Blog

Orų prognozė nustoja būti mokslu tuomet, kai joje nebelieka neapibrėžtumo, o vietoje jo atsiranda kategoriškas tikrumas, teigia Gdansko politechnikos profesorius Mariusz Figurski. Pasak jo, žiniasklaida neretai tikimybes pakeičia sensacingomis antraštėmis.

Profesoriaus teigimu, patikima prognozė turėtų kalbėti apie tikimybes, pavyzdžiui: „70 proc. tikimybė, kad sustiprės vėjas“. Tačiau viešojoje erdvėje tai dažnai supaprastinama iki gąsdinančių, vienareikšmių pranešimų.

„Sensacija prasideda ten, kur dingsta skaičiai ir sąlygiškumas, o jų vietą užima šauktukai ir siaubo filmams būdinga kalba“, – pabrėžė jis.

Vieną dažniausių klaidų profesorius sieja su tuo, kad žiniasklaida iš prognozavimo modelių pasirenka kraštutinius scenarijus. Pasak jo, jei vienas iš daugelio variantų rodo itin gausų sniegą, būtent jis neretai atsiduria antraštėse, nors kiti scenarijai numato tik nedidelius kritulius. Jis taip pat atkreipė dėmesį į vizualines manipuliacijas, kai žemėlapiuose naudojamos itin grėsmingos spalvos reiškiniams, kurie iš tiesų nėra ekstremalūs.

Ekspertas kritiškai vertina ir ilgalaikes „prognozes“, skelbiamas labai iš anksto, pavyzdžiui, kai šventinių dienų orai aptarinėjami dar mėnesio pradžioje. Profesoriaus teigimu, praėjus maždaug savaitei reikėtų kalbėti ne apie konkrečius reiškinius, o apie bendras tendencijas.

Tokios komunikacijos priežastį jis sieja su „dėmesio ekonomika“: rami informacija apie vidutinį debesuotumą nesukelia didelio susidomėjimo, o baimė – sukelia. Todėl, anot jo, pasirenkami dramatiškiausi scenarijai.

Profesorius pridūrė, kad tai neretai būna sąmoningas redakcijų sprendimas: jos ne visada samdo specialistus, tačiau puikiai išmano auditorijos pritraukimo mechanizmus.

Jis pabrėžė ir psichologinį veiksnį – žmonės į grėsmę reaguoja instinktyviai. Antraštė apie „mirtiną karštį“, pasak jo, įjungia savisaugos mechanizmą, o ne skatina vertinti statistiką. Situaciją apsunkina ir tikimybių supratimo stoka – dėl jos meteorologiniai pranešimai dažnai interpretuojami neteisingai.

Profesoriaus nuomone, nuolatinis gąsdinimas gali sukelti „piemens, šaukusio vilką“ efektą: jei žiniasklaida dažnai skelbia apie „armagedoną“, o nieko rimto neįvyksta, visuomenė nustoja reaguoti. Tuomet, atsiradus realiai grėsmei, perspėjimai gali būti ignoruojami.

Be to, taip esą silpninamas pasitikėjimas mokslu ir specialistais. Profesorius pabrėžė, kad patikima prognozė turėtų būti rami, paremta duomenimis ir aiškiai komunikuoti neapibrėžtumą – tikslas yra ne gąsdinti, o padėti žmonėms pasiruošti.

Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į teisingą meteorologinių įrankių naudojimą. Skirtingi modeliai, pasak jo, skirti skirtingiems laikotarpiams – nuo itin trumpalaikių prognozių, paremtų matavimais (radarais, palydoviniais duomenimis ir tiesioginiais stebėjimais), iki sezoninių modelių, rodančių tik bendras tendencijas.

Ypač svarbios vadinamosios ansamblinės prognozės, leidžiančios įvertinti neapibrėžtumą. „Jei visi scenarijai sutampa, prognozė yra patikima. Jei jie išsiskiria, susiduriame su didele nežinomybe ir tai reikia aiškiai pasakyti“, – aiškino profesorius.

Pasak jo, atskirti patikimą prognozę nuo clickbait tipo turinio galima vertinant kalbą, prognozės laikotarpį ir informacijos šaltinį.

