CP v2

Blog

  • „Eurovizija 2026“: Belgrade protestuotojai ragina Serbiją boikotuoti konkursą dėl Izraelio

    „Eurovizija 2026“: Belgrade protestuotojai ragina Serbiją boikotuoti konkursą dėl Izraelio

    Protestas prie RTS būstinės

    Belgrade balandžio 28 dieną prie valstybinio transliuotojo RTS būstinės susirinkę protestuotojai paragino Serbiją pasitraukti iš „Eurovizijos“ ir neberodyti konkurso per televiziją. Demonstracijoje buvo mojuojama Palestinos vėliavomis, o Izraelis kaltintas nusikaltimais Gazoje.

    Protesto organizatoriai taip pat ragino žiūrovus boikotuoti renginį ir jo nežiūrėti, net jei Serbija turi savo atstovus šiame konkurse. RTS kol kas viešai nepatvirtino, kad keistų transliacijos planus.

    „Eurovizija be Izraelio reikštų ginti idealus, kuriuos šis renginys deklaruoja“, – teigiama protesto organizatorių pareiškime.

    EBU sprendimas ir transliuotojų skilimas

    Europos transliuotojų sąjunga sprendimą leisti Izraeliui dalyvauti „Eurovizijoje 2026“ buvo priėmusi dar 2025 metų pabaigoje. Šis sprendimas tapo nauja ginčų banga, nes dalis visuomenės ir kultūros lauko atstovų ragina taikyti analogiškus principus, kaip Rusijai, kuri konkurse nedalyvauja nuo 2022 metų.

    Skirtingos šalys pasirinko nevienodą laikyseną: kai kurie visuomeniniai transliuotojai paskelbė nerodysiantys konkurso arba nekeisiantys dalyvavimo sprendimų. Kiti, priešingai, patvirtino, kad renginį transliuos, argumentuodami, jog „Eurovizija“ yra kultūrinis, o ne politinis projektas.

    Boikoto raginimai plinta tarp atlikėjų

    Diskusiją kursto ir vieši muzikos industrijos pareiškimai: tūkstančiai atlikėjų bei kultūros darbuotojų pasirašė atvirus laiškus, raginančius boikotuoti konkursą, kol, jų teigimu, nebus peržiūrėta EBU pozicija dėl Izraelio transliuotojo dalyvavimo. Organizatoriai pabrėžia, kad spaudimas taikomas ne tik žiūrovams, bet ir renginių organizatoriams, kūrybinėms komandoms bei partneriams.

    Izraelis atmeta kaltinimus dėl genocido, tačiau tarptautinėse institucijose ir žmogaus teisių organizacijų aplinkoje šie klausimai lieka itin jautrūs. Dėl to „Eurovizija 2026“ kai kuriose šalyse virsta ne tik muzikos, bet ir vertybių bei politinės atsakomybės diskusijų arena.

    Kas laukia „Eurovizijos 2026“ Vienoje

    „Eurovizijos“ 70-asis konkursas turėtų vykti Vienoje gegužės 12–16 dienomis, o finale dalyvaus dešimtys šalių. Organizatoriai toliau naudoja šūkį United by Music, tačiau šių metų leidimas jau dabar laikomas vienu labiausiai skaldančių per pastaruosius dešimtmečius.

    „Eurovizija“ išlieka vienu didžiausių televizinių muzikos renginių pasaulyje, kasmet pritraukiančiu dešimtis ar net šimtus milijonų žiūrovų. Būtent dėl tokio masto sprendimai, kas ir kokiomis sąlygomis dalyvauja, turi ne tik kultūrinį, bet ir reputacinį svorį transliuotojams bei rėmėjams.

  • Po Kimmelio juoko apie Melanią Trump FCC paankstino ABC stočių licencijų peržiūras

    Po Kimmelio juoko apie Melanią Trump FCC paankstino ABC stočių licencijų peržiūras

    Reguliuotojo sprendimas ir jo fonas

    JAV Federalinė ryšių komisija (FCC) nurodė paankstinti „Disney“ valdomoms ABC televizijos stotims numatytas transliavimo licencijų peržiūras. Komisija pranešė, kad procesas, kuris turėjo prasidėti 2028 metų spalį, bus pradėtas anksčiau.

    Sprendimas priimtas po to, kai išaugo politinis spaudimas dėl vakaro laidos vedėjo Jimmy Kimmelio pasisakymo apie JAV pirmąją ponią Melanią Trump. Situacija paaštrėjo likus kelioms dienoms iki incidento per Baltųjų rūmų korespondentų vakarienę, dėl kurio viešojoje erdvėje dar labiau suaktyvėjo diskusijos apie retorikos ribas.

    Ką sako „Disney“ ir ABC

    „Disney“ atstovas patvirtino gavęs FCC nurodymą ir pabrėžė, kad ABC bei jos stotys esą turi ilgą veiklos istoriją, atitinkančią FCC taisykles. Bendrovė taip pat akcentavo vietos bendruomenėms teikiamas paslaugas: patikimas naujienas, informaciją ekstremalių situacijų metu ir visuomenės interesą atitinkančias laidas.

    Pasak „Disney“, įmonė yra pasirengusi pagrįsti savo, kaip licencijų turėtojos, atitiktį Komunikacijų aktui ir JAV Konstitucijos Pirmajai pataisai. Pastaroji JAV teisinėje sistemoje laikoma esminiu saviraiškos laisvės apsaugos pagrindu, kuris dažnai tampa ginčų dėl žiniasklaidos ir valdžios santykių ašimi.

    Kritika dėl galimo politinio spaudimo

    FCC demokratų deleguota komisijos narė Anna M. Gomez viešai kritikavo sprendimą, pavadindama jį politiniu veiksmu. Jos vertinimu, toks žingsnis yra precedento neturintis, teisiškai abejotinas ir turėtų būti ginčijamas.

    Panašiai pasisakė ir spaudos laisvės gynėjai, perspėję, kad licencijų peržiūrų naudojimas kaip spaudimo priemonė gali tapti pavojingu precedentu. Žiniasklaidos reguliavimas JAV grindžiamas licencijų režimu, tačiau politinis neutralumas šiame procese yra ypač jautri tema, nes bet koks selektyvus taikymas gali būti interpretuojamas kaip netiesioginė cenzūra.

    Kas sukėlė konfliktą

    Jimmy Kimmelis, vedantis laidą „Jimmy Kimmel Live!“ per ABC tinklą, savo monologe pajuokavo apie Melanią Trump. Po kilusios kritikos jis aiškino, kad tai buvęs lengvas „roast“ formato juokas, susijęs su poros amžiaus skirtumu, o ne raginimas smurtui ar užuomina į pasikėsinimą.

    Melania Trump savo ruožtu apkaltino komiką neapykantos ir smurto retorika bei paragino ABC vadovybę imtis veiksmų. Ši polemika išplito socialiniuose tinkluose, o dalis komentatorių atsakomąją reakciją vertino kaip bandymą spausti transliuotoją dėl turinio, kuris yra kritiškas ar satyrinis.

    Kodėl licencijų peržiūros svarbios

    JAV transliavimo stotys veikia pagal FCC išduodamas licencijas, kurios periodiškai atnaujinamos. Peržiūrų metu vertinama, ar stotys laikosi nustatytų reikalavimų ir ar tinkamai atlieka viešojo intereso įsipareigojimus, pavyzdžiui, teikia vietos naujienas ir informaciją bendruomenėms.

    Nors tokios peržiūros yra įprasta reguliavimo praktika, jų paankstinimas politiškai įtemptu metu neišvengiamai sukelia klausimų dėl motyvų. Teisininkai paprastai atkreipia dėmesį, kad net jei formaliai procedūra teisėta, jos taikymo selektyvumas ar komunikacijos tonas gali turėti atgrasomąjį poveikį redakciniams sprendimams.

    Diskusija dėl satyros ribų

    Konfliktas atgaivino seną JAV viešąją diskusiją: kur baigiasi satyra ir prasideda žalinga politinė retorika. Viešai komentuodamas situaciją, aktorius George’as Clooney stojo ginti Kimmelio, pabrėždamas, kad juokai yra juokai, tačiau pripažino, jog bendras politinės komunikacijos tonas pastaruoju metu tapo pavojingai įkaitęs.

    Kol kas neaišku, kokių konkrečių pasekmių ABC stotims gali turėti paankstintos licencijų peržiūros, tačiau pats reguliuotojo sprendimas jau tapo platesnio ginčo dėl žiniasklaidos nepriklausomumo ir saviraiškos laisvės dalimi. Artimiausiu metu tikėtina daugiau teisinių ir politinių pareiškimų, o situaciją atidžiai stebės tiek transliuotojai, tiek žurnalistikos organizacijos.

  • JAV vėl atidėjo sankcijas „Lukoil International“: sprendimas skirtas turto pardavimo deryboms

    Atidėjimas iki gegužės pabaigos

    JAV Iždo departamentas dar kartą pratęsė licenciją, kuri laikinai leidžia vykdyti tam tikras operacijas su „Lukoil International“, valdoma Rusijos naftos grupės „Lukoil“ užsienio aktyvų dalimi. Sprendimas numato atidėjimą iki gegužės pabaigos ir siejamas su galimybe užbaigti turto pardavimo procesą.

    Pagal licencijos logiką, nuo sankcijų taikymo atleidžiami tik tie mokėjimai ir sandoriai, kurie būtini deryboms, sutarčių parengimui ir jų pasirašymui dėl „Lukoil International“ turto perleidimo. Tai reiškia, kad leidimas nėra bendras veiklos tęstinumas, o tik ribotas teisinis „langas“ sandoriui suvaldyti.

