CP v2

Blog

  • Švedija konfiskavo su netikra vėliava plaukusį laivą: sieja su Rusijos šešėliniu laivynu

    Švedija konfiskavo su netikra vėliava plaukusį laivą: sieja su Rusijos šešėliniu laivynu

    Švedija konfiskavo krovininį laivą, kurį pareigūnai sieja su vadinamuoju Rusijos šešėliniu laivynu. Laivas buvo sulaikytas kovo pradžioje, o prokuratūra nurodė, kad dabar dėl jo konfiskavimo sprendimo turėtų pasisakyti teismas.

    Kaip skelbta, 96 metrų ilgio laivas „Caffa“ plaukė į Sankt Peterburgą, kai kovo 6 dieną į jį įlipo ginkluoti Švedijos policijos pareigūnai. Per operaciją buvo sulaikytas vienas įgulos narys, įtariamas kelių jūrų teisės ir laivo saugos reikalavimų pažeidimais bei suklastoto dokumento panaudojimu.

    Švedijos prokuratūra pranešė, kad konfiskavimas atliktas gavus užsienio valstybės prašymą suteikti teisinę pagalbą. Kuri šalis kreipėsi, neatskleidžiama, tačiau Švedijos pareigūnai akcentuoja, kad šis prašymas susijęs su tyrimo veiksmais dėl konkretaus laivo.

    „Užsienio institucija paprašė Švedijoje atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus, įskaitant susijusius su laivu „Caffa“, – sakė prokuroras Håkanas Larssonas.

    „Nusprendžiau konfiskuoti laivą, kad teismas įvertintų, ar jį galima perduoti kitai valstybei“, – sakė Håkanas Larssonas.

    Kovo mėnesį Švedijos pakrančių apsauga teigė turinti informacijos, jog laivas įtrauktas į Ukrainos sankcijų sąrašą ir plaukė su netikra Gvinėjos vėliava. Rusijos ambasada Stokholme anksčiau skelbė, kad 10 iš 11 įgulos narių yra Rusijos piliečiai.

    Švedijos pareigūnai taip pat yra nurodę, kad laivas galėjo būti naudojamas gabenti, kaip įtariama, iš Ukrainos pagrobtus grūdus. Pakrančių apsaugos atstovai aiškino turėję duomenų, leidžiančių įtarti, kad krovinys gali būti susijęs su iš okupuotų ar konflikto paliestų teritorijų išvežama produkcija.

    Kas vadinama šešėliniu laivynu

    Šešėlinis laivynas yra neformalus terminas, kuriuo apibūdinama senesnių, neaiškios nuosavybės ar sudėtingomis schemomis valdomų tanklaivių ir krovininių laivų grupė. Tokie laivai, Vakarų pareigūnų vertinimu, padeda apeiti Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Didžiojo septyneto sankcijas, taikomas po 2022 metais pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

    Sankcijų tikslas yra mažinti pajamas, kurios gali būti naudojamos karui finansuoti, todėl daliai laivų ribojama prieiga prie Vakarų draudimo, finansavimo ir logistikos paslaugų. Dėl to auga rizika, kad rinkoje daugėja laivų, plaukiojančių su dažnai keičiamomis vėliavomis, neaiškiais savininkais ir mažiau skaidriomis draudimo grandinėmis.

    Auganti rizika Baltijos jūroje

    Pastaraisiais metais Baltijos jūros regione vis dažniau kalbama apie su laivyba susijusias saugumo grėsmes, įskaitant galimą sabotažą ir incidentus prie povandeninės infrastruktūros. Kai kurie ekspertai ir politikai šešėlinio laivyno veiklą sieja su platesnėmis hibridinio poveikio priemonėmis, kuriomis daromas spaudimas Vakarų valstybėms.

