CP v2

Blog

  • Biržuose startuoja jaunimo vasaros įdarbinimo programa: registracija iki birželio 5 dienos

    Biržuose startuoja jaunimo vasaros įdarbinimo programa: registracija iki birželio 5 dienos

    Biržų rajono savivaldybės administracija ketvirtus metus iš eilės įgyvendins „Biržų rajono savivaldybės Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą“. Šiemet į programą kviečiami registruotis tiek jauni žmonės, tiek darbdaviai, norintys vasarai pasiūlyti pirmąsias darbo patirtis.

    Registracija į programą vyksta iki birželio 5 dienos. Savivaldybė akcentuoja, kad vietų skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti raginami neatidėlioti sprendimo.

    Kam skirta programa?

    Programa skirta 14–21 metų jaunuoliams, kurie deklaravę gyvenamąją vietą Biržų rajono savivaldybėje ir mokosi pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Taip pat gali dalyvauti jaunuoliai, besimokantys pagal socialinių įgūdžių programas.

    Numatytas įdarbinimo laikotarpis yra nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, kai nevyksta ugdymo procesas. Savivaldybė pabrėžia, kad programos tikslas yra didinti jaunimo užimtumą per vasaros atostogas ir padėti sklandžiau integruotis į darbo rinką.

    Kokia parama numatyta darbdaviams?

    Darbdaviams, registruotiems ir veiklą vykdantiems Biržų rajone, už vieną mėnesį išdirbtą pilną etatą bus kompensuojama 400 eurų, jei įdarbinamas programos reikalavimus atitinkantis jaunuolis. Jeigu jaunuolis dirba ne visu etatu, kompensacija bus skaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Pažymima, kad nebus kompensuojamos išlaidos, susijusios su viršvalandžiais, atostoginiais, nedarbingumo išmokomis, kompensacijomis už nepanaudotas atostogas, taip pat darbu savaitgaliais ar šventinėmis dienomis. Tai reiškia, kad darbdaviams svarbu iš anksto įsivertinti darbo grafiką ir planuojamas sąnaudas.

    Dalyvauti programoje gali Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, vykdantys veiklą Biržų rajono savivaldybėje, taip pat smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, ūkininkai bei individualios veiklos vykdytojai. Savivaldybė tikisi, kad įsitraukimas padės jaunuoliams įgyti darbinių įgūdžių ir susipažinti su realiais darbdavių lūkesčiais.

    Su programos įgyvendinimu susijusiais klausimais gyventojai gali kreiptis į jaunimo reikalų koordinatorę V. Strelcovą. Registracijos dokumentai ir programos finansavimo tvarkos aprašas skelbiami oficialiuose savivaldybės ir teisės aktų informacijos kanaluose.

  • Birštono merės sveikinimas Motinos dienai: padėka mamoms, močiutėms ir globėjoms visoje savivaldybėje

    Artėjant Motinos dienai Birštono savivaldybės merė kreipėsi į mamas, močiutes ir globėjas, pabrėždama jų kasdienio rūpesčio, kantrybės ir meilės svarbą šeimoms bei bendruomenei. Tokie sveikinimai savivaldybėse tampa proga ne tik pasveikinti, bet ir priminti, kokią didelę emocinę ir socialinę atramą kuria artimiausi žmonės.

    Motinos diena Lietuvoje minima pirmąjį gegužės sekmadienį, todėl šiuo laikotarpiu daugėja bendruomeninių iniciatyvų, koncertų ir renginių, skirtų šeimoms. Savivaldybių vadovų žinutės dažnai akcentuoja ne vien biologines mamas, bet ir močiutes bei globėjas, kurios neretai prisideda prie vaikų auginimo ir kasdienės gerovės.

    Pastaraisiais metais viešosios įstaigos ir savivaldybės vis daugiau dėmesio skiria globos temai, kviesdamos bendruomenes pastebėti globėjų vaidmenį. Tai ypač aktualu kalbant apie vaikų emocinį saugumą, stabilumą ir ryšį su suaugusiaisiais, kurie prisiima atsakomybę auginti ir lydėti vaiką.

    Birštono savivaldybės sveikinimas Motinos dienos proga yra simbolinis priminimas apie bendruomenės dėkingumą ir pagarbą tiems, kurie kasdien rūpinasi vaikais ir šeima. Tokios progos taip pat skatina prisiminti artimuosius, skirti laiko padėkai ir stiprinti tarpusavio ryšius.

  • Vengrijos „MOL“ perima O&GD naftos ir dujų aktyvus: sandoris didins gavybą ir atvers naujas žvalgybos kryptis

    Kas perkama ir ką tai keičia

    Vengrijos naftos ir dujų bendrovė „MOL“ susitarė perimti O&GD turėtus aktyvus keliuose angliavandenilių telkiniuose centrinėje ir rytinėje Vengrijoje. O&GD yra naftos ir dujų žvalgybos bei gavybos įmonė, priklausanti Nyderlanduose įsikūrusiai „Sand Hill Energy“ grupei.

    „MOL“ teigimu, šis sandoris turėtų padidinti bendrovės paros gavybą maždaug 900 barelių naftos ekvivalento. Kartu įsigyjamos teritorijos vertinamos kaip turinčios papildomą žvalgybos potencialą, todėl tai ne vien trumpalaikis gavybos „priedas“.

    Centrinėje Vengrijoje „MOL“ išpirks likusią O&GD dalį koncesijose Mogyoród, Nagykáta ir Ócsa, kur bendrovė jau buvo partnerė. Nurodoma, kad į šį paketą patenka ir jau gamyboje esantys Tura-D-3 bei Galgahévíz-4 naftos gręžiniai.

    Skaičiuojama, kad vien šie veikiantys gręžiniai „MOL“ vietinę gavybą papildys apie 700 barelių per dieną. Praktikoje tai reiškia didesnį operacinį lankstumą ir didesnę kontrolę planuojant tolesnes investicijas bei gręžimo programą.

    Dujos, infrastruktūra ir dalis koncesijų

    Be to, „MOL“ įsigys Újléta ir Nádudvar koncesijas, taip pat 50 proc. dalį Berettyóújfalu koncesijoje. Į sandorio apimtį taip pat įtraukiamas Penészlek kasybos sklypas bei Konyár dujų paruošimo gamykla.

    Šiose teritorijose esantys 22 gręžiniai šiuo metu, bendrovės pateikiamais duomenimis, pagamina apie 200 barelių naftos ekvivalento per dieną. Nors gavybos apimtis nėra didelė, svarbiausia dalis čia yra dujų infrastruktūra, leidžianti efektyviau integruoti srautus į vietos sistemą.

    Kodėl sandoris svarbus „MOL“ strategijai

    „MOL“ pabrėžia, kad Vengrijoje jos gavyba šiuo metu yra pasiekusi 25 metų rekordą, kurį lėmė nauji atradimai ir gavybos optimizavimas. Bendrovė remiasi ankstesne patirtimi su O&GD portfeliu ir teigia, kad perimamos teritorijos atrodo perspektyvios.

    Kaip pavyzdį „MOL“ pateikia Endrőd teritoriją, kurią perėmė 2025 metais: ten 1 760 metrų gylyje aptiktas naujas dujų telkinys. Taip pat nurodoma, kad Nagykörű-D-2 gręžinys pradėjo gavybą 2026 metų kovą ir kasdien tiekia apie 70 000 kubinių metrų dujų „MOL“ Tiszaújváros gamyklai.

    „MOL“ yra didžiausia angliavandenilių gamintoja Vengrijoje ir eksploatuoja beveik 1 300 naftos bei dujų gręžinių. Bendrovės duomenimis, 2025 metais ji sudarė 47 proc. šalies naftos gavybos, daugiau kaip 600 000 tonų, ir beveik 76 proc. gamtinių dujų gavybos, artimos 1,5 milijardo kubinių metrų.

    Vengrija išlieka reikšmingiausia „MOL Group“ gavybos portfelio dalis ir šiuo metu sudaro beveik 40 proc. visos grupės produkcijos. Dėl to bet koks vietos portfelio didinimas turi tiesioginę įtaką visos grupės rezultatams ir investicijų planavimui.

    Bendradarbiavimas tarp „MOL“ ir O&GD tęsiasi ne vienerius metus: 2023 metų vasarą „MOL“ įsigijo 49 proc. dalį trijose O&GD žvalgybos koncesijose. 2024 metais bendras darbas atvedė prie anksčiau nežinotų naftos telkinių atradimo netoli Tura, o 2025 metais – netoli Galgahévíz.

    Vėliau 2025 metais „MOL“ perėmė ir O&GD dujų gavybos interesus Endrőd apylinkėse, taip palaipsniui didindama kontrolę O&GD portfelyje. Dabartinis sandoris logiškai užbaigia šį etapais vykdytą konsolidavimą.

    Tarptautiniame kontekste „MOL“ naftos ir dujų žvalgybos bei gavybos aktyvų turi devyniose šalyse, o faktinė gavyba vykdoma aštuoniose. Bendrovė nurodo, kad jos portfelyje yra projektų Kroatijoje, Azerbaidžane, Irake, Kazachstane, Rusijoje, Pakistane, Egipte ir Vengrijoje.

