CP v2

Blog

  • Patti Smith pelnė 2026 metų Astūrijos princesės meno premiją: už kūrybą tarp roko ir poezijos

    Patti Smith pelnė 2026 metų Astūrijos princesės meno premiją: už kūrybą tarp roko ir poezijos

    Amerikiečių dainininkei, dainų autorei, poetei ir aktyvistei Patti Smith skirta 2026 metų Astūrijos princesės premija meno srityje. Sprendimą paskelbė premijos žiuri Ispanijoje, Astūrijos kunigaikštystės sostinėje Ovjede.

    Žiuri savo verdikte pabrėžė atlikėjos kūrybinį veržlumą ir tai, kad jos menas jungia roką, simbolistinę poeziją ir kontrkultūros dvasią. Ši premija laikoma vienu svarbiausių tarptautinių Ispanijos apdovanojimų, kasmet teikiamu už reikšmingus pasiekimus kultūroje, moksle, humanitarikoje ir visuomeninėje veikloje.

    Kas yra Astūrijos princesės premijos

    Astūrijos princesės premijos kasmet skiriamos asmenims ir organizacijoms iš viso pasaulio, o apdovanojimų ceremonija tradiciškai rengiama spalį Ovjede, Teatro Campoamor teatre. Apdovanojimai siejami su Ispanijos karališkąja šeima ir vertinami kaip prestižinis tarptautinio pripažinimo ženklas.

    Patti Smith atveju įvertintas ne tik jos muzikinis palikimas, bet ir platesnė meninė įtaka, apimanti literatūrą bei visuomeninį angažuotumą. Per pastaruosius dešimtmečius ji tapo viena ryškiausių figūrų, kurios vardas siejamas su punk ir poetiško roko formavimusi.

    Ilga apdovanojimų ir įtakos istorija

    Premija papildo jau gausų Patti Smith įvertinimų sąrašą: ji 2007 metais buvo įtraukta į Rokenrolo šlovės muziejų. 2010 metais jos memuarai „Just Kids“ buvo įvertinti JAV Nacionaline knygos premija, o 2022 metais Prancūzijoje jai skirtas Garbės legiono apdovanojimas ir Meno bei literatūros ordinas.

    1975 metais išleistas debiutinis Patti Smith solinis albumas „Horses“ laikomas vienu kertinių roko istorijos įrašų, o 2021 metais jis įtrauktas į „Grammy“ šlovės muziejų. Šis albumas dažnai minimas kaip tiltas tarp literatūrinės raiškos ir energingo roko skambesio, suformavęs kryptį daugeliui vėlesnių atlikėjų.

    Naujausia kūryba ir literatūra

    Pastaraisiais metais Patti Smith aktyviai tęsia literatūrinę veiklą. Naujausia jos knyga „Bread of Angels“ išleista praėjusiais metais ir tapo trečiaisiais atlikėjos memuarais po „Just Kids“ ir „M Train“.

    Astūrijos princesės premijos žiuri sprendimas dar kartą parodo, kad šiuolaikinėje kultūroje vis dažniau vertinama tarpdisciplininė kūryba, kai muzika, literatūra ir visuomeninė laikysena veikia kaip vienas pasakojimas. Patti Smith atvejis išlieka vienu aiškiausių pavyzdžių, kaip roko scena gali tapti lygiaverte erdve poezijai ir idėjoms.

  • Vokietijos „SPREAD“ pritraukė 25 mln. eurų: pramoninis DI plečiamas Europoje ir JAV

    Berlyne įsikūrusi inžinerinės žvalgybos platformą kurianti bendrovė „SPREAD“ pritraukė 25 mln. eurų B serijos investiciją. Bendrovė skelbia, kad naujas kapitalas bus naudojamas plėtrai Europoje ir JAV, taip pat augimui „Salesforce“ ekosistemoje ir stipresnėms pozicijoms aviacijos, gynybos bei sunkiosios technikos sektoriuose.

    Raunde dalyvavo nauji investuotojai, tarp jų DTCP Growth, IQT, OTB Ventures, „Salesforce“ ir Thesiger Capital, taip pat verslo angelai. Prie finansavimo prisidėjo ir esami investuotojai, tęsiantys paramą po ankstesnių investicijų etapų.

    Šis etapas seka po A serijos finansavimo, kurį „SPREAD“ buvo pritraukusi 2023 metais, ir rodo išliekantį investuotojų dėmesį pramonės DI sprendimams. Pastaraisiais metais rinka vis dažniau akcentuoja duomenų sujungimo, procesų automatizavimo ir realaus poveikio gamyboje klausimus, o ne vien eksperimentinius prototipus.

    Kam skirta „SPREAD“ platforma

    „SPREAD“ save pristato kaip Engineering Intelligence Platform, kuri sujungia produkto duomenis per visą gyvavimo ciklą nuo ankstyvų projektavimo sprendimų iki gamybos ir eksploatacijos. Platforma siekia kontekstualizuoti struktūruotus ir nestruktūruotus duomenis iš skirtingų įmonių sistemų, kad komandos greičiau rastų priežastis, įvertintų kompromisus ir priimtų sprendimus.