    Ši tema regione paaštrėjo po kelių rezonansinių atvejų, kai buvo tiriama, ar laivai galėjo prisidėti prie povandeninių kabelių ar kitos infrastruktūros pažeidimų. Dėl to pakrančių apsaugos tarnybos ir karinės jūrų pajėgos stiprina stebėseną, o sankcijų priežiūra vis dažniau nukreipiama ne tik į krovinius, bet ir į laivų dokumentus, vėliavas bei nuosavybės grandines.

    Švedijos prokuratūra kol kas nekomentuoja, kiek laiko gali užtrukti teismo procesas ir ar laivas iš tiesų bus perduotas prašymą pateikusiai valstybei. Tikėtina, kad sprendimas priklausys nuo teismo vertinimo, ar konfiskavimo ir galimo perdavimo sąlygos atitinka nacionalinę teisę bei tarptautinio bendradarbiavimo procedūras.

  • Dovanų platforma „Flowwow“ tampa „Udora“: atsiskiria nuo Rusijos ir pritraukia 8,5 mln. eurų plėtrai Europoje

    Dovanų prekyvietė „Flowwow“ keičia pavadinimą į „Udora“ ir skelbia užbaigusi prekės ženklo atnaujinimą, susietą su ilgesnį laiką planuotu atsiskyrimu nuo buvusių operacijų Rusijoje. Bendrovė teigia, kad nuo šiol veiks kaip visiškai savarankiškas verslas, orientuotas į tarptautines rinkas, o Europos augimas įvardijamas kaip vienas pagrindinių prioritetų.

    Kartu „Udora“ pranešė pritraukusi 8,5 mln. eurų privačių investicijų, kurias ketina skirti gilesniam įsitvirtinimui Europos šalyse, prekių katalogo plėtrai ir personalizacijos sprendimams. Bendrovės teigimu, būstinė įsikūrusi Dubajuje, o Rusijoje veikianti dalis ir toliau vystysis atskirai savo ekosistemoje.

    Kas keičiasi klientams ir pardavėjams?

    „Udora“ veikia kaip tarpininkaujanti platforma, jungianti pirkėjus su vietiniais floristais, konditeriais ir smulkiaisiais gamintojais. Bendrovė nurodo, kad dirba daugiau nei 50 rinkų ir per 1 500 miestų, o kataloge siūloma daugiau nei 150 000 prekių daugiau nei 25 kategorijose.

    Modelis paremtas vietiniais nepriklausomais pardavėjais: užsakymus įgyvendina smulkusis ir vidutinis verslas, o platforma suteikia skaitmeninę infrastruktūrą, rinkodaros įrankius ir prieigą prie pasikartojančių pirkėjų. Tokia schema, pasak bendrovės, leidžia mažesniems pardavėjams pasiekti auditoriją, kurios savarankiškai jie nepasiektų.

    Europa ir DI personalizacija

    Bendrovė sako, kad Europoje paklausiausios kategorijos išlieka gėlės, po jų rikiuojasi konditerija, augalai ir personalizuotos dovanos. Tolimesnė plėtra numato asortimento didinimą, įtraukiant daugiau namų dekoro, dovanų rinkinių ir kitų regioninėms progoms pritaikytų sprendimų.

    Svarbi kryptis yra DI pagrįsta personalizacija: planuojama gerinti dovanų paieškos ir pirkimo patirtį, pritaikant pasiūlymus pagal naršymo ir pirkimo istoriją. Taip pat minimi norų sąrašai, prenumeratos tipo dovanos ir platesnės pristatymo galimybės, įskaitant siuntimą paštu tose kategorijose, kur tai aktualu.

    Augimo tikslai po investicijų

    „Udora“ tikisi, kad po prekės ženklo atnaujinimo ir investicijų pavyks paspartinti augimą, didinti pardavėjų bazę ir plėsti kategorijas. Bendrovė viešai komunikuoja tikslus pasiekti 350 000 užsakymų pasauliniu mastu ir auginti pardavėjų skaičių 40 proc.

