Blog

JAV specialiųjų pajėgų karys kaltinamas pasinaudojęs įslaptinta informacija apie sausį vykusią operaciją Venesueloje, kuria siekta sulaikyti Nicolásą Maduro, ir iš to uždirbęs apie 341 000 eurų prognozių rinkoje „Polymarket“. Apie kaltinimus pranešė Niujorko federaliniai prokurorai.

Anot teisėsaugos, 38 metų Gannonas Kenas Van Dyke’as dalyvavo operacijos planavime ir vykdyme maždaug mėnesį, pradedant gruodžio 28 dieną. Prokurorai teigia, kad turėdamas prieigą prie jautrios informacijos jis sudarinėjo statymus, siejamus su Maduro valdžios pabaigos terminais.

Van Dyke’ui pateikti keli kaltinimai, įskaitant neteisėtą konfidencialios valstybės informacijos naudojimą asmeninei naudai, neviešos informacijos vagystę, sukčiavimą žaliavų rinkose, elektroninį sukčiavimą ir neteisėtą piniginę operaciją. Jei būtų pripažintas kaltu dėl visų epizodų, jam grėstų iki 50 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kaip, įtariama, veikė schema

Lygiagrečiai byla susidomėjo ir JAV Prekių ateities sandorių prekybos komisija, prižiūrinti ir su prognozių rinkomis susijusius finansinius produktus. Komisija paskelbė pateikusi atskirą skundą, kuriame detalizuojami įtariami pinigų pervedimai ir statymų laikas.

Skunde teigiama, kad gruodžio 26 dieną Van Dyke’as iš asmeninės banko sąskaitos pervedė apie 29 000 eurų į kriptovaliutų biržos sąskaitą. Vėliau didžiąją dalį šių lėšų jis panaudojo statymams dėl to, kada Maduro gali būti nuverstas ar netekti valdžios.

Pasak komisijos, statymai buvo atlikti nuo gruodžio 30 dienos iki sausio 2 dienos, o dauguma jų esą sudaryti sausio 2-osios naktį, likus vos kelioms valandoms iki netikėto karinio veiksmo Karakase. Teigiama, kad vien statymai dėl Maduro pasitraukimo atnešė daugiau kaip 341 000 eurų pelno, o dar keli su Venesuela susiję kontraktai pridėjo apie 4 300 eurų.

„Kaltinamajam buvo patikėta konfidenciali informacija apie JAV operacijas, tačiau jo veiksmai kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui ir galėjo pakenkti karių gyvybėms“, – sakė komisijos pirmininkas Michaelas Seligas.

Kas yra prognozių rinkos ir kodėl jos kelia įtampą

Prognozių rinkos leidžia vartotojams pirkti ir parduoti kontraktus, kurių kaina atspindi tikimybę, kad įvyks konkretus įvykis. Tokios platformos pastaraisiais metais sparčiai išpopuliarėjo, tačiau kartu išaugo ir susirūpinimas dėl galimo manipuliavimo, informacijos asimetrijos ir vidinės informacijos panaudojimo.

Ši byla vėl pakurstė diskusijas Vašingtone dėl griežtesnės priežiūros rinkų, kuriose galima lažintis apie politinius, geopolitinius ar kitus jautrius įvykius. Tyrėjai akcentuoja, kad tokiais atvejais rizika peržengia finansinę žalą, nes bet kokie nutekinimai ar net užuominos gali paveikti operacijų saugumą ir žmonių gyvybes.

„Polymarket“ yra pareiškusi, kad identifikavo vartotoją, susijusį su įtartinais statymais, informavo JAV Teisingumo departamentą ir bendradarbiavo su tyrimu. Tuo metu teisėsauga pabrėžia, kad tyrimas apima ir finansinių srautų analizę, ir konkrečių statymų sudarymo aplinkybių vertinimą.

„Tai atvejis, kai JAV karys, kaip įtariama, pasinaudojo savo pareigomis, kad pasipelnytų iš karinės operacijos“, – sakė FTB direktorius Kashas Patelis.

Byloje kol kas nėra galutinio teismo sprendimo, o įtariamasis laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta įstatymų nustatyta tvarka.

Šaltiniai:
https://www.euronews.com/2026/04/24/us-soldier-charged-with-using-maduro-raid-intel-to-win-341000-on-polymarket
https://www.cftc.gov/PressRoom/PressReleases
https://www.justice.gov/usao-sdny/pr

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl pagrasino Jungtinei Karalystei muitais, jei ši neatsisakys skaitmeninių paslaugų mokesčio, taikomo didelėms technologijų bendrovėms. Pasak jo, Londonas esą taikosi į amerikiečių įmones, todėl JAV atsakytų „didesniais“ tarifais.

Skaitmeninių paslaugų mokestis Jungtinėje Karalystėje galioja nuo 2020 metų balandžio 1 dienos. Tai 2 proc. mokestis nuo pajamų, gautų iš socialinių tinklų platformų, interneto paieškos sistemų ir elektroninių prekyviečių veiklos, kai vertė kuriama per Jungtinės Karalystės vartotojus.

Mokestis taikomas ne visoms įmonėms, o tik didžiausiems rinkos dalyviams. Pagal Jungtinės Karalystės taisykles jis aktualus bendrovėms, kurių pasaulinės pajamos iš atitinkamų skaitmeninių veiklų viršija maždaug 576 000 000 eurų, o pajamos iš Jungtinės Karalystės vartotojų peržengia apie 28 800 000 eurų ribą.

Kas patenka į mokesčio taikymą?

Nors Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius viešai neskleidžia, kurios konkrečios bendrovės moka šį mokestį, jis siejamas su didžiaisiais JAV technologijų žaidėjais. Praktikoje dažniausiai minimos „Google“, „Meta“ ir „Amazon“, o pagal veiklos pobūdį į apimtį gali patekti ir „Apple“ „App Store“, jei jis laikomas elektronine prekyviete.

