Blog

Kinijos automobilių pramonės milžinė SAIC Motor, valdanti prekės ženklą MG, artėja prie sprendimo dėl pirmosios gamyklos Europoje. Pasak „Bloomberg“, bendrovė svarsto elektromobilių gamybą pradėti Ispanijoje, nors galutinio investicinio sprendimo dar nėra.

Dar visai neseniai realiausiu kandidatu buvo Vengrija, kuri pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Kinijos gamintojų traukos centrų Europos Sąjungoje. Tačiau derybose ir vertinimuose į priekį išsiveržė Ispanija, kur MG jau turi stipresnes pozicijas rinkoje.

Kodėl Ispanija lenkia Vengriją

Vertinant gamyklos vietą, lemiamais argumentais tampa ne vien mokesčių ar darbo jėgos kaštai, bet ir logistika. Ispanija turi geresnę prieigą prie jūrų uostų, todėl paprasčiau organizuoti komponentų tiekimą ir automobilių eksportą į kitas Europos rinkas.

Be to, Ispanija yra viena didžiausių automobilių gamintojų Europoje, turinti išvystytą tiekėjų tinklą ir ilgą pramonės tradiciją. Tokia ekosistema leidžia greičiau paleisti gamybą, lengviau rasti partnerių ir darbuotojų, o tai ypač svarbu, kai elektromobilių paklausa ir modelių atnaujinimo tempas sparčiai auga.

ES rinka tampa strateginiu frontu

SAIC planai įsilieja į platesnę tendenciją, kai Kinijos gamintojai vis dažniau siekia gaminti Europoje, o ne vien importuoti. Taip mažinama priklausomybė nuo ilgesnių tiekimo grandinių, lengviau prisitaikoma prie vietinių reikalavimų ir didėja galimybės konkuruoti kainomis.

Europoje tuo pat metu stiprėja politinis dėmesys elektromobilių rinkai, tiek dėl pramonės konkurencingumo, tiek dėl klimato tikslų. Dėl to valstybės ir regionai dažnai konkuruoja tarpusavyje siūlydami paramą investicijoms, infrastruktūrai ir mokymams, o derybose svarbios tampa ir energijos kaštų, ir tiekimo saugumo sąlygos.

Ką reiškia, kad sprendimas dar nepriimtas

Nors Ispanija šiuo metu įvardijama kaip labiausiai tikėtina kryptis, projektas tebėra analizės stadijoje. Galutinį sprendimą gali lemti investicijų kaina, numatomas valstybės ir savivaldos palaikymas, tiekimo grandinių struktūra bei gamybos apimtys, kurias SAIC būtų pasirengusi perkelti į Europos Sąjungą.

Aišku viena: SAIC vis atviriau signalizuoja, kad jos strategija Europoje neapsiribos vien prekyba. Jei sprendimas bus palankus, tai gali tapti vienu didžiausių MG žingsnių į ilgalaikę gamybą Europos Sąjungoje ir sustiprinti konkurenciją elektromobilių segmente.

Šaltiniai:
https://www.bloomberg.com/news/articles/2025-04-18/china-s-saic-is-said-to-eye-spain-for-first-european-ev-plant
https://www.reuters.com/world/china/saic-motor-weighs-european-plant-mg-brand-sources-say-2025-04-18/

Kinijos automobilių gamintojai sparčiai stiprina pozicijas Europoje: pirmojo ketvirčio pabaigoje jų dalis rinkoje pasiekė 11,3 proc. Dar 2024 metų pabaigoje ji siekė apie 2 proc., o 2025 metų pabaigoje buvo išaugusi iki maždaug 8 proc.

Apie šiuos pokyčius Katovicuose vykusiame Europos ekonomikos kongrese kalbėjo Lenkijos automobilių pramonės asociacijos vadovas Jakubas Faryśas. Pasak jo, Europa išgyvena vieną svarbiausių momentų savo automobilių pramonės istorijoje, nes vienu metu susiduria keli spaudimo veiksniai.

Rinka traukiasi, spaudimas didėja

Vienas iš iššūkių, anot J. Faryśo, yra lėtesnis nei planuota perėjimas prie nulinės emisijos transporto, nors gamintojai jau investavo dideles sumas į pertvarką. Kitas signalas yra bendras pardavimų ir registracijų kritimas, palyginti su 2019 metais, kurie daugeliui gamintojų buvo vieni stipriausių.