    Bendrovė teigia, kad diegimuose pas klientus platforma padėjo paspartinti vystymo ciklus ir sutrumpinti inžinerinių problemų sprendimo laiką, o sutaupymai gali siekti dešimtis milijonų eurų per metus. Tokie skaičiai paprastai priklauso nuo organizacijos dydžio, duomenų kokybės ir to, kiek procesų integruojama į vieningą darbo eigą.

    Partnerystė su „Salesforce“

    Viena iš investicijos krypčių yra gilesnė integracija su „Salesforce“, kuri verslo klientams siūlo standartizuotus duomenų modelius, darbo eigas ir agentinius sprendimus. „SPREAD“ siekia, kad inžineriniai duomenys ir klientų aptarnavimo informacija būtų sujungiami, leidžiant greičiau susieti kliento problemą su inžinerine priežastimi ir priimti sprendimus dėl pakeitimų ar remonto.

    „Dirbdami su „Salesforce“, galime pasiekti pramonės įmones, kurioms inžinerinė žvalgyba reikalinga labiausiai: komandas, kuriančias, eksploatuojančias ar prižiūrinčias gynybos sistemas, transporto priemones ir pramoninę techniką“, – sakė „SPREAD“ bendraįkūrėjas ir vienas vadovų Robertas Göbelis.

    „Pramonės įmonės turi dešimtmečiais kauptų inžinerinių žinių, įstrigusių atskirose sistemose ir duomenų šaltiniuose. Sujungus pramonės modelius ir darbo eigas su „SPREAD“ gilia produkto ir inžinerijos analitika, komandos gali greičiau priimti teisingus sprendimus“, – sakė „Salesforce“ atstovas Achyut Jajoo.

    Kodėl pramoninis DI vėl traukia kapitalą

    Investicijų kontekstas rodo platesnę tendenciją: pramonėje DI vis dažniau vertinamas kaip infrastruktūros ir darbo eigos projektas, o ne vien atskiras įrankis. Didžiausią vertę kuria sprendimai, kurie sutvarko duomenų sluoksnį, integruojasi su paveldėtomis sistemomis ir leidžia rezultatą pamatuoti kokybės rodikliais, prastovų mažėjimu ar greitesniu paleidimu į rinką.

    Vokietija pastaruoju metu išlieka viena aktyviausių Europos šalių pramonės skaitmeninimo ir automatizavimo srityje, o gynybos ir tiekimo grandinių saugumo temos didina dėmesį vietinėms, patikimoms technologijoms. „SPREAD“ investicija į šį foną įsilieja kaip signalas, kad inžinerijos duomenų sujungimas tampa vienu iš svarbiausių pramoninio DI taikymo taškų.

    Bendrovė nurodo, kad jos tikslas yra spartinti mastelio didinimą ir plėsti klientų ratą sektoriuose, kuriuose klaidų kaina ypač didelė, o sprendimai priklauso nuo tikslių, laiku pasiekiamų duomenų. Jei integracijos su didelėmis verslo platformomis pasiteisins, tokio tipo sprendimai gali tapti standartu, kaip pramonėje sujungiami produktų, gamybos ir klientų aptarnavimo duomenys.

  • JAV paso pertvarka kelia audrą: svarstoma į naują dizainą įtraukti Donaldo Trumpo portretą

    JAV paso pertvarka kelia audrą: svarstoma į naują dizainą įtraukti Donaldo Trumpo portretą

    Kas planuojama ir kodėl?

    JAV Valstybės departamentas, remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, baigia rengti paso dizaino atnaujinimą, kuris sukėlė politinę ir visuomeninę audrą. Pagrindinis ginčo taškas – svarstymas naujame pase naudoti prezidento Donaldo Trumpo oficialų portretą.

    Diskusijas dar labiau pakurstė ir Baltųjų rūmų komunikacija socialiniuose tinkluose, kur naujovė pristatyta kaip patriotiškumo simbolis. Kritikai tai vertina kaip politinės simbolikos perkėlimą į dokumentą, kuris paprastai laikomas neutralia valstybės tapatybės priemone.

    Kaip tai galėtų veikti praktikoje?

    Minimas scenarijus esą numato, kad toks pasas pirmiausia būtų išduodamas vienoje iš pagrindinių pasų išdavimo grandžių Vašingtone, kai gyventojai atvyksta atnaujinti dokumento gyvai. Kituose padaliniuose ar internetu pateikiamiems prašymams galiotų įprastas dizainas, todėl šalyje kurį laiką galėtų cirkuliuoti skirtingo vaizdo pasai.

