CP v2

Blog

  • Dezinformacija jau kainuoja verslui: DI spartina atakas, o įmonės tik kuria atsparumo sistemas

    Dezinformacija jau kainuoja verslui: DI spartina atakas, o įmonės tik kuria atsparumo sistemas

    Dezinformacija verslui vis dažniau tampa ne reputaciniu nepatogumu, o apčiuopiamu rizikos veiksniu, galinčiu paveikti pajamas, investuotojų sprendimus ir net kasdienes operacijas. Ekspertai pabrėžia, kad klaidinančios žinutės gali greitai sukelti vartotojų nepasitikėjimą, partnerių abejones ar papildomą reguliacinį spaudimą.

    Pastaraisiais metais problemą dar labiau paaštrino generatyvusis DI: turinį, kuris atrodo tikroviškas, galima sukurti greitai ir pigiai, o jo platinimas socialiniuose tinkluose pasiekia dideles auditorijas per trumpą laiką. Dėl to įmonėms sudėtingiau atskirti, kas yra autentiška informacija, o kas kryptingai sukurta klaidinanti kampanija.

    DI keičia mastą ir greitį

    Komunikacijos ir rizikų valdymo specialistai atkreipia dėmesį, kad DI leidžia lengviau kurti įtikinamus tekstus, vaizdus ir vaizdo įrašus, pritaikytus skirtingoms auditorijoms. Tai didina tikimybę, kad klaidinanti žinutė bus priimta kaip patikima, ypač jei ji paremta emocijomis, tariamai ekspertine kalba ar iš konteksto ištrauktomis detalėmis.

    „Dezinformacija šiandien tampa realia ir išmatuojama operacine grėsme“, – sakė agentūros Lighthouse vadovas Przemysławas Mitraszewskis.

    Jo teigimu, smūgis dažniausiai tenka pasitikėjimui, o tai gali greitai atsispindėti įmonės vertinime ir derybinėse pozicijose. Kartu akcentuojama, kad mažėjant atakų kaštams, dezinformacija nebėra tik valstybių ar didelių geopolitinių konfliktų įrankis, ji vis dažniau nutaikoma į konkrečias organizacijas.

    Smūgis finansams ir investuotojų elgsenai

    Dezinformacija gali būti naudojama siekiant apčiuopiamos finansinės naudos, pavyzdžiui, paveikiant rinkos lūkesčius, sandorių sąlygas ar investuotojų sprendimus. Tai ypač aktualu jautriais momentais, tokiais kaip susijungimai, įsigijimai ar įmonių debiutai biržoje, kai informacijos fonas gali turėti tiesioginę įtaką vertinimams.

    „Generatyvusis DI pakeitė situaciją organizacijų nenaudai: išaugo mastas ir tapo sunkiau aptikti suklastotą turinį“, – sakė „Accenture“ Lenkijoje atstovas Arturas Józefiakas.

    Jo mintį papildo praktinis aspektas: jei klaidinančios žinutės kuriamos automatizuotai ir dideliu tempu, vien rankinių patikrų nepakanka. Dėl to daugėja įmonių, kurios vertinimą ir patikrą bando automatizuoti, tačiau tuo pat metu susiduria su sprendimų priėmimo grandinėmis ir atsakomybės pasidalijimu krizės metu.

    Nuo gaisrų gesinimo prie ankstyvo perspėjimo

    Dažna problema ta, kad organizacijos imasi veiksmų tik tuomet, kai tema jau peržengia vieną kanalą ir tampa plačiai matoma. Tokiu atveju reakcija būna vėluojanti, o didžiausias stabdis neretai yra ne komunikacijos priemonių stoka, bet sprendimo delsimas ir aiškių procedūrų nebuvimas.

    „Organizacijos dažnai pradeda veikti tik tada, kai tema tampa plačiai matoma“, – sakė „Medicover“ komunikacijos vadovė Renata Toczyska-Seliga.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvo perspėjimo logikai: ne vien fiksuoti paminėjimus, bet laiku atpažinti, kada naratyvas ima sparčiai augti ir gali virsti krize. Tam naudojami pažangesni stebėsenos sprendimai, kurie apdoroja didelius informacijos srautus ir siunčia signalus apie galimai pavojingas temas.

    Ekspertai sutaria, kad vien technologijų neužtenka. Ilgalaikis atsparumas remiasi aiškiomis atsakomybėmis, darbuotojų mokymais, vidaus komunikacijos disciplina ir bendradarbiavimu su išorės partneriais, o kai kuriais atvejais ir su viešuoju sektoriumi, ypač strateginėse srityse.

    Dezinformacijos grėsmė skirtinguose sektoriuose atrodo nevienodai, tačiau bendras vardiklis tas pats: klaidinanti informacija plinta greičiau, nei dauguma organizacijų turi įprastų reakcijos mechanizmų. Todėl dezinformacija vis dažniau įtraukiama į rizikų registrus ir vertinama kartu su kibernetinėmis, teisinėmis bei tiekimo grandinės grėsmėmis.