    Jau penktas pratęsimas

    Šis pratęsimas yra jau penktas, todėl situacija rodo, kad užsienio aktyvų pardavimas užtrunka ilgiau, nei tikėtasi, o pirkėjo paieška ar reguliaciniai derinimai išlieka sudėtingi. Ankstesniais etapais išimtys buvo taikomos ir su įmone siejamoms degalinių operacijoms, kad būtų galima išvengti staigaus veiklos sustojimo bei turto vertės kritimo.

    Tokios licencijos JAV sankcijų režime dažniausiai naudojamos kaip priemonė kontroliuojamai „išvynioti“ verslo ryšius, kai siekiama sumažinti riziką rinkoms ir užkirsti kelią chaotiškiems atsiskaitymams. Kartu tai leidžia teisėtai užbaigti procesus, kurių staigus nutraukimas galėtų sukelti ilgus teisminius ginčus ar papildomas finansines pasekmes.

    Pirkėjų paieška ir blokuotos ambicijos

    Po to, kai 2025 metais JAV įvedė ribojimus „Lukoil“ struktūroms, viešai minėta, kad susidomėjimą „Lukoil International“ galimu įsigijimu rodė Kipre registruota „Gunvor“. Vis dėlto JAV administracija šį sandorį blokavo, todėl procesas persikėlė į naują derybų etapą.

    Žiniasklaidoje taip pat skelbta, kad potencialiu pirkėju galėtų tapti Austrijos verslininkas Berndas Bergmairas, anksčiau sietas su „MindGeek“. Tuo pat metu kaip galimi interesantai buvo minimi ir kiti rinkos dalyviai, tačiau iki šiol oficialiai užbaigto sandorio nebuvo paskelbta.

    Energetikos rinkai JAV sprendimas reikšmingas tuo, kad jis signalizuoja ne sankcijų švelninimą, o bandymą perleidimą padaryti tvarkingą ir kontroliuojamą. Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar iki nustatyto termino bus pasiektas pirkėjo ir reguliuotojų priimtinas susitarimas.

  • „ORLEN“ ir Lenkijos teritorinės gynybos pajėgos susivienijo: kaip bus saugoma kritinė infrastruktūra

    „ORLEN“ ir Lenkijos teritorinės gynybos pajėgos susivienijo: kaip bus saugoma kritinė infrastruktūra

    Partnerystė dėl infrastruktūros apsaugos

    Didžiausia Lenkijos energetikos bendrovė „ORLEN“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Lenkijos teritorinės gynybos pajėgomis. Susitarimo tikslas – stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą ir didinti abiejų pusių operacinį pasirengimą sudėtingomis sąlygomis.

    Numatoma, kad partnerystė apims bendras treniruotes, švietimo iniciatyvas ir ekspertinių žinių apsikeitimą. Akcentuojama, kad realių pramonės objektų specifika gali tapti praktine baze scenarijams, susijusiems su infrastruktūros apsauga.

    Bendros pratybos ir mokymai darbuotojams

    Pagal susitarimą planuojamos bendros pratybos, o „ORLEN“ darbuotojams – karinio pasirengimo užsiėmimai, orientuoti į veiksmus krizinėse situacijose. Teritorinės gynybos pajėgoms taip pat numatoma suteikti galimybę dalyje bendrovės objektų rengti praktinius mokymus ir dirbtuves.

    Toks formatas leidžia treniruotis ne vien teoriniu, bet ir realios infrastruktūros apsaugos kontekstu, kuriame svarbūs tiek fizinės apsaugos, tiek koordinavimo, ryšio ir reagavimo į incidentus aspektai. Pastaraisiais metais visoje Europoje kritinės energetikos infrastruktūros tema tapo ypač jautri dėl išaugusių hibridinių grėsmių ir sabotažo rizikų.

    Dėmesys bendruomenėms ir pajėgų stiprinimui

    Susitarime taip pat numatyta parama teritorinės gynybos pajėgų pritraukimui, orientuojantis į „ORLEN“ darbuotojų bendruomenę. Be to, planuojama vykdyti švietimo iniciatyvas vietos bendruomenėms, siekiant stiprinti platesnę saugumo kultūrą, įtraukiant kariuomenę, verslą ir visuomenę.

    Tokie modeliai Europoje vis dažniau pristatomi kaip atsparumo didinimo priemonė, kai kritinės infrastruktūros saugumas tampa ne vien konkrečios įmonės, bet ir nacionalinio saugumo klausimu. Energetikos sektoriuje tai reiškia ir didesnį pasirengimą ekstremaliems įvykiams, ir aiškesnes procedūras, kaip užtikrinti tiekimo tęstinumą.

    „Lenkijos saugumas ir stabilus energijos tiekimas yra neatsiejamai susiję“, – sakė „ORLEN“ vadovas Ireneuszas Fąfara.

    Jis pabrėžė, kad bendrovė atsakomybę mato ne tik verslo plėtros, bet ir šalies atsparumo stiprinimo srityje. Pasak jo, darbuotojų įsitraukimas, kompetencijų ugdymas ir pasirengimas veikti turėtų virsti apčiuopiamais rezultatais, didinant infrastruktūros saugumą.

    Lenkijos teritorinės gynybos pajėgų vadovybė savo ruožtu akcentuoja, kad kritinės infrastruktūros apsauga yra vienas iš valstybės saugumo sistemos ramsčių. Tokia partnerystė leidžia pajėgoms tobulinti veikimo gebėjimus realiose pramonės vietose ir kurti praktinį bendradarbiavimo modelį su strateginiu energetikos sektoriumi.

  • Prancūzijos startuolis „Cleo Labs“ pritraukė 1,5 mln. eurų: DI automatizuos prekių atitiktį

    Prancūzijos startuolis „Cleo Labs“ pritraukė 1,5 mln. eurų: DI automatizuos prekių atitiktį

    Paryžiuje įsikūręs reguliacinių technologijų startuolis „Cleo Labs“ pritraukė 1,5 mln. eurų investiciją, skirtą platformos plėtrai ir tarptautinės produktų atitikties automatizavimui. Bendrovė teigia, kad jos sprendimas įmonėms padeda greičiau susigaudyti skirtingų šalių reikalavimuose ir mažinti neatitikimų riziką prieš pateikiant produktą rinkai.

    Investavimo raundą vedė Larry Berger, taip pat prisidėjo „Kima Ventures“ ir „Financière Saint-James“ bei keli technologijų ekosistemos atstovai. Prie raundo prisijungė ir „Accel“ per vadinamąjį scout tipo bilietą, kai investuotojai į sandorį ateina per fondo tinklą ar rekomendacijas.

    „Cleo Labs“ įkurta 2023 metais Naomie Halioua ir Anaëlle Guez. Startuolis akcentuoja, kad tarptautinė prekyba verčia įmones veikti fragmentuotoje, nuolat besikeičiančioje reguliavimo aplinkoje, kur kiekviena rinka turi atskiras sertifikavimo, ženklinimo, bandymų ir muitinės procedūras.

    Įmonės pateikiamas pavyzdys rodo, jog net vienam prijungtam dviračio šalmui gali tekti įvertinti daugiau nei šimtą skirtingų reikalavimų nuo medžiagų standartų kūrimo etape iki konkrečios šalies sertifikavimo ir ženklinimo taisyklių. Praktikoje tai reiškia dideles laiko sąnaudas, daug rankinio darbo ir klaidų riziką, ypač kai komandos vis dar remiasi skaičiuoklėmis ar ribotais įrankiais.

    „Mūsų ambicija reguliacinę atitiktį, kuri dažnai laikoma suvaržymu, paversti strategine įmonių svirtimi. DI leidžia nebereaguoti pavėluotai, o iš anksto numatyti pokyčius“, – sakė „Cleo Labs“ bendraįkūrėja Naomie Halioua.

    Startuolio platforma, pasak bendrovės, skirta sužymėti ir valdyti įpareigojimus pagal produktą ir rinką, suformuojant aiškų reikalavimų kontrolinį sąrašą dar prieš paleidimą. Taip pat siūlomas nuolatinis reguliavimo pokyčių stebėjimas ir jų poveikio verslui vertinimas, kad komandos laiku pastebėtų, kas keičiasi ir ką reikia koreguoti.

    Sprendimo pagrindas yra MARIA, startuolio sukurta kelių agentų architektūra, kuri, „Cleo Labs“ teigimu, nuolat stebi daugiau nei 25 000 reguliavimo institucijų ir standartizacijos organizacijų 106 šalyse. Bendrovė pabrėžia žmogaus įsitraukimo principą, kai automatizuotų analizių rezultatus patvirtina teisės ekspertai, siekiant išlaikyti rekomendacijų patikimumą.

    „Šiandien komandos vis dar praleidžia daug laiko rankiniu būdu analizuodamos sudėtingas ir besikeičiančias taisykles, dažnai naudodamos skaičiuokles ar netinkamus įrankius. Su „Cleo“ suteikiame greitį, patikimumą ir apdorojimo apimtį, automatizuodami šiuos procesus mastu“, – sakė „Cleo Labs“ bendraįkūrėja Anaëlle Guez.

    Reguliacinės atitikties poreikį didina ir Europoje stiprėjantis reguliavimas, apimantis tvarumo atskaitomybę, tiekimo grandinių skaidrumą ir skaitmeninius produktų duomenis. Tokios kryptys kaip skaitmeninis produkto pasas ir CSRD ataskaitų teikimo reikalavimai reiškia, kad įmonėms tenka valdyti didėjančius duomenų ir įpareigojimų srautus neaukojant konkurencingumo.

    Gavusi finansavimą „Cleo Labs“ planuoja spartinti technologinę plėtrą, stiprinti platformos funkcijas ir didinti komandos pajėgumą. Komercinė plėtra numatoma Europoje, o kartu startuolis žada pasirengti augimui už regiono ribų, pirmiausia žvalgantis į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką.