Jungtinės Karalystės iždas akcentuoja, kad mokestis taikomas verslo modeliams, o ne valstybėms, ir formaliai nepriklauso nuo to, kur yra įmonės būstinė. Vis dėlto dėl rinkos struktūros didelė dalis apmokestinamų paslaugų siejama būtent su JAV kapitalo technologijų grupėmis.

Kiek pinigų surenkama ir kodėl tai svarbu?

Pagal Jungtinės Karalystės mokesčių institucijų skelbiamus duomenis, 2025–2026 finansiniais metais skaitmeninių paslaugų mokestis sugeneravo apie 1 100 000 000 eurų pajamų į biudžetą. Tai buvo maždaug 17 proc. daugiau nei metais anksčiau, todėl mokestis tapo reikšmingu pajamų šaltiniu.

Tokie skaičiai didina politinę įtampą, nes JAV administracijos šį modelį dažnai vertina kaip priemonę perkelti dalį mokestinės naštos ant amerikietiškų technologijų bendrovių. Tuo pat metu Londonui tai argumentas, kad skaitmeninė ekonomika turi prisidėti prie viešųjų finansų ten, kur generuojama vartotojų vertė.

Kodėl Trumpas grasina tarifais?

Trumpas teigia, kad skaitmeninių paslaugų mokestis esą nukreiptas į „geriausias pasaulio“ amerikiečių įmones, todėl JAV turėtų atsakyti „abipusiškumo“ principu. Jo retorika atitinka ankstesnę poziciją, kai skaitmeniniai mokesčiai buvo laikomi diskriminaciniais ir galinčiais išprovokuoti prekybinius ginčus.

„Jei jie neatsisakys mokesčio, tikriausiai įvesime didelį tarifą Jungtinei Karalystei“, – sakė Donaldas Trumpas.

Tarifų grasinimai svarbūs ne tik dvišaliams santykiams, bet ir platesniam signalui Europai, kur dalis valstybių taiko panašius mokesčius. Verslui tai reiškia papildomą neapibrėžtumą: jeigu prasidėtų atsakomieji muitai, poveikį galėtų pajusti ne tik technologijų sektorius, bet ir kitos eksporto grandys.

Jungtinė Karalystė nuo pat pradžių šį mokestį pristatė kaip laikiną priemonę, kuri turėtų galioti iki tarptautinio susitarimo dėl didžiųjų įmonių apmokestinimo skaitmeninėje ekonomikoje. Londonas yra įsipareigojęs jį panaikinti, kai bus įgyvendintas tinkamas globalus sprendimas dėl apmokestinimo teisių perskirstymo.

Tuo metu Europoje vyksta platesnis skaitmeninės rinkos reguliavimo procesas, kuriame šalia mokesčių svarbų vaidmenį vaidina ir konkurencijos bei platformų priežiūros taisyklės. Dėl to skaitmeninių paslaugų mokestis vis dažniau atsiduria ne tik finansų, bet ir prekybos politikos epicentre.

Šaltiniai:

https://www.gov.uk/government/publications/introduction-of-the-digital-services-tax/digital-services-tax

https://www.gov.uk/government/statistics/digital-services-tax-receipts

https://www.oecd.org/tax/beps/

Europos Parlamente platinamas europarlamentarų laiškas perspėja apie galimą rinkos koncentraciją, kurią gali sukelti ES ir „Mercosur“ prekybos susitarime numatyta kvotų skyrimo tvarka. Dokumente teigiama, kad sistema gali sudaryti prielaidas didiesiems Pietų Amerikos žemės ūkio koncernams užsitikrinti didžiausią dalį lengvatinių kvotų.

Laiškas, kaip skelbiama, adresuotas už žemės ūkį atsakingam eurokomisarui Christophe’ui Hansenui ir už klimatą atsakingam eurokomisarui Wopke’ui Hoekstrai. Jis pasirodė tuo metu, kai susitarimas turėtų būti pradėtas taikyti laikinai nuo gegužės 1 dienos, nors Europos ūkininkai ir dalis politikų įžvelgia nelygiavertės konkurencijos riziką.

„Rinkose, kurios jau dabar yra itin koncentruotos, ypač Brazilijoje, kyla didelė rizika, kad kvotų apimtis perims nedidelis skaičius stambių pramonės grupių, turinčių finansinių ir administracinių pajėgumų pasinaudoti kvotomis ir veikti per dukterines įmones Europoje“, – rašoma laiške.

Kas numatyta susitarime?

ES ir „Mercosur“ blokui priklausančių Brazilijos, Argentinos, Paragvajaus ir Urugvajaus susitarimas buvo derintas apie 25 metus ir pasirašytas 2026 metų sausį. Jo tikslas – mažinti tarifus abiejose Atlanto pusėse ir plėsti prekybą, kuriant daugiau kaip 700 mln. žmonių apimančią laisvosios prekybos erdvę.

Vienas jautriausių paketo elementų – tarifinių kvotų modelis, taikomas tokiems produktams kaip jautiena ir paukštiena. Numatyta, kad į ES kasmet galėtų patekti 99 000 tonų jautienos su 7,5 proc. tarifu ir 180 000 tonų paukštienos su 0 proc. tarifu, o šios nuostatos būtų įgyvendinamos palaipsniui per penkerius ar šešerius metus.

Vis dėlto vien kvotos nepašalino politinių ginčų. 2026 metų sausio 21 dieną Europos Parlamentas ėmėsi iniciatyvos kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, prašydamas įvertinti susitarimo teisėtumą.

Kodėl kritikuojamas kvotų skyrimas?

Laišką inicijavo Belgijos liberalų europarlamentaras Benoît Cassart, pats ūkininkaujantis. Pagrindinis argumentas – susitarimas numato, kad kvotų paskirstymą savo eksportuotojams administruotų pačios Lotynų Amerikos šalys, o tai, europarlamentarų teigimu, gali skatinti rinkos dominavimą ir mažinti konkurenciją.