    Toks sprendimas reikštų ne tik techninį, bet ir reputacinį iššūkį: pasas naudojamas kelionėse, vizų procedūrose, tapatybės patikrose, todėl bet koks politizuotas elementas neišvengiamai būtų matomas tarptautiniame kontekste. Ekspertai primena, kad kelionės dokumentų dizainą paprastai diktuoja saugumo ir atpažįstamumo logika, o ne vidaus politikos žinutės.

    Kritika: nuo precedento iki „asmeninio prekės ženklo“

    Viešojoje erdvėje šis sumanymas sutinkamas prieštaringai: vieni jį laiko lojalumo ir valstybės simbolių perinterpretavimo forma, kiti – asmens kulto požymiu. Kritikai pabrėžia, kad kelionės dokumentas neturėtų tapti politinės kampanijos ar konkretaus lyderio įvaizdžio platforma.

    Į diskusiją įsitraukė ir dalis JAV politikų. Kalifornijai atstovaujantis Kongreso narys Mike’as Levinas socialiniuose tinkluose teigė, kad toks žingsnis būtų beprecedentis ir labiau atspindėtų ne patriotizmą, o asmeninę savireklamą.

    „Tai ne patriotizmas, o tuštybė“, – sakė Mike’as Levinas.

    Žmonių reakcijos socialiniuose tinkluose daugiausia sukasi apie paprastą argumentą: „pase noriu matyti valstybę, o ne politiką“. Kita dažna mintis – kad valstybės institucijos turėtų koncentruotis į pasų išdavimo greitį, eilių mažinimą ir dokumentų apsaugą nuo klastojimo, o ne į simbolines iniciatyvas.

    Kodėl pasų dizainas yra jautrus klausimas?

    Šiuolaikiniai pasai yra ne tik pilietybės įrodymas, bet ir aukšto saugumo dokumentai su biometriniais duomenimis, sudėtingais spaudos elementais ir tarptautiniais standartais. Todėl bet kokie dizaino pokyčiai paprastai vertinami per patikimumo prizmę: ar naujas sprendimas neapsunkins patikrų, ar nesukels papildomų klausimų pasienyje, ar išliks vientisa valstybės dokumentų vizualinė kalba.

    Šios istorijos fone viešojoje erdvėje aptariama ir platesnė tendencija, kai politiniai lyderiai siekia savo įvaizdį perkelti į kasdienius objektus, sukuriančius „valstybės ir asmens“ tapatinimo efektą. Būtent dėl to naujojo JAV paso idėja daliai visuomenės atrodo ne kaip dizaino sprendimas, o kaip vertybinė žinutė.

    Pagal viešai aptariamą laiko planą, naujasis dizainas galėtų pasirodyti vasarą, kai JAV ruošiasi 250 metų sukakties minėjimams. Kol kas oficialaus, galutinai patvirtinto dizaino pristatymo detalės viešai nėra pateiktos.

  • Vokietijos „mbiomics“ pritraukė 30 mln. eurų: mikrobiomo vaistas prieš lėtines ligas artėja prie klinikų

    Vokietijos „mbiomics“ pritraukė 30 mln. eurų: mikrobiomo vaistas prieš lėtines ligas artėja prie klinikų

    Kas paskelbta ir ką tai reiškia

    Bavarijoje veikianti biotechnologijų bendrovė „mbiomics“ pranešė užbaigusi A serijos finansavimo etapą ir iš viso pritraukusi 30 mln. eurų. Pasak įmonės, naujausia investicijų dalis siekė 12 mln. eurų ir leidžia pereiti nuo technologijų platformos kūrimo prie pasirengimo klinikiniams tyrimams.

    Finansavimo etape dalyvavo anksčiau investavę fondai, tarp jų MIG Fonds ir Bayern Kapital. „mbiomics“ teigimu, pagrindinis tikslas dabar yra sukurti pramoniniu mastu gaminamą, farmacinius standartus atitinkantį mikrobiomo terapijos produktą.

    Kuo skiriasi „gyvas“ mikrobiomo vaistas

    Įmonė kuria vadinamuosius gyvuosius bioterapinius produktus, tai yra geriamus preparatus iš gyvų bakterijų padermių. Idėja paremta tuo, kad žarnyno mikrobioma daro įtaką imuninei ir metabolinei būklei, o tiksliniai mikrobų deriniai gali padėti atkurti sutrikusią ekosistemą.

    Iki šiol plačiausiai žinomas būdas keisti mikrobiomą buvo fekalinės mikrobiotos transplantacija, tačiau tai sunkiai standartizuojamas ir menkai mastelį leidžiantis sprendimas. „mbiomics“ pabrėžia, kad kuria apibrėžtos sudėties mikrobų konsorciumus, kuriuos galima nuosekliai atkartoti ir gaminti pagal farmacijos reikalavimus.

    „Nors žarnyno mikrobiomos klinikinis potencialas gerai suprantamas, paversti mikrobiomu paremtas terapijas masteliu gaminamu produktu ilgai buvo reikšmingas inžinerinis iššūkis“, – sakė „mbiomics“ vadovas ir vienas įkūrėjų Johannesas B. Woehrsteinas.