Jo teigimu, nuo 2019 metų Europos lengvųjų automobilių registracijų apimtys sumažėjo maždaug 2 000 000 vienetų. Jis pabrėžė, kad artimiausiu metu nematyti aiškių prielaidų, kurios leistų šį skirtumą greitai užpildyti.

Kinijos tikslas – bent 15 proc.

Trečiasis veiksnys, stipriausiai keičiantis pusiausvyrą, yra augantis Kinijos gamintojų svoris Europos rinkoje. J. Faryśo vertinimu, Kinijos įmonių vadovai kelia tikslą per artimiausius kelerius metus pasiekti bent 15 proc. Europos rinkos.

„Jeigu pažiūrėtume į Kinijos įmonių vadovų ambicijas, jos tokios, kad per artimiausius kelerius metus jie norėtų užimti bent 15 proc. Europos rinkos“, – sakė Jakubas Faryśas.

Jei toks scenarijus išsipildytų, tai reikštų reikšmingą spaudimą Europos gamybos apimtims. J. Faryśo vertinimu, tai gali reikšti apie 1 500 000 automobilių, kurie būtų parduoti Europoje, tačiau nebūtinai pagaminti pačioje Europoje, jei neatsirastų naujų gamyklų regione.

Diskusija dėl Europos pramonės krypties

Kongrese skambėjo ir raginimai Europai daugiau remtis savo turimomis kompetencijomis, ypač vidaus degimo variklių technologijose. WUZETEM vadovas Jacekas Pużukas įspėjo, kad pernelyg greitas ir vienkryptis kursas į nulinę emisiją gali atverti papildomas galimybes Kinijos gamintojams plėsti įtaką.

„Turėtume Europoje susitelkti į tai, ką mokame ir ką 70 metų tobulinome“, – sakė Jacekas Pużukas.

Jis pabrėžė, kad Europos gamintojų konkurencingumą apsunkina didesnės gamybos sąnaudos ir brangesnė energija. Tokie argumentai vis dažniau tampa platesnės diskusijos dalimi: kaip suderinti klimato tikslus, pramonės konkurencingumą ir darbo vietų išsaugojimą automobilių sektoriuje.

Pastaraisiais metais Europos Komisija taip pat ėmėsi priemonių vertinti importo iš Kinijos poveikį rinkai ir konkurencijai, ypač elektrinių automobilių segmente. Automobilių gamintojams ir tiekėjams tai reiškia, kad konkurencinė kova vyks ne tik dėl pirkėjo, bet ir dėl gamybos grandinių, investicijų bei technologijų plėtros Europoje.

Kinijos gamintojų rinkos dalies augimas iki 11,3 proc. rodo, kad vartotojų pasirinkimai, kainodara ir technologijų pasiūla keičiasi greičiau, nei dalis Europos pramonės spėjo prisitaikyti. Artimiausi keli metai, kaip teigia sektoriaus atstovai, bus lemiami sprendžiant, kiek vertės grandinės liks Europoje.

Šaltiniai:
https://www.acea.auto/pc-registrations/new-car-registrations-2-6-in-q1-2025-battery-electric-15-2-market-share/
https://www.consilium.europa.eu/en/policies/green-deal/fit-for-55-reducing-emissions-from-transport/
https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_24_3630

„Meta Platforms“ sudarė daugiametę, milijardų eurų vertės sutartį su „Amazon Web Services“ dėl „Graviton“ procesorių naudojimo savo dirbtinio intelekto infrastruktūroje, apie tai pranešė „Bloomberg“. Susitarimas apima dešimtis milijonų CPU branduolių tiekimą „Meta“ duomenų centrams.

Šie procesoriai bus naudojami DI užduotims, kurios reikalauja didelės ir stabilios skaičiavimo galios, pirmiausia modelių išvedimo veiksmams, kai jau apmokyti modeliai generuoja atsakymus realiu laiku. Taip pat numatoma, kad jie aptarnaus DI agentus ir kitus automatizuotus sprendimus, kuriuos „Meta“ integruoja į savo produktus ir vidines sistemas.