    Taip pat nurodoma ambicija pasiekti apie 23 mln. eurų bendrąją prekių vertę, kurią turėtų lemti plėtra į naujas kategorijas ir didesnis pasikartojančių pirkėjų srautas. Europos rinkose, kur elektroninė prekyba yra brandi ir konkurencinga, tokie tikslai reikš ir agresyvesnį vietinį prisitaikymą bei aiškesnį diferenciavimą nuo bendrinių prekyviečių.

    „Udora yra projekto evoliucija po dešimtmečio, kai jungėme žmones per vietinius kūrėjus. Dabar pereiname į etapą, kai siekiame giliau įsitvirtinti rinkose, kuriose veikiame, geriau prisitaikyti kiekviename regione ir kurti pažangias technologijas, kad dovanų atradimas bei pirkimas būtų paprastesnis“, – sakė „Udora“ vadovas ir įkūrėjas Slava Bogdan.

  • Druskininkuose nuo birželio mažėja vandens ir nuotekų tarifas: kaina kris 9 proc.

    Druskininkuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos nuo birželio 1 dienos pigs 9 proc. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai patvirtinus naujas kainų dedamąsias, už 1 kubinį metrą gyventojai ir įmonės mokės 2,43 euro.

    Savivaldybė skelbia, kad tai bus mažiausia bendra vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina Lietuvoje. Nauji tarifai bus taikomi už paslaugas, suteiktas nuo birželio mėnesio, tad pirmieji pokyčiai sąskaitose turėtų pasimatyti vasarą.

    Pasak Druskininkų savivaldybės, kainos sumažėjimą lėmė VERT atliekamas reguliuojamų paslaugų perskaičiavimas ir įvertintos faktinės pardavimų apimtys. Kainodaroje taip pat atsispindi paslaugų kiekio pokyčiai bei kiti veiklos rodikliai, turintys įtakos galutiniam tarifui.

    „Mažėjanti kaina – bendrovės „Druskininkų vandenys“ ūkiškumo įrodymas. Paslauga atpiginta, įvertinus įmonės pardavimų apimtis, realizuotų paslaugų kiekį, kitus kainai įtakos turinčius veiksnius“, – sakė savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Vandentvarkos įmonės pažymi, kad tarifai kasmet peržiūrimi pagal reguliuotojo metodikas ir realias sąnaudas. Tai reiškia, kad kaina gali kisti ne tik dėl energijos ar kuro brangimo, bet ir dėl investicijų grąžos, tinklų priežiūros kaštų, pasikeitusių mokesčių ar vartojimo tendencijų.

    „Įmonės teikiamų paslaugų kainos yra peržiūrimos ir perskaičiuojamos kasmet, įvertinant pardavimų apimčių pasikeitimą, energetinių resursų, kuro ir medžiagų kainų pasikeitimą, mokesčių pasikeitimus bei kitus kainai įtakos turinčius veiksnius“, – sako UAB „Druskininkų vandenys“ vadovas Mindaugas Jaskelevičius.

    Savivaldybės pateiktais duomenimis, bendrovės 2025 metų veiklos rezultatai rodo stabilų finansinį pagrindą mažesniam tarifui: pajamos augo iki daugiau kaip 2,8 mln. eurų, o grynasis pelnas siekė apie 420 tūkst. eurų. Taip pat nurodoma, kad mažėjo įsipareigojimai, o tai svarbu vertinant ilgalaikį infrastruktūros išlaikymo tvarumą.

    Kartu pabrėžiama, kad kainos mažėjimas nereiškia investicijų stabdymo. „Druskininkų vandenys“ planuoja tolesnius vandentiekio ir nuotekų tinklų atnaujinimo darbus, technologijų diegimą ir saugumo sistemų stiprinimą, kad paslaugų kokybė išliktų stabili net didėjant apkrovoms.

    Gyventojams, norintiems tiksliai įsivertinti, kaip keisis jų mėnesio išlaidos, rekomenduojama palyginti iki birželio galiojusią kainą su nauju tarifu ir įsivertinti savo vidutinį vandens suvartojimą. Didesnis pokytis labiausiai pasijaus namų ūkiuose ir veiklose, kur vandens suvartojimas yra didesnis, pavyzdžiui, daugiabučiuose su bendromis sistemomis ar paslaugų sektoriuje.