    Pirmasis taikinys: melanoma ir derinimas su imunoterapija

    „mbiomics“ pagrindinį kandidatą MBX-116 planuoja vertinti kaip papildomą terapiją kartu su imuninių kontrolės taškų inhibitoriais pažengusios melanomos atveju. Įmonė remiasi klinikiniais duomenimis, rodančiais, kad žarnyno mikrobiomos moduliavimas kai kuriems pacientams gali reikšmingai pagerinti atsaką į imunoterapiją.

    Bendrovė nurodo, kad 1B fazės klinikinio tyrimo pradžia šiuo metu planuojama 2027 metais. Iki tol ketinama parengti visą duomenų paketą, reikalingą leidimų procedūroms, ir užtikrinti stabilų gamybos procesą.

    „Džiaugiamės galėdami tęsti paramą šiame finansavimo etape. Nuo pirminės investicijos komanda padarė įspūdingą pažangą versdama mikrobiomos mokslą masteliu taikomu terapiniu sprendimu“, – sakė MIG Capital atstovas Matthiasas Kromayeris.

    Kur bus panaudoti 30 mln. eurų

    „mbiomics“ skelbia, kad lėšos bus nukreiptos į leidimus klinikai atveriančių farmakologinių duomenų rinkinių stiprinimą, GMP parengties didinimą ir gamybos plėtrą. Tai vienas sudėtingiausių mikrobiomo terapijų etapų, nes reikia užtikrinti ne tik saugumą, bet ir pastovią sudėtį bei aktyvumą kiekvienoje partijoje.

    Be onkologijos, įmonė mini platesnę kūrimo kryptį, kur mikrobioma galėtų būti svarbi autoimuninių ir neurodegeneracinių ligų kontekste. Vis dėlto artimiausias „mbiomics“ etapas yra klinikinis įrodymas, ar apibrėžtos sudėties mikrobų konsorciumas gali patikimai sustiprinti standartinių gydymo metodų poveikį.

  • Medicinos darbuotojų diena: kuo ši profesija šiandien svarbi ir kaip keičiasi sveikatos apsauga

    Medicinos darbuotojų diena yra proga padėkoti gydytojams, slaugytojams, paramedikams ir visiems sveikatos sistemos darbuotojams už kasdienį darbą. Šią dieną dažnai prisimenama, kad jų indėlis matomas ne tik ligoninėse, bet ir prevencijoje, skubioje pagalboje bei visuomenės sveikatoje.

    Sveikatos apsaugos sektorius pastaraisiais metais keičiasi sparčiai: auga paslaugų poreikis, visuomenė sensta, o lėtinių ligų našta didėja. Kartu didėja ir lūkesčiai, kad paslaugos bus prieinamos greitai, kokybiškai ir arčiau žmogaus.

    Pagrindiniai pokyčiai kasdienybėje

    Vienas ryškiausių pokyčių yra skaitmenizacija: pacientų registracija, e. siuntimai ir tyrimų atsakymai vis dažniau valdomi nuotoliniu būdu. Tai taupo laiką, tačiau kelia ir naujų iššūkių, kai būtina užtikrinti duomenų saugumą ir sklandų sistemų veikimą.

    Medikų darbe vis daugiau vietos užima komandinis modelis, kai gydytojų, slaugytojų, reabilitacijos ir psichikos sveikatos specialistų sprendimai derinami tarpusavyje. Toks požiūris ypač svarbus gydant sudėtingas ir ilgalaikes būkles, kai vieno vizito nepakanka.

    Ko pacientai tikisi labiausiai?

    Pacientams svarbiausia aiškus kelias per sistemą: greita diagnostika, suprantama komunikacija ir nuoseklus gydymo planas. Didėjant informacijos kiekiui internete, medikų vaidmuo vis labiau tampa ir patikimo paaiškinimo, ir rizikų įvertinimo garantu.

    Ne mažiau svarbus ir paslaugų prieinamumas regionuose, kur trūkstant specialistų tenka ieškoti sprendimų per nuotolines konsultacijas ir mobilias komandas. Tokie modeliai padeda, tačiau ilgalaikiai pokyčiai paprastai reikalauja ir tvaraus personalo planavimo.

    Technologijos ir DI medicinoje

    DI įrankiai sparčiai skinasi kelią į mediciną, ypač vaizdų analizėje, dokumentų apdorojime ir sprendimų palaikymo sistemose. Praktikoje tai gali sutrumpinti administracines užduotis ir padėti greičiau pastebėti rizikas, tačiau galutinė atsakomybė ir sprendimas lieka medicinos specialistui.