    Pagal „Shape Tomorrow“ strategiją „MOL“ siekia per artimiausius penkerius metus pasiekti mažiausiai 90 000 barelių naftos ekvivalento per dieną ir numato plėsti strategines partnerystes. Pastaruoju metu bendrovė skelbė bendradarbiavimo susitarimus su Kazachstano „KazMunayGas“, Azerbaidžano SOCAR, Turkijos „Turkish Petroleum“ ir Libijos NOC.

  • Mikrobangės populiarumas blėsta: 5 šiuolaikinės alternatyvos greitam ir kokybiškam maisto pašildymui

    Mikrobangų krosnelė daugelį metų buvo greičiausias būdas pašildyti maistą, tačiau pastaruoju metu vis daugiau žmonių renkasi kitus sprendimus. Priežastys dažniausiai susijusios ne su saugumu, o su rezultato kokybe, patogumu ir virtuvės įpročių kaita.

    Technologiškai mikrobangė veikia elektromagnetinių bangų principu: jos sujudina vandens molekules maiste, todėl šis greitai įkaista. Dėl to mikrobangė dažnai taupo laiką, o kai kuriais atvejais ir energiją, nes šildoma pati porcija, o ne visa orkaitės ertmė.

    Mikrobangų krosnelės, naudojamos pagal instrukcijas, laikomos saugiomis: spinduliuotė lieka prietaiso viduje, jei durelės ir sandarikliai tvarkingi. Rizikos dažniau kyla dėl netinkamų indų, pernelyg ilgo kaitinimo arba situacijų, kai maistas sušyla netolygiai.

    Praktikoje tai reiškia, kad problemos dažniau susijusios su kasdieniais įpročiais: skubėjimu, nepakankamu pamaišymu, per didele porcija viename inde. Būtent netolygus šildymas ir „šlapia“ tekstūra dažnam tampa pagrindine priežastimi ieškoti alternatyvų.

    Dažniausias nusiskundimas yra netolygus pašildymas: vienoje lėkštės vietoje maistas gali būti karštas, o kitoje dar vėsus. Tai ypač pastebima tirštesniuose patiekaluose, padažuose ar didesnėse porcijose, kur šiluma pasiskirsto nevienodai.

    Antroji priežastis yra tekstūra. Kepiniai mikrobangėje neretai tampa minkšti arba guminiai, o patiekalai, kuriems svarbus traškumas, jį praranda beveik akimirksniu.

    Trečias argumentas susijęs su universalumu: mikrobangė praktiškai neskrudina, neapskrudina ir nekaramelizuoja, o būtent šie procesai dažnai suteikia skonį ir „šviežumo“ pojūtį. Dėl to dalis vartotojų renkasi šiek tiek lėtesnį, bet skanesnį pašildymą.

    Viena populiariausių alternatyvų yra karšto oro gruzdintuvė, dažnai vadinama „air fryer“. Ji greitai cirkuliuoja karštą orą, todėl pica, bulvytės ar užkandžiai ne tik sušyla, bet ir išlieka traškūs, ko mikrobangėje pasiekti sunku.

    Elektrinė mini orkaitė su konvekcija taip pat tampa dažnu pasirinkimu mažesnėms virtuvėms. Ventiliatorius tolygiau paskirsto šilumą, todėl pašildymas būna vienodesnis, o prireikus galima ir lengvai apskrudinti paviršių.

    Indukcinė kaitlentė, naudojama su keptuve ar puodu, yra paprastas, bet itin tikslus sprendimas. Indukcija šildo patį indą, todėl reakcija greita, o temperatūrą galima kontroliuoti tiksliau, ypač šildant sriubas, troškinius ar košes.

    Garuose šildantis prietaisas tinka tiems, kurie vertina sultingumą ir nenori maisto išsausinti. Garuose pašildyti ryžiai, daržovės ar žuvis dažnai išlaiko geresnę tekstūrą, nors procesas paprastai trunka ilgiau nei mikrobangėje.

    Daugiafunkcės orkaitės su konvekcija, griliumi, o kartais ir garų režimu, siūlo plačiausią pritaikymą. Kai kuriuose modeliuose yra greito įkaitinimo funkcijos, kurios sutrumpina laukimą ir leidžia pasiekti artimą greitį, bet suteikia gerokai daugiau gaminimo galimybių nei mikrobangė.

    Renkantis pakaitalą verta pagalvoti, ką dažniausiai šildote: jei svarbiausia traškumas, dažniau laimi karšto oro gruzdintuvė arba konvekcinė orkaitė. Jei kasdien šildote skystus patiekalus, patogiausia gali būti indukcija, o sultingiems patiekalams pravers garai.

  • Ne vien nostalgija: psichologas paaiškina, kodėl tėvai saugo vaikų piešinius ir atspaudus

    Psichologas Jamesas Whitfieldas, remdamasis ilgamete praktika, teigia pastebėjęs pasikartojantį motyvą: daiktų saugojimas gali tapti tyliu savęs patvirtinimu. Tokie daiktai tarsi liudija, kad konkretus etapas iš tiesų buvo ir kad žmogus jame dalyvavo.

    „Ši dėžė sako: tai įvyko. Aš čia buvau. Buvo viena spalio antradienio diena, kai mažas žmogus man įteikė šį piešinį, ir jis jį įteikė būtent man. Delno atspaudas nėra vien sentimentas. Tai tarsi kvitas“, – sakė J. Whitfieldas.

    Pasak specialisto, ankstyva tėvystė ar motinystė daugeliui įsimena kaip migla. Įvykius žmonės dažnai gali išvardyti, tačiau jiems sunkiau pajusti, kad jie patys buvo tų dienų centre, o ne tik „atliko pareigas“.

    Šį jausmą sustiprina tai, kaip smegenys apdoroja laiką ir prisiminimus. Kai dienos tampa panašios viena į kitą, smegenys linkusios jas „suspausti“ ir koduoti ne kaip atskirus, ryškius epizodus, o kaip vieną ilgą pasikartojimų seką.

    J. Whitfieldas aiškina, kad su mažais vaikais rutinų būna ypač daug: sauskelnės, maistas, miegas, vizitai pas gydytoją, darželio ritmas. Kai ryškių skirtumų mažai, keli metai atmintyje gali susilieti į vieną sunkiau atskiriamą laikotarpį.

    Psichologai taip pat mini, kad ilgalaikis stresas ir miego trūkumas gali skatinti depersonalizacijos pojūtį, kai žmogus tarsi stebi savo gyvenimą iš šalies. Tokiomis aplinkybėmis materialūs „įrodymai“ tampa atrama, padedančia susigrąžinti aiškumo jausmą.

    Todėl piešinys ant šaldytuvo ar segtuvas su kūrybiniais darbais kai kuriems tėvams yra daugiau nei miela smulkmena. Tai būdas pasakyti sau, kad tie metai ne praslydo nepastebėti ir kad ryšys su vaiku buvo tikras, net jei kasdienybė atrodė monotoniška.

    Specialistas pabrėžia, kad tokie archyvai dažniau reikalingi suaugusiajam nei vaikui. Vaikas užaugęs nebūtinai norės turėti kiekvieną piešinį, tačiau tėvams tai gali veikti kaip emocinis saugiklis ir atminties „inkaras“.

    Galiausiai, pasak J. Whitfieldo, žmonės linkę saugoti tai, ką bijo prarasti. O ankstyvieji vaiko metai praeina itin greitai, todėl aplankai, dėžės ir stalčiai neretai tampa paprastu būdu sulėtinti laiką bent prisiminimuose.

  • Kardiologas įspėja: 4 kasdieniai produktai, kurie trumpina gyvenimo trukmę ir kodėl

    Kardiologijos srityje dirbantis gydytojas Jeremy Londonas įvardijo keturias produktų grupes, kurias, pasak jo, verta griežtai riboti, jei tikslas yra ilgesnis ir sveikesnis gyvenimas.

    Jo sąraše atsidūrė alkoholis, perdirbta mėsa, saldinti gėrimai ir per didelis sočiųjų riebalų kiekis.

    Specialistai pabrėžia, kad čia svarbiausias ne vienas „uždraustas“ produktas, o tai, ar tokie pasirinkimai tampa kasdienybės norma.

    Pasak J. Londono, didžiausia saldintų gėrimų problema ta, kad jie suteikia daug kalorijų, bet beveik nesukelia sotumo jausmo.

    Dėl to dalis žmonių nesąmoningai viršija dienos energijos poreikį, o tai ilgainiui siejama su antsvoriu, prastesniais medžiagų apykaitos rodikliais ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    „Tiesiog negerkite jų. Viskas“, – sakė Jeremy Londonas.

    Kalbant praktiškai, gydytojai dažniausiai ragina saldintus gėrimus keisti vandeniu, nesaldinta arbata ar kava, o jei norisi skonio, rinktis vandenį su vaisių griežinėliais.

    Jei saldinti gėrimai vartojami retai, žala nebūtinai bus reikšminga, tačiau problema kyla tada, kai jie tampa kasdieniu įpročiu.

    Alkoholis ir perdirbta mėsa dažnai minimi ne tik dėl širdies sveikatos, bet ir dėl onkologinių rizikų.

    Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą priskiria 1 grupės kancerogenams, tai reiškia, kad yra pakankamai įrodymų apie ryšį su vėžiu.

    „Mes tiksliai žinome, kad perdirbta mėsa sukelia vėžį. Dėl šio ryšio esame tokie pat tikri, kaip ir dėl tabako ar alkoholio“, – teigė „Cancer Research UK“ atstovai.

    Perdirbta mėsa – tai mėsa, kuri buvo apdorota sūdant, vytinant, fermentuojant, rūkant ar kitaip, siekiant pagerinti skonį ar pailginti galiojimą.

    Dažniausiai tai įvairios dešros, dešrelės, kumpis, šoninė, vytinti ar rūkyti gaminiai, taip pat dalis mėsos konservų ir paruoštų mėsos produktų.

    Dėl alkoholio vis dažniau akcentuojama, kad „saugios“ dozės klausimas nėra toks paprastas, kaip ilgą laiką manyta.

    Net ir nedidelis vartojimas kai kuriems žmonėms gali didinti tam tikrų ligų riziką, todėl medikai ragina bent jau mažinti dažnį ir porcijas, o ne „taupyti“ ir išgerti daugiau vienu kartu.

    Ketvirtoji grupė, kurią paminėjo J. Londonas, yra per didelis sočiųjų riebalų kiekis racione.

    Jis tai siejo su riebiomis mėsos dalimis, sviestu ir riebiais pieno produktais, tačiau mitybos mokslas pabrėžia, kad svarbus ne vienas produktas, o bendras raciono balansas.

    Dalies mokslininkų teigimu, pieno produktų poveikis širdies rizikai nėra vienareikšmis, o kai kurių produktų poveikis gali skirtis priklausomai nuo jų sudėties ir vartojimo konteksto.

    Todėl dažna praktinė rekomendacija yra ne absoliutus atsisakymas, o protingas kiekio mažinimas ir sočiųjų riebalų keitimas nesočiaisiais, pavyzdžiui, iš žuvies, riešutų ar augalinių aliejų.

    Pats J. Londonas pabrėžė, kad realiame gyvenime svarbu ne tobulybė, o nuoseklumas, todėl siūlė orientuotis į principą, kai didžiąją laiko dalį pasirenkamas sveikesnis maistas.

    Pasak jo, tikslas yra, kad šie produktai netaptų mitybos pagrindu, o būtų tik reti išimtiniai pasirinkimai.

  • Ne tik parmezanas: parduotuvėse populiarėja pecorino – kaip jis keičia padažų ir pastos skonį

    Parmezanas daugeliui yra virtuvės klasika, tačiau Italijoje vis dažniau minima alternatyva, kuri padažams ir pastai suteikia ryškesnį charakterį. Vis daugiau pirkėjų prekybos centruose ieško pecorino – avies pieno sūrio, kurio skonis neretai laikomas intensyvesniu už įprastą kietąjį sūrį.

    Pecorino vertinamas dėl sūrumo, švelnaus aštrumo ir riešutinės natos, kuri ypač atsiskleidžia patiekaluose su minimaliais ingredientais. Tokiuose receptuose, kur svarbi kiekviena detalė, sūrio aromatas ir tirpumas gali lemti, ar padažas bus sodrus, ar blankus.

    Pecorino pavadinimas kilęs iš itališko žodžio pecora, reiškiančio avį, todėl tradiciškai šis sūris gaminamas iš avies pieno. Būtent avies pienas suteikia ryškesnį kvapą ir specifinį, kiek pikantišką poskonį, kurio dažnas pasigenda, kai patiekalui reikia daugiau išraiškos.

    Perkant verta atidžiai skaityti etiketę, nes pecorino gali būti įvairių rūšių ir brandos. Kuo sūris labiau brandintas, tuo jis tvirtesnis, trapesnis, intensyvesnio skonio ir labiau tinkamas tarkuoti, o jaunesnis gali būti minkštesnis bei švelnesnis.

    Nors abu sūriai dažnai tarkuojami ant pastos, jų panaudojimas skiriasi. Pecorino paprastai yra sūresnis ir ryškesnis, todėl tinka tada, kai norisi greitai sustiprinti padažo aromatą ir suteikti jam gylio, neapkraunant papildomais prieskoniais.

    Italų virtuvėje pecorino ypač siejamas su klasikiniais patiekalais, kuriuose sūris atlieka esminį vaidmenį, pavyzdžiui, cacio e pepe. Tokiuose receptuose svarbu ne tik skonis, bet ir tai, kaip sūris susijungia su karštu vandeniu bei krakmolu, sukurdamas vientisą, kreminę tekstūrą.

    Pecorino dažnai rekomenduojamas pomidorų ar grietinėlės padažams, kai norisi aiškesnio sūrio akcento ir malonaus aštresnio tono. Jo pakanka nedaug, todėl jis gali būti ekonomiškas pasirinkimas, jei naudojamas kaip stiprus skonio priedas, o ne pagrindinis komponentas.

    Šis sūris taip pat tinka apkepams, bulvių patiekalams ar kaip užbaigimo akcentas ant daržovių. Brandintas pecorino gali būti patiekiamas ir kaip užkandis, supjaustytas gabalėliais prie duonos ar alyvuogių, kai norisi itališko stiliaus, bet be sudėtingo gaminimo.

  • Negyvosios jūros ritiniai atkeliauja į Vašingtoną: ką jie pakeitė Biblijos istorijoje ir kodėl svarbu

    Gegužę Vašingtone, Biblijos muziejuje, lankytojams bus pristatyti keli itin reti Negyvosios jūros ritinių fragmentai, tarp jų ir Izaijo knygos ištraukos. Paroda veiks iki rugsėjo, o organizatoriai tikisi, kad eksponatai padės plačiau pažvelgti į laikotarpį, kai formavosi ankstyvoji judaizmo ir krikščionybės tekstų tradicija.

    Negyvosios jūros ritiniai laikomi vienu svarbiausių XX amžiaus archeologinių atradimų, nes tai vieni seniausių žinomų Biblijos tekstų liudijimų. Iki jų atradimo seniausios plačiai žinomos hebrajiškos Biblijos kopijos dažnai buvo siejamos su viduramžiais, o Kumrano radiniai tyrėjus priartino prie tekstų ankstyvosios raidos gerokai daugiau nei tūkstantmečiu.

    Ritiniai buvo aptikti 1947 metais netoli Negyvosios jūros esančiuose Kumrano urvuose ir apima maždaug 1 000 rankraščių, išlikusių tūkstančiais fragmentų. Jie rašyti ant pergamento, papiruso, o kai kuriais atvejais minimi ir įrašai ant plonų metalinių lakštų.

    Tekstai užrašyti keliomis to meto regionui svarbiomis kalbomis, pirmiausia hebrajų ir aramėjų, taip pat aptinkama graikų kalbos pėdsakų. Mokslininkams tai leidžia ne tik lyginti konkrečias Biblijos vietas, bet ir sekti, kaip skirtingose bendruomenėse plito, kito ir buvo perrašinėjami religiniai tekstai.

    Be Izaijo knygos fragmentų, ekspozicijoje numatyti apokrifiniai pasakojimai, įskaitant tekstą apie Nojaus gimimą, kuriame pateikiamos detalės, nepatenkančios į tradicinį biblinį pasakojimą. Taip pat planuojama rodyti Tobito knygos fragmentus, siejamus su žydų religinių pasakojimų tradicija, kurioje pabrėžiami tikėjimo, išgijimo ir dieviško vedimo motyvai.

    Parodoje numatyta pristatyti ir su Jeruzalės istorija siejamus artefaktus, padedančius geriau įsivaizduoti I amžiaus religinį ir socialinį kontekstą. Tarp minimų objektų yra piligrimų kelio grindinio fragmentai, taip pat vadinamasis Magdalos akmuo, siejamas su sinagogų interjeru ir Toros ritinių laikymo tradicijomis.

    Negyvosios jūros ritiniai aktualūs ne vien tikėjimo bendruomenėms. Istorikams ir filologams jie svarbūs kaip senovės raštijos ir rankraščių kultūros šaltinis, parodantis, kaip dirbo raštininkai, kokias medžiagas naudojo ir kokie teksto variantai cirkuliavo skirtingose grupėse.

    Parodos kuratoriai pabrėžia, kad lankytojams svarbu ne tik pamatyti pačius fragmentus, bet ir suprasti jų geografinį bei istorinį foną.

    „Norime, kad žmonės suprastų vietą, geografiją ir istorinį kontekstą, kad susitikę su ritiniais galėtų juos geriau perskaityti ir įvertinti“, – sakė parodos kuratorė.

    Tokio tipo ekspozicijos paprastai derina mokslinę informaciją ir edukacinius sprendimus, nes originalūs fragmentai yra trapūs, o jų interpretavimas reikalauja specialių žinių. Dėl to muziejai vis dažniau pasitelkia skaitmenines rekonstrukcijas ir paaiškinimus, tačiau pagrindinis parodos traukos taškas išlieka autentiškas, ranka rašytas tekstas, išgyvenęs du tūkstantmečius.

  • Kurios studijų kryptys kelia daugiausia gailesčio: tyrimas rodo, ką absolventai rinktųsi kitaip

    Jauniems specialistams įsitvirtinti darbo rinkoje darosi vis sunkiau, todėl vis dažniau girdima ir apie apgailestavimą dėl pasirinktų studijų. Naujausia darbo paieškos platformos ZipRecruiter apklausa rodo, kad dalis absolventų, susidūrę su realybe po diplomo, šiandien rinktųsi kitą kryptį.

    Tyrime dalyvavo 3 000 žmonių: 1 500 2025 metais studijas baigusių absolventų ir dar 1 500 studentų, kurie mokslus baigė šį pavasarį. Apklausos duomenimis, maždaug kas penktas respondentas pripažino besigailintis pasirinktos specialybės.

    Didžiausias nusivylimas fiksuotas socialinių ir humanitarinių mokslų kryptyse, kuriose karjeros kelias dažnai mažiau apibrėžtas, o pradinės pozicijos konkurencingos. Pirmoje vietoje atsidūrė politologija, tarptautiniai santykiai ir viešoji politika: 46,3 proc. šių krypčių absolventų teigė, kad, galėdami atsukti laiką, rinktųsi kitaip.

    Antroje vietoje liko komunikacija, medijų studijos ir ryšiai su visuomene, kur apgailestaujančių dalis siekė 39,2 proc. Toliau rikiuojasi tarpdisciplininės arba bendrosios studijos su 35,0 proc. ir fizinių mokslų kryptys, tokios kaip fizika, chemija ar Žemės mokslai, su 34,1 proc.

    Į dešimtuką taip pat pateko baudžiamasis teisingumas ir teisėsauga, sociologija, antropologija ir socialinis darbas, visuomenės sveikata ir sveikatos administravimas, biologijos mokslai, taip pat anglų kalba, literatūra ar žurnalistika. Šiose kryptyse apgailestaujančių dalis svyravo maždaug nuo 28 iki 31 proc.

    Vienas svarbiausių veiksnių yra pati darbo rinkos dinamika, ypač pradinėse pozicijose. ZipRecruiter skaičiavimu, kovo 1 dieną pradinio lygio darbo skelbimai sudarė 38,6 proc. visų skelbimų, kai prieš dvejus metus jų dalis siekė 43,4 proc.

    Tai reiškia, kad įėjimo į profesiją takas siaurėja, o konkurencija dėl pirmojo darbo didėja. Tokiose sąlygose nusivylimą sustiprina ir lūkesčių neatitikimas: daliai absolventų paaiškėja, kad atlygis jų srityje yra mažesnis, nei jie tikėjosi studijų metu.

    Ryškiausias skirtumas tarp lūkesčių ir realybės fiksuotas visuomenės sveikatos kryptyje, kur atlygis po įsidarbinimo, pasak apklausos, vidutiniškai buvo 43,8 proc. mažesnis nei tikėtasi. Žemės ūkio, aplinkosaugos ir gamtos išteklių kryptyse, taip pat žurnalistikoje, respondentai minėjo maždaug 30 proc. mažesnį atlygį nei buvo įsivaizdavę.

    Tyrimas išskiria slaugos studijas kaip kryptį, kuri dažniau suteikia aiškesnį kelią į darbą. ZipRecruiter duomenimis, beveik trečdalis slaugos absolventų darbą susirado dar iki studijų pabaigos.

    Paklausa šiame sektoriuje siejama su senėjančia visuomene ir nuolatiniu sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu. Be to, apklausoje nurodoma, kad slaugą baigę respondentai dažniau teigė gaunantys konkurencingą atlygį, palyginti su kitomis kryptimis.

    ZipRecruiter tyrime minima, kad slaugos absolventų metinio atlygio mediana siekė 70 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pagal apytikrį perskaičiavimą tai sudaro apie 65 000 eurų per metus.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios apklausos nereikėtų suprasti kaip raginimo vengti tam tikrų studijų krypčių. Tačiau jos primena, jog renkantis specialybę verta įvertinti ne tik pomėgius, bet ir darbo rinkos struktūrą, pradinio lygio pozicijų pasiūlą, atlygio perspektyvas bei galimybes pritaikyti įgytus įgūdžius keliose srityse.

  • Mokslininkai aptiko paslėptą vandens būseną: ji gali paaiškinti, kodėl vanduo elgiasi neįprastai

    Vanduo jau seniai laikomas viena keisčiausių kasdienių medžiagų: jis plečiasi šaldamas, ledas plūduriuoja, o dalis savybių artėjant prie užšalimo ribos ima elgtis kitaip nei daugumos skysčių. Dabar Stokholmo universiteto mokslininkai skelbia gavę tiesioginių įrodymų apie vadinamąją kritinę sritį, kuri gali sujungti šias dėliones į vieną paaiškinimą.

