Europos ekonomikos kongrese (EEC) Katovicuose technologijų tema šiemet tapo viena svarbiausių: verslo lyderiai diskutavo, kaip duomenys, robotizacija, dirbtinis intelektas ir blokų grandinės sprendimai keičia ekonomiką. Bendras vertinimas aiškus – skaitmeninė ekonomika nebėra ateities vizija, o jau dabar lemia konkurencingumą, produktyvumą ir naujų produktų kūrimą.
Diskusijoje apie skaitmeninės ekonomikos tendencijas ir investicijas pabrėžta, kad technologinės investicijos neapsiriboja vien programine įranga. Kritiškai svarbūs tampa žmonės, kompetencijos, organizacijų atsparumas, taip pat rizikų valdymas – nuo kibernetinio saugumo iki priklausomybės nuo technologijų tiekėjų ir reguliavimo.
Lenkija – lūžio taške
„Microsoft“ vadovė Lenkijoje Iwona Szylar teigė, kad šalis, kaip ir visa Europa, yra lūžio taške, o DI gali nulemti būsimą darbo rinką ir konkurencinį pranašumą. Jos mintis – starto pozicijos daugeliui šalių panašios, todėl svarbiausia, kaip greitai bus sukurta visa DI ekosistema.
„Namų darbus esame atlikę. DI yra tas momentas, kuris apibrėš, kaip atrodys darbo rinka ir konkurencinis pranašumas. DI – tai ne tik kalbos modeliai: tai ir infrastruktūra, ir protingai valdoma energetika, ir DI taikymas konkrečiuose verslo scenarijuose“, – sakė I. Szylar.
Diskusijoje pabrėžta, kad kalbant apie DI nepakanka susitelkti į vieną technologijos sluoksnį. Norint tapti lydere, būtina derinti skaičiavimo pajėgumus, duomenų valdymą, energijos pasiūlą, talentų ugdymą ir praktinius sprendimus pramonėje, finansuose, viešajame sektoriuje bei gynyboje.
Konkurencija dėl talentų ir kapitalo
Strategas Henrik von Scheel akcentavo, kad DI daro įtaką praktiškai visiems ekonomikos sektoriams, o valstybės intensyviai varžosi dėl vietos naujoje vertės grandinėje. Jo teigimu, investicijos į DI privalo eiti išvien su investicijomis į žmones – nuo specializacijos iki gebėjimo pasirinkti, kokius DI sprendimus realiai diegti.
Investuotojas Sebastianas Kulczykas įvardijo kitą jautrią temą – Lenkija greitai adaptuoja technologijas, tačiau inovacijoms trūksta vietinio kapitalo ir sprendimų centrų šalyje. Jo vertinimu, norint išlaikyti talentus ir kurti aukštos pridėtinės vertės verslus, reikalinga stipresnė sąsaja tarp universitetų, investuotojų ir startuolių ekosistemos.
„Accenture“ atstovė Agnieszka Kubera atkreipė dėmesį, kad iki šiol daugelio organizacijų pažanga rėmėsi skaitmeninimu, tačiau DI reiškia kitokio masto pokytį. Anot jos, sprendimus vis dažniau priims modeliai, organizacijose daugės autonominių agentų, o tam reikia tiek kritinės infrastruktūros pasirengimo, tiek aiškių saugumo standartų.
Greita technologijų adopcija, bet ar pakanka įgūdžių?
„Visa“ vadovas Lenkijoje Mateuszas Oleksy pabrėžė, kad šalis pasižymi labai greita technologijų adopcija – pavyzdžiui, bekontakčiai mokėjimai tapo kasdienybe. Tačiau jo įvardyta rizika – ar jaunajai kartai pakaks skaitmeninių kompetencijų, įskaitant saugų elgesį internete ir gebėjimą atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios.
TVN valdybos narys Rafałas Ogrodnikas kalbėjo apie tai, kad Lenkija turi sėkmingų skaitmeninių pavyzdžių, tačiau makro lygmeniu vis dar atsilieka pagal dalį skaitmeninių įgūdžių rodiklių. Jo teigimu, tai signalas spartinti permainas, nes ankstesnis augimo modelis silpsta, o nauja technologijų banga kelia kitokius reikalavimus valstybei ir verslui.
Diskusijos dalyviai taip pat siejo DI plėtrą su Europos reguliavimo kryptimi, ypač su Europos Sąjungos DI aktu. Verslui tai reiškia būtinybę iš anksto įsivertinti atitikties reikalavimus, duomenų valdymą, skaidrumą ir atsakomybę, ypač diegiant sprendimus didelės rizikos srityse.
Galiausiai pabrėžta, kad technologijų sėkmę lemia ne vien inovacijos, bet ir gebėjimas pritaikyti jas vartotojui ar įmonei taip, kad jos būtų naudingos ir patikimos. Tai ypač aktualu finansų sektoriuje ir medijose, kur greta naujų įrankių būtinas aiškus monetižacijos modelis, procesų automatizavimas ir pasirengimas greitai besikeičiančiai vartotojų elgsenai.
„Žinome, ką turime daryti, turime sėkmės receptą. Skirtumą sukurs žmogus: brandūs lyderiai, norintys nuolat mokytis, ir drąsa atsakingai rizikuoti“, – sakė I. Szylar.
Ekspertų išvada Katovicuose buvo nuosekli: DI era atveria galimybę šalims, kurios sugeba greitai sukurti ekosistemą ir investuoti į talentus, tačiau langas lyderystei nėra begalinis. Lenkijos atveju pranašumu įvardytas gebėjimas greitai perimti technologijas, o svarbiausi namų darbai – inovacijų finansavimas, kompetencijos ir kritinės infrastruktūros parengtis.
Šaltiniai:
https://www.eecpoland.eu/2026/pl/panel/8077.html
https://www.consilium.europa.eu/en/policies/artificial-intelligence/
https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj
