos, kai bus atlikti pagrindiniai procesiniai veiksmai ir įvertinti surinkti įrodymai.

  • Trumpas žada nuo kitos savaitės kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi

    Trumpas žada nuo kitos savaitės kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nuo kitos savaitės planuoja padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams ir lengviesiems sunkvežimiams iki 25 proc. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle, teigdamas, kad ES „nesilaiko visiškai suderintos prekybos sutarties“.

    Konkrečių priežasčių, kodėl muitai turėtų būti keliami, Trumpas nenurodė. Vis dėlto pareiškimas pasirodė itin įtemptu JAV ir ES santykių laikotarpiu, kai prekybos politika vėl tampa geopolitinių derybų ir vidaus politikos įrankiu.

    Kas numatyta ankstesniame susitarime

    2025 metais Donaldas Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen buvo sutarę dėl prekybos pagrindų, pagal kuriuos daugumai prekių buvo nustatyta 15 proc. muito „lubų“ riba. Šis susitarimas viešai buvo siejamas su vadinamuoju Turnberry susitarimu, pavadintu pagal D. Trumpo golfo klubą Škotijoje.

    Po to, kai 2026 metais JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, jog prezidentas neturėjo pakankamų įgaliojimų skelbti ekonominę ekstremaliąją padėtį ir šiuo pagrindu taikyti muitus ES prekėms, susitarimo ateitis tapo neapibrėžta. Tuo metu buvo pranešta, kad muitų riba praktiškai sumažėjo iki 10 proc., administracijai pradėjus remtis kitais teisės aktais.

    Smūgis labiausiai grėstų Vokietijai

    Didžiausią riziką dėl 25 proc. muito pirmiausia patirtų ES automobilių ir detalių eksportuotojai, o ypač Vokietija, kuri sudaro reikšmingą Europos automobilių eksporto į JAV dalį. Padidėję importo mokesčiai paprastai reiškia aukštesnes kainas galutiniams pirkėjams arba mažesnes gamintojų maržas, jei šie dalį kaštų prisiima patys.

    ES anksčiau skelbė, kad dvišalis prekybos susitarimas galėjo padėti Europos automobilių gamintojams sutaupyti apie 500–600 milijonų eurų per mėnesį. Tokie skaičiai paprastai siejami su mažesniais tarifais, stabilesnėmis tiekimo grandinėmis ir aiškesnėmis planavimo sąlygomis, kurios ypač svarbios automobilių pramonei.

    Europos Komisija: susitarimų reikia laikytis

    Po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo Europos Komisija pabrėžė, kad susitarimai turi būti vykdomi, o prekybiniai įsipareigojimai negali būti keičiami vienašališkai. ES tikisi, kad jos produkcija JAV rinkoje ir toliau turės konkurencingas sąlygas, o muitai nebus didinami virš anksčiau aiškiai apibrėžtos ribos.

    „Susitarimas yra susitarimas“, – teigė Europos Komisija, akcentuodama, kad ES, būdama didžiausia JAV prekybos partnerė, tikisi analogiško įsipareigojimų vykdymo iš Vašingtono.

    Platesnis fonas: tyrimai ir prekybos režimo peržiūra

    JAV administracija tuo pat metu vykdo tyrimus dėl prekybos disbalansų ir nacionalinio saugumo rizikų, kurie gali tapti pagrindu naujam muitų režimui. Tokios procedūros dažnai naudojamos kaip teisinė bazė tarifų plėtrai, net jei ankstesni susitarimai numatė aiškias ribas.

    Papildomos įtampos JAV ir Europos santykiams suteikia ir tarptautinis kontekstas: pasaulio ekonomika jau patiria didesnį neapibrėžtumą dėl karinių konfliktų ir energetikos svyravimų, todėl staigūs muitų pokyčiai gali sustiprinti rinkų nervingumą. Artimiausiomis dienomis daug dėmesio bus skiriama tam, ar po D. Trumpo pareiškimo seks formalūs sprendimai ir kaip į juos reaguos Europos Komisija.