Kas yra „Graviton“ ir kodėl tai svarbu

„Graviton“ yra „Amazon“ sukurti procesoriai, plačiai naudojami AWS infrastruktūroje, o jų pagrindinis argumentas rinkai yra našumo ir kaštų santykis. „Amazon“ akcentuoja, kad tokie procesoriai gali padėti efektyviau valdyti išlaidas, ypač ten, kur svarbus ne vien maksimalus greitis, bet ir kaina už skaičiavimo vienetą.

Toks pasirinkimas rodo, kad didžiosios technologijų bendrovės DI plėtrai vis dažniau dėlioja mišrią architektūrą, kur vienoms užduotims pasirenkami grafikos procesoriai ar specializuoti akceleratoriai, o kitoms, pavyzdžiui, išvedimui ir aptarnavimui mastu, pasitelkiami CPU. Pastaruoju metu būtent išvedimas tampa vis didesne sąnaudų ir infrastruktūros dalimi, nes DI funkcijos diegiamos vartotojų produktuose.

„Meta“ tikslas – mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo

Susitarimas su „Amazon“ įsirašo į platesnę „Meta“ strategiją diversifikuoti skaičiavimo infrastruktūros tiekėjus. Bendrovė dirba ir su kitais lustų gamintojais, tarp jų „Nvidia“ ir AMD, siekdama užsitikrinti pakankamus pajėgumus bei lankstumą, kai paklausa duomenų centrų įrangai išlieka itin aukšta.

Rinkoje tai vertinama kaip dar vienas signalas, kad DI infrastruktūros grandinėje vyksta persigrupavimas: dalis apkrovų perkeliama į alternatyvias platformas, o debesijos paslaugų teikėjai, turintys nuosavas lustų linijas, gali stiprinti pozicijas siūlydami ne tik paslaugą, bet ir pačią skaičiavimo architektūrą.

Ilgalaikėje perspektyvoje tokio tipo sandoriai gali daryti įtaką kainodarai ir technologiniams pasirinkimams visoje pramonėje, nes didieji DI kūrėjai siekia ne tik kuo daugiau galios, bet ir didesnio prognozuojamumo: tiekimo, sąnaudų ir infrastruktūros plėtros tempų.

„Amazon“ savo ruožtu stiprina argumentą, kad nuosavi procesoriai gali būti reali alternatyva, ypač ten, kur svarbu aptarnauti didelį užklausų srautą. Jei „Meta“ masto diegimas pasiteisins, tai gali paskatinti ir kitus didelius žaidėjus aktyviau svarstyti panašius sprendimus.

Šaltiniai:

https://www.bloomberg.com/news

https://aws.amazon.com/ec2/graviton/

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigia, kad vertinant socialines ir logistines aplinkybes Bełchatów šiuo metu atrodo arčiausiai vietos, kur galėtų iškilti antroji šalies atominė elektrinė. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai yra politinė rekomendacija, o galutinį sprendimą priims specialistai.

Premjeras žurnalistams akcentavo, kad vietos parinkimas priklausys ne tik nuo regiono pasirengimo ir visuomenės nuotaikų, bet ir nuo techninių parametrų. Reikšmę turės tai, kas laimės konkursą, kokio tipo reaktorius bus pasirinktas ir kokie aušinimo sprendimai bus reikalingi.

„Yra daug aplinkybių, tačiau aš tai vertinu labiau politiniu, socialiniu ir logistiniu požiūriu. Labai daug priklauso nuo to, kas bus vykdytojas, koks reaktoriaus tipas ir kokio aušinimo reikia, todėl tai dar užtruks“, – sakė Donaldas Tuskas.

Bełchatów premjeras išskyrė ir dėl elektros tinklų geografinio centro argumento, kuris galėtų palengvinti naujų galių integravimą į sistemą. Jis taip pat užsiminė, kad energetikos poreikių požiūriu svarstomas ir Silezijos regionas, kuriam būtina didelė ir stabili energijos pasiūla.