    Medicinos darbuotojų dienos proga dėmesys krypsta ne tik į padėką, bet ir į realius sprendimus, kurie gali palengvinti kasdienį darbą: mažesnę biurokratiją, geresnes darbo sąlygas ir stipresnę prevenciją. Kuo stipresnė komanda ir aiškesnės sistemos taisyklės, tuo daugiau naudos gauna pacientas.

  • JAV atstovybėje Kyjive vėl permainos: laikinoji ambasadorė Julie Davis traukiasi po metų

    JAV atstovybėje Kyjive vėl permainos: laikinoji ambasadorė Julie Davis traukiasi po metų

    JAV Valstybės departamentas balandžio 29 dieną pranešė, kad laikinoji JAV ambasadorė Ukrainoje Julie Davis birželį paliks pareigas Kyjive ir išeis į diplomatinę pensiją. Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai Vašingtono politika Ukrainos atžvilgiu kelia diskusijų tiek JAV, tiek Europoje.

    Julie Davis Kyjive dirbo kaip reikalų patikėtinė, nes nuolatinio ambasadoriaus postas išlieka neužpildytas. Ji ėjo pareigas beveik metus po to, kai iš posto pasitraukė ankstesnė ambasadorė Bridget Brink.

    Kas žinoma apie pasitraukimą

    Žiniasklaidoje pasirodžius spėlionėms, kad sprendimas gali būti susijęs su politiniais nesutarimais, Valstybės departamentas tokius aiškinimus atmetė. Oficialiai pabrėžiama, kad Julie Davis traukiasi baigdama karjerą diplomatinėje tarnyboje.

    Vis dėlto jos pasitraukimas tampa dar vienu signalu apie nestabilumą JAV diplomatinėje grandyje Kyjive. Per palyginti trumpą laiką tai jau antras aukščiausio lygio pasikeitimas, o nuolatinio ambasadoriaus kandidatūra, kurią turėtų tvirtinti JAV Senatas, kol kas nepateikta.

    Ankstesnės ambasadorės kritika

    Bridget Brink, kuri Kyjive dirbo nuo 2022 metų iki 2025 metų pavasario, viešai siejo savo pasitraukimą su JAV užsienio politikos kryptimi. Ji teigė, kad negalėjo toliau įgyvendinti administracijos linijos Ukrainos klausimu.

    „Negalėjau sąžiningai vykdyti administracijos politikos ir maniau, kad privalau pasitraukti“, – sakė Bridget Brink.

    Ji taip pat argumentavo, kad „taika bet kokia kaina nėra taika“, o nuolaidžiavimas agresoriui esą tik skatina tolesnį smurtą. Buvusi ambasadorė yra paskelbusi, kad po darbo diplomatinėje tarnyboje siekia politinės karjeros ir kandidatuoja į Kongresą Mičigane.

    Ką tai reiškia Ukrainai ir deryboms

    JAV ambasadoriaus nebuvimas Kyjive ilgą laiką vertinamas kaip jautrus signalas, nes Ukraina nuo 2022 metų priklauso nuo plataus masto Vakarų politinės, finansinės ir karinės paramos. Laikinojo vadovavimo modelis paprastai užtikrina ambasados veiklos tęstinumą, tačiau gali susilpninti politinį svorį, kai būtini sprendimai aukščiausiu lygiu.

    Tuo pat metu JAV vadovaujamos pastangos ieškoti diplomatinio sprendimo dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pastarosiomis savaitėmis, kaip pranešama, stringa. Kol kas nėra aiškumo, kada galėtų atsinaujinti derybų formatas ir kas artimiausiu metu imsis nuolatinės ambasadoriaus misijos Kyjive.

    Kas pakeis Julie Davis, oficialiai neįvardijama. Taip pat nepatikslinta, kada administracija galėtų pateikti kandidatą nuolatinio JAV ambasadoriaus Ukrainoje postui.

  • Leipcigo „Primogene“ pritraukė 4,1 mln. eurų: siekia išplėsti fermentinę sudėtingų bioaktyvių molekulių gamybą

    Leipcigo „Primogene“ pritraukė 4,1 mln. eurų: siekia išplėsti fermentinę sudėtingų bioaktyvių molekulių gamybą

    Leipcige įsikūręs biotechnologijų startuolis „Primogene“ pritraukė 4,1 mln. eurų sėklinio etapo investiciją, kurią ketina skirti gamybos apimčių didinimui, intelektinės nuosavybės portfelio plėtrai ir partnerystėms su pramonės žaidėjais. Bendrovė kuria fermentinės biogamybos procesus, leidžiančius tvariau ir didesniu mastu gaminti sudėtingas, didelės vertės bioaktyvias molekules.

    Investicijų raundui vadovavo High-Tech Gründerfonds (HTGF), taip pat prisidėjo Technologiegründerfonds Sachsen (TGFS), better ventures, Sächsische Beteiligungsgesellschaft (SBG), Golzern Holding GmbH, FS Life Science Investment GmbH ir privatus investuotojas Dr. Marc Struhalla. Įmonė teigia, kad kapitalas padės pereiti į kitą etapą ir pagreitinti produktų komercinį diegimą.