    Remiantis tyrėjų pateikta interpretacija, esant maždaug minus 63 laipsnių Celsijaus temperatūrai ir apie 1 000 atmosferų slėgiui, vanduo patenka į režimą, kuriame pereina tarp dviejų skirtingų skystų būsenų. Tokia riba ilgą laiką buvo prognozuojama teoriniuose modeliuose, tačiau tiesioginiai matavimai buvo itin sudėtingi, nes vanduo linkęs greitai kristalizuotis.

    Vienas geriausiai žinomų vandens paradoksų yra tankio maksimumas ties 4 laipsniais Celsijaus: vėsdamas iki šios ribos vanduo tankėja, o vėsdamas toliau pradeda plėstis. Būtent dėl to ledas, kurio struktūra retesnė, nei skysto vandens, neskęsta ir susidaro paviršiuje, izoliuodamas vandens telkinius žiemą.

    Neįprastai kinta ir kitos savybės, tokios kaip suspaudžiamumas, klampa ar šiluminis plėtimasis, ypač vadinamojo peršaldyto vandens srityje, kai vanduo dar nėra virtęs ledu, nors temperatūra jau žemiau užšalimo taško. Tokie „išsišokimai“ seniai leido įtarti, kad giliai fazių diagramoje gali slėptis perėjimas tarp dviejų skystų formų.

    Tyrėjai pasitelkė labai greitus rentgeno impulsus, leidžiančius fiksuoti vandens struktūros pokyčius per itin trumpą laiką, kol jis dar nespėja sušalti. Tokie metodai ypač svarbūs, nes didžiausia kliūtis tiriant peršaldytą vandenį yra spontaniška kristalizacija, „nutraukianti“ eksperimentą.

    Eksperimento logika paprasta: jei vanduo iš tiesų turi dvi skirtingas skystas būsenas, tuomet, keičiant slėgį ir temperatūrą, turėtų atsirasti sritis, kurioje jų skirtis nyksta ir sistema tampa ypač jautri menkiausiems pokyčiams. Būtent tokią kritinę sritį komanda teigia identifikavusi, matydama struktūros signalų persitvarkymą.

    „Dešimtmečius turėjome stiprių užuominų, kad tokia kritinė sritis egzistuoja, bet tiesioginių įrodymų pritrūkdavo dėl eksperimentinių ribų“, – sakė tyrimo autorių komandos atstovas Andersas Nilssonas.

    Pagal plačiai aptariamą hipotezę, vanduo žemoje temperatūroje gali egzistuoti kaip dvi skirtingos skystos struktūros: viena tankesnė, kita retesnė, su skirtingu vandenilinių ryšių tinklu. Keičiantis sąlygoms, šios formos gali būti atskirtos perėjimu, o kritinėje srityje skirtis išnyksta, todėl vanduo ima „svyruoti“ tarp režimų.

    Toks nestabilumas galėtų paaiškinti, kodėl kai kurios vandens savybės staiga stipriai išauga ar keičia kryptį artėjant prie tam tikrų ribų. Kitaip tariant, anomalias savybes gali lemti ne vienas atskiras „triukas“, o bendras fazinės būsenos mechanizmas.

    Tyrėjai taip pat mini vadinamąjį kritinį sulėtėjimą, kai artėjant prie kritinės ribos struktūriniai persitvarkymai vyksta vis lėčiau. Dėl šios priežasties sistema gali ilgiau išlikti „įstrigusi“ tarp būsenų, o tai matavimuose pasireiškia kaip sulėtėję procesai ir padidėję svyravimai.

    Nors atradimas skamba labai fundamentalus, vandens fazių diagramos supratimas svarbus daugeliui sričių: nuo atmosferos procesų ir debesų mikrostruktūros iki medžiagų mokslo, kur vanduo veikia porėtas medžiagas, ledėjimą ar paviršių sąveikas. Be to, geresni vandens elgsenos modeliai praverčia ir biologijoje, nes vandeniliniai ryšiai lemia baltymų bei membranų aplinką.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad kritinė sritis pasiekiama ekstremaliomis sąlygomis, todėl svarbiausias klausimas yra ne kasdienė „buitinė“ nauda, o tai, ar vieningas mechanizmas iš tiesų paaiškina anomalias vandens savybes platesniame temperatūrų ir slėgių intervale. Tikėtina, kad tolesni tyrimai sieks patikrinti rezultatus skirtingais metodais ir patikslinti, kaip tiksliai atrodo vandens fazių diagrama.