Dokumente pabrėžiama, kad lengvatinės kvotos gali tapti strateginiu įėjimo tašku: dideli eksportuotojai pirmiausia įsitvirtina su mažesniais tarifais, susikuria ilgalaikius ryšius su pirkėjais Europoje, o vėliau gali didinti srautus ir už kvotų ribų, jau mokėdami pilnus muitus, bet išlaikydami tuos pačius kanalus.

Cassart biuras akcentavo Brazilijos pavyzdį, kur kvotos, anot jų, dažnai skiriamos pagal ankstesnių eksportų rezultatus ar finansinius ir techninius kriterijus. Tokia logika, kritikų teigimu, palankesnė jau įsitvirtinusiems rinkos žaidėjams nei mažesniems gamintojams.

Minimas „JBS“ ir siūlomi saugikliai

Laiške tarp galimų didžiausių naudos gavėjų minimas Brazilijos mėsos sektoriaus milžinas „JBS“. Europarlamentarai kelia klausimą, ar kvotų administravimas, paliktas eksportuojančioms šalims, nesukurs situacijos, kai keli koncernai praktiškai „užrakins“ prieigą prie Europos rinkos.

Dokumento autoriai ragina Europos Komisiją jautienos ir paukštienos kvotas išbraukti iš mechanizmo, pagal kurį jų paskirstymą tvarkytų „Mercosur“ šalys, ir užtikrinti, kad kontrolė liktų visiškai ES rankose. Jei tai nebūtų padaryta, siūloma įtraukti peržiūros nuostatą, kuri leistų iš naujo vertinti sistemą pagal rodiklius, tokius kaip apimčių koncentracija ar kvotomis pasinaudojusių operatorių skaičius.

Teigiama, kad laiškas europarlamentarų parašams bus platinamas iki balandžio 30 dienos. Tolimesnė politinė dinamika priklausys nuo to, ar Komisija sutiks įdiegti papildomus saugiklius, ir kaip susitarimą vertins ES Teisingumo Teismas, jei procesas bus tęsiamas.

Šaltiniai:
https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/24/mercosur-meps-letter-warns-of-concentration-risk-due-to-quota-allocation-system
https://www.euronews.com/my-europe/2026/01/17/eu-seals-contentious-trade-deal-with-mercosur-countries
https://www.euronews.com/my-europe/2026/01/21/european-parliament-freezes-mercosur-deal-referring-it-to-eu-court-of-justice

Prancūzijos meteorologijos tarnyba Météo-France pradėjo tyrimą dėl galimo nacionalinių oro stebėjimo jutiklių duomenų kompromitavimo. Įtarimai kilo po neįprastų temperatūros šuolių, kurie sutapo su aktyviais statymais blokų grandine paremtoje prognozių rinkoje „Polymarket“.

Tarnyba aiškinasi, ar į meteorologinę infrastruktūrą galėjo būti įsikišta fiziškai arba skaitmeniniu būdu, siekiant paveikti oficialiai fiksuojamus rodmenis. Tyrėjams įtarimų kelia tai, kad lažybų tikslumas atrodė pernelyg tiksliai atitinkantis būtent tą momentą, kai buvo peržengtos statymams svarbios ribos.

„Météo-France pateikė skundą dėl automatizuotos duomenų apdorojimo sistemos veikimo pakeitimo“, – pranešė tarnyba, nurodydama, kad kreipėsi į Roissy oro transporto žandarmerijos padalinį po vidinės jutiklių duomenų analizės.

Neįprasti šuoliai prie oro uosto

Pagal viešai aptartą scenarijų, „Polymarket“ Paryžiaus temperatūros statymus esą atsiskaitydavo pagal vieną Météo-France jutiklį, esantį netoli Šarlio de Golio oro uosto perimetro. Balandžio 6 dieną to jutiklio rodmuo per 12 minučių pakilo maždaug 4 laipsniais ir peržengė 22 laipsnių ribą, nors kiti šaltiniai rodė mažesnes reikšmes.

Skelbiama, kad vienas platformos dalyvis agresyviai statė, jog temperatūra tą dieną viršys 21 laipsnį, kai rinkos lūkesčiai buvo gerokai žemesni. Toks statymas, sutapus su staigiu rodmens pokyčiu, atnešė apie 25 000 eurų pelną, o vėlesnis panašus anomalus atvejis balandžio 19 dieną dar labiau sustiprino įtarimus.

Internete pasklidę gandai, jog jutiklis galėjo būti „pašildytas“ plaukų džiovintuvu, kol kas nėra patvirtinti. Vis dėlto pats faktas, kad vieno taško duomenys galėjo lemti finansinį rezultatą, tapo esminiu klausimu tiek tyrėjams, tiek prognozių rinkų dalyviams.

Kas yra orakulai ir kodėl jie pažeidžiami

Šis atvejis vėl atkreipė dėmesį į vadinamųjų orakulų patikimumą. Decentralizuotų finansų kontekste orakulas yra mechanizmas, kuris į išmaniąsias sutartis atneša realaus pasaulio duomenis, pavyzdžiui, temperatūrą, tam, kad būtų automatiškai nustatytas finansinis rezultatas.

Jei prognozių rinka atsiremia į vieną oficialų šaltinį, o tas šaltinis yra paveikiamas, pati platforma dažnai neturi vidinio būdo patikrinti, ar duomenys atitinka realybę. Dėl to didžiausia rizika kyla ten, kur atsiskaitymo taisyklės sukonstruotos taip, kad pakanka peržengti vieną ribą, o duomenys imami iš vieno konkretaus jutiklio.

„Polymarket“ pranešė pakeitusi Paryžiaus temperatūros statymų atsiskaitymo rodiklį, perkeldama jį nuo Šarlio de Golio oro uosto jutiklio prie Paryžius-Le Buržė oro uosto jutiklio. Tačiau skelbiama, kad anksčiau sudaryti ir jau uždaryti kontraktai nebuvo atšaukti, todėl šių statymų baigtis liko galutinė net ir kilus įtarimams dėl duomenų patikimumo.

Ekspertai pastebi, kad tokios situacijos atveria naują „baltųjų apykaklių“ nusikaltimų zoną: manipuliuojamas ne tik skaitmeninis produktas, bet ir fizinis pasaulis, o pelnas realizuojamas automatizuotose rinkose. Tyrimas turėtų atsakyti, ar šiuo atveju buvo nusikaltimas, ar tik sutapimas, tačiau diskusija dėl orakulų, duomenų atsparumo ir auditavimo jau atsinaujino.

Šaltiniai:

https://www.euronews.com/business/2026/04/23/hair-dryer-trick-behind-25000-win-france-probes-potential-weather-data-scam-linked-to-polymarket

https://polymarket.com

https://meteofrance.com

Technologijų milžinės „Meta“ ir „Microsoft“ mažina darbuotojų skaičių, bandydamos išlaisvinti daugiau lėšų sparčiai brangstančioms investicijoms į dirbtinį intelektą. Rinka tai vertina kaip dar vieną ženklą, kad DI plėtra tampa vienu didžiausių kaštų centrų sektoriuje.

„Meta“ paskelbė planuojanti atsisveikinti maždaug su 8 000 darbuotojų, tai sudaro apie 10 proc. jos darbo jėgos. Bendrovė sprendimą pristatė kaip efektyvumo didinimo priemonę, leidžiančią daugiau investuoti į prioritetines veiklas.

Be atleidimų, „Meta“ taip pat ketina neužpildyti apie 6 000 atvirų pozicijų. Toks derinys rodo, kad įmonė siekia greitai mažinti sąnaudas, kartu perskirstydama biudžetus DI infrastruktūrai ir aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimui.

DI infrastruktūra brangsta

„Meta“ investuotojams nurodė, kad kitų metų išlaidos gali smarkiai išaugti dėl duomenų centrų, skaičiavimo pajėgumų ir DI talentų atlygio. Viešai minimos prognozės siekia 143–150 mlrd. eurų intervalą, kas atspindi visai pramonei būdingą tendenciją didinti kapitalo išlaidas.

Rinkos analitikai pažymi, kad bendrovės vis dažniau taiko DI įrankius darbams automatizuoti, todėl kai kurios funkcijos gali būti apjungtos, o komandos mažinamos. Tai leidžia palaikyti produktyvumą, tačiau kartu mažina poreikį didelėms operacinėms struktūroms.

„Microsoft“ renkasi kitą kelią

„Microsoft“ tuo pat metu JAV darbuotojams siūlo savanoriško pasitraukimo paketą, kuris, remiantis žiniasklaidos cituojamais šaltiniais, gali paliesti apie 8 750 žmonių, arba maždaug 7 proc. bendrovės JAV darbo jėgos. Skirtingai nei masiniai atleidimai, šis modelis suteikia darbuotojams daugiau pasirinkimo.

Bendrovės taupymo logika siejama su tais pačiais veiksniais kaip ir „Meta“ atveju: itin brangiu DI infrastruktūros plėtimu. „Microsoft“ jau daugelį metų didina investicijas į pasaulinį duomenų centrų tinklą, kuris palaiko debesijos paslaugas, DI sistemas ir produktyvumo sprendimus, įskaitant „Copilot“.

„Norime suteikti tinkamiems darbuotojams galimybę žengti kitą žingsnį savo sąlygomis, su dosnia bendrovės parama“, – teigiama „Microsoft“ vidinėje žinutėje, kurią citavo CNBC.

Ką tai signalizuoja rinkai?

Darbuotojų skaičiaus mažinimas šiuo metu vis dažniau tampa būdu finansuoti naujos kartos skaičiavimo pajėgumus, reikalingus DI modelių mokymui ir diegimui. Duomenų centrai, specializuoti lustai ir elektros sąnaudos, taip pat konkurencija dėl DI inžinierių, kelia bendrą investicijų kartelę.

Investuotojams tai dažnai pristatoma kaip balansavimas tarp augimo ir pelningumo: įmonės siekia išlaikyti finansinę drausmę, bet kartu nenori atsilikti DI lenktynėse. Artimiausi ketvirčiai parodys, ar sąnaudų karpymai iš tiesų padės greičiau monetizuoti DI produktus ir paslaugas.

Šaltiniai:

https://www.euronews.com/business/2026/04/24/meta-axes-8000-jobs-to-fund-ai-spending-spree-microsoft-to-follow-suit

https://www.cnbc.com/

https://www.bloomberg.com/

„Intel“ akcijos ketvirtadienį po prekybos sesijos pabrango apie 20 proc., investuotojams įvertinus geresnius nei laukta pirmojo ketvirčio rezultatus ir optimistišką bendrovės prognozę. Rinka ypač palankiai sureagavo į signalus, kad bendrovės posūkis į DI skirtą aparatinę įrangą ima duoti apčiuopiamą grąžą.

Pagal paskelbtus duomenis, „Intel“ pajamos siekė apie 11,6 mlrd. eurų, kai analitikai tikėjosi maždaug 10,5 mlrd. eurų. Patikslintas pelnas vienai akcijai taip pat pranoko lūkesčius, o tai sustiprino argumentą, kad efektyvinimo priemonės ir investicijos į naujus produktus pradeda atsipirkti.

Kas labiausiai tempė rezultatus?

Didžiausią indėlį į augimą davė Duomenų centrų ir DI padalinys, kurio ketvirčio pajamos siekė apie 4,2 mlrd. eurų. Tai yra maždaug 22,4 proc. daugiau nei prieš metus ir gerokai viršijo rinkos prognozes.