  • Krokuvos Balicų oro uostas atidaro laikiną ne Šengeno terminalą: daugiau vietos ir greitesnės eilės

    Nauja erdvė ne Šengeno skrydžiams

    Krokuvos Balicų oro uoste balandžio 30 dieną keleiviams atveriamas laikinas terminalas, skirtas išvykstantiems už Šengeno erdvės ribų. Naujoji laukimo ir įlaipinimo zona įrengta buvusiame krovinių terminalo pastate, kuris per trumpą laiką buvo pritaikytas keleivių srautams.

    Oro uostas teigia, kad sprendimas turėtų sumažinti spūstis piko metu ir padidinti bendrą aptarnavimo patogumą. Didesnį poreikį ypač jaučia ne Šengeno krypčių keleiviai, kuriems taikomos papildomos pasienio ir dokumentų patikros procedūros.

    Kas pasikeis keleiviams?

    Laikinoje zonoje įrengta apie 4 500 kvadratinių metrų ploto erdvė su 632 sėdimomis vietomis ir šešiais naujais įlaipinimo vartais. Oro uoste jau veikia 18 vartų, tačiau papildoma infrastruktūra turėtų pagerinti srautų paskirstymą, kai vienu metu išvyksta keli tarptautiniai reisai.

    Skaičiuojama, kad oro uosto pralaidumas gali augti nuo maždaug 1 800 iki 2 700 keleivių per valandą. Praktikoje tai turėtų reikšti trumpesnes eiles prie įlaipinimo vartų ir patogesnį laukimą po saugumo patikros.

    Testas su savanoriais ir investicijos mastas

    Prieš oficialų atidarymą oro uostas surengė naktinį funkcionalumo testą, kuriame dalyvavo apie 300 savanorių. Jie imitavo realią kelionę nuo registracijos ir bagažo pridavimo iki dokumentų patikros ir patekimo į ne Šengeno zoną, o vėliau pateikė pastabas dėl navigacijos, patogumų ir prieinamumo.

    Projekto vertė siekia apie 6 650 000 eurų, perskaičiavus iš zlotų. Investicija pristatoma kaip laikinas sprendimas, skirtas suteikti oro uostui „kvėpavimo“ iki platesnės plėtros darbų pabaigos.

    „Nuo pirmos idėjos iki statybų pabaigos prireikė vos devynių mėnesių. Nusprendėme negriauti krovinių terminalo dalies ir čia įrengti laukimo erdves, tai laikinas sprendimas, padėsiantis iki didžiosios plėtros pabaigos“, – sakė Krokuvos oro uosto valdybos atstovas Januszas Kardasińkis.

    Kodėl ne Šengeno srautai tampa iššūkiu?

    Balicų oro uostas yra didžiausias regioninis oro uostas Lenkijoje, pernai aptarnavęs apie 13 500 000 keleivių, iš kurių daugiau nei 30 proc. sudarė užsieniečiai. Vasaros sezonu maršrutų tinklas siekia apie 180 krypčių, o dalis jų yra už Šengeno ribų, todėl keleivių srautai čia dažnai susikerta su intensyviomis patikros procedūromis.

    Papildomas spaudimas oro uostams kyla ir dėl ES planuojamų bei etapais diegiamų pasienio valdymo pokyčių, įskaitant atvykimo ir išvykimo registravimo sistemas trečiųjų šalių piliečiams. Tokie sprendimai, nors ir skirti saugumui bei kontrolei stiprinti, realybėje dažnai reiškia ilgesnes procedūras, todėl oro uostai ieško būdų, kaip didinti erdves ir gerinti srautų valdymą.

    Oro uostas prognozuoja, kad šiemet keleivių skaičius gali priartėti prie 15 000 000. Dalis šio augimo bus suvaldoma būtent naujoje laikinoje ne Šengeno zonoje, kuri turėtų sumažinti ankstesnį infrastruktūros trūkumą piko metu.

  • Davido Attenborough 100-mečiui Londone ruošiamas koncertas: kas gros ir ką rodys BBC?

    Davido Attenborough 100-mečiui Londone ruošiamas koncertas: kas gros ir ką rodys BBC?

    Šimtmetį pasitinkanti legenda

    Gamtos istorikas ir laidų vedėjas Davidas Attenborough gegužės 8 dieną minės 100 metų jubiliejų. Šiai sukakčiai Londone planuojamas iškilmingas renginys Karališkojoje Alberto salėje, kuriame susipins muzika ir jo ilgametės televizijos karjeros akcentai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad vakaras skirtas ne vien asmeninei sukakčiai, bet ir beveik aštuonis dešimtmečius trunkančiam Attenborough darbui, formavusiam gamtos dokumentikos standartus. Jo pasakotos serijos, įskaitant Planet Earth, daugeliui tapo vartais į gamtosaugos temas.