    „Šis kapitalas leis mums pereiti į kitą „Primogene“ etapą: didinti gamybą, auginti komandą ir paspartinti mūsų produktų pramoninį paleidimą“, – sakė „Primogene“ vadovas ir vienas įkūrėjų dr. inž. Reza Mahour.

    „Primogene“ įkurta 2023 metais, ją įsteigė dr. inž. Reza Mahour, Valerian Grote ir Linda Karger. Bendrovė orientuojasi į molekules, kurios struktūriškai yra identiškos natūraliai randamoms, tačiau gali būti pagaminamos tvariau ir ekonomiškiau, išlaikant pramoninį mastelį.

    Pagrindinė įmonės kryptis siejama su funkcinių ingredientų gamyba mitybai ir asmens priežiūrai, taip pat žaliavomis farmacijos ir biofarmacijos sektoriams. Įmonė pabrėžia žmogaus pieno oligosacharidų svarbą, ypač junginio disialyllacto-N-tetraose (DSLNT), kuris laikomas kliniškai reikšmingu neišnešiotiems kūdikiams.

    Bendrovės teigimu, tradiciniai fermentacijos pagrindu veikiantys metodai susiduria su didele kapitalo poreikio, eksploatacinių sąnaudų ir biologinių apribojimų našta, kai kalbama apie itin sudėtingas struktūras. „Primogene“ akcentuoja, kad fermentiniai procesai leidžia efektyviau įveikti šiuos barjerus ir užtikrinti sudėtingų molekulių gamybą dideliu mastu.

    Įmonė nurodo jau turinti komercinių partnerių asmens priežiūros sektoriuje, o jos veikliosios medžiagos yra prieinamos rinkoje. Farmacinių žaliavų kryptis, pasak „Primogene“, šiuo metu aktyviai vertinama klientų, o dalis bendradarbiavimų yra pažengusioje stadijoje.

    Technologijos pritaikymas, bendrovės vertinimu, gali apimti ne tik kūdikių mitybą, bet ir suaugusiųjų žarnyno sveikatos palaikymą, senjorų kognityvinių funkcijų stiprinimą bei funkcinius ingredientus kosmetikai. „Mūsų tikslas yra padaryti sudėtingus ingredientus prieinamus dideliu mastu ir taip prisidėti prie žmonių sveikatos kiekviename amžiaus tarpsnyje“, – sakė „Primogene“ operacijų vadovė ir viena įkūrėjų Linda Karger.

    Gamybos grandinę „Primogene“ valdo savo Leipcigo padalinyje: nuo fermentų kūrimo ir gamybos iki biotransformacijos ir galutinio išgryninimo. Įmonė taip pat teigia, kad procesus remia platus intelektinės nuosavybės portfelis, apimantis kelias produktų kategorijas.

    Be to, bendrovė ieško bendrų vystymo partnerių tarp kūdikių mišinių gamintojų ir funkcinių maisto produktų kūrėjų, kad sudėtingi žmogaus pieno oligosacharidai, įskaitant DSLNT, galėtų pasiekti rinką dideliu mastu. Kartu su Fraunhofer IZI Leipcige „Primogene“ tiria savo ingredientų potencialą infekcinių ligų prevencijai, o su neonatologijos intensyviosios terapijos skyriais stebi oligosacharidų koncentracijas motinų piene po priešlaikinio gimdymo.

    Gautas finansavimas, pasak įmonės, bus nukreiptas į gamybinių pajėgumų didinimą Leipcige, patentų ir technologinės apsaugos plėtrą bei komandos stiprinimą. Taip pat planuojama plėsti klientų ratą ir pasirašyti naujas strategines partnerystes, kurios leistų greičiau pereiti nuo laboratorinių procesų prie stabilios pramoninės gamybos.

  • Parengta atmintinė keleiviams: ką daryti neturint bilieto, kai viešajame transporte ateina kontrolierius

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra pranešė parengusi atmintinę lengvai suprantama kalba Ką daryti, jei neturi bilieto, bet ateina kontrolierius. Ji skirta padėti keleiviams aiškiai suprasti, kaip elgtis bilietų patikros metu viešajame transporte.

    Atmintinė parengta projekto Institucinės globos pertvarka komandos, o joje aprašomos situacijos, kurios gali kilti tiek vaikams, tiek žmonėms su intelekto negalia. Dokumentas pritaikytas taip, kad informaciją būtų paprasta perskaityti ir įsiminti.

    Kaip turėtų bendrauti kontrolierius?

    Atmintinėje pabrėžiama, kad kontrolierius turėtų kalbėti ramiai ir lėtai, vengti pykčio, naudoti trumpus sakinius. Taip pat nurodoma, kad keleiviui turi būti paaiškinama, kokių veiksmų iš jo tikimasi.