Lenkijos Vyriausybė šiuo metu kaip prioritetines antrosios atominės vietas dažniausiai mini Bełchatów ir Konin. Kaip atsarginiai variantai įvardijami Połaniec ir Kozienice, o galutinio pasirinkimo laukiama po išsamesnių techninių ir ekonominių vertinimų.

Grafikas ir technologijų tiekėjai

Europos ekonomikos kongreso Katovicuose metu Vyriausybės įgaliotinis strateginei energetikos infrastruktūrai Wojciechas Wrochna pranešė, kad dialogą su potencialiais technologijų tiekėjais siekiama užbaigti 2027 metais. Pasak jo, šiame etape tarp realiausių kandidatų minimi tiekėjai iš Kanados, JAV ir Prancūzijos.

Atominės programos kontekste primenama, kad pirmąją Lenkijos atominę elektrinę Pomeranijoje, Choczewo savivaldybėje, vysto bendrovė Polskie Elektrownie Jądrowe. Pagrindiniu rangovu pasirinktas JAV įmonių konsorciumas, o pirmasis reaktorius turėtų pradėti veikti 2036 metais, kiti du numatomi 2037 ir 2038 metais.

Lenkijos strateginis tikslas išlieka pastatyti dvi atomines elektrines, kurių bendra įrengtoji galia siektų apie 6–9 gigavatus. Naujausia Programo polskiej energetyki jądrowej versija 2025 metų birželį buvo pateikta konsultacijoms, o tai rodo, kad sprendimai dėl antrojo projekto vis dar yra aktyvioje planavimo fazėje.

Šaltiniai:

https://www.wnp.pl/energia/premier-tusk-belchatow-moze-byc-najblizej-lokalizacji-drugiej-elektrowni-jadrowej,1055839.html

https://www.gov.pl/web/polski-atom/program-polskiej-energetyki-jadrowej

Lenkijoje gyventojų pajamų mokesčio (PIT) našta per pastaruosius trejus metus pastebimai išaugo. Remiantis „PITax“ analize, vidutinė metinė PIT suma per metus pakilo nuo maždaug 5 000 iki 6 000 zlotų, o per trejus metus bendras augimas siekia apie 70 proc.

Perskaičiavus į eurus, kalbama apie maždaug nuo 1 150 iki 1 380 eurų per metus vienam mokesčių mokėtojui. Toks šuolis sutapo su laikotarpiu, kai didėjo atlyginimai, tačiau kartu aukšta infliacija ir nepakitę mokesčių slenksčiai didesnes pajamas vis dažniau stumia į didesnės apmokestinimo naštos zoną.

Kas kelia PIT naštą?

„PITax“ ekspertai pabrėžia, kad didesnė sumokamo PIT suma nėra vien atlyginimų augimo pasekmė. Vienas svarbiausių veiksnių yra vadinamasis fiskalinis slinkimas, kai dėl infliacijos kyla nominalios pajamos, bet mokesčių ribos ar lengvatų parametrai nesikeičia, todėl efektyvi mokesčių našta didėja.

„Vidutinės PIT sumos augimas iš dalies susijęs su infliacija, kuri vertė darbdavius kelti atlyginimus, tačiau kai mokesčių slenksčiai nesikeičia, praktiškai tai reiškia didesnį mokestį“, – sakė „PITax“ mokesčių konsultantas dr. Krzysztofas Biernackis.

Du mokesčių pasauliai: kas pasinaudoja lengvatomis?

Analizė rodo aiškų pasidalijimą tarp gyventojų, kurie aktyviai tikrina ir pritaiko lengvatas, ir tų, kurie tiesiog patvirtina automatiškai parengtą deklaraciją. Nors Lenkijos e-PIT sistema supaprastina deklaravimą, ji ne visada automatiškai įtraukia papildomus atskaitymus, todėl dalis žmonių gali prarasti teisėtą grąžintiną sumą.

„Šimtai tūkstančių žmonių patvirtina parengtas deklaracijas ir praranda nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių zlotų grąžinimo. Praktikoje tai yra mokestis už nežinojimą“, – sakė dr. Krzysztofas Biernackis.