    Koncertas Karališkojoje Alberto salėje

    Renginyje žadama ir ryškių svečių, ir programa, susieta su garsiausių dokumentinių projektų muzika. Tarp dalyvių minimi televizijos veidai, taip pat muzikantai, kurių kūriniai skambėjo Planet Earth serijose ir jų reklaminėse kampanijose.

    Skelbiama, kad „Bastille“ lyderis Danas Smithas atliks grupės kūrinio „Pompeii“ klasikinę versiją su BBC koncertiniu orkestru. Šis sprendimas siejamas su tuo, kad daina buvo panaudota Planet Earth III kontekste, todėl organizatoriai ją pristato kaip simbolišką tiltelį tarp populiariosios kultūros ir gamtos dokumentikos.

    Taip pat numatytas Islandijos postroko grupės „Sigur Rós“ pasirodymas, kuriame skambės „Hoppípolla“. Kūrinys plačiai atpažįstamas dėl ankstyvųjų Planet Earth reklamos klipų ir vėlesnių serijos projektų, todėl programoje jis pasirinktas kaip vienas labiausiai su Attenborough epocha siejamų muzikinių motyvų.

    Ką planuoja BBC eteryje

    BBC koncertinis orkestras koncerte atliks muziką, siejamą su įsimintiniausiais Attenborough pasakotų filmų momentais. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai televizijos dokumentikos garso takeliai iškeliauja į koncertų sales ir tampa savarankiška patirtimi žiūrovams.

    BBC taip pat rengia specialias transliacijas, skirtas Attenborough šimtmečiui. Skelbiama, kad jo gimtadienio dieną BBC One kanale ir „iPlayer“ platformoje bus rodoma laida David Attenborough’s 100 Years on Planet Earth, o kartu suplanuoti ir kiti projektai, apžvelgiantys jo karjeros svarbiausius darbus bei naujas gamtosaugos temas.

    Tarp numatomų programų įvardijamas Making Life on Earth: Attenborough’s Greatest Adventure ir naujas penkių serijų projektas Secret Garden. Pastarasis žada pasakoti apie mažiau matomas istorijas Britanijos soduose ir priminti, kaip visuomenė gali prisidėti prie nykstančių rūšių išsaugojimo.

  • Buvęs „Thiel Capital“ investuotojas startuoja solo: „Off Piste Capital“ kelia 25 mln. eurų fondą

    Buvęs „Thiel Capital“ investuotojas startuoja solo: „Off Piste Capital“ kelia 25 mln. eurų fondą

    Naujas fondas ankstyvai stadijai

    Buvęs „Thiel Capital“ investuotojas Maxas Samuelis pristatė naują solo partnerio rizikos kapitalo bendrovę „Off Piste Capital“ ir paskelbė apie pirmąjį fondo „Off Piste Fund I“ uždarymą. Fondo tikslinis dydis siekia 25 mln. eurų, o lėšos bus nukreiptos į ankstyvos stadijos įmones.

    <p„Off Piste Fund I“ orientuojasi į bendroves, kuriančias ateities sistemas ir infrastruktūrą, nuo gynybos ir saugumo sprendimų iki kosmoso ir kriptografinių technologijų. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai investuotojai aktyviau ieško gilesnių technologijų ir strateginės reikšmės projektų.

    Patirtis nuo JAV iki Šiaurės šalių

    Samuelis „Thiel Capital“ dirbo septynerius metus, o tai yra Peterio Thielo privatus investicijų biuras San Fransiske ir Los Andžele. 2020 metais persikėlęs į Norvegiją, jis penkerius metus buvo vienas iš „SNÖ Ventures“ vadovaujančių partnerių ir investavo Šiaurės šalyse bei Europoje, išlaikydamas ryšius JAV.

    Anksčiau jo karjeroje buvo finansų institucija „Credit Suisse“ ir teisės firma „Wilson Sonsini“, dažnai minima kaip viena reikšmingiausių Silicio slėnio startuolių ekosistemoje. Pats investuotojas šiuo metu gyvena Stavangerio mieste Norvegijoje.

    Du srautai: JAV ryšiai ir Europa

    „Off Piste Capital“ teigia taikanti dviejų krypčių projektų paieškos strategiją. Pirmoji kryptis remiasi priėjimu prie JAV sandorių srauto per specializuotus tinklus, įskaitant Thielo ekosistemą ir su ja susijusias bendruomenes bei įmones.

    Antroji kryptis orientuota į Europą, kur investuotojas siekia pritraukti ambicingus steigėjus, norinčius greitesnio kelio į JAV kapitalą, klientus, technologines partnerystes ir talentus. Toks „tilto“ modelis tampa vis dažnesnis, nes Europos startuoliams JAV rinka išlieka viena didžiausių galimybių, bet kartu ir vienas sudėtingiausių žingsnių.