Bendrovė nurodė, kad paklausą didino „Xeon 6“ procesoriai ir „Gaudi 3“ DI spartintuvai, kuriuos aktyviau renkasi įmonės ir debesų kompiuterijos paslaugų teikėjai. Šis segmentas investuotojams svarbus todėl, kad būtent duomenų centrai pastaraisiais metais tapo vienu pagrindinių DI infrastruktūros augimo variklių.

„Kita DI banga priartins intelektą prie galutinio vartotojo, o dėmesys slinks nuo bazinių modelių prie išvadų ir agentinių sistemų“, – sakė „Intel“ vadovas Lip-Bu Tan.

„Toks pokytis reikšmingai didina poreikį „Intel“ procesoriams, plokštelių gamybai ir pažangiam paketavimui“, – pridūrė jis.

Prognozė viršijo rinkos kartelę

Žvelgdama į antrąjį ketvirtį, „Intel“ prognozuoja 11,8–12,6 mlrd. eurų pajamų intervalą. Tai aukščiau nei investuotojų lūkestis, kuris siekė apie 11,1 mlrd. eurų, todėl po ataskaitos sustiprėjo pirkėjų aktyvumas.

Tokia prognozė svarbi ir platesniame kontekste: rinkoje išlieka didelė konkurencija tarp lustų gamintojų, o DI infrastruktūrai reikalinga įranga tampa strategine sritimi tiek verslui, tiek valstybėms. Dėl šios priežasties net ir vieno ketvirčio rezultatai dažnai turi didelį poveikį vertinant, kas realiai laimi kovoje dėl DI duomenų centrų biudžetų.

Valstybės įsikišimas ir 2025 metų sprendimai

Šie skaičiai išsiskiria ir dėl fono, kuriame „Intel“ veikė pastaruoju metu. 2025 metais bendrovė išgyveno itin sudėtingą etapą, kai patyrė daugiamilijardinius nuostolius ir susidūrė su gamybos efektyvumo problemomis.

Tuomet JAV administracija įsigijo 9,9 proc. „Intel“ akcijų paketą, argumentuodama, kad bendrovės stabilumas svarbus nacionaliniam saugumui. Investicijos vertė siekė apie 7,8 mlrd. eurų, o dalis jos buvo susieta su anksčiau „Intel“ skirtomis, bet dar neišmokėtomis subsidijomis.

Po naujausio akcijų šuolio „Intel“ akcijos kaina, perskaičiuota į eurus, siekia apie 71,5 euro, o tai reiškia, kad nuo valstybės įėjimo į kapitalą vertė padidėjo beveik 300 proc. Tuo pačiu laikotarpiu bendrovė vykdė masto mažinimą ir, siekdama sumažinti sąnaudas, sumažino darbuotojų skaičių maždaug 25 proc., tai yra apie 25 000 žmonių.

Investuotojai šiuos pokyčius vertina kaip ženklą, kad „Intel“ pagaliau randa aiškesnę kryptį: mažina neefektyvumą, perskirsto išteklius ir stengiasi įsitvirtinti DI rinkoje, kurioje ankstesniais metais atsiliko nuo stipriausių konkurentų.

Šaltiniai:
https://www.euronews.com/business/2026/04/24/intel-shares-soar-20-on-earnings-beat-and-stronger-than-expected-outlook

Po sukrėtimų Persijos įlankoje ir išaugus rizikai strategiškai svarbiuose jūrų keliuose Vašingtone, kaip skelbiama, svarstomas ambicingas planas: Siriją paversti sausumos energetikos koridoriumi, per kurį nafta ir dujos pasiektų Turkiją bei Europą. Dokumente, siejamame su JAV pasiuntiniu Sirijai Tomu Barracku, akcentuojama ne logistika keliais, o vamzdynų tinklų atgaivinimas ir plėtra.

Pagrindinė idėja yra sukurti alternatyvą pažeidžiamiems jūrų „butelio kakliukams“, pirmiausia Hormūzo sąsiauriui, per kurį įprastai keliauja didelė pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis. Toks scenarijus ypač aktualus tuomet, kai geopolitinė įtampa kelia tiekimo sutrikimų riziką ir didina kainų svyravimus tarptautinėse rinkose.

Vamzdynų projektai ir kainos

Plane minimi keli seni ir nauji maršrutai, kurie teoriškai galėtų sujungti Persijos įlankos bei Irako telkinius su Viduržemio jūros uostais ir vėliau su Europos rinka. Tarp dažniausiai aptariamų idėjų yra Kirkuko–Banijaso naftotiekio atnaujinimas, kuriam, kaip nurodoma, galėtų prireikti apie 3 800 000 000 eurų.

Taip pat aptariamas Kataro–Turkijos dujotiekio sumanymas, kuris praeityje ne kartą buvo minėtas kaip geopolitinių interesų sankirtos taškas. Be to, dokumente įvardijamas Azerbaidžano–Kiliso–Alepo dujų ryšys, pradėjęs veikti 2025 metų rugpjūtį, ir galimybė plėsti Arabų dujotiekį iš Egipto per Siriją Turkijos kryptimi.

Kita kryptis būtų Sirijos vidaus tinklo atkūrimas, įskaitant daugiau nei 1 000 kilometrų infrastruktūros šiaurės rytų regionuose reabilitaciją. Šis aspektas svarbus ne tik tranzitui, bet ir vietiniam energijos tiekimo stabilumui, kuris Sirijoje po karo metų išlieka trapus.

Sirijos ambicija ir regiono interesai

Antalijos diplomatijos forume Turkijoje Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa teigė, kad šalis dėl savo geografinės padėties siekia tapti alternatyviu energijos ir prekių maršrutu tarp Rytų ir Vakarų. Pasak jo, Sirija norėtų užtikrinti saugų koridorių, jungiantį Persijos įlanką, Jordaniją, Siriją ir Turkiją, išnaudojant priėjimą prie Viduržemio jūros.