  • VMI įspėja: Alytaus apskrityje turto deklaracijų dar nepateikė apie 2 600 gyventojų

    VMI įspėja: Alytaus apskrityje turto deklaracijų dar nepateikė apie 2 600 gyventojų

    Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad daliai Alytaus apskrities gyventojų artėja turto deklaravimo terminas. Kauno apskrities VMI duomenimis, turto deklaracijas jau pateikė apie 2 800 gyventojų, tačiau dar maždaug 2 600 to nėra padarę.

    Deklaracijas būtina pateikti iki gegužės 4 dienos. VMI pabrėžia, kad vėlavimas gali sukelti papildomų klausimų ir pareikalauti laiko aiškinantis situaciją, todėl gyventojai raginami neatidėlioti.

    Kam taikoma pareiga deklaruoti?

    Turto deklaravimas nėra visuotinė prievolė, ji taikoma Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatytoms grupėms. Tarp jų yra politikai, valstybės tarnautojai, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, savivaldybių bei valstybės įmonių vadovai ir jų pavaduotojai, teisėjai, notarai ir kiti įstatyme įvardyti asmenys.

    Pareiga deklaruoti turtą dažnai apima ir šeimos narius, todėl VMI rekomenduoja pasitikrinti, ar prievolė taikoma konkrečiu atveju. Praktikoje daugiausia neaiškumų kyla pasikeitus pareigoms, pradėjus eiti vadovaujančias pareigas arba pasikeitus šeimos statusui.

    Ką reikia nurodyti deklaracijoje?

    Metinėje gyventojo arba šeimos turto deklaracijoje pateikiama informacija apie praėjusių metų pabaigoje turėtą turtą. Paprastai deklaruojamas nekilnojamasis turtas ir kitas registruojamas turtas, taip pat paskolos, vertybiniai popieriai, piniginės lėšos ir kitas įstatyme numatytas turtas.

    VMI atkreipia dėmesį, kad deklaracija skirta turto būklei fiksuoti konkrečiai datai, todėl svarbu vadovautis reikalavimu nurodyti būtent metų pabaigos duomenis. Jei per metus turtas buvo įsigytas ar parduotas, reikšmę turi tai, kas buvo turima ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

    Kaip pateikti turto deklaraciją?

    Turto deklaracijos teikiamos elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą. Prisijungus prie sistemos galima rasti aktualias formas, patikrinti, ar pateikimas užregistruotas, ir, jei reikia, deklaraciją patikslinti.

    VMI konsultuoja telefonu, o planuojant vizitą į aptarnavimo padalinį būtina išankstinė registracija. Dėl dažnesnio gyventojų aktyvumo deklaravimo laikotarpio pabaigoje VMI rekomenduoja klausimus spręsti iš anksto ir palikti laiko techniniams nesklandumams.

  • Druskininkai pirmąkart priima Specialiosios olimpiados Baltijos žaidynes: varžosi 100 atletų

    Druskininkai pirmąkart priima Specialiosios olimpiados Baltijos žaidynes: varžosi 100 atletų

    Balandžio 28–30 dienomis Druskininkai pirmą kartą istorijoje priima Specialiosios olimpiados Baltijos šalių žaidynes. Lietuvos sporto centre „Druskininkai“ vykstančiame renginyje varžosi apie 100 sportininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

    Specialioji olimpiada vienija intelekto negalią turinčius sportininkus ir siekia, kad sportas būtų prieinamas visiems, o varžybos taptų platforma įtraukčiai bei visuomenės požiūrio pokyčiams. Tokie regioniniai turnyrai Baltijos šalyse dažnai laikomi svarbia pakopa į didesnes tarptautines varžybas ir ilgalaikes treniruočių programas.

    Žaidynių atidaryme dalyvavo Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius, sveikinęs dalyvius ir organizatorius. Pasak jo, renginys miestui svarbus ne vien sportine, bet ir socialine prasme.