    Šaltiniai:

    https://www.accenture.com/us-en/insights/security/cyber-resilience-report

    https://commission.europa.eu/publications/digital-services-act_en

    https://www.nist.gov/itl/ai-risk-management-framework

  • DI agentai viešajame sektoriuje spartėja: „Gartner“ įspėja, kad organizacijos nespėja paskui

    DI agentai viešajame sektoriuje spartėja: „Gartner“ įspėja, kad organizacijos nespėja paskui

    DI diegimas viešajame sektoriuje spartėja, tačiau technologijų tempas dažnai lenkia žmonių ir organizacijų pasirengimą. Tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2028 metų bent 80 proc. viešojo sektoriaus institucijų naudos DI agentus, siekdamos automatizuoti sprendimų priėmimo procesus, didinti administracijos efektyvumą ir gerinti paslaugas gyventojams.

    Vis dėlto praktikoje dalis institucijų apsiriboja pavieniais bandomaisiais projektais ir atskirais įrankiais, todėl reali nauda būna ribota. DI sprendimai gali veikti konkrečioje grandyje, bet neperžengia vieno skyriaus ribų, o bandymai taip ir netampa ilgalaikiu darbo modeliu.

    Kur DI jau naudojamas?

    Viešojo sektoriaus organizacijos dažniausiai pradeda nuo sričių, kuriose rezultatą galima pamatyti greitai ir kur rizika lengviau valdoma. Tai apima gyventojų aptarnavimo pokalbių robotus ir virtualius agentus, dokumentų atpažinimą, automatizuotą klasifikavimą, vertimą, vaizdo analizę bei pagalbą darbuotojams rengiant atsakymus, santraukas ar vidinius dokumentus.

    Tokie sprendimai gali sutrumpinti atsakymų laiką, mažinti rutininių užduočių apimtį ir gerinti informacijos pasiekiamumą. Tačiau be bendro plano jie dažnai tampa atskirais eksperimentais, kuriuos sunku saugiai perkelti į kitus padalinius ar pritaikyti platesniam procesų spektrui.

    Kodėl pilotai neperauga į sistemą?

    Dažniausios kliūtys susijusios su pasitikėjimu DI rezultatais, teisinėmis ir etinėmis rizikomis bei negebėjimu aiškiai pamatuoti vertės. Jei institucija negali paaiškinti, kodėl sistema siūlo vieną ar kitą atsakymą ar klasifikaciją, mažėja tiek darbuotojų, tiek visuomenės pasitikėjimas, o sprendimai stringa.

    Kitas jautrus aspektas yra šališkumo rizika ir vienodo traktavimo principas. Viešajame sektoriuje klaidos kaina gali būti ypač didelė: netikslūs ar šališki pasiūlymai gali lemti nepagrįstus sprendimus, didinti skundų skaičių ir apskritai silpninti institucijos patikimumą.

    Trečiasis barjeras yra vertės skaičiavimas. Kai nėra iš anksto sutartų rodiklių, DI iniciatyvos lieka „įdomios“, bet sunkiai pagrindžiamos: neaišku, ar laimėtas laikas virto mažesnėmis sąnaudomis, ar pagerėjo paslaugų kokybė, ar sumažėjo klaidų ir rizikų.

    Ką reiškia brandus DI diegimas?

    „Gartner“ pabrėžia, kad universalaus DI strategijos šablono nėra, nes institucijos skiriasi pagal funkcijas, reguliacinę aplinką, procesų struktūrą ir duomenų brandą. Tačiau bendra kryptis aiški: DI neturi būti tik technologinis projektas, jis turi būti siejamas su institucijos misija, aiškiais prioritetais ir pamatuojamais rezultatais.

    Praktikoje tai reiškia, kad prieš plečiant DI naudojimą reikia susitarti, kokios problemos sprendžiamos, kokie procesai yra kritiniai ir kokiose vietose DI duos didžiausią efektą. Taip pat būtina iš anksto įvertinti poveikį darbo organizavimui, atsakomybių pasiskirstymui ir gyventojų pasitikėjimui.

    „Jei viešasis sektorius nori pereiti nuo eksperimentų prie tvarių rezultatų, reikia trijų dalykų vienu metu: strategijos, priežiūros ir pamatuojamumo. Technologija jau yra. Sunkiausia dalis yra nuosekliai sukurti veikimo modelį, kuriame DI realiai padeda įgyvendinti institucijos misiją“, – sakė „Gartner“ analitikas Deanas Lacheca.

    Brandus požiūris į DI diegimą remiasi ne tik įrankių pasirinkimu, bet ir aiškiomis valdymo taisyklėmis: kas atsakingas už sprendimą, duomenis ir riziką, kaip tikrinama kokybė, kaip prižiūrimas modelio veikimas laikui bėgant ir kaip dokumentuojami sprendimai. Ne mažiau svarbu turėti nuoseklią vidinę komunikaciją bei darbuotojų pasirengimo programą, kad DI taptų kasdienio darbo dalimi, o ne atskiru „IT bandymu“.

    Galiausiai, svarbus ir skaidrumas gyventojams: aiškus paaiškinimas, kur DI naudojamas, kokie saugikliai taikomi ir kas prisiima atsakomybę už galutinius sprendimus. Tokia praktika mažina konfliktų riziką ir padeda kurti pasitikėjimą, be kurio DI plėtra viešajame sektoriuje dažnai sustoja.