Lengvatos, kurios labiausiai keičia rezultatą

Pagal „PITax“ duomenis, platformos naudotojai kai kuriomis lengvatomis naudojasi gerokai dažniau nei tie, kurie apsiriboja valstybine e-PIT deklaracija. Pavyzdžiui, kraujo donorystės atskaitymai fiksuojami daugiau nei 9 kartus dažniau, interneto lengvata – apie 7,5 karto dažniau, o termomodernizacijos lengvata – maždaug 2,5 karto dažniau.

Bendroje mokesčių mokėtojų populiacijoje taip pat matyti augantis kai kurių lengvatų vaidmuo. Reabilitacijos lengvatos taikymas didėjo apie 17,6 proc., o vaikų lengvata išlieka populiariausia ir apima 32,7 proc. deklaracijų, tai yra maždaug kas trečią atvejį.

Regioniniai skirtumai ir didėjanti parama

„PITax“ apžvalgoje pažymimi ryškūs regioniniai skirtumai: vienose vietovėse lengvatomis naudojasi didžioji dalis deklaruojančiųjų, kitur aktyvumas kelis kartus mažesnis. Toks netolygumas rodo, kad finansinis raštingumas ir įprotis peržiūrėti deklaraciją Lenkijoje auga nevienodai.

Nepaisant didėjančios mokestinės naštos, 2026 metais fiksuotas ir filantropijos augimas per 1,5 proc. mechanizmą. Vidutinė skiriama suma, pasak „PITax“, per metus padidėjo beveik 11 proc. – nuo maždaug 110 iki 122 zlotų, tai yra apytikriai nuo 25 iki 28 eurų.

Šaltiniai:

https://www.wnp.pl/rynki/podwyzka-podatkow-o-70-proc-w-3-lata-pit-rosnie-szybciej-niz-wynagrodzenia,1055830.html

Lenkijos energetiškai imli pramonė skundžiasi, kad elektros kaina jai išlieka didesnė nei daliai pagrindinių konkurentų Europos Sąjungoje. Pasak „Forum Energii“ atstovo Marcino Dusiło, kai kuriais atvejais skirtumai yra tokie dideli, kad tiesiogiai veikia Lenkijos gamintojų konkurencingumą ir investicijų planus.

Diskusijoje Europos ekonomikos kongrese akcentuota, jog šios problemos neapsiriboja vien atskirais sektoriais. Energetiškai imlios pramonės mastas reiškia, kad brangi elektra gali virsti platesniu ekonomikos iššūkiu: nuo gamybos apimčių iki darbo vietų ir eksporto pozicijų.

Skirtumai su Vokietija ir Prancūzija

Marcinas Dusiło teigė, kad Lenkijoje energetiškai imlios įmonės už elektrą vidutiniškai moka apie 25 proc. daugiau nei konkurentai Vokietijoje. Jo vertinimu, kai kuriais atvejais skirtumas su Prancūzija gali siekti ir daugiau nei 100 proc., o tai iš esmės keičia „žaidimo taisykles“ Europos rinkoje.

„Lenkijoje pramonė moka maždaug 25 proc. daugiau nei konkurentas Vokietijoje ir daugiau nei 100 proc. daugiau nei konkurentas Prancūzijoje. Tai keičia žaidimo taisykles“, – sakė Marcinas Dusiło.

Kaip vieną iš pirmųjų reakcijų į tokią situaciją jis įvardijo valstybės pagalbą ar kompensacinius mechanizmus, tačiau pabrėžė, kad tai dažniausiai būna laikinas sprendimas. Pasak jo, vien skirtumui su Vokietijos sąlygomis „užlopyti“ kasmet reikėtų apie 593 000 000 eurų, tačiau tokia parama labiau mažintų simptomus, o ne spręstų priežastis.

„Natūrali pirma reakcija yra priemokos ir valstybės intervencija, bet tai nepašalina problemos priežasčių“, – sakė Marcinas Dusiło.

Ką siūlo pramonė ir reguliuotojai

„Grupa Azoty“ atstovas Piotras Mikusekas pristatė priemones, kurios, pramonės vertinimu, galėtų padėti suvienodinti konkurencines sąlygas. Tarp jų minėtos kompensacijos dėl netiesioginių sąnaudų, atnaujinant paramos taisykles pagal Europos Komisijos sistemą, taip pat didesnis aiškumas dėl valstybės pagalbos instrumentų, skirtų švarios pramonės transformacijai.