    „Druskininkams didelė garbė pirmą kartą priimti tokio masto žaidynes. Tai ne tik sporto renginys – tai stipri žinutė apie bendruomeniškumą, lygybę ir pagarbą kiekvienam žmogui“, – sakė vicemeras Simonas Kazakevičius.

    Anot vicemero, panašūs renginiai didina matomumą ir padeda mažinti atskirtį, nes į sportą įtraukiami skirtingų gebėjimų žmonės, o bendruomenė skatinama juos palaikyti. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbi ne tik konkurencija, bet ir saugi, palaikanti aplinka, kurioje sportininkai gali tobulėti.

    Atidarymą lydėjo simbolinė vienybės akcija: Lietuvos policijos pareigūnai kartu su sportininkais ir savanoriais bėgo Druskininkų gatvėmis, nešdami deglą. Toks bėgimas tradiciškai siejamas su solidarumo žinute ir kvietimu visuomenei aktyviai palaikyti įtrauktį.

    Žaidynių programoje numatytos trys sporto šakos: jungtinis krepšinis, plaukimas ir bočia. Šios rungtys pasirinktos dėl galimybės pritaikyti taisykles skirtingo pasirengimo sportininkams ir užtikrinti, kad varžybos būtų ir konkurencingos, ir saugios.

    Organizatoriai tikisi, kad žaidynės Druskininkuose sustiprins bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių sporto bendruomenių ir paskatins daugiau vietos iniciatyvų, skirtų žmonėms su negalia. Miestui tai taip pat galimybė parodyti, kad sporto infrastruktūra ir savanorių tinklas gali priimti tarptautinius renginius.

  • Druskininkų PSPC medikai įvertinti nacionaliniuose apdovanojimuose: pripažinimas gydytojui ir slaugytojai

    Druskininkų PSPC medikai įvertinti nacionaliniuose apdovanojimuose: pripažinimas gydytojui ir slaugytojai

    Įvertinimas už darbą pacientams

    2026 metais Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimuose įvertinti du VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro komandos nariai. Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas suteiktas gydytojui doc. dr. Benjaminui Burbai.

    Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardu pagerbta slaugytoja Daiva Baliukienė. Tai vienas svarbiausių profesinių pripažinimų sveikatos apsaugos srityje, skiriamų už išskirtinį indėlį ir ilgalaikius nuopelnus.

    Ką reiškia tokie apdovanojimai?

    Tokie apdovanojimai paprastai skiriami įvertinus ne tik konkrečius pasiekimus, bet ir nuoseklų darbą pacientų labui, profesinę etiką bei gebėjimą užtikrinti kokybiškas paslaugas kasdienėje praktikoje. Sveikatos apsaugos sektoriuje tai ypač svarbu, nes paslaugų kokybę lemia ne vien technologijos, bet ir komandos patirtis.

    Druskininkų PSPC atstovų įvertinimas taip pat atkreipia dėmesį į regionų gydymo įstaigų vaidmenį. Pirminė sveikatos priežiūra daugeliui gyventojų yra pirmasis kontaktas su sistema, todėl čia dirbančių specialistų kompetencija tiesiogiai veikia prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir lėtinių ligų kontrolę.

    Profesionalumas ir jaunųjų specialistų ugdymas

    Druskininkų savivaldybės paskelbtoje informacijoje pabrėžiama, kad apdovanojimai yra reikšmingas pripažinimas už ilgametį atsakingą darbą, profesionalumą ir rūpestį pacientais. Taip pat akcentuojamas indėlis ugdant jaunąją medicinos specialistų kartą.

    Pastaraisiais metais visoje Lietuvoje daug diskutuojama apie sveikatos sistemos tvarumą, specialistų pritraukimą į regionus ir paslaugų prieinamumą. Tokie apdovanojimai tampa ne tik asmeniniu įvertinimu, bet ir signalu, kad aukšta profesinė kartelė keliama ir už didžiųjų miestų ribų.