    Šaltiniai:

    https://www.gartner.com/en/newsroom/press-releases

    https://www.gartner.com/en/topics/artificial-intelligence

  • „New York Times“: SpaceX svarsto „Cursor“ perėmimą už 55 mlrd. eurų, tikslas – DI šuolis

    „New York Times“: SpaceX svarsto „Cursor“ perėmimą už 55 mlrd. eurų, tikslas – DI šuolis

    „New York Times“ pranešė, kad Elono Musko valdoma SpaceX pasirašė susitarimą su startuoliu „Cursor“, kuris gali baigtis šio verslo perėmimu maždaug už 55 mlrd. eurų. Skelbiama, kad bendradarbiavimo esmė – pagreitinti dirbtinio intelekto sprendimų kūrimą ir pritaikymą didelio masto projektuose.

    Pasak leidinio, sandoryje numatyta alternatyva: jei perėmimas neįvyktų, SpaceX galėtų investuoti apie 9 mlrd. eurų į bendrus DI projektus ir skaičiavimo infrastruktūrą. Tokia konstrukcija rodo, kad abi pusės siekia greitai užsitikrinti resursus, reikalingus modelių mokymui ir produktų plėtrai.

    Kas yra „Cursor“ ir kuo jis patrauklus

    „Cursor“ – programuotojams skirtus kodavimo įrankius kuriantis startuolis, įkurtas 2022 metais. „New York Times“ teigimu, bendrovė sparčiai augo ir, mažiau nei per dvejus metus, pasiekė apie 92 mln. eurų metinių pajamų lygį, o rizikos kapitalo rinkoje pritraukė maždaug 3,1 mlrd. eurų finansavimą.

    Leidinys taip pat akcentuoja vieną esminių šios rinkos kliūčių: skaičiavimo galios trūkumą. Tokie įrankiai ir DI modeliai reikalauja didžiulių pajėgumų, o prieiga prie modernių lustų ir duomenų centrų tampa strateginiu pranašumu, kuris lemia, kaip greitai galima išleisti naujas funkcijas ir konkuruoti su rinkos lyderiais.

    SpaceX interesas ir platesnis Musko DI planas

    Iš pirmo žvilgsnio kodavimo įrankiai gali atrodyti tolimi nuo SpaceX veiklos, kuri apima raketų kūrimą ir palydovinį internetą. Vis dėlto DI vis dažniau laikomas kritine technologija ir kosmoso pramonėje: nuo inžinerinio projektavimo ir gamybos optimizavimo iki autonominių sistemų, signalų apdorojimo bei palydovų tinklų valdymo.

    „New York Times“ kontekste primenama ir platesnė Elono Musko DI ekosistema: jis anksčiau prisidėjo prie „OpenAI“ kūrimo, vėliau įkūrė „xAI“, o pastaraisiais mėnesiais viešai kalbėjo apie didelio masto skaičiavimo infrastruktūros svarbą. Tokios kryptys leidžia suprasti, kodėl SpaceX partnerystė su „Cursor“ galėtų būti vertinama kaip bandymas greičiau užsitikrinti talentus, produktą ir prieigą prie DI vystymui būtinos infrastruktūros.

    Pranešimas pasirodė tuo metu, kai viešojoje erdvėje toliau aptarinėjami SpaceX planai dėl galimo akcijų platinimo biržoje. Kol kas neaišku, ar potencialus „Cursor“ perėmimas būtų įgyvendintas iki galimo debiuto, ar po jo, tačiau pats faktas, kad svarstomos tokio dydžio sumos, signalizuoja apie didėjančią konkurenciją dėl DI kompetencijų ir skaičiavimo resursų.

    Rinkos spaudimas taip pat auga dėl stiprių konkurentų, kurie aktyviai investuoja į programuotojams skirtus DI sprendimus ir modelių tobulinimą. Jei SpaceX iš tiesų pasirinktų perėmimo kelią, tai galėtų sustiprinti „Cursor“ pozicijas ir kartu SpaceX suteikti spartesnį kelią į DI produktų plėtrą, kurioje didžiausią vertę kuria ne vien algoritmai, bet ir mastas.

    Šaltiniai:

    https://www.nytimes.com/

  • Dezinformacija lenkia verslą 10 metų: 86 proc. įmonių mato grėsmę, bet ruošiasi per lėtai

    Dezinformacija lenkia verslą 10 metų: 86 proc. įmonių mato grėsmę, bet ruošiasi per lėtai

    Dezinformacija verslui jau seniai nebėra vien reputacijos klausimas. Naujausias tyrimas rodo, kad ji vis dažniau veikia pardavimus, investuotojų pasitikėjimą ir kasdienes operacijas, o reali žala gali atsirasti greičiau, nei spėja sureaguoti organizacijos.

    Ataskaitoje „Dezinformacija kaip rizika Lenkijos verslui“, kurią parengė „Fundacja IBRIS“ „Grupa PTWP“ užsakymu, 86 proc. apklaustų įmonių atstovų dezinformaciją įvardija kaip realią grėsmę. Beveik 40 proc. nurodo, kad jų organizacija jau susidūrė su dezinformaciniu išpuoliu, o dalis patyrė apčiuopiamas neigiamas pasekmes.

    Grėsmė ne teorinė, o operacinė

    Tyrime akcentuojama, kad klaidinančios žinutės vis dažniau daro spaudimą ne tik komunikacijos komandoms, bet ir verslo sprendimų grandinei. Tokia informacija gali paveikti vartotojų pasirinkimus, apsunkinti santykius su partneriais, o krizės metu sukelti tiekimo, personalo ar klientų aptarnavimo trikdžių.

    „Dezinformacija šiandien nebėra teorinis terminas. Tai reali ir išmatuojama operacinė grėsmė“, – sakė agentūros „Lighthouse“ įkūrėjas ir vadovas Przemysławas Mitraszewskis.

    Jo teigimu, taikinys dažniausiai yra pats brangiausias įmonės turtas – pasitikėjimas. Jam susvyravus, rinkos vertė ir investuotojų lūkesčiai gali keistis labai greitai, o atstatymo procesas užtrunka gerokai ilgiau nei pats informacinis išpuolis.

    DI sumažino kainą ir padidino mastą

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad generatyvinių technologijų pažanga pakeitė žaidimo taisykles. DI įrankiai sumažino dezinformacijos kūrimo kaštus, o platinimo greitis ir pasiekiamumas išaugo, todėl net lokali, į konkrečią įmonę nukreipta kampanija gali atrodyti įtikinamai ir plisti plačiai.

    „Drastiškai sumažėjo dezinformacinių veiksmų kaštai, o jų mastas ir prieinamumas išaugo daug kartų“, – sakė „Accenture Polska“ viceprezidentas Arturas Józefiakas.

    Pasak jo, tokios atakos nebėra vien valstybių ar didelių struktūrų įrankis. Jos vis dažniau nutaikomos į pavienes organizacijas, o didėjantis netikrų tekstų, vaizdų ir garso įrašų realistiškumas apsunkina greitą atpažinimą.

    Įmonės dažnai gesina gaisrus, o ne kuria prevenciją

    Nors deklaruojamas problemos suvokimas aukštas, tyrimo dalyviai įvardija ryškią spragą tarp suvokimo ir pasirengimo. Dviem iš trijų respondentų atrodo, kad verslas apie rizikas mąsto tarsi 2020 metais, kai tuo metu dezinformacijos aplinka jau primena 2030 metų realybę.

    Kaip didžiausios kliūtys minimi aiškių procedūrų trūkumas, nepakankamas vidinis pasirengimas ir per retai taikomi darbuotojų mokymai. Dėl to reakcija į incidentus dažnai būna pavėluota ir fragmentiška, o priemonės aktyvuojamos tik tada, kai problema jau eskalavosi.

    Tyrimo išvados pristatytos Europos ekonomikos kongrese Katovicuose vykusioje diskusijoje apie dezinformaciją versle. Ataskaita parengta remiantis kiekybine 205 įmonių atstovų apklausa ir giluminiais interviu; tyrimas atliktas 2026 metų balandį, taikant CAWI ir IDI metodus.

    Šaltiniai:

    https://www.wnp.pl/rynki/dezinformacja-uderza-w-biznes-firmy-dopiero-buduja-odpornosc,1054240.html

    https://www.eecpoland.eu/2026/pl/panel/8121.html

  • Palangoje startuoja Jurginių festivalis Jurgi, paimk raktus!: eisena su žirgais ir mugė

    Palangoje prasideda Jurginių festivalis Jurgi, paimk raktus! – kelias dienas truksianti pavasario šventė, kviečianti miestą patirti kaip gyvą folkloro sceną. Organizatoriai žada, kad tradiciniai žemės budinimo papročiai persipins su koncertais, edukacijomis ir bendruomenės renginiais kurorto erdvėse.

    Šventė siejama su Šv. Jurgio dienos tradicijomis, kurios lietuvių papročiuose žymi pavasario virsmą ir simbolinį žemės „atrakinimą“. Šis paprotys Lietuvoje turi regioninių variantų, o Palangoje festivalis tapo viena ryškiausių šiuolaikinių Jurginių interpretacijų, išlaikančių folkloro, muzikavimo ir bendro dalyvavimo principą.

    Folkloras mieste ir Birutės parke

    Festivalio metu Palangoje laukiama gausaus folkloro kolektyvų būrio iš įvairių Lietuvos regionų, todėl pasirodymai numatomi ne vien scenoje, bet ir viešosiose kurorto erdvėse. Skambės tradiciniai instrumentai, o žiūrovai bus kviečiami jungtis prie ratelių ir liaudies šokių, kad šventė išliktų ne tik stebima, bet ir patiriama.

    Vienas ryškiausių akcentų turėtų būti šeštadienį vyksiančios eitynės su žirgais iš miesto centro iki Birutės parko. Parke planuojami gamtos žadinimo ritualai ir bendri susibūrimai, kai folkloras sąmoningai perkeliams į natūralią aplinką, o šventės veiksmas „išsisklaido“ tarp medžių, takų ir aikščių.