    „„Off Piste“ pozicija JAV tinkle Europoje yra reta. Geografija nėra nulinės sumos žaidimas: objektyviai naudinga derinti JAV ir Europos kapitalą, patirtį ir priėjimą prie rinkų. Geriausi Europos steigėjai tai supranta“, – sakė Maxas Samuelis.

    Kas remia fondą ir į ką jau investuota

    Pirmąjį uždarymą fondas įvykdė su strateginių investuotojų grupe, tarp kurių minima „Edition Ventures“, taip pat esami ir buvę „Thiel Capital“ vadovai, „Apeiron Investment Group“, „Wilson Sonsini“, kelių stadijų fondų atstovai, vienaragių įkūrėjai ir šeimų biurai.

    Iš Norvegijos investuotojų įvardijami Ragnar Hornas, Erikas Braathenas ir Aleksanderis Larsenas, o dalis rėmėjų liko anonimiški. „Off Piste Fund I“ jau investavo į keturias bendroves, tarp jų Norvegijos startuolį „Stendr“, kuriantis DI pagrįstus vadovavimo ir kontrolės sprendimus kovai su dronais.

    Kitos paminėtos investicijos apima Jungtinės Karalystės bendrovę „Objection“, dirbančią su atskaitomybės infrastruktūra viešajai informacijai, JAV „Beyond Reach Labs“, kuriančią išskleidžiamas kosmoso struktūras, ir Jungtinės Karalystės „Octet“, specializuojančią kriptografiniuose fizinės vietos įrodymuose.

    Taip pat teigiama, kad kartu investuojančių partnerių rate jau yra tokie rinkos vardai kaip „a16z“, Peteris Thielas ir „Y Combinator“. Ankstyvos stadijos fondui tai gali reikšti spartesnį kelią į didesnius vėlesnių etapų čekius ir platesnę komercinę partnerystę portfelio įmonėms.

  • Lisa Kudrow apie serialą Friends užkulisius: rašytojai esą žemino aktorius ir kalbėjo apie koleges

    Lisa Kudrow apie serialą Friends užkulisius: rašytojai esą žemino aktorius ir kalbėjo apie koleges

    Serialo Friends žvaigždė Lisa Kudrow, suvaidinusi Phoebe Buffay, interviu metu prakalbo apie atmosferą už filmavimo aikštelės ribų. Aktorė teigė, kad dalis scenaristų komandos esą elgėsi šiurkščiai, o jų komentarai apie moteris, pasak Kudrow, peržengdavo profesines ribas.

    62 metų Kudrow, kalbėdama britų leidiniui „The Times“, tvirtino, kad scenaristų kambaryje vyravo spaudimas ir pašaipos, ypač kai aktoriai suklysdavo filmuojant prieš gyvą auditoriją. Anot jos, pamirštos eilutės ar ne tokia reakcija iš salės kai kuriems scenaristams tapdavo pretekstu žeminantiems pasisakymams.

    „Užkulisiuose tikrai vyko nemalonių dalykų“, – sakė Lisa Kudrow.

    Aktorė taip pat teigė, kad scenaristų komandoje, kurią, jos žodžiais, daugiausia sudarė vyrai, esą būdavo aptarinėjamos „seksualinės fantazijos“ apie koleges Jennifer Aniston ir Courteney Cox. Kudrow šiuos pokalbius apibūdino kaip intensyvius ir sunkiai suderinamus su pagarbiu darbu.

    Friends scenaristų komanda viešai į šiuos kaltinimus kol kas neatsakė. Tokiose situacijose pramogų industrijoje dažnai laukiama oficialių komentarų iš prodiuserių ar studijos atstovų, tačiau šiame atvejyje jų kol kas nepateikta.

    Senesnė byla iškėlė panašius klausimus

    Kudrow pasisakymai atgaivino diskusijas apie dar 1999 metais kilusį teisinį ginčą, susijusį su serialo scenaristų aplinka. Tuomet scenaristų asistente dirbusi Amaani Lyle kreipėsi į teismą dėl seksualinio priekabiavimo, teigdama, kad jos darbas buvo perrašinėti idėjų generavimo sesijas, kuriose skambėdavo seksualizuoti komentarai ir imituojami seksualiniai veiksmai.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, byla galiausiai baigėsi Lyle nenaudai: teismas nusprendė, kad grubus, nepadorus bendravimas gali būti laikomas kūrybinės darbo aplinkos dalimi. Šis precedentas iki šiol minimas kaip vienas iš pavyzdžių, kaip sudėtinga teisiškai įvertinti „ribinį“ elgesį kūrybinėse industrijose, ypač kai kalbama apie humoro turinio kūrimą.

    Kontekstas: kaip keičiasi industrijos normos

    Pastarąjį dešimtmetį kino ir televizijos industrijoje pastebimas ryškus poslinkis: daugiau dėmesio skiriama saugioms filmavimo sąlygoms, aiškioms elgesio taisyklėms ir skundų nagrinėjimo procedūroms. Daugelyje didžiųjų projektų įprasta turėti atsakingus asmenis, kurie prižiūri darbo kultūrą ir padeda spręsti konfliktus dar jiems neperaugus į viešus skandalus.