    „Tai prasmingas pripažinimas už kasdienį darbą, kuriame svarbiausia išlieka žmogus ir jo sveikata“, – teigiama Druskininkų savivaldybės pranešime.

    Druskininkų PSPC bendruomenei šis įvertinimas yra ir motyvacija tęsti pradėtus darbus, stiprinant paslaugų kokybę bei pacientų patirtį, ypač pirminėje grandyje, kur sprendžiama didelė dalis sveikatos problemų.

  • Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje kauks sirenos: kaip vyks perspėjimo sistemos patikra

    Balandžio 30 dieną Lietuvoje bus planinis gyventojų informavimo ir perspėjimo sistemos patikrinimas. 11.52 valandą visoje šalyje bus įjungtos sirenos, o signalas truks 3 minutes, iki 11.55 valandos.

    Tuo pačiu metu gyventojams bus siunčiami perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus ir pranešimai programėlėje „LT72“. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pabrėžia, kad tai tik testas, todėl realios grėsmės šis signalas nereiškia.

    Ką daryti išgirdus sireną?

    Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą, rekomenduojama įsijungti Lietuvos radiją ar televiziją ir sekti oficialią informaciją. Taip patariama elgtis ir realios nelaimės ar grėsmės atveju, kai greičiausiai būtų pateikiamos tikslios instrukcijos.

    Svarbu nepainioti bandymo signalo su skubiu įspėjimu apie konkretų įvykį. Tokie patikrinimai reikalingi tam, kad sistema veiktų patikimai tada, kai laikas ir informacijos pasiekiamumas yra kritiškai svarbūs.

    Kodėl vieni gauna pranešimą, kiti ne?

    Perspėjimo pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos priima tik tie įrenginiai, kuriuose įjungta perspėjimų gavimo funkcija. Dėl to dalis žmonių pranešimų gali negauti, net jei jų telefonas yra ryšio zonoje ir veikia įprastai.

    Gyventojams patariama iš anksto pasitikrinti telefono nustatymus ir įjungti įspėjimų priėmimą, o instrukcijų ieškoti „LT72“ kanaluose. Praktikoje tai ypač aktualu senesniems telefonams arba tais atvejais, kai įspėjimai būna išjungti dėl tylos režimų, filtro nustatymų ar operatoriaus paslaugų apribojimų.

    Kaip renkamas gyventojų grįžtamasis ryšys?

    Po patikrinimo gyventojai kviečiami pasidalinti patirtimi ir pažymėti, ar perspėjimo pranešimą gavo. Toks grįžtamasis ryšys leidžia tiksliau identifikuoti vietoves ar tinklų atkarpas, kuriose perspėjimai pasiekia ne visus.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vertinimu, testai ir gyventojų pateikiami duomenys padeda operatyviau spręsti technines problemas. Kuo tiksliau matomas realus sistemos veikimas, tuo lengviau planuoti modernizavimą ir pritaikyti sprendimus skirtingose savivaldybėse.

    Departamentas nurodo, kad paskutinio patikrinimo metu visoje Lietuvoje buvo įjungta apie 1 160 sirenų, o nesuveikė 2,6 proc. Įvardijama, kad perspėjimo sirenomis šiuo metu pasiekiama apie 69 proc. gyventojų, o modernizavimo tikslas yra šią aprėptį didinti.

    „Gyventojų perspėjimo sistema turi veikti be klaidų tada, kai jos labiausiai reikia. Todėl ją nuosekliai tikriname ir stipriname – kiekvienas patikrinimas leidžia identifikuoti silpnąsias vietas ir užtikrinti, kad realios grėsmės atveju informacija žmones pasiektų laiku“, – sakė PAGD direktorius Renatas Požėla.