    Mugė, edukacijos ir vakaro misterija

    Nuo penktadienio ir per savaitgalį Palangoje šurmuliuos Jurgio mugė, kurioje lankytojai galės ne tik įsigyti dirbinių ar gardumynų, bet ir įsitraukti į edukacines veiklas. Programoje numatyti amatų pristatymai, kūrybinės dirbtuvės, taip pat renginiai, supažindinantys su Šv. Jurgio simbolika ir jos vieta lietuviškoje tradicijoje.

    Šeštadienio vakarą prie Gintaro muziejaus numatyta šiuolaikinė misterija Jurgio legenda, kurioje senasis pasakojimas apie gėrio ir blogio kovą bus perteikiamas pasitelkiant šviesą, garsą ir animaciją. Po jos planuojami naktiniai šokiai Kurhauze, kur, kaip pabrėžia organizatoriai, svarbiausia ne įgūdžiai, o bendras šventinis buvimas.

    Uždarymas: jurginėjimas ir kiaušinienės piknikas

    Sekmadienį festivalis tradiciškai baigiamas bendru susibūrimu Birutės parke, kur numatomi žaidimai, edukacijos ir muzika. Taip pat planuojamas simbolinis kiaušinienės piknikas, į kurį dalyviai kviečiami atsinešti kiaušinių, o organizatoriai žada pasirūpinti ugnimi ir reikalingomis priemonėmis.

    Programoje numatyti ir sportiniai akcentai, tarp jų pusmaratonis Pralenk žirgą maršrutu nuo Šventosios iki Palangos. Šventę papildys ir religinės tradicijos elementai, įskaitant mišias ant Birutės kalno.

    Šaltiniai:

    https://lt.wikipedia.org/wiki/Jurgin%C4%97s

    https://ich.unesco.org/en/what-is-intangible-heritage-00003

    https://www.palanga.lt

  • Pakruojyje startuoja Silvestrui Dūdelei – 90: kaip jubiliejus primena lėlių teatro pradžią

    Pakruojyje startuoja Silvestrui Dūdelei – 90: kaip jubiliejus primena lėlių teatro pradžią

    Pakruojo rajone pradedamas projektas Silvestrui Dūdelei – 90: švenčiame visi!, skirtas pažymėti 90 metų sukaktį nuo profesionalaus lėlių teatro pradžios Lietuvoje. Organizatoriai žada, kad renginiai apjungs ne tik Pakruojį, bet ir kitas rajono vietoves, įtraukiant bendruomenes ir šeimas.

    Profesionalaus lėlių teatro pradžia Lietuvoje siejama su 1936 metais Kaune pristatytu Stasio Ušinsko spektakliu Silvestras Dūdelė. Šis kūrinys laikomas vienu svarbiausių lūžio taškų, kai lėlių teatras iš pavienės pramogos formų pradėjo kryptingai vystytis kaip profesionalus scenos menas.

    Pasak projekto rengėjų, jubiliejus tampa proga iš naujo atkreipti dėmesį į Stasio Ušinsko indėlį ir į tai, kaip lėlių teatras formavo kultūrinį Lietuvos peizažą. Lėlių teatras šiandien išlieka aktualus ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, nes jungia vizualųjį meną, muziką, literatūrą ir vaidybą.

    Numatoma, kad programoje bus įvairioms amžiaus grupėms skirti spektakliai ir kitos veiklos, kviečiančios lėlių teatrą patirti gyvai, savo bendruomenėje. Renginių organizatoriai pabrėžia, kad tokie projektai padeda kultūrą priartinti prie žmonių ir stiprina vietos tapatybę, kai istorinis pasakojimas tęsiamas per šiandienos kūrybą.

    Detali renginių programa turėtų būti paskelbta artimiausiu metu. Projekto Silvestrui Dūdelei – 90: švenčiame visi! įgyvendinimu rūpinasi Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka, o finansavimą skiria Lietuvos kultūros taryba ir Pakruojo rajono savivaldybė.

    Šaltiniai:
    https://lt.wikipedia.org/wiki/Stasys_U%C5%A1inskas
    https://www.lrt.lt/tema/leliu-teatras
    https://www.lkt.lt/

  • Pakruojyje startavo Erasmus+ „EcoSTEAM“: moksleiviai tirs vandens kokybę ir gyvens šeimose

    Pakruojyje startavo Erasmus+ „EcoSTEAM“: moksleiviai tirs vandens kokybę ir gyvens šeimose

    Pakruojyje prasidėjo Erasmus+ projekto „EcoSTEAM: Integrating Innovation and Artistry for a Sustainable Future“ veiklos. Balandžio 20 dieną Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokykloje surengtas projekto starto susitikimas, į kurį atvyko mokytojai ir moksleiviai iš Italijos ir Rumunijos.

    Mainų savaitę dalyviai gyvena pakruojiečių šeimose ir įsitraukia į vietos bendruomenės kasdienybę. Tokia Erasmus+ praktika dažnai laikoma viena efektyviausių, nes padeda ne tik gerinti kalbinius įgūdžius, bet ir stiprina tarpkultūrinį supratimą bei socialinius ryšius.