Toks siekis skamba patraukliai ant popieriaus, tačiau realybėje jis remiasi prielaida, kad pavyks užtikrinti ilgalaikį saugumą, aiškias taisykles investuotojams ir tarptautinius politinius susitarimus. Be to, bet koks didelio masto energetikos koridorius neatsiejamas nuo regioninių žaidėjų interesų, įskaitant Turkiją, Persijos įlankos šalis, Iraką ir Europos pirkėjus.

Ekspertai: idėja sena, kliūtys didžiulės

Žurnalistas Sarkis Kassarjian, besispecializuojantis Turkijos ir Artimųjų Rytų temose, tokią viziją vertina skeptiškai ir pabrėžia, kad planas iš esmės perkuria dar 2000-ųjų pradžioje aptartas koncepcijas. Jo teigimu, Sirija kol kas neturi nei infrastruktūros, nei stabilumo, kad galėtų konkuruoti su alternatyvomis, tokiomis kaip Saudo Arabijos uostai prie Raudonosios jūros, Izraelio Viduržemio jūros infrastruktūra ar Turkijos energetikos mazgai.

„Sukurti naują vamzdynų tinklą, jį prižiūrėti, remontuoti ir apsaugoti yra labai sudėtinga, ypač tokioje geopolitinėje geografijoje kaip Artimieji Rytai“, – sakė Sarkis Kassarjian.

Jis taip pat akcentuoja, kad investicijoms reikėtų ne tik techninių sprendimų, bet ir efektyvios valdymo sistemos, teisinės aplinkos, korupcijos rizikų mažinimo bei aiškių saugumo garantijų. Kassarjian nuomone, regionui realistiškesni maršrutai jau egzistuoja, pavyzdžiui, Irako–Turkijos Kirkuko–Džeihano linija, nors ir ji pati yra susidūrusi su politiniais bei teisiniais ginčais.

Tuo metu Sirijos naftos sektoriaus inžinierius Ghassanas al Rai situaciją vertina atsargiau: techniškai vamzdynų atgaivinimas įmanomas, tačiau viskas remiasi į finansavimą, saugumą ir politinius susitarimus. Jis atkreipia dėmesį, kad dalis Sirijos infrastruktūros, naudotos iki 2011 metų, fiziškai vis dar egzistuoja, o vamzdynus teoriškai galima remontuoti ir plėsti.

„Technologiškai tai įmanoma. Klausimas, ar yra finansavimas, saugumas ir politiniai susitarimai“, – sakė Ghassanas al Rai.

Vis dėlto jis pripažįsta ir rimtą žmogiškųjų išteklių problemą: po ilgamečio konflikto šalyje trūksta kvalifikuotų specialistų, daug jų išvyko dirbti į Persijos įlankos valstybes. Net ir atsiradus pinigams, tokio masto projektams reikėtų tarptautinių rangovų, patirties ir ilgo stabilumo periodo.

Europos požiūriu, sausumos koridorius per Siriją galėtų atrodyti kaip dar vienas diversifikacijos kelias, tačiau jis neišsprendžia pagrindinio klausimo: energetikos infrastruktūra yra dešimtmečiams skirta investicija, o rizikos vertinimas čia tampa ne mažiau svarbus už pačią inžineriją. Pastaraisiais metais Europa didino SGD importą, plėtė jungtis ir kaupimo pajėgumus, todėl bet koks naujas vamzdynų megaprojektas turėtų konkuruoti ir su jau pasikeitusiu žemyno energijos tiekimo modeliu.

Sirijos pavertimas globaliu energetikos koridoriumi galėtų tapti geopolitiniu lūžio tašku, tačiau kol kas tai labiau vizija, kurios įgyvendinimą riboja saugumo, valdysenos ir finansavimo realybė. Jei įtampa jūrų maršrutuose tęsis, diskusijos dėl sausumos alternatyvų tik stiprės, bet sprendimus lems ne šūkiai, o investuotojų pasitikėjimas ir politiniai kompromisai.

Šaltiniai:
https://www.euronews.com/business/2026/04/24/iran-war-sparks-push-to-transform-syria-into-global-energy-corridor
https://www.eia.gov/todayinenergy/detail.php?id=52859
https://iea.blob.core.windows.net/assets/ab0c7a03-0141-4c92-a7c5-8b1a5c4d8e19/OilMarketReport.pdf

ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas teigia, kad politizuojamas veto naudojimas griauna Europos Sąjungos demokratinius principus, nes vienos šalies sprendimas gali užblokuoti likusių 26 valstybių valią. Interviu „Euronews“ ji sakė besitikinti naujo etapo po ilgamečio Vengrijos premjero Viktoro Orbano eros.

Kallas pabrėžė, kad ES sutartys numato vienbalsiškumą dalyje sričių, tačiau realybėje tai sudaro sąlygas „pagrobti“ bendrus sprendimus. Jos teigimu, kai 26 valstybės remia vieną kryptį, o viena prieštarauja, galutinis rezultatas neretai tampa artimesnis būtent tos vienos šalies interesui.

„Kai 26 šalys nori vieno sprendimo, o viena nenori, galiausiai darome tai, ko nori ta viena šalis. Tai nėra demokratija“, – sakė Kaja Kallas.

Ši kritika ypač aktuali užsienio politikai, kur ES Taryboje dažnai taikomas vienbalsiškumas. Kallas pripažino, kad dėl blokadų ne kartą buvo priversta viešai skelbti pozicijas savo vardu, kai bendrų pareiškimų suderinti nepavykdavo.

Ar įmanoma atsisakyti vienbalsiškumo?

Teisiškai ES turi mechanizmų pereiti nuo vienbalsiškumo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma, tačiau tai, paradoksaliai, taip pat reikalauja visų šalių pritarimo. Dėl to diskusijos apie sprendimų priėmimo reformą tęsiasi jau ne vienerius metus, ypač augant geopolitiniam spaudimui dėl karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai.