    Dokumente akcentuojama ir tai, kad kontrolierius gali paklausti, kodėl žmogus neturi bilieto, o jei keleivis yra vaikas ir amžius neaiškus, gali būti paprašyta dokumento. Taip siekiama užtikrinti aiškų procesą ir sumažinti įtampą patikros metu.

    Keleivio teisė gauti pagalbą

    Atmintinėje taip pat numatyta, kad kontrolierius turėtų išklausyti žmogų ir stebėti jo savijautą. Jei keleiviui sudėtinga bendrauti ar priimti sprendimus, jam turi būti leidžiama pasikviesti artimąjį ar pagalbininką.

    Agentūra pažymi, kad ši informacija gali būti naudinga mokantis savarankiškumo kasdienėse situacijose: namuose, mokykloje ar dienos centre. Praktiniai paaiškinimai skirti tam, kad netikėta bilietų patikra nevirstų stresine patirtimi.

    Kodėl tokios atmintinės svarbios?

    Lengvai suprantama kalba parengti dokumentai pastaraisiais metais vis dažniau naudojami viešajame sektoriuje, nes padeda užtikrinti informacijos prieinamumą skirtingų poreikių žmonėms. Aiškios elgesio gairės naudingos ne tik keleiviams, bet ir kontrolieriams, nes prisideda prie pagarbios, nuspėjamos komunikacijos.

    Agentūra linki ramių kelionių ir kviečia naudotis atmintine kaip praktiniu pagalbiniu įrankiu, kai viešajame transporte tikrinami bilietai. Dokumentas gali būti aktualus ir tiems, kurie padeda vaikams ar žmonėms su negalia kasdienėse situacijose.

  • Europos Parlamentas leido balsuoti per įgaliotinį po gimdymo, bet tvarka taikoma tik moterims

    Europos Parlamentas leido balsuoti per įgaliotinį po gimdymo, bet tvarka taikoma tik moterims

    Europos Parlamentas balandžio 29 dieną Strasbūre pritarė taisyklei, pagal kurią europarlamentarės, susilaukusios kūdikio, galės laikinai perduoti savo balsą kitam Parlamento nariui. Sprendimas pristatomas kaip priemonė gerinti darbo ir šeimos derinimą, tačiau jau sulaukė kritikos dėl lyčių lygybės.

    Naujoji tvarka numato, kad europarlamentarė gali įgalioti kolegą balsuoti jos vardu iki trijų mėnesių iki numatomos gimdymo datos ir iki šešių mėnesių po gimdymo. Tai yra laikina išimtis iš įprastos praktikos, kai plenarinėse sesijose balsuojama asmeniškai.

    Iki šiol Europos Parlamente galiojo motinystės atostogų galimybė šešiems mėnesiams, tačiau balsavimo teisė tuo laikotarpiu praktiškai būdavo „įšaldoma“, nes balsų perduoti nebuvo galima. Dėl to daliai naujagimių susilaukusių europarlamentarių tekdavo rinktis tarp dalyvavimo balsavimuose ir kūdikio priežiūros.

    „Tris mėnesius buvau motinystės atostogose ir negalėjau balsuoti. Jei negali balsuoti, negali atstovauti žmonėms, kurie tave išrinko“, – sakė Prancūzijos socialistė Chloé Ridel.

    Balsavimas dėl pakeitimų Parlamente buvo itin užtikrintas: už balsavo 616 narių, prieš buvo 24, susilaikė 8. Kad taisyklės įsigaliotų, dar reikalingas valstybių narių nacionalinių parlamentų patvirtinimas, kaip numatyta ES sutarčių procedūrose.

    Kodėl tai kritikuojama?

    Pagrindinis ginčas kilo dėl to, kad balsavimo perdavimas numatytas tik moterims, nors tėvystės ir tėvų atostogų tema Europos Sąjungoje pastaraisiais metais nuosekliai siejama su lygiaverčiu vaikų priežiūros pasidalijimu. Kritikai pabrėžia, kad išskirtinė taisyklė moterims gali įtvirtinti prielaidą, jog vaikų priežiūra pirmiausia yra motinos pareiga.

    Europos Parlamentas turi bendresnes tėvystės ir tėvų atostogų nuostatas, tačiau naujasis balsavimo mechanizmas į jas neįtrauktas. Dėl to vyrai europarlamentarai, net ir pasirinkę vaiko priežiūros atostogas, analogiškos galimybės perduoti balsą negaus.

    „Įtraukti balsavimo per įgaliotinį galimybę tėvams buvo neįmanoma dėl vyraujančio, vyrų dominuojamo požiūrio į tėvystę“, – sakė Italijos žaliųjų atstovė Cristina Guarda.

    Kairiųjų frakcijos bandė derinant pakeitimus išplėsti tvarką visiems tėvams, tačiau tam pritrūko paramos iš kitų politinių grupių. 2025 metų lapkritį Europos Parlamentas atmetė siūlymą įtraukti ir tėvus, o balsavimas nebuvo vardinis, todėl nebuvo viešai įvardyta, kurie nariai pasisakė prieš.