    Su atvykusiais svečiais susitiko Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis ir vicemeras Virginijus Kacilevičius. Savivaldybės vadovai akcentavo tarptautinių projektų naudą jaunimui, kai mokymasis derinamas su realiomis patirtimis ir partneryste su kitų šalių mokyklomis.

    Projekto atidarymo metu susirinkusiesiems koncertavo Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos auklėtiniai. Projekto „EcoSTEAM“ kryptis sieja ekologiją, kūrybiškumą ir praktinį tyrinėjimą, todėl veiklose numatomas tiek mokslinis, tiek meninis elementas.

    Vienas pagrindinių šios savaitės uždavinių – tirti geriamojo vandens kokybę ir palyginti rezultatus Lietuvoje, Italijoje bei Rumunijoje. Tokie tyrimai leidžia mokiniams suprasti, kaip matuojami aplinkos rodikliai, kuo skiriasi vandens tiekimo ir priežiūros praktikos įvairiose šalyse bei kodėl vandens sauga tampa vis svarbesne viešosios sveikatos tema.

    Programoje taip pat numatyti edukaciniai vizitai į Lietuvos jūrų muziejų ir Pakruojo krašto kultūros objektus. Organizatorių teigimu, tokios veiklos padeda dalyviams geriau pažinti Lietuvos gamtinį ir kultūrinį kontekstą bei sieja tvarumo temas su realiais pavyzdžiais.

    Pakruojo rajono savivaldybė informuoja, kad projektinės veiklos orientuotos į mokinių įgūdžių stiprinimą per patirtinį mokymąsi ir tarptautinį bendradarbiavimą. Tokie Erasmus+ mainai dažnai vertinami ir kaip investicija į vietos mokyklų tarptautiškumą, nes atveria kelius tolimesnėms partnerystėms ir bendriems darbams.

    Šaltiniai:
    https://erasmus-plus.ec.europa.eu/about-erasmus/what-is-erasmus
    https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/drinking-water

  • EP bręsta „Pagaminta Europoje“ mūšis: siūlo palikti tik artimiausius partnerius ir užverti duris

    EP bręsta „Pagaminta Europoje“ mūšis: siūlo palikti tik artimiausius partnerius ir užverti duris

    Europos Parlamente bręsta aštri kova dėl vadinamojo „Pagaminta Europoje“ principo, kuris galėtų pakeisti, kam ES viešuosiuose pirkimuose teikiama pirmenybė strateginiuose sektoriuose. Prancūzijos liberalų europarlamentaras Christophe’as Grudleris teigia, kad siūlomos taisyklės neturi apimti per plataus ne ES šalių rato.

    Pasak jo, Europos Komisijos svarstoma „europinės pirmenybės“ idėja turėtų būti taikoma atsargiau, nes priešingu atveju ES signalas investuotojams ir pramonei būtų pernelyg išplautas. Daugiausia diskusijų kyla dėl švarių technologijų, automobilių ir energijai imlių pramonės šakų, tokių kaip plieno ir aliuminio gamyba.

    Kas turėtų patekti į „Pagaminta Europoje“?

    C. Grudleris siūlo remtis geografiniu artumu ir realia rinkų abipusiškumo logika, o ne bendra „bendraminčių partnerių“ etikete. Jo vertinimu, pagrindinis ratas turėtų apimti Europos ekonominės erdvės valstybes, kurios jau yra glaudžiai integruotos į ES vidaus rinką.

    „Komisijos pasirinkimas yra labai silpnas. Jis atspindi visiškai pasenusį požiūrį į prekybos politiką“, – sakė C. Grudleris.

    Europarlamentaras akcentuoja Islandiją, Lichtenšteiną ir Norvegiją, o Šveicariją vadina logiška kandidate dėl seniai veikiančių viešųjų pirkimų susitarimų. Jungtinės Karalystės atveju, anot jo, sprendimai po „Brexit“ turėtų būti vertinami atskirai, įskaitant finansinės naudos ES aspektą.

    Kodėl tai tapo politiniu konfliktu?

    Šis klausimas Briuselyje skelia valstybes į dvi stovyklas. Vienoje pusėje yra platesnį apibrėžimą remiantys politikai, tarp jų dažniau minimos Vokietija ir Šiaurės šalys, kitoje pusėje – siauresnės „Pagaminta Europoje“ interpretacijos šalininkai, kuriuos dažniau sieja Prancūzijos pozicija.

    Ginčo esmė – kaip suderinti ES pramonės apsaugą su atviros prekybos įsipareigojimais ir tiekimo grandinių realybe. Viešieji pirkimai yra viena didžiausių ekonomikos svertų sričių, todėl net ir riboti kriterijų pokyčiai gali perstumdyti užsakymus, investicijas ir gamybos vietą.

    Signalas JAV ir Kinijai

    C. Grudleris atvirai sako, kad iniciatyva yra atsakas į pasaulinę konkurenciją, ypač iš JAV ir Kinijos. Jo argumentas – ES pernelyg ilgai rėmėsi prielaida, kad atviros rinkos automatiškai reikš sąžiningą konkurenciją, tačiau praktikoje tai ne visada pasitvirtina.