    Planuojama, kad toliau bus diegiamos naujos sirenos, modernizuojamos esamos ir plečiamas centralizuotas valdymas. Toks kryptingas atnaujinimas svarbus ne tik ekstremaliųjų situacijų atvejais, bet ir siekiant, kad perspėjimai gyventojus pasiektų kuo daugiau kanalų vienu metu.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur bus draudžiama ir kokios išimtys liks

    Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja griežtesnė augalų ir jų dalių deginimo lauke tvarka. Aplinkos ministerija skelbia, kad draudimas apims ne tik miestus ir miestelius, bet ir kurortus, kurortines teritorijas bei sodų bendrijas.

    Praktiškai tai reiškia, kad pavasarinės talkos metu sukauptų lapų, žolės, gėlių stiebų ar kitų augalinių atliekų deginimas atviroje teritorijoje šiose vietose taps nebeleidžiamas. Tokias atliekas gyventojai turės tvarkyti pasirinkdami kompostavimą arba išvežimą į žaliųjų atliekų surinkimo vietas.

    Kur bus taikomas draudimas?

    Draudimas deginti surinktus augalus lauke galios miestuose, miesteliuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose. Taip pat jis bus taikomas sodų bendrijose, kur iki šiol praktika dažnai skyrėsi priklausomai nuo vietos bendruomenių taisyklių.

    Kaimuose ir vienkiemiuose vienodos taisyklės visiems nebus įvedamos: savivaldybės galės nusistatyti papildomas sąlygas, apribojimus arba visiškus draudimus. Dėl to gyventojams svarbu pasitikrinti savo savivaldybės patvirtintą tvarką.

    Kokios išimtys numatytos?

    Numatyta išimtis dėl nedidelio kiekio sumedėjusių augalų: miesteliuose ir sodų bendrijose bus leidžiama sudeginti iki 1 kubinio metro medienos atliekų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų. Ši išimtis taikoma būtent sumedėjusiai žaliajai masei, o ne žolei ar lapams.

    Kaimuose ir vienkiemiuose tokia pati išimtis galios tada, jei savivaldybė nebus nustačiusi griežtesnio reguliavimo. Kitaip tariant, galutinė tvarka šiose teritorijose gali skirtis, todėl vienoje savivaldybėje deginimas gali būti leidžiamas, o kitoje jau draudžiamas.

    Kas nesikeičia kūrenant ir gaminant kurą?

    Aplinkos ministerija pabrėžia, kad taisyklės netaikomos atvejams, kai augalinė medžiaga paruošiama kaip kuras. Tai reiškia, kad gyventojai gali pasiruošti malkų ar šakelių ir jas naudoti kūrenimui, maisto gamybai šašlykinėje ar grilyje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Pokyčiai skirti mažinti dūmų taršą gyvenamosiose teritorijose ir aiškiau atskirti atliekų deginimą nuo teisėto kuro naudojimo. Gyventojams rekomenduojama planuojant kiemo darbus iš anksto numatyti, kur bus dedamos žaliosios atliekos, kad nereikėtų skubiai ieškoti sprendimų paskutinę dieną.

  • Biržų rajone atnaujinti ir įregistruoti adresai: ką svarbu žinoti gyventojams ir verslui

    Biržų rajone atnaujinti ir įregistruoti adresai: ką svarbu žinoti gyventojams ir verslui

    Biržų rajono savivaldybė informavo apie suteiktus ir pakeistus objektų adresus, vadovaudamasi Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašu. Ši tvarka patvirtinta vidaus reikalų ministro 2011 metais sausio 25 dieną įsakymu Nr. 1V-57.

    Skelbiama, kad įregistruoti adresai Kratiškių ir Papilio kaimuose, taip pat įregistruoti arba pakeisti adresai Biržų ir Vabalninko miestuose. Tokie sprendimai dažniausiai priimami, kai tikslinami gatvių pavadinimai, numeracija, formuojami nauji sklypai ar registruojami nauji pastatai.

    Atnaujintas adresas svarbus ne tik deklaruojant gyvenamąją vietą, bet ir tvarkant nekilnojamojo turto dokumentus, sudarant pirkimo ar nuomos sutartis, gaunant pašto siuntas. Verslui tai aktualu ir dėl sąskaitų išrašymo rekvizitų, klientų aptarnavimo, pristatymo bei registrų duomenų tikslumo.