Kallas akcentavo, kad ES patikimumas tiesiogiai priklauso nuo gebėjimo priimti sprendimus laiku. Jos teigimu, „geopolitiniame pasaulyje“ Sąjunga privalo išlikti vieninga, nes priešingu atveju nukenčia ir jos atgrasymas, ir derybinė galia.

„Šiame geopolitiniame pasaulyje turime būti patikimi, o tam turime būti vieningi ir gebėti priimti sprendimus“, – sakė Kaja Kallas.

Vengrijos veto ir Ukraina

Pastarosiomis dienomis Vengrija atšaukė du anksčiau taikytus veto: dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai ir dėl 20-ojo ES sankcijų paketo Rusijai. Vis dėlto didžiausias politinis ginčas lieka dėl Ukrainos stojimo į ES proceso, kurį Budapeštas yra blokavęs beveik dvejus metus, todėl derybos iki šiol realiai nepajudėjo į priekį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nuolat ragina ES aiškiau įvardyti narystės perspektyvą ir terminus, tačiau dalis valstybių narių prieštarauja bet kokiems „pagreitinimams“, baimindamosi, kad tai susilpnintų plėtros politikos patikimumą. Kallas, laikoma viena ryškiausių Kyjivo rėmėjų, teigia, kad būtina dirbti ir su visuomenės nuomone ES šalyse, ir su reformomis Ukrainoje.

„Ukraina gina ne tik save, bet ir Europą. Ir tai nėra simboliška, žmonės iš tiesų žūsta“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

Ką reikštų Ukraina ES?

Kallas ragina keisti retoriką apie kandidačių prisijungimą ir daugiau kalbėti apie tai, ką ES iš to laimi. Jos argumentas paprastas: didesnė Europa reikštų didesnį bendrąjį vidaus rinkos mastą, daugiau ekonominių galimybių įmonėms ir stipresnį saugumo stuburą.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į Ukrainos karinį potencialą, primindama, kad Ukraina turi vieną didžiausių kariuomenių Europoje. Tokiu požiūriu, pasak Kallas, Ukrainos integracija būtų ne vien solidarumo, bet ir strateginis pasirinkimas, stiprinantis Europos gynybą.

Interviu Kallas teigė besitikinti konstruktyvesnio dialogo su būsimąja Vengrijos valdžia, kuri, jos žodžiais, galėtų peržiūrėti anksčiau blokuotus sprendimus. Vis dėlto ji pripažino, kad vertinti realius pokyčius bus galima tik susiformavus naujai vyriausybei ir paaiškėjus, kaip ji praktikoje taikys veto kaip politinį instrumentą.

„Pirmiausia reikia, kad susiformuotų nauja Vengrijos vyriausybė. Tada pamatysime, ar galėsime grįžti prie anksčiau blokuotų sprendimų“, – sakė Kaja Kallas.

Diskusija dėl veto mechanizmo ateities ES išlieka vienu svarbiausių klausimų, nes nuo to priklausys, ar Bendrija sugebės greitai reaguoti į karinius, ekonominius ir politinius iššūkius. Karo Ukrainoje kontekste tai tampa ne tik procedūriniu, bet ir strateginiu ES patikimumo testu.

Šaltiniai:
https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/24/orban-style-vetoes-undermine-eu-democracy-kaja-kallas-tells-euronews-hoping-for-reset
https://www.consilium.europa.eu/en/council-eu/voting-system/qualified-majority/
https://european-union.europa.eu/institutions-law-budget/law/types-legislation_en

Europos Sąjungoje vėl atsinaujino aštrus ginčas dėl santykių su Izraeliu. Užsienio reikalų ministrai aptarė siūlymą iš dalies sustabdyti ES ir Izraelio asociacijos susitarimą, tačiau iniciatyva buvo blokuota, atskleidžiant senas ES šalių takoskyras.

Šis klausimas sugrįžo į darbotvarkę tuo metu, kai Gaza ir Vakarų Krantas vėl tapo tarptautinės politikos centru. Briuselyje vyko susitikimai, skirti dviejų valstybių sprendimo įgyvendinimui ir ilgalaikės taikos perspektyvoms, tačiau vieningo ES balso pasiekti nepavyko.

Kodėl susitarimas laikomas svertu?

ES ir Izraelio asociacijos susitarimas apima politinio dialogo bei bendradarbiavimo dalis, tačiau praktikoje daugiausia dėmesio tenka prekybai. Susitarimas suteikia lengvatines sąlygas prekėms, o ES yra didžiausia Izraelio prekybos partnerė, todėl būtent prekybos komponentas laikomas vienu stipriausių Briuselio svertų.

Diskusijoje dėl galimo stabdymo svarbus ir teisinis aspektas: susitarime įtvirtinta žmogaus teisių nuostata. ES institucijos anksčiau yra vertinusios, ar ši nuostata nėra pažeidžiama dėl karo veiksmų Gazoje, humanitarinės pagalbos pristatymo ribojimų ir padėties okupuotose teritorijose.

Izraelis tokius vertinimus atmeta, argumentuodamas, kad veikia gindamasis ir spręsdamas saugumo iššūkius. Vis dėlto dalis ES valstybių pabrėžia, kad jei žmogaus teisių nuostata lieka be pasekmių, silpnėja viso bloko patikimumas tarptautinėje politikoje.

Kodėl šalys nesutaria?

Siūlymą iš dalies stabdyti susitarimą aktyviausiai rėmė Ispanija, Airija ir Slovėnija, kurios tradiciškai laikomos ryškiausiomis palestiniečių teisių gynėjomis ES viduje. Tačiau kelių didžiųjų valstybių parama nebuvo užtikrinta, todėl iniciatyva nesurinko reikalingos daugumos.

Skirtingas pozicijas lemia istoriniai ir vidaus politikos veiksniai, taip pat santykiai su Izraeliu saugumo ir gynybos srityse. Be to, ES sprendimų priėmimas priklauso nuo procedūros: viso susitarimo sustabdymui reikėtų vienbalsiškumo, o prekybos dalies ribojimui taikoma kvalifikuota dauguma.