    „Kai amerikiečiai įvedė „Buy American“ principą, jie nesirūpino, ar tai įtemps ryšius su Europa. Tam tikru momentu turime nustoti būti naivūs“, – sakė C. Grudleris.

    Kinija, kaip pažymima diskusijose dėl pasiūlymo, jau išreiškė nepritarimą galimiems ribojimams, kurie mažintų jos galimybes dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ir investicijose. Kritikai Europoje tuo metu kelia klausimą dėl perteklinių gamybos pajėgumų tam tikruose sektoriuose, subsidijų ir konkurencijos sąlygų.

    Derybos Europos Parlamente tik įsibėgėja, o galutinis rezultatas priklausys nuo to, kiek ambicingai ES ryšis apibrėžti, kas laikoma „europietišku“ sprendimu. Nuo šių taisyklių gali priklausyti ne tik pirkimų kryptis, bet ir tai, kur Europoje bus kuriamos darbo vietos bei kokiu tempu vyks pramonės transformacija.

    Šaltiniai:
    https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/23/made-in-europe-law-should-be-limited-to-geographically-close-countries-leading-mep-says
    https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/industrial-plan-green-deal_en
    https://policy.trade.ec.europa.eu/eu-trade-relationships-country-and-region/public-procurement_en

  • ES lyderiai susirinko be Orbano: Zelenskis atkirto dėl simbolinės narystės ir pareikalavo datos

    ES lyderiai susirinko be Orbano: Zelenskis atkirto dėl simbolinės narystės ir pareikalavo datos

    Neformaliame Europos Sąjungos vadovų susitikime Kipre Ukraina vėl iškėlė narystės klausimą, o prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškiai atmetė idėją apie „simbolinę“ integraciją. Jo teigimu, Kyjivui reikia realaus derybų pagreitinimo ir aiškaus kelio į visateisę narystę, o ne politinių gestų.

    Šis susitikimas išsiskyrė tuo, kad jame nedalyvavo ilgametis ES sprendimus blokavęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Po politinių pokyčių Budapešte atsivėrė daugiau erdvės susitarimams, o tai leido ES lyderiams lengviau judėti tiek dėl finansinės paramos Ukrainai, tiek dėl tolesnių sprendimų Rusijos atžvilgiu.

    Kas yra derybų klasteriai?

    ES plėtros procese derybos suskirstytos į vadinamuosius klasterius, kurie apima konkrečias politikos sritis ir reformų paketus. Atidarius klasterius, valstybė kandidatė pradeda detalias derybas dėl teisės aktų perėmimo, institucijų stiprinimo ir praktinio įgyvendinimo, todėl tai laikoma vienu svarbiausių realios pažangos etapų.

    V. Zelenskis teigė, kad Ukraina jau įvykdė būtinus kriterijus, kad būtų atverti derybų klasteriai. Kartu jis pabrėžė, kad ES turi priimti sprendimus, atitinkančius karo realybę ir Ukrainos vaidmenį ginant Europos saugumą.

    „Ukrainai nereikia simbolinės narystės Europos Sąjungoje. Ukraina gina save ir tikrai gina Europą, o ne simboliškai – žmonės iš tiesų žūsta“, – sakė V. Zelenskis.

    90 mlrd. eurų paskola ir veto pabaiga

    Susitikimo fone ES patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, kai Vengrija atsisakė veto. Šis sprendimas vertinamas kaip svarbus signalas rinkoms ir Kyjivui, nes suteikia papildomų finansinių resursų valstybės funkcijoms užtikrinti ir atsparumui kare su Rusija didinti.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad ES siekia didinti spaudimą Rusijos karo ekonomikai, o Ukrainai teikiama parama bus tęsiama. Tuo pat metu lyderiai aptarė ir naują sankcijų paketą, kuriame numatyti apribojimai su Rusija siejamoms finansų struktūroms ir vadinamajam šešėliniam laivynui.

    „Kol Rusija didina agresiją, mes didiname paramą drąsiai Ukrainos tautai, kad Ukraina galėtų gintis, ir darome spaudimą Rusijos karo ekonomikai“, – sakė U. von der Leyen.

    Daugiau nei Ukraina: Iranas, energetika ir gynyba

    Lyderiai Kipre daug dėmesio skyrė ir situacijai Artimuosiuose Rytuose, ypač augančiai įtampai su Iranu bei jos poveikiui energetikos rinkoms. Aptartos Europos Komisijos pristatytos priemonės, kurios turėtų amortizuoti tiekimo sutrikimų rizikas, tačiau neformaliame formate konkrečių sprendimų nebuvo priimta.

    Dar vienas jautrus klausimas buvo ES sutarties 42.7 straipsnis, numatantis tarpusavio pagalbą gynybos atveju. Diskusijos sustiprėjo dėl incidentų regione ir dėl to, kad Kipras nėra tarp NATO 5 straipsnio apsaugą turinčių valstybių, tačiau dalis šalių vengia signalų, galinčių būti suprasti kaip Europos atsitraukimas nuo NATO.