Jis taip pat akcentavo CISAF mechanizmo reikšmę stabilizuojant energijos kainas pramonei iki 2030 metų. Pramonės atstovų teigimu, kai kurios valstybės jau planuoja reikšmingas sumas tokioms priemonėms, todėl Lenkijai svarbu turėti palyginamą atsaką, kad energijos kaštai netaptų ilgalaikiu konkurenciniu trūkumu.

Dar viena jautri tema – tinklo mokesčiai. P. Mikusekas teigė, kad Lenkija išsiskiria tuo, jog pramonė dažnu atveju už tinklo paslaugas moka daugiau nei buitiniai vartotojai, o tokia struktūra, pramonės vertinimu, nėra įprasta didelėje dalyje Europos.

„Lenkija yra tam tikra išimtis, kur pramonė iš esmės moka daugiau nei buitinis vartotojas beveik visoje Europoje, išskyrus Vengriją“, – sakė Piotras Mikusekas.

Ilgalaikė kryptis: investicijos ir aiški strategija

Diskusijoje pabrėžta, kad vien kompensacijomis konkurencingumo išlaikyti nepavyks, jei elektros kainos struktūriškai išliks aukštos. Todėl pramonė vis dažniau orientuojasi į energijos vartojimo efektyvumą, procesų elektrifikaciją ir nuosavą elektros gamybą, įskaitant atsinaujinančius išteklius bei ilgalaikes tiekimo sutartis, kurios gali sumažinti kainų svyravimų riziką.

„Heidelberg Materials Polska“ atstovas Andrzejus Losoras kalbėjo apie tai, kad trumpuoju laikotarpiu energetiškai imliems sektoriams, kurių technologiniai procesai yra pastovūs ir sunkiai pritaikomi prie elektros gamybos svyravimų, reikalingas pereinamasis palaikymas. Tačiau ilgainiui, jo teigimu, svarbiausia yra nuspėjama valstybės kryptis, kad įmonės galėtų planuoti investicijas.

„Ilguoju laikotarpiu pramonei reikia aiškios valstybės pramonės strategijos, be jos sunku planuoti ilgalaikes investicijas“, – sakė Andrzejus Losoras.

Ekspertai sutaria, kad energijos kainos tampa ne tik sąnaudų eilute finansinėse ataskaitose, bet ir strateginiu veiksniu, lemiančiu, kur bus vykdoma gamyba, kur keliaus kapitalas ir kaip greitai pramonė galės pereiti prie mažiau taršių technologijų. Todėl sprendimai dėl tinklo tarifų, kompensacijų schemų ir aiškių taisyklių investicijoms artimiausiais metais turės tiesioginę įtaką Lenkijos pramonės vietai Europos rinkoje.

Šaltiniai:
https://www.eecpoland.eu/2026/pl/panel/8301.html
https://www.eecpoland.eu/2026/pl/
https://www.wnp.pl/energia/eec-ceny-energii-spedzaja-przemyslowi-sen-z-powiek-placi-25-proc-wiecej-niz-konkurencja-z-niemiec,1055757.html

Santander Bank Polska traukiasi iš Lenkijos rinkos kaip prekės ženklas ir pereina prie naujo pavadinimo Erste Bank Polska. Pokytis susijęs su tuo, kad Austrijos „Erste Group“ įsigijo 49 proc. banko akcijų ir perima prekės ženklo valdymą.

Ryškiausias etapas numatytas 2026 metų balandžio 25–26 dienomis, kai bus vykdoma sistemų migracija ir pilnas rebrandingas. Bankas nurodo, kad klientams tai daugiausia reikš naują vizualinę tapatybę, skaitmeninius kanalus ir dalies paslaugų pavadinimų pokyčius.

Sandoris ir platesnis kontekstas

Sandorio vertė siekia apie 7 mlrd. eurų. Po nuosavybės pokyčių ir registravimo nacionaliniame registre bankas formaliai galėjo pradėti prekės ženklo keitimo procesą, apimantį padalinius, bankomatus ir skaitmenines sistemas.

„Erste Group“ šiuo žingsniu stiprina pozicijas Vidurio ir Rytų Europoje, o į grupę įtraukiama reikšminga klientų bazė Lenkijoje. Tai viena didžiausių pastarųjų metų rokiruočių regiono bankininkystėje, kur didieji žaidėjai vis dažniau konsoliduoja veiklą ir investuoja į skaitmenizaciją.

Kas keičiasi klientams?

Bankas perspėja, kad migracijos savaitgalį gali būti laikini sutrikimai naudojantis interneto banku ir mobiliąja programėle, kurie gali trukti apie devynias valandas. Taip pat gali būti iš dalies ribojamas kai kurių bankomatų ir įnešimo bankomatų pasiekiamumas, nors bazinės kortelių operacijos turėtų veikti.

Kasdienėje praktikoje klientai pirmiausia matys naują logotipą, atnaujintą programėlę ir interneto banką jau su Erste prekės ženklu. Taip pat numatomas interneto domeno pasikeitimas į erste.pl, o daliai produktų gali būti pakeisti pavadinimai.

Bankas pabrėžia, kad esminės sutartinės sąlygos išlieka tokios pačios. Neturėtų keistis sąskaitų numeriai, galiojančios sutartys, mokėjimo kortelės ir PIN kodai, todėl klientams nereikės iš naujo pasirašinėti dokumentų ar atlikti administracinių veiksmų.

Migracijos laikotarpiu klientams rekomenduojama iš anksto suplanuoti svarbiausius pavedimus ir atsiskaitymus, o kilus neaiškumams naudotis banko informacijos kanalais. Bankas skelbia, kad klientų aptarnavimo linija turėtų veikti viso perėjimo metu.

Tokie perėjimai paprastai reiškia ir sustiprintą sukčiavimo riziką, nes nusikaltėliai išnaudoja informacinį triukšmą. Klientams verta išlikti budriems ir neatidarinėti įtartinų žinučių, kurios prašo suvesti prisijungimo duomenis ar patvirtinti mokėjimus, ypač jei jos siejamos su prekės ženklo keitimu.

Šaltiniai:

https://www.wnp.pl/rynki/santander-bank-polska-zmienia-nazwe-na-erste-bank-polska-to-wynik-wielomiliardowej-fuzji,1025196.html

https://www.wnp.pl/rynki/santander-bank-polska-zmienia-sie-w-erste-bank-polska-prezes-wskazuje-na-nowe-mozliwosci,1025485.html

„Buzz“, Lenkijoje veikianti oro linijų bendrovė, priklausanti „Ryanair“ grupei, skelbia apie naują atranką ir žada sukurti 200 darbo vietų skrydžių palydovams. Įdarbinimą bendrovė sieja su pasirengimu 2026 metų vasaros sezonui, kai planuojama plėsti skrydžių tinklą ir didinti reisų skaičių iš Lenkijos oro uostų.

Bendrovė nurodo, kad samdos banga yra platesnės plėtros dalis, orientuota į augantį keleivių srautą regione. „Ryanair“ grupė Europos mastu išlieka viena didžiausių pagal pervežamų keleivių skaičių, o Lenkija jai yra svarbi rinka, kurioje veikia kelios bazės ir aptarnaujami tiek vidaus, tiek tarptautiniai srautai.

„Džiaugiamės galėdami pranešti apie didelę atranką Lenkijoje, kurios metu sukuriame 200 naujų darbo vietų skrydžių palydovams mūsų „Buzz“ bazėse“, – sakė „Ryanair“ komunikacijos Vidurio Europoje ir Baltijos šalyse vadovė Alicja Wójcik-Gołębiowska.

„Kviečiame kandidatus į atrankos renginį Krokuvoje, kur jie galės susitikti su mūsų komanda ir dabartiniais įgulų nariais“, – pridūrė ji.

Plėtra prieš sezono piką

Pasak „Buzz“ vadovo Michało Kaczmarzyko, 2026 metų vasaros sezonui numatomas veiklos iš Lenkijos oro uostų stiprinimas, o nauji etatai reikalingi tam, kad būtų užtikrintas sklandesnis išaugusio skrydžių skaičiaus aptarnavimas. Bendrovė taip pat akcentuoja galimybę karjerą tęsti tarptautinėje „Ryanair“ grupės struktūroje.

Aviacijos rinkoje vasaros sezonas tradiciškai laikomas intensyviausiu laikotarpiu, kai oro linijos didina pajėgumus, o oro uostai fiksuoja didžiausius keleivių srautus. Dėl to įgulų planavimas tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių punktualumą ir skrydžių vykdymo stabilumą, ypač plečiant maršrutų tinklą.

„Buzz“ samda Lenkijoje signalizuoja apie siekį iš anksto susikomplektuoti įgulas 2026 metų vasarai, kai didesnė pasiūla paprastai reiškia ir didesnį personalo poreikį bazėse. Kandidatams tokie cikliniai įdarbinimo etapai dažnai tampa proga patekti į aviacijos sektorių tuo metu, kai bendrovės aktyviausiai formuoja sezonines komandas.

Šaltiniai:

https://www.wnp.pl/logistyka/spolka-ryanaira-znow-zatrudnia-w-polsce-firma-przygotowuje-sie-na-szczyt-sezonu,1055868.html

Švedijos buitinės technikos gamintoja Electrolux pranešė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: bendrovė patyrė 266 mln. Švedijos kronų grynąjį nuostolį, kuris sudaro apie 26 mln. eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu įmonė fiksavo 452 mln. Švedijos kronų pelną, arba apie 44 mln. eurų.

Po šių naujienų Electrolux akcijos Stokholmo biržoje smuko beveik ketvirtadaliu. Investuotojų reakciją sustiprino ne tik nuostolio faktas, bet ir signalas, kad didžiausi iššūkiai šiuo metu telkiasi svarbiausioje bendrovei JAV rinkoje.

Didžiausia problema – JAV rinka

Bendrovė nurodo, kad Jungtinėse Valstijose pardavimai jau kelis ketvirčius iš eilės mažėja. Silpnesnė paklausa ir konkurencija buitinių prietaisų segmente spaudžia maržas, todėl Electrolux ėmėsi veiklos restruktūrizavimo sprendimų.

Tokio tipo cikliškumas buitinių prekių rinkoje paprastai stiprėja, kai vartotojai atideda didesnius pirkinius, o mažmenininkai mažina atsargas. JAV tai ypač aktualu, nes šioje rinkoje Electrolux susiduria su agresyviu kainų spaudimu ir dideliais logistikos bei gamybos kaštais.

930 mln. eurų investicija iš „Midea“

Electrolux paskelbė apie planuojamą kapitalo sandorį su Kinijos gamintoju „Midea Group“. Pagal skelbiamą informaciją „Midea Group“ per naują akcijų emisiją įsigys Electrolux akcijų už maždaug 930 mln. eurų, taip sustiprindama koncerno kapitalo bazę.

„Kapitalinis ryšys su „Midea Group“ padidins mūsų efektyvumą JAV, o taip pat sustiprins balansą visoje grupėje“, – sakė Electrolux generalinis direktorius Yannik Fierling.

Rinkoje tokie sprendimai dažnai vertinami dvejopai: viena vertus, papildomas kapitalas gali pagreitinti pertvarką ir investicijas, kita vertus, investuotojai paprastai atidžiai stebi, kokiomis sąlygomis platinamos naujos akcijos ir kaip tai paveiks esamų akcininkų dalį.

Ką tai reiškia veiklai regione

Electrolux yra vienas didesnių buitinių prietaisų gamintojų regione, o Lenkijoje valdo penkias gamyklas. Įmonė turi padalinius Siewierze, Świdnicoje, Oławoje, Zabrze ir Żarowe, todėl bet kokie grupės restruktūrizavimo sprendimai paprastai sulaukia dėmesio ir tiekimo grandinėje.

Kol kas bendrovė akcentuoja JAV rinkos efektyvinimą ir balanso stiprinimą. Investuotojams artimiausiais mėnesiais svarbiausi signalai bus tai, ar pardavimų kritimas JAV stabilizuojasi, ir kaip greitai naujas kapitalas padės grįžti į tvaresnį pelningumą.

Šaltiniai:

https://www.wnp.pl/rynki/producent-sprzetu-agd-ma-coraz-wieksze-straty-co-z-polskimi-fabrykami,829296.html