    Ką tai reiškia praktikoje?

    Sprendimas palengvina situaciją toms europarlamentarėms, kurios dėl kūdikio priežiūros negali keliauti į Strasbūrą plenarinėms sesijoms, o ypač toms, kurios po gimdymo dar tik atgauna fizines jėgas. Kita vertus, taisyklių taikymas tik moterims gali tapti precedentu, kuris ateityje skatins naują diskusiją dėl vienodų sąlygų visiems tėvams.

    Platesniame ES kontekste tai siejasi su pastangomis modernizuoti politinio darbo organizavimą, didinti institucijų patrauklumą jaunesnėms šeimoms ir mažinti kliūtis moterų politinei karjerai. Vis dėlto Europos Parlamento pasirinktas modelis rodo, kad tarp deklaruojamos lyčių lygybės ir konkrečių procedūrinių sprendimų vis dar išlieka įtampa.

  • Britų „Ponda“ ieško naujų investuotojų: augalinė BioPuff izoliacija madai žada plėtrą

    Didžiosios Britanijos Bristolyje įsikūrusi biomaterialų bendrovė „Ponda“ pradėjo naują sutelktinio finansavimo kampaniją platformoje „Republic“. Įmonė siekia pritraukti bent 230 000 eurų, kad galėtų didinti augalinės izoliacijos BioPuff gamybos apimtis ir paspartinti komercinę plėtrą.

    „Ponda“ teigimu, iki šiol iš viso pritraukta apie 5 600 000 eurų, įskaitant dotacijas ir apdovanojimus. Pernai lapkritį įmonė taip pat skelbė apie 2 000 000 eurų pradinės stadijos investicijų etapą, o dabartinis finansavimas orientuotas į gamybos mastelio didinimą, procesų stiprinimą ir produkto įvedimą į platesnę rinką.

    „Mada jau daug metų kalba apie geresnių medžiagų poreikį, tačiau tikras išbandymas yra tai, ar jos gali veikti gaminiuose, tiekimo grandinėse ir reikšmingu mastu. Būtent tai kuriame su BioPuff: ne tik naują izoliaciją, bet ir sistemą, kuri sujungia produkto savybes su šlapynių atkūrimu“, – sakė „Ponda“ bendraįkūrėjas ir vadovas Julianas Ellis-Brownas.

    Kas yra BioPuff ir kodėl tai svarbu?

    BioPuff yra augalinė izoliacija, gaminama iš pluošto, išgaunamo iš šlapynėse auginamo plačialapio švendro (Typha). Bendrovė pabrėžia, kad žaliava gaunama taikant paludikultūrą, kai ūkininkaujama ne nusausintuose, o vėl sudrėkintuose durpynuose ir kitose šlapiose teritorijose.

    Toks modelis siekia spręsti dvi problemas vienu metu: mažinti priklausomybę nuo iškastinės kilmės sintetinių užpildų ir kartu skatinti šlapynių atkūrimą. „Ponda“ argumentuoja, kad nusausintos šlapynės tampa reikšmingu šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu, todėl jų atkūrimas gali turėti didelę klimato naudą.

    Investuotojų dėmesys biomedžiagoms auga

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija finansuoti mažesnio anglies pėdsako, celiuliozės pagrindu kuriamas ir žiediškumą skatinančias medžiagas. Šiame kontekste „Ponda“ kampanija papildo platesnį signalą rinkai, kad prekės ženklai ieško alternatyvų tiek tradiciniams pūkams, tiek naftos pagrindu gaminamiems užpildams.

    Įmonė skelbia, kad BioPuff jau buvo išbandyta su tokiais prekių ženklais kaip „Stella McCartney“, „Berghaus“, „Ahluwalia“ ir „Sheep Inc.“. Pasak „Ponda“, ankstyvas naudojimas realiuose produktuose turėtų padėti įrodyti, kad medžiaga gali atitikti praktinius reikalavimus, o ne būti vien laboratorinis prototipas.

    „Partnerių, tokių kaip H&M Foundation ir Parley for the Oceans, parama padėjo patvirtinti mūsų darbo aktualumą. Dabar galimybė yra įrodyti, kad regeneracinės medžiagų sistemos gali būti komerciškai gyvybingos ir realiai naudingos prekės ženklams“, – pridūrė Julianas Ellis-Brownas.

    Jei gamybos mastelis bus sėkmingai padidintas, „Ponda“ tikisi pereiti nuo bandomųjų partijų prie stabilesnio tiekimo platesniam klientų ratui. Tai svarbu ir dėl to, kad madai mažinant poveikį klimatui, vien prototipų nebeužtenka, rinkai reikia pakankamų apimčių, pastovios kokybės ir aiškiai suvaldytų tiekimo grandinių.