    Galiausiai vadovai grįžo ir prie būsimo septynerių metų ES biudžeto, kur derybos tradiciškai tampa viena sudėtingiausių Bendrijos politinių kovų. Valstybės donorės siekia riboti nacionalinių įnašų augimą, o sprendimą planuojama pasiekti iki 2026 metų pabaigos.

    Šaltiniai:
    https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/24/at-first-summit-without-orban-zelenskyy-rejects-symbolic-eu-membership
    https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/policies/relations-non-eu-countries/enlargement_en

  • Degalų kainos po Hormūzo sąsiaurio blokados šoktelėjo: skaudžiausia Latvijoje ir Švedijoje

    Degalų kainos po Hormūzo sąsiaurio blokados šoktelėjo: skaudžiausia Latvijoje ir Švedijoje

    Europoje fiksuojamas naujas degalų kainų šuolis, siejamas su įtampa aplink Iraną ir sutrikusiais naftos srautais per Hormūzo sąsiaurį. Tai vienas strategiškai svarbiausių pasaulio maršrutų, per kurį įprastomis sąlygomis keliauja reikšminga pasaulinės prekybos nafta dalis.

    Rinkoms laukiant tolesnių diplomatinio sureguliavimo ženklų, naftos kainos tarptautinėje rinkoje vėl kilo ir laikėsi virš 100 JAV dolerių už barelį, tai yra maždaug 93 eurai. Tokie pokyčiai greitai persiduoda ir degalinių kainoms, ypač valstybėse, kuriose mokesčių ir tiekimo struktūra jautriau reaguoja į žaliavos brangimą.

    Kur kainos kilo labiausiai?

    Eurostato duomenys rodo, kad nuo 2026 metų vasario iki kovo degalų kainos Europos Sąjungoje vidutiniškai padidėjo apie 13,5 proc. Didžiausią bendrą šuolį fiksavo Latvija ir Švedija, kur kainos per mėnesį augo daugiau kaip 20 proc.

    Ryškiausiai brango dyzelinas: ES vidurkis siekė apie 19,1 proc., kai benzinas kilo apie 10,6 proc. Tai ypač aktualu šalims, kur dyzelinių automobilių dalis didesnė, o krovinių vežimo sektorius sudaro svarbią ekonomikos dalį.

    Dyzelinas brango labiau nei benzinas

    Didžiausią dyzelino kainų šuolį ES patyrė Čekija ir Švedija, kur augimas siekė apie 27,6 proc. Toliau rikiuojasi Estija su maždaug 26,8 proc., Latvija su 25,4 proc., Belgija su 25,2 proc. ir Nyderlandai su 25,1 proc.

    Daugumoje kitų ES valstybių dyzelino kainos taip pat kilo daugiau nei 10 proc., tačiau Slovėnijoje augimas siekė apie 2,9 proc., o Slovakijoje ir Vengrijoje buvo apie 7,0 proc. Benzino kainos ryškiausiai kilo Belgijoje, Švedijoje, Austrijoje ir Čekijoje, kur fiksuotas maždaug 15 proc. augimas.

    Jungtinėje Karalystėje smūgis dar stipresnis

    Lyginant metinius pokyčius, Jungtinėje Karalystėje kainų spaudimas vartotojams buvo dar didesnis. Jungtinės Karalystės Energetinio saugumo ir „net zero“ departamentas nurodo, kad dyzelinas 2026 metų kovą, palyginti su 2025 metų kovu, pabrango apie 26 proc., o benzinas apie 11 proc.

    Eurostato metinėje ES statistikoje labiausiai išsiskyrė Vokietija, kur degalų kainos augo apie 19,8 proc., panašų šuolį fiksavo Rumunija su 19,6 proc. Išimtys buvo dvi: Vengrijoje metinis pokytis buvo apie minus 2,7 proc., o Slovėnijoje apie minus 5,9 proc.

    Slovėnijos atvejis siejamas su kainų reguliavimo sprendimais, kai daliai rinkos taikomi ribojimai. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad ilgai išlaikyti dirbtinai mažesnes kainas sudėtinga, jei aukštos naftos kainos užsitęsia ir brangimas persiduoda didmeniniams produktams.

    Europos Sąjungoje kartu vis dažniau diskutuojama apie laikinus pagalbos mechanizmus, kad smūgis gyventojams ir verslui būtų sušvelnintas, ypač jei brangimas užsitęstų. Praktikoje tai gali reikšti lankstesnes valstybės pagalbos taisykles ir tikslines priemones pažeidžiamiausioms grupėms, tačiau ilgalaikio sprendimo esmė išlieka ta pati: geopolitinė rizika energijos rinkose tiesiogiai virsta sąskaitomis degalinėse.

    Šaltiniai:
    https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/w/ddn-20260421-1
    https://assets.publishing.service.gov.uk/media/67e3d1f9148bef6fa4cfdb6c/quarterly-energy-prices-march-2025.pdf
    https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/24/ranked-which-countries-have-had-the-worst-fuel-price-spikes-since-the-iran-war