„Jei pranešimas skamba kaip rami mokslininko kalba – verta juo pasitikėti. Jei primena katastrofų filmo anonsą – geriau išlaikyti distanciją“, – apibendrino jis.

Varšuvos teismas pripažino kaltomis „Paskutinės kartos“ aktyvistes, kaltintas apipylus dažais Undinėlės paminklą. Joms skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė – neatlygintini viešieji darbai po 30 valandų per mėnesį. Taip pat nurodyta sumokėti pinigines įmokas, kurių bendra suma siekia apie 7 650 eurų.

Penktadienį Varšuvos Śródmieście apylinkės teismo priimtas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Be viešųjų darbų, teismas priteisė apie 700 eurų Nacionaliniam paminklų apsaugos fondui ir apie 6 950 eurų Varšuvos miestui. Aktyvistėms taip pat nurodyta atlyginti maždaug 230 eurų siekiančias bylinėjimosi išlaidas.

Žodiniame nuosprendžio motyvuojamosios dalies paaiškinime teisėjas Marcin Kowal pabrėžė, kad kaltinamosios atitiko įstatyme numatytus nusikaltimo požymius. Jis atkreipė dėmesį į ypatingą aspektą, susijusį su kultūros paveldu ir jo apsauga.

„Jie turi simbolinę vertę ir perduoda istorines vertybes“, – teisme sakė teisėjas.

Teisėjas pažymėjo, kad šiuo atveju buvo apgadintas kultūros paveldo objektas ir pabloginta jo būklė, nes paminklas buvo aplietas dažais. Pasak jo, miestas mėgino paminklą valyti tradiciniais metodais, tačiau tai nedavė rezultatų. Tik parengus konservavimo programą pavyko pašalinti atsiradusius nešvarumus.

„Undinėlės paminklas yra kultūros paveldo objektas ir Varšuvos simbolis. (…) Tai yra sąmonės formavimo elementas ir Varšuvos gyventojų pasididžiavimas“, – pabrėžė teisėjas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad paminklų apsaugos įstatymas saugo ir tuos objektus, kurie nėra įrašyti į registrą, tačiau atitinka įstatymo nustatytus kriterijus. Teismo vertinimu, kaltinamosios puikiai suprato, prieš kokį objektą imasi veiksmų. Teisėjas nurodė, kad aktyvistės pateikė labai išsamius paaiškinimus apie patį paminklą, todėl esą sunku teigti, kad jos nežinojo, jog tai – saugomas objektas.

Kalbėdamas apie žodžio laisvę, teisėjas pažymėjo, kad gynyba šį klausimą pateikė vienpusiškai. Pasak jo, nei žodžio laisvė, nei pažiūrų laisvė nėra absoliučios, o ribas nustato kitų asmenų teisės ir laisvės, įskaitant teisę naudotis kultūros vertybėmis.

Teisėjas taip pat kėlė klausimą, ar kaltinamosios pasiekė savo tikslą – ar jų veiksmai paskatino visuomenę konstruktyviai susimąstyti apie klimato apsaugą. Jis pabrėžė, kad tokio elgesio toleravimas negali būti laikomas priimtinu.

Vertindamas bausmės dydį teismas nurodė, kad ji yra adekvati ir privalomo pobūdžio. Nors konstatuota, kad paminklas buvo apgadintas, tiksliai įvertinti žalos dydį esą neįmanoma.

Po nuosprendžio paskelbimo viena aktyvisčių pareiškė nesigailinti dėl savo veiksmų.

„Nemanau, kad padarėme nusikaltimą. Teismo paaiškinimai buvo absurdiški (…). Tai, kad ši undinėlė kaip paminklas turi kažkokią vertę, tik parodo, kad ji gali nešti ir daugybę kitų simbolių“, – sakė ji.

Aktyvisčių gynėjai paskelbė, kad teiks apeliaciją.

„Nesutinkame su šio nuosprendžio turiniu. Stengsimės įtikinti antrosios instancijos teismą, kad sprendimą pakeistų“, – teigė advokatas Radosław Baszuk.

Undinėlės paminklas buvo apipiltas dažais 2024 m. kovą, generolo Pattono bulvare. Anot kaltinamojo akto, dvi „Paskutinės kartos“ aktyvistės 1938 m. sukurtą paminklą, fontano dubenį ir postamentą apliejo oranžiniais dažais. Paminklas yra įtrauktas į Mazovijos vaivadijos kultūros paveldo registrą.

Prokuratūra teigė, kad moterų veiksmai padarė žalą, kurios bendra vertė – 361 607,36 zlotų. Ji nurodė, kad suma apskaičiuota remiantis Mazovijos vaivadijos paminklų konservatoriaus pozicija, akmens apdirbimo srities eksperto išvada bei už skulptūros priežiūrą ir konservavimą atsakingos institucijos vertinimais.

Šios bylos nagrinėjimas teisme prasidėjo 2025 m. gegužę.

Naudotų elektromobilių pardavimai Nyderlanduose kovą smarkiai išaugo po to, kai dėl karo Artimuosiuose Rytuose šoktelėjo degalų kainos. Pasak rinkos atstovų, vairuotojai vis dažniau renkasi elektrines transporto priemones, nors dar visai neseniai paklausą slopino baimė dėl greitai krentančios jų vertės.

Kaip pranešė pramonės asociacija „Bovag“, kovą, palyginti su vasariu, naudotų elektromobilių pardavimai išaugo 48 proc. ir priartėjo prie 14 tūkst. vienetų. Organizacija pažymėjo, kad pagrindinis augimo impulsas buvo brangstantys degalai, kurių kainas pakurstė karas Artimuosiuose Rytuose.

Nyderlandų žiniasklaidos cituojami duomenys rodo, kad vasarį buvo parduota 9,3 tūkst. naudotų elektromobilių. Tuo pačiu laikotarpiu visas naudotų automobilių sektorius iš esmės išliko stabilus: kovą bendrai parduota daugiau nei 183 tūkst. automobilių. Vis dėlto elektromobilių dalis vis dar gana kukli – jie sudaro apie 7,5 proc. visų šalyje parduodamų automobilių.

Rinkos atstovai teigia, kad keičiasi vartotojų skaičiavimai. Elektromobiliai jau seniai yra pigesni eksploatuoti nei benzinu varomi automobiliai, tačiau daugelį pirkėjų atbaidydavo aukšta įsigijimo kaina. Pastarosiomis savaitėmis, degalams brangstant, ekonominis pranašumas elektrinėms transporto priemonėms dar labiau išryškėjo.

„Bovag“ taip pat atkreipė dėmesį į augančią pasiūlą. Į antrinę rinką patenka vis daugiau po lizingo grąžinamų automobilių, todėl pirkėjai turi didesnį pasirinkimą, o privatiems asmenims mažėja įėjimo į rinką barjerai. Pasak organizacijos, būtent naudotų elektromobilių segmentas yra itin svarbus siekiant, kad elektromobilumas plėstųsi ne vien verslo klientų gretose.

Dar prieš metus elektromobilių dalis antrinėje rinkoje mažėjo, o sektorius susidūrė su nerimu dėl spartaus transporto priemonių nuvertėjimo. Tačiau dabartinį atsigavimą dalis apžvalgininkų labiau sieja su degalų kainų šoku, o ne su ilgalaikiu tendencijos pasikeitimu.

Tuo pačiu Nyderlanduose jau kurį laiką mažėja naujų automobilių su vidaus degimo varikliais dalis. Žiniasklaidos pateikiami duomenys rodo, kad per septynerius metus naujų benzininių automobilių dalis rinkoje sumažėjo nuo 75 iki 13 proc. Šiuo metu naujų automobilių segmente dominuoja hibridai, o iškart po jų rikiuojasi visiškai elektriniai modeliai.

Ekspertai pabrėžia, kad tolesnė rinkos raida priklausys ne tik nuo degalų kainų, bet ir nuo mokesčių politikos stabilumo bei įkrovimo infrastruktūros plėtros tempo. Vis dėlto, pasak rinkos dalyvių, dabartinis susidomėjimo naudotais elektromobiliais šuolis rodo, jog brangesni degalai gali paspartinti vairuotojų pasirinkimų pokyčius net ir po ankstesnių šio segmento sunkumų.

Patryk Kulpok (PAP)