    Gyventojams, kurių adresas pasikeitė, rekomenduojama pasitikrinti, ar nauji duomenys teisingai atsispindi Registrų centro ir savivaldybės informacinėse sistemose. Jei adresas naudojamas sutartyse, įgaliojimuose ar veiklos dokumentuose, verta įsivertinti, ar nereikia atnaujinti ir vidinių įrašų.

    Savivaldybė nurodo, kad detalesni sąrašai pateikiami atskiruose dokumentuose apie įregistruotus adresus Kratiškių ir Papilio kaimuose bei apie įregistruotus arba pakeistus adresus Biržų ir Vabalninko miestuose. Tokia informacija paprastai naudojama ir institucijoms, ir paslaugų teikėjams, kad adresų duomenys sutaptų visose sistemose.

  • Meilės Lukšienės premija: ŠMSM pradėjo kandidatų paiešką jauniesiems mokytojams iki 35 metų

    Meilės Lukšienės premija: ŠMSM pradėjo kandidatų paiešką jauniesiems mokytojams iki 35 metų

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia teikti kandidatus Meilės Lukšienės premijai, skirtai jauniesiems pedagogams ir pagalbos mokiniui specialistams. Premija įsteigta 2010 metais, siekiant įprasminti švietimo reformos pradininkės habilituotos daktarės Meilės Lukšienės atminimą ir stiprinti pedagogo profesijos patrauklumą.

    Ministerija pabrėžia, kad premija orientuota į tuos, kurie jau karjeros pradžioje rodo ryškius rezultatus ir diegia demokratiško, humaniško bei kūrybiško ugdymo idėjas. Kandidatais gali būti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje lituanistinio švietimo įstaigose dirbantys pedagogai ir specialistai.

    Kas gali pretenduoti?

    Premija skiriama mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, taip pat neformaliojo vaikų švietimo ir profesinio mokymo srityse. Kartu gali būti teikiami ir pagalbos mokiniui specialistai, jei jų veikla atitinka premijos tikslus.

    Amžiaus kriterijus siejamas su Tarptautine mokytojų diena: kandidatai turi būti iki 35 metų einamųjų metų spalio 5 dieną. Tai reiškia, kad vertinant kandidatūras atsižvelgiama į amžių būtent šiai datai.

    Kokie kriterijai svarbiausi?

    Vertinant kandidatūras, akcentuojama sėkminga pedagoginio darbo pradžia ir nuosekli veikla, kuri prisideda prie ugdymo demokratizavimo ir modernizavimo. Taip pat svarbūs humaniškumo principais grindžiami sprendimai, kūrybiškumas ugdymo procese ir pripažinta praktika.

    Ministerija nurodo, kad reikšmingi ir edukaciniai projektai, lyderystė bendruomenėje bei gebėjimas telkti kolegas. Atsižvelgiama į mokinių ir tėvų atsiliepimus, bendradarbiavimą mokykloje ir veiklos perspektyvą, susijusią su asmens brandinimu kultūrai ir Lietuvos ateičiai.

    Premijos dydis ir teikimo tvarka

    Premijos dydis nustatytas 120 bazinių socialinių išmokų. Laureatas įsipareigoja tęsti ir plėtoti Meilės Lukšienės idėjas, todėl apdovanojimas vertinamas ne tik kaip finansinis paskatinimas, bet ir kaip profesinis įsipareigojimas.

    Kandidatūras gali teikti pats kandidatas, švietimo įstaigų vadovai, mokytojai, mokiniai, tėvai ar globėjai, taip pat švietimo srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos. Pateiktas kandidatūras vertina ministro patvirtinta atrankos komisija pagal nustatytą darbo reglamentą.

    Ministerija informuoja, kad kandidatų prisistatymai priimami iki gegužės 15 dienos. Dėl papildomos informacijos prašoma kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakingą specialistę Dainą Kiršanskienę telefonu arba elektroniniu paštu.