Dalies valstybių atsargumą sustiprina ir baimė, kad spaudimo priemonės gali sumažinti ES įtaką regione. Kritikai atsako, kad be realių politinių veiksmų ES rizikuoja būti vertinama kaip negebanti nuosekliai taikyti savo deklaruojamų principų.

Kas gali keistis artimiausiais mėnesiais?

Diplomatiniai šaltiniai ir analitikai prognozuoja, kad diskusijos dėl priemonių Izraeliui tęsis, net jei šį kartą susitarimo stabdymas neįvyko. Tarp svarstomų idėjų minimas griežtesnis atskyrimas, susijęs su prekėmis iš Izraelio gyvenviečių okupuotose Palestinos teritorijose, kad prekyba su tokiomis prekėmis nebūtų traktuojama taip pat kaip su Izraelio kilmės produkcija.

Papildomą spaudimą politinėms institucijoms didina visuomenės nuotaikos ir pilietinės iniciatyvos. Europos Komisija, gavusi reikiamą parašų skaičių surinkusias iniciatyvas, privalo pateikti oficialų atsakymą, o tai reiškia, kad tema neišnyks iš Europos Parlamento ir Komisijos darbotvarkių.

Tuo pat metu situacija regione išlieka nepastovi: net ir esant paliauboms, pavieniai smūgiai ir įtampa aplink Gazą bei Libaną išlaiko aukštą politinę temperatūrą. Dėl to ES šalims vis sunkiau išlaikyti ankstesnį status quo, tačiau bendras sprendimas ir toliau stringa tarp vertybinių argumentų ir realpolitik.

Šaltiniai:

https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/24/podcast-a-vote-on-trade-ties-with-israel-why-is-the-eu-so-divided

https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/21/eu-ministers-reject-calls-to-suspend-israeli-trade-agreement-over-war-crimes

https://www.ohchr.org/en/press-releases/2026/04/un-experts-call-immediate-suspension-eu-israel-trade-agreement-minimum

Jungtinių Tautų laikinoji taikos palaikymo misija Libane (UNIFIL) pranešė, kad ligoninėje mirė Indonezijos karys, kuris buvo sunkiai sužeistas per išpuolį prieš jo bazę kovo 29 dieną. Pasak misijos, mirtinai sužeistas taikdarys buvo kapralas Rico Pramudia.

UNIFIL teigimu, karys buvo sužeistas, kai naktį jo dislokacijos vietoje Adchit Al Qusayr rajone sprogo sviedinys. Šis atvejis papildė žuvusių taikdarių statistiką nuo naujausio Izraelio ir „Hezbollah“ karo pradžios kovo 2 dieną – jų skaičius išaugo iki šešių.

Kas žinoma apie kovo 29 dienos ataką

Po kovo 29 dienos incidento UNIFIL buvo skelbusi, kad vienas Indonezijos karys žuvo, o kitas buvo sužeistas. Vėliau, remiantis pirminėmis Jungtinių Tautų išvadomis, nurodyta, kad žuvusį kariškį mirtinai sužeidė Izraelio tanko sviedinys.

Kitą dieną žuvo dar du Indonezijos taikdariai, kai sprogo savadarbis sprogmuo. To paties Jungtinių Tautų tyrimo vertinimu, tikėtina atsakomybė siejama su „Hezbollah“, nors grupuotė ankstesniuose panašiuose epizoduose kaltinimus yra neigusi.

„UNIFIL apgailestauja dėl kapralo Rico Pramudios mirties – jis buvo kritiškai sužeistas po sviedinio sprogimo bazėje kovo 29 dienos naktį“, – sakoma misijos pranešime.

Įtampa misijos zonoje ir raginimai tirti

Indonezija ragino Jungtines Tautas atlikti išsamų abiejų incidentų tyrimą, pabrėždama, kad taikdarių saugumas turi būti užtikrintas net ir intensyvėjant koviniams veiksmams. UNIFIL veikia kaip buferinė jėga pietų Libane, tačiau pastaraisiais mėnesiais vis dažniau atsiduria apšaudymų ir išpuolių epicentre.

Balandžio 18 dieną per pasalą žuvo du Prancūzijos kariai, tarnavę UNIFIL sudėtyje. Prancūzijos institucijos ir Jungtinės Tautos dėl šio išpuolio kaltino „Hezbollah“, tačiau grupuotė savo dalyvavimą neigė.

Kokia UNIFIL misija ir kas vyksta dabar

UNIFIL taikos palaikymo operaciją vykdo nuo 1978 metų, jos tikslas – padėti išlaikyti stabilumą tarp Izraelio ir Libano bei prižiūrėti paliaubų režimo laikymąsi. JT duomenimis, misijoje tarnauja beveik 8 200 karių iš 47 valstybių.

Tuo pat metu regione įsigaliojo paliaubos tarp Izraelio ir Irano remiamos „Hezbollah“ – jos galioja nuo balandžio 17 dienos. Jungtinių Valstijų teigimu, balandžio 23 dieną vakare sutarta šias paliaubas pratęsti dar trims savaitėms, tačiau UNIFIL pranešimai rodo, kad incidentų rizika išlieka didelė.

Pastarųjų savaičių įvykiai atnaujino diskusijas dėl taikos palaikymo misijų saugumo, ypač kai taikdariai dirba teritorijose, kuriose intensyviai naudojama artilerija, tankai ir improvizuoti sprogmenys. JT praktikoje tokie incidentai dažnai tampa pagrindu peržiūrėti pajėgų apsaugos priemones, patruliavimo taisykles ir ryšio kanalus su konflikto šalimis.

Šaltiniai:

https://www.euronews.com/2026/04/24/indonesian-peacekeeper-dies-of-wounds-suffered-in-lebanon-last-month-unifil-says

https://peacekeeping.un.org/en/mission/unifil