    Kudrow pasakojimas skamba ir platesniame kontekste: vis daugiau aktorių bei komandos narių viešai dalijasi patirtimis apie ankstesnius laikus, kai nepagarbūs juokeliai ar seksualizuoti komentarai būdavo toleruojami kaip „industrijos norma“. Tokie liudijimai dažnai paskatina iš naujo vertinti populiarių projektų istoriją ir tai, kokia kaina kartais buvo kuriamas hitu tapęs turinys.

    Interviu Kudrow taip pat prisiminė velionį kolegą Matthew Perry ir pabrėžė jo talentą bei reikšmę visai komandai. Aktorė yra parašiusi pratarmę Perry 2022 metais išleistoje autobiografinėje knygoje „Friends, Lovers and the Terrible Big Thing“, kurioje jis atvirai kalbėjo apie priklausomybes.

    Šiuo metu Kudrow toliau dirba televizijoje: ji yra viena iš satyrinio serialo The Comeback kūrėjų ir aktorių, o projektas, kaip skelbiama, tęsiasi trečiuoju sezonu.

  • Antrasis PIT tarifas tyliai „suvalgo“ vidurinę klasę: įšaldyta riba ir algų augimas

    Iki balandžio 30 dienos Lenkijoje baigiasi metinių PIT deklaracijų pateikimo terminas, o daliai gyventojų tai reiškia ir papildomą mokesčio priemoką. Finansų ministerijos vertinimu, apie 10–11 proc. mokesčių mokėtojų per metus peržengė 120 000 zlotų pajamų ribą ir pateko į 32 proc. tarifą.

    Problema ta, kad antroji riba vis rečiau atskiria „labai daug uždirbančius“ nuo visų kitų. Kai riba įšaldyta, o atlyginimai kyla dėl infliacijos ir rinkos spaudimo, vis daugiau vidutines pajamas gaunančių darbuotojų į aukštesnį tarifą patenka automatiškai, net ir be realaus praturtėjimo.

    Kas vyksta su antrąja riba?

    Antroji PIT riba Lenkijoje nuo 2022 metų nebuvo indeksuota, nors kainos ir nominalūs atlyginimai augo. Tokia situacija ekonomikoje žinoma kaip fiskalinis „slinkimas“, kai biudžeto pajamos didėja nekeičiant tarifų, nes mokesčių mokėtojai palaipsniui „įtraukiami“ į aukštesnius apmokestinimo lygius.

    Lenkijos Seime vėl svarstyta iniciatyva kelti antrąją ribą nuo 120 000 iki 140 000 zlotų per metus. Pagal 2026 metų vidutinį kursą tai būtų maždaug nuo 27 500 iki 32 100 eurų, tačiau esminis argumentas slypi ne valiutoje, o realioje ribos vertėje, kuri per kelerius metus nuvertėjo.

    Etatas prieš individualią veiklą

    Įšaldyta riba labiausiai jaučiama dirbantiems pagal darbo sutartį, nes jų pajamos apmokestinamos progresyviai ir kartu apauga socialinio draudimo įmokomis. Dėl to net ir „standartinis“ karjeros augimas, premijos ar papildomi darbai dažniau stumia į 32 proc. tarifą.

    Tuo pat metu savarankiško darbo formos, ypač fiksuoto tarifo modeliai, daugeliu atvejų išlieka už progresijos ribų arba leidžia pasiekti mažesnį efektyvų apmokestinimą. Taip darbo rinka gauna aiškų signalą: specialistui finansiškai palankiau derėtis dėl bendradarbiavimo ne per etatą, o per paslaugų teikimą.

    Kodėl tai tampa politiniu klausimu?

    Finansų ministerija viešai pabrėžia, kad mokesčių ribų koregavimas reiškia tiesioginį biudžeto pajamų sumažėjimą ir reikalauja aiškaus finansavimo šaltinio. Tokia pozicija ypač svarbi, kai pajamų mokestis laikomas reikšmingu valstybės ir savivaldybių finansavimo šaltiniu.

    Kita vertus, neindeksuojamos ribos formuoja ilgalaikę struktūrinę įtampą: vis didesnė vidurinės klasės dalis patiria aukštesnį tarifą, o tai stiprina spaudimą rinktis kitokias darbo formas. Rezultatas gali būti ne tik politinė diskusija dėl „teisingumo“, bet ir praktinis etatų konkurencingumo mažėjimas sektoriuose, kuriuose lengviausia pereiti prie savarankiško darbo.

    Diskusija dėl antrosios PIT ribos iš esmės yra apie tai, kaip valstybė subalansuoja biudžeto stabilumą ir mokesčių sistemos nuspėjamumą. Kol riba neindeksuojama, o atlyginimai kyla, 32 proc. tarifas vis dažniau tampa ne „turtingųjų“, o augančių pajamų vidurinės klasės realybe.