Lenkijos energetiškai imli pramonė skundžiasi, kad elektros kaina jai išlieka didesnė nei daliai pagrindinių konkurentų Europos Sąjungoje. Pasak „Forum Energii“ atstovo Marcino Dusiło, kai kuriais atvejais skirtumai yra tokie dideli, kad tiesiogiai veikia Lenkijos gamintojų konkurencingumą ir investicijų planus.
Diskusijoje Europos ekonomikos kongrese akcentuota, jog šios problemos neapsiriboja vien atskirais sektoriais. Energetiškai imlios pramonės mastas reiškia, kad brangi elektra gali virsti platesniu ekonomikos iššūkiu: nuo gamybos apimčių iki darbo vietų ir eksporto pozicijų.
Skirtumai su Vokietija ir Prancūzija
Marcinas Dusiło teigė, kad Lenkijoje energetiškai imlios įmonės už elektrą vidutiniškai moka apie 25 proc. daugiau nei konkurentai Vokietijoje. Jo vertinimu, kai kuriais atvejais skirtumas su Prancūzija gali siekti ir daugiau nei 100 proc., o tai iš esmės keičia „žaidimo taisykles“ Europos rinkoje.
„Lenkijoje pramonė moka maždaug 25 proc. daugiau nei konkurentas Vokietijoje ir daugiau nei 100 proc. daugiau nei konkurentas Prancūzijoje. Tai keičia žaidimo taisykles“, – sakė Marcinas Dusiło.
Kaip vieną iš pirmųjų reakcijų į tokią situaciją jis įvardijo valstybės pagalbą ar kompensacinius mechanizmus, tačiau pabrėžė, kad tai dažniausiai būna laikinas sprendimas. Pasak jo, vien skirtumui su Vokietijos sąlygomis „užlopyti“ kasmet reikėtų apie 593 000 000 eurų, tačiau tokia parama labiau mažintų simptomus, o ne spręstų priežastis.
„Natūrali pirma reakcija yra priemokos ir valstybės intervencija, bet tai nepašalina problemos priežasčių“, – sakė Marcinas Dusiło.
Ką siūlo pramonė ir reguliuotojai
„Grupa Azoty“ atstovas Piotras Mikusekas pristatė priemones, kurios, pramonės vertinimu, galėtų padėti suvienodinti konkurencines sąlygas. Tarp jų minėtos kompensacijos dėl netiesioginių sąnaudų, atnaujinant paramos taisykles pagal Europos Komisijos sistemą, taip pat didesnis aiškumas dėl valstybės pagalbos instrumentų, skirtų švarios pramonės transformacijai.
Jis taip pat akcentavo CISAF mechanizmo reikšmę stabilizuojant energijos kainas pramonei iki 2030 metų. Pramonės atstovų teigimu, kai kurios valstybės jau planuoja reikšmingas sumas tokioms priemonėms, todėl Lenkijai svarbu turėti palyginamą atsaką, kad energijos kaštai netaptų ilgalaikiu konkurenciniu trūkumu.
Dar viena jautri tema – tinklo mokesčiai. P. Mikusekas teigė, kad Lenkija išsiskiria tuo, jog pramonė dažnu atveju už tinklo paslaugas moka daugiau nei buitiniai vartotojai, o tokia struktūra, pramonės vertinimu, nėra įprasta didelėje dalyje Europos.
„Lenkija yra tam tikra išimtis, kur pramonė iš esmės moka daugiau nei buitinis vartotojas beveik visoje Europoje, išskyrus Vengriją“, – sakė Piotras Mikusekas.
Ilgalaikė kryptis: investicijos ir aiški strategija
Diskusijoje pabrėžta, kad vien kompensacijomis konkurencingumo išlaikyti nepavyks, jei elektros kainos struktūriškai išliks aukštos. Todėl pramonė vis dažniau orientuojasi į energijos vartojimo efektyvumą, procesų elektrifikaciją ir nuosavą elektros gamybą, įskaitant atsinaujinančius išteklius bei ilgalaikes tiekimo sutartis, kurios gali sumažinti kainų svyravimų riziką.
„Heidelberg Materials Polska“ atstovas Andrzejus Losoras kalbėjo apie tai, kad trumpuoju laikotarpiu energetiškai imliems sektoriams, kurių technologiniai procesai yra pastovūs ir sunkiai pritaikomi prie elektros gamybos svyravimų, reikalingas pereinamasis palaikymas. Tačiau ilgainiui, jo teigimu, svarbiausia yra nuspėjama valstybės kryptis, kad įmonės galėtų planuoti investicijas.
„Ilguoju laikotarpiu pramonei reikia aiškios valstybės pramonės strategijos, be jos sunku planuoti ilgalaikes investicijas“, – sakė Andrzejus Losoras.
Ekspertai sutaria, kad energijos kainos tampa ne tik sąnaudų eilute finansinėse ataskaitose, bet ir strateginiu veiksniu, lemiančiu, kur bus vykdoma gamyba, kur keliaus kapitalas ir kaip greitai pramonė galės pereiti prie mažiau taršių technologijų. Todėl sprendimai dėl tinklo tarifų, kompensacijų schemų ir aiškių taisyklių investicijoms artimiausiais metais turės tiesioginę įtaką Lenkijos pramonės vietai Europos rinkoje.
Šaltiniai:
https://www.eecpoland.eu/2026/pl/panel/8301.html
https://www.eecpoland.eu/2026/pl/
https://www.wnp.pl/energia/eec-ceny-energii-spedzaja-przemyslowi-sen-z-powiek-placi-25-proc-wiecej-niz-konkurencja-z-niemiec,1055757.html